EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 11 07

COM(2018) 732 final

2018/0380(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2019 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Visais žvejybos galimybių reglamentais žuvų išteklių žvejybos mastas turi būti ribojamas tiek, kad atitiktų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) bendruosius tikslus. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (pagrindiniu reglamentu) nustatomi laimikio ir žvejybos pastangų ribojimo metinių pasiūlymų tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Sąjungos žuvininkystė būtų ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai darni.

Žvejybos galimybės nustatomos per kasmetinį valdymo ciklą (giliavandenių žuvų išteklių atveju – kas dvejus metus). Tačiau tai netrukdo diegti ilgalaikių išteklių valdymo strategijų. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Šiaurės jūros daugiametį planą ir jis 2018 m. liepos 4 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2018 m. kovo 23 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl vakarų vandenų daugiamečio plano 1 – jį šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir Taryba.

Šis pasiūlymas apima tiek žvejybos galimybes, kurias Sąjunga nustato autonomiškai, tiek žvejybos galimybes, kurios skiriamos atsižvelgiant į daugiašales arba dvišales konsultacijas žvejybos klausimais. Konsultacijų rezultatai įgyvendinami žvejybos galimybes paskirstant valstybėms narėms, remiantis santykinio stabilumo principu.

Taigi šis pasiūlymas, be autonominių Sąjungos išteklių, taikomas ir:

·bendriems ištekliams, t. y. bendrai su Norvegija Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje valdomiems ištekliams, arba ištekliams, dėl kurių konsultuojasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) pakrantės valstybės;

·žvejybos galimybėms, nustatytoms regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) sudarytais susitarimais.

Kai kurios žvejybos galimybės šiame pasiūlyme pažymėtos pm (pro memoria). Taip yra dėl to, kad:

–priimant pasiūlymą dar neturima rekomendacijų dėl kai kurių išteklių arba

–atitinkamų RŽVO nustatytų laimikio limitų ir kitų rekomendacijų dar laukiama, nes dar nebuvo šių organizacijų metinių susitikimų, arba

–duomenų apie kai kuriuos Grenlandijos vandenų išteklius, taip pat apie bendrus išteklius arba išteklius, kurių kvotomis keičiamasi su Norvegija ir kitomis trečiosiomis valstybėmis, dar nėra, nes laukiama 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pasibaigsiančių konsultacijų su tomis valstybėmis išvadų, arba

–gauta rekomendacijų dėl kelių bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK), tačiau vertinimas dar nebaigtas.

Žvejybos galimybių nustatymo principas

Kaip paprastai, savo metiniame komunikate dėl konsultacijų dėl žvejybos galimybių (COM(2018) 452, toliau – komunikatas) Komisija apžvelgė padėtį, į kurią privaloma atsižvelgti rengiant žvejybos galimybių pasiūlymus. Remiantis turimų mokslinių rekomendacijų išvadomis Komunikate apžvelgiama išteklių būklė ir paaiškinamas žvejybos galimybių nustatymo procesas.

Reaguodama į Komisijos prašymą, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2018 m. birželio 29 d. pateikė kasmetinę rekomendaciją dėl daugumos į šį pasiūlymą įtrauktų žuvų išteklių.

ICES pateiktos mokslinės rekomendacijos yra išsamiai grindžiamos turimais duomenimis – visiškai įvertinti gali būti tik tie ištekliai, apie kuriuos surinkta pakankamai patikimų duomenų, kad būtų galima apytiksliai apskaičiuoti išteklių dydį ir prognozuoti, kaip jie reaguos į įvairius naudojimo scenarijus (tai vadinama laimikio variantų lentele, angl. catch options table). Jei mokslo įstaigos turi pakankamai duomenų, jos gali pateikti apytikslius žvejybos galimybių koregavimo, kuriuo užtikrinamas ištekliaus didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (angl. santr. MSY), vertinimus. Tokiu atveju rekomendacija vadinama MSY rekomendacija. Kitais atvejais mokslo įstaigos, rengdamos rekomendacijas dėl žvejybos galimybių lygio, kliaunasi atsargumo principu. ICES tuo tikslu taikoma metodika pateikiama jos paskelbtoje medžiagoje apie rekomendacijų dėl išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, įgyvendinimą 2 .

Visos siūlomos žvejybos galimybės atitinka Komisijos gautas mokslines rekomendacijas dėl išteklių būklės, kuriomis pasinaudota taip, kaip išdėstyta komunikate.

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 įvestas įpareigojimas iškrauti laimikį

Pagrindiniu BŽP reglamentu įvestas įpareigojimas iškrauti laimikį palaipsniui įtvirtinamas per 2015–2019 m. laikotarpį. 2019 m. įpareigojimas iškrauti laimikį galios visiems ištekliams, kuriems taikomi laimikio limitai. Gali būti taikomos tam tikros pagrindiniame reglamente numatyto įpareigojimo iškrauti laimikį išimtys. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis Komisija priėmė deleguotuosius reglamentus, kuriais nustatomi konkretūs išmetimo į jūrą mažinimo planai, pagal kuriuos, remiantis de minimis išimtimis arba dideliu išgyvenamumu grindžiamomis išimtimis, leidžiama į jūrą išmesti ribotą laimikio kiekį.

Pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį siūlomos žvejybos galimybės turi atspindėti pokytį, kai skaičiuojamas nebe iškraunamas, o sužvejotas kiekis, atsižvelgiant į tai, kad nebeleidžiama išmesti žuvų į jūrą. Tai grindžiama gautomis mokslinėmis rekomendacijomis dėl žuvų išteklių vykdant žvejybą, nurodytą pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 1 dalyje. Žvejybos galimybes taip pat reikėtų nustatyti vadovaujantis kitomis susijusiomis nuostatomis, t. y. 16 straipsnio 1 dalimi (kurioje minimas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalimi (kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos tikslai ir daugiamečiuose planuose numatytos taisyklės).

Todėl siekiant atsižvelgti į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti laimikį bus taikomas visiškai, Komisija bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) siūlys remdamasi nebe iškrovimo rekomendacijomis, kaip anksčiau, o laimikio rekomendacijomis. Siūlant BLSK bus atsižvelgiama į tai, kad tam tikri riboti laimikio kiekiai pagal nustatytas išimtis bus išmetami į jūrą, taigi nebus iškraunami ar įskaičiuojami į kvotas. Todėl tie kiekiai išskaičiuojami iš laimikiu grindžiamų BLSK.

2019 metams ICES pateikė mokslines rekomendacijas dėl nulinio penkių išteklių (į vakarus nuo Škotijos esančių atlantinių menkių išteklių bei paprastųjų merlangų išteklių, Airijos jūros paprastųjų merlangų išteklių, Keltų jūros atlantinių menkių išteklių ir į pietvakarius nuo Airijos esančios pietinės Keltų jūros dalies jūrinių plekšnių išteklių) laimikio. Trijų iš šių išteklių BLSK kelerius metus buvo nulinis. Tačiau nepaisant to, kad tikslinės žvejybos galimybės buvo panaikintos, šis valdymo metodas nepadarė laukto išsaugojimo poveikio – neužtikrino išteklių atkūrimo. Vienintelis jo rezultatas – didesnis į jūrą išmetamų žuvų kiekis.

Jei nulinių BLSK metodas bus taikomas 2019 m., tais atvejais, kai nebus galima taikyti galiojančių lankstumo priemonių, visiškai įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį vykdant mišriąją žvejybą, kurios metu sužvejojama minėtų penkių išteklių priegaudos, gali tekti dėl tam tikros žuvų rūšies sustabdyti visą žvejybą. Patariamosios tarybos ir valstybių narių regioninės grupės bendradarbiaudamos sukūrė vadinamąją žvejybos stabdymo rizikos mažinimo priemonę. Naudodami šią priemonę suinteresuotieji subjektai tyrė, ar turimos priemonės ir lankstumo galimybės, kaip antai selektyvumo didinimas, kvotų mainų tvarka, lankstumo rūšių atžvilgiu nuostatos taikymas ir kt., padėtų tais atvejais, kai dėl nulinio arba labai mažo BLSK nebegalima tęsti mišriosios žvejybos. Nors kai kuriems ištekliams tinkamos išeitys jau rastos, dėl visų minėtų penkių išteklių, dėl kurių pateiktos nulinio laimikio rekomendacijos, turi būti priimti ES lygmens valdymo sprendimai. Tais sprendimais turėtų būti užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti galimų didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę šių išteklių būklę.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, šiems ištekliams tik priegaudos BLSK turėtų būti nustatyti tokio dydžio, kad būtų galima tęsti mišriąją žvejybą ir tuo pat metu užtikrinti, kad nedidėtų mirtingumas dėl žvejybos. Taigi tie BLSK turėtų būti grindžiami ICES rekomendacijose pateiktais patikimiausiais turimais moksliniais argumentais dėl ankstesnių išmesti į jūrą leidžiamų kiekių, kurie yra tinkamiausias turimas rekomendacijų dėl neišvengiamo laimikio pakaitalas. Be to, siekiant užtikrinti gerą biologinę šių išteklių būklę ir sukurti paskatų toliau plėtoti ir diegti selektyvumo didinimo ir nepageidaujamos priegaudos vengimo priemones, tie kiekiai turėtų būti smarkiai sumažinti. Nustatant Keltų jūros atlantinių menkių išteklių BLSK turėtų būti atsižvelgiama į ICES rekomendaciją dėl neišvengiamos priegaudos (kitiems ištekliams skirtos tokios rekomendacijos ICES parengti negali).

Nuo 2019 m. valstybės narės turėtų įgyvendinti daugiamečius atitinkamos žvejybos priegaudos mažinimo planus, kurių tikslas – palaipsniui mažinti nepageidaujamą atitinkamų išteklių laimikį taikant nacionalines priemones, esamuose išmetimo į jūrą mažinimo planuose nustatytas priemones ir atitinkamais atvejais bendradarbiaujant regioniniu lygmeniu siekiant 2019 m. Komisijai pateikti bendras rekomendacijas. Tuos priegaudos mažinimo planus turėtų vertinti ŽMTEK ir jie turėtų būti peržiūrimi praėjus dvejiems metams nuo taikymo pradžios. Be to, visi šiais konkrečiais BLSK galintys naudotis laivai turėtų nuo 2019 m. tvarkyti išsamius laimikio dokumentus.

Valstybės narės turėtų susitarti dėl bendro tų priegaudos BLSK valdymo. To valdymo tikslas turėtų būti vienodų sąlygų Sąjungos veiklos vykdytojams užtikrinimas atsižvelgiant į tai, kad priegaudos kvotos neturintys laivynai negalės sužvejoti tikslinių rūšių žuvų ir kad reikalingas neišvengiamos priegaudos kvotų dydis gali labai skirtis nuo specializuotosios šių rūšių žuvų žvejybos laimikio.

Tarpmetinis lankstumas

Galiausiai reikia atsižvelgti į pagrindinio BŽP reglamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 sąsajas. Pastarajame nustatytos papildomos BLSK kasmetinio valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas, skirtas atitinkamai ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, ir ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikomi. Neseniai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti dar vienas lankstumo mechanizmas. Todėl siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principo taikymui ir kliudytų siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų, reikėtų patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai negali būti taikomi kartu su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

Europinių upinių ungurių ištekliams taikomos priemonės

Europinių upinių ungurių ištekliams taikomos priemonės bus nustatytos pagal ICES mokslinę rekomendaciją, išsamiai ją išnagrinėjus. 2018 m. lapkričio 7 d. bus paskelbta mokslinė rekomendacija dėl paprastųjų vilkešerių išteklių.

Paprastųjų vilkešerių ištekliams taikomos priemonės

mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) būklė Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES 4b, 4c ir 7a, 7d–7h kvadratuose) tebėra pavojinga. Neršiančių žuvų biomasė mažėja nuo 2005 m. ir dabar yra žemiau ribinio biomasės atskaitos taško (Blim). Laiko eilutės rodo, kad mirtingumas dėl žvejybos nuolat didėjo, 2013 m. pasiekė aukščiausią tašką ir staigiai nukrito žemiau mirtingumo dėl žvejybos, atitinkančio didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (angl. santr. FMSY), ribos. Nustatyta, kad nuo 2008 m. ištekliai pasipildė menkai, išskyrus 2013 ir 2014 m. klases, kurių duomenys rodo vidutinį išteklių pasipildymą. ICES praneša, kad laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo bendras iš šių išteklių pašalinamas žuvų kiekis turi neviršyti 1789 tonų. Todėl tikslinga neišvengiamai paprastųjų vilkešerių priegaudai nustatytas priemones taikyti ir toliau. Atsižvelgiant į ICES mokslines rekomendacijas gali būti leidžiama sužvejoti didesnį šios rūšies žuvų laimikį įrankiais su kabliukais ir ūdomis. Reikėtų atitinkamai pritaikyti mėgėjų vykdomos paprastųjų vilkešerių žvejybos valdymo priemones atsižvelgiant į reikšmingą šios žvejybos poveikį tiems ištekliams.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus bei taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomos priemonės yra suderinamos su kitomis Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su aplinkos srities politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis.

Sąjungos prisiimti tausaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo įsipareigojimai yra susiję su pagrindinio BŽP reglamento 2 straipsnyje nustatytais įpareigojimais.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes BŽP yra bendroji politika. Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.

Siūlomu Tarybos reglamentu valstybėms narėms paskirstomos žvejybos galimybės. Tuomet atsižvelgdamos į pagrindinio reglamento 16 ir 17 straipsnius valstybės narės tas galimybes paskirsto regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip mano esant tinkama. Taigi valstybės narės turi daug laisvės priimdamos sprendimus dėl pasirenkamo socialinio ir (arba) ekonominio paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelio.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet, todėl viešosios bei privačiosios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

a)Konsultavimosi būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Remdamasi komunikatu dėl 2019 m. žvejybos galimybių, Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamosiose tarybose, ir valstybėmis narėmis dėl savo siūlomo įvairių žvejybos galimybių pasiūlymų rengimo metodo.

Be to, Komisija vadovavosi gairėmis, apibrėžtomis jos Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM(2006) 246 galutinis), kuriame nustatyti vadinamojo pirminio aptarimo proceso principai.

b)Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Atsakymai į minėtą Komisijos komunikatą dėl žvejybos galimybių atskleidžia suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie Komisijos atliktą išteklių būklės vertinimą ir būdus, kaip į jį tinkamai atsižvelgti valdant išteklius. Rengdama pasiūlymą Komisija atsižvelgė į tuos būdus.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kalbant apie naudojamą metodiką, Komisija, kaip minėta, konsultavosi su ICES. ICES rekomendacijos grindžiamos jos ekspertų grupių ir sprendžiamųjų organų sukurta rekomendacijų sistema, kuri įdiegta atsižvelgiant į susitarimo memorandumą, dėl kurio susitarta su Komisija.

Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių lygį, kuris užtikrintų MSY. Šis tikslas aiškiai išdėstytas pagrindiniame BŽP reglamente, visų pirma jo 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje teigiama, kad jis „turi būti pasiektas, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. ir (...) vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. Jis atspindi įsipareigojimą, kurį Sąjunga prisiėmė atsižvelgdama į 2002 m. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais išvadas ir susijusį įgyvendinimo planą. Kaip jau pažymėta, informacija apie kai kurių išteklių MSY lygį iš tiesų jau prieinama. Tarp jų yra ir pagal laimikio dydį ir komercinę vertę labai svarbių išteklių, kaip antai europinės jūrinės lydekos, atlantinės menkės, velniažuvinės, jūrų liežuviai, megrimai, juodadėmės menkės ir norveginiai omarai.

Šiemet įsigaliojo daugiametis žvejybos Šiaurės jūroje valdymo planas. Pagal tą planą žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į plano tikslus ir jo 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turi atitikti Fmsy intervalus. Jei išteklių biomasės dydis nesiekia plane nustatytų atskaitos taškų, žvejybos galimybių lygis turi būti nustatomas atsižvelgiant į mirtingumą dėl žvejybos, o šis proporcingai mažinamas atsižvelgiant į išteklių biomasės mažėjimą.

Norint pasiekti MSY tikslą, tam tikrais atvejais gali reikėti sumažinti žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą ir (arba) laimikį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šis pasiūlymas, kai įmanoma, grindžiamas MSY rekomendacija. Laikantis BŽP tikslų, kai BLSK siūlomi remiantis MSY rekomendacija, jie atitinka lygį, kuris, kaip pažymima toje rekomendacijoje, užtikrintų MSY tikslo įgyvendinimą 2019 m. Tai atitinka komunikate dėl 2019 m. žvejybos galimybių išdėstytus principus.

Išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, atveju patariamosios mokslo įstaigos paskelbia rekomendacijas, kuriose nurodo laimikį sumažinti, stabilizuoti arba leisti jam padidėti. Daugeliu atveju ICES rekomendacijose pateikiamos kiekybinės tokių svyravimų gairės, grindžiamos metodika, pagal kurią atsargumo sumetimais numatomas ne didesnis kaip 20 proc. laimikio pokytis vienais ar kitais metais. Šiomis gairėmis pasinaudota nustatant siūlomus BLSK. Jei mokslinių rekomendacijų iš viso nėra, laikytasi atsargumo principo, t. y. atsargumo sumetimais BLSK sumažinti 20 proc.

•Poveikio vertinimas

Žvejybos galimybių reglamento taikymo sritis apribota Sutarties 43 straipsnio 3 dalimi.

Pasiūlymu siekiama išvengti trumpalaikių strategijų ir ieškoti ilgalaikio tvarumo sprendimų, todėl jame atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų ir patariamųjų tarybų iniciatyvas, kurioms pritarė ICES ir (arba) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Be to, Komisijos pasiūlymas dėl BŽP reformos buvo parengtas deramai atsižvelgiant į poveikio vertinimą (SEC(2011) 891), kurį rengiant išnagrinėtas MSY tikslas. Poveikio vertinimo išvadose šis tikslas nurodomas kaip būtina ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo sąlyga.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlyme numatyta supaprastinti Sąjungos arba nacionalinių institucijų administracinę tvarką, ypač su žvejybos pastangų valdymu susijusius reikalavimus.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2018/0380 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2019 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi tvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 3 reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(3)Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, prireikus įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis to reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų ištekliaus arba žvejybos rūšies atžvilgiu;

(4)todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijos, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visuose žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(5)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį įpareigojimas iškrauti laimikį turi būti pradėtas visiškai taikyti ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Jei žvejybai taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, visos sužvejotos tų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvys turėtų būti iškrautos. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į perėjimą nuo žvejybos galimybių nustatymo pagal iškraunamą kiekį prie žvejybos galimybių nustatymo pagal faktinį laimikį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio Komisija priėmė deleguotųjų reglamentų, kuriuose nustatyti konkretūs ne ilgiau kaip trejus metus taikomi išmetimo į jūrą mažinimo planai ir juose išdėstytos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos;

(6)nustatant rūšių, dėl kurių nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebebus leidžiama išmesti į jūrą. Todėl žvejybos galimybės turėtų būti grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) pateiktomis bendro laimikio rekomendacijomis (o ne bendro iškraunamo kiekio rekomendacijomis). Žuvų kiekiai, kurie išimties tvarka gali būti išmetami į jūrą net ir vykdant įpareigojimą iškrauti laimikį, turėtų būti išskaičiuojami iš rekomendacijose nurodomo bendro laimikio;

(7)ICES paskelbė mokslines rekomendacijas dėl nulinio kai kurių išteklių laimikio. Jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis tose mokslinėse rekomendacijose nurodytų dydžių, mišriosios žvejybos atveju vykdant įpareigojimą iškrauti visą tų išteklių laimikį ir priegaudą tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę šių išteklių būklę, tikslinga nustatyti konkrečius šių išteklių priegaudos BLSK. Šie BLSK turėtų būti tokio dydžio, kad nepadidėtų šių išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos ir atsirastų paskatų didinti selektyvumą ir vengti nepageidaujamo laimikio. Valstybės narės turėtų susitarti dėl bendro tų BLSK valdymo atsižvelgdamos į savo sužvejojamą neišvengiamą atitinkamų išteklių priegaudą ir kitus svarbius kriterijus;

(8)siekiant palaipsniui mažinti nepageidaujamą atitinkamų išteklių laimikį, nuo 2019 m. valstybės narės turėtų įgyvendinti daugiamečius atitinkamos žvejybos priegaudos mažinimo planus, kurių tikslas – palaipsniui mažinti nepageidaujamą atitinkamų išteklių laimikį taikant nacionalines priemones ir atitinkamais atvejais bendradarbiaujant regioniniu lygmeniu siekiant 2019 m. Komisijai pateikti bendras rekomendacijas. Tuos priegaudos mažinimo planus turės vertinti ŽMTEK ir jie bus peržiūrimi praėjus dvejiems metams nuo taikymo pradžios. Be to, visi šių konkrečių BLSK besilaikantys laivai turėtų nuo 2019 m. tvarkyti išsamią laimikio dokumentaciją.

(9)mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) būklė Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES 4b, 4c ir 7a, 7d–7h kvadratuose) tebėra pavojinga. Neršiančių žuvų biomasė mažėja nuo 2005 m. ir dabar yra žemiau ribinio biomasės atskaitos taško (Blim). Laiko eilutės rodo, kad mirtingumas dėl žvejybos nuolat didėjo, 2013 m. pasiekė aukščiausią tašką ir staigiai nukrito žemiau mirtingumo dėl žvejybos, atitinkančio didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (angl. santr. FMSY), ribos. Nustatyta, kad nuo 2008 m. ištekliai pasipildė menkai, išskyrus 2013 ir 2014 m. klases, kurių duomenys rodo vidutinį išteklių pasipildymą. ICES praneša, kad laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo bendras iš šių išteklių pašalinamas žuvų kiekis turi neviršyti 1789 tonų. Todėl tikslinga neišvengiamai paprastųjų vilkešerių priegaudai nustatytas priemones taikyti ir toliau. Atsižvelgiant į ICES mokslines rekomendacijas gali būti leidžiama sužvejoti didesnį šios rūšies žuvų laimikį įrankiais su kabliukais ir ūdomis. Reikėtų atitinkamai pritaikyti mėgėjų vykdomos paprastųjų vilkešerių žvejybos valdymo priemones atsižvelgiant į reikšmingą šios žvejybos poveikį tiems ištekliams.

(10)[Europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) ištekliams taikomos priemonės į Komisijos pasiūlymą bus įtrauktos vėliau, po to, kai 2019 m. lapkričio 7 d. bus pateiktos mokslinės rekomendacijos.]

(11)kelerius metus tam tikriems plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) ištekliams buvo nustatomi nuliniai BLSK, o pagal susijusią nuostatą įpareigojama nedelsiant paleisti šias žuvis, jei jos atsitiktinai sužvejojamos. Tokių specialių priemonių taikymo priežastis buvo prasta tų išteklių išsaugojimo būklė ir prielaida, kad žuvų išmetimas į jūrą dėl didelio jų išgyvenamumo nepadidintų mirtingumo dėl žvejybos koeficiento ir būtų naudingas tų rūšių išteklių išsaugojimui. Tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. tų rūšių žuvų laimikis turi būti iškrautas, nebent joms būtų taikoma viena iš įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje. To reglamento 15 straipsnio 4 dalies a punkte tokios leidžiančios nukrypti nuostatos yra numatytos žuvų rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios yra tuo tikslu nurodytos priimtame Sąjungos BŽP teisės akte. Todėl tikslinga uždrausti atitinkamuose rajonuose žvejoti tų rūšių žuvis;

(12)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytas taisykles.

(13)Šiaurės jūros daugiametis planas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2018/973 4 ir įsigaliojo 2018 m. To plano 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tame plane numatytus tikslus (Fmsy intervalus) ir apsaugos priemones. Kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos Šiaurės jūroje galimybės turėtų būti nustatomos laikantis atsargumo principo, nurodyto Reglamento (ES) 2018/973 5 straipsnio 2 dalyje;

(14)vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies paprastųjų jūrų liežuvių išteklių ir rytinės Atlanto dalies bei Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių BLSK turėtų būti nustatomi pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2007 5 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1627 6 nustatytas taisykles. Su europinių jūrinių lydekų ištekliais susijęs tikslas, nustatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005 7 , yra atkurti atitinkamų išteklių biomasę iki tokiom lygio, kad jos dydis atitiktų saugias biologines ribas, kartu atsižvelgiant į mokslinius duomenis. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, jei nėra patikimų duomenų apie tikslinių išteklių neršiančių žuvų biomasę ir esama saugių biologinių ribų pokyčių, BLSK tikslinga nustatyti remiantis ICES pateikta didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rekomendacija, kad būtų prisidedama prie BŽP tikslų įgyvendinimo;

(15)remdamasi atlantinių silkių išteklių į vakarus nuo Škotijos lyginamąja analize ICES pateikė rekomendacijas dėl atlantinių silkių sudėtinių išteklių 6a, 7b ir 7c kvadratuose (į vakarus nuo Škotijos ir į vakarus nuo Airijos). Šios rekomendacijos apima du atskirus BLSK (vienas skirtas 6aS, 7b ir 7c, kitas – 5b, 6b ir 6aN kvadratams). ICES manymu, reikia parengti tų išteklių atkūrimo planą. Kadangi, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, šiaurinių išteklių valdymo planas 8 negali būti taikomas sudėtiniams ištekliams ir nėra įmanoma tų dviejų rūšių išteklių žvejybos galimybių nustatyti atskirai, turėtų būti nustatomas BLSK, kad būtų galima sužvejoti ribotą laimikį pagal komerciniu pagrindu vykdomą mokslinių duomenų rinkimo programą;

