Europos Sąjunga ir Marokas jau beveik penkiasdešimt metų turiningai bendradarbiauja įvairiose srityse. Šis bendradarbiavimas visų pirma įtvirtintas 2000 m. įsigaliojusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarime, steigiančiame Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją 1 (toliau – ES ir Maroko asociacijos susitarimas, arba asociacijos susitarimas). 2012 m. įsigaliojo Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimas pasikeičiant laiškais 2 , kuriuo į asociacijos susitarimą įtrauktos liberalizavimo priemonės, taikomos žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams (toliau – liberalizavimo susitarimas).

Atsižvelgiant į šią privilegijuotą partnerystę 2008 m. Marokui suteiktas aukštesnio lygio statusas, kuriuo pabrėžiamas dvišalių santykių tvirtumas ir plataus užmojo abiejų šalių tikslai bei įsipareigojimai toliau įgyvendinti bendras iniciatyvas, kaip antai siekti gero valdymo ir politinių, socialinių bei ekonominių reformų.

ES nuolat pabrėžė savo siekį, kad Vakarų Sacharos konfliktas būtų išspręstas. ES nepripažino Maroko suverenių teisių į Vakarų Sacharą, tačiau visapusiškai remia Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ir jo asmeninio pasiuntinio pastangas padėti konflikto šalims surasti teisingą, tvarų ir visoms šalims priimtiną politinį sprendimą, kuris suteiktų Vakarų Sacharos gyventojams apsisprendimo teisę pagal susitarimus, atitinkančius Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytus tikslus bei principus, išdėstytus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, visų pirma jos rezoliucijose 2152 (2014) ir 2218 (2015).

2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimu byloje C-104/16 P 3 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos ir Maroko sudaryti asociacijos ir liberalizavimo susitarimai Vakarų Sacharai netaikomi.

Priėmus Teisingumo Teismo sprendimą tapo nebeįmanoma Vakarų Sacharos – priklausomos teritorijos – kilmės produktams de facto taikyti asociacijos susitarime ir jo protokoluose numatytų prekybos lengvatų, nebent 1 protokolas (Maroko žemės ūkio produktų, perdirbtų žemės ūkio produktų, žuvies ir žvejybos produktų patekimas į Sąjungos rinką) ir 4 protokolas (dėl kilmės taisyklių) būtų iš dalies pakeisti juose nustatant, kad Vakarų Sacharos kilmės produktai traktuojami taip pat, kaip ir Maroko kilmės produktai.

2017 m. gegužės 29 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas, kad būtų sukurtas teisinis pagrindas suteikti lengvatas Vakarų Sacharos kilmės produktams, ir priėmė derybinius nurodymus. Surengti du derybų etapai: 2017 m. birželio 15–16 d. ir 2017 m. liepos 18 d. 2018 m. sausio 31 d. vyriausieji derybininkai parafavo susitarimo projekto tekstą.

Šiuo pasiūlymu keičiami ES ir Maroko asociacijos susitarimo 4 protokolas ir 1 protokolas, kad būtų laikomasi 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo reikalavimų ir būtų nustatytas lengvatų suteikimo Vakarų Sacharos kilmės produktams teisinis pagrindas.

Pasiūlymu siekiama, kad nebūtų sutrikdyta prekyba su Vakarų Sachara, ir būtų išsaugotas stabilus patekimo į Sąjungos rinką lygis nesuteikiant jokių naujų lengvatų. Juo visų pirma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ekonominei Vakarų Sacharos plėtrai, jos į Europos Sąjungą eksportuojamus produktus traktuojant taip pat, kaip ir Maroko kilmės produktus. Tokios priemonės padės Vakarų Sacharai išvengti nepalankios konkurencinės padėties, dėl kurios ji galėtų prarasti investavimo galimybių, palyginti su kaimyninėmis šalimis, kurioms pagal įvairias nuostatas (asociacijos susitarimus arba pagal bendrųjų lengvatų sistemą) taikomos muitų tarifų lengvatos.

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad 2018 m. vasario 27 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-266/16 yra susijęs su Sąjungos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimu, o tai yra nuo patekimo į rinką, kuris nagrinėjamas asociacijos susitarime, taigi ir šiame pasiūlyme, atskira tema.

Laikoma, kad bet koks susitarimas bus tik laikinas, kol konfliktas nebus išspręstas Jungtinėse Tautose laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. Atsižvelgiant į tai reikia pažymėti, kad susitarime nustatyta, jog jis sudaromas nedarant poveikio Europos Sąjungos pozicijai dėl Vakarų Sacharos statuso ir Maroko pozicijai dėl to regiono.

Šis pasiūlymas atitinka dabartinę prekybos politiką. Reikia pažymėti, kad iki 2016 m. gruodžio 21 d. (Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-104/16 P dienos) muitinė de facto taikė lengvatas Vakarų Sacharos produktams, kurie buvo patvirtinti esantys Maroko kilmės. Palyginti su iki 2016 m. gruodžio 21 d. de facto turėtomis lengvatomis, Marokui ir Vakarų Sacharai nebus suteikta jokių naujų prekybos lengvatų; siekiama tik išplėsti geografinę lengvatų taikymo teritoriją, o ne pakeisti produktus, kuriems taikomos lengvatos, ar tų produktų kiekį.

Pasiūlymas atitinka bendruosius Europos kaimynystės politikos tikslus, nes jis padeda gerinti prekybos ir ekonomikos santykius su pietinėmis kaimyninėmis šalimis, glaudžiai su jomis bendradarbiaujant. Be to, jis atitinka bendrą Sąjungos politiką Maroku atžvilgiu, kuria siekiama sustiprinti privilegijuotą partnerystę su šia šalimi, nedarant poveikio Jungtinių Tautų Organizacijos vykdomos procedūros dėl Vakarų Sacharos rezultatams.

Tai, kad prekybos lengvatos gali būti taikomos platesnėje nei susitariančiųjų šalių teritorijoje, nėra beprecedentis atvejis, nes prie ES ir Maroko asociacijos susitarimo pridėtose dviejose bendrose deklaracijose nurodyta, kad San Marino Respublikos ir Andoros kilmės produktus „Marokas priima ir laiko juos Bendrijos kilmės produktais, kaip apibrėžta šiame Susitarime.“

1 ir 4 protokolais Marokui suteiktos muitų tarifų lengvatos tam tikromis sąlygomis gali būti pradėtos taikyti Vakarų Sacharos produktams, jei būtų nustatytas tinkamas teisinis pagrindas. Priede pateikiamo susitarimo projekto teksto tikslas ir yra nustatyti teisinį pagrindą. Pakeitus atitinkamus asociacijos susitarimo protokolus, Sąjungos muitų tarifų lengvatas taip pat būtų galima suteikti įvertinus naudą vietos gyventojams ir pagarbą žmogaus teisėms.

Susitarimo pasirašymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnis kartu su 218 straipsnio 5 dalimi, nes klausimas susijęs su bendra prekybos politika.

Bendra prekybos politika priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai (SESV 3 straipsnio 1 dalis) ir, remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalimi, subsidiarumo principas išimtinės kompetencijos sritims netaikomas.

Šis pasiūlymas yra proporcingas būdas spręsti kilusią problemą. Susitarimu nebus pakeistos iki 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo suteiktos galimybės Vakarų Sacharos kilmės produktams patekti į Sąjungos rinką. Kilmės taisyklės nustatytos asociacijos susitarimo 4 protokole; jis keičiamas siekiant nustatyto tikslo ir per pagrįstą laikotarpį sureaguoti į dabartinį komercinį neapibrėžtumą, susijusį su Vakarų Sacharos produktų eksportu į Sąjungą, nedarant poveikio Jungtinių Tautų Organizacijos vykdomai procedūrai dėl Vakarų Sacharos ir galutiniam konflikto sprendimo rezultatui.

Todėl pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu neviršijama to, kas būtina ar tinka numatytiems tikslams pasiekti.

Atitinkami protokolai gali būti pakeisti tik šalių susitarimu. Ši nuostata galioja ir valdžios institucijų bendradarbiavimui, būtinam įgyvendinant prekybos lengvatas.

Susitarimas sudaromas Europos Sąjungai ir Maroko Karalystei pasikeičiant laiškais. Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimas yra vienintelė priemonė užtikrinti, kad importuojamiems Vakarų Sacharos kilmės produktams būtų suteikiamas lengvatinės kilmės statusas, atsižvelgiant į tai, kad tik Maroko institucijos gali užtikrinti taisyklių, būtinų suteikiant tokias lengvatas, laikymąsi.

Susitarimo projekte numatyta galimybė laikinai taikyti susitarimą iki jo sudarymo. Tačiau manoma, kad nėra būtina teikti pasiūlymą dėl tokio laikino taikymo.

Tarybos prašymu Komisija įvertino galimą susitarimo poveikį darniam vystymuisi, visų pirma naudą, kurią vietos gyventojai gautų Vakarų Sacharos produktams suteikus muitų tarifų lengvatas, ir tokio suteikimo trūkumus.

Vertinimo kriterijai grindžiami parametrais, kurie svarbūs pagal Jungtinių Tautų Chartijos 73 straipsnį, kuriame nustatyta, kad narės „prisiima atsakomybę už teritorijų, kurių tautos dar nėra pasiekusios visiškos savivaldos, valdymą, pripažįsta šių teritorijų gyventojų interesų pirmumo principą“ ir „laiko savo šventa pareiga kuo daugiau prisidėti keliant gyventojų gerovę“.

Taigi buvo vertinami prekybos srautai iš Vakarų Sacharos ir, konkrečiau, žvejybos ir žemės ūkio produktai, fosfatai ir poveikis gamtos ištekliams, užimtumui ir žmogaus teisėms. Vertinimas grindžiamas ne tik esamų duomenų analize, bet ir prognozėmis. Atsižvelgiant į ypatingą Vakarų Sacharos padėtį ir sunkumus, su kuriais Sąjunga kaip trečioji šalis susiduria norėdama atlikti tyrimus Vakarų Sacharos teritorijoje, Komisija stengėsi gauti objektyvių ir patikimų duomenų, visų pirma bendradarbiaudama su Maroku, pilietine visuomene ir frontu Polisario ir naudodama viešai prieinamą informaciją. Komisija taip pat atsižvelgė į visą kitą turimą informaciją. Kai kuriais atvejais informacija buvo nepatikima ir ribota.

Europos Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba surengė išsamias konsultacijas su Vakarų Sacharos gyventojais.

Iš šių konsultacijų paaiškėjo, kad dauguma jų pritaria liberalizavimo susitarimo pakeitimui siekiant pradėti taikyti muitų tarifų lengvatas Vakarų Sacharos produktams. Dauguma konsultacijų dalyvių pranešė apie teigiamą poveikį visiems gyventojams ir ypač pabrėžė lemiamą sverto poveikį, kurį tokios prekybos lengvatos turėtų privačiosioms investicijoms. Jie nurodė, kad palankesnės galimybės patekti į Europos rinkas pagerintų verslo aplinką ir tiesiogines Europos investicijas ir tokiu būdu sustiprintų naują dalyvaujamojo ir darnaus Vakarų Sacharos vystymosi modelį. Tačiau – irgi daugumos nuomone – prekybos su Vakarų Sachara srautus tebevaržantis teisinis netikrumas labai trukdo socialinei ir ekonominei plėtrai, kaip jau matyti iš silpnėjančių Vakarų Sacharos prekybos santykių su kai kuriomis valstybėmis narėmis arba kai kuriuose sektoriuose. Anot šių respondentų, apribojus Vakarų Sacharos patekimą į rinkas ir užsienio investicijas būtų trukdoma plėtoti vietinę ekonominę veiklą ir pakenkta tam tikriems socialiniams, ekonominiams ar politiniams pokyčiams šiuo metu, kai atrodo, kad Vakarų Sacharos vystymasis pagaliau pradeda spartėti.

Frontas Polisario, su kuriuo taip pat buvo konsultuotasi, ir kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreiškė neigiamą nuomonę. Tačiau šios nuomonės buvo pagrįstos ne konkrečiu neigiamu poveikiu, kurį numatomos muitų tarifų lengvatos turėtų Vakarų Sacharos gyventojams, tačiau nerimu, kad lengvatos įtvirtintų status quo Vakarų Sacharoje, kuri, jų nuomone, yra okupuota Maroko.

Iš vertinimo matyti, kad ES ir Maroko asociacijos susitarime numatytų muitų tarifų lengvatų suteikimas daro teigiamą poveikį Vakarų Sacharos ekonomikai ir kad ateityje tas poveikis turėtų išlikti ar net padidėti. Nerimas, kad išplėstas muitų tarifų lengvatų taikymas reikštų status quo pripažinimą, yra nepagrįstas, nes nė viena susitarimo nuostata nereiškia Maroko suverenių teisių į Vakarų Sacharą pripažinimo.

Žmogaus teisės

Žmogaus teisių padėtis Vakarų Sacharoje iš esmės atitinka žmogaus teisių padėtį Maroke. Galioja tie patys žmogaus teisių apsaugos mechanizmai ir įstatymai. Tačiau Vakarų Sacharos padėtis yra ypatinga dėl politinio konflikto (visų pirma kalbant apie saviraiškos, demonstracijų ir asociacijų laisves). Draudžiamas bet koks teritorinio vientisumo pažeidimas (t. y. ir frontą Polisario palaikantis nepriklausomybės siekimas), už kurį skiriama bauda ar netgi laisvės atėmimo bausmė.

Apskritai, kalbant apie išplėsto muitų tarifų lengvatų taikymo Vakarų Sacharos produktams numatomą poveikį žmogaus teisių padėčiai šioje teritorijoje, reikėtų pagal analogiją remtis ES ir Maroko asociacijos susitarimo poveikiu žmogaus teisių padėčiai Maroke. Kadangi susitarimu skatinama įvairių sričių reguliavimo konvergencija su ES standartais, taip daromas netiesioginis teigiamas poveikis, visų pirma darbo sąlygoms (pvz., darbo saugos priemonėms), darbo teisės aktams (pvz., vaikų apsaugai), fitosanitarinėms priemonėms arba vartotojų apsaugai.

Ekonominis ir komercinis poveikis

Išnagrinėjus atskirus ekonominės veiklos sektorius padarytos tokios išvados.

Vakarų Sacharoje vykdoma žemės ūkio gamyba, visų pirma auginami vaisiai ir daržovės (pomidorai ir melionai), kuriuos galima parduoti Europos Sąjungos rinkoje. Išauginama apie 64 000 tonos produktų, sektoriuje sukurta apie 14 000 tiesioginių darbo vietų. Importo vertė – apie 65 mln. eurų. Nenustačius muitų tarifų lengvatų, už tokį kiekį eksportuojamų produktų reikėtų sumokėti 6,6 mln. eurų muitų.

Ši ekonominė nauda ateityje galėtų padidėti, jeigu Vakarų Sachara dar labiau išplėtotų savo gamybą ir eksportą į Europos Sąjungą, įgyvendinus šiuo metu svarstomus projektus. Be to, tai turėtų poveikį darbo vietų skaičiui, kuris, remiantis kai kuriomis prognozėmis, galėtų padidėti penkis kartus. Kalbant apie teiginius, kad susitarimu paskatintas žemės ūkio veiklos plėtojimas darytų poveikį gamtos išteklių (visų pirma vandens) naudojimui, Marokas apskaičiavo, kad gruntinio vandens naudojimas padarytų nedidelį poveikį neatsinaujinančioms vandens atsargoms (tačiau kai kas tokiais skaičiavimais abejoja). Be to, imtasi priemonių gruntinio vandens naudojimui mažinti (vietinis drėkinimas, jūros vandens gėlinimas). Apskritai atrodo, kad šiandien esama nedaug patikimų tos teritorijos ekonominės plėtros alternatyvų, be to, su vandens išteklių naudojimu susijusius trūkumus kompensuoja teigiamas ekonominis poveikis Vakarų Sacharai.

Kalbant apie žvejybos produktų sektorių reikia pasakyti, kad Vakarų Sacharoje plačiai išplėtota žvejybos produktų perdirbimo pramonė, kuriai priklauso 141 įmonė, turinti leidimą eksportuoti produktus į Europos Sąjungą. 2015 ir 2016 m. teritorijos žvejybos produktų eksportas sudarė 100–200 mln. eurų. Nuo šio eksporto į Europos Sąjungą tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso apie 45 000 darbo vietų. Pradėjus taikyti muitų tarifų lengvatas šiems eksportuojamiems produktams, būtų padarytas didelis poveikis teritorijos ekonomikai, taigi ir užimtumui. Be to, lengvatų taikymas derėtų su Europos Sąjungos indėliu teikiant finansinę paramą, skirtą Vakarų Sacharos žvejybos sektoriaus konkurencingumui, žvejų užimtumui bei gyvenimo kokybei ir tausiam gamtos išteklių naudojimui remti ir plėtoti. Ir priešingai – atsisakius suteikti šias lengvatas būtų pakenkta ne tik eksportui, bet ir užimtumui, ir sudarytos sąlygos perkelti šią perdirbimo veiklą į kitas vietas, tikriausiai į Maroką. Be to, tai prieštarautų Europos Sąjungos tikslams remti šio sektoriaus plėtrą Vakarų Sacharoje.

Vakarų Sacharos žvejybos produktų importuotojai į ES nurodė, kad, atsižvelgiant į didelį bendrą išorės muito tarifą (be lengvatos – standartinis muito tarifas), šių produktų įsigijimas be jokių lengvatų taptų daug mažiau patrauklus.

Kalbant apie fosfatų pramonę, asociacijos susitarimo netaikymas Vakarų Sacharoje nepadarytų nedelsiamo ir tiesioginio poveikio dėl dabartinės šio sektoriaus padėties. Taip yra dėl trijų pagrindinių priežasčių: 1) kai kuriems produktams (neapdirbtiems fosfatams) muitai netaikomi (nuostata dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo), 2) išgaunami fosfatai neparduodami Europos Sąjungos rinkose, 3) Maroke (arba bet kurioje kitoje šalyje, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi lengvatinio prekybos režimo susitarimą) perdirbamų kai kurių Vakarų Sacharoje išgautų fosfatų užtektų, kad šiems produktams būtų suteikta Maroko lengvatinė kilmė, taigi lengvatų suteikimo šiems perdirbtiems produktams teikiama nauda nepriklauso nuo rūdų kilmės.

Kartu paaiškėjo, kad lengvatų suteikimas Vakarų Sacharos kilmės produktams galėtų turėti poveikį būsimam tam tikrų fosfatų gamybos plėtojimui. Iš tikrųjų pažadas skirti dideles investicijas (daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių) Vakarų Sacharos išvestinių fosfatų produktų (visų pirma fosforo rūgšties ir trąšų) gamybos sektoriui galėtų likti neištesėtas, jei šių fosfatų produktų eksportui į Sąjungą nebūtų taikomas lengvatinis režimas. Netaikant lengvatų, taptų patraukliau investuoti į kitas vietoves, kuriose gamybai taikoma lengvatų sistema (pavyzdžiui, Marokas), o ne į Vakarų Sacharoje esančias gamybos įmones. Nutraukus investicijas Vakarų Sacharoje, būtų padarytas poveikis gamybos pajėgumams ir produktų įvairovei, taigi ir užimtumui regiono fosfatų sektoriuje.

Bendrai kalbant, muitų tarifų lengvatų suteikimas turėtų padaryti didelį poveikį teritorijos ekonominei plėtrai. Kad vis dėlto būtų galima stebėti šį poveikį, susitarime aiškiai numatyta tinkama sistema ir procedūra, kad šalys galėtų nuolat keistis informacija ir įvertinti susitarimo poveikį jo įgyvendinimo laikotarpiu.

Nepaisant to, kad sudėtinga visuomet gauti tikslių duomenų, šis tyrimas leidžia daryti išvadą, kad Vakarų Sacharoje vykdoma ekonominė ir gamybos veikla, kurioms tikrai vertėtų suteikti tokias pat muitų tarifų lengvatas, kokios taikomos Maroko Karalystei. Kai kuriems produktams iki 2016 m. gruodžio 21 d. de facto buvo taikomos tokios lengvatos, dėl kurių Vakarų Sacharoje plėtojosi ekonominė veikla ir buvo sukurta darbo vietų (pirmiausia tai pasakytina apie žvejybos ir kai kurių žemės ūkio produktų sektorius). Šiems produktams pritaikius Sąjungos muitų tarifų lengvatas, juos būtų galima ir toliau eksportuoti.

Siekiant būtino Vakarų Sacharos ekonominio potencialo įvairinimo reikia skatinti užsienio investicijas, kurioms pritraukti pirmiausia reikalingas didesnis teisinis tikrumas, taigi ir aiškesnės muitų tarifų sąlygos, taikomos dabartiniam ar būsimam Vakarų Sacharos produktų eksportui į Sąjungą. Pradėjus taikyti muitų tarifų lengvatas Vakarų Sacharos produktams, galėtų būti užtikrintos saugesnės investavimo sąlygos ir, atsižvelgiant į neišnaudotą teritorijos ekonominį potencialą ir nedideles dabartines tiesiogines užsienio investicijas, paskatintas spartus ir vietos užimtumui naudingas jų augimas.

Ir atvirkščiai – nesuteikus muitų tarifų lengvatų labai nukentėtų Vakarų Sacharos eksportas, visų pirma žvejybos ir žemės ūkio produktų eksportas, todėl tikėtina, kad šių produktų kiekis (kuris ir dabar nėra didelis) dar sumažėtų, o tai reikštų papildomas kliūtis teritorijos vystymuisi. Iš tiesų, nepradėjus taikyti lengvatų Vakarų Sacharos produktams, šiems produktams būtų taikomi Sąjungoje pagal nuostatą dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo taikytini muitai ir produktai negalėtų palankesnėmis sąlygomis patekti į Sąjungos rinką. Tai padarytų tik labai nežymų poveikį pramonės produktų (fosfatų) eksportui, tačiau labai neigiamai paveiktų žvejybos ir žemės ūkio produktų eksportą į Sąjungą.

Apskritai muitų tarifų lengvatų suteikimas turėtų padaryti didelį poveikį Vakarų Sacharos ekonomikos plėtrai, paskatindamas investicijas į šiuos sektorius. Taip būtų, pavyzdžiui, kai kurių fosfatų sektoriuje (fosforo rūgšties ir trąšų), į kurį jau numatytos investicijos, žemės ūkio sektoriuje, kuriame taip pat rengiamasi įgyvendinti plėtros projektus, ir žvejybos sektoriuje. Tačiau nesuteikus tokių lengvatų galėtų būti užkirstas kelias investicijoms, ekonominės veiklos plėtrai bei įvairinimui ir užimtumui.

Remiantis tarptautine teise, visų pirma Vienos konvencijos 36 straipsniu, lengvatų suteikimas pats savaime yra tik papildoma Vakarų Sacharos teritorijai suteikiama teisė, dėl kurios neprivaloma prisiimti jokių įsipareigojimų, todėl ši teisė galėtų būti jai naudinga. Iš tiesų galimas neigiamas poveikis yra tik netiesioginis poveikis vandens išteklių naudojimui arba užimtumui. Muitų tarifų lengvatos negalėtų turėti jokio neigiamo poveikio žmogaus teisėms.

Pasiūlymas nesusijęs su REFIT.

Kalbant apie Sąjungos pajamas iš muitų, biudžetui neturėtų būti padarytas didelis poveikis. Šiuo atžvilgiu primenama, kad iki 2016 m. gruodžio 21 d. į Sąjungą įvežti Vakarų Sacharos kilmės produktai de facto buvo atleidžiami nuo muitų.

Kad būtų galima stebėti susitarimo poveikį atitinkamiems gyventojams ir susijusių teritorijų gamtos išteