EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 08 07

COM(2018) 577 final

2018/0304(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pasiūlymo tikslas yra perkelti į ES teisę išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones (CEM), priimtas Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO), kurios susitariančiąja šalimi Europos Sąjunga yra nuo 1979 m. NAFO yra regioninė žvejybos valdymo organizacija (RŽVO), atsakinga už žvejybos išteklių valdymą šiaurės vakarų Atlante. NAFO išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės taikomos išimtinai NAFO reguliuojamame rajone (t. y. tarptautiniuose vandenyse), kuris apibrėžiamas kaip rajonas, esantis už pakrantės valstybių žvejybos jurisdikcijai priklausančių vandenų. 2018 m. NAFO reguliuojamame rajone leista žvejoti 35 ES žvejybos laivams. Visi jie laimikį iškrauna dviejuose ES uostuose – Vigo ir Aveiro.

Visos NAFO susitariančiosios šalys yra NAFO komisijos narės. Išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones NAFO komisija priima bendru sutarimu (arba išimtiniais atvejais – dviem trečdaliais balsų), kaip nurodyta NAFO konvencijos XIII straipsnyje. Prieš kiekvieną NAFO komisijos susitikimą Komisija ES vardu parengia derybines gaires, grindžiamas Tarybos sprendimu nustatytu penkerių metų trukmės įgaliojimu ir mokslinėmis rekomendacijomis. Remiantis įgaliojimu tos gairės pristatomos, svarstomos ir tvirtinamos Tarybos darbo grupėje, o vėliau, atsižvelgiant į tikralaikius pokyčius, koreguojamos per metinius NAFO susitikimus vykstančiuose koordinaciniuose pasitarimuose su valstybėmis narėmis. NAFO veikiančios ES delegacijos metiniuose susitikimuose susitinka Komisija, Taryba ir suinteresuotųjų šalių atstovai.

NAFO konvencijoje teigiama, kad NAFO komisijos priimtos išsaugojimo priemonės yra privalomos (XIV straipsnis, VI straipsnio 8 ir 9 dalys) ir kad susitariančios šalys yra įpareigotos jas įgyvendinti. Joje pabrėžiamos vėliavos valstybės pareigos, išdėstytos XI straipsnio 1 dalies a punkte, ir uosto valstybės pareigos, išdėstytos XII straipsnyje.

Metiniuose susitikimuose NAFO komisija priima naujų priemonių; apie jas kaip NAFO komisijos sprendimus NAFO vykdomasis sekretorius po susitikimo praneša susitariančiosioms šalims. Gavusi pranešimą Komisija informuoja Tarybą apie naujų priemonių priėmimą ir apie planuojamą jų įsigaliojimo datą.

Bet kuri susitariančioji šalis gali pareikšti prieštaravimą NAFO komisijos priimtiems sprendimams. Tai turi būti padaryta per 60 dienų nuo dienos, kurią NAFO vykdomasis sekretorius pranešė apie priemonę. Visos priemonės yra privalomos, nebent pagal NAFO konvencijos XIV straipsnio 2 dalį pareiškiamas prieštaravimas. Susitariančioji šalis prieštaravimą vėliau gali atsiimti, tada priemonė tampa privaloma. Prieštaravimo procedūra taip pat patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalies taikymo sritį, nes NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės turi teisinę galią, t. y. yra privalomos susitariančiosioms šalims. Prieš nuspręsdama pareikšti prieštaravimą priemonei, Komisija prašo sprendimą dėl prieštaravimo patvirtinti atitinkamų Tarybos organų.

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ES turi griežtai laikytis tarptautinės teisės, o tai reiškia ir NAFO išsaugojimo bei vykdymo užtikrinimo priemonių.

Šis pasiūlymas yra susijęs su NAFO priemonėmis, priimtomis nuo 2008 m., ir su iš dalies pakeistos NAFO konvencijos įsigaliojimu 2017 m. gegužės 18 d.

NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės kasmet iš dalies keičiamos. Ankstesnių NAFO susitikimų apžvalga rodo, kad iš dalies keičiama gali būti bet kuri išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių dalis. ES privalo užtikrinti, kad šių priemonių būtų laikomasi kaip tarptautinių įpareigojimų, vos tik jos įsigalioja. Todėl šiuo pasiūlymu numatyta į ES teisę perkelti naujausią NAFO priemonių versiją. Į jį taip pat įtraukiamas mechanizmas, padėsiantis NAFO priemones greitai perkelti ir įgyvendinti ateityje.

Šiame pasiūlyme numatyta pagal SESV 290 straipsnį suteikti Komisijai deleguotuosius įgaliojimus, kad ji galėtų perkelti priemonių pakeitimus, kurių greičiausiai pasitaikys dažnai. Įgyvendinimo įgaliojimus nuspręsta suteikti dėl tam tikrų išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių dalių, t. y. tokio tipo nuostatų, kurios paprastai buvo iš dalies keičiamos 2008–2017 m. ir kurios greičiausiai bus keičiamos ir paskesniais metais. Taigi deleguotieji įgaliojimai suteikiami dėl taisyklių, susijusių su:

–ataskaitų rengimo ir dokumentų teikimo terminais;

–apibrėžtimis;

–mokslinių tyrimų laivams draudžiamos veiklos sąrašu;

–tam tikrais laimikio ir žvejybos pastangų limitais;

–pareigomis, susijusiomis su žvejybos draudimais;

–atvejais, kuriais žvejybos galimybėse išvardytos rūšys turi būti priskiriamos priegaudai;

–didžiausiais priegaudai priskiriamų rūšių žuvų kiekiais, kuriuos leidžiama laikyti laive;

–kai kuriais įpareigojimais, taikomais, jei per vieną valksmą viršijami priegaudos limitai;

–priemonėmis, susijusiomis su rombinių rajožuvių žvejyba;

–priemonėmis, susijusiomis su šiaurinių paprastųjų krevečių žvejyba;

–išankstinėmis sąlygomis, kurias tenkinant leidžiama pradėti juodųjų paltusų žvejybą;

–šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos draudimų teritorijomis (geografinėmis jų koordinatėmis) ir laikotarpiais;

–ryklių išsaugojimo priemonėmis, įskaitant ataskaitų teikimą, draudimą laivuose šalinti ryklių pelekus, ryklių palikimą laive, perkrovimą ir iškrovimą;

–tinklo akių techninėmis charakteristikomis;

–rūšiuojamųjų tinklelių ir grotelių naudojimu žvejojant šiaurines paprastąsias krevetes;

–nuorodomis, į vykdomos dugninės žvejybos veiklos žemėlapį;

–nuorodomis į teritorinius dugninės žvejybos veiklos apribojimus;

–susidūrimo atveju taikoma nuostata, stebėtojo pareigomis;

–elektroniniu perdavimu, galiojančių dokumentų, kurie turi būti laive, sąrašu, talpyklų plano turiniu;

–dokumentais, kurie turi būti pagal frachtavimo susitarimus naudojamuose laivuose;

–žvejybos žurnalu, produkcijos žurnalu, sandėliavimo planu;

–laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenų;

–elektroniniu pranešimų turinio perdavimu;

–inspektorių ir inspektuojančių valstybių narių pareigomis;

–pažeidimų, kurie laikomi sunkiais, sąrašu;

–vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės narės pareigomis;

–žvejybos laivo kapitono pareigomis;

–įplaukimo į uostą reikalavimais ir valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivų inspektavimu;

–priemonių, kurių valstybės narės imasi prieš neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašuose esančius laivus, sąrašu ir

–metinių ataskaitų teikimu.

Šiame pasiūlyme nurodyti ataskaitų teikimo terminai nustatyti remiantis NAFO tvarkaraščiu. Tikslas – suteikti ES galimybę ataskaitas laiku pateikti NAFO sekretoriatui.

Siekiant užtikrinti, kad išskirtinai techninės priemonės, kaip antai susijusios su dokumentų forma arba geografinėmis koordinatėmis ir žemėlapiais, būtų nuosekliai ir sparčiai įgyvendinamos, reglamente pateikiama tiesioginė nuoroda į atitinkamus oficialius NAFO dokumentus. Tie dokumentai (ir visi vėlesni jų pakeitimai) bus skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijos), taigi galės būti imtasi priemonių vykdymo užtikrinimo veiksmų prieš fizinius ir juridinius asmenis valstybėse narėse. ES sprendimų priėmimo autonomiškumą saugo tai, kad pozicijos, kurių ES laikosi NAFO, yra grindžiamos prieš NAFO susitikimus Taryboje sutartu įgaliojimu, ir tai, kad ES išlaiko teisę pareikšti prieštaravimą bet kuriai to įgaliojimo neatitinkančiai NAFO komisijos priimtai priemonei.

Šis projektas atitinka NAFO priemonių struktūrą ir formuluotes siekiant kuo mažiau nukrypti nuo ES tenkančių susitariančiosios šalies tarptautinių įpareigojimų ir užtikrinti, kad tekstą būtų nesunku naudoti kontrolės pareigūnams ir veiklos vykdytojams.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas SESV sutarties 43 straipsnio 2 dalimi, kurios sritis pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies d punktą priklauso išimtinei ES kompetencijai. Pasiūlyme išdėstytos nuostatos yra būtinos bendros žuvininkystės politikos tikslams pasiekti.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šiuo atveju subsidiarumo principas netaikomas, kadangi pasiūlymas yra susijęs su jūrų biologinių išteklių tausiu naudojimu, valdymu ir išsaugojimu atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos išorės komponentą.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu bus užtikrinta, kad ES vykdytų jai tenkančius NAFO įpareigojimus, neviršijant to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

•Priemonės pasirinkimas

Kadangi reglamentas yra tiesiogiai taikomas ir privalomas valstybėms narėms, jis yra tinkamas padėti užtikrinti vienodą siūlomų taisyklių taikymą visoje ES, tuo pat metu sudarant vienodas veiklos sąlygas visiems NAFO reguliuojamame rajone žvejojantiems ES veiklos vykdytojams.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2018/0304 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 1 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , yra garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant darnias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas;

(2)Tarybos sprendimu 98/392/EB 3 Sąjunga patvirtino Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, kuriuose nustatyti principai ir taisyklės, susiję su gyvųjų jūros išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama didesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)Sąjunga yra Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (toliau – NAFO konvencija), patvirtintos Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3179/78 4 , šalis.2007 m. rugsėjo 28 d. priimtas ir Tarybos sprendimu (ES) 2010/717 5 patvirtintas šios konvencijos pakeitimas;

(4)NAFO turi įgaliojimus priimti teisiškai privalomus sprendimus dėl jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo. Šie aktai iš esmės yra skirti NAFO susitariančiosioms šalims, tačiau jais taip pat nustatomi įpareigojimai veiklos vykdytojams (pvz., laivų kapitonams). NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonėms įsigaliojus, jos tampa privalomos visoms NAFO susitariančiosioms šalims, o Sąjungos atveju visi tų priemonių elementai, kurių dar nėra Sąjungos teisėje, turi būti į ją įtraukti.

(5)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2007 6 NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės perkeltos į Sąjungos teisę;

(6)nuo 2008 m. NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės buvo iš dalies keičiamos kiekviename metiniame NAFO susitariančiųjų šalių susitikime. Tos naujos nuostatos turi būti įtrauktos į Sąjungos teisę, įskaitant nuostatas, susijusias su kai kurių rūšių išsaugojimo priemonėmis, pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga, inspektavimo jūroje ir uostuose procedūromis, laivams taikomais reikalavimais, žvejybos veiklos stebėsena ir papildomomis uosto valstybės priemonėmis;

(7)turint omenyje, kad kai kurias NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones NAFO susitariančiosios šalys iš dalies keičia dažniau ir yra numačiusios dažniau tai daryti ir ateityje, siekiant būsimus NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių pakeitimus greitai įtraukti į Sąjungos teisę, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šių aspektų: ataskaitinių laikotarpių ir ataskaitų teikimo terminų; apibrėžčių; mokslinių tyrimų laivams draudžiamos veiklos sąrašo; tam tikrų laimikio ir žvejybos pastangų limitų; pareigų, susijusių su žvejybos draudimais; atvejų, kuriais žvejybos galimybėse išvardytos rūšys turi būti priskiriamos priegaudai; didžiausių priegaudai priskiriamų rūšių žuvų kiekių, kuriuos leidžiama laikyti laive; kai kurių įpareigojimų, taikomų, jei per vieną valksmą viršijamos priegaudos ribos; su rombinių rajožuvių žvejyba susijusių priemonių; su šiaurinių paprastųjų krevečių žvejyba susijusių priemonių; žvejybos gylio ir nuorodų į rajonus, kuriuose žvejyba ribojama ar draudžiama, pakeitimų; procedūrų, susijusių su leidimus turinčių laivų, kuriuose yra daugiau kaip 50 tonų gyvojo svorio bendro laimikio, sužvejoto už reguliuojamojo rajono ribų, patekimu į rajoną žvejoti juodųjų paltusų; išankstinių sąlygų, leidžiančių pradėti juodųjų paltusų žvejybą; draudimo žvejoti šiaurines paprastąsias krevetes tam tikrame geografiniame rajone ir tam tikru laikotarpiu; ryklių išsaugojimo priemonių, įskaitant pranešimų teikimą, draudimą laivuose šalinti ryklių pelekus, ryklių laikymą laive, perkrovimą ir iškrovimą; tinklo akių techninių charakteristikų; nuorodų į pėdsako žemėlapį; nuorodų į teritorinius dugninės žvejybos veiklos apribojimus; nuostatų dėl susidūrimo su pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinėmis rūšimis apibrėžimo ir laive esančių stebėtojų pareigų; elektroninėmis priemonėmis perduodamo turinio, galiojančių dokumentų, kurie turi būti laive, sąrašo, talpyklų planų turinio; dokumentų, kurie turi būti pagal frachtavimo susitarimus naudojamuose laivuose; su žvejybos žurnalų, produkcijos žurnalų ir sandėliavimo planų naudojimu susijusių įpareigojimų, įskaitant ataskaitų rengimo ir dokumentų persiuntimo pareigas; laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenų; nuostatų dėl pranešimų turinio elektroninio perdavimo; žvejybos laivų kapitonų pareigų inspektavimo metu; inspektorių ir inspektuojančių valstybių narių pareigų; pažeidimų, kurie laikomi sunkiais, sąrašo; vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės narės pareigų; žvejybos laivo kapitono pareigų; įplaukimo į uostą reikalavimų ir valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivų inspektavimo; priemonių, kurių turi imtis valstybės narės prieš NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose esančius laivus, sąrašo ir pareigų teikti metines ataskaitas;

(8)ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 7 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(9)Komisija, kuri atstovauja Sąjungai NAFO susitikimuose, kasmet patvirtina tam tikras išskirtinai technines NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių nuostatas, visų pirma susijusias su informacijos, kuria keičiamasi, forma ir turiniu, moksline terminologija arba žvejybos draudimais pažeidžiamuose rajonuose. Kadangi turėtų būti užtikrinta, kad tos techninės nuostatos ir jų pakeitimai būtų vienodai taikomi visose NAFO susitariančiosiose šalyse ir jų laikytųsi juridiniai bei fiziniais asmenys, jie turėtų būti be korekcijų įtraukti į Sąjungos teisę, nes yra privalomi Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Siekiant užtikrinti vienodas atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisija turėtų paskelbti tas priemones Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos išteklių verslinės žvejybos veiklai vykdyti Konvencijos 8 I priede apibrėžtame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) reguliuojamame rajone, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.

2.Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio esamuose žvejybos sektoriaus reglamentuose nustatytoms pareigoms, visų pirma Reglamento (ES) 2017/2403 9 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 nuostatoms. 

3.Sąjungos mokslinių tyrimų laivų veikla neturi būti ribojama su žuvų žvejyba susijusiomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, visų pirma priemonėmis, kuriomis reglamentuojamas tinklo akių dydis, žuvų dydis, žvejybos draudimo rajonai ir laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

2 straipsnis

Dalykas

Siekiant, kad Sąjungoje būtų vienodai ir veiksmingai įgyvendinamos NAFO priimtos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, šiuo reglamentu nustatomos tų priemonių perkėlimo taisyklės.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)Konvencija – 1979 m. Konvencija dėl bendradarbiavimo vykdant žvejybą šiaurės vakarų Atlante su visais pakeitimais;

(2)Konvencijos rajonas – rajonas, kuriame taikoma Konvencija, nurodytas jos IV straipsnio 1 dalyje. Konvencijos rajoną sudaro šiame reglamente nurodyti Konvencijos I priede išvardyti moksliniai ir statistiniai parajoniai, kvadratai ir pakvadračiai;

(3)reguliuojamas rajonas – nacionalinei jurisdikcijai nepriklausanti Konvencijos rajono dalis;

(4)žvejybos ištekliai – visos Konvencijos rajono žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai, išskyrus: i) dugno gyvūnų rūšių išteklius, kurių atžvilgiu pakrantės valstybės gali naudotis suvereniomis teisėmis pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 77 straipsnį, ir ii) anadrominių bei katadrominių rūšių ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede išvardytų toli migruojančių rūšių žuvų išteklius, valdomus pagal kitas tarptautines sutartis;

(5)žvejybos veikla – žvejybos išteklių žvejojimas ar perdirbimas, tų išteklių ar iš jų gautų produktų iškrovimas ar perkrovimas arba bet kuri kita pasirengimo žvejoti žvejybos išteklius reguliuojamame rajone veikla, pagalbinė tų išteklių žvejybos veikla ar kita su tų išteklių žvejyba susijusi veikla, įskaitant:

(a)faktinę žvejybos išteklių paiešką, gaudymą ar rinkimą arba bandymą tai atlikti,

(b)bet kurią veiklą, kurios pagrįstai tikėtinas rezultatas – žvejybos išteklių suradimas, sugavimas, surinkimas ar sužvejojimas bet kuriuo tikslu, ir

(c)visi jūroje vykdomi veiksmai, kurių tikslas – padėti arba pasirengti atlikti bet kurią šioje apibrėžtyje nurodytą veiklą, išskyrus veiksmus susiklosčius avarinėms situacijoms, dėl kurių kyla pavojus įgulos narių sveikatai ir saugumui arba laivo saugumui;

(6)žvejybos laivas – Sąjungos laivas, naudojamas arba naudotas žvejybos veiklai vykdyti, įskaitant žuvų perdirbimo laivus ir perkrovimo operacijas ar kitą pasirengimo žvejybos veiklai arba su ja susijusią veiklą vykdančius laivus arba eksperimentinę ar tiriamąją žvejybos veiklą vykdančius laivus;

(7)mokslinių tyrimų laivas – laivas, nuolat naudojamas moksliniams tyrimams vykdyti, arba laivas, paprastai naudojamas žvejybos arba pagalbinei žvejybos veiklai vykdyti, tačiau einamuoju laiku naudojamas žuvininkystės moksliniams tyrimams vykdyti;

(8)CEM – NAFO komisijos priimtos ir galiojančios išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės 11 ;

(9)žvejybos galimybės – žvejybos reguliuojamame rajone kvotos, valstybei narei paskiriamos galiojančiu Sąjungos aktu;

(10) EFCA – Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 12 ;

(11)žvejybos diena – kalendorinė diena arba jos dalis, kurią žvejybos laivas yra bet kuriame reguliuojamo rajono kvadrate;

(12)uostas – be kita ko, jūriniai terminalai ir kiti įrenginiai, skirti laimikiui iškrauti, perkrauti, pakuoti, perdirbti, pasipildyti kuro ar kitų atsargų;

(13)valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivas – laivas, turintis teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra NAFO susitariančioji šalis ir nėra valstybė narė, vėliava, arba laivas, kuris, kaip įtariama, nepriklauso jokiai valstybei;

(14)perkrovimas – žvejybos išteklių arba produktų perkėlimas per bortą iš vieno žvejybos laivo į kitą;

(15)pelaginis tralas – pelaginių žuvų žvejybos tralas, kurio jokia dalis nėra skirta liestis su dugnu ir jo neliečia jokiu naudojimo momentu. Ant šio žvejybos įrankio gruntlynio neturi būti diskų, ričių, riedmenų ar kitų įtaisų, skirtų liestis su dugnu, tačiau jis gali turėti tralo maišo užmovą;

(16)pažeidžiamos jūrų ekosistemos (PJE) – Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautinių giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gairių 42 ir 43 dalyse nurodytos pažeidžiamos jūrų ekosistemos;

(17)pėdsakas (esami dugninės žvejybos rajonai) – CEM 4 lentelėje pateiktomis koordinatėmis apibrėžta ir CEM 2 paveiksle pavaizduota reguliuojamo rajono dalis, kurioje nuo ankstesnių laikų vykdoma dugninė žvejyba;

(18)dugninės žvejybos veikla – žvejybos veikla, per kurios įprastas operacijas žvejybos įrankis liečia arba tikėtina, kad lies jūros dugną;

(19)perdirbta žuvis – sugautas ir vėliau fiziškai pakeistas jūrų gyvūnas, įskaitant žuvies filė, išdarinėtą, supakuotą, konservuotą, užšaldytą, rūkytą, sūdytą, virtą, marinuotą, džiovintą arba kitu būdu paruoštą tiekti rinkai žuvį;

(20)tiriamoji dugninės žvejybos veikla – dugninės žvejybos veikla, vykdoma už pėdsako ribų, arba dugninės žvejybos veikla, vykdoma pėdsako plote iš esmės pakeitus žvejybos būdą arba technologiją;

(21)PJE indikatorinės rūšys – CEM I.E priedo VI dalyje nurodytos rūšys, rodančios, kad esama pažeidžiamos jūrų ekosistemos;

(22)IMO numeris – pagal Tarptautinės jūrų organizacijos įgaliojimus priskirtas 7 skaitmenų numeris;

(23)inspektorius – jei nenurodyta kitaip, NAFO susitariančiosios šalies žvejybos kontrolės tarnybų inspektorius, paskirtas dirbti pagal VII skyriuje nurodytą Jungtinio inspektavimo ir priežiūros sistemą;

(24)NNN žvejyba – Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos priimtame tarptautiniame veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, plane nurodyta veikla;

(25)žvejybos reisas – be kita ko, laikas, kurį žvejybos laivas praleidžia reguliuojamame rajone ir kuris trunka iki tol, kol iškraunamas arba perkraunamas visas laive laikomas tame rajone sužvejotas laimikis;

(26)ŽSC – sausumoje esantis vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centras;

(27)NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas – sąrašas, sudarytas pagal CEM 52 ir 53 straipsnius;

(28)didelis neigiamas poveikis – FAO tarptautinių giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gairių 17–20 dalyse nurodytas didelis neigiamas poveikis;

(29)PJE indikatorinis elementas – CEM I.E priedo VII dalyje nurodytas topografinis, hidrofizinis ar geologinis elementas, galintis palaikyti pažeidžiamas jūrų ekosistemas.

II SKYRIUS

IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR VALDYMO PRIEMONĖS

4 straipsnis

Mokslinių tyrimų laivai

1.Mokslinių tyrimų laivų veikla neturi būti ribojama su žuvų žvejyba reguliuojamame rajone susijusiomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, visų pirma priemonėmis, kuriomis reglamentuojamas tinklo akių dydis, žuvų dydis, žvejybos draudimo rajonai ir laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.

2.Mokslinių tyrimų laivas:

(a)turi nevykdyti žvejybos veiklos, neatitinkančios jo mokslinių tyrimų plano, ir

(b)žvejodamas šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, turi neviršyti valstybei narei skirto kiekio.

3.Likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki žvejybos mokslinių tyrimų laikotarpio pradžios vėliavos valstybė narė:

(a)naudodamasi CEM II.C priede nustatyta forma, elektroninėmis priemonėmis praneša Komisijai apie visus mokslinių tyrimų laivus, turinčius teisę plaukioti su jos vėliava, kuriems ji suteikė leidimą vykdyti mokslinių tyrimų veiklą reguliuojamame rajone, ir

(b)pateikia Komisijai visų teisę plaukioti su jos vėliava turinčių laivų, kuriems suteiktas leidimas vykdyti mokslinius tyrimus, mokslinių tyrimų planą ir, be kita ko, nurodo tikslą, vietą, o laivų, laikinai vykdančių mokslinius tyrimus, atveju ir datas, kuriomis laivas bus naudojamas kaip mokslinių tyrimų laivas.

4.Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, kai mokslinių tyrimų laivas nutraukia mokslinių tyrimų veiklą.

5.Vėliavos valstybė narė apie mokslinių tyrimų plano pakeitimus Komisijai praneša likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos. Pakeitimai registruojami mokslinių tyrimų laive.

6.Mokslinius tyrimus vykdančiuose laivuose visuomet turi būti mokslinių tyrimų plano kopija anglų kalba.

7.Vėliavos valstybių narių pagal 3, 4, ir 5 dalis praneštą informaciją Komisija perduoda NAFO vykdomajam sekretoriui likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki žvejybos laikotarpio pradžios arba, jei keičiamas mokslinių tyrimų planas, likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki mokslinių tyrimų plano pakeitimo įsigaliojimo dienos.

5 straipsnis

Laimikio ir žvejybos pastangų limitai

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visi laimikio ir žvejybos pastangų limitai būtų taikomi ištekliams, nurodytiems galiojančiose žvejybos galimybėse, ir, jei nenurodyta kitaip, visos kvotos išreiškiamos metrinėmis gyvojo svorio tonomis.

2.Kiekviena vėliavos valstybė narė, su kurios vėliava plaukioti teisę turintys laivai reguliuojamame rajone žvejoja išteklius, nurodytus galiojančiose žvejybos galimybėse:

(a)savo laivų laimikį apriboja taip, kad nebūtų viršyta tai valstybei narei pagal galiojančias žvejybos galimybes skirta kvota;

(b)užtikrina, kad jos laivų sužvejotas visų rūšių išteklių, išvardytų galiojančiose žvejybos galimybėse, laimikis, įskaitant 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių priegaudą, sužvejotą nuo dienos, kurią numatyta pasiekti 50 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių BLSK, iki liepos 1 d., būtų išskaitomas iš tai valstybei narei skirtos kvotos;

(c)užtikrina, kad po dienos, kurią numatoma pasiekti 100 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių BLSK, laive nebebūtų laikoma 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių;

(d)gali žvejoti išteklius, kurių kvota jai nebuvo paskirta pagal galiojančias žvejybos galimybes (toliau – kitų išteklių kvota), jei tokia kvota nustatyta ir jei NAFO vykdomasis sekretorius nepranešė apie žvejybos draudimą;

(e)praneša Komisijai ir EFCA ES laivų, ketinančių žvejoti pagal kitų išteklių kvotą, pavadinimus likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki kiekvieno įplaukimo į reguliuojamą rajoną ir praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po išplaukimo iš jo. Kartu su šiuo pranešimu, jei įmanoma, pateikiamas numatomo laimikio įvertis. Šis pranešimas paskelbiamas NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros (angl. Monitor, Control and Surveillance, MCS) svetainėje 13 ;

(f)riboja savo šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos 3M kvadrate veiklą atsižvelgdama į žvejybos pastangas, nustatytas pagal reglamentą galiojančiose žvejybos galimybėse.

3.Didžiausią viso per vieną valksmą sužvejoto laimikio svorio procentinę dalį sudarančios rūšies individai laikomi sužvejotais vykdant specializuotąją atitinkamų išteklių žvejybą.

6 straipsnis

Žvejybos draudimai

1.Kiekviena valstybė narė:

(a)uždraudžia savo laivams reguliuojamame rajone žvejoti išteklius, išvardytus galiojančiose žvejybos galimybėse, nuo dienos, kurią, remiantis turimais duomenimis, bus išnaudota visa tai valstybei narei paskirta atitinkamų išteklių kvota, įskaitant apskaičiuotąjį kiekį, kuris turi būti sužvejotas iki žvejybos uždraudimo, į jūrą išmetamo laimikio kiekį ir apskaičiuotąjį nedeklaruotą visų laivų, turinčių teisę plaukioti su tos valstybės narės vėliava, laimikį;

(b)užtikrina, kad jos laivai, gavę Komisijos pranešimą pagal 3 dalį apie tai, kad tai valstybei narei paskirta kvota visiškai išnaudota, nedelsdami nutrauktų žvejybos veiklą, kurią vykdant gali būti sužvejotas laimikis. Jei valstybė narė gali pagal 2 dalį įrodyti, kad ji dar nėra išnaudojusi tų išteklių kvotos, tos valstybės narės laivai gali atnaujinti tų išteklių žvejybos veiklą;

(c)uždraudžia savo laivams žvejoti šiaurines paprastąsias krevetes 3M kvadrate, kai išnaudojamas tai valstybei narei skirtas žvejybos dienų skaičius. Kiekvieno laivo žvejybos dienų skaičius nustatomas naudojantis LSS užregistruotais laivo padėties 3M kvadrate duomenimis, o bet kuri dienos dalis laikoma visa diena;

(d)uždraudžia savo laivams vykdyti specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą 3M kvadrate nuo dienos, kurią, kaip numatoma, suminis deklaruotas laimikis pasieks 50 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių išteklių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK), kaip pranešta pagal 3 dalį, iki liepos 1 d.;

(e)uždraudžia specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą 3M kvadrate nuo dienos, kurią, kaip numatoma, suminis deklaruotas laimikis pasieks 100 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių išteklių BLSK, kaip pranešta pagal 3 dalį;

(f)nedelsdama praneša Komisijai a–e punktuose nurodyto draudimo datą;

(g)laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, uždraudžia tęsti tam tikrų išteklių, kuriems taikoma kitų išteklių kvota, specializuotąją žvejybą reguliuojamame rajone praėjus 5 dienoms nuo dienos, kurią Komisija pagal 3 dalį perduoda NAFO vykdomojo sekretoriaus pranešimą, kad numatoma išnaudoti tam tikrą kitų išteklių kvotą;

(h)užtikrina, kad joks laivas, turintis teisę plaukioti su jos vėliava, nepradėtų tam tikrų išteklių, kuriems taikoma kitų išteklių kvota, specializuotosios žvejybos reguliuojamame rajone po NAFO vykdomojo sekretoriaus pagal 3 dalį pateikto pranešimo, kad numatoma išnaudoti tam tikrą kitų išteklių kvotą;

(i)uždraudusi savo laivams žvejoti pagal šią dalį, užtikrina, kad laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su jos vėliava, nebebūtų laikoma atitinkamų išteklių žuvų, išskyrus tuo atveju, kai tai leidžiama šiuo reglamentu.

2.Pagal 1 dalį uždrausta žvejyba gali būti atnaujinta per 15 dienų nuo Komisijos pranešimo, kurį ji pateikia susisiekusi su NAFO vykdomuoju sekretoriumi:

(a)jei NAFO vykdomasis sekretorius patvirtina, kad Komisija įrodė, jog dar nėra išnaudota skirta pradinė kvota, arba

(b)jei dėl kitos NAFO susitariančiosios šalies kvotos, perleidžiamos laikantis žvejybos galimybių, susidaro papildoma konkrečių išteklių, kuriuos žvejoti draudžiama, kvota.

3.Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms 1 dalyje nurodyto žvejybos draudimo datą.

7 straipsnis

Laive laikoma priegauda

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų laivai, įskaitant pagal 23 straipsnį frachtuojamus laivus, vykdydami veiklą reguliuojamame rajone, kuo labiau sumažintų atitinkamų rūšių išteklių, nurodytų jų galiojančiose žvejybos galimybėse, individų priegaudą.

2.Galiojančiose žvejybos galimybėse išvardytų rūšių individai laikomi priegauda, kai jie sužvejojami kvadrate, kuriame susiklostė kuri nors iš šių situacijų:

(a)tai valstybei narei pagal galiojančias žvejybos galimybes nebuvo paskirta tų išteklių žvejybos tame kvadrate kvota;

(b)galioja tų konkrečių išteklių žvejybos draudimas (moratoriumas) arba

(c)su konkrečiu ištekliumi susijusi kitų išteklių kvota buvo visiškai išnaudota, gavus Komisijos pranešimą pagal 6 straipsnį.

3.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos laivai, įskaitant pagal 23 straipsnį frachtuojamus laivus, apribotų rūšių, kurių individai laikomi priegauda, individų laikymą laive, kad nebūtų viršijami šie didžiausi kiekiai:

(a)atlantinių menkių 3M kvadrate, paprastųjų jūrinių ešerių 3LN kvadrate ir raudonųjų plekšnių 3NO kvadrate – 1 250 kg arba 5 % (taikomas didesnis dydis);

(b)atlantinių menkių 3NO kvadrate – 1 000 kg arba 4 % (taikomas didesnis dydis);

(c)visų kitų žvejybos galimybėse išvardytų išteklių, kurių jokia konkreti kvota valstybei narei nebuvo paskirta, individų – 2 500 kg arba 10 % (taikomas didesnis dydis);

(d)išteklių, kurių žvejyba draudžiama (moratoriumas), arba išteklių, kuriems taikoma kitų išteklių kvota yra visiškai išnaudota, individų – 1 250 kg arba 5 % (taikomas didesnis dydis) ir

(e)tuo atveju, kai specializuotoji paprastųjų jūrinių ešerių žvejyba 3M kvadrate draudžiama pagal 6 straipsnio 1 dalies d punktą, – 1 250 kg arba 5 % (taikomas didesnis dydis).

4.3 dalyje nustatytos ribinės vertės ir procentinės dalys apskaičiuojamos pagal kvadratus kaip kiekvienų išteklių, sudarančių inspektavimo metu laive laikomą tame kvadrate sužvejotą bendrą išteklių, išvardytų žvejybos galimybėse, laimikį, individų svorio procentinė dalis, remiantis žvejybos žurnale nurodytais duomenimis.

5.Apskaičiuojant dugninių žuvų priegaudos dydį pagal 3 dalį į laive laikomą bendrą laimikį neįskaičiuojamas šiaurinių paprastųjų krevečių laimikis.

8 straipsnis

Per vieną valksmą sužvejojamos priegaudos limito viršijimas

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos laivai:

(a)nevykdytų specializuotosios 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių individų žvejybos;

(b)tuo atveju, kai per vieną valksmą sužvejotų bet kurios rūšies, dėl kurios taikomas priegaudos limitas, individų, išskyrus individus, sužvejotus vykdant specializuotąją šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybą, svoris viršija didesniąją iš 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų ribinių verčių, laikytųsi šių reikalavimų:

(a)nedelsdami atsitrauktų bent 10 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnės žvejybos įrankio vilkimo / statymo vietos per kitą vilkimą / statymą;

(b)išplauktų iš kvadrato ir negrįžtų mažiausiai 60 valandų, jei 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priegaudos limitai vėl viršijami po pirmojo vilkimo / statymo atsitraukus pagal b punkto i papunktį;

(c)atliktų bandomąjį vilkimą, trunkantį ne ilgiau kaip 3 valandas, prieš pradėdami naują žvejybą praėjus ne mažiau kaip 60 nebuvimo kvadrate valandų. Jei išteklių, dėl kurių taikomas priegaudos limitas, individai sudaro didžiausią procentinę bendro per valksmą sužvejoto laimikio svorio dalį, tai nelaikoma specializuotąja tų išteklių žvejyba, o laivas privalo nedelsdamas pakeisti buvimo vietą pagal b punkto i ir ii papunkčius; ir

(d)identifikuotų pagal b punktą atliekamą bandomąjį vilkimą ir į žvejybos žurnalą įrašytų atliekamo bandomojo vilkimo pradžios ir pabaigos vietų koordinates.

2.Vykdant specializuotąją šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybą, 1 dalyje nurodytas reikalavimas atsitraukti taikomas tuo atveju, kai per vieną valksmą sužvejotų visų dugninių žuvų išteklių, nurodytų galiojančiose žvejybos galimybėse, individų kiekis viršija 5 % 3M kvadrate arba 2,5 % 3L kvadrate.

3.Jei laivas vykdo specializuotąją rombinių rajožuvių žvejybą ir naudoja teisės aktais nustatyto šiai žvejybai tinkamo dydžio akių tinklą, pirmą kartą, kai išteklių, dėl kurių taikomas priegaudos limitas, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, laimikis sudaro didžiausią procentinę bendro per valksmą sužvejoto laimikio svorio dalį, toks laimikis laikomas atsitiktiniu laimikiu, tačiau laivas turi nedelsdamas atsitraukti taip, kaip nurodyta 1 dalyje.

4.Procentinė per vieną valksmą sužvejotos priegaudos dalis apskaičiuojama kaip procentinė bendro per tą valksmą sužvejoto kiekvienų galiojančiose žvejybos galimybėse išvardytų išteklių laimikio svorio dalis.

9 straipsnis

Šiaurinės paprastosios krevetės

1.Taikant šį straipsnį, 3M kvadratas apimą ir 3L kvadrato dalį, apibrėžtą linijomis, jungiančiomis CEM 1 lentelėje apibūdintus ir 1 paveikslo 1 dalyje pažymėtus taškus.

2.Šiaurines paprastąsias krevetes ir kitų rūšių individus per tą patį reisą žvejojantis laivas perduoda Komisijai pranešimą, kuriuo praneša apie žvejybos pakeitimą. Atitinkamai apskaičiuojamas žvejybos dienų skaičius.

3.Šiame straipsnyje nurodytų žvejybos dienų NAFO susitariančiosios šalys negali perleisti viena kitai. Laivas, turintis teisę plaukioti su NAFO susitariančiosios šalies vėliava, gali naudoti kitos NAFO susitariančiosios šalies žvejybos dienas tik pagal 23 straipsnį.

4.Nė vienas laivas negali žvejoti šiaurinių paprastųjų krevečių 3M kvadrate nuo birželio 1 d. 00:01 suderintuoju pasauliniu laiku (UTC) iki gruodžio 31 d. 24:00 UTC žvejybos rajone, nurodytame CEM 2 lentelėje ir pavaizduotame 1 paveikslo 2 dalyje.

5.Visa šiaurinių paprastųjų krevečių žvejyba 3L kvadrate vykdoma didesniame kaip 200 m gylyje. Reguliuojamame rajone žvejoti galima tik į rytus nuo linijos, jungiančios CEM 3 lentelėje nurodytas ir 1 paveikslo 3 dalyje pavaizduotas koordinates.

6.Kiekvienas laivas, žvejojantis šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, arba jo vardu veikiantys jo atstovai likus ne mažiau kaip 24 valandoms kompetentingai uosto institucijai pateikia išankstinį pranešimą apie numatomą atvykimo laiką ir apskaičiuotąjį laive laikomų šiaurinių paprastųjų krevečių kiekį pagal kvadratus.

10 straipsnis

Juodieji paltusai

1.Laivams, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis kaip 24 metrai, vykdantiems juodųjų paltusų žvejybą 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose, taikomos šios priemonės:

(a)kiekviena valstybė narė paskirsto savo juodųjų paltusų kvotą savo leidimą turintiems laivams;

(b)leidimą turintis laivas iškrauna savo juodųjų paltusų laimikį tik paskirtajame uoste. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba kelis jos teritorijoje esančius uostus, kuriuose leidimą turintys laivai gali iškrauti juoduosius paltusus;

(c)kiekviena valstybė narė praneša Komisijai kiekvieno tokio paskirtojo uosto pavadinimą. Jei sąrašas vėliau iš dalies keičiamas, naujasis sąrašas vietoj senojo pateikiamas likus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo. Komisija šią informaciją paskelbia NAFO MCS svetainėje;

(d)likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki numatomo atvykimo į uostą laiko, leidimą turintis laivas ar jo vardu veikiantis jo atstovas praneša kompetentingai uosto institucijai apie numatomą savo atvykimo laiką, apskaičiuotąjį laive laikomą juodųjų paltusų kiekį ir informaciją apie kvadratą ar kvadratus, kuriuose laimikis buvo sužvejotas;

(e)kiekviena valstybė narė inspektuoja kiekvieną jos uostuose iškraunamą juodųjų paltusų kiekį, parengia CEM IV.C priede nustatytos formos inspektavimo ataskaitą ir pateikia ją Komisijai, o jos kopiją – EFCA per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią užbaigiamas inspektavimas. PSC-3 ataskaitoje nurodomi visi šio reglamento pažeidimai, nustatyti atliekant inspektavimą uoste, ir pateikiami išsamūs jų duomenys. Joje pateikiama visa aktuali informacija, susijusi su jūroje nustatytais inspektuojamo žvejybos laivo tuometinio reiso metu padarytais pažeidimais. Komisija šią informaciją paskelbia NAFO MCS svetainėje.

2.Leidimą turintiems laivams, kuriuose laikomo bendro laimikio, sužvejoto už reguliuojamo rajono ribų, gyvasis svoris didesnis kaip 50 tonų, įplaukiantiems į reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų, taikomos šios procedūros:

(a)likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki laivo įplaukimo į reguliuojamą rajoną kapitonas NAFO vykdomajam sekretoriui e. paštu arba faksu praneša laive esančio laimikio kiekį, vietos, kurioje kapitonas ketina pradėti žvejoti, koordinates (platumą ir ilgumą), numatomą atvykimo į tą vietą laiką ir žvejybos laivo kontaktinius duomenis (pvz., radijo ryšio duomenis, palydovinio ryšio telefono numerį arba e. pašto adresą);

(b)inspektavimo laivas, ketinantis inspektuoti žvejybos laivą prieš šiam pradedant žvejoti juoduosius paltusus, tam žvejybos laivui ir NAFO vykdomajam sekretoriui praneša paskirtojo inspektavimo punkto, kuris negali būti daugiau kaip už 60 jūrmylių nuo vietos, kurioje, kaip numato kapitonas, laivas pradės žvejybą, koordinates, ir atitinkamai informuoja kitus tame reguliuojamame rajone galinčius veiklą vykdyti inspektavimo laivus;

(c)žvejybos laivas, gavęs pranešimą pagal b punktą, privalo plaukti į paskirtąjį inspektavimo punktą;

(d)žvejybos laivas negali pradėti žvejoti, kol jis nebuvo inspektuotas pagal šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai:

(a)jis negauna pranešimo per 72 valandas po pranešimo, kurį jis perdavė pagal 2 dalies a punktą, arba

(b)per 3 valandas po atplaukimo į paskirtąjį inspektavimo punktą inspektavimo laivas nepradeda numatyto inspektavimo.

3.Valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivams, vykdantiems žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, juoduosius paltusus iškrauti draudžiama.

11 straipsnis

 Kalmarai

Nė vienas laivas negali žvejoti kalmarų 3 ir 4 parajoniuose nuo sausio 1 d. 00:01 UTC iki birželio 30 d. 24:00 UTC.

12 straipsnis

Ryklių išteklių išsaugojimas ir valdymas

1.Valstybės narės:

(a)praneša apie visus sužvejotus ryklius ir, be kita ko, pateikia turimus ankstesnius duomenis, laikydamosi 25 straipsnyje nustatytos pranešimo apie laimikį ir žvejybos pastangas tvarkos;

(b)uždraudžia šalinti ryklių pelekus laivuose;

(c)uždraudžia laikyti laive, perkrauti ir iškrauti nuo ryklio kūno visiškai atskirtus pelekus.

2.Nedarant poveikio 1 dalies taikymui ir siekiant palengvinti sandėliavimą laive, ryklių pelekai gali būti įpjaunami ir prilenkiami prie kūno.

3.Žvejybos laivuose negalima laikyti, iš jų arba į juos perkrauti arba iš jų iškrauti pelekų, gautų pažeidžiant šias nuostatas.

4.Kiekviena valstybė narė privalo skatinti visus teisę plaukioti su jos vėliava turinčius laivus vykdant žvejybą, kuri nėra specializuotoji ryklių žvejyba, sužvejotus ryklius, kurie nėra skirti naudoti kaip maistas ar pragyvenimo šaltinis, ypač jų jauniklius, paleisti gyvus.

5.Valstybės narės, jei įmanoma:

(a)vykdo mokslinius tyrimus, siekdamos nustatyti būdus, kuriais galima padidinti žvejybos įrankių selektyvumą siekiant užtikrinti ryklių apsaugą;

(b)atlieka pagrindinių rūšių ryklių svarbiausių biologinių ir ekologinių parametrų, gyvenimo etapų, elgsenos ypatumų ir migracijos modelių, taip pat galimų paplitimo, jauniklių atsivedimo ir jų augimo vietų nustatymo mokslinius tyrimus.

6.Valstybės narės tokių mokslinių tyrimų rezultatus pateikia Komisijai, kad ši juos perduotų NAFO sekretoriatui.

13 straipsnis

Tinklo akių dydžiai

1.Taikant šį straipsnį, tinklo akių dydis matuojamas pagal CEM III.A priedą.

2.Joks laivas negali žvejoti tinklu, kurio akių dydis mažesnis nei nustatytasis kiekvienai iš šių rūšių:

(a)šiaurinėms paprastosioms krevetėms ir kitoms krevetėms (PRA) – 40 mm;

(b)šiauriniams trumpačiuptuviams kalmarams (SQI) – 60 mm;

(c)rombinėms rajožuvėms (SKA) – 280 mm tralo maiše ir 220 mm visose kitose tralo dalyse;

(d)visoms kitoms CEM I.C priede nustatytoms dugninėms žuvims – 130 mm;

(e)pelaginiams gelminiams ilgažiomeniams ešeriams (Sebastes mentella (REB)) 2 parajonyje ir 1F bei 3K kvadratuose – 100 mm ir

(f)paprastiesiems jūriniams ešeriams (RED), vykdant žvejybą pelaginiais tralais 3O, 3M ir 3LN kvadratuose, – 90 mm.

3.Laivas, vykdantis 2 dalyje nurodytų rūšių išteklių žvejybą, kuriame yra tinklų, kurių akių dydis mažesnis už nustatytąjį toje dalyje, užtikrina, kad tokie tinklai būtų tvirtai suvynioti ir supakuoti ir kad tų tinklų nebūtų galima nedelsiant panaudoti per tą žvejybą.

4.Tačiau laivui, vykdančiam specializuotąją 2 dalyje nenurodytų rūšių išteklių žvejybą, leidžiama reguliuojamų rūšių individus žvejoti tinklais, kurių akių dydis yra mažesnis už nurodytąjį toje dalyje, jei laikomasi 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų priegaudai taikomų reikalavimų.

14 straipsnis

Priedų naudojimas ir žvejybos įrankių žymėjimas

1.Su tralais galima naudoti stiprinamąsias virves, dalijamuosius stropus ir tralo maišo plūdes, jeigu šie priedai neapriboja leidžiamo tinklo akių dydžio ir neuždengia tinklo akių.

2.Laivams neleidžiama naudoti jokių priemonių ar įtaisų, kuriais uždengiamos tinklo akys ar sumažinamas jų dydis. Tačiau laivai gali CEM III.B priede „Leidžiami tralo maišo viršutinės dalies užmovai / krevečių tralo maišo jungiamosios grandinės“ aprašytus įtaisus pritvirtinti prie tralo maišo viršutinės dalies taip, kad jie neuždengtų tralo maišo, įskaitant prailginamąją (-ąsias) dalį (-is), akių. Drobė, tinklinis audeklas arba kitokia medžiaga gali būti pritvirtinti prie tinklo tralo maišo apatinės dalies tik tiek, kiek reikia, kad būtų išvengta tralo maišo sugadinimo arba kad jis būtų sugadintas kuo mažiau.

3.Laivai, žvejojantys šiaurines paprastąsias krevetes 3L ar 3M kvadrate, privalo naudoti rūšiuojamuosius tinklelius arba groteles, kurių strypeliai vienas nuo kito nutolę ne daugiau kaip 22 mm. Laivuose, žvejojančiuose šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, turi būti ir jungiamosios grandinės, kurių ilgis, išmatuotas pagal CEM III.B priedą, yra ne trumpesnis kaip 72 cm.

4.Žvejoti povandeniniuose kalnuose, kuriems taikomas 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas žvejybos draudimas, leidžiama tik pelaginiais tralais.

5.Joks žvejybos laivas negali:

(a)naudoti žvejybos įrankių, kurie nėra pažymėti pagal visuotinai pripažintus tarptautinius standartus, visų pirma Konvenciją dėl žvejybos operacijų vykdymo šiaurės Atlante, arba

(b)statyti jokių nurodomųjų plūdurų ar panašių vandens paviršiuje plūduriuojančių objektų, skirtų statomųjų žvejybos įrankių buvimo vietai žymėti, be žvejybos laivo registracijos numerio.

15 straipsnis

Prarasti ar palikti nebenaudojami žvejybos įrankiai, žvejybos įrankių suradimas

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:

(a)reguliuojamame rajone žvejojančiuose laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su jos vėliava, būtų prarastiems žvejybos įrankiams surasti skirta įranga;

(b)žvejybos įrankį ar jo dalį praradusio laivo kapitonas deda visas įmanomas pastangas kuo greičiau juos surasti ir

(c)kapitonas negali sąmoningai palikti nebenaudojamo žvejybos įrankio, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl saugumo.

2.Jei prarasto įrankio surasti neįmanoma, laivo kapitonas per 24 valandas vėliavos valstybei narei praneša:

(a)laivo pavadinimą ir šaukinį;

(b)prarasto žvejybos įrankio tipą;

(c)prarastų žvejybos įrankių kiekį;

(d)žvejybos įrankio praradimo laiką;

(e)žvejybos įrankio praradimo vietos koordinates ir

(f)priemones, kurių laivas ėmėsi įrankiui surasti.

3.Prarastą žvejybos įrankį suradusio laivo kapitonas per 24 valandas vėliavos valstybei narei praneša:

(a)žvejybos įrankį suradusio laivo pavadinimą ir šaukinį;

(b)žvejybos įrankį praradusio laivo pavadinimą ir šaukinį (jei žinoma);

(c)surasto žvejybos įrankio tipą;

(d)surastų žvejybos įrankių kiekį;

(e)žvejybos įrankio suradimo laiką ir

(f)žvejybos įrankio suradimo vietos koordinates.

4.Valstybė narė 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją nedelsdama praneša Komisijai, kad ši ją perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui.

16 straipsnis

Mažiausio žuvų dydžio reikalavimai

1.Nė viename laive negali būti laikomos žuvys, kurių dydis mažesnis už mažiausią dydį, nustatytą pagal CEM I.D priedą; tokios žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į jūrą.

2.Perdirbtos žuvys, kurių ilgis yra mažesnis už CEM I.D priede nustatytą tos rūšies žuvų ilgio ekvivalentą, laikomos perdirbtomis iš žuvų, kurių dydis mažesnis už nustatytą mažiausią tos rūšies žuvų dydį.

3.Jei per vieną valksmą sužvejotų neverslinio dydžio žuvų skaičius viršija 10 % bendro per tą valksmą sužvejotų žuvų skaičiaus, kitą kartą laivas žvejybos įrankį velka ne arčiau kaip už 5 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnio vilkimo vietos.

III SKYRIUS
PAŽEIDŽIAMŲ JŪRŲ EKOSISTEMŲ APSAUGA REGULIUOJAMAME RAJONE VYKDANT DUGNINĖS ŽVEJYBOS VEIKLĄ 

17 straipsnis

Pėdsako (esamų dugninės žvejybos rajonų) žemėlapis

Reguliuojamame rajone esančių dugninės žvejybos rajonų žemėlapio, pavaizduoto CEM 2 paveiksle, vakarinė riba sutampa su Kanados išskirtinės ekonominės zonos riba, o rytinė riba žymima CEM 4 lentelėje pavaizduotomis koordinatėmis.

18 straipsnis

Rajonai, kuriuose ribojama dugninės žvejybos veikla

1.Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos jokiame CEM 3 paveiksle pavaizduotame rajone, apibrėžiamame sujungiant CEM 5 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

2.Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos CEM 4 paveiksle pavaizduotame 3O kvadrato rajone, apibrėžiamame sujungiant CEM 6 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

3.Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos jokiame iš CEM 5 paveiksle pavaizduotų 1–13 rajonų, apibrėžiamame sujungiant CEM 7 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

4.Iki 2018 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos CEM 5 paveiksle pavaizduotame 14 rajone, apibrėžiamame sujungiant CEM 7 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

19 straipsnis

Tiriamoji dugninės žvejybos veikla

1.Privaloma atlikti išankstinį tiriamosios dugninės žvejybos veiklos tyrimą pagal CEM I.E priede nustatytą tiriamosios žvejybos protokolą.

2.Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti tiriamąją dugninės žvejybos veiklą, vertinimo tikslais:

(a)pateikia Komisijai pranešimą apie ketinimą vykdyti tiriamosios dugninės žvejybos veiklą pagal CEM I.E priedą kartu su vertinimu, kurio reikalaujama pagal 20 straipsnio 1 dalį;

(b)reikalauja, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, pradėtų vykdyti tiriamosios dugninės žvejybos veiklą tik po to, kai jiems pagal NAFO komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kuriomis siekiama išvengti didelio neigiamo tiriamosios žvejybos veiklos poveikio PJE, suteikiamas leidimas;

(c)visam tiriamosios dugninės žvejybos veiklos vykdymo laikotarpiui į laivą skiria pakankamai mokslinių žinių turintį stebėtoją ir

(d)per 2 mėnesius nuo tiriamosios dugninės žvejybos veiklos užbaigimo Komisijai pateikia tiriamosios dugninės žvejybos reiso ataskaitą pagal CEM I.E priedą.

20 straipsnis

Preliminarus siūlomos tiriamosios dugninės žvejybos veiklos vertinimas

1.Valstybė narė, pasisiūliusi dalyvauti tiriamosios dugninės žvejybos veikloje, savo pasiūlymą pagrindžia žinomo ir numatomo dugninės žvejybos veiklos, kurią vykdys teisę plaukioti su jos vėliava turintys laivai, poveikio PJE preliminariu vertinimu.

2.1 dalyje nurodytam preliminariam vertinimui taikomi šie reikalavimai:

(a)jis turi būti perduodamas Komisijai likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki birželio mėn. vykstančio NAFO Mokslo tarybos posėdžio pradžios;

(b)jame turi būti nagrinėjami CEM I.E priede nurodyti elementai.

21 straipsnis

Susidūrimas su PJE indikatorinių rūšių organizmais

1.Susidūrimo su PJE indikatorinių rūšių organizmais sąvoka apibrėžiama kaip per vieną žvejybos įrankio pastatymo operaciją (pvz., tralo vilkimą, ūdos išleidimą arba žiauninio tinklo pastatymą) sužvejotas laimikis, kurį sudaro daugiau kaip 7 kg jūrų plunksnų ir (arba) 60 kg kitų gyvų koralų, ir (arba) 300 kg pinčių.

2.Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava ir vykdančių dugninės žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, kapitonai nustatytų PJE indikatorinių rūšių laimikio kiekį, kai vykdant žvejybos operacijas aptinkama CEM I.E priede išvardytų PJE indikatorinių rūšių organizmų buvimo įrodymų.

3.Jei PJE indikatorinių rūšių organizmų, sužvejotų per 2 dalyje nurodytas žvejybos operacijas (pvz., tralo vilkimą, žiauninio tinklo užmetimą ar ūdos pastatymą) kiekis yra didesnis už 1 dalyje nustatytą ribinę vertę, laivo kapitonas:

(a)nedelsdamas praneša apie susidūrimą susitariančiosios šalies, kuri yra vėliavos valstybė, kompetentingai institucijai ir, be kita ko, nurodo laivo pateiktas galutinės vilkimo arba statymo vietos koordinates arba kitos vietos, kuri yra arčiausiai tikslios susidūrimo vietos, koordinates, PJE indikatorines rūšis, su kurių organizmais susidurta, ir tų organizmų kiekį (kg) ir

(b)nutraukia žvejybą ir atsitraukia ne mažiau kaip 2 jūrmyles nuo galutinės vilkimo arba statymo vietos ta kryptimi, kuria plaukiant tikimybė vėl susidurti su PJE indikatorinių rūšių organizmais yra mažiausia. Remdamasis visais turimais informacijos šaltiniais, kapitonas priima tinkamiausią sprendimą.