(16)tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu atsargumo principu, kartu atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, įskaitant visų pirma turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(17)Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 9 nustatytos papildomos BLSK kasmetinio valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl prevencinio BLSK ir mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(18)tuo atveju, kai su ištekliumi siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi BŽP principų bei taisyklių;

(19)būtina nustatyti 2019 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2016/1627 5, 6, 7 bei 9 straipsnius ir I priedą;

(20)siekiant užtikrinti sąlygas pasinaudoti visomis žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti lanksčiai įgyvendinti susitarimus dėl tam tikrų BLSK rajonų, kai jie susiję su tos pačios biologinės rūšies ištekliais;

(21)netgi ribota tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos nustatant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(22)2017 m. spalio 23–28 d. Maniloje vykusiame 12-ajame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos Šalių konferencijos susitikime į Konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios papildomos rūšys. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą, kurios turi paisyti visuose vandenyse žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai ir Sąjungos vandenyse žvejojantys ne Sąjungos žvejybos laivai;

(23)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 10 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(24)atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, tikslinga toliau taikyti specialią sistemą, pagal kurią ICES 2a ir 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse valdomi paprastųjų tobių ištekliai ir susijusi priegauda. Atsižvelgiant į tai, kad ICES mokslinių rekomendacijų laukiama tik 2019 m. vasario mėn., tiems ištekliams, kol tos rekomendacijos bus pateiktos, tikslinga laikinai nustatyti nulinius BLSK ir kvotas;

(25)laikydamasi su Norvegija 11 ir Farerų Salomis 12 sudarytuose susitarimuose arba protokoluose dėl žvejybos srities santykių numatytos tvarkos, Sąjunga konsultavosi su tomis partnerėmis dėl žvejybos teisių. Laikydamasis su Grenlandija 13 sudarytame susitarime ir protokole dėl žvejybos srities santykių numatytos tvarkos, Jungtinis komitetas nustatė 2019 m. Sąjungai skirtas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes. Todėl būtina tas žvejybos galimybes įtraukti į šį reglamentą;

(26)2018 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) patvirtino dviejų paprastųjų jūrinių ešerių išteklių Irmingerio jūroje išsaugojimo priemones. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(27)2017 m. metiniame susirinkime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) paliko tuos pačius Pietų Atlanto ilgapelekių tunų ir gelsvauodegių tunų BLSK dydžius. ICCAT taip pat padidino ir rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų ir ilgapelekių tunų BLSK. Ispanijai nustatytas ilgapelekių tunų BLSK 2018 m. jau atspindi 945,56 tonomis mažesnį kiekį dėl peržvejojimo 2016 m. Tas peržvejojimas buvo kompensuotas ICCAT lygmeniu panaudojant kitų valstybių narių (Prancūzijos, Airijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės) žvejybos galimybes. Todėl, siekiant visiškai kompensuoti toms valstybėms narėms, Ispanijai turės būti nustatytas papildomas grąžinimas;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(28)2018 m. Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių BLSK sumažintas atsižvelgiant į ICCAT rekomendaciją Nr. 16-05; Kaip ir rytinės Atlanto vandenyno dalies bei Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atveju, tikslinga, kad visų kitų ICCAT valdomų išteklių mėgėjų žvejybai taip pat būtų taikomi ICCAT priimti laimikio limitai. Be to, didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, kurių ilgis yra ne mažesnis kaip 20 metrų, turėtų būti taikomi ICCAT rekomendacijoje Nr. 15-01 priimti pajėgumo apribojimai. Visos tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(29)2017 m. 36-ajame metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) šalys patvirtino 2017 m. gruodžio 1 d.–2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpio tikslinių ir priegaudos rūšių laimikio limitus. Nustatant 2018 m. žvejybos galimybes turėtų būti atsižvelgta į kvotų panaudojimą 2017 m.;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(30)2017 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) patvirtino naujus gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) laimikio limitus, kurie nedaro poveikio Sąjungos laimikio limitams IOTC. Ji taip pat sumažino galimybes naudoti žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ) ir naudotis aprūpinimo laivais. Šios nuostatos nebuvo persvarstytos 2018 m. metiniame susitikime ir todėl turėtų būti toliau įgyvendinamos Sąjungos teisės aktais;

(31)Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) metinis susitikimas įvyks 2019 m. sausio 23–27 d. Tikslinga dabartines SPRFMO konvencijos rajone taikomas priemones palikti laikinai galioti iki to metinio susitikimo;

(32)Amerikos tropinių tunų komisija (toliau – IATTC) 2017 m. metiniame susitikime priėmė gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų išteklių apsaugos 2018–2020 m. priemonę. Ji nebuvo persvarstyta 2018 m. metiniame susitikime ir todėl turėtų būti toliau įgyvendinama Sąjungos teisės aktais;

(33)2017 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos komisija (CCSBT) patvirtino 2018–2020 m. australinių tunų BLSK, priimtus 2016 m. metiniame susitikime. Šiuo metu taikomos CCSBT patvirtintos priemonės dėl žvejybos galimybių paskirstymo turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(34)2017 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) nepadarė išsaugojimo priemonės dėl patagoniniams nototeniniams dančiams, auksuotiesiems krabams, paprastiesiems beriksams ir pelaginėms ylapelakėms šernažuvėms taikomų dvimečių BLSK, priimtų 2016 m., pakeitimų. Išsaugojimo priemonė, taikytina B1 pakvadračio islandinių pjūklapilvių beriksų dvimečiam BLSK, nebuvo peržiūrėta ir lieka galioti 2018 m. Šiuo metu taikomos SEAFO patvirtintos priemonės dėl žvejybos galimybių paskirstymo turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(35)14-ajame metiniame susitikime Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (WCPFC) patvirtino tropinių tunų išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais.

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(36)2018 m. 40-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino 2019 m. tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais.

(37)2016 m. 40-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) patvirtino 2017 ir 2018 m. laimikio limitus ir žvejybos pastangų apribojimus, taikomus tam tikriems smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliems GFCM susitarimo rajono 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose (Adrijos jūroje). Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais. IL priede nurodyti didžiausi laimikio limitai nustatomi tik vieniems metams, nedarant poveikio nei kitoms ateityje priimsimoms priemonėms, nei galimai paskirstymo valstybėms narėms sistemai;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(38)atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių rūšių ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių rūšių žuvų kiekį;

(39)2018 m. vykusiame 5-ajame Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime priimtos išteklių, kuriems taikomas tas susitarimas, išsaugojimo ir valdymo priemonės. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais.

(40)kai kurias tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priima metų pabaigoje ir jos pradedamos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad Sąjungos teisės aktų nuostatos, kuriomis įgyvendinamos šios priemonės, būtų taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir todėl tam tikros žvejybos CCAMLR rajone galimybės ar draudimai yra nustatyti laikotarpiui, kuris prasideda 2017 m. gruodžio 1 d., tikslinga, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos būtų taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone;

[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo;]

(41)kalbant apie snieginių krabų išteklių aplink Svalbardo rajoną žvejybos galimybes paminėtina, kad 1920 m. Paryžiaus sutartimi visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė galimybė naudotis ištekliais, be kita ko, kiek tai susiję su žvejyba. Sąjungos nuomonė apie tą galimybę žvejoti snieginius krabus kontinentiniame šelfe aplink Svalbardą išdėstyta dviejose – 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. vasario 24 d. – verbalinėse notose Norvegijai. Siekiant užtikrinti, kad snieginių krabų išteklių naudojimas Svalbardo rajone atitiktų tokio nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias gali nustatyti Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal minėtoje sutartyje nustatytus apribojimus, tikslinga nustatyti laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2019 m. Primenama, kad Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(42)remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje 14 , būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifinių ešerių žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes;

(43)atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos turi būti taikomos nepertraukiamai, ir siekiant išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo 2019 m. pabaigos iki reglamento, kuriuo nustatomos 2020 m. žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, tikslinga, kad šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl draudimų ir žvejybos draudimo laikotarpių, būtų toliau taikomos 2020 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2020 m. žvejybos galimybės;

(44)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti pagal kilovatdienių sistemą valdyti paskirtas žvejybos pastangas atskiroms valstybėms narėms. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 15 ;

(45)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai suteikti papildomų dienų jūroje už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį, taip pat įgaliojimai nustatyti lentelinių skaičiuoklių, skirtų informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus; Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(46)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimą Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2019 m. vasario 1 d., taip pat tam tikras nuostatas dėl atskirų regionų, kurioms turėtų būti nustatoma konkreti taikymo pradžios data. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(47)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)2019 m. laimikio limitus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2020 m. laimikio limitus;

b)žvejybos pastangų apribojimus, įskaitant nuostatas dėl žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ), 2019 m. vasario 1 d.–2020 m. sausio 31 d. laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai 26, 27 ir 40 straipsniuose nustatyti kiti pastangų apribojimų taikymo laikotarpiai;

c)2018 m. gruodžio 1 d.–2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes;

d)tam tikrų žuvų išteklių žvejybos 28 straipsnyje nustatytame IATTC konvencijos rajone galimybes tame straipsnyje nurodytais 2019 m. ir 2020 m. laikotarpiais.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

a)Sąjungos žvejybos laivams;

b)trečiųjų šalių laivams Sąjungos vandenyse.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai minima atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)trečiosios valstybės laivas – su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantis ir trečiojoje valstybėje registruotas žvejybos laivas;

b)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

c)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių ir kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

ii)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

e)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;

f)analitiniai įvertinimai – kiekybiniai konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimai remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kurie atlikus mokslinę peržiūrą pripažinti pakankamai kokybiškais, kad jais remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių;

g)akių dydis – žvejybos tinklo akių dydis, nustatomas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008 16 ;

h)Sąjungos žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i)žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 17 III priede;

b)Skagerako sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)Kategato sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–53° 30' šiaurės platumos 15° 00' vakarų ilgumos,

–53° 30' šiaurės platumos 11 ° 00' vakarų ilgumos,

–51 ° 30' šiaurės platumos 11 ° 00' vakarų ilgumos,

–51 ° 30' šiaurės platumos 13 ° 00' vakarų ilgumos,

–51 ° 00' šiaurės platumos 13 ° 00' vakarų ilgumos,

–51 ° 00' šiaurės platumos 15° 00' vakarų ilgumos,

–53° 30' šiaurės platumos 15° 00' vakarų ilgumos;

e)ICES 9a kvadrato 26 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43 ° 00' šiaurės platumos 8 ° 00' vakarų ilgumos,

–43 ° 00' šiaurės platumos 10 ° 00' vakarų ilgumos,

–42 ° 00' šiaurės platumos 10 ° 00' vakarų ilgumos,

–42 ° 00' šiaurės platumos 8 ° 00' vakarų ilgumos;

f)ICES 9a kvadrato 27 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–42 ° 00' šiaurės platumos 8 ° 00' vakarų ilgumos,

–42 ° 00' šiaurės platumos 10 ° 00' vakarų ilgumos,

–38 ° 30' šiaurės platumos 10 ° 00' vakarų ilgumos,

–38 ° 30' šiaurės platumos 9 ° 00' vakarų ilgumos,

–40 ° 00' šiaurės platumos 9 ° 00' vakarų ilgumos,

–40 ° 00' šiaurės platumos 8 ° 00' vakarų ilgumos;

g)ICES 9a kvadrato 30 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, priklausantis Ispanijos jurisdikcijai Kadiso įlankoje ir gretimuose 9a kvadrato vandenyse;

h)Kadiso įlanka – ICES 9a kvadrato geografinis rajonas į rytus nuo 7º 23' 48″ vakarų ilgumos;

i)CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 18 2 straipsnio a punkte;

j)CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 19 II priede;

k)GFCM (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) geografiniai parajoniai – rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 20 I priede;

l)IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija 21 , stiprinimo;

m)ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos 22 ;

n)IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) kompetencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją 23 ;

o)NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 24 III priede;

p)SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne 25 ;

q)SIOFA susitarimo rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje 26 ;

r)SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo 27 ;

s)WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse 28 ;

t)Beringo jūros tarptautiniai vandenys – geografinis Beringo jūros tarptautinių vandenų rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis;

u)IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

–150º vakarų ilgumos,

–130º vakarų ilgumos,

–4º pietų platumos,

–50º pietų platumos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I skyrius
Bendrosios nuostatos

5 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas

1.Sąjungos vandenyse arba kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir su jais funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti I priede.

2.Sąjungos žvejybos laivams leidžiama sužvejoti laimikį, neviršijant šio reglamento I priede nurodytų BLSK, Farerų Salų, Grenlandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis šio reglamento 15 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 2017/2403 29 ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis
Valstybių narių nustatytini BLSK

1.Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai nurodyti I priede.

2.Valstybių narių nustatytini BLSK:

a)turi atitikti BŽP principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir

b)jais turėtų būti užtikrinta, kad:

i)jei yra analitinių įvertinimų, 2019 m. ir vėliau naudojant išteklius būtų išlaikyta kuo didesnė didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikimybė arba

ii)jei analitinių įvertinimų nėra arba jie yra neišsamūs, ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3.Ne vėliau kaip 2019 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)patvirtintus BLSK;

b)atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK;

c)išsamius duomenis, įrodančius, kad patvirtinti BLSK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.Laimikis, kuriam netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laikomas laive arba iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

a)jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)tai yra dalis Sąjungos kvotos, kuri nebuvo paskirstyta kvotomis valstybėms narėms, ir ta Sąjungos kvota nėra išnaudota.

2.Netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede, kad jiems būtų galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tame straipsnyje numatyto įpareigojimo laimikį įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

8 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais laikotarpiais taikomos šios žvejybos pastangų priemonės:

a)IIA priedas taikomas europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams ICES 7c ir 9a kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti;

b)IIB priedas taikomas europinių jūrų liežuvių ištekliams ICES 7e kvadrate valdyti.

9 straipsnis
Paprastųjų vilkešerių žvejybai taikomos priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivams, taip pat vykdant verslinę žvejybą nuo kranto, draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES 4b ir 4c kvadratuose, taip pat ICES 7 parajonyje. Draudžiama laikyti laive, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, 2019 m. sausio mėn. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES, 4b, 4c, 7d, 7e, 7f bei 7h kvadratuose ir ICES 7a ir 7g kvadratų vandenyse, esančiuose arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos, Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti, laikyti laive, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius, kurie buvo sužvejoti toliau nurodytais žvejybos įrankiais ir laikantis šių apribojimų:

a)naudojant demersinius tralus 30 , neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 100 kilogramų per mėnesį ir 1 % bendro bet kurią dieną laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

b)naudojant traukiamuosius tinklus 31 , neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 180 kilogramų per mėnesį ir 1 % bendro bet kurią dieną laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

c)naudojant žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas 32 , neviršijama 7 tonų per metus vienam laivui;

d)naudojant statomuosius žiauninius tinklus 33 , neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 1,2 tonos vienam laivui per metus ir 1 % bendro bet kurią dieną laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

Pirmoje pastraipoje išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu užregistravo paprastųjų vilkešerių kiekius, sužvejotus: c punkto atveju naudojant kabliukus ir ūdas, o d punkto atveju naudojant statomuosius žiauninius tinklus. Pakeitus Sąjungos žvejybos laivą kitu, valstybės narės gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą kitam žvejybos laivui su sąlyga, kad nepadidės Sąjungos žvejybos laivų, kuriems taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, skaičius ir bendri žvejybos pajėgumai.

3.2 dalyje nustatyti laimikio limitai kitiems laivams neperduodami, o tais atvejais, kai taikomas mėnesio limitas, neperkeliama į kitą mėnesį. Sąjungos žvejybos laivams, kurie per vieną kalendorinį mėnesį naudoja daugiau negu vieną žvejybos įrankį, kiekvienam įrankiui taikomas mažiausias 2 dalyje nustatytas laimikio limitas.

Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, valstybės narės ne vėliau kaip per 15 dienų Komisijai pateikia visų kiekvienos rūšies naudotu žvejybos įrankiu sužvejotų paprastųjų vilkešerių laimikių ataskaitą.

4.    Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant žvejybą nuo kranto, ICES 4b, 4c, 6a ir 7a–k kvadratuose:

(a)2019 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. ir lapkričio 1 d.–gruodžio 31 d. paprastuosius vilkešerius leidžiama žvejoti tik su sąlyga, kad jie bus iš karto paleisti, taip užtikrinant didelį jų išgyvenamumą. Šiuo laikotarpiu tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius draudžiama laikyti laive, perkelti, perkrauti arba iškrauti;

(b)2019 m. balandžio 1 d.–spalio 31 d. vienam žvejui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip vieną paprastąjį vilkešerį per dieną.

