EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 12

COM(2018) 812 final

2018/0412(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB

{COM(2018) 813 final} - {SEC(2018) 495 final} - {SWD(2018) 487 final} - {SWD(2018) 488 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Įvertinta, kad valstybių narių PVM nuostoliai, susiję su tarptautiniu prekių tiekimu, siekia 5 mlrd. EUR per metus 8 . Sukčiavimas PVM užregistruotas ir tarptautinio paslaugų teikimo srityje, būtent – internetinės televizijos ir skaitmeninių žaidimų sektoriuje 9 . Europolas ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės biuras aptarė šį sukčiavimą naujausioje Europolo ataskaitoje apie neteisėtą televizijos laidų platinimą ir (prieigos prie jų pardavimą) 10 . Tokį sukčiavimą užregistravo ir televizijos sektoriaus organizacija „Nordic Content Protection“ (NCP) 11 . Vien Danijos, Suomijos ir Švedijos (šios šalys, paėmus kartu, pagal pajamas užima mažiau negu 10 proc. visos ES internetinės televizijos rinkos) 12 internetinės televizijos laidų platintojai įvertino, kad jų metiniai pardavimo nuostoliai dėl neteisėto platinimo siekia 436 mln. EUR. Vadinasi, galimi PVM nuostoliai sudaro apie 103 mln. EUR 13 . Tokie skaičiai (plečiantis e. prekybai, jie atitinkamai didės) rodo, kad reikia skubiai imtis kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM veiksmų. Tačiau dauguma mokesčių administratorių neturi pakankamai priemonių ir informacijos šaltinių, kad galėtų kiekybiškai įvertinti sukčiavimo e. prekybos PVM lygį 14 . Sukčiavimo e. prekybos PVM atvejais sukčiaujančios įmonės savo tapatybę gali paslėpti po domenų vardais. Net jeigu mokesčių administratorius žino apie tam tikrą veikiančią internetinę parduotuvę, įmonės, kuriai ji priklauso, pavadinimas, tikroji veiklos vieta arba apyvarta atitinkamoje valstybėje narėje dažnai lieka nežinoma. Dėl to, norėdami pradėti tyrimą arba užmegzti bendradarbiavimą ES ar tarptautiniu lygmeniu, mokesčių administratoriai patiria problemų. Vartojimo valstybės narės, kuriose reikia sumokėti PVM, dažniausiai neturi jokių duomenų arba informacijos, kad galėtų pradėti patikrinimą. Taip yra dėl to, kad galutiniai vartotojai neprivalo saugoti duomenų apie pirkinius internete. Net jei galutiniai vartotojai privalėtų saugoti tokius duomenis, sisteminis naudojimasis galutinių vartotojų saugomais duomenimis būtų neproporcingas pardavėjų sukčiavimo PVM tyrimo būdas.

Be to, nežinant sukčiautojo tapatybės ir buvimo vietos, gali būti išties sunku nuspręsti, į kurią valstybę narę kreiptis dėl administracinio bendradarbiavimo.

Šiuo pasiūlymu sukčiavimo e. prekybos PVM problemą siekiama spręsti stiprinant mokesčių administratorių ir mokėjimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais daugiau negu 90 proc. atvejų Europos vartotojai už pirkinius mokėjo kreditų perkėlimu, tiesioginiu debetu arba kortelėmis, t. y. per sandoryje dalyvavusį tarpininką 15 (mokėjimo paslaugų teikėją); tokia tendencija ateityje tęsis 16 . Todėl mokėjimo informacija disponuojančios trečiosios šalys mokesčių administratoriams gali pateikti išsamius duomenis apie internetinius pirkimus, kurie mokesčių administratoriams padėtų tinkamai vykdyti savo uždavinį stebėti, kaip e. metodais prekes tiekiantys ir paslaugas teikiantys subjektai laikosi PVM prievolių. Pagal valstybių narių, kurios jau bendradarbiauja su mokėjimo paslaugų teikėjais nacionaliniu lygmeniu, patirtį galima spręsti, kad bendradarbiaujant su mokėjimo paslaugų teikėjais kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM srityje galima pasiekti konkrečių rezultatų 17 . Kai kurios trečiosios valstybės taip pat naudojasi mokėjimo informacija kaip priemone, padedančia susekti reikalavimų nesilaikančius veiklos vykdytojus, ir kartu taiko supaprastintą, į ES sistemą panašią, mokesčių surinkimo už prekes, tiekiamas pagal tarptautinius verslo vartotojui (B2C) sandorius, tvarką 18 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu papildoma esama PVM reglamentavimo sistema. Įgyvendinant Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ši sistema neseniai pakeista E. prekybos PVM direktyvos nuostatomis. Siekiant aktyviau kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM ir atkurti sąžiningą konkurenciją, pagal šią iniciatyvą taip pat stiprinama administracinio bendradarbiavimo sistema. Kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, siekiant užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma ir nebūtų prarastos nei nacionalinės, nei ES pajamos, yra Komisijos prioritetas. Dabartinės kadencijos Komisijos politinėse gairėse 19 raginama dėti daugiau pastangų kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, o 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį 20 pakartota, kad Komisija stengiasi įgyvendinti plataus užmojo strategiją, siekdama užtikrinti, kad visos įmonės – ir didelės, ir mažos – mokėtų teisingą joms tenkančių mokesčių dalį.

Reglamente (ES) 2018/1541 21 , kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje 22 , sukurtos naujos valstybių narių mokesčių administratorių administracinio bendradarbiavimo priemonės. Šiomis priemonėmis daugiausia bus naudojamasi kovojant su i) vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu (tokiu būdu sukčiaujama įmonių tarpusavio sandoriuose); ii) sukčiavimu, susijusiu su maržos apmokestinimo schema, taikytina panaudotiems automobiliams; iii) sukčiavimu, kai naudojamasi specialia muitų tvarka, taikytina apmokestinamųjų asmenų vykdomam importui (taip pat įmonių tarpusavio sandoriuose), ir iv) jos leis mokesčių administratoriams imtis bendrų veiksmų (t. y. teikti bendras administracines užklausas). ES PVM forume 23 dalyvaujantys mokesčių administratorių ir įmonių ekspertai pabrėžia, kad tradicinio bendradarbiavimo kovojant su sukčiavimu PVM pagrindą sudaro tiesiogiai sandorių grandinėje dalyvaujančių įmonių turimi duomenys. Kai prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos pagal tarptautinius verslo vartotojui (B2C) sandorius, tokie duomenys tiesiogiai gali nebūti prieinami, todėl „tradicinis“ mokesčių administratorių bendradarbiavimas tarpusavyje yra nepakankamas 24 . Tad šia iniciatyva papildomi ir naujausi ES administracinio bendradarbiavimo PVM srityje sistemos pakeitimai – mokesčių administratoriams suteikiama nauja priemonė, padėsianti susekti sukčiavimą PVM, kai tiekimas vykdomas pagal tarptautinius verslo vartotojui (B2C) sandorius.

Galiausiai pažymėtina, kad vertinant šią iniciatyvą taip pat reikėtų atsižvelgti į tarptautinį kontekstą. Kai sukčiauja trečiojoje valstybėje arba trečiojoje teritorijoje įsisteigę tiekėjai ir norima užtikrinti, kad mokėtinas, bet nesumokėtas PVM būtų sumokėtas, tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus. Sąjunga neseniai sudarė susitarimą su Norvegija dėl bendradarbiavimo PVM srityje stiprinimo 25 ir aktyviai dalyvauja EBPO veikloje siekdama, kad administracinio bendradarbiavimo priemonės būtų aktyviau naudojamos tarptautiniu lygmeniu. Ši iniciatyva suteiks valstybėms narėms galimybę surinkti duomenis ir susekti trečiosiose valstybėse veikiančius sukčiautojus. Tie duomenys bus panaudoti kaip pirmasis žingsnis tarptautiniam bendradarbiavimui su kitomis jurisdikcijomis pradėti arba tarptautiniam dialogui administracinio bendradarbiavimo gerinimo klausimais su kitomis jurisdikcijomis stiprinti.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimai

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2017 m. Komisija surengė tikslines konsultacijas su mokesčių administratoriais ir įmonėmis, ypač mokėjimo paslaugų teikėjais, per kurias prašė tam tikrų suinteresuotųjų šalių pateikti savo nuomonę. 2017 m. taip pat surengtos viešos konsultacijos 29 .

Ir mokesčių administratoriai, ir mokėjimo paslaugų teikėjai patvirtino, kad standartizuota ir suderinta mokėjimo informacijos rinkimo ir keitimosi ja metodika suteikia pridėtinės vertės.

Šis pasiūlymas parengtas pasikonsultavus su valstybių narių mokesčių administratorių ir įmonių, įskaitant mokėjimo paslaugų teikėjus, atstovais PVM forumo pogrupio e. prekybos klausimais posėdžiuose.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengiant šį pasiūlymą su išorės ekspertais konsultuotis nereikėjo, konsultuotasi su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

•Poveikio vertinimas

(1)su reglamentavimu nesusijusi galimybė, kurią iš esmės sudaro tai, kad būtų parengtos mokesčių administratoriams skirtos gairės, siekiant padėti stiprinti jų administracinius pajėgumus kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM;

(2)reglamentavimo galimybė, pagal kurią būtų iš dalies keičiama ES teisinė sistema numatant, kad i) mokėjimo paslaugų teikėjai turi saugoti PVM svarbią mokėjimo informaciją, o ii) valstybių narių mokesčių administratoriai turi rinkti mokėjimo informaciją ir ja keistis.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Pagal nagrinėjamą pasiūlymą įsigaliotų nauja keitimosi su PVM susijusiais asmens duomenimis ir jų tvarkymo tvarka.

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente pateikta plati asmens duomenų apibrėžtis, pagal kurią asmens duomenis sudaro bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai. Dėl to mokėjimo informacija irgi patenka į šią apibrėžtį, jai taip pat galioja Pagrindinių teisių chartijoje išdėstyti asmens duomenų apsaugai taikytini principai.

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 2018/1725 nustatyti labai tikslūs principai, kaip tvarkant asmens duomenis atsižvelgti į duomenų subjektų teises. Tačiau Sąjunga gali teisėkūros priemonėmis apriboti šiuos principus ir duomenų subjekto teises 31 , kad apsaugotų svarbius visuotinės svarbos Sąjungos tikslus, pavyzdžiui, ekonominius ir finansinius interesus, įskaitant apmokestinimą 32 , jeigu apribojimai atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.

Atlikus šiai iniciatyvai pagrįsti skirtą poveikio vertinimą, paaiškėjo, kad mokesčių administratoriai neturi kito veiksmingo būdo surinkti informaciją, kuri yra reikalinga kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM. Todėl keistis mokėjimo informacija yra būtina.