4.Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad už pėdsako ribų esančiuose rajonuose į laivą pagal 19 straipsnio 2 dalies c punktą būtų paskirtas pakankamai mokslinių žinių turintis stebėtojas, kuris:

(a)naudodamasis CEM I.E priede pateikta tiriamosios žvejybos duomenų rinkimo forma nustatytų kuo žemesnį koralų, pinčių ir kitų organizmų taksonomijos lygmenį ir

(b)nustatytus rezultatus pateiktų laivo kapitonui, kad jam būtų lengviau nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kiekį.

5.Kiekviena valstybė narė:

(a)kapitono praneštą informaciją apie susidūrimą nedelsdama pateikia Komisijai, jei atliekant žvejybos operaciją (pvz., tralo vilkimą, žiauninio tinklo užmetimą ar ūdos pastatymą) sugautų PJE indikatorinių rūšių organizmų kiekis viršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribinę vertę;

(b)visus žvejybos laivus, turinčius teisę plaukioti su jos vėliava, iš karto perspėja apie susidūrimą su PJE indikatorinių rūšių organizmais ir

(c)gavusi Komisijos pranešimą, laikinai nutraukia žvejybą, jei įmanoma, dviejų mylių spinduliu aplink praneštą susidūrimo su PJE indikatorinių rūšių organizmais vietą už pėdsako ribų. Gavusi NAFO pranešimą, Komisija gali vėl leisti žvejoti laikino žvejybos draudimo rajonuose.

IV SKYRIUS

LAIVAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI IR FRACHTAVIMAS

22 straipsnis

Laivams taikomi reikalavimai

1.Kiekviena valstybė narė Komisijai elektroninėmis priemonėmis:

(a)pateikia laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava, kuriems ji gali leisti vykdyti žvejybos veiklą reguliuojamame rajone (toliau – laivas, apie kurį pranešta), sąrašą, naudodamasi CEM II.C1 priede nustatyta forma;

(b)prireikus nedelsdama pateikia informaciją apie iš laivų, apie kuriuos pranešta, sąrašo išbrauktus laivus, naudodamasi CEM II.C2 priede nustatyta forma.

2.Joks žvejybos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos reguliuojamame rajone, išskyrus atvejus, kai:

(a)jis yra įtrauktas į sąrašą kaip laivas, apie kurį pranešta, ir

(b)reikalavimus atitinkantiems laivams yra suteikti IMO numeriai.

3.Jokia valstybė narė:

(a)neleidžia laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava, vykdyti žvejybos veiklos reguliuojamame rajone, išskyrus atvejus, kai ji jam suteikė leidimą tai daryti, ir

(b)nesuteikia žvejybos laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava, leidimo žvejoti reguliuojamame rajone, išskyrus tuo atveju, jei ji gali veiksmingai vykdyti savo kaip vėliavos valstybės pareigas tokio laivo atžvilgiu.

4.Kiekviena valstybė narė reguliuoja leidimus turinčių žvejybos laivų skaičių ir valdo jų žvejybos pastangas deramai atsižvelgdama į žvejybos galimybes, tos valstybės narės turimas reguliuojamame rajone.

5.Kiekviena valstybė narė Komisijai elektroninėmis priemonėmis:

(a)perduoda kiekvieno į laivų, apie kuriuos pranešta, sąrašą įtraukto laivo, kuriam ji suteikė leidimą vykdyti žvejybos veiklą reguliuojamame rajone (toliau – leidimą turintis laivas), individualų leidimą, atitinkantį CEM II.C3 priede nustatytą formą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki žvejybos veiklos pradžios tais kalendoriniais metais.

Kiekviename leidime visų pirma turi būti nurodytos galiojimo pradžios bei pabaigos datos ir rūšys, kurių specializuotoji žvejyba leidžiama, išskyrus tuo atveju, kai šis reikalavimas netaikomas pagal CEM II.C3 priedą. Jei laivas ketina žvejoti reguliuojamų rūšių, nurodytų žvejybos galimybėse, individus, turi būti nurodyti su atitinkamu rajonu susijusių reguliuojamų rūšių ištekliai;

(b)jei atitinkamas leidimas, nepasibaigus jo galiojimo laikotarpiui, panaikinamas arba pakeičiamas jo turinys, nedelsdama pateikia informaciją apie leidimo galiojimo sustabdymą, naudodamasi CEM II.C4 priede nustatyta forma;

(c)pateikia informaciją apie leidimo, kuris perduotas laikantis a punkte nurodytos tvarkos ir kurio galiojimas sustabdytas, atnaujinimą.

6.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimo galiojimo laikotarpis sutaptų su 10 ir 11 dalyse nurodyto talpyklų plano patvirtinimo laikotarpiu.

7.Kiekvienas žvejybos laivas turi būti pažymėtas žymenimis, kuriuos galima lengvai atpažinti vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, pavyzdžiui, FAO žvejybos laivų žymėjimo ir identifikavimo standartinėmis specifikacijomis.

8.Joks žvejybos laivas negali vykdyti veiklos reguliuojamame rajone, jei jame nėra naujausių galiojančių dokumentų, kuriuos išdavė vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija ir kuriuose nurodyti bent šie laivo duomenys:

(a)laivo pavadinimas (jeigu yra);

(b)uostą arba rajoną, kuriame laivas registruotas, žyminti (-čios) raidė (-ės) (jei taikoma);

(c)laivo registracijos numeris (-iai);

(d)IMO numeris;

(e)laivo tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra);

(f)laivo savininko (-ų) ir, kai taikoma, frachtuotojų vardai, pavardės ir adresai;

(g)laivo bendrasis ilgis;

(h)laivo variklio galia;

(i)10 dalyje nurodytas talpyklų planas ir

(j)šaldymo pajėgumo įvertis arba šaldymo sistemos sertifikavimo duomenys.

9.Joks žvejybos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos reguliuojamame rajone, jei jame nėra tikslaus naujausio talpyklų plano, kurį patvirtino kompetentinga institucija arba pripažino jo vėliavos valstybė narė.

10.Talpyklų planui taikomi šie reikalavimai:

(a)planas turi būti parengtas kaip žuvų sandėliavimo vietos brėžinys arba aprašas ir jame, be kita ko, turi būti nurodytas kiekvienos žuvų sandėliavimo vietos sandėliavimo pajėgumas kubiniais metrais, o brėžinį turi sudaryti išilginis laivo pjūvis, įskaitant kiekvieno denio, kuriame yra žuvų sandėliavimo vieta, planą ir šaldiklių vietas;

(b)jame visų pirma turi būti nurodytos visos durys, liukai ir bet kokios kitos angos (įskaitant pertvaras), per kurias galima pateikti į kiekvieną žuvų sandėliavimo vietą;

(c)jame turi būti nurodyti pagrindiniai žuvų talpyklų (atšaldyto jūros vandens talpyklų) matmenys ir pateikiami jų kalibravimo 10 cm intervalais duomenys kubiniais metrais ir

(d)brėžinyje turi būti aiškiai nurodytas tikrasis mastelis.

11.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kompetentinga institucija kas dvejus metus patvirtintų, jog laivų, kuriems ji suteikė leidimą, talpyklų planas yra teisingas.

23 straipsnis

Frachtavimo susitarimai

1.Taikant šį skyrių, frachtuojanti susitariančioji šalis yra susitariančioji šalis, kuriai paskirtos CEM I.A ir I.B prieduose nurodytos kvotos ir žvejybos pastangos, arba valstybė narė, kuriai paskirtos žvejybos galimybės, o vėliavos valstybė narė yra valstybė narė, kurioje frachtuojamas laivas yra registruotas.

2.Visas arba dalį paskirtų kvotų atitinkantį kiekį frachtuojanti NAFO susitariančioji šalis gali sužvejoti frachtuojamu leidimą turinčiu laivu (toliau – frachtuojamas laivas), turinčiu teisę plaukioti su valstybės narės vėliava, jei laikomasi šių sąlygų:

(a)valstybė narė raštu pritarė tam frachtavimo susitarimui;

(b)frachtavimo susitarimas taikomas tik vienam vienos valstybės narės žvejybos laivui bet kuriais kalendoriniais metais;

(c)pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų bendra trukmė neviršija šešių mėnesių bet kuriais kalendoriniais metais ir

(d)frachtuojamas laivas nėra laivas, kuris, kaip nustatyta anksčiau, vykdė NNN žvejybą.

3.Visas frachtuojamo laivo pagal frachtavimo susitarimą sužvejotas laimikis ir priegauda priskiriami frachtuojančiai NAFO susitariančiajai šaliai.

4.Vėliavos valstybė narė frachtuojamam laivui nesuteikia leidimo vykdant žvejybos operacijas pagal frachtavimo susitarimą tuo pačiu metu žvejoti naudojantis vėliavos valstybei narei paskirtomis žvejybos galimybėmis arba kita frachtavimo sutartimi.

5.Be išankstinio frachtuojančios NAFO susitariančiosios šalies leidimo jūroje negali būti atliekamas joks perkrovimas – taip užtikrinama, kad perkrovimą prižiūrėtų laive esantis stebėtojas.

6.Vėliavos valstybė narė, prieš pradėdama vykdyti frachtavimo susitarimą, raštu praneša Komisijai apie savo pritarimą tam frachtavimo susitarimui.

7.Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie šiuos įvykius:

(a)pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų pradžią;

(b)pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų sustabdymą;

(c)pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų, kurios buvo sustabdytos, atnaujinimą;

(d)pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų pabaigą.

8.Vėliavos valstybė narė tvarko atskirą pagal kiekvieną laivo, turinčio teisę plaukioti su jos vėliava, frachtavimo sutartį vykdomos žvejybos operacijų laimikio ir priegaudos duomenų registrą ir tuos duomenis praneša frachtuojančiai NAFO susitariančiajai šaliai ir Komisijai.

9.Frachtuojamame laive visuomet turi būti kopijos šių dokumentų:

(a)dokumentų, kuriuose nurodomas laivo pavadinimas, registracijos vėliavos valstybėje numeris, IMO numeris ir laivo vėliavos valstybė;

(b)dokumentų, kuriuose nurodomas ankstesnis (-i) laivo pavadinimas (-ai) ir ankstesnė (-ės) vėliavos valstybė (-ės) (jei buvo);

(c)dokumentų, kuriuose nurodomi laivo savininko (-ų) ir operatorių vardai, pavardės ir adresai;

(d)frachtavimo susitarimo ir visų žvejybos leidimų arba licencijų, kurias frachtuojanti susitariančioji šalis išdavė frachtuojamam laivui, ir

(e)dokumentų, kuriuose nurodoma laivui paskirta kvota ir žvejybos pastangos.

V SKYRIUS

ŽVEJYBOS STEBĖSENA

24 straipsnis

Produktų ženklinimo reikalavimai

1.Perdirbti NAFO reguliuojamame rajone sužvejoti visų rūšių individai ženklinami taip, kad būtų galima identifikuoti kiekvieną rūšį ir produktų kategoriją. Ženklinant bet kurios rūšies individus turi būti nurodomi šie duomenys:

(a)žūklės laivo pavadinimas;

(b)triraidis kiekvienos CEM I.C priede nurodytos rūšies kodas;

(c)šiaurinių paprastųjų krevečių atveju – jų sugavimo data;

(d)reguliuojamas rajonas ir kvadratas, kuriuose vykdoma žvejyba;

(e)produktų pateikimo formos kodas, nurodytas CEM II.K priede.

2.Etiketės ant sandėliuojamų pakuočių turi būti saugiai pritvirtintos, uždėtos kaip antspaudas arba užrašytos ir turi būti tokio dydžio, kad jas galėtų perskaityti įprastas pareigas vykdantys inspektoriai.

3.Etiketės pateikiamos rašalu kontrastiškame fone.

4.Kiekvienoje pakuotėje turi būti tik:

(a)tos pačios pateikimo kategorijos produktai;

(b)tame pačiame kvadrate sužvejoti produktai;

(c)tą pačią dieną (šiaurinių paprastųjų krevečių atveju) sužvejoti produktai ir

(d)tos pačios biologinės rūšies produktai.

25 straipsnis

Laimikio stebėsena

1.Laimikiui stebėti kiekvienas žvejybos laivas naudoja žvejybos žurnalą, produkcijos žurnalą ir sandėliavimo planą, kuriuose registruoja žvejybos reguliuojamame rajone veiklą.

2.Kiekviename žvejybos laive turi būti žvejybos žurnalas, kuris laive laikomas ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir kuriame pagal CEM II.A priedą:

(a)įrašomas tikslus per kiekvieną vilkimo / statymo operaciją mažiausiame geografiniame rajone, kuriam skirta kvota, sužvejotas laimikis;

(b)nurodoma per kiekvieną vilkimo / statymo operaciją sužvejoto laimikio būklė, įskaitant per tuo metu vykdomą žvejybos reisą laive laikomą, į jūrą išmestą, iškrautą arba perkrautą kiekvienų išteklių individų kiekį (gyvojo svorio kilogramais).

3.Kiekvienas žvejybos laivas tvarko produkcijos žurnalą, kuris jame laikomas ne trumpiau kaip 12 mėnesių, ir:

(a)kasdien registruoja bendrą praėjusios dienos (nuo 00:01 UTC iki 24:00 UTC) produktų kiekį (kilogramais) pagal biologinę rūšį ir produktų tipą;

(b)nurodo pagal biologinę rūšį ir produktų tipą suskirstytų produktų sąsają su mažiausiu geografiniu rajonu, kuriam skirta kvota;

(c)nurodo perskaičiavimo koeficientus, taikomus kiekvieno tipo produkto svoriui perskaičiuoti į gyvąjį svorį registruojant duomenis žvejybos žurnale;

(d)kiekvieną įtrauktą kiekį paženklina pagal 24 straipsnį.

4.Kiekviename žvejybos laive, deramai atsižvelgiant į su sauga ir laivo navigacija susijusias kapitono pareigas, visas reguliuojamame rajone sužvejotas laimikis sandėliuojamas atskirai nuo viso už reguliuojamo rajono ribų sužvejoto laimikio ir užtikrinama, kad tie laimikiai būtų aiškiai atskirti plastiko, faneros arba tinklo pertvaromis.

5.Kiekvienas žvejybos laivas turi turėti sandėliavimo planą:

(a)kuriame aiškiai nurodoma kiekvienos rūšies individų laimikio, išreikšto produkto svorio kilogramais, sandėliavimo vieta ir kiekis kiekvienoje žuvų talpykloje;

(b)kuriame tiksliai nurodoma 3L kvadrate ir 3M kvadrate sugautų šiaurinių paprastųjų krevečių sandėliavimo vieta kiekvienoje talpykloje ir jų kiekis kilogramais pagal kvadratą;

(c)kuris kasdien atnaujinamas įtraukiant praėjusios dienos (nuo 00:01 iki 24:00 UTC) duomenis ir

(d)kuris laikomas laive tol, kol laivas visiškai iškraunamas.

6.Kiekvienas žvejybos laivas elektroninėmis priemonėmis savo ŽSC perduoda šiuos pranešimus, parengtus laikantis CEM II.D ir II.F prieduose kiekvieno tipo pranešimui nustatytų formos ir turinio reikalavimų:

(a)pranešimą apie įplaukimo metu turimą laimikį (COE), kuriame nurodomas įplaukimo į reguliuojamą rajoną metu laive esantis laimikio kiekis pagal rūšis ir kuris perduodamas likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki laivo įplaukimo;

(b)pranešimą apie išplaukimo metu turimą laimikį (COX), kuriame nurodomas išplaukimo iš reguliuojamo rajono metu laive esantis laimikio kiekis pagal rūšis ir kuris perduodamas likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki laivo išplaukimo;

(c)pranešimą apie laimikį (CAT), kuriame nurodomas praėjusią dieną laive laikyto laimikio kiekis ir į jūrą išmestų žuvų kiekis pagal rūšis ir pagal kvadratus, įskaitant nulinį laimikį, ir kuris siunčiamas kasdien iki 12:00 UTC; pranešant laive laikomą visų rūšių žuvų nulinį laimikį ir nulinį išmestą visų rūšių žuvų kiekį nurodomas triraidis kodas MZZ (angl. marine species not specified – nenurodytos jūrų gyvūnų rūšys) ir kiekis „0“, pvz., //CA/MZZ 0// ir //RJ/MZZ 0//;

(d)pranešimą apie laive laikomą laimikį (COB), kurį kiekvienas 3L kvadrate šiaurines paprastąsias krevetes žvejojantis laivas, prieš įplaukdamas ir išplaukdamas iš 3L kvadrato, pateikia likus valandai iki to momento, kuriuo jis kirs 3L kvadrato ribą;

(e)pranešimą apie perkrovimą (TRA),

(i)kurį, likus ne mažiau kaip dvidešimt keturioms valandoms iki perkrovimo, perduoda laivas, iš kurio perkraunama, ir,

(ii)praėjus ne daugiau kaip valandai nuo perkrovimo, – laivas, į kurį perkraunama;

(f)pranešimą apie iškrovimo uostą (POR), kurį, likus ne mažiau kaip dvidešimt keturioms valandoms iki iškrovimo, perduoda laivas, į kurį perkrauta;

(g)pranešant CEM I.C priede pateiktame rūšių sąraše išvardytų rūšių laimikį, kurio visas laive laikomų individų svoris yra mažesnis kaip 100 kg, gali būti nurodomas triraidis kodas MZZ (nenurodytos jūrų gyvūnų rūšys), išskyrus tuos atvejus, kai tą laimikį sudaro rykliai. Jei įmanoma, pranešant apie ryklius nurodoma jų rūšis ir atitinkamas triraidis kodas. Jei ryklių rūšies pranešti neįmanoma, jie atitinkamai priskiriami prie dygliaryklių (SHX) arba paprastųjų dygliaryklių (DGX) ir pateikiamas CEM I.C priede nurodytas jų triraidis kodas.

7.6 dalyje nurodyti pranešimai gali būti atšaukti naudojantis CEM II.F priedo 8 punkte nustatyta forma. Jei kuris nors iš minėtų pranešimų koreguojamas, po pranešimo apie atšaukimą nedelsiant per šiame straipsnyje nustatytą laikotarpį išsiunčiamas naujas pranešimas.

Vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas praneša Komisijai, kad jis priėmė savo laivų prašymą atšaukti pranešimą.

8.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ŽSC gautas 6 dalyje nurodytas ataskaitas iš karto elektroninėmis priemonėmis perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui, naudodamasis CEM II.D priede nustatyta forma, o jų kopijas nusiųstų Komisijai ir EFCA.

9.Kiekviena valstybė narė:

(a)praneša savo preliminarų mėnesio laimikį, suskirstytą pagal rūšis ir išteklių paplitimo rajonus, ir preliminarų 3M kvadrate vykdomos šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos dienų per mėnesį skaičių, net jei jai nepaskirta atitinkamų išteklių kvota arba žvejybos pastangos; ji tuos pranešimus perduoda Komisijai per 20 dienų po kalendorinio mėnesio, kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos;

(b)užtikrina, kad žvejybos žurnale pateikta informacija (bent būtiniausia CEM II.N priede nurodyta informacija) būtų perduodama Komisijai XML (angl. Extensible Markup Language) kalba arba „Microsoft Excel“ formatu per 60 dienų po kiekvieno žvejybos reiso pabaigos.

26 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema (LSS)

1.Kiekviename žvejybos laive, vykdančiame veiklą reguliuojamame rajone, turi būti palydovinio stebėjimo prietaisas, galintis sausumoje esančiam ŽSC nuolat ir ne rečiau kaip kartą per valandą automatiškai perduoti šiuos laivo geografinės padėties ir LSS duomenis:

(a)laivo identifikavimo duomenis;

(b)vėliausias laivo geografines koordinates (platumą ir ilgumą), kurių leistinoji paklaida yra ne didesnė kaip 500 metrų, o pasikliautinasis intervalas – 99 %;

(c)geografinių koordinačių nustatymo datą ir laiką (UTC) ir

(d)laivo kursą / kryptį ir greitį.

2.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ŽSC laikytųsi šių reikalavimų:

(a)priimtų 1 dalyje nurodytus geografinės padėties duomenis ir juos užregistruotų naudodamasis šiais triraidžiais kodais:

(i)ENT – pirmieji LSS užregistruotos geografinės padėties duomenys, kuriuos kiekvienas laivas perduoda įplaukdamas į reguliuojamą rajoną;

(ii)POS – visi paskesni LSS užregistruotos geografinės padėties duomenys, kuriuos kiekvienas laivas perduoda būdamas reguliuojamame rajone, ir

(iii)EXI – pirmieji LSS užregistruotos geografinės padėties duomenys, kuriuos kiekvienas laivas perduoda išplaukdamas iš reguliuojamo rajono;

(b)jame būtų įrengta kompiuterių aparatinė ir programinė įranga, skirta duomenims automatiškai apdoroti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, būtų taikomos duomenų atsarginių kopijų kūrimo bei duomenų atkūrimo procedūros, elektroniniu būdu registruojami ir ne trumpiau kaip trejus metus saugomi iš žvejybos laivų gauti duomenys ir

(c)praneštų Komisijai ir EFCA savo pavadinimą, adresą, telefono, telekso, fakso numerius ir e. pašto adresą ir nedelsdamas informuotų apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

3.Kiekviena valstybė narė prisiima visas išlaidas, susijusias su jos naudojama laivų stebėjimo sistema.

4.Jei inspektorius pastebi reguliuojamame rajone esantį žvejybos laivą ir iš jo negauna duomenų pagal 1, 2 ar 8 dalis, jis apie tai praneša to laivo kapitonui ir Komisijai.

5.Valstybė narė užtikrina, kad žvejybos laivo, turinčio teisę plaukioti su jos vėliava, kapitonas, savininkas arba jo atstovas būtų informuojamas, kai laivo palydovinio stebėjimo prietaisas sugenda arba neveikia.

6.Jei palydovinio stebėjimo prietaisas sugenda, kapitonas užtikrina, kad jis būtų pataisytas ar pakeistas per vieną mėnesį po sugedimo arba, jei žvejybos reisas trunka ilgiau kaip mėnesį, kad prietaisas būtų pataisytas ar pakeistas laivui kitą kartą įplaukus į uostą.

7.Žvejybos laivas, kurio palydovinio stebėjimo prietaisas yra sugedęs, žvejybos reiso pradėti negali.

8.Kiekvienas veiklą vykdantis žvejybos laivas, kurio palydovinio stebėjimo prietaisas yra sugedęs, bent kartą per 4 valandas savo vėliavos valstybės narės ŽSC perduoda LSS užregistruotus geografinės padėties duomenis kitomis turimomis ryšio priemonėmis, t. y. palydovinio ryšio priemonėmis, e. paštu, radijo ryšio priemonėmis, faksu arba teleksu.

9.Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad:

(a)jos ŽSC LSS užregistruotus geografinės padėties duomenis nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tų duomenų gavimo perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui, o jų kopiją – Komisijai ir EFCA, ir gali leisti žvejybos laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, perduoti LSS užregistruotus geografinės padėties duomenis palydovinio ryšio priemonėmis, e. paštu, radijo ryšio priemonėmis, faksu arba teleksu tiesiogiai NAFO vykdomajam sekretoriui ir

(b)LSS užregistruoti geografinės padėties duomenys NAFO vykdomajam sekretoriui būtų perduodami naudojantis CEM II.E priede nustatyta ir II.D priede išsamiau aprašyta keitimosi duomenimis forma.

10.Kiekviena valstybė narė gali naudotis NAFO LSS duomenimis paieškos ir gelbėjimo tikslais arba jūrų saugai užtikrinti.

VI SKYRIUS

STEBĖTOJŲ PROGRAMA

27 straipsnis

Stebėtojų programa

1.Laikantis šio reglamento 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, kiekviename reguliuojamame rajone esančiame žvejybos laive bet kuriuo metu turi būti bent vienas nepriklausomas ir nešališkas stebėtojas.

2.Kiekviena valstybė narė išsiunčia EFCA stebėtojų, kuriuos ji ketina siųsti į teisę plaukioti su jos vėliava turinčius laivus, veiklą vykdančius reguliuojamame rajone, sąrašą. EFCA tą stebėtojų sąrašą paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje.

3.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad tokiuose laivuose esantys stebėtojai vykdytų šias pareigas:

(a)stebėtų, kaip laikomasi šio reglamento, visų pirma tikrintų žurnalo įrašus, įskaitant laimikio sudėtį pagal rūšis, kiekius, gyvąjį ir perdirbtą svorį, taip pat radiogramas ir LSS pranešimus;

(b)registruotų išsamius kasdienės laivo veiklos duomenis, nepriklausomai nuo to, ar laivas žvejoja;

(c)registruotų kiekvieno valksmo žvejybos įrankio tipą, tinklo akių dydį, priedus, laimikio ir žvejybos pastangų duomenis, koordinates, gylį, žvejybos įrankio sąlyčio su dugnu laiką, laimikio sudėtį, į jūrą išmetamą laimikį ir laive laikomą neverslinio dydžio žuvų kiekį;

(d)kai žvejojama povandeniniuose kalnuose, kuriems taikomas 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas žvejybos draudimas, CEM II.M priede nurodytos stebėtojo ataskaitos pastabų skirsnyje nurodytų per kiekvieną valksmą ištrauktų visų PJE indikatorinių rūšių, nurodytų CEM I.E priede, organizmų kiekius;

(e)stebėtų palydovinio sekimo sistemos veikimą ir praneštų apie visus jo pertrūkius ar trikdymą;

(f)per 24 valandas pranešdamas inspektavimo laivui apie bet kokį šio reglamento pažeidimą, naudotų iš anksto sutartą kodą;

(g)atliktų Komisijos prašomą mokslinį darbą ir

(h)kuo skubiau po išplaukimo iš reguliuojamo rajono ir ne vėliau kaip laivo atvykimo į uostą metu vėliavos valstybei narei, o jei atliktas inspektavimas uoste – ir vietinei uosto inspektavimo institucijai, elektronine forma pateiktų CEM II.M priede nurodytą ataskaitą. Vėliavos valstybė narė per 25 dienas nuo laivo grįžimo į uostą ataskaitą „Microsoft Excel“ formatu persiunčia Komisijai. Komisija tą ataskaitą nusiunčia NAFO vykdomajam sekretoriui.

4.Kiekviename laive stebėtojas gauna ne prastesnės kokybės maistą ir nakvynę nei įgulos nariai.

5.Kapitonas bendradarbiauja ir teikia pagalbą tiek, kiek gali prireikti, kad stebėtojas galėtų atlikti savo pareigas. Šis bendradarbiavimas, be kita ko, užtikrina stebėtojui reikiamas galimybes patikrinti laive laikomą laimikį, įskaitant tą, kurį gali būti ketinama išmesti į jūrą.

6.Jei žvejybos laive 1 dalyje numatyto stebėtojo nėra, jį į tą laivą su vėliavos valstybės narės sutikimu gali nusiųsti kita NAFO susitariančioji šalis ir tas stebėtojas laive gali likti, kol vėliavos valstybė narė atsiųs savo stebėtoją.

7.Laikydamasi esamo susitarimo su kita NAFO susitariančiąja šalimi arba kita valstybe nare, kiekviena valstybė narė padengia kiekvieno savo paskirto stebėtojo atlyginimo išlaidas.

28 straipsnis

Elektroninių pranešimų teikimas

1.Nukrypstant nuo 27 straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali atšaukti stebėtojus iš laivų, kurie atitinka šias sąlygas:

(a)yra valstybės narės laivai ir turi veikiančią LSS sistemą ir techninę įrangą, būtiną elektroninėms stebėtojų ataskaitoms ir pranešimams apie laimikį siųsti;

(b)tą techninę įrangą yra patikrinusios NAFO ir susitariančiosios šalys, reguliuojamame rajone keisdamosi duomenimis dalyvaujant inspektoriams, ir buvo gauti geri rezultatai.

2.Patikrinimo rezultatai laikomi gerais, jei keitimosi duomenimis su visais gavėjais rezultatų patikimumo laipsnis buvo 100 %.

3.Jei valstybės narės laivas atitinka 1 ir 2 dalių sąlygas, ji gali jam leisti būti be stebėtojo iki 75 % laiko, kurį laivas per metus praleidžia reguliuojamame rajone.

4.Kiekviena valstybė narė, ketinanti taikyti šio straipsnio 1–3 dalis turi:

(a)ne vėliau kaip likus 20 dienų iki savo žvejybos sezono pradžios Komisijai išsiųsti pranešimą apie savo ketinimą ir, prieš leisdama laivui vykdyti veiklą, nusiųsti Komisijai to laivo pavadinimą ir laikotarpį, kuriuo laive nebus stebėtojo. Tą pranešimą Komisija paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje;

(b)užtikrinti, kad per kiekvieną žvejybą, kurią vykdo teisę plaukioti su jos vėliava turinys laivai, kuriems taikomas šis straipsnis, būtų užtikrinta pusiausvyra tarp laivų, kuriose yra stebėtojai, skaičiaus ir laivų, kuriuose stebėtojų nėra, skaičiaus.

5.Jei inspektorius surašo pranešimą apie pažeidimą, padarytą žvejybos laivo, kuriam taikomas šis straipsnis ir kuriame pažeidimo metu nėra stebėtojo, vėliavos valstybė narė tą pažeidimą laiko sunkiu pažeidimu pagal 36 straipsnio 1 dalį ir, jei nepareikalauja žvejybos laivo tuoj pat plaukti į uostą pagal 36 straipsnio 3 dalies c punkto i papunktį, nedelsdama nusiunčia į tą laivą stebėtoją.

6.Kiekviena šį straipsnį taikanti valstybė narė iki kiekvienų metų vasario 1 d. Komisijai už ankstesnius kalendorinius metus pateikia ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie:

(a)bendrą atitikties reikalavimams lygį ir visų pirma laivų, kuriuose yra stebėtojas, ir laivų, kuriuose jo nėra, atitikties reikalavimams palyginimą;

(b)valstybės narės institucijų ir sektoriaus patirtas išlaidas arba sutaupytas lėšas (įskaitant tų valstybių narių, kurios atlieka inspektavimą);

(c)sąveiką su tradicinėmis kontrolės priemonėmis ir

(d)techninį programos veikimą ir patikimumą.

7.Komisija ataskaitą persiunčia NAFO vykdomajam sekretoriui.

8.Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, patiriamas taikant šį straipsnį.

9.Laive, kuriam taikomas šis straipsnis, esantis stebėtojas turi:

(a)be 27 straipsnio 3 dalyje aprašytų pareigų, kasdien vėliavos valstybės narės ŽSC persiųsti pagal CEM II.G priedą parengtą stebėtojo (OBR) pranešimą, kurį tas centras savo ruožtu ne vėliau kaip kitos dienos po ataskaitos gavimo 12:00 (UTC) persiunčia Komisijai, o ši jį nusiunčia NAFO vykdomajam sekretoriui, ir

(b)jei elektroninė duomenų perdavimo sistema neveikia, kasdien tą pranešimą persiųsti kitomis priemonėmis ir persiunčiamus duomenis raštu registruoti inspektoriams prieinamame žurnale.

10.Laivo, kuriam taikomas šis straipsnis, kapitonas turi:

(a)vėliavos valstybės narės ŽSC kasdien persiųsti pagal CEM II.F priedo 3 dalį parengtą CAT pranešimą ir užtikrinti, kad pranešime nurodyti laimikio duomenys atitiktų žurnalo įrašus. ŽSC savo ruožtu ne vėliau kaip kitos dienos po ataskaitos gavimo 12:00 (UTC) persiunčia pranešimą Komisijai, o ši jį nusiunčia NAFO vykdomajam sekretoriui ir,

(b)jei elektroninė duomenų perdavimo sistema neveikia, kasdien tą pranešimą persiųsti kitomis priemonėmis ir persiunčiamus duomenis raštu registruoti inspektoriams prieinamame žurnale.

11.Kasdieniuose OBR ir CAT pranešimuose pagal kvadratus nurodomas laive laikomas kiekvienos rūšies laimikis, į jūrą išmestas laimikis, ir laimikis, kurį sudaro neverslinio dydžio žuvys.

VII SKYRIUS

INSPEKTAVIMO JŪROJE IR PRIEŽIŪROS SISTEMA

29 straipsnis

 Bendrosios nuostatos

1.EFCA koordinuoja Sąjungos priežiūros ir inspektavimo veiklą. Tuo tikslu ji gali kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis parengti bendras priežiūros ir inspektavimo veiklos programas (inspektavimo jūroje ir priežiūros sistemą, toliau – sistema). Valstybės narės, kurių laivai vykdo žvejybą reguliuojamame rajone, patvirtina būtinas priemones, palengvinančias tų programų įgyvendinimą, visų pirma susijusį su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir tų išteklių panaudojimo laikotarpiais bei zonomis.

2.Inspektavimą ir priežiūrą vykdo valstybių narių paskirti inspektoriai, apie kuriuos valstybės narės per sistemą praneša EFCA.

3.Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija ir EFCA, bendru sutarimu gali inspektorius, kuriuos EFCA paskyrė dalyvauti sistemoje, išsiųsti į kitos NAFO susitariančiosios šalies inspektavimo platformą.

4.Jei vienu metu reguliuojamame rajone yra daugiau kaip penkiolika valstybėms narėms priklausančių žvejybos laivų, EFCA ir valstybės narės užtikrina, kad tuo metu:

(a)reguliuojamame rajone būtų inspektorius ar kita kompetentinga institucija arba

(b)kompetentinga institucija būtų su konvencijos rajonu besiribojančioje NAFO susitariančiosios šalies teritorijoje;

(c)valstybės narės nedelsdamos reaguoja į kiekvieną pranešimą apie pažeidimą, kurį reguliuojamame rajone padarė teisę plaukioti su jų vėliavomis turintys laivai.

5.Sistemoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienai inspektavimo platformai, prieš jai patenkant į reguliuojamą rajoną, pateikia savo pastebėjimų ir įlipimo į laivus per ankstesnes dešimt dienų sąrašą, kuriame nurodo datas, koordinates ir kitą svarbią informaciją.

6.Kiekviena sistemoje dalyvaujanti valstybė narė, koordinuodama savo veiksmus su Komisija arba EFCA, užtikrina, kad kiekviena teisę plaukioti su jos vėliavą turinti inspektavimo platforma, vykdanti veiklą reguliuojamame rajone, palaikytų patikimą ryšį (jei įmanoma, kasdien) su visomis kitomis reguliuojamame rajone veiklą vykdančiomis inspektavimo platformomis, kad galėtų keistis veiklai koordinuoti būtina informacija.

7.Mokslinių tyrimų laivuose besilankantys inspektoriai atsižvelgia į laivo statusą ir atlieka tik tas inspektavimo procedūras, kurios būtinos siekiant įsitikinti, kad laivo vykdoma veikla atitinka jo mokslinių tyrimų planą. Jei inspektoriai turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad laivas vykdo mokslinių tyrimų plane nenumatytą veiklą, apie tai turi būti nedelsiant informuojamos Komisija ir EFCA.

8.Valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai reguliuojamame rajone veiklą vykdantiems laivams taikytų vienodas sąlygas ir su jokios NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukioti teisę turinčių laivų netikrintų neproporcingai dažnai. Visais metų ketvirčiais inspektavimų, kuriuos inspektoriai atlieka teisę plaukioti su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava turinčiuose laivuose, skaičius kuo labiau atitinka bendros reguliuojamame rajone vykdomos žvejybos veiklos dalį, įskaitant, inter alia, laimikio lygį ir dienų skaičių. Nustatydami inspektavimo dažnumą inspektoriai gali atsižvelgti į žvejybos laivo žvejybos modelį ir ankstesnius jo atitikties reikalavimams duomenis.

9.Dalyvaudama sistemoje valstybė narė užtikrina, kad, išskyrus atvejus, kai remiantis jos vidaus teise inspektuojamas teisę plaukioti su jos pačios vėliava turintis žvejybos laivas, šiai sistemai paskirti inspektoriai ir inspektoriai stažuotojai:

(a)būtų pavaldūs jos veiklos kontrolei;

(b)įgyvendintų šios sistemos nuostatas;

(c)lipdami į laivą neturėtų ginklo;

(d)nesiektų užtikrinti su Sąjungos vandenimis susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo;

(e)laikytųsi bendrai priimtų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su inspektuojamo laivo ir jo įgulos saugumu;

(f)netrukdytų vykdyti žvejybos ar produktų sandėliavimo veiklos ir, kiek praktiškai įmanoma, vengtų veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį laive esančio laimikio kokybei, ir

(g)konteinerius atidarytų taip, kad juos būtų galima greitai vėl užplombuoti, pakartotinai supakuoti ir, jei reikia, sandėliuoti.

10.Visos šiame VII skyriuje nurodytos inspektavimo, priežiūros bei tyrimo ataskaitos ir su jomis susijusi vaizdinė medžiaga ar įrodymai tvarkomi laikantis konfidencialumo, kaip nurodyta CEM II.B priede.

30 straipsnis

Pranešimo reikalavimai

1.Kiekviena valstybė narė kasmet ne vėliau kaip lapkričio 1 d. EFCA (su kopija Komisijai) nusiunčia šią nurodytą informaciją, kuri persiunčiama NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros organui:

(a)kompetentingos institucijos, kuri veikia kaip kontaktinis centras, kai reikia skubiai pranešti apie reguliuojamame rajone padarytus pažeidimus, kontaktinius duomenis ir visus vėlesnius jų pasikeitimus (ne vėliau kaip 15 dienų prieš pasikeitimo įsigaliojimą);

(b)inspektorių ir inspektorių stažuotojų vardus ir pavardes ir kiekvienos inspektavimo platformos, kurią ji paskyrė dalyvauti sistemoje, pavadinimą, radijo šaukinį ir kontaktinius duomenis ryšiams palaikyti. Ji taip pat, jei įmanoma, ne vėliau kaip prieš 60 dienų praneša visus šios informacijos pasikeitimus.

2.Dalyvaudama sistemoje valstybė narė užtikrina, kad EFCA būtų iš anksto pranešama kiekvieno jos paskirtos inspektavimo platformos patruliavimo data ir pradžios bei pabaigos laikas.

31 straipsnis

Priežiūros procedūros

1.Jei inspektorius reguliuojamame rajone pastebi teisę plaukioti su NAFO susitariančiosios šalies vėliava turintį žvejybos laivą, kurį yra priežasčių įtarti padarius akivaizdų šio reglamento pažeidimą, ir jei nėra įmanoma tuojau pat atlikti inspektavimo, inspektorius turi:

(a)užpildyti CEM IV.A priede pateiktą priežiūros ataskaitos formą. Jei inspektorius atliko valksmo laimikio tūrio arba sudėties įvertinimą, priežiūros ataskaitoje jis pateikia visą atitinkamą informaciją apie ištraukto laimikio sudėtį ir nurodo tūrio įvertinimo metodą;

(b)užfiksuoti laivo atvaizdą ir užregistruoti laivo geografinę padėtį, datą ir laiką, kai atvaizdas užfiksuotas, ir

(c)priežiūros ataskaitą bei vaizdinę medžiagą nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis persiųsti savo kompetentingai institucijai.

2.Gavusi priežiūros ataskaitą valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama:

(a)persiunčia priežiūros ataskaitą EFCA, kuri ją paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje, kad ji būtų perduota susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė;

(b)užfiksuotų atvaizdų kopijas persiunčia EFCA, kuri savo ruoštų jas persiunčia susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė, arba vėliavos valstybei narei, jei ji nėra inspektuojanti valstybė narė;

(c)užtikrina, kad įrodymai būtų apsaugoti ir kad juos būtų galima naudoti kitiems inspektavimams.    

3.Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi priežiūros ataskaitą, susijusią su teisę plaukioti su jos vėliava turinčiu laivu, atlieka tyrimą, reikalingą tinkamiems tolesniems veiksmams apibrėžti.

4.Kiekviena valstybė narė tyrimo ataskaitą siunčia EFCA, kuri ją paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje ir nusiunčia Komisijai.

32 straipsnis

Inspektorių įlipimas į laivą ir susitariančiosioms šalims nustatytos inspektavimo procedūros

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal sistemą atliekamo inspektavimo metu jos inspektoriai:

(a)prieš įlipdami į laivą radijo ryšiu, naudodamiesi Tarptautiniu signalų sąvadu, praneštų žvejybos laivui inspektavimo platformos pavadinimą;

(b)inspektavimo laive ir laive, į kurį įlipo, iškeltų CEM IV.E priede pavaizduotą gairelę;

(c)užtikrintų, kad inspektoriams lipant į laivą inspektavimo laivas būtų saugiu atstumu nuo žvejybos laivų;

(d)nereikalautų žvejybos laivo stabdyti žvejybos įrankio vilkimo, užmetimo ar ištraukimo ar vykdyti manevrų šių veiksmų metu;

(e)užtikrintų, kad inspektorių grupę sudarytų ne daugiau kaip keturi inspektoriai, įskaitant, jei yra, inspektorių stažuotoją, kuris inspektorių grupę lydėtų tik mokomaisiais tikslais. Kai inspektorius lydi inspektorius stažuotojas, įlipę į laivą inspektoriai jį pristato kapitonui. Inspektorius stažuotojas tiesiog stebi įgaliotųjų inspektorių vykdomas inspektavimo operacijas ir niekaip netrukdo žvejybos laivo veiklai;

(f)įlipę į laivą, kapitonui pateiktų NAFO asmens dokumentus, kuriuos pagal CEM 32 straipsnio 3 dalies b punktą jiems išdavė NAFO vykdomasis sekretorius;

(g)inspektavimą vykdytų ne ilgiau kaip keturias valandas arba tiek laiko, kiek reikia tinklui ištraukti ir tinklo bei laimikio inspektavimui atlikti, jei tai trunka ilgiau, išskyrus:

(i)pažeidimų atvejus arba

(ii)atvejus, kai inspektorius nustato, kad laive esančio laimikio kiekis skiriasi nuo žvejybos žurnale įrašyto laimikio kiekio, – tokiu atveju inspektorius inspektavimą prailgina viena valanda, kad galėtų patikrinti skaičiavimus bei procedūras ir pertikrinti atitinkamus dokumentus, naudotus apskaičiuojant reguliuojamame rajone sužvejotą laimikį ir laive esantį laimikį;

(h)rinktų visą stebėtojo teikimą atitinkamą informaciją, naudojamą vertinant atitiktį šiam reglamentui.

33 straipsnis

Kapitono pareigos inspektavimo metu

Kiekvienas žvejybos laivo kapitonas imasi būtinų priemonių, kad prireikus palengvintų inspektavimą, t y.:

(a)inspektavimo laivui pranešus, kad inspektavimas tuoj prasidės, užtikrina, kad bet koks ištraukti numatytas tinklas bent 30 minučių nuo inspektavimo laivo signalo gavimo nebūtų ištrauktas į laivą;

(b)inspektavimo platformai paprašius, kiek suderinama su geros jūreivystės praktika, padeda inspektoriams įlipti į laivą;

(c)laikydamasis CEM IV.G priedo parūpina trapą;

(d)jei naudojamas mechaninis locmano keltuvas, užtikrina, kad jis būtų tinkamas saugiai naudoti, taip pat saugiai patekti iš keltuvo į denį;

(e)leidžia inspektoriams patekti į visas atitinkamas vietas, denius ir patalpas, patikrinti perdirbtą ir neperdirbtą laimikį, tinklus ar kitus įrankius bei įrangą, taip pat visus susijusius dokumentus, kuriuos jie laiko būtinais atitikčiai reglamentui patikrinti;

(f)registruoja ir inspektorių prašymu pateikia bandomojo vilkimo, atliekamo pagal 8 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį, pradžios ir pabaigos vietų koordinates;

(g)inspektoriaus prašymu pateikia registracijos dokumentus, patalpų, kuriose laikomos žuvys, brėžinius arba aprašus, produkcijos žurnalus ir sandėliavimo planus, taip pat suteikia visą pagalbą, kurios pagrįstai reikia inspektoriui įsitikinti, kad faktinis laimikio sandėliavimas atitinka sandėliavimo planą;

(h)netrukdo inspektoriams ir stebėtojui palaikyti bet kokio tarpusavio ryšio;

(i)imasi visų veiksmų, būtinų siekiant išsaugoti nepaliestą bet kokią inspektorių uždėtą plombą ar bet kokius laive esančius įrodymus, kol vėliavos valstybė narė nenurodo kitaip;

(j)užtikrina įrodymų išsaugojimą tais atvejais, kai buvo uždėtos plombos ir (arba) surinkti įrodymai, ir pasirašo atitinkamą inspektavimo ataskaitos skirsnį patvirtindamas plombų uždėjimą;

(k)sustabdo žvejybą, kai pagal 36 straipsnio 2 dalies b punktą to reikalauja inspektoriai;

(l)paprašius leidžia inspektoriams naudotis laivo ryšių įranga ir operatoriaus paslaugomis, kad jie galėtų išsiųsti ir gauti pranešimus;

(m)inspektorių prašymu pašalina žvejybos įrankio dalis, kurių naudoti, kaip paaiškėja, neleidžiama pagal reglamentą;

(n)jei inspektoriai padarė įrašų žvejybos žurnaluose, suteikia jiems kiekvieno puslapio, kuriame toks įrašas padarytas, kopiją ir inspektorių prašymu visas kopijas pasirašo patvirtindamas jų tikrumą ir

(o)pareikalavus sustabdyti žvejybą jos neatnaujina, kol:

(i)inspektoriai neužbaigė inspektavimo ir nesurinko įrodymų ir

(ii)kol kapitonas nepasirašė atitinkamo inspektavimo ataskaitos skirsnio, kaip nurodyta j punkte.

34 straipsnis

 Inspektavimo ataskaita ir tolesni veiksmai

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad inspektoriai užpildytų kiekvieno inspektavimo ataskaitos formą, pateiktą CEM IV.B priede.

2.Pildant inspektavimo ataskaitą:

(a)žvejybos reisas laikomas einamuoju tais atvejais, kai inspektuojamame laive yra laimikio, sužvejoto reguliuojamame rajone to reiso metu;

(b)lygindami produkcijos žurnalo įrašus su žvejybos žurnalo įrašais inspektoriai produkcijos svorį turi perskaičiuoti gyvuoju svoriu vadovaudamiesi kapitono naudojamais perskaičiavimo koeficientais;

(c)inspektoriai turi:

(i)pagal žurnalo įrašus susumuoti per einamąjį žvejybos reisą reguliuojamame rajone laivo sužvejotą laimikį pagal žuvų rūšis ir kvadratus;

(ii)suminius kiekius užregistruoti inspektavimo ataskaitos 12 skirsnyje, o užregistruoto laimikio ir laive esančio laimikio įverčių skirtumus – jos 14.1 poskirsnyje;

(iii)užbaigę inspektavimą pasirašyti inspektavimo ataskaitą ir pateikti ją kapitonui, kad ją pasirašytų ir pateiktų pastabų, ir liudininkams, kurie norėtų pateikti pareiškimą;

(iiii)nedelsdami pranešti savo kompetentingai institucijai ir per 24 valandas arba kuo anksčiau persiųsti jai informaciją ir vaizdinę medžiagą, ir

(v)ataskaitos kopiją pateikti kapitonui ir, jei šis atsisako patvirtinti jos gavimą, tinkamai tai nurodyti reikiamame inspektavimo ataskaitos skirsnyje.

3.Inspektuojanti valstybė narė turi:

(a)nusiųsti EFCA inspektavimo jūroje ataskaitą, jei įmanoma, per 20 dienų nuo inspektavimo, kad ją būtų galima paskelbti stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje;

(b)inspektoriams surašius pranešimą apie pažeidimą, vykdyti 35 straipsnio 2 dalyje išdėstytą procedūrą.

4.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nustatant faktus NAFO inspektorių parengtų inspektavimo ir priežiūros ataskaitų įrodomasis statusas būtų lygiavertis jų pačių inspektorių inspektavimo ir priežiūros ataskaitų statusui.

5.Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos palengvinti teisminius ar kitokius procesus, pradėtus atsižvelgiant į NAFO inspektoriaus pagal sistemą pateiktą ataskaitą.

35 straipsnis

Su pažeidimais susijusios procedūros

1.Kiekviena inspektuojanti valstybė narė užtikrina, kad jos inspektoriai, nustatę reglamento pažeidimą:

(a)užregistruotų jį inspektavimo ataskaitoje;

(b)žvejybos žurnale arba kitame atitinkamame inspektuojamo laivo dokumente padarytų ir parašu patvirtintų įrašą, kuriuo nurodytų pažeidimo datą, koordinates ir pobūdį, padarytų kiekvieno susijusio įrašo kopiją ir paprašytų kapitono pasirašyti kiekvieną kopijos puslapį taip patvirtinant jos tikrumą;

(c)užfiksuotų įrankio, laimikio ar kito įrodymo, kurį inspektorius laiko būtinu pažeidimui įrodyti, atvaizdus;

(d)jei reikia, patikimai uždėtų NAFO inspektavimo plombą, pavaizduotą CEM IV.F priede, taip pat tinkamai nurodytų veiksmus, kurių imtasi, ir inspektavimo ataskaitoje įrašytų kiekvienos plombos serijos numerį;

(e)iš kapitono pareikalautų:

(i)pasirašyti atitinkamą inspektavimo ataskaitos skirsnį taip patvirtinant plombų uždėjimą, kad būtų užtikrintas įrodymų išsaugojimas, ir

(ii)atitinkamame inspektavimo ataskaitos skirsnyje pateikti rašytinį pareiškimą;

(f)pareikalautų, kad kapitonas pašalintų žvejybos įrankio dalis, kurių, kaip paaiškėjo, naudoti neleidžiama pagal reglamentą, ir

(g)jei praktiškai įmanoma, apie pažeidimą praneštų stebėtojui.

2.Inspektuojanti valstybė narė turi:

(a)per 24 valandas nuo pažeidimo nustatymo Komisijai ir EFCA persiųsti rašytinį pranešimą apie jos inspektorių praneštą pažeidimą, kurį EFCA savo ruožtu persiunčia susitariančiosios šalies, kuri yra vėliavos valstybė, arba valstybės narės, jei ji nėra inspektuojanti valstybė narė, kompetentingai institucijai ir NAFO vykdomajam sekretoriui. Rašytiniame pranešime nurodoma CEM IV.B priede pateiktos inspektavimo ataskaitos 15 punkte įrašyta informacija, išvardijamos atitinkamos priemonės, išsamiai paaiškinamas pranešimo apie pažeidimą surašymo pagrindas, aprašomi pranešimą pagrindžiantys įrodymai ir, kai įmanoma, pridedami visų su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pažeidimu susijusių įrankių, laimikio ar kitų įrodymų atvaizdai;

(a)per penkias dienas nuo inspektavimo laivo grįžimo į uostą persiųsti inspektavimo ataskaitą Komisijai ir EFCA;

(b)EFCA savo ruožtu ją PDF formatu paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje.

3.Tolesnius su pažeidimu susijusius veiksmus vėliavos valstybė narė vykdo laikydamasi 37 straipsnio nuostatų.

36 straipsnis

Su sunkiais pažeidimais susijusios papildomos procedūros

1.Sunkiais yra laikomi šie pažeidimai:

(a)išteklių, kuriems taikoma kitų išteklių kvota, žvejyba iš anksto nepranešus Komisijai (pažeidžiamas 5 straipsnis);

(b)išteklių, kuriems taikoma kitų išteklių kvota, žvejyba praėjus daugiau nei penkioms dienoms nuo žvejybos draudimo įsigaliojimo (pažeidžiamas 5 straipsnis);

(c)specializuotoji išteklių, dėl kurių paskelbtas moratoriumas arba kuriuos žvejoti uždrausta kitomis priemonėmis, žvejyba (pažeidžiamas 6 straipsnis);

(d)specializuotoji išteklių arba rūšių žvejyba po žvejybos draudimo, kurį įvedė vėliavos valstybė narė ir apie kurį pranešta Komisijai, įsigaliojimo datos (pažeidžiamas 6 straipsnis);

(e)žvejyba rajone, kuriame ji uždrausta (pažeidžiama 9 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnis);

(f)žvejyba dugninės žvejybos įrankiu rajone, kuriame tokia žvejyba uždrausta (pažeidžiamas III skyrius);

(g)neleidžiamo dydžio akių tinklo naudojimas (pažeidžiamas 13 straipsnis);

(h)žvejyba be galiojančio leidimo;

(i)neteisingas laimikio registravimas (pažeidžiamas 25 straipsnis);

(j)palydovinės stebėjimo sistemos nenaudojimas arba jos veikimo trikdymas (pažeidžiamas 26 straipsnis);

(k)reikalavimo siųsti su laimikiu susijusius pranešimus nesilaikymas (pažeidžiama 10 straipsnio 3 dalis arba 25 straipsnis);

(l)trukdymas inspektoriams arba stebėtojams, bandymas juos įbauginti, kišimasis į jų darbą ar kitoks būdas neleisti jiems vykdyti savo pareigų;

(m)pažeidimas, padarytas, kai laive nėra stebėtojo;

(n)su tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, neteisėtas keitimas arba pašalinimas, įskaitant plombų sulaužymą arba neteisėtą pakeitimą arba įsibrovimas į užplombuotas vietas;

(o)suklastotų dokumentų ar melagingos informacijos, kurie neleidžia aptikti sunkaus pažeidimo, pateikimas inspektoriui;

(p)iškrovimas, perkrovimas arba naudojimasis kitomis uosto paslaugomis:

(i)uoste, kuris nėra paskirtųjų uostų sąraše, kaip nurodyta 40 straipsnio 1 dalyje, arba

(ii)neturint 40 straipsnio 6 dalyje nurodyto uosto valstybės leidimo;

(q)42 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymas.

2.Konstatavęs, kad laivas padarė sunkų pažeidimą, inspektorius turi:

(a)imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas įrodymų išsaugojimas tolesniam panaudojimui, įskaitant atitinkamais atvejais laivo talpyklos ir (arba) žvejybos įrankio užplombavimą, kad būtų galima atlikti tolesnį inspektavimą;

(b)pareikalauti kapitono sustabdyti visą žvejybos veiklą, kuri, kaip paaiškėjo, yra sunkus pažeidimas, ir

(c)nedelsdamas pranešti savo kompetentingai institucijai ir per 24 valandas persiųsti jai informaciją bei, jei įmanoma, vaizdinę medžiagą. Gavusi informaciją kompetentinga institucija pagal 35 straipsnį informuoja susitariančiąją šalį, kuri yra vėliavos valstybė, arba valstybę narę, jei ji nėra inspektuojanti valstybė narė.

3.Jei teisę plaukioti su jos vėliava turintis laivas siejamas su sunkiu pažeidimu, vėliavos valstybė narė turi:

(a)nedelsdama patvirtinti su pažeidimu susijusios informacijos ir vaizdinės medžiagos gavimą;

(b)užtikrinti, kad inspektuojamas laivas neatnaujintų žvejybos, kol negaus atitinkamo pranešimo;

(c)naudodamasi visa turima informacija ir medžiaga peržiūrėti bylą ir per 72 valandas:

(i)pareikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į uostą, kur pagal jos įgaliojimus bus atliktas išsamus inspektavimas, jei akivaizdu, kad padarytas vienas iš šių sunkių pažeidimų:

–vykdyta specializuotoji išteklių, dėl kurių paskelbtas moratoriumas, žvejyba;

–vykdyta specializuotoji išteklių, kuriuos žvejoti uždrausta pagal 6 straipsnį, žvejyba;

–neteisingai registruotas laimikis (pažeidžiamas 25 straipsnis) arba

–per šešių mėnesių laikotarpį pakartotinai padarytas tas pats sunkus pažeidimas.

4.Jei sunkus pažeidimas yra neteisingas laimikio registravimas, išsamus inspektavimas turi apimti fizinį inspektavimą ir viso laive esančio laimikio surašymą pagal rūšis ir kvadratus.

5.Šiame straipsnyje neteisingas laimikio registravimas reiškia ne mažesnį kaip 10 tonų arba 20 % skirtumą (taikoma didesnė vertė) tarp inspektoriaus nustatytų laive esančio perdirbto laimikio (pagal rūšis arba bendro) įverčių ir produkcijos žurnale užregistruotų duomenų, apskaičiuotą kaip procentinė produkcijos žurnalo duomenų dalis.

6.Pritarus vėliavos valstybei narei, atliekant išsamų inspektavimą ir surašant laimikį gali dalyvauti kitos susitariančiosios šalies, jei ji nėra NAFO susitariančioji šalis, kuri yra uosto valstybė, inspektoriai.

7.Jei netaikomas 3 dalies c punkto i papunktis, vėliavos valstybė narė turi:

(a)leisti laivui tęsti žvejybą. Tokiu atveju vėliavos valstybė narė ne vėliau kaip per 2 dienas nuo pranešimo apie pažeidimą pateikia Komisijai rašytinį pagrindimą, kodėl laivui nebuvo įsakyta plaukti į uostą, kurį Komisija savo ruožtu persiunčia NAFO vykdomajam sekretoriui, arba

(b)pareikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į uostą, kur pagal jos įgaliojimus bus atliktas išsamus fizinis inspektavimas.

8.Kai vėliavos valstybė narė įsako inspektuojamam laivui plaukti į uostą, laive esantys inspektoriai gali jame likti (o jei buvo iš jo išsilaipinę, gali į jį grįžti) ir plaukti juo į uostą, jei vėliavos valstybė narė nepareikalauja iš jų palikti laivą.

37 straipsnis

Tolimesni veiksmai dėl pažeidimų

1.Su jos vėliava plaukiojančiam laivui padarius pažeidimą vėliavos valstybė narė turi:

(a)atlikti išsamų tyrimą, kuris apima, jei būtina, fizinį laivo inspektavimą, kai tik jis įmanomas;

(b)bendradarbiauti su inspektuojančia NAFO susitariančiąja šalimi arba inspektuojančia valstybe nare, jei ji nėra vėliavos valstybė narė, siekiant išsaugoti įrodymus ir jų grandinę tokia forma, kuri palengvintų pagal jos teisę numatytas procedūras;

(c)pagal nacionalinės teisės aktus imtis skubių teisminių arba administracinių veiksmų prieš asmenis, atsakingus už laivą, ir

(d)užtikrinti, kad už pažeidimus taikomos sankcijos būtų tinkamo griežtumo ir veiksmingai užtikrintų reikalavimų laikymąsi, atgrasytų nuo kitų pažeidimų ar tų pačių pažeidimų kartojimo ir neleistų pažeidėjams iš pažeidimo gauti naudos.

2.1 dalies c ir d punktuose nurodyti teisminiai arba administraciniai veiksmai ir sankcijos gali, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir remiantis nacionaline teise, apimti šiuos elementus (bet jais neapsiriboja):

(a)baudas;

(b)laivo, neteisėtų žvejybos įrankių ir laimikio areštą;

(c)leidimo vykdyti žvejybos veiklą galiojimo sustabdymą arba nutraukimą ir

(d)žvejybos galimybių ir kvotų sumažinimą arba panaikinimą.

3.Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad visi pranešimai apie pažeidimą būtų laikomi lygiaverčiais jos pačios inspektorių pateiktiems pranešimams apie pažeidimą.

4.Vėliavos valstybė narė ir uosto valstybė narė nedelsdamos Komisijai:

(a)praneša apie visus 1 dalies c ir d punktuose nurodytus teisminius arba administracinius veiksmus ir sankcijas;

(b)kai tik praktiškai įmanoma, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo sunkaus pažeidimo padarymo, pateikia ataskaitą, kurioje išdėsto tyrimo eigą, įskaitant išsamią informaciją apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi arba kuriuos inicijavo dėl pažeidimo, ir

(c)užbaigus tyrimą, pateikia galutinių rezultatų ataskaitą.

38 straipsnis

Valstybių narių inspektavimo, priežiūros ir pažeidimų ataskaitos

1.Kiekviena valstybė narė kasmet iki vasario 1 d. Komisijai ir EFCA teikia ataskaitas. Komisija savo ruožtu pagal sistemą NAFO vykdomajam sekretoriui praneša:

(a)kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos kitos NAFO susitariančiosios šalies žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jų vėliavomis, inspektavimų, kuriuos ji atliko praėjusiais kalendoriniais metais, skaičių;

(b)kiekvieno žvejybos laivo, dėl kurio jos inspektoriai surašė pranešimą dėl pažeidimo, pavadinimą, inspektavimo datą ir geografinę padėtį ir pažeidimo pobūdį;

(c)valandų, kurias patruliavo jos priežiūros orlaivis, skaičių, orlaivio užfiksuotų pastebėjimų skaičių, jo persiųstų priežiūros ataskaitų skaičių ir su kiekviena ataskaita susijusio pastebėjimo datą, laiką ir geografinę padėtį;

(d)veiksmus, kurių ji ėmėsi per praėjusius metus, įskaitant pritaikytų teisminių ar administracinių veiksmų ar sankcijų konkretų aprašymą (pvz., baudų dydį, konfiskuoto laimikio ir (arba) žvejybos įrankio vertę, rašytinius įspėjimus), dėl:

(i)kiekvieno inspektoriaus konstatuoto pažeidimo, susijusio su laivais, turinčiais teisę plaukioti su jos vėliava, ir

(ii)kiekvienos gautos priežiūros ataskaitos.

2.1 dalies d punkte nurodytose ataskaitose nurodomas esamas pažeidimo nagrinėjimo proceso statusas. Valstybė narė neužbaigtus pažeidimų nagrinėjimo procesus vardija kiekvienoje paskesnėje atskaitoje iki kol praneša apie galutinį pažeidimo nagrinėjimo rezultatą.

3.Valstybė narė dėl kiekvieno pažeidimo, dėl kurio ji nusprendė nesiimti veiksmų ar neskirti sankcijų, pateikia pakankamai išsamų tokio sprendimo paaiškinimą.

VIII SKYRIUS

UOSTO VALSTYBĖS VYKDOMA SU KITOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALIES VĖLIAVA PLAUKIOJANČIŲ LAIVŲ KONTROLĖ

39 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos reguliuojamame rajone žvejybos veiklą vykdantiems žvejybos laivams, turintiems teisę plaukioti su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava, iškraunant ar perkraunant laimikį arba naudojantis valstybių narių uostais. Nuostatos taikomos reguliuojamame rajone sužvejotam laimikiui arba iš tokio laimikio gautiems žuvų produktams, kurie nebuvo anksčiau iškrauti arba perkrauti uoste.

40 straipsnis

Uosto valstybės narės pareigos

1.Uosto valstybė narė Komisijai ir EFCA pateikia paskirtųjų uostų, į kuriuos žvejybos laivams gali būti leista įplaukti, kad iškrautų ar perkrautų laimikį ir (arba) pasinaudotų uosto paslaugomis, sąrašą ir kuo geriau užtikrina, kad kiekvienas paskirtasis uostas turėtų pakankamai pajėgumų inspektavimui vykdyti pagal šį skyrių. Komisija paskirtųjų uostų sąrašą PDF formatu paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje. Jei sąrašas vėliau iš dalies keičiamas, naujasis sąrašas vietoje senojo skelbiamas likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

2.Uosto valstybė narė nustato minimalų išankstinio prašymo terminą. Išankstinio prašymo terminas turi būti trys darbo dienos iki numatytojo atplaukimo laiko. Tačiau susitarusi su Komisija uosto valstybė narė gali numatyti kitą išankstinio prašymo terminą, atsižvelgdama, inter alia, į laimikio tipą arba atstumą tarp žvejybos vietos ir jos uosto. Informaciją apie išankstinio prašymo terminą uosto valstybė narė pateikia Komisijai, kuri ją PDF formatu paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje.

3.Uosto valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri veikia kaip kontaktinis centras, į kurį siunčiami 42 straipsnyje nurodyti prašymai ir 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti patvirtinimai ir kuris išduoda 6 dalyje nurodytus leidimus. Kompetentingos institucijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis uosto valstybė narė praneša Komisijai, kuri ją PDF formatu paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje.

4.1, 2 ir 3 dalių reikalavimai netaikomi, jei Europos Sąjunga teisę plaukioti su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava turintiems laivams neleidžia iškrauti ar perkrauti laimikio arba naudotis uostais.

5.Uosto valstybė narė 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos formos kopiją nedelsdama persiunčia NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė, ir, jei laivas vykdė perkrovimo operacijas, – NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybė.

6.Žvejybos laivai negali įplaukti į uostą be uosto valstybės narės kompetentingos institucijos išankstinio leidimo. Leidimas iškrauti arba perkrauti duodamas tik jei yra gautas NAFO susitariančiosios šalies, kuri yra vėliavos valstybė, patvirtinimas, kaip nurodyta 41 straipsnio 2 dalyje.

7.Nukrypstant nuo 6 dalies, uosto valstybė narė gali leisti iškrauti visą laimikį arba jo dalį ir be toje dalyje nurodyto patvirtinimo, jei laikomasi šių sąlygų:

(a)atitinkamos žuvys laikomos sandėlyje kontroliuojant kompetentingai institucijai;

(b)žuvis paimti su tikslu parduoti, perimti, gaminti iš jų produktus arba transportuoti galima tik kai gaunamas 6 dalyje nurodytas patvirtinimas;

(c)jei patvirtinimas negaunamas per 14 dienų nuo iškrovimo, uosto valstybė narė gali konfiskuoti žuvis ir jomis disponuoti pagal nacionalines taisykles.

8.Uosto valstybė narė nedelsdama žvejybos laivo kapitonui praneša apie savo sprendimą leisti arba neleisti įplaukti į uostą, arba, jei laivas yra uoste, – iškrauti ar perkrauti laimikį arba kitaip pasinaudoti uostu. Jei į uostą įplaukti leidžiama, uosto valstybė narė grąžina kapitonui CEM II.L priede pateiktos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos, kurioje tinkamai užpildo C dalį, kopiją. Ši kopija taip pat nusiunčiama Komisijai, kuri ją nedelsdama paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje. Jei į uostą įplaukti neleidžiama, valstybė narė taip pat apie tai praneša NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė.

9.Jei išankstinis prašymas atšaukiamas, kaip nurodyta 42 straipsnio 2 dalyje, uosto valstybė narė panaikinto su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopiją nusiunčia Komisijai, kuri ją paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje, kad ji būtų automatiškai persiųsta NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė.

10.Jei išteklių atkūrimo plane nereikalaujama kitaip, uosto valstybė narė kiekvienais ataskaitiniais metais inspektuoja ne mažiau kaip 15 % visų iškrovimo arba perkrovimo operacijų. Spręsdama, kuriuos laivus inspektuoti, valstybė narė visų pirma renkasi:

(a)laivus, kuriems anksčiau pagal šį skyrių ar kitas reglamentų nuostatas yra buvę neleista įplaukti į uostą ar juo naudotis, ir

(b)laivus, kurių inspektavimo prašo kitos NAFO susitariančiosios šalys, valstybės arba regioninės žvejybos valdymo organizacijos.

11.Inspektavimą, laikydamiesi CEM IV.H priedo, atlieka įgaliotieji uosto valstybės narės inspektoriai, kurie prieš inspektavimą kapitonui turi pateikti asmens dokumentus.

12.Uosto valstybei narei sutikus, savo inspektoriams lydėti ir inspektavimui stebėti Komisija gali pakviesti kitų NAFO susitariančiųjų šalių inspektorius.

13.Inspektavimas uoste apima visų žvejybos išteklių iškrovimo arba perkrovimo tame uoste stebėseną. Būtiniausi uosto valstybės narės inspektoriaus veiksmai inspektavimo metu:

(a)atlikti iškrautų arba perkrautų kiekvienos rūšies žuvų kiekių kryžminę patikrą;

(i)tikrinti žurnale užregistruotą kiekvienos rūšies žuvų kiekį;

(ii)tikrinti laimikio ir veiklos ataskaitas ir

(iii)visą informaciją apie laimikį, pateiktą išankstiniame pranešime, įtrauktame į CEM II.L priede pateiktas su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formas;

(b)tikrinti ir registruoti laimikio, likusio laive užbaigus iškrovimą arba perkrovimą, kiekius pagal rūšis;

(c)tikrinti visą pagal VII skyrių atliktų inspektavimų informaciją;

(d)tikrinti visus laive esančius tinklus ir registruoti akių dydžio duomenis;

(e)tikrinti, ar žuvų dydis atitinka mažiausio dydžio reikalavimus.

14.Uosto valstybė narė, jei įmanoma, palaiko ryšį su laivo kapitonu arba aukštesniaisiais įgulos nariais, taip pat su stebėtoju ir, jei įmanoma ir būtina, užtikrina, kad inspektorių lydėtų vertėjas žodžiu.

15.Uosto valstybė narė kuo labiau stengiasi išvengti bereikalingo žvejybos laivo gaišinimo ir užtikrina, kad laivas patirtų kuo mažiau trukdymų bei nepatogumų, be kita ko, kad būtų išvengta bereikalingo žuvų kokybės pablogėjimo.

16.Kiekvienas inspektavimas dokumentuojamas pildant CEM IV.C priede pateiktą PSC 3 formą (su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo formą). Pildant ir po užpildymo tvarkant su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitą:

(a)inspektoriai nustato ir pateikia išsamią informaciją apie visus šio reglamento pažeidimus, nustatytus atliekant inspektavimą uoste. Ji apima visą aktualią informaciją, susijusią su einamojo reiso metu jūroje nustatytais inspektuojamo žvejybos laivo padarytais pažeidimais;

(b)inspektoriai gali įrašyti visas, jų manymu, svarbias pastabas;

(c)kapitonui suteikiama galimybė įrašyti pastabų dėl ataskaitos arba jai paprieštarauti ir prireikus susisiekti su atitinkamomis vėliavos valstybės institucijomis, ypač jei jam kyla sunkumų suprasti ataskaitos turinį;

(d)inspektoriai pasirašo ataskaitą ir paprašo tai padaryti kapitono. Kapitono parašas laikomas tik pripažinimu, kad jis gavo ataskaitos kopiją;

(e)laivo kapitonui pateikiama ataskaitos, kurioje išdėstyti inspektavimo rezultatai, įskaitant priemones, kurių gali būti imtasi, kopiją.

17.Uosto valstybė narė kiekvienos su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitos kopiją nedelsdama nusiunčia Komisijai ir EFCA. Komisija su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitą PDF formatu paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje, kad ji būtų automatiškai persiųsta NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė, ir visų laivų, kurie perkrovė laimikį į inspektuojamą žvejybos laivą, vėliavos valstybėms.

41 straipsnis

Vėliavos valstybės narės pareigos

1.Valstybės narės užtikrina, kad visų žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jų vėliavomis, kapitonai vykdytų 42 straipsnyje išdėstytas jiems skirtas pareigas.

2.Žvejybos laivo, kuris ketina iškrauti ar perkrauti laimikį arba kuris vykdo perkrovimo operacijas už uosto ribų, valstybė narė, grąžindama pagal 40 straipsnio 5 dalį persiųstą CEM II.L priede pateiktos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopiją, tinkamai užpildytoje jos B dalyje patvirtina, kad:

(a)žvejybos laivas, deklaravęs sužvejojęs žuvis, turėjo pakankamą deklaruotų rūšių kvotą;

(b)deklaruotas laive laikomų žuvų kiekis pagal rūšis buvo tinkamai praneštas ir į jį atsižvelgta apskaičiuojant galimus taikyti laimikio ar žvejybos pastangų limitus;

(c)žvejybos laivas, deklaravęs sužvejojęs žuvis, turėjo leidimą žvejoti deklaruotuose rajonuose ir

(d)laivo buvimas rajone, kuriame jis deklaravo sužvejojęs savo laimikį, buvo patvirtintas LSS duomenimis.

3.Valstybė narė nusiunčia Komisijai kompetentingos institucijos, kuri veikia kaip kontaktinis centras, į kurį siunčiami 40 straipsnio 5 dalyje nurodyti prašymai ir kuris suteikia 40 straipsnio 6 dalyje nurodytą patvirtinimą, kontaktinius duomenis. Komisija šią informaciją PDF formatu paskelbia NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros svetainėje.

42 straipsnis

Žvejybos laivo kapitono pareigos

1.Įplaukti į uostą ketinančio žvejybos laivo kapitonas ar atstovas prašymą leisti įplaukti per 40 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą persiunčia uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Prie prašymo pridedama CEM II.L priede pateikta su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo forma, kurios A dalis tinkamai užpildyta laikantis šių reikalavimų:

(a)jei laivas laiko, iškrauna arba perkrauna savo paties laimikį, naudojama CEM II.L priedo A dalyje nurodyta PSC 1 forma ir

(b)jei laivas vykdo perkrovimo operacijas, naudojama CEM II.L priedo B dalyje nurodyta PSC 2 forma. Kiekvienam laivui, iš kurio perkraunama, pildoma atskira forma;

(c)abi formos (PSC 1 ir PSC 2) pildomos tais atvejais, kai laivas laiko, iškrauna arba perkrauna savo paties laimikį ir laimikį, kuris į jį buvo perkrautas.

2.Kapitonas arba atstovas gali panaikinti išankstinį prašymą pranešdamas apie tai uosto, kuriuo ketino pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms. Prie prašymo pridedama pirminės CEM II.L priede pateiktos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopija su įstrižai einančiu užrašu „Panaikinta“.

3.Žvejybos laivo kapitonas iškrovimo arba perkrovimo operacijų iki PSC 1 arba PSC 2 formoje nurodyto numatytojo atplaukimo laiko (ETA) nepradeda. Visgi iškrovimo ar perkrovimo operacijas galima pradėti ir iki numatytojo įplaukimo laiko, jei tam leidimą davė uosto valstybės narės kompetentingos institucijos.

4.Žvejybos laivo kapitonas turi:

(a)bendradarbiauti ir padėti atlikti žvejybos laivo inspektavimą, vykdomą laikantis šių procedūrų, ir netrukdyti uosto valstybės inspektoriams vykdyti savo pareigų, nemėginti jų įbauginti bei nesikišti į jų darbą;

(b)leisti uosto valstybės inspektoriams patekti į visas vietas, denius ir patalpas, patikrinti laimikį, tinklus ir kitus įrankius bei įrangą, taip pat suteikti visą jų prašomą reikiamą informaciją, įskaitant visų reikalingų dokumentų kopijas.

43 straipsnis

Inspektavimo uoste metu nustatyti pažeidimai

Jei per laivo inspektavimą uoste nustatomas pažeidimas, taikomos atitinkamos 35–38 straipsnių nuostatos.

44 straipsnis

Konfidencialumas

Visas šiame skyriuje nurodytas inspektavimo ir tyrimo ataskaitas ir su jomis susijusią vaizdinę medžiagą ar įrodymus valstybės narės, kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojai, laivų kapitonai ir įgula tvarko laikydamiesi konfidencialumo, kaip nurodyta CEM II.B priede.

IX SKYRIUS

VALSTYBĖS, KURI NĖRA SUSITARIANČIOJI ŠALIS, SISTEMA

45 straipsnis

Prielaida dėl NNN žvejybos

1.Daroma prielaida, kad valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivas pakenkė reglamento veiksmingumui ir vykdė NNN žvejybą, jei jis:

(a)pastebėtas ar kitu būdu užfiksuotas vykdantis žvejybos veiklą reguliuojamame rajone;

(b)vykdė perkrovimą kartu su kitos valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivu, kuris pastebėtas ar kitu būdu užfiksuotas vykdęs žvejybos veiklą reguliuojamame rajone ar už jo ribų; ir (arba)

(c)yra įtrauktas į Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) 14 sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

46 straipsnis

Valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivų pastebėjimas ir inspektavimas reguliuojamame rajone

1.Kiekviena valstybė narė, kuri pagal bendros inspektavimo ir priežiūros sistemos įgaliojimus vykdo inspektavimą ir (arba) priežiūrą reguliuojamame rajone, pastebėjusi arba identifikavusi žvejybos veiklą reguliuojamame rajone vykdantį valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivą, turi:

(a)nedelsdama informaciją perduoti Komisijai, naudodama CEM IV.A priede pateiktą priežiūros ataskaitos formą;

(b)bandyti informuoti kapitoną, kad jo laivas įtariamas vykdantis NNN žvejybą ir kad ši informacija bus išplatinta visoms susitariančiosioms šalims, atitinkamoms RŽVO ir laivo vėliavos valstybei;

(c)jei įmanoma, prašyti laivo kapitono leidimo įlipti į laivą ir jį inspektuoti ir

(d)jei kapitonas sutinka, kad inspektavimas būtų atliktas:

(i)inspektavimo rezultatus nedelsdama persiųsti Komisijai, naudodama CEM IV.B priede pateiktą inspektavimo ataskaitos formą, ir

(ii)inspektavimo ataskaitos kopiją pateikti kapitonui.

47 straipsnis

Įplaukimas į uostą ir šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivų inspektavimas

1.Kiekvienas valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivo kapitonas leidimo įplaukti į uostą prašo uosto valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 42 straipsnio nuostatas.

2.Kiekviena uosto valstybė narė:

(a)nedelsdama persiunčia laivo vėliavos valstybei ir Komisijai informaciją, kurią ji gavo pagal 42 straipsnį;

(b)atsisako leisti įplaukti į uostą valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivui, jei:

(i)kapitonas neįvykdė 42 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba

(ii)vėliavos valstybė nepatvirtino laivo žvejybos veiklos pagal 41 straipsnio 2 dalį;

(c)informuoja to laivo kapitoną arba atstovą, vėliavos valstybę ir Komisiją apie savo sprendimą neleisti valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivui įplaukti į uostą, iškrauti, perkrauti arba kitaip naudotis uostu;

(d)panaikina draudimą įplaukti į uostą tik tuo atveju, jei uosto valstybė nustato, kad yra pakankamai įrodymų, jog priežastys, dėl kurių laivui neleista įplaukti į uostą, buvo netinkamos ar klaidingos arba kad tų priežasčių jau nebėra;

(e)informuoja to laivo kapitoną arba atstovą, vėliavos valstybę ir Komisiją apie savo sprendimą panaikinti draudimą valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivui įplaukti į uostą, iškrauti, perkrauti arba kitaip naudotis uostu;

(f)leidusi laivui įplaukti į uostą, užtikrina, kad jį inspektuotų tinkamai įgalioti pareigūnai, gerai žinantys reglamentą, ir kad inspektavimas būtų atliekamas pagal 40 straipsnio 11–17 dalis, ir

(g)nedelsdama perduoda Komisijai inspektavimo ataskaitos kopiją bei išsamią informaciją apie tolesnius veiksmus, kurių ji ėmėsi.

3.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad joks valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivas jos uostuose nevykdytų iškrovimo ar perkrovimo operacijų ar kitaip nesinaudotų jos uostais, išskyrus laivą, kurio inspektavimą atliko tinkamai įgalioti pareigūnai, gerai žinantys reglamentą, ir kurio kapitonas įrodo, kad laive laikomi rūšių, kurioms taikoma NAFO konvencija, individai buvo sužvejoti už reguliuojamo rajono ribų arba laikantis reglamento nuostatų.

48 straipsnis

Preliminarus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas

1.Be informacijos, teiktinos pagal 43 ir 45 straipsnius, kiekviena valstybė narė gali nedelsdama papildomai perduoti Komisijai visą informaciją, galinčią padėti identifikuoti valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivą, galintį vykdyti NNN žvejybą reguliuojamame rajone.

2.Jei susitariančioji šalis prieštarauja tam, kad laivas, įtrauktas į NEAFC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, būtų įtrauktas į NAFO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą arba iš jo išbrauktas, tokį laivą NAFO vykdomasis sekretorius įtraukia į preliminarų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

49 straipsnis

Veiksmai, kurių imamasi prieš laivus, įtrauktus į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą

(1)Kiekviena valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad atgrasytų nuo NNN žvejybos laivus, įtrauktus į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, užkirstų kelią jiems vykdyti tokią žvejybą ir ją panaikintų, ir, be kita ko:

(a)visiems laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, uždraudžia vykdyti žvejybos veiklą su tokiu laivu (išskyrus force majeure atvejus), įskaitant jungtines žvejybos operacijas, bet jomis neapsiribojant;

(b)uždraudžia tokiam laivui tiekti atsargas, kurą ir teikti kitas paslaugas;

(c)tokiam laivui uždraudžia įplaukti į savo uostus, o jeigu toks laivas yra uoste, uždraudžia naudotis uostu, išskyrus force majeure, nelaimingo atsitikimo atvejus arba kai tai daroma inspektavimo tikslais ar tam, kad būtų galima imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(d)uždraudžia keisti įgulą, išskyrus atvejus, kai to reikalaujama dėl force majeure aplinkybių;

(e)atsisako tokiam laivui suteikti leidimą žvejoti jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

(f)uždraudžia frachtuoti tokį laivą;

(g)atsisako suteikti teisę tokiems laivams plaukioti su jos vėliava;

(h)uždraudžia iškrauti ir importuoti tokiuose laivuose laikomas ir, kaip galima atsekti, su tokiais laivais susijusias žuvis;

(i)skatina importuotojus, vežėjus ir kitų atitinkamų sektorių atstovus susilaikyti nuo derybų su tokiais laivais dėl žuvų perkrovimo ir

(j)renka visą atitinkamą su tokiu laivu susijusią informaciją ir keičiasi ja su kitomis susitariančiosiomis šalimis, valstybėmis, kurios nėra susitariančiosios šalys, ir RŽVO, kad būtų galima nustatyti suklastotus iš tokių laivų gautų žuvų ar žuvų produktų importo arba eksporto sertifikatus, atgrasyti nuo jų naudojimo ir užkirsti tam kelią.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

Metinė ataskaita

1.Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai praėjusių kalendorinių metų metinę ataskaitą, apimančią informaciją apie žvejybą, mokslinius tyrimus, statistiką, valdymą, inspektavimo veiklą ir prireikus visą papildomą informaciją.

2.Į metinę ataskaitą įtraukiama informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą žuvų kiekį, taip pat apie visus aktualius mokslinius šios srities tyrimus.

3.Komisija surenka jai atsiųstą informaciją ir ją nedelsdama perduoda NAFO vykdomajam sekretoriui.

51 straipsnis
Konfidencialumas

Valstybės narės ne tik laikosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytų pareigų, bet ir papildomai užtikrina, kad pagal 4 straipsnio 3 dalies a punktą, 22 straipsnio 5 ir 6 dalis, 25 straipsnio 7 dalį ir 27 straipsnio 2 bei 4 dalis NAFO perduotos ir iš jos gautos elektroninės ataskaitos ir pranešimai būtų tvarkomi konfidencialiai.

52 straipsnis
Pakeitimo tvarka

1.Komisijai pagal 53 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)4 straipsnio 3, 5 ir 7 dalių, 6 straipsnio 1 dalies c ir g punktų, 6 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 dalies b punkto, 10 straipsnio 1 dalies c ir e punktų, 10 straipsnio 2 dalies a punkto, 20 straipsnio 2 dalies a punkto, 22 straipsnio 5 dalies a punkto, 25 straipsnio 8 dalies a ir b punktų, 27 straipsnio 2 dalies h punkto, 28 straipsnio 5 dalies a punkto, 28 straipsnio 7 punkto, 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, 34 straipsnio 3 dalies a punkto, 36 straipsnio 1 dalies b punkto, 36 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunkčio, 38 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 2 dalies b punkto, 40 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių ir 50 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl pranešimų arba kitos informacijos arba prašymų pateikimo terminų;

(b)3 straipsnyje pateiktų apibrėžčių;

(c)4 straipsnio 2 dalyje nurodyto draudžiamos mokslinių tyrimų laivų veiklos sąrašo;

(d)tam tikrų laimikio ir žvejybos pastangų limitų, nustatytų 5 straipsnio 2 dalies c, d ir f punktuose;

(e)pareigų, susijusių su 6 straipsnyje nurodytais žvejybos draudimais;

(f)7 straipsnio 2 dalyje aprašytų atvejų, kuriais žvejybos galimybėse išvardytų rūšių individai turi būti priskiriami prigaudai, ir dėl 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto didžiausio priegaudai priskiriamų rūšių individų kiekio, kurį leidžiama laikyti laive;

(g)atvejų, kuriais per vieną valksmą sužvejotos priegaudos limitas viršija 8 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas ribines vertes, ir dėl 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų su rombinių rajožuvių žvejyba susijusių priemonių;

(h)9 straipsnyje nustatytų priemonių, susijusių su šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos rajonais; atitinkamų pranešimų teikimo, žvejybos pakeitimo, žvejybos gylio ir nuorodų į ribojamos žvejybos rajonus ar žvejybos draudimo rajonus;

(i)procedūrų, taikomų laivams, kuriuose laikomo bendro laimikio gyvasis svoris yra didesnis kaip 50 tonų, įplaukiantiems į NAFO reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų, dėl 10 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų pranešimų turinio ir 10 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų žvejybos pradžios sąlygų;

(j)11 straipsnyje nurodyto draudimo žvejoti šiaurines paprastąsias krevetes tam tikrame geografiniame rajone ir tam tikru laikotarpiu;

(k)12 straipsnio 1 dalyje nurodytų ryklių išsaugojimo priemonių, įskaitant pranešimų teikimą, draudimą laivuose šalinti ryklių pelekus, ryklių laikymą laive, perkrovimą ir iškrovimą;

(l)13 straipsnio 2 dalyje nurodytų tinklo akių dydžių techninių charakteristikų ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų rūšiuojamųjų grotelių bei tinklelių naudojimo žvejojant šiaurines paprastąsias krevetes;

(m)nuostatų dėl pėdsako žemėlapio pakeitimų, 17 straipsnyje nurodytų rytinės pėdsako linijos ribinių taškų, ir, be kita ko, dėl naujų rajonų įtraukimo;

(n)18 straipsnio nuostatų dėl ribojamos žvejybos rajonų ribų ir dugninės žvejybos veiklos draudimo datų pakeitimo ir, be kita ko, dėl naujų rajonų įtraukimo;

(o)21 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl termino „susidūrimas su PJE indikatorinių rūšių organizmais“ apibrėžties ir dėl stebėtojo, skiriamo į laivą pagal 21 straipsnio 4 dalies b punktą, pareigų;

(p)22 straipsnio 5 dalyje nurodyto elektroninėmis priemonėmis perduodamo turinio, 22 straipsnio 8 dalyje nurodyto galiojančių dokumentų, kurie turi būti laikomi laivuose, sąrašo ir 22 straipsnio 10 dalyje nurodyto talpyklų plano turinio;

(q)23 straipsnio 9 dalyje nurodytų dokumentų, kurie turi būti frachtavimo susitarimus sudariusiuose laivuose;

(r)pareigų, susijusių su žvejybos žurnalų, produkcijos žurnalų bei sandėliavimo planų, nurodytų atitinkamai 25 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, naudojimu, taip pat 25 straipsnio 6 dalyje nustatytu reikalavimu teikti elektroninius pranešimus, preliminaraus mėnesio laimikio ataskaitų teikimo pareigų, įskaitant 25 straipsnio 8 dalyje nustatytą duomenų perdavimo formą ir terminą;

(s)LSS duomenų, kurie turi būti nuolat automatiškai perduodami pagal 26 straipsnio 1 dalį, ir su ŽSC susijusių pareigų, nustatytų to straipsnio 2 ir 9 dalyse;

(t)nuostatų dėl elektroninių pranešimų teikimo, procentinių dydžių, valstybių narių ataskaitų turinio, stebėtojo ir laivo kapitono pareigų, nurodytų atitinkamai 28 straipsnio 3, 4, 6, 9 ir 10 dalyse;

(u)30 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų turinio;

(v)33 straipsnyje nurodytų kapitono pareigų, kurias jis turi vykdyti inspektavimo metu;

(w)inspektorių ir inspektuojančios valstybės narės pareigų, nurodytų atitinkamai 34 straipsnio 2 dalies c punkte ir 3 dalyje;

(x)inspektuojančios valstybės narės pareigų, nurodytų 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

(y)36 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkiais pažeidimais laikomų pažeidimų sąrašo, 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų inspektorių pareigų ir 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų vėliavos valstybės narės pareigų;

(``)40 straipsnyje nustatytų uosto valstybės narės pareigų;

(aa)42 straipsnio 1 dalyje nustatytų žvejybos laivo kapitono pareigų;

(bb) uosto valstybių narių vykdomų inspektavimo pareigų, susijusių su 47 straipsnio 2 dalyje nurodytais valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivais;

(cc)49 straipsnyje nurodytų priemonių, kurių turi imtis valstybės narės prieš NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose esančius laivus, ir

(dd) 50 straipsnyje nustatytos pareigos teikti metines ataskaitas.

2.Pagal 1 dalį priimti pakeitimai turi būti susiję tik su CEM pakeitimų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

53 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.52 straipsnyje nurodyti įgaliojimai deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [mmmm mm dddd]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 52 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 52 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

54 straipsnis

Tam tikrų CEM dalių ir priedų įgyvendinimas

1.Dvidešimtą dieną po 2 dalyje nurodyto paskelbimo tiesiogiai taikomomis visose valstybėse narėse ir fizinių bei juridinių asmenų vykdytinomis tampa CEM dalys ir priedai, nurodyti šiose šio reglamento nuostatose:

(a)3 straipsnio 17, 21 ir 29 dalyse,

(b)4 straipsnio 3 dalies a punkte,

(c)9 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse,

(d)10 straipsnio 1 dalies e punkte,

(e)13 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies d punkte,

(f)14 straipsnio 2 ir 3 dalyse,

(g)16 straipsnio 1 ir 2 dalyse,

(h)17 straipsnyje,

(i)18 straipsnio 1–4 dalyse,

(j)19 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a ir d punktuose,

(k)20 straipsnio 2 dalies b punkte,

(l)21 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies a punkte,

(m)22 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose ir 5 dalies a punkte,

(n)22 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose,

(o)24 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose,

(p)25 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 6 dalies g punkte, 7 dalyje, 8 dalyje ir 9 dalies b punkte,

(q)26 straipsnio 9 dalies b punkte,

(r)27 straipsnio 3 dalies d ir h punktuose,

(s)28 straipsnio 9 dalies a punkte ir 10 dalies a punkte,

(t)29 straipsnio 10 dalyje,

(u)31 straipsnio 1 dalies a punkte,

(v)32 straipsnio b punkte,

(w)33 straipsnio c punkte,

(x)34 straipsnio 1 dalyje,

(y)35 straipsnio 1 dalies d punkte ir 2 dalies a punkte,

(``)40 straipsnio 8 ir 11 dalyse, 13 dalies a punkto iii papunktyje ir 16 dalyje,

(aa)41 straipsnio 2 dalyje,

(bb)42 straipsnio 1 dalyje, 1 dalies a ir b punktuose ir 2 dalyje,

(cc)43 straipsnyje,

(dd)44 straipsnyje ir

(ee)46 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose.

2.1 dalyje nurodytas CEM dalis ir priedus Komisija per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Vėlesnius pagal pirmą pastraipą jau paskelbtų CEM dalių ir priedų pakeitimus Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia per vieną mėnesį nuo dienos, kurią tie pakeitimai tampa privalomi Sąjungai ir valstybėms narėms.

55 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2115/2005 ir Reglamentas (EB) Nr. 1386/2007 panaikinami.

56 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    OL C , , p. .

(2)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3)    1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(4)    1978 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3179/78 dėl Europos ekonominės bendrijos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 378, 1978 12 30, p. 1).

(5)    2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas 2010/717/ES dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje pakeitimų patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 321, 2010 12 7, p. 1).

(6)    2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1386/2007, nustatantis žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (OL L 318, 2007 12 5, p. 1).

(7)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(8)    2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas 2010/717/ES dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje pakeitimų patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 321, 2010 12 7, p. 1).

(9)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(10)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(11)    Paskelbtos <https://www.nafo.int>.

(12)    2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(13)    https://mcs.nafo.int/.

(14)    1980 m. lapkričio 18 d. Londone pasirašyta ir 1982 m. kovo 17 d. įsigaliojusi Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje, prie kurios Europos bendrija prisijungė 1981 m. liepos 13 d. (OL L 227/21, 1981 8 12).