5.Vykdant mėgėjų žvejybą ICES 8a ir 8b kvadratuose vienam žvejui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip tris paprastuosius vilkešerius per dieną.

10 straipsnis
Europinių upinių ungurių žvejybai taikomos priemonės

[Europinių upinių ungurių ištekliams taikomos priemonės bus nustatytos pagal ICES mokslinę rekomendaciją, išsamiai ją išnagrinėjus. 2018 m. lapkričio 7 d. bus paskelbta mokslinė rekomendacija dėl paprastųjų vilkešerių išteklių.]

11 straipsnis
Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1.Šiuo reglamentu žvejybos galimybės paskirstomos valstybėms narėms nedarant poveikio:

a)pasikeitimui žvejybos galimybėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)žvejybos galimybių perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį;

d)papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)kvotų perleidimui arba keitimuisi jomis pagal šio reglamento 16 straipsnį.

2.Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.

3.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

12 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.2019 m. gegužės 1–31 d. Porkjupaino bankoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: atlantines menkes, megrimus, velniažuvines, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, europines jūrines lydekas, norveginius omarus, jūrines plekšnes, sidabrinius polakus, ledjūrio menkes, rombines rajožuves, europinius jūrų liežuvius, paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas, paprastąsias molvas ir paprastuosius dygliaryklius.

Taikant šią dalį Porkjupaino banką sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, plaukti tranzitu per Porkjupaino banką laivuose gabenant toje pastraipoje nurodytų rūšių žuvis leidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

2.Verslinė paprastųjų tobių žvejyba demersiniais tralais, traukiamasiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis mažesnis kaip 16 mm, ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje draudžiama 2019 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d.–gruodžio 31 d.

Pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas taip pat taikomas trečiųjų šalių laivams, turintiems leidimą žvejoti paprastuosius tobius ir susijusią priegaudą ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse.

13 straipsnis
Draudimai

1.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose vandenyse;

c)pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

d)portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

e)milžinryklius (Cetorhinus maximus) visuose vandenyse;

f)šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

g)paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

h)švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

i)didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

j)mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1, 5, 6, 7, 8, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

k)paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1, 5, 6, 7, 8, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

l)atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse;

m)šių rūšių mobules visuose vandenyse:

i)europines mobules (Mobula mobular),

ii)mažąsias mobules (Mobula rochebrunei),

iii)japonines mobules (Mobula japanica),

iv)Peru mobules (Mobula thurstoni),

v)ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee),

vi)Munko mobules (Mobula munkiana),

vii)Čilės mobules (Mobula tarapacana),

viii)trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii),

ix)senegalines mobules (Mobula hypostoma),

(x) rifines mantas (Mobula alfredi),

(xi) didžiąsias mantas (Mobula birostris);

n)šių rūšių pjūklažuves (Pristidae) visuose vandenyse:

i)azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata),

ii)Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata),

iii)paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata),

iv)europines pjūklažuves (Pristis pristis),

v)žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

o)dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

p)norvegines rajas (Dipturus nidarosiensis) ICES 6a, 6b, 7a, 7b, 7c, 7e, 7f, 7g, 7h ir 7k kvadratų Sąjungos vandenyse;

q)marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

r)bangininius ryklius (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

s)paprastąsias gitaržuves (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

t)baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

u)gitaržuves (Rhinobatidae) ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 12 parajonių Sąjungos vandenyse;

v)paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse, išskyrus IA priede išdėstytas vengimo programas;

x)europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse;

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

14 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrauto laimikio kiekius pagal išteklius, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

II skyrius
Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

15 straipsnis
Žvejybos leidimai

1.Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima skirti Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems trečiųjų valstybių vandenyse, skaičius nustatytas III priede.

2.Jeigu, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento III priede.

III skyrius
Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų
jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

[Šio skyriaus 2–3, 5 ir 7–10 skirsniai bus atnaujinti po regioninių žvejybos organizacijų metinių susitikimų.]

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

16 straipsnis
Kvotų perleidimas ir keitimasis jomis

1.Tuo atveju, kai pagal regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama tarpusavyje keistis kvotomis arba jas perleisti, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali dalyvauti diskusijose su RŽVO susitariančiąja šalimi ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą.

2.Atitinkama valstybė narė kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą, kurį aptarė su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi, pateikia Komisijai ir ši gali jį patvirtinti. Po to Komisija nepagrįstai nedelsdama pareiškia sutikimą, kad toks kvotų perleidimas atitinkamai RŽVO susitariančiajai šaliai ar pasikeitimas kvotomis su ja būtų privalomas. Komisija praneša apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis RŽVO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3.Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis.

4.Perleidžiant kvotas arba keičiantis jomis, iš atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalies gautos arba jai perleistos žvejybos galimybės atitinkamai valstybei narei skirtomis arba iš jos žvejybos galimybių išskaičiuotomis kvotomis yra laikomos nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba pasikeitimas jomis įsigalioja pagal susitarimo su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sąlygas arba pagal atitinkamos RŽVO taisykles (priklausomai nuo to, kas taikoma). Dėl tokio skyrimo nesikeičia galiojantis paskirstymo raktas, taikomas skirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

5.RŽVO susitariančiosios šalies kvotų perleidimams Sąjungai, taip pat tolesniam jų paskirstymui valstybėms narėms šis straipsnis taikomas iki 2020 m. sausio 31 d.

2 skirsnis
ICCAT konvencijos rajonas

17 straipsnis
Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.Smulkiąją priekrantės žvejybą vykdančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje auginimo reikmėms vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.Žvejybos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras žvejybos pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, negali viršyti IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5.Gaudyklių, naudojamų rytų Atlante ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius negali viršyti IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sugautų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytų Atlante ir Viduržemio jūroje esančius ūkius, kiekis negali viršyti IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

7.Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį leidžiama kaip tikslinę rūšį žvejoti ilgapelekius tunus, skaičius negali viršyti šio reglamento IV priedo 7 punkte nustatyto skaičiaus.

8.Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20 metrų, didžiausias skaičius negali viršyti IV priedo 8 punkte nustatyto skaičiaus.

18 straipsnis
Mėgėjų žvejyba

Atitinkamais atvejais valstybės narės iš joms pagal ID priedą paskirtų kvotų konkrečią dalį skiria mėgėjų žvejybai.

19 straipsnis
Rykliai

1.Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Draudžiama vykdyti specializuotąją Alopias genties jūrų lapių žvejybą.

3.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

4.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.Draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybą.

3 skirsnis
CCAMLR konvencijos rajonas

20 straipsnis
Draudimai ir žvejybos apribojimai

1.V priedo A dalyje nustatytų rūšių žuvų specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2.V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai tiriamajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos limitai.

21 straipsnis
Tiriamoji žvejyba

1.2019 m. valstybės narės gali dalyvauti tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose teritorijose. Jeigu valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių ir ne vėliau kaip 2019 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2.FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose taikomi individualūs BLSK bei priegaudos limitai ir jų paskirstymas kiekvieno parajonio ir kvadrato mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) nustatyti V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, kai užregistruotas laimikis yra lygus nustatytam BLSK, ir draudžiama tame MTP visą likusią sezono dalį.

3.Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos potencialui nustatyti būtina informacija ir kad laimikis bei žvejybos pastangos nebūtų sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 metrų gylyje.

22 straipsnis
Antarktinių krilvėžių žvejyba 2019–2020 m. žvejybos sezonu

1.Jei valstybė narė ketina 2019–2020 m. žvejybos sezonu žvejoti antarktinius krilvėžius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ji ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 1 d. Komisijai praneša apie šį savo ketinimą, naudodama šio reglamento V priedo C dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje.

3.Valstybė narė, ketinanti žvejoti antarktinius krilvėžius CCAMLR konvencijos rajone, į pranešimą apie savo ketinimą įtraukia tik tuos leidimą turinčius laivus, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo perdavimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, tačiau numatoma, kad žvejybos metu plaukios su tos valstybės narės vėliava.

4.Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje ir tiems laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas dėl pagrįstų operacinių priežasčių arba dėl force majeure aplinkybių negali dalyvauti tokioje žvejyboje. Tokiais atvejais atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį (-čius) laivą (-us), įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatytą informaciją;

b)išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5.Valstybės narės antarktinių krilvėžių žvejyboje neleidžia dalyvauti laivams, įtrauktiems į bet kurį iš CCAMLR sudarytų neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

4 skirsnis
IOTC kompetencijos rajonas

23 straipsnis
IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumo ribojimas

1.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3.Laivus, skirtus 1 arba 2 dalyje nurodytai žvejybai vykdyti, valstybės narės gali perskirti kitoje iš tų dalių nurodytai žvejybai vykdyti, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio perskyrimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumą, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios RŽVO sudarytą NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

5.Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumą viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas viršutines ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

24 straipsnis
Dreifuojantieji ŽSĮ ir aprūpinimo laivai

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai vienu metu negali būti pastatę daugiau kaip 350 aktyvių dreifuojančiųjų ŽSĮ.

2.Aprūpinimo laivų skaičius negali būti didesnis nei vienas aprūpinimo laivas ne mažiau kaip dviem gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, ir visi jie turi plaukioti su tos pačios valstybės narės vėliava. Ši nuostata netaikoma tik vieną aprūpinimo laivą naudojančioms valstybėms narėms.

3.Vieną gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą bet kuriuo metu turi aptarnauti ne daugiau kaip vienas tos pačios vėliavos valstybės aprūpinimo laivas.

4.Nuo 2018 m. sausio 1 d. Sąjunga naujų arba papildomų aprūpinimo laivų IOTC leidimus turinčių laivų registre neregistruoja.

25 straipsnis
Rykliai

1.Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti visų Alopiidae šeimos rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis; šis reikalavimas netaikomas laivams, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejybos operacijas vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik vietos vartojimo reikmėms.

3.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

5 skirsnis
SPRFMO konvencijos rajonas

26 straipsnis
Pelaginė žvejyba

1.Tik 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. pelaginės žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone vykdžiusios valstybės narės gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2.1 dalyje nurodytos valstybės narės 2019 m. apriboja visų su jų vėliava plaukiojančių pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos suminį dydį tiek, kad jis tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto dydžio – 78 600 GT.

3.IJ priede nustatytomis žvejybos galimybėmis galima naudotis tik su sąlyga, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos perduoda Komisijai SPRFMO konvencijos rajone žvejybos veiklą vykdančių ar perkrovimo operacijose dalyvaujančių laivų sąrašus, laivo stebėjimo sistemos įrašus, mėnesines laimikio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, siekiant tą informaciją perduoti SPRFMO sekretoriatui.

27 straipsnis
Dugninė žvejyba

1.2019 m. valstybės narės SPRFMO konvencijos rajone riboja savo dugninės žvejybos pastangas arba laimikį – t. y. dugninė žvejyba vykdoma tik tose konvencijos rajono dalyse, kuriose ji vykdyta 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d., ir laikantis tokio lygio, kuris neviršija to laikotarpio metinio vidutinio laimikio arba žvejybos pastangų lygio. Jos gali žvejoti viršydamos tą lygį tik SPRFMO patvirtinus jų planą žvejoti viršijant užregistruotą lygį.

2.Valstybės narės, neturinčios duomenų apie SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdytos dugninės žvejybos laimikį arba pastangas, tokios žvejybos vykdyti negali, išskyrus atvejus, kai SPRFMO patvirtina jų planą žvejoti neturint duomenų.

6 skirsnis
IATTC konvencijos rajonas

28 straipsnis
Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

a)nuo 2019 m. liepos 29 d. 00.00 iki spalio 8 d. 24.00 arba nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 00.00 iki 2020 m. sausio 19 d. 24.00 rajone, kurio ribos žymimos šia linija ir taškais:

–Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

–150º vakarų ilgumos,

–40º šiaurės platumos,

–40º pietų platumos;

b)nuo 2019 m. spalio 9 d. 00.00 iki 2019 m. lapkričio 8 d. 24.00 rajone, kurio ribos žymimos šiais taškais:

–96º vakarų ilgumos,

–110º vakarų ilgumos,

–4º šiaurės platumos,

–3º pietų platumos.

2.Atitinkamos valstybės narės prieš 2019 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai kiekvienam iš jų laivų parinktą 1 dalyje nurodytą žvejybos draudimo laikotarpį. Visi gaubiamaisiais tinklais žvejojantys atitinkamų valstybių narių laivai parinktu laikotarpiu 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose sustabdo žvejybą tais tinklais.

3.Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, privalo laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.3 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)kai žuvys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

b)per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei gali nebeužtekti vietos visiems per tą užmetimą sužvejotiems tunams laikyti.

29 straipsnis
Dreifuojantieji ŽSĮ

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu IATTC konvencijos rajone negali turėti daugiau kaip 450 aktyvių ŽSĮ. ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas jūroje, pradeda siųsti savo buvimo vietos pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba operatoriaus. ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

2.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas negali statyti ŽĮS 15 dienų iki pasirinkto 28 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios ir per tas 15 dienų jis turi susirinkti visus prieš tai pastatytus ŽSĮ.

3.Valstybės narės kas mėnesį Komisijai pateikia kiekvienos dienos informaciją apie visus aktyvius ŽSĮ, kaip reikalauja IATTC. Ataskaitos pateikiamos ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų, bet ne vėliau kaip praėjus 75 dienoms. Komisija nedelsdama perduoda šią informaciją IATTC sekretoriatui.

30 straipsnis
Didžiaakių tunų žvejybos ūdomis laimikio limitai

Bendras metinis didžiaakių tunų laimikis, kurį IATTC konvencijos rajone gali sužvejoti kiekvienos valstybės narės ūdomis žvejojantys laivai, negali viršyti 500 metrinių tonų arba didžiaakių tunų kiekio, kurį jie atitinkamai sužvejojo 2001 m.

31 straipsnis
Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laikyti laive, perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia.

3.Laivo operatoriai:

a)užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos);

b)a punkte nurodytą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra. Valstybės narės ne vėliau kaip sausio 31 d. Komisijai perduoda prieš tai ėjusiais metais surinktą informaciją.

32 straipsnis
Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami jas paleidžia, kai įmanoma, gyvas ir nesužalotas.

7 skirsnis
SEAFO konvencijos rajonas

33 straipsnis
Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

–katryklių pamėklių (Apristurus manis),

–Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

–trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

–didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

–mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

–rombinių rajų (Rajidae),

–baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

–Selachimorpha antbūriui priklausančių giliavandenių ryklių,

–paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).

8 skirsnis
WCPFC konvencijos rajonas

34 straipsnis
Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų
ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos dienų skaičius, skirtas laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje atvirojoje jūroje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, neviršytų 403 dienų.

2.Sąjungos žvejybos laivams negalima tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos.

3.Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) laimikis neviršytų 2 000 tonų.

35 straipsnis
Žvejybos naudojant ŽSĮ valdymas

1.WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama statyti ŽSĮ, juos tvarkyti arba užmesti tinklus prie ŽSĮ nuo 2019 m. liepos 1 d. 00.00 iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 24.00.

2.Be 1 dalyje nustatyto draudimo, taip pat draudžiama WCPFC konvencijos rajono dalies, esančios tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, atvirojoje jūroje užmesti tinklus prie ŽSĮ dar du mėnesius: nuo 2019 m. balandžio 1 d. 00.00 iki 2019 m. gegužės 31 d. 24.00 arba nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 00.00 iki 2019 m. gruodžio 31 d. 24.00. Apie tai, kurie du papildomi mėnesiai pasirinkti, Komisijai pranešama anksčiau nei 2019 m. sausio 31 d.

3.Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas jų gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu jūroje būtų pastatęs ne daugiau kaip 350 žuvų ŽSĮ su aktyvuotais prietaisiniais plūdurais. Plūduras aktyvuojamas tik laive.

4.Visų 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti visi didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai yra laikomi laive ir iškraunami arba perkraunami.

5.4 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei laive nebeužtenka vietos visoms žuvims laikyti,

b)jei žuvys yra netinkamos žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

c)jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

36 straipsnis
Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti
paprastąsias durklažuves, skaičiaus ribojimas

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas VII priede.

37 straipsnis
Paprastųjų durklažuvių žvejybos ūdomis į pietus nuo 20° pietų platumos laimikio limitai

Valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius), ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotų į pietus nuo 20° pietų platumos, laimikis neviršytų IH priede nustatyto limito. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad dėl tos priemonės paprastųjų durklažuvių žvejybos pastangos nepasislinktų į rajoną, esantį į šiaurę nuo 20° pietų platumos.

38 straipsnis
Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti, sandėliuoti ar iškrauti šių rūšių žuvų skerdenų dalis ar visas skerdenas:

a)floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis);

b)ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus).

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

39 straipsnis
IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas

1.Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, žvejodami 4 straipsnio u punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones.

2.Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, žvejodami 4 straipsnio u punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko 28 straipsnio 1 dalies a punkte, 2, 3 bei 4 dalyse ir 29, 30 bei 31 straipsniuose nustatytas priemones.

9 skirsnis
GFCM susitarimo rajonas

40 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose

1.Smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių, Sąjungos žvejybos laivų sužvejotų 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose, laimikis turi neviršyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 24 straipsnį pranešto 2014 m. lygio, kaip nustatyta šio reglamento IL priede.

2.17 ir 18 geografiniuose parajoniuose smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus. Iš tų 180 žvejybos dienų ne daugiau kaip 144 žvejybos dienos gali būti skirtos tikslinei europinių sardinių žvejybai ir ne daugiau kaip 144 dienos gali būti skirtos tikslinei europinių ančiuvių žvejybai.

10 skirsnis
Beringo jūra

41 straipsnis
Draudimas žvejoti Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse

Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

11 skirsnis
SIOFA

42 straipsnis

Laikinosios dugninės žvejybos priemonės

1. Valstybės narės, kurių laivai bet kuriais atitinkamais metais iki 2016 m. SIOFA susitarimo rajone žvejojo daugiau kaip 40 dienų, užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai apribotų savo metines dugninės žvejybos pastangas ir (arba) laimikį iki vidutinio metinio lygio ir kad žvejybos veikla būtų vykdoma rajone, kuris įvertintas SIOFA pateiktame poveikio vertinime.

2. Valstybės narės, kurių laivai nei vienais atitinkamais metais iki 2016 m. SIOFA susitarimo rajone nežvejojo daugiau kaip 40 dienų, užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai apribotų savo dugninės žvejybos pastangas ir (arba) laimikį ir erdvinį pasiskirstymą pagal savo istorinius žvejybos duomenis.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS
SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

43 straipsnis
Su Norvegijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir Farerų Salose registruoti žvejybos laivai

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

44 straipsnis
Su Venesuelos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikomos šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytos sąlygos.

45 straipsnis
Žvejybos leidimai

Didžiausias Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų valstybių laivams skiriamų žvejybos leidimų skaičius nustatytas VIII priede.

46 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Trečiųjų šalių laivų, žvejojančių pagal 43 straipsnyje nurodytus leidimus, laimikiui ir priegaudai taikomos 7 straipsnyje nurodytos sąlygos.

47 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpiai

Trečiųjų valstybių laivai, kuriems ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse leidžiama žvejoti paprastuosius tobius ir susijusią priegaudą, negali tame rajone paprastųjų tobių žvejoti demersiniais tralais, traukiamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm, 2019 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. ir rugpjūčio 1 d.–gruodžio 31 d.

48 straipsnis
Draudimai

1.Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti toliau išvardytų rūšių žuvis, kai jų aptinkama Sąjungos vandenyse:

a)žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)šių rūšių pjūklažuves Sąjungos vandenyse:

i)azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata),

ii)Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata),

iii)paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata),

iv)europines pjūklažuves (Pristis pristis),

v)žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

c)milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) Sąjungos vandenyse;

d)švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

e)paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4, 5, 6, 7, 8, 12 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

f)mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4, 5, 6, 7, 8, 12 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

g)šokoladinius dygliaryklius (14), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (14), pilkuosius trumpadyglius ryklius (14), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ir portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) Sąjungos vandenyse;

i)šių rūšių mobules Sąjungos vandenyse:

i)europines mobules (Mobula mobular),

ii)mažąsias mobules (Mobula rochebrunei),

iii)japonines mobules (Mobula japanica),

iv)Peru mobules (Mobula thurstoni),

v)ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee),

vi)Munko mobules (Mobula munkiana),

vii)Čilės mobules (Mobula tarapacana),

viii)trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii),

ix)senegalines mobules (Mobula hypostoma),

x)rifines mantas (Mobula alfredi),

xi)didžiąsias mantas (Mobula birostris);

j)dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

k)norvegines rajas (Dipturus nidarosiensis) ICES 6a, 6b, 7a, 7b, 7c, 7e, 7f, 7g, 7h ir 7k kvadratų Sąjungos vandenyse;

l)marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

m)gitaržuves (Rhinobatidae) ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 12 parajonių Sąjungos vandenyse;

n)paprastąsias gitaržuves (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

o)bangininius ryklius (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

p)paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

q)europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse.

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

50 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata

9 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis ir 13, 19, 20, 25, 31, 32, 33, 38, 41 bei 48 straipsniai mutatis mutandis toliau taikomi 2020 m. tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2020 m. žvejybos galimybės.

51 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Tačiau 8 straipsnis taikomas nuo 2019 m. vasario 1 d. 20, 21 ir 22 straipsnių ir IE bei V priedų nuostatos dėl tam tikrų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo 2018 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    COM(2018) 149.

(2)    Visų pirma žr. dokumentą „ICES rekomendacijų bendrosios aplinkybės“, paskelbtą http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2018/2018/Introduction_to_advice_2018.pdf.

(3)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(5)    2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

(6)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(7)    2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(8)    2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).

(9)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(10)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(11)    Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(12)    Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(13)    Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(14)    OL L 6, 2012 1 10, p. 9.

(15)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(16)    2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(17)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(18)    2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(19)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(20)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(21)    Sudaryta 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(22)    Sąjunga prisijungė 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(23)    Sąjunga prisijungė 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(24)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(25)    Sudaryta 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(26)    Sąjunga prisijungė 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(27)    Sąjunga prisijungė 2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimu 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(28)    Sąjunga prisijungė 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimu 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(29)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(30)    Visų rūšių demersiniai tralai (OTB, OTT, PTB, TBB, TBN, TBS ir TB).

(31)    Visų tipų traukiamieji tinklai (SSC, SDN, SPR, SV, SB ir SX).

(32)    Visų tipų žvejyba ūdomis, kartinėmis ūdomis arba meškerėmis (LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS).

(33)    Visi statomieji žiauniniai tinklai ir gaudyklės (GTR, GNS, FYK, FPN ir FIX).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 11 07

COM(2018) 732 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento

kuriuo 2019 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS	BLSK, taikomi Sąjungos žvejybos laivams rajonuose, kuriuose BLSK nustatyti pagal žuvų rūšį ir rajoną
IA PRIEDAS	Skagerako ir Kategato sąsiauriai, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajoniai, CECAF rajono Sąjungos vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys
IB PRIEDAS	Šiaurės rytų Atlantas ir Grenlandija, ICES 1, 2, 5, 12 bei 14 parajoniai ir NAFO 1 parajonio Grenlandijos vandenys
IC PRIEDAS	Šiaurės vakarų Atlantas, NAFO konvencijos rajonas
ID PRIEDAS	ICCAT konvencijos rajonas
IE PRIEDAS	Antarktis, CCAMLR konvencijos rajonas
IF PRIEDAS	Pietryčių Atlantas, SEAFO konvencijos rajonas
IG PRIEDAS	Australiniai tunai, paplitimo rajonai
IH PRIEDAS	WCPFC konvencijos rajonas
IJ PRIEDAS	SPRFMO konvencijos rajonas
IK PRIEDAS	IOTC kompetencijos rajonas
IL PRIEDAS	GFCM susitarimo rajonas
IIA PRIEDAS	Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į australinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų tam tikrų išteklių atkūrimą ICES 8c ir 9a kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką
IIB PRIEDAS	Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies europinių jūrų liežuvių išteklių valdymą ICES 7e kvadrate
IIC PRIEDAS	Paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonai ICES 2a bei 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje
III PRIEDAS	Trečiųjų šalių vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų didžiausias skaičius
IV PRIEDAS	ICCAT konvencijos rajonas
V PRIEDAS	CCAMLR konvencijos rajonas
VI PRIEDAS	IOTC kompetencijos rajonas
VII PRIEDAS	WCPFC konvencijos rajonas
VIII PRIEDAS	Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai

I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE,
KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

IA, IB, IC, ID, IE, IF, IG, IJ, IK ir IL priedų lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir su jais funkciškai susijusios sąlygos, jei tokių yra.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 1 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Reglamentavimo tikslais galioja tik lotyniški rūšių pavadinimai; bendriniai pavadinimai pateikiami aiškumo sumetimais.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų palyginimo lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:

IA PRIEDAS

SKAGERAKO IR KATEGATO SĄSIAURIAI, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
8, 9, 10, 12 IR 14 PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS,
PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS