EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 12 12
COM(2018) 812 final
2018/0412(CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB
{COM(2018) 813 final} - {SEC(2018) 495 final} - {SWD(2018) 487 final} - {SWD(2018) 488 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Jau 2017 m. spalio mėn. Komisija įsipareigojo stiprinti mokesčių administratorių administracinius pajėgumus kovoti su sukčiavimu elektroninės prekybos (toliau – e. prekybos) PVM stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Prie 2017 m. gruodžio mėn. posėdžio protokolo dėl Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455 (toliau – E. prekybos PVM direktyva) priėmimo pridėtame pranešime Taryba pabrėžė poreikį tobulinti kovos su sukčiavimu priemones. Šia kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM iniciatyva naujosios priemonės, numatytos E. prekybos PVM direktyvoje pagal Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, papildomos ir sukuriamas pagrindas jas sklandžiai taikyti.
Ypač pažymėtina, kad E. prekybos PVM direktyvoje nustatyta naujų PVM prievolių elektroninėms prekyvietėms ir naujų supaprastinimų, kad įmonės būtų lengviau vykdyti su paslaugų teikimu, nuotoline prekių prekyba ir importu susijusias PVM prievoles, įskaitant elektroninę registraciją PVM mokėtoju, PVM mokėjimą vieno langelio principu (registracija vienoje valstybėje narėje, o ne visose vartojimo valstybėse narėse). Kadangi šiomis priemonėmis PVM sistema supaprastinama, jos padės laikytis PVM reikalavimų, tačiau mokesčių administratoriams vis tiek reikės gebėti susekti ir kontroliuoti sukčiaujančias įmones. Šiuo metu mokesčių administratoriams tai yra didelis uždavinys. Europos Audito Rūmai pažymėjo, kad e. prekybai taikomos PVM teisės aktų nuostatos iš esmės grindžiamos įmonių noru savanoriškai registruotis PVM mokėtojais ir mokėti reikiamą PVM. Tačiau valstybių narių galimybės naudotis dabartine teisine sistema administracinio bendradarbiavimo tikslais yra ribotos. Jeigu, supaprastinus reikalavimų laikymąsi, kartu nebus imtasi kovos su sukčiavimu priemonių, sukčiautojai turės mažai paskatų keisti savo požiūrį ir pradėti vykdyti PVM prievoles. Taigi, priemonių, užtikrinančių reikalavimų laikymąsi e. prekyboje, sėkmė taip pat priklauso ir nuo kovos su sukčiavimu priemonių – jas reikia plėtoti lygiagrečiai – veiksmingumo.
Pastaraisiais metais e. prekyba sparčiai plėtėsi, tad vartotojams prekes ir paslaugas vis lengviau pirkti internetu. Vartotojai gali rinktis iš įvairių tiekėjų, produktų ir prekių ženklų. Už prekes jie irgi gali sumokėti internetu saugioje aplinkoje, neatsitraukdami nuo kompiuterio ar išmaniojo telefono. Tiekėjai pakeitė savo verslo modelius taip, kad galėtų naudotis e. prekybos sprendimais ir parduoti savo produktus vartotojams visame pasaulyje be fizinių mažmeninės prekybos punktų. Tačiau tokia galimybe naudojasi ir sukčiaujančios įmonės – jos siekia įgyti pranašumą rinkoje nesąžiningais būdais, nevykdydamos PVM prievolių.
Prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime išskirti trys pagrindiniai sukčiavimo tarptautinės e. prekybos PVM atvejai: i) prekių tiekimas ir paslaugų teikimas ES viduje, ii) prekių importas iš trečiojoje valstybėje arba trečiojoje teritorijoje (t. y. ES nepriklausančioje valstybėje ar teritorijoje) įsisteigusių įmonių valstybių narių vartotojams ir iii) trečiojoje valstybėje įsisteigusių įmonių paslaugų teikimas valstybių narių vartotojams.
Įvertinta, kad valstybių narių PVM nuostoliai, susiję su tarptautiniu prekių tiekimu, siekia 5 mlrd. EUR per metus. Sukčiavimas PVM užregistruotas ir tarptautinio paslaugų teikimo srityje, būtent – internetinės televizijos ir skaitmeninių žaidimų sektoriuje. Europolas ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės biuras aptarė šį sukčiavimą naujausioje Europolo ataskaitoje apie neteisėtą televizijos laidų platinimą ir (prieigos prie jų pardavimą). Tokį sukčiavimą užregistravo ir televizijos sektoriaus organizacija „Nordic Content Protection“ (NCP). Vien Danijos, Suomijos ir Švedijos (šios šalys, paėmus kartu, pagal pajamas užima mažiau negu 10 proc. visos ES internetinės televizijos rinkos) internetinės televizijos laidų platintojai įvertino, kad jų metiniai pardavimo nuostoliai dėl neteisėto platinimo siekia 436 mln. EUR. Vadinasi, galimi PVM nuostoliai sudaro apie 103 mln. EUR. Tokie skaičiai (plečiantis e. prekybai, jie atitinkamai didės) rodo, kad reikia skubiai imtis kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM veiksmų. Tačiau dauguma mokesčių administratorių neturi pakankamai priemonių ir informacijos šaltinių, kad galėtų kiekybiškai įvertinti sukčiavimo e. prekybos PVM lygį. Sukčiavimo e. prekybos PVM atvejais sukčiaujančios įmonės savo tapatybę gali paslėpti po domenų vardais. Net jeigu mokesčių administratorius žino apie tam tikrą veikiančią internetinę parduotuvę, įmonės, kuriai ji priklauso, pavadinimas, tikroji veiklos vieta arba apyvarta atitinkamoje valstybėje narėje dažnai lieka nežinoma. Dėl to, norėdami pradėti tyrimą arba užmegzti bendradarbiavimą ES ar tarptautiniu lygmeniu, mokesčių administratoriai patiria problemų. Vartojimo valstybės narės, kuriose reikia sumokėti PVM, dažniausiai neturi jokių duomenų arba informacijos, kad galėtų pradėti patikrinimą. Taip yra dėl to, kad galutiniai vartotojai neprivalo saugoti duomenų apie pirkinius internete. Net jei galutiniai vartotojai privalėtų saugoti tokius duomenis, sisteminis naudojimasis galutinių vartotojų saugomais duomenimis būtų neproporcingas pardavėjų sukčiavimo PVM tyrimo būdas.
Be to, nežinant sukčiautojo tapatybės ir buvimo vietos, gali būti išties sunku nuspręsti, į kurią valstybę narę kreiptis dėl administracinio bendradarbiavimo.
Tad gali tekti išsiųsti daugybę tapatybės nustatymo prašymų. Juos tektų siųsti trečiajai šaliai (t. y. elektroninei prekyvietei arba mokėjimo paslaugų teikėjams), kuri galbūt turi tokią informaciją, arba šalies, kurioje įsisteigusi trečioji šalis, mokesčių administratoriui. Tačiau pagal Reglamento (ES) Nr. 904/2010 54 straipsnio 1 dalį toks būdas būtų laikomas neproporcingu. Be to, pagal to paties reglamento 54 straipsnio 2 dalį iš valstybių narių negalima prašyti pateikti informaciją, jeigu nacionalinės teisės aktuose joms neleidžiama tokios informacijos rinkti. Dėl to valstybių narių galimybės prašyti duomenų apie trečiąsias šalis iš kitų valstybių narių yra ribotos.
Šiuo pasiūlymu sukčiavimo e. prekybos PVM problemą siekiama spręsti stiprinant mokesčių administratorių ir mokėjimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais daugiau negu 90 proc. atvejų Europos vartotojai už pirkinius mokėjo kreditų perkėlimu, tiesioginiu debetu arba kortelėmis, t. y. per sandoryje dalyvavusį tarpininką (mokėjimo paslaugų teikėją); tokia tendencija ateityje tęsis. Todėl mokėjimo informacija disponuojančios trečiosios šalys mokesčių administratoriams gali pateikti išsamius duomenis apie internetinius pirkimus, kurie mokesčių administratoriams padėtų tinkamai vykdyti savo uždavinį stebėti, kaip e. metodais prekes tiekiantys ir paslaugas teikiantys subjektai laikosi PVM prievolių. Pagal valstybių narių, kurios jau bendradarbiauja su mokėjimo paslaugų teikėjais nacionaliniu lygmeniu, patirtį galima spręsti, kad bendradarbiaujant su mokėjimo paslaugų teikėjais kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM srityje galima pasiekti konkrečių rezultatų. Kai kurios trečiosios valstybės taip pat naudojasi mokėjimo informacija kaip priemone, padedančia susekti reikalavimų nesilaikančius veiklos vykdytojus, ir kartu taiko supaprastintą, į ES sistemą panašią, mokesčių surinkimo už prekes, tiekiamas pagal tarptautinius verslo vartotojui (B2C) sandorius, tvarką.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šiuo pasiūlymu papildoma esama PVM reglamentavimo sistema. Įgyvendinant Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ši sistema neseniai pakeista E. prekybos PVM direktyvos nuostatomis. Siekiant aktyviau kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM ir atkurti sąžiningą konkurenciją, pagal šią iniciatyvą taip pat stiprinama administracinio bendradarbiavimo sistema. Kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, siekiant užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma ir nebūtų prarastos nei nacionalinės, nei ES pajamos, yra Komisijos prioritetas. Dabartinės kadencijos Komisijos politinėse gairėse raginama dėti daugiau pastangų kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, o 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pakartota, kad Komisija stengiasi įgyvendinti plataus užmojo strategiją, siekdama užtikrinti, kad visos įmonės – ir didelės, ir mažos – mokėtų teisingą joms tenkančių mokesčių dalį.
Reglamente (ES) 2018/1541, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, sukurtos naujos valstybių narių mokesčių administratorių administracinio bendradarbiavimo priemonės. Šiomis priemonėmis daugiausia bus naudojamasi kovojant su i) vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu (tokiu būdu sukčiaujama įmonių tarpusavio sandoriuose); ii) sukčiavimu, susijusiu su maržos apmokestinimo schema, taikytina panaudotiems automobiliams; iii) sukčiavimu, kai naudojamasi specialia muitų tvarka, taikytina apmokestinamųjų asmenų vykdomam importui (taip pat įmonių tarpusavio sandoriuose), ir iv) jos leis mokesčių administratoriams imtis bendrų veiksmų (t. y. teikti bendras administracines užklausas). ES PVM forume dalyvaujantys mokesčių administratorių ir įmonių ekspertai pabrėžia, kad tradicinio bendradarbiavimo kovojant su sukčiavimu PVM pagrindą sudaro tiesiogiai sandorių grandinėje dalyvaujančių įmonių turimi duomenys. Kai prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos pagal tarptautinius verslo vartotojui (B2C) sandorius, tokie duomenys tiesiogiai gali nebūti prieinami, todėl „tradicinis“ mokesčių administratorių bendradarbiavimas tarpusavyje yra nepakankamas. Tad šia iniciatyva papildomi ir naujausi ES administracinio bendradarbiavimo PVM srityje sistemos pakeitimai – mokesčių administratoriams suteikiama nauja priemonė, padėsianti susekti sukčiavimą PVM, kai tiekimas vykdomas pagal tarptautinius verslo vartotojui (B2C) sandorius.
Galiausiai pažymėtina, kad vertinant šią iniciatyvą taip pat reikėtų atsižvelgti į tarptautinį kontekstą. Kai sukčiauja trečiojoje valstybėje arba trečiojoje teritorijoje įsisteigę tiekėjai ir norima užtikrinti, kad mokėtinas, bet nesumokėtas PVM būtų sumokėtas, tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus. Sąjunga neseniai sudarė susitarimą su Norvegija dėl bendradarbiavimo PVM srityje stiprinimo ir aktyviai dalyvauja EBPO veikloje siekdama, kad administracinio bendradarbiavimo priemonės būtų aktyviau naudojamos tarptautiniu lygmeniu. Ši iniciatyva suteiks valstybėms narėms galimybę surinkti duomenis ir susekti trečiosiose valstybėse veikiančius sukčiautojus. Tie duomenys bus panaudoti kaip pirmasis žingsnis tarptautiniam bendradarbiavimui su kitomis jurisdikcijomis pradėti arba tarptautiniam dialogui administracinio bendradarbiavimo gerinimo klausimais su kitomis jurisdikcijomis stiprinti.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šios iniciatyvos teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 113 straipsnis. Tame straipsnyje nurodyta, kad Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą vieningai priima nuostatas dėl netiesioginius mokesčių reglamentuojančių valstybių narių taisyklių suderinimo, kai tai būtina norint užtikrinti, kad bus sukurta ir ims veikti vidaus rinka bei bus išvengta konkurencijos iškraipymo.
•Subsidiarumo principas
Ši iniciatyva atitinka subsidiarumo principą, nes pagrindinė sprendžiama problema – sukčiavimas e. prekybos PVM – yra bendra visoms valstybėms narėms. Kadangi mokesčių administratoriai turi nepakankamai priemonių, problema dar paaštrėja. Valstybės narės pavieniui iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų teikėjų, negali gauti informacijos, kuri yra reikalinga PVM kontroliuoti tarptautinio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais, taip pat negali užtikrinti, kad e. prekybos PVM taisyklės (neseniai iš dalies pakeistos E. prekybos PVM direktyva) būtų tinkamai taikomos, ir kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM. Todėl valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas yra labai svarbus. Valstybių narių tarpusavio administracinio bendradarbiavimo PVM srityje teisinis pagrindas išdėstytas Reglamente (ES) Nr. 904/2010. Dėl to, norint imtis bet kokios iniciatyvos ir pradėti taikyti naujas bendradarbiavimo priemones šiai konkrečiai problemai spręsti, Komisija turi pateikti pasiūlymą dėl esamos ES teisinės sistemos pakeitimo. Kad mokesčių administratoriai galėtų rinkti PVM svarbius mokėjimo duomenis, mokėjimo paslaugų teikėjams reikia nustatyti naujas duomenų saugojimo prievoles. Dėl to reikalingas pasiūlymas iš dalies keisti PVM direktyvą.
•Proporcingumo principas
Šiuo pasiūlymu neviršijama tai, kas būtina norint pasiekti tikslą kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM. Ypač pažymėtina, kad naujojoje sistemoje mokesčių administratoriai turėtų reikalingą informaciją ir išteklių, kad galėtų susekti sukčiavimo e. prekybos PVM atvejus ir surinkti papildomą PVM. Palyginti su dabartine padėtimi, įmonėms ir mokesčių administratoriams tenkanti administracinė našta apskritai sumažėtų, o įstatymų besilaikančioms įmonėms būtų naudingos vienodesnės veiklos sąlygos.
Reikalavimas, kad mokėjimo paslaugų teikėjai saugotų tam tikrus mokesčių administratoriams teiktinus duomenis, taip pat atitinka proporcingumo principą. Mokėjimo paslaugų teikėjai turės saugoti duomenis, kuriais jau disponuoja vykdydami mokėjimo operacijas. Be to, kadangi duomenų saugojimo ir perdavimo mokesčių administratoriams prievolė bus vienodai taikoma visoje ES, mokėjimo paslaugų teikėjams tenkanti administracinė našta bus mažesnė (palyginti su našta, kuri tektų, jei būtų reikalaujama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai laikytųsi skirtingų nacionalinių metodikų).
Kova su sukčiavimu PVM yra svarbus tikslas, atitinkantis visuotinį Sąjungos ir valstybių narių viešąjį interesą. Mokesčių administratorių kovos su sukčiavimu ekspertai tvarkys tik tuos duomenis, kurie bus reikalingi tam tikslui (kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM) pasiekti, ir laikysis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Tiksliau, bus tvarkomi tik tie duomenys, kurie leis mokesčių administratoriams i) nustatyti tiekėjų tapatybę, ii) patikrinti sandorių skaičių ir piniginę vertę ir iii) patikrinti mokėjimų kilmę. Duomenys apie vartotojus į šią iniciatyvą neįtraukiami, išskyrus duomenis apie mokėjimų kilmės valstybes nares (t. y. vartotojų buvimo vietos valstybes nares). Proporcingumas užtikrinamas ir tuo, kad nustatyta riba, kurios nepasiekus mokėjimo paslaugų teikėjai neprivalės mokėjimo duomenų siųsti mokesčių administratoriams. Taikant tokią ribą į šios iniciatyvos taikymo ir asmens duomenų tvarkymo sritį nepateks mokėjimai, kurie greičiausiai nebus susiję su ekonomine veikla.
•Priemonės pasirinkimas
Direktyva yra siūloma, nes norima iš dalies keisti PVM direktyvą, joje mokėjimo paslaugų teikėjams nustatant naują duomenų saugojimo prievolę.
Reglamentas yra siūlomas, nes norima iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, kad būtų sukurta nauja su PVM susijusių mokėjimų duomenų bazė, prie kurios valstybės narės galėtų jungtis tik kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM tikslais.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Ex post vertinimai
Rengiant šį pasiūlymą remtasi Reglamento (ES) Nr. 904/2010 vertinimu, ypač vertinimo ataskaitos skirsniais dėl Reglamento taikymo sukčiavimo e. prekybos PVM srityje.
Apskritai, mokesčių administratorių nuomone, Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 yra veiksminga kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM priemonė. Tačiau mokesčių administratoriai paminėjo, kad administracinio bendradarbiavimo priemonės, kurias jie šiuo metu gali taikyti, neleidžia paprastai nustatyti internetinių įmonių tapatybės ir jas kontroliuoti, kai šių internetinių įmonių domenas ir buhalteriniai duomenys yra kitoje šalyje (nepriklausomai nuo to, ar kita šalis yra ES valstybė narė, ar ne). Mokesčių administratoriai taip pat pabrėžė, kad valstybės narės turi griežčiau įsipareigoti į administracinį bendradarbiavimą investuoti daugiau išteklių, nes administracinis bendradarbiavimas yra pagrindinis veiksnys, padedantis didinti Reglamento (ES) Nr. 904/2010 veiksmingumą kovoje su sukčiavimu e. prekybos PVM. Galiausiai kai kurios valstybės narės taip pat paminėjo, kad Reglamento veiksmingumą galima padidinti naujomis priemonėmis, pavyzdžiui, sukūrus prieigą prie atitinkamos mokėjimo informacijos ir ja keičiantis.
Nors, mokesčių administratorių nuomone, Reglamente (ES) Nr. 904/2010 nustatytos priemonės yra svarbios kovojant su sukčiavimu PVM, jie taip pat pabrėžė, kad tobulinimo galimybių dar yra. Mokesčių administratorių nuomone, atsižvelgiant į pastaruoju metu vykstančią e. prekybos plėtrą ir didelį e. prekybos operacijų mastą, reikalingos naujos, veiksmingesnės ir efektyvesnės administracinio bendradarbiavimo priemonės. Mokesčių administratoriai taip pat paminėjo manantys, kad ateityje, pakitus verslo modeliams ir sukčiavimo PVM būdams, esamos kovos su sukčiavimu PVM priemonės nebebus tokios aktualios.
Nors mokesčių administratoriai apskritai turi nedaug kiekybinių duomenų apie administracinio bendradarbiavimo naudą ir išlaidas, jų nuomone, administracinio bendradarbiavimo nauda yra proporcinga išlaidoms, kurias mokesčių administratoriai patiria keisdamiesi informacija, arba tas išlaidas viršija.
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 ir šis pasiūlymas padeda užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą. Jie taip pat nuosekliai dera su E. prekybos PVM direktyvos nuostatomis. Valstybių narių mokesčių administratoriai vis dėlto pripažįsta, kad e. prekybos augimas jiems kelia naujų uždavinių, pavyzdžiui, kaip tvarkyti duomenis, kad būtų galima susekti sukčiavimo e. prekybos PVM atvejus ir kovoti su tuo sukčiavimu.
Galiausiai ir mokesčių administratoriai, ir kitos suinteresuotosios šalys pripažino Reglamente (ES) Nr. 904/2010 sukurtos administracinio bendradarbiavimo sistemos pridėtinę vertę, nes sukčiavimas e. prekybos PVM kenkia visoms valstybėms narėms.
Apibendrinant pažymėtina, kad atlikus vertinimą paaiškėjo, jog norint kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM, nacionalinių kovos su sukčiavimu priemonių nepakanka ir kad yra būtinas valstybių narių administracinis bendradarbiavimas. Atlikus vertinimą taip pat paaiškėjo, kad pakitus e. prekybos modeliams, reikalingos atitinkamos naujos keitimosi informacija priemonės.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
2017 m. Komisija surengė tikslines konsultacijas su mokesčių administratoriais ir įmonėmis, ypač mokėjimo paslaugų teikėjais, per kurias prašė tam tikrų suinteresuotųjų šalių pateikti savo nuomonę. 2017 m. taip pat surengtos viešos konsultacijos.
Konsultacijų rezultatai patvirtino, kad visos suinteresuotosios šalys pripažįsta, jog sukčiavimas e. prekybos PVM yra didelė problema. Įmonės pabrėžė, kad sukčiavimas e. prekybos PVM kenkia sąžiningoms įmonėms, nes iškraipoma konkurencija. Ir mokesčių administratoriai, ir įmonės apskritai patvirtino, jog tam, kad mokesčių administratoriai galėtų kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM, jiems yra reikalinga mokėjimų informacija. Laikytasi nuomonės, kad duomenų apsauga nėra kliūtis rinkti mokėjimų informaciją ir ja keistis, jeigu mokėtojų asmens duomenys tvarkomi laikantis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų sąlygų.
Dauguma respondentų buvo teigiamos nuomonės apie ES reglamentavimo sistemos keitimą, kad mokesčių administratoriams būtų suteikta daugiau ir veiksmingesnių kovos su sukčiavimu priemonių. ES centralizuota PVM svarbios mokėjimų informacijos rinkimo ir keitimosi ja sistema buvo laikoma ekonomiškai efektyviausia priemone.
Ir mokesčių administratoriai, ir mokėjimo paslaugų teikėjai patvirtino, kad standartizuota ir suderinta mokėjimo informacijos rinkimo ir keitimosi ja metodika suteikia pridėtinės vertės.
Šis pasiūlymas parengtas pasikonsultavus su valstybių narių mokesčių administratorių ir įmonių, įskaitant mokėjimo paslaugų teikėjus, atstovais PVM forumo pogrupio e. prekybos klausimais posėdžiuose.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Rengiant šį pasiūlymą su išorės ekspertais konsultuotis nereikėjo, konsultuotasi su visomis suinteresuotosiomis šalimis.
•Poveikio vertinimas
Be atskaitos scenarijaus, per poveikio vertinimą nagrinėtos dvi politikos galimybės:
(1)su reglamentavimu nesusijusi galimybė, kurią iš esmės sudaro tai, kad būtų parengtos mokesčių administratoriams skirtos gairės, siekiant padėti stiprinti jų administracinius pajėgumus kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM;
(2)reglamentavimo galimybė, pagal kurią būtų iš dalies keičiama ES teisinė sistema numatant, kad i) mokėjimo paslaugų teikėjai turi saugoti PVM svarbią mokėjimo informaciją, o ii) valstybių narių mokesčių administratoriai turi rinkti mokėjimo informaciją ir ja keistis.
Pagal reglamentavimo galimybę nagrinėti du alternatyvūs techniniai sprendimai, kaip mokesčių administratoriai galėtų keistis mokėjimo informacija, tai: įvairaus taikymo sistema, panaši į PVM informacijos mainų sistemą, arba centrinė ES lygmens duomenų saugykla (ją sukurtų Komisija).
Atlikus poveikio vertinimą, paaiškėjo, kad tikslo kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM geriausia siekti sukūrus centrinę duomenų saugyklą.
Centrinė duomenų saugykla būtų tinkamiausias kovos su sukčiavimu PVM būdas. Ji suteiktų daugiau duomenų vienodumo ir analizės garantijų, sukčiautojų apyvartos padėtis ES lygmeniu taip pat būtų aiškesnė, negu naudojantis decentralizuotomis duomenų saugyklomis.
Keičiantis informacija per centrinę duomenų saugyklą taip pat būtų galima veiksmingiau mažinti rinkos iškraipymus. Bendradarbiavimas padeda mokesčių administratoriams pasiekti geresnius rezultatus, o įstatymų besilaikančios įmonės galėtų naudotis vienodesnėmis veiklos sąlygomis. Per konsultaciją su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti, kokias reikalavimų laikymosi išlaidas patirtų mokėjimo paslaugų teikėjai. Tačiau atlikus poveikio vertinimą tapo aišku, kad suderinus duomenų teikimo prievoles, kad informacija būtų teikiama vienu formatu (ir per vieną sąsają), mokėjimo paslaugų teikėjai patirtų mažesnes reikalavimų laikymosi išlaidas.
Pasirinkus centralizuotos sistemos sprendimą, mokesčių administratoriai taip pat patirtų mažesnes plėtros ir einamąsias išlaidas negu tuo atveju, jei būtų naudojamos nacionalinio lygmens decentralizuotos sistemos.
Pasiūlymo poveikio vertinimą 2018 m. birželio 27 d. apsvarstė Reglamentavimo patikros valdyba. Valdyba pasiūlymą įvertino palankiai ir pateikė keletą rekomendacijų – į jas buvo atsižvelgta. Valdybos nuomonė ir rekomendacijos pateiktos prie šio pasiūlymo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Poveikio vertinimas“ 1 priede.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Ši iniciatyva nepatenka į Reglamentavimo kokybės programos taikymo sritį. Galimos mokesčių administratorių ir Komisijos išlaidos išdėstytos 4 skirsnyje.
Remiantis informacija, gauta per tikslines konsultacijas, atliekant poveikio vertinimą nebuvo galima patikimai apskaičiuoti mokėjimo paslaugų teikėjų išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu mokėjimo paslaugų teikėjai valstybių narių prašymus pateikti informaciją gauna įvairiais formatais ir įvairiais būdais. Pagal šią iniciatyvą mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų vadovautis suderintu mokėjimo informacijos teikimo valstybių narių mokesčių administratoriams ES standartu. Dėl to bendra mokėjimo paslaugų teikėjams tenkanti administracinė našta sumažėtų.
Tiekėjams, tiekiantiems prekes ir teikiantiems paslaugas galutiniams vartotojams, naujų PVM prievolių pagal šią iniciatyvą nustatyti nenumatoma.
Galiausiai pažymėtina, kad įgyvendinus šią iniciatyvą, labai sumažėtų valstybių narių PVM nuostoliai, patiriami dėl sukčiavimo e. prekybos PVM.
•Pagrindinės teisės
Pagal nagrinėjamą pasiūlymą įsigaliotų nauja keitimosi su PVM susijusiais asmens duomenimis ir jų tvarkymo tvarka.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente pateikta plati asmens duomenų apibrėžtis, pagal kurią asmens duomenis sudaro bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai. Dėl to mokėjimo informacija irgi patenka į šią apibrėžtį, jai taip pat galioja Pagrindinių teisių chartijoje išdėstyti asmens duomenų apsaugai taikytini principai.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 2018/1725 nustatyti labai tikslūs principai, kaip tvarkant asmens duomenis atsižvelgti į duomenų subjektų teises. Tačiau Sąjunga gali teisėkūros priemonėmis apriboti šiuos principus ir duomenų subjekto teises, kad apsaugotų svarbius visuotinės svarbos Sąjungos tikslus, pavyzdžiui, ekonominius ir finansinius interesus, įskaitant apmokestinimą, jeigu apribojimai atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.
Atlikus šiai iniciatyvai pagrįsti skirtą poveikio vertinimą, paaiškėjo, kad mokesčių administratoriai neturi kito veiksmingo būdo surinkti informaciją, kuri yra reikalinga kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM. Todėl keistis mokėjimo informacija yra būtina.
Be to, pagal šią iniciatyvą būtų tvarkoma tik ta mokėjimo informacija, kuri yra reikalinga kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM. Būtų tvarkoma tik informacija apie lėšų (mokėjimų) gavėjus ir pačią mokėjimo operaciją (sumą, valiutą, datą), o informacija apie vartotojus, mokančius už prekes arba paslaugas (mokėtojus), keičiamasi nebūtų. Todėl informacija nebūtų naudojama kitiems tikslams, pavyzdžiui, vartotojų pirkimo įpročiams kontroliuoti. Be to, pasiūlyme numatyta viršutinė riba, susijusi su tam tikro gavėjo gautų mokėjimų skaičiumi, tad mokėjimai, kurie greičiausiai buvo atlikti asmeniniais sumetimais, į iniciatyvos taikymo sritį nebūtų įtraukti. Vidaus mokėjimai taip pat nepatektų į iniciatyvos taikymo sritį. Galiausiai pažymėtina, kad mokėjimo informacija būtų prieinama tik valstybių narių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams ir tik tiek laiko, kiek reikia kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Numatoma, kad Komisijos ir mokesčių administratorių investicines sąnaudas nusvers didesnės surenkamo PVM pajamos. 2017 m. verslo vartotojui (B2C) sektoriuje pardavimai internetu sudarė apie 600 mlrd. EUR. Tad, darant prielaidą, kad mokesčių administratoriai galėtų įvertinti, jog PVM nuostolis sudaro 1 proc. šios apyvartos, ES 28 lygmeniu jis sudarytų 1,2 mlrd. EUR. Net jei įvertintas PVM būtų surinktas ne visas, surinktos sumos stipriai viršytų bendras iniciatyvos įgyvendinimo išlaidas. Be to, sukčiavimo lygis sudaro keletą e. prekybos procentinių punktų. Kadangi PVM būtų surenkama daugiau, numatoma, kad PVM nepriemoka e. prekybos sektoriuje sumažėtų.
Šios iniciatyvos įgyvendinimo išlaidos pasiskirstys per kelerius metus, pradedant nuo 2019 m. Pirmoji šių išlaidų dalis (iki 2020 m.) bus padengta iš esamų programos „Fiscalis 2020“ asignavimų. Tačiau didžioji dalis išlaidų bus patirta po 2020 m., kaip nurodyta Finansinėse teisės akto pasiūlymo pažymose.
Pagal tai, kokias didžiausias išlaidas galėtų patirti Komisija, įvertinta, kad poveikį biudžetui sudarytų 11,8 mln. EUR vienkartinės sistemos sukūrimo išlaidos ir, sistemai pradėjus veikti visu pajėgumu, 4,5 mln. EUR kasmetinės einamosios išlaidos. Įvertinta, kad einamosios išlaidos būtų patiriamos tik nuo 2022 m., kai sistema pradėtų veikti. Apskaičiuota, kad per penkerius metus iki 2027 m. iš biudžeto reikėtų padengti 34,3 mln. EUR sistemos sukūrimo ir veikimo išlaidų (įskaitant vienkartines išlaidas).
Šios išlaidos atitinka pasiūlymą dėl kito laikotarpio DFP ir programos „Fiscalis“.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarka
„Eurofisc“ ataskaitos ir valstybių narių metinė statistika pristatomos ir aptariamos per Administracinio bendradarbiavimo nuolatinio komiteto posėdžius, laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 49 straipsnio. Nuolatiniam komitetui vadovauja Europos Komisija. Be to, Komisija sieks surinkti iš valstybių narių visą svarbią informaciją apie tai, kaip veikia naujoji sistema, taip pat visą svarbią informaciją apie sukčiavimą. Prireikus, bus užtikrintas bendradarbiavimas su programos „Fiscalis“ komitetu (komitetas pagal naująją programą „Fiscalis“ dar nesukurtas).
Reglamente (ES) Nr. 904/2010 ir Direktyvoje 2006/112/EB jau yra išdėstytos periodinių Komisijos vertinimų ir ataskaitų teikimo taisyklės. Taigi, laikydamasi jau nustatytų įpareigojimų, pagal Reglamento (ES) Nr. 904/2010 59 straipsnį Komisija kas penkerius metus teiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas, kaip veikia naujoji administracinio bendradarbiavimo priemonė.
Be to, pagal Direktyvos 2006/112/EB 404 straipsnį Komisija kas ketverius metus teiks Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimus, kaip veikia naujosios PVM prievolės, nustatytos mokėjimo paslaugų teikėjams. Komisija užtikrins, kad abiejų rūšių ataskaitos būtų derinamos ir rengiamos vadovaujantis tais pačiais nustatytais faktais.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
243a straipsnyje pateiktose apibrėžtyse pateikiamos nuorodos į atitinkamas Direktyvos (ES) 2015/2366 dėl vidaus rinkoje teikiamų mokėjimo paslaugų (Mokėjimo paslaugų direktyva) nuostatas.
PVM direktyvos 243b straipsnyje mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyta nauja prievolė saugoti duomenis. Mokėjimo paslaugos išdėstytos Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos 1 priede. Tarptautinio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo kontrolei svarbios ne visos mokėjimo paslaugos. Svarbios tik tos mokėjimo paslaugos, kurios yra susijusios su tarptautiniu lėšų pervedimu gavėjams (arba gavėjų vardu veikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams) ir tik tada, kai mokėtojas yra vienoje iš valstybių narių. Taip yra dėl to, kad mokesčių administratoriai pagal mokėjimo kilmės valstybę narę gali nustatyti vartojimo vietą. Pagal šią iniciatyvą sąvoka „tarptautinės“ apibūdinamos operacijos, kai vartotojas yra valstybėje narėje, o tiekėjas – kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ar trečiojoje teritorijoje. Vidaus mokėjimai į šio pasiūlymo taikymo sritį nepatenka.
243b straipsnyje nėra minima gavėjo ir mokėtojo įsisteigimo vieta, nuolatinis adresas ar įprasta rezidavimo vieta. Iš esmės mokėjimo paslaugų teikėjai yra trečiosios šalys prekes tiekiančių arba paslaugas teikiančių apmokestinamųjų asmenų ir vartotojų sutartinių santykių požiūriu. Dėl to informacija, kuria disponuoja mokėjimo paslaugų teikėjai teikdami mokėjimo paslaugas, nebūtinai sutampa su informacija, kurią apie savo vartotojus turi apmokestinamieji asmenys, arba su informacija, kuri yra reikalinga apmokestinamo sandorio vietai nustatyti. Nuo vietos priklauso tik 243b straipsnyje nurodyta mokėjimo paslaugų teikėjų prievolė saugoti duomenis.
Gavėjų ir mokėtojų vietos nustatymo taisyklės išdėstytos siūlomame 243c straipsnyje (žr. toliau).
Tam, kad būtų fiksuojami tik tie mokėjimai, kurie gali būti susiję su ekonomine veikla (taigi nebūtų įtraukiami dėl asmeninių priežasčių vykdomi tarptautiniai lėšų pervedimai) nustatyta gavėjo gautų tarptautinių mokėjimų skaičiaus viršutinė riba. Tik tada, kai visa tam tikro gavėjo gautų mokėjimų suma viršija 25 mokėjimų per kalendorinį ketvirtį (toks yra ir mokėjimo paslaugų teikėjų ataskaitinis laikotarpis) viršutinę ribą, mokėjimo paslaugų teikėjas turi saugoti duomenis apie tą gavėją ir pateikti juos mokesčių administratoriams. Viršutinė riba nustatyta atsižvelgiant į vidutinę pirkimo internetu užsakymų vertę, kuri yra 95 EUR. 100 tokios vertės sandorių per metus sudaro beveik 10 000 EUR pardavimo įplaukų, vadinasi, valstybėse narėse jau gali atsirasti PVM prievolės. Ši suma taip pat atitinka E. prekybos PVM direktyvoje vidaus tiekimui nustatytą 10 000 EUR ribą.
Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų saugoti duomenis dvejus metus. Toks duomenų saugojimo laikotarpis yra proporcingas, turint galvoje didelį saugomos informacijos kiekį, tai, kad pagal duomenų apsaugos reikalavimus ši informacija griežtai laikoma neskelbtina, ir tai, per kiek laiko mokesčių administratorius gali susekti sukčiavimą PVM.
243c straipsnyje paminėtos taisyklės, kurias mokėjimo paslaugų teikėjai privalo taikyti, kad nustatytų pirmiau paminėtų mokėtojų ir gavėjų vietą. 243c straipsnyje nustatytos ne apmokestinimo vietos nustatymo taisyklės, o taisyklės, pagal kurias nustatoma gavėjo ir mokėtojų vieta, pagal kurią taikoma PVM direktyvos 243b straipsnyje nustatyta prievolė saugoti duomenis.
Pagal 243c straipsnį informacijos, pagal kurią nustatoma mokėtojo vieta, nereikalaujama teikti mokesčių administratoriams. Ši informacija lieka pas mokėjimo paslaugų teikėją.
1 dalyje nurodyta, kad mokėtojo vieta bus laikoma valstybė narė, pažymėta mokėtojo sąskaitos identifikatoriuje. Bendros mokėjimų eurais erdvės reglamente nurodyta, kad konkreti valstybėje narėje esanti mokėjimo sąskaita identifikuojama pagal IBAN (Tarptautinis banko sąskaitos numeris, angl. International Bank Account Number). Jeigu mokėjimas vykdomas teikiant mokėjimo paslaugą, kuri nepatenka į Bendros mokėjimų eurais erdvės reglamento (reglamentas taikomas tik kredito pervedimams ir tiesioginiam debetui eurais) taikymo sritį, mokėtojo vietą galima nustatyti pagal bet kurį kitą mokėtojo mokėjimo sąskaitos identifikatorių.
Būna mokėjimo operacijų (t. y. pinigų pervedimų), kai lėšos pervedamos gavėjui mokėtojo vardu nesukūrus jokios mokėjimo sąskaitos. Šiuo atveju mokėjimo vieta bus laikoma valstybė narė, nurodyta mokėtojo vardu veikiančio mokėjimo paslaugų teikėjo identifikatoriuje.
Pagal 2 dalį mokėjimo (lėšų) gavėjo vieta bus laikoma valstybė narė arba trečioji valstybė, nurodyta mokėjimo sąskaitos, į kurią įskaitomos lėšos, identifikatoriuje. Jeigu lėšos nėra įskaitomos į jokią mokėjimo sąskaitą, tada gavėjo vieta bus laikoma valstybė narė, trečioji valstybė ar trečioji teritorija, nustatyta pagal gavėjo vardu veikiančio mokėjimo paslaugos teikėjo identifikatorių.
243d straipsnyje nustatyta, kokią informaciją turi saugoti 243b straipsnyje nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjai. Duomenis sudaro informacija, pagal kurią nustatoma duomenis saugančio mokėjimo paslaugų teikėjo tapatybė, informacija, pagal kurią nustatoma gavėjo tapatybė, ir informacija apie gavėjo gautus mokėjimus. Mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyta prievolė saugoti duomenis neapima informacijos mokėtojų tapatybei nustatyti, nes ši informacija nėra reikalinga sukčiavimui susekti. Be to, mokėjimo paslaugų teikėjai ne visada žino, ar mokėtojai yra apmokestinamieji asmenys, ar tik privatūs vartotojai. Todėl, jeigu per ketvirtį viršijama 25 mokėjimų riba, mokėjimo paslaugų teikėjas turės saugoti informaciją apie visus tam tikro gavėjo gautus mokėjimus, neskirstydamas jų pagal tai, ar mokėjimus gavo vartotojai, ar apmokestinamieji asmenys. Tai bus informaciją analizuosiančių valstybių narių mokesčių administratorių uždavinys.
Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo saugoti visus gavėjo kaip PVM mokėtojo arba, jei tai taikoma, mokesčių mokėtojo identifikavimo duomenis. PVM mokėtojo kodai (nacionaliniai kodai arba vieno langelio principu grindžiamos minisistemos (angl. Mini One Stop Shop, MOSS) kodai) valstybių narių mokesčių administratoriams yra reikalingi, kad jie galėtų nustatyti apmokestinamųjų asmenų tapatybę ir patikrinti jų mokėjimo informaciją palygindami ją su atitinkamomis PVM arba MOSS deklaracijomis ir mokėjimais. Mokėjimo paslaugų teikėjai gali nežinoti gavėjo PVM mokėtojo kodo (dėl to, kad gavėjas PVM mokėtojo kodo neturi arba dėl to, kad gavėjas PVM mokėtojo kodą turi, bet jo nenurodo mokėjimo paslaugų teikėjui). Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjai PVM mokėtojo kodo nežino, mokesčių administratoriai turės atlikti reikiamas procedūras (atlikti vidaus procedūras arba pasinaudoti administraciniu bendradarbiavimu) ir sužinoti, ar tam tikras gavėjas yra apmokestinamasis asmuo, bei įvertinti, ar jis turi PVM įsipareigojimų.
Galiausiai pažymėtina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai privalo saugoti informaciją apie pačią mokėjimo operaciją, tai yra, apie mokėjimo sumą, valiutą, datą, mokėjimo kilmę, taip pat duomenis, ar kuri nors mokėjimo dalis buvo grąžinta.
2018/0412 (CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos veikimo sutartį, ypač į jos 113 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Tarybos direktyvoje 2006/112/EB išdėstytos bendros apmokestinamųjų asmenų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaitos prievolės;
(2)plečiantis elektroninei prekybai (toliau – e. prekyba), atsiranda sąlygos tiekti prekes arba teikti paslaugas tarptautiniu mastu kitų valstybių narių galutiniams vartotojams. Šiuo atžvilgiu sąvoka „tarptautinis“ apibūdinamas tiekimas, kai PVM yra mokėtinas vienoje valstybėje narėje, o tiekėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ar trečiojoje teritorijoje. Tačiau sukčiaujančios įmonės naudojasi e. prekybos galimybėmis, norėdamos išvengti PVM prievolių ir taip nesąžiningu būdu įgyti pranašumą rinkoje. Kai taikomas apmokestinimo paskirties vietoje principas, vartojimo valstybei narei reikalingos tam tikros priemonės, kad ji galėtų susekti ir kontroliuoti sukčiaujančias įmones, nes vartotojams apskaitos prievolė netaikoma;
(3)didžiąja dauguma atvejų Europos vartotojai už pirkinius internetu apmoka per mokėjimo paslaugų teikėjus. Kad galėtų įvykdyti mokėjimo operaciją, mokėjimo paslaugų teikėjas disponuoja tam tikra informacija, pagal kurią nustato lėšų arba mokėjimo gavėjo tapatybę, taip pat informacija apie mokėjimo operacijos sumą, datą ir mokėjimo kilmės valstybę narę. Tai ypač būdinga tarptautinėms mokėjimo operacijoms, kai mokėtojas yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjas – kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ar trečiojoje teritorijoje. Ši informacija reikalinga tam, kad mokesčių administratoriai galėtų vykdyti pagrindinius savo uždavinius – susekti sukčiaujančias įmones ir kontroliuoti PVM įsipareigojimus. Todėl reikia, kad tokia mokėjimo paslaugų teikėjų turima PVM svarbi informacija būtų teikiama valstybių narių mokesčių administratoriams, kad jiems būtų lengviau nustatyti sukčiavimo e. prekybos PVM atvejus ir su tokiu sukčiavimu kovoti;
(4)svarbu pažymėti, kad pagal naująją kovos su tarptautiniu sukčiavimu e. prekybos PVM priemonę mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti saugoti pakankamai išsamius duomenis apie tam tikras tarptautines mokėjimo operacijas, priklausomai nuo mokėtojo ir gavėjo vietos. Dėl to reikia apibrėžti specialią mokėtojo ir gavėjo vietos sąvoką, taip pat apibrėžti jų tapatybės nustatymo priemones. Prievolė saugoti duomenis turėtų būti taikoma tik Sąjungoje įsisteigusiems mokėjimo paslaugų teikėjams, priklausomai nuo mokėtojo ir gavėjo vietos; šis reikalavimas nedaro poveikio šioje direktyvoje ir Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011 nustatytoms taisyklėms dėl apmokestinamojo sandorio vietos;
(5)naudodamiesi jau turima informacija, mokėjimo paslaugų teikėjai gali nustatyti su teikiamomis mokėjimo paslaugomis susijusio gavėjo ir mokėtojo vietą pagal valstybėje narėje atidarytos ir mokėtojo arba gavėjo naudojamos konkrečios mokėjimo sąskaitos identifikatorių;
(6)kitu atveju mokėtojo arba gavėjo vieta turėtų būti nustatoma pagal mokėtojo arba gavėjo vardu veikiančio mokėjimo paslaugos teikėjo įmonės identifikatorių. Taigi, tokia identifikavimo priemonė turėtų būti naudojama ir tada, kai lėšos pervedamos gavėjui, mokėtojo vardu nesukūrus jokios mokėjimo sąskaitos, arba kai lėšos nėra įskaitomos į jokią mokėjimo sąskaitą;
(7)laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679, svarbu užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjo prievolė saugoti ir pateikti informaciją apie tarptautinę mokėjimo operaciją būtų proporcinga ir apimtų tik tuos duomenis, kurie valstybėms narėms yra reikalingi kovojant su sukčiavimu e. prekybos PVM. Be to, vienintelė informacija apie mokėtoją, kurią reikėtų saugoti, yra informacija apie mokėtojo vietą. Dėl informacijos apie gavėją ir pačią mokėjimo operaciją pažymėtina, kad iš mokėjimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama saugoti ir mokesčių administratoriams perduoti tik tokią informacija, kuri mokesčių administratoriams yra būtina galimiems sukčiautojams susekti ir PVM kontrolei vykdyti. Todėl iš mokėjimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama saugoti duomenis tik apie tas tarptautines mokėjimo operacijas, kurioms būdingi ekonominės veiklos požymiai. Viršutinė gavėjo per kalendorinį ketvirtį gautų mokėjimų skaičiaus riba būtų patikimas požymis, kad mokėjimai gauti vykdant ekonominę veiklą, tad galimybę, kad mokėjimai vykdyti nekomerciniais tikslais, būtų galima atmesti. Tokią viršutinę ribą pasiekus, mokėjimo paslaugų teikėjui atsirastų apskaitos prievolė;
(8)turint galvoje didelį informacijos kiekį ir tai, kad pagal duomenų apsaugos reikalavimus ji griežtai laikoma neskelbtina, būtina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai saugotų informaciją apie tarptautines mokėjimo operacijas, siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM ir susekti sukčiautojus, dvejus metus; toks laikotarpis yra proporcingas. Tai yra trumpiausias valstybėms narėms būtinas laikotarpis, kad jos galėtų veiksmingai imtis kontrolės priemonių ir ištirti įtariamo sukčiavimo PVM atvejus arba susekti sukčiautojus PVM;
(9)mokėjimo paslaugų teikėjų saugotiną informaciją valstybės narės turėtų rinkti ir ja keistis pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010, kuriame nustatomos administracinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu tikslais taisyklės;
(10)sukčiavimas e. prekybos PVM yra bendra visų valstybių narių problema, tačiau pavienės valstybės narės ne visada turi informacijos, kad galėtų užtikrinti tinkamą e. prekybos PVM taisyklių taikymą ir mažinti sukčiavimą e. prekybos PVM. Kadangi dėl e. prekybai būdingo tarptautinio pobūdžio ir būtinybės rinkti informaciją iš kitų valstybių narių pavienės valstybės narės negali tinkamai pasiekti šios direktyvos tikslo – kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM, ir šio tikslo veiksmingiau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali imtis priemonių laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina jos tikslui pasiekti;
(11)šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šioje direktyvoje ypač laikomasi Chartijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į asmens duomenų apsaugą. Pagal šią direktyvą saugomą ir atskleidžiamą informaciją gali tvarkyti tik mokesčių administratorių kovos su sukčiavimu ekspertai, laikydamiesi veiksmų, kurie yra būtini kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM tikslui siekti, proporcingumo ir būtinumo ribų;
(12)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę […] dėl ...;
(13)todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
(1)XI antraštinės dalies 4 skyrius iš dalies keičiamas taip:
(a)įterpiamas šis 2a skirsnis:
„2a skirsnis
Bendrosios mokėjimo paslaugų teikėjų prievolės“;
(b)įterpiami šie 243a–243d straipsniai:
„243a straipsnis
Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
(1)mokėjimo paslaugų teikėjas – Direktyvos (ES) 2015/2366 (*) 1 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodyta įstaiga arba pagal minėtos direktyvos 32 straipsnį išimtimi besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo;
(2)mokėjimo paslauga – Direktyvos (ES) 2015/2366 1 priedo 3–6 punktuose nurodyta verslo veikla;
(3)mokėjimo operacija – Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 5 punkte nurodytas veiksmas;
(4)mokėtojas – Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 8 punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo;
(5)gavėjas – Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 9 punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo;
(6)IBAN – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnio 15 punkte apibrėžtas tarptautinis mokėjimo sąskaitos numerio identifikatorius (**);
(7)BIC – Reglamento (ES) 260/2012 2 straipsnio 16 punkte apibrėžtas įmonės identifikavimo kodas.
_______________________________________________________________________
(*)
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
(**)
2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).
243b straipsnis
1.Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai saugotų pakankamai išsamius kiekvieno kalendorinio ketvirčio duomenis apie gavėjus ir mokėjimo operacijas, susijusius su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų kontroliuoti prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, kai pagal V antraštinės dalies nuostatas yra laikoma, kad prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos valstybėje narėje.
2.1 dalyje nurodytas reikalavimas taikomas tada, kai galioja abi šios sąlygos:
(a)mokėjimo paslaugų teikėjas perveda lėšas iš vienoje valstybėje narėje esančio mokėtojo kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje valstybėje esančiam gavėjui;
(b)lėšos pervedamos a punkte nurodytomis aplinkybėmis ir mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį įvykdo daugiau kaip 25 mokėjimo tam pačiam gavėjui operacijas.
3.1 dalyje nurodytus duomenis:
(a)mokėjimo paslaugų teikėjas saugo elektroniniu formatu dvejus metus nuo metų, kuriais įvykdyta mokėjimo operacija, pabaigos;
(b)pagal Reglamento (ES) Nr. 904/2010 (*) 24b straipsnį reikia pateikti valstybėms narėms, kuriose įsteigti mokėjimo paslaugų teikėjai.
_____________________________________________________________________
(*)
2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).
243c straipsnis
1.Nedarant poveikio šios direktyvos V antraštinės dalies nuostatoms pagal 243b straipsnio 2 dalį mokėtojo vieta laikoma valstybė narė, nustatyta pagal:
(a)mokėtojo mokėjimo sąskaitos IBAN;
(b)BIC arba bet kurį kitą įmonės identifikavimo kodą, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėtojo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas.
2.Pagal 243b straipsnio 2 dalį gavėjo vieta laikoma valstybė narė, trečioji valstybė arba trečioji teritorija, nustatyta pagal:
(a)gavėjo mokėjimo sąskaitos IBAN arba kitą mokėjimo sąskaitos identifikatorių, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojama konkreti mokėjimo sąskaita;
(b)BIC arba bet kurį kitą įmonės identifikavimo kodą, kuriuo yra vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas.
243d straipsnis
1.Mokėjimo paslaugų teikėjų pagal 243b straipsnį saugomus duomenis sudaro tokia informacija:
(a)BIC arba bet kuris kitas įmonės identifikavimo kodas, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėjimo paslaugų teikėjas;
(b)gavėjo vardas, pavardė arba, jei tai taikytina, įmonės pavadinimas;
(c)gavėjo PVM mokėtojo kodas, jei jis žinomas;
(d)IBAN arba kitas mokėjimo sąskaitos identifikatorius, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojama konkreti mokėjimo sąskaita;
(e)BIC arba bet kuris kitas įmonės identifikavimo kodas, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas, jei lėšas gaunantis gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos;
(f)gavėjo adresas, nurodytas mokėjimo paslaugų teikėjo dokumentuose;
(g)visos įvykdytos 243b straipsnio 2 dalyje nurodytos mokėjimo operacijos;
(h)visi pagal g punkte nurodytą mokėjimo operaciją sumokėtų lėšų grąžinimai;
2.pirmos dalies g ir h punktuose nurodytą informaciją sudaro šie duomenys:
(a)mokėjimo operacijos arba mokėjimo grąžinimo data ir laikas;
(b)mokėjimo operacijos arba mokėjimo grąžinimo suma ir valiuta;
(c)
gavėjo arba jo gautų lėšų kilmės valstybė narė, paskirties valstybė narė, trečioji teritorija arba trečioji valstybė, į kurią grąžinamas mokėjimas (atitinkamais atvejais), informacija, pagal kurią nustatyta mokėjimo operacijos arba mokėjimo grąžinimo kilmė arba paskirtis pagal 243c straipsnį.“
2 straipsnis
1.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. sausio 1 d.
Priimdamos tas nuostatas valstybės narės jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma tas nuostatas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2.
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)
1.3Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5Trukmė ir finansinis poveikis
1.6Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2VALDYMO PRIEMONĖS
2.1Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2Valdymo ir kontrolės sistema
2.3Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
3.2Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai
3.3Numatomas poveikis pajamoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Privalomas PVM svarbių mokėjimo duomenų perdavimas ir keitimasis jais
PLAN/2017/2023 — TAXUD
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)
Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika
1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
☒ nauja priemone
◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus
◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę
1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
Nustatomi tokie projekto įgyvendinimo orientyrai:
(1)iki 2022 m. pabaigos ims veikti centralizuota sistema, į kurią iš mokėjimo paslaugų teikėjų bus renkami duomenys rizikos analizei atlikti;
(2)iki 2024 m. pabaigos ne mažiau kaip 2/3 aktyvių naudotojų (valstybių narių) pateiks Komisijai grįžtamąją informaciją apie mokėjimo duomenų, rizikos kriterijų naudojimą ir apskaičiuotą papildomą PVM.
1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante): valstybės narės pavieniui negali veiksmingai kovoti su sukčiavimu e. prekybos PVM. Mokesčių administratoriai neturi prieigos prie informacijos apie tarptautinius verslo vartotojui prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandorius.
Iš kitos pusės, valstybių narių mokesčių administratoriai dėl teisinių apribojimų ne visada gali keistis mokėjimo duomenimis, dėl to dabartinės administracinio bendradarbiavimo priemonės kovos su sukčiavimu e. prekybos PVM srityje yra gana neveiksmingos.
Numatoma Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)
Nuotoliniams pardavėjams labiau laikantis PVM prievolių, būtų sukurtos vienodesnės veiklos sąlygos visoms e. prekybos sektoriuje veikiančioms įmonėms. Didesnis atitikties lygis padėtų surinkti daugiau PVM pajamų ir sumažinti PVM nepriemoką.
Sukūrus bendrą centralizuotą visoje ES naudojamą PVM svarbių mokėjimo duomenų rinkimo sistemą, būtų panaikinta mokėjimo paslaugų teikėjų patiriama rizika ir išlaidos, kai tą pačią informaciją tenka įvairiais formatais teikti kiekvienoje ES valstybėje narėje.
1.4.3.Panašios patirties išvados
Tai – nauja iniciatyva. Tačiau remiantis vieno langelio principu grindžiamos minisistemos (angl. Mini One Stop Shop, MOSS) projektu, pagal kurį sukurta bendra Europos platforma, skirta PVM, kuris yra taikomas visoje Europoje teikiamoms elektroninėms paslaugoms, deklaruoti ir mokėti, galima padaryti tokias išvadas:
(1)techninio sprendimo įgyvendinimą reikia suplanuoti gerokai iš anksto, paliekant laiko plačioms konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis ir atsižvelgiant į naujai sistemai sukurti reikalingą laiką ir finansinius išteklius;
(2)ilgainiui reikalavimus saugoti informaciją reikėtų atidžiai pasverti, įvertinant išlaidas ir naudą;
(3)įgyvendinant iniciatyvą reikėtų surengti gerą informavimo kampaniją, kad įmonėms būtų lengviau laikytis naujų duomenų teikimo reikalavimų.
Bus pasinaudota patirtimi, įgyta kuriant IT sistemas ir plėtojant administracinį bendradarbiavimą pagal programas „Fiscalis“ ir „Muitinė“. Ypač pažymėtina, kad kuriant mokėjimo duomenų rizikos analizės priemones gali būti naudingos žinios, įgytos plėtojant būsimą programos „Muitinė 2“ informacinę sistemą.
1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Šios iniciatyvos įgyvendinimui reikalingos lėšos bus numatytos programos „Fiscalis“ biudžete.
Be to, įgyvendinant iniciatyvą bus laikomasi naujų PVM taisyklių, išdėstytų Bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinyje, tiksliau, 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis. Mokėjimo duomenys leis mokesčių administratoriams palyginti prekyviečių, platformų ir kitų nuotolinių pardavėjų deklaruotą informaciją ir patikrinti, kaip laikomasi 10 000 EUR ribos, taikomos prekių tiekimui ir paslaugų teikimui ES viduje.
1.5.Trukmė ir finansinis poveikis
◻ trukmė ribota
–◻
galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],
–◻
įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.
☒ trukmė neribota
–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2020 iki 2023 m.
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–◻
vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.
◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų įstaigoms (nurodyti);
–◻EIB arba Europos investicijų fondui;
–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;
–◻ viešosios teisės įstaigoms;
–◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;
–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;
–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal SESV sutarties V antraštinę dalį.
Pastabos
Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsniu ir Reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, Komisijai talkins Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (TAXUD) kasmet teiks Administracinio bendradarbiavimo nuolatiniam komitetui stebėsenos ataskaitas.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas
Iniciatyva bus įgyvendinama tiesioginio valdymo būdu. Pagal šį valdymo būdą galima veiksmingiau paskirstyti finansinius išteklius ir daryti didesnį poveikį. Taip Komisija galės lanksčiai skirstyti metinius išteklius ir pakankamai juos kontroliuoti.
Šiai iniciatyvai įgyvendinti Komisija vykdys viešuosius pirkimus.
Mokėjimo tvarka pagal viešuosius pirkimus visapusiškai atitiks įmonių standartus (išankstinio finansavimo nebus, visi mokėjimai bus atliekami tik patvirtinus, kad iš anksto apibrėžti rezultatai pasiekti).
Viešųjų pirkimų kontrolės sistema pagrįsta nuodugniu visų operacijų ex ante patikrinimu, todėl pašalinama klaidų galimybė mokėjimo metu.
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)
Bendra su šios iniciatyvos įgyvendinimu susijusi rizika:
1.
finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas centrinės duomenų saugyklos IT sprendimui ir pakeitimams, kuriuos valstybės narės turi įdiegti į savo nacionalines informacines sistemas, įgyvendinti;
2.
saugumo rizika, susijusi su neskelbtinų mokėjimo duomenų saugojimu ir tvarkymu.
Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas, padedamas valstybių narių, riziką mažins šiomis priemonėmis: i) priims reikiamus finansavimo sprendimus, ii) rengs išsamias konsultacijas dėl įvairių techninių ir funkcinių naujajai IT sistemai keliamų reikalavimų, taip pat konsultuosis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, o Komisija ir Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas nuodugniai analizuos veiklos rodiklius ir rinkos tendencijas.
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo skaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Kadangi iniciatyva bus finansuojama iš programos „Fiscalis“ biudžeto, bus taikoma speciali vidaus kontrolės sistema.
Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas reguliariai tikrins, kaip iniciatyva įgyvendinama veiklos ir IT požiūriais, už mokesčių administravimą ir kovą su sukčiavimu bei mokesčių IT sistemas atsakingiems padaliniams paves vykdyti reguliarias valdymo patikras.
Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas turi daug reikiamos patirties kuriant dideles Europos lygmens IT sistemas ir rengiant sudėtingas visoms ES valstybėms narėms skirtas veiklos taisykles. Taigi, patirtis, įgyta įgyvendinant programas „Fiscalis“ ir „Muitinė“, padės užtikrinti, kad klaidų rizika būtų kuo mažesnė (neviršytų 2 proc.).
Įgyvendinant ankstesnes panašias programos „Muitinė“ iniciatyvas jau patvirtinta, kad taikoma kontrolės strategija yra veiksminga ir efektyvi, o kontrolės išlaidos – nedidelės.
Kadangi pagal šią iniciatyvą bus naudojamos panašios kontrolės sistemos, galima daryti išvadą, kad numatomos kontrolės išlaidos ir klaidų rizikos lygis mokėjimo etapu / užbaigiant iniciatyvą atitiks ekonominio efektyvumo kriterijų.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas įgyvendina kompleksinę kovos su sukčiavimu strategiją (toliau – KSS), padedančią generaliniame direktorate plėtoti kovos su sukčiavimu kultūrą, o to siekiama didinant direktorato darbuotojų informuotumą apie galimą sukčiavimo riziką ir etišką elgesį.
Kadangi įgyvendinant programą bus vykdomi viešieji pirkimai, taikomos KSS nuostatos (KSS 3 tikslas: „Informuotumo apie galimą interesų konfliktą, susijusį su išorės suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai lobistais, konkurso dalyviais, rangovais, didinimas“). Imantis prevencinių priemonių pagrindinis dėmesys bus sutelktas į 1) tai, kad būtų saugomi ryšių su lobistais duomenys; 2) centralizuotą viešųjų pirkimų procedūrų ir ryšių su konkursų dalyviais valdymą; 3) specialius mokymus ryšių su lobistais temomis. Įgyvendinant iniciatyvą prevencinėms priemonėms bus skiriama ypač daug dėmesio.
Privaloma konsultacija dėl ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos prieš skiriant sutartis (ir prieš vykdant bet kokias finansines operacijas) taip pat padės atgrasyti nuo galimo sukčiavimo ir pažeidimų.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris[... išlaidų kategorija]
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]
|
|
1
|
03.01 Bendroji rinka. Administracinė eilutė
03 04 Bendroji rinka. Bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa (FISCALIS)
|
DA
|
NĖRA
|
NĖRA
|
NĖRA
|
NĖRA
|
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
<...>
|
„Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“
|
|
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
Po 2027 m.
|
IŠ VISO
|
|
Veiklos asignavimai (išskaidyti pagal 3.1 punkte išvardytas biudžeto eilutes)
|
Įsipareigojimai
|
1.
|
5 400
|
5 550
|
5 235
|
4 585
|
4 585
|
4 585
|
4 585
|
|
34 525
|
|
|
Mokėjimai
|
2.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
34 525
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos finansinio paketo
|
Įsipareigojimai = mokėjimai
|
3.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų programos finansiniam paketui
|
Įsipareigojimai
|
=1+3
|
5 400
|
5 550
|
5 235
|
4 585
|
4 585
|
4 585
|
4 585
|
|
34 525
|
|
|
Mokėjimai
|
=2+3
|
|
|
|
|
|
|
|
|
34 525
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
7
|
„Administracinės išlaidos“
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
Po 2027 m.
|
IŠ VISO
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
2 244
|
0 902
|
0 225
|
0 225
|
0 225
|
0 225
|
0 225
|
|
4 274
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = iš viso mokėjimų)
|
2 444
|
0 952
|
0 276
|
0 276
|
0 276
|
0 276
|
0 276
|
|
4 774
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
Po 2027 m.
|
IŠ VISO
|
|
IŠ VISO asignavimų
visose daugiametės finansinės programos
IŠLAIDŲ KATEGORIJOSE
|
Įsipareigojimai
|
7 644
|
6 452
|
5 460
|
4 810
|
4 810
|
4 810
|
8 910
|
|
38 798
|
|
|
Mokėjimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka
–Pasiūlymui įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip: mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Metai
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
IŠ VISO
|
|
Daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
2 244
|
0 902
|
0 225
|
0 225
|
0 225
|
0 225
|
0 225
|
4 274
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
|
Daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma,
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Neįtraukta į daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
2 244
|
0,902
|
0,225
|
0,225
|
0,225
|
0,225
|
0,225
|
4,274
|
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais
|
Metai
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
Komisijos būstinė ir atstovybės
|
6
|
2
|
0,5
|
0,5
|
0,5
|
0,5
|
0,5
|
|
Delegacijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Moksliniai tyrimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
•Išorės darbuotojai (visos darbo dienos ekvivalentais — CA, AL, END, INT ir JPD
7 išlaidų kategorija
|
|
Finansuojama iš daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS
|
Būstinėje
|
9
|
4
|
1
|
1
|
1
|
1
|
1
|
|
|
- delegacijose
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Finansuojama iš programos finansinio paketo
|
- būstinėje
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- delegacijose
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Moksliniai tyrimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kita (nurodyti)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
15
|
6
|
1,5
|
1,5
|
1,5
|
1,5
|
1,5
|
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
|
Pateikiami tiek darbuotojų, dirbančių iniciatyvos tiesioginio valdymo ir įgyvendinimo srityse, tiek darbuotojų, dirbančių politikos srityse, kurios remiamos pagal iniciatyvą, skaičius.
|
|
Išorės darbuotojai
|
Pateikiami tiek darbuotojų, dirbančių iniciatyvos tiesioginio valdymo ir įgyvendinimo srityse, tiek darbuotojų, dirbančių politikos srityse, kurios remiamos pagal iniciatyvą, skaičius.
|
3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
3.3.Numatomas poveikis pajamoms
–Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
(1)PVM pajamoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto pajamų eilutė
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
|
... straipsnis
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|
NĖRA DUOMENŲ
|