Be to, pagal šią iniciatyvą būtų tvarkoma tik ta mokėjimo informacija, kuri yra reikalinga kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM. Būtų tvarkoma tik informacija apie lėšų (mokėjimų) gavėjus ir pačią mokėjimo operaciją (sumą, valiutą, datą), o informacija apie vartotojus, mokančius už prekes arba paslaugas (mokėtojus), keičiamasi nebūtų. Todėl informacija nebūtų naudojama kitiems tikslams, pavyzdžiui, vartotojų pirkimo įpročiams kontroliuoti. Be to, pasiūlyme numatyta viršutinė riba, susijusi su tam tikro gavėjo gautų mokėjimų skaičiumi, tad mokėjimai, kurie greičiausiai buvo atlikti asmeniniais sumetimais, į iniciatyvos taikymo sritį nebūtų įtraukti. Vidaus mokėjimai taip pat nepatektų į iniciatyvos taikymo sritį. Galiausiai pažymėtina, kad mokėjimo informacija būtų prieinama tik valstybių narių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams 33 ir tik tiek laiko, kiek reikia kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Numatoma, kad Komisijos ir mokesčių administratorių investicines sąnaudas nusvers didesnės surenkamo PVM pajamos. 2017 m. verslo vartotojui (B2C) sektoriuje pardavimai internetu sudarė apie 600 mlrd. EUR 34 . Tad, darant prielaidą, kad mokesčių administratoriai galėtų įvertinti, jog PVM nuostolis sudaro 1 proc. šios apyvartos, ES 28 lygmeniu jis sudarytų 1,2 mlrd. EUR. Net jei įvertintas PVM būtų surinktas ne visas, surinktos sumos stipriai viršytų bendras iniciatyvos įgyvendinimo išlaidas. Be to, sukčiavimo lygis sudaro keletą e. prekybos procentinių punktų. Kadangi PVM būtų surenkama daugiau, numatoma, kad PVM nepriemoka e. prekybos sektoriuje sumažėtų.

Šios iniciatyvos įgyvendinimo išlaidos pasiskirstys per kelerius metus, pradedant nuo 2019 m. Pirmoji šių išlaidų dalis (iki 2020 m.) bus padengta iš esamų programos „Fiscalis 2020“ asignavimų. Tačiau didžioji dalis išlaidų bus patirta po 2020 m., kaip nurodyta Finansinėse teisės akto pasiūlymo pažymose.

Pagal tai, kokias didžiausias išlaidas galėtų patirti Komisija, įvertinta, kad poveikį biudžetui sudarytų 11,8 mln. EUR vienkartinės sistemos sukūrimo išlaidos ir, sistemai pradėjus veikti visu pajėgumu, 4,5 mln. EUR kasmetinės einamosios išlaidos. Įvertinta, kad einamosios išlaidos būtų patiriamos tik nuo 2022 m., kai sistema pradėtų veikti. Apskaičiuota, kad per penkerius metus iki 2027 m. iš biudžeto reikėtų padengti 34,3 mln. EUR sistemos sukūrimo ir veikimo išlaidų (įskaitant vienkartines išlaidas).

Šios išlaidos atitinka pasiūlymą dėl kito laikotarpio DFP ir programos „Fiscalis“.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2018/0412 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos veikimo sutartį, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 42 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 43 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Tarybos direktyvoje 2006/112/EB 44 išdėstytos bendros apmokestinamųjų asmenų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaitos prievolės;

(2)plečiantis elektroninei prekybai (toliau – e. prekyba), atsiranda sąlygos tiekti prekes arba teikti paslaugas tarptautiniu mastu kitų valstybių narių galutiniams vartotojams. Šiuo atžvilgiu sąvoka „tarptautinis“ apibūdinamas tiekimas, kai PVM yra mokėtinas vienoje valstybėje narėje, o tiekėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ar trečiojoje teritorijoje. Tačiau sukčiaujančios įmonės naudojasi e. prekybos galimybėmis, norėdamos išvengti PVM prievolių ir taip nesąžiningu būdu įgyti pranašumą rinkoje. Kai taikomas apmokestinimo paskirties vietoje principas, vartojimo valstybei narei reikalingos tam tikros priemonės, kad ji galėtų susekti ir kontroliuoti sukčiaujančias įmones, nes vartotojams apskaitos prievolė netaikoma;

(3)didžiąja dauguma atvejų Europos vartotojai už pirkinius internetu apmoka per mokėjimo paslaugų teikėjus. Kad galėtų įvykdyti mokėjimo operaciją, mokėjimo paslaugų teikėjas disponuoja tam tikra informacija, pagal kurią nustato lėšų arba mokėjimo gavėjo tapatybę, taip pat informacija apie mokėjimo operacijos sumą, datą ir mokėjimo kilmės valstybę narę. Tai ypač būdinga tarptautinėms mokėjimo operacijoms, kai mokėtojas yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjas – kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ar trečiojoje teritorijoje. Ši informacija reikalinga tam, kad mokesčių administratoriai galėtų vykdyti pagrindinius savo uždavinius – susekti sukčiaujančias įmones ir kontroliuoti PVM įsipareigojimus. Todėl reikia, kad tokia mokėjimo paslaugų teikėjų turima PVM svarbi informacija būtų teikiama valstybių narių mokesčių administratoriams, kad jiems būtų lengviau nustatyti sukčiavimo e. prekybos PVM atvejus ir su tokiu sukčiavimu kovoti;

(4)svarbu pažymėti, kad pagal naująją kovos su tarptautiniu sukčiavimu e. prekybos PVM priemonę mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti saugoti pakankamai išsamius duomenis apie tam tikras tarptautines mokėjimo operacijas, priklausomai nuo mokėtojo ir gavėjo vietos. Dėl to reikia apibrėžti specialią mokėtojo ir gavėjo vietos sąvoką, taip pat apibrėžti jų tapatybės nustatymo priemones. Prievolė saugoti duomenis turėtų būti taikoma tik Sąjungoje įsisteigusiems mokėjimo paslaugų teikėjams, priklausomai nuo mokėtojo ir gavėjo vietos; šis reikalavimas nedaro poveikio šioje direktyvoje ir Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011 45 nustatytoms taisyklėms dėl apmokestinamojo sandorio vietos;

(5)naudodamiesi jau turima informacija, mokėjimo paslaugų teikėjai gali nustatyti su teikiamomis mokėjimo paslaugomis susijusio gavėjo ir mokėtojo vietą pagal valstybėje narėje atidarytos ir mokėtojo arba gavėjo naudojamos konkrečios mokėjimo sąskaitos identifikatorių;

(6)kitu atveju mokėtojo arba gavėjo vieta turėtų būti nustatoma pagal mokėtojo arba gavėjo vardu veikiančio mokėjimo paslaugos teikėjo įmonės identifikatorių. Taigi, tokia identifikavimo priemonė turėtų būti naudojama ir tada, kai lėšos pervedamos gavėjui, mokėtojo vardu nesukūrus jokios mokėjimo sąskaitos, arba kai lėšos nėra įskaitomos į jokią mokėjimo sąskaitą;

(7)laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 46 , svarbu užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjo prievolė saugoti ir pateikti informaciją apie tarptautinę mokėjimo operaciją būtų proporcinga ir apimtų tik tuos duomenis, kurie valstybėms narėms yra reikalingi kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM. Be to, vienintelė informacija apie mokėtoją, kurią reikėtų saugoti, yra informacija apie mokėtojo vietą. Dėl informacijos apie gavėją ir pačią mokėjimo operaciją pažymėtina, kad iš mokėjimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama saugoti ir mokesčių administratoriams perduoti tik tokią informacija, kuri mokesčių administratoriams yra būtina galimiems sukčiautojams susekti ir PVM kontrolei vykdyti. Todėl iš mokėjimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama saugoti duomenis tik apie tas tarptautines mokėjimo operacijas, kurioms būdingi ekonominės veiklos požymiai. Viršutinė gavėjo per kalendorinį ketvirtį gautų mokėjimų skaičiaus riba būtų patikimas požymis, kad mokėjimai gauti vykdant ekonominę veiklą, tad galimybę, kad mokėjimai vykdyti nekomerciniais tikslais, būtų galima atmesti. Tokią viršutinę ribą pasiekus, mokėjimo paslaugų teikėjui atsirastų apskaitos prievolė;

(8)turint galvoje didelį informacijos kiekį ir tai, kad pagal duomenų apsaugos reikalavimus ji griežtai laikoma neskelbtina, būtina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai saugotų informaciją apie tarptautines mokėjimo operacijas, siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM ir susekti sukčiautojus, dvejus metus; toks laikotarpis yra proporcingas. Tai yra trumpiausias valstybėms narėms būtinas laikotarpis, kad jos galėtų veiksmingai imtis kontrolės priemonių ir ištirti įtariamo sukčiavimo PVM atvejus arba susekti sukčiautojus PVM;

(9)mokėjimo paslaugų teikėjų saugotiną informaciją valstybės narės turėtų rinkti ir ja keistis pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010 47 , kuriame nustatomos administracinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu tikslais taisyklės;

(10)sukčiavimas e. prekybos PVM yra bendra visų valstybių narių problema, tačiau pavienės valstybės narės ne visada turi informacijos, kad galėtų užtikrinti tinkamą e. prekybos PVM taisyklių taikymą ir mažinti sukčiavimą e. prekybos PVM. Kadangi dėl e. prekybai būdingo tarptautinio pobūdžio ir būtinybės rinkti informaciją iš kitų valstybių narių pavienės valstybės narės negali tinkamai pasiekti šios direktyvos tikslo – kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM, ir šio tikslo veiksmingiau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali imtis priemonių laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina jos tikslui pasiekti;

(11)šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šioje direktyvoje ypač laikomasi Chartijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į asmens duomenų apsaugą. Pagal šią direktyvą saugomą ir atskleidžiamą informaciją gali tvarkyti tik mokesčių administratorių kovos su sukčiavimu ekspertai, laikydamiesi veiksmų, kurie yra būtini kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM tikslui siekti, proporcingumo ir būtinumo ribų;

(12)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1725 48 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę […] dėl ... 49 ;

(13)todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

(1)XI antraštinės dalies 4 skyrius iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiamas šis 2a skirsnis:

„2a skirsnis

Bendrosios mokėjimo paslaugų teikėjų prievolės“;

(b)įterpiami šie 243a–243d straipsniai:

„243a straipsnis

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)mokėjimo paslaugų teikėjas – Direktyvos (ES) 2015/2366 (*) 1 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodyta įstaiga arba pagal minėtos direktyvos 32 straipsnį išimtimi besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo;

(2)mokėjimo paslauga – Direktyvos (ES) 2015/2366 1 priedo 3–6 punktuose nurodyta verslo veikla;

(3)mokėjimo operacija – Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 5 punkte nurodytas veiksmas;

(4)mokėtojas – Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 8 punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo;

(5)gavėjas – Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 9 punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo;

(6)IBAN – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnio 15 punkte apibrėžtas tarptautinis mokėjimo sąskaitos numerio identifikatorius (**);

(7)BIC – Reglamento (ES) 260/2012 2 straipsnio 16 punkte apibrėžtas įmonės identifikavimo kodas.

_______________________________________________________________________

(*)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(**)    2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

243b straipsnis

1.Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai saugotų pakankamai išsamius kiekvieno kalendorinio ketvirčio duomenis apie gavėjus ir mokėjimo operacijas, susijusius su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų kontroliuoti prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, kai pagal V antraštinės dalies nuostatas yra laikoma, kad prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos valstybėje narėje.

2.1 dalyje nurodytas reikalavimas taikomas tada, kai galioja abi šios sąlygos:

(a)mokėjimo paslaugų teikėjas perveda lėšas iš vienoje valstybėje narėje esančio mokėtojo kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje valstybėje esančiam gavėjui;

(b)lėšos pervedamos a punkte nurodytomis aplinkybėmis ir mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį įvykdo daugiau kaip 25 mokėjimo tam pačiam gavėjui operacijas.

3.1 dalyje nurodytus duomenis:

(a)mokėjimo paslaugų teikėjas saugo elektroniniu formatu dvejus metus nuo metų, kuriais įvykdyta mokėjimo operacija, pabaigos;

(b)pagal Reglamento (ES) Nr. 904/2010 (*) 24b straipsnį reikia pateikti valstybėms narėms, kuriose įsteigti mokėjimo paslaugų teikėjai.

_____________________________________________________________________

(*)    2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

243c straipsnis

1.Nedarant poveikio šios direktyvos V antraštinės dalies nuostatoms pagal 243b straipsnio 2 dalį mokėtojo vieta laikoma valstybė narė, nustatyta pagal:

(a)mokėtojo mokėjimo sąskaitos IBAN;

(b)BIC arba bet kurį kitą įmonės identifikavimo kodą, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėtojo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas.

2.Pagal 243b straipsnio 2 dalį gavėjo vieta laikoma valstybė narė, trečioji valstybė arba trečioji teritorija, nustatyta pagal:

(a)gavėjo mokėjimo sąskaitos IBAN arba kitą mokėjimo sąskaitos identifikatorių, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojama konkreti mokėjimo sąskaita;

(b)BIC arba bet kurį kitą įmonės identifikavimo kodą, kuriuo yra vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas.

243d straipsnis

1.Mokėjimo paslaugų teikėjų pagal 243b straipsnį saugomus duomenis sudaro tokia informacija:

(a)BIC arba bet kuris kitas įmonės identifikavimo kodas, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėjimo paslaugų teikėjas;

(b)gavėjo vardas, pavardė arba, jei tai taikytina, įmonės pavadinimas;

(c)gavėjo PVM mokėtojo kodas, jei jis žinomas;

(d)IBAN arba kitas mokėjimo sąskaitos identifikatorius, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojama konkreti mokėjimo sąskaita;

(e)BIC arba bet kuris kitas įmonės identifikavimo kodas, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas, jei lėšas gaunantis gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos;

(f)gavėjo adresas, nurodytas mokėjimo paslaugų teikėjo dokumentuose;

(g)visos įvykdytos 243b straipsnio 2 dalyje nurodytos mokėjimo operacijos;

(h)visi pagal g punkte nurodytą mokėjimo operaciją sumokėtų lėšų grąžinimai;

2.pirmos dalies g ir h punktuose nurodytą informaciją sudaro šie duomenys:

(a)mokėjimo operacijos arba mokėjimo grąžinimo data ir laikas;

(b)mokėjimo operacijos arba mokėjimo grąžinimo suma ir valiuta;

(c)    gavėjo arba jo gautų lėšų kilmės valstybė narė, paskirties valstybė narė, trečioji teritorija arba trečioji valstybė, į kurią grąžinamas mokėjimas (atitinkamais atvejais), informacija, pagal kurią nustatyta mokėjimo operacijos arba mokėjimo grąžinimo kilmė arba paskirtis pagal 243c straipsnį.“

2 straipsnis

1.    Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. sausio 1 d.

Priimdamos tas nuostatas valstybės narės jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma tas nuostatas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.    Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5Trukmė ir finansinis poveikis

1.6Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2VALDYMO PRIEMONĖS

2.1Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2Valdymo ir kontrolės sistema

2.3Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Privalomas PVM svarbių mokėjimo duomenų perdavimas ir keitimasis jais

PLAN/2017/2023 — TAXUD

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

☒ nauja priemone

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 50

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Nustatomi tokie projekto įgyvendinimo orientyrai:

(1)iki 2022 m. pabaigos ims veikti centralizuota sistema, į kurią iš mokėjimo paslaugų teikėjų bus renkami duomenys rizikos analizei atlikti;

(2)iki 2024 m. pabaigos ne mažiau kaip 2/3 aktyvių naudotojų (valstybių narių) pateiks Komisijai grįžtamąją informaciją apie mokėjimo duomenų, rizikos kriterijų naudojimą ir apskaičiuotą papildomą PVM.

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante): valstybės narės pavieniui negali veiksmingai kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM. Mokesčių administratoriai neturi prieigos prie informacijos apie tarptautinius verslo vartotojui prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandorius.

Iš kitos pusės, valstybių narių mokesčių administratoriai dėl teisinių apribojimų ne visada gali keistis mokėjimo duomenimis, dėl to dabartinės administracinio bendradarbiavimo priemonės kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM srityje yra gana neveiksmingos.

Numatoma Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

Nuotoliniams pardavėjams labiau laikantis PVM prievolių, būtų sukurtos vienodesnės veiklos sąlygos visoms e. prekybos sektoriuje veikiančioms įmonėms. Didesnis atitikties lygis padėtų surinkti daugiau PVM pajamų ir sumažinti PVM nepriemoką.

Sukūrus bendrą centralizuotą visoje ES naudojamą PVM svarbių mokėjimo duomenų rinkimo sistemą, būtų panaikinta mokėjimo paslaugų teikėjų patiriama rizika ir išlaidos, kai tą pačią informaciją tenka įvairiais formatais teikti kiekvienoje ES valstybėje narėje.

1.4.3.Panašios patirties išvados

Tai – nauja iniciatyva. Tačiau remiantis vieno langelio principu grindžiamos minisistemos (angl. Mini One Stop Shop, MOSS) projektu, pagal kurį sukurta bendra Europos platforma, skirta PVM, kuris yra taikomas visoje Europoje teikiamoms elektroninėms paslaugoms, deklaruoti ir mokėti, galima padaryti tokias išvadas:

(1)techninio sprendimo įgyvendinimą reikia suplanuoti gerokai iš anksto, paliekant laiko plačioms konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis ir atsižvelgiant į naujai sistemai sukurti reikalingą laiką ir finansinius išteklius;

(2)ilgainiui reikalavimus saugoti informaciją reikėtų atidžiai pasverti, įvertinant išlaidas ir naudą;

(3)įgyvendinant iniciatyvą reikėtų surengti gerą informavimo kampaniją, kad įmonėms būtų lengviau laikytis naujų duomenų teikimo reikalavimų.

Bus pasinaudota patirtimi, įgyta kuriant IT sistemas ir plėtojant administracinį bendradarbiavimą pagal programas „Fiscalis“ ir „Muitinė“. Ypač pažymėtina, kad kuriant mokėjimo duomenų rizikos analizės priemones gali būti naudingos žinios, įgytos plėtojant būsimą programos „Muitinė 2“ informacinę sistemą.

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šios iniciatyvos įgyvendinimui reikalingos lėšos bus numatytos programos „Fiscalis“ biudžete.

Be to, įgyvendinant iniciatyvą bus laikomasi naujų PVM taisyklių, išdėstytų Bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinyje, tiksliau, 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis. Mokėjimo duomenys leis mokesčių administratoriams palyginti prekyviečių, platformų ir kitų nuotolinių pardavėjų deklaruotą informaciją ir patikrinti, kaip laikomasi 10 000 EUR ribos, taikomos prekių tiekimui ir paslaugų teikimui ES viduje.

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

☒ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2020 iki 2023 m.

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 51

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų įstaigoms (nurodyti);

–◻EIB arba Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal SESV sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (TAXUD) kasmet teiks Administracinio bendradarbiavimo nuolatiniam komitetui stebėsenos ataskaitas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

Iniciatyva bus įgyvendinama tiesioginio valdymo būdu. Pagal šį valdymo būdą galima veiksmingiau paskirstyti finansinius išteklius ir daryti didesnį poveikį. Taip Komisija galės lanksčiai skirstyti metinius išteklius ir pakankamai juos kontroliuoti.

Šiai iniciatyvai įgyvendinti Komisija vykdys viešuosius pirkimus.

Mokėjimo tvarka pagal viešuosius pirkimus visapusiškai atitiks įmonių standartus (išankstinio finansavimo nebus, visi mokėjimai bus atliekami tik patvirtinus, kad iš anksto apibrėžti rezultatai pasiekti).

Viešųjų pirkimų kontrolės sistema pagrįsta nuodugniu visų operacijų ex ante patikrinimu, todėl pašalinama klaidų galimybė mokėjimo metu.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Bendra su šios iniciatyvos įgyvendinimu susijusi rizika:

1.    finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas centrinės duomenų saugyklos IT sprendimui ir pakeitimams, kuriuos valstybės narės turi įdiegti į savo nacionalines informacines sistemas, įgyvendinti;

2.    saugumo rizika, susijusi su neskelbtinų mokėjimo duomenų saugojimu ir tvarkymu.

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas, padedamas valstybių narių, riziką mažins šiomis priemonėmis: i) priims reikiamus finansavimo sprendimus, ii) rengs išsamias konsultacijas dėl įvairių techninių ir funkcinių naujajai IT sistemai keliamų reikalavimų, taip pat konsultuosis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, o Komisija ir Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas nuodugniai analizuos veiklos rodiklius ir rinkos tendencijas.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo skaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Kadangi iniciatyva bus finansuojama iš programos „Fiscalis“ biudžeto, bus taikoma speciali vidaus kontrolės sistema.

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas reguliariai tikrins, kaip iniciatyva įgyvendinama veiklos ir IT požiūriais, už mokesčių administravimą ir kovą su sukčiavimu bei mokesčių IT sistemas atsakingiems padaliniams paves vykdyti reguliarias valdymo patikras.

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas turi daug reikiamos patirties kuriant dideles Europos lygmens IT sistemas ir rengiant sudėtingas visoms ES valstybėms narėms skirtas veiklos taisykles. Taigi, patirtis, įgyta įgyvendinant programas „Fiscalis“ ir „Muitinė“, padės užtikrinti, kad klaidų rizika būtų kuo mažesnė (neviršytų 2 proc.).

Įgyvendinant ankstesnes panašias programos „Muitinė“ iniciatyvas jau patvirtinta, kad taikoma kontrolės strategija yra veiksminga ir efektyvi, o kontrolės išlaidos – nedidelės.

Kadangi pagal šią iniciatyvą bus naudojamos panašios kontrolės sistemos, galima daryti išvadą, kad numatomos kontrolės išlaidos ir klaidų rizikos lygis mokėjimo etapu / užbaigiant iniciatyvą atitiks ekonominio efektyvumo kriterijų.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas įgyvendina kompleksinę kovos su sukčiavimu strategiją (toliau – KSS), padedančią generaliniame direktorate plėtoti kovos su sukčiavimu kultūrą, o to siekiama didinant direktorato darbuotojų informuotumą apie galimą sukčiavimo riziką ir etišką elgesį.

Kadangi įgyvendinant programą bus vykdomi viešieji pirkimai, taikomos KSS nuostatos (KSS 3 tikslas: „Informuotumo apie galimą interesų konfliktą, susijusį su išorės suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai lobistais, konkurso dalyviais, rangovais, didinimas“). Imantis prevencinių priemonių pagrindinis dėmesys bus sutelktas į 1) tai, kad būtų saugomi ryšių su lobistais duomenys; 2) centralizuotą viešųjų pirkimų procedūrų ir ryšių su konkursų dalyviais valdymą; 3) specialius mokymus ryšių su lobistais temomis. Įgyvendinant iniciatyvą prevencinėms priemonėms bus skiriama ypač daug dėmesio.

Privaloma konsultacija dėl ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos prieš skiriant sutartis (ir prieš vykdant bet kokias finansines operacijas) taip pat padės atgrasyti nuo galimo sukčiavimo ir pažeidimų.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris[... išlaidų kategorija]	DA / NDA 52	ELPA šalių 53	šalių kandidačių 54	trečiųjų šalių	pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]
1	03.01 Bendroji rinka. Administracinė eilutė 03 04 Bendroji rinka. Bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa (FISCALIS)	DA	NĖRA	NĖRA	NĖRA	NĖRA

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

<...>

„Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“

			2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	Po 2027 m.	IŠ VISO
Veiklos asignavimai (išskaidyti pagal 3.1 punkte išvardytas biudžeto eilutes)	Įsipareigojimai	1.	5 400	5 550	5 235	4 585	4 585	4 585	4 585		34 525
	Mokėjimai	2.									34 525
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos finansinio paketo 55	Įsipareigojimai = mokėjimai	3.
IŠ VISO asignavimų programos finansiniam paketui	Įsipareigojimai	=1+3	5 400	5 550	5 235	4 585	4 585	4 585	4 585		34 525
	Mokėjimai	=2+3									34 525

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	Po 2027 m.	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai		2 244	0 902	0 225	0 225	0 225	0 225	0 225		4 274
Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = iš viso mokėjimų)	2 444	0 952	0 276	0 276	0 276	0 276	0 276		4 774

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	Po 2027 m.	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų visose daugiametės finansinės programos  IŠLAIDŲ KATEGORIJOSE	Įsipareigojimai		7 644	6 452	5 460	4 810	4 810	4 810	8 910		38 798
	Mokėjimai

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–Pasiūlymui įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip: mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	2 244	0 902	0 225	0 225	0 225	0 225	0 225	4 274
Kitos administracinės išlaidos	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ
Daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma,

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 56
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma,  neįtraukta į daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

2 244

0,902

0,225

0,225

0,225

0,225

0,225

4,274

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

Metai		2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Komisijos būstinė ir atstovybės		6	2	0,5	0,5	0,5	0,5	0,5
Delegacijos
Moksliniai tyrimai
•Išorės darbuotojai (visos darbo dienos ekvivalentais — CA, AL, END, INT ir JPD  57 7 išlaidų kategorija
Finansuojama iš daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS	Būstinėje	9	4	1	1	1	1	1
	- delegacijose
Finansuojama iš programos finansinio paketo  58	- būstinėje
	- delegacijose
Moksliniai tyrimai
Kita (nurodyti)
IŠ VISO		15	6	1,5	1,5	1,5	1,5	1,5

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Pateikiami tiek darbuotojų, dirbančių iniciatyvos tiesioginio valdymo ir įgyvendinimo srityse, tiek darbuotojų, dirbančių politikos srityse, kurios remiamos pagal iniciatyvą, skaičius.
Išorės darbuotojai	Pateikiami tiek darbuotojų, dirbančių iniciatyvos tiesioginio valdymo ir įgyvendinimo srityse, tiek darbuotojų, dirbančių politikos srityse, kurios remiamos pagal iniciatyvą, skaičius.

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

(1)PVM pajamoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 59
	2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027
... straipsnis	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ	NĖRA DUOMENŲ

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ (COM(2017) 566 final), 2.1.1 punktas, p. 3. Žr. taip pat prie PVM veiksmų plano pridėto dokumento „Dvidešimt kovos su PVM nepriemoka priemonių“ 6 punktas. https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/docs/body/2016-03_20_measures_en.pdf  

(2)    2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7).

(3)    2017 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos Tarybos pranešimas 14769/1/17 REV 1, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14769-2017-REV-1/lt/pdf .

(4)    Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimas (COM(2017) 228 final, 2017 5 10) žr.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1496330315823&uri=CELEX:52017DC0228

(5)    Pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnį elektroninės prekyvietės, platformos ir portalai, parduodantys prekes per savo elektronines sąsajas, bus laikomi tiekėjais. Bus laikoma, kad jie patys gauna ir tiekia prekes, šiais atvejais: a) kai iš trečiųjų teritorijų arba trečiųjų valstybių importuotos prekės, kurių vertė neviršija 150 EUR, parduodamos nuotoliniu būdu ir b) kai ne ES įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims sudaromos sąlygos per tas platformas tiekti ES (t. y. užsakymų vykdymo centruose) esančias prekes pagal verslo vartotojui (B2C) sandorius.

(6)    Europos Audito Rūmų 2018 m. liepos mėn. informacinis dokumentas „Collection of VAT and customs duties on cross-border e-commerce“ (liet. „PVM ir muitų surinkimas tarptautinės elektroninės prekybos srityje“).

(7)    Prie jų priskiriamos 6 straipsnyje nurodytos trečiosios teritorijos.

(8)    Žr. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (COM(2016) 757 final) p. 2.

(9)    Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos tyrimas „Nelegalaus TV transliavimo mastas Latvijoje 2015 m.“ (latv. „Nelegālās maksas TV apraides apjoms Latvijā 2015“), paskelbta:     https://www.researchgate.net/profile/Arnis_Sauka/publication/303382487_Nelegalas_maksas_TV_apraides_apjoms_Latvija_2015/links/573f5c7408ae298602e8f2f2.pdf.  

(10)    Europolo ir Europos intelektinės nuosavybės biuro ataskaita „2017 Situation Report on Counterfeiting and Piracy in the European Union“ (liet. „2017 m. klastojimo ir piratavimo padėties Europos Sąjungoje ataskaita“), paskelbta: www.europol.europa.eu/publications-documents/2017-situation-report-counterfeiting-and-piracy-in-european-union .

(11)    „Nordic Content Protection“ ataskaita „Trend Report 2017“, paskelbta: www.ncprotection.com/wp-content/uploads/2017/03/Trend-Report-2017.pdf

(12)    Daugiau informacijos: www.ofcom.org.uk/__data/assets/pdf_file/0027/95661/ICMR-2016-4.pdf

(13)    Apskaičiuota pagal standartinius įkainius, neatsižvelgiant į sumažintus įkainius.

(14)    Per tikslines konsultacijas, vykusias rengiant šį pasiūlymą, tik trys mokesčių administratoriai pateikė apytiksles 2015, 2016 ir 2017 m. PVM nuostolių, patirtų įmonėms tiekiant prekes ir teikiant paslaugas vartotojams ES viduje ir prekes importuojant, sąmatas.

(15)    „DPD group“ atliktas tyrimas „E-shopper barometer 2017“, paskelbta: https://www.dpd.com/be_en/business_customers/dpd_insights/e_shopper_barometer_2017 ir Tarptautinės pašto korporacijos konferencijos „eCOM21 2016“ pranešimas „e-Commerce logistics and delivery“ (liet. „Elektroninės prekybos logistika ir pristatymas“).

(16)    Žr. https://www.atkearney.com/documents/10192/1448080/Winning+the+Growth+Challenge+in+Payments.pdf/b9da93a5-9687-419e-b166-0b25daf585ff , p. 5.

(17)    Pavyzdžiui, 2016 m. Suomijos mokesčių administratoriui bendradarbiaujant su mokėjimo paslaugų teikėjais pavyko surinkti 16 mln. EUR.

(18)    Žr. poveikio vertinimo ataskaitos 11 priedą „Mokėjimo duomenų naudojimas trečiosiose valstybėse kaip PVM kontrolės priemonė“.

(19)    Žr. https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/juncker-political-guidelines-speech_en.pdf

(20)    Žr. https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/soteu2018-brochure_lt.pdf.  

(21)    2018 m. spalio 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1541, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 904/2010 ir (ES) 2017/2454 nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje stiprinimo priemonių (OL L 259, 2018 10 16, p. 1).

(22)    2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(23)    ES PVM forumas – tai Komisijos ekspertų grupė, suteikianti galimybę rengti diskusijas. Per jos posėdžius įmonės ir PVM institucijos aptaria, kaip būtų galima praktiškai patobulinti PVM teisės aktų įgyvendinimą. Žr. 2012 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimą dėl ES PVM forumo įsteigimo (OL C 198, 2012 7 6, p. 4).

(24)    Konsoliduota ataskaita dėl valstybių narių ir įmonių bendradarbiavimo e. prekybos ir modernios prekybos srityje, p. 5. Žr. https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/vat/vat-reports-published_en.

(25)    Žr. http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2018/02/06/eu-norway-agreement-signed-strengthening-the-prevention-of-vat-fraud/.

(26)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(27)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(28)    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012 10 26, p. 391).

(29)    Komisija taip pat paskelbė bendras veiksmų gaires (pradinį poveikio vertinimą), žr. http://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2018-899238_en ) „Exchange of VAT-relevant payment data“ (liet. „Keitimasis PVM svarbiais mokėjimų duomenimis“) ir surinko pradinę grįžtamąją informaciją. Per grįžtamosios informacijos teikimo laikotarpį, 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. kovo 15 d., Komisija gavo tik tris atsakymus. Dviejuose iniciatyvai pritarta, o trečiasis buvo nesusijęs su iniciatyvos turiniu.

(30)    Santraukos lentelė pateikiama šiame tinklalapyje – http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/index.cfm?fuseaction=list&coteId=10102&version=ALL&p=1&language=lt.

(31)    Apribojimus galima nustatyti teisei būti skaidriai informuotam apie: duomenų tvarkymą (12, 13 ir 14 straipsniai), teisę susipažinti su duomenimis (15 straipsnis), duomenų ištaisymą (16 straipsnis), duomenų ištrynimą (17 straipsnis), teisę apriboti duomenų tvarkymą (18 straipsnis), teisę būti informuotam apie visus duomenų ištaisymo arba ištrynimo atvejus (19 straipsnis), teisę gauti duomenis struktūruotu bendru formatu – duomenų perkeliamumą (20 straipsnis), teisę nesutikti (21 straipsnis), teisę į tai, kad duomenys nebūtų tvarkomi automatizuotai ir nebūtų profiliuojami (22 straipsnis).

(32)    BDAR 23 straipsnis ir Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 25 straipsnis.

(33)    „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai yra mokesčių administratorių kovos su sukčiavimu ekspertai, juos valstybės narės skiria kompetentingais pareigūnais, kurie vieni kitus informuoja apie ankstyvus įspėjamuosius požymius kovos su sukčiavimu PVM tikslais. Reglamento (EB) Nr. 904/2010 X skyrius.

(34)    Ataskaitoje „E. prekyba Europoje“ („E-commerce Europe“) įvertinta, kad 2017 m. e. prekybos apyvarta Šiaurės, Rytų ir Pietų Europos regionuose sieks 602 mlrd. EUR.

(35)    Administracinio bendradarbiavimo nuolatinį komitetą (angl. Standing Committee on Administrative Cooperation, SCAC) sudaro valstybių narių atstovai, jam vadovauja Komisija. Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 904/2010 įgyvendinimą.

(36)    Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ (COM(2018) 443 final) 18 straipsnis.

(37)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(38)    Gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas lėšų, kurios buvo mokėjimo operacijos dalykas, gavėjas (Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos 4 straipsnio 9 dalis).

(39)    Mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymą iš tos mokėjimo sąskaitos arba, nesant mokėjimo sąskaitos, fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia mokėjimo nurodymą (Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos 9 straipsnio 8 dalis).

(40)     https://www.statista.com/statistics/239247/global-online-shopping-order-values-by-device

(41)    2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos SEPA reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

(42)    OL C , , p. .

(43)    OL C , , p. .

(44)    2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(45)    2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).

(46)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(47)    2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(48)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(49)    OL C […], […], p. […].

(50)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(51)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateiktos Biudžeto generalinio direktorato interneto svetainėje https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/LT/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx.

(52)    DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(53)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(54)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(55)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(56)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(57)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), END – deleguotieji nacionaliniai ekspertai („Seconded National Experts“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(58)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(59)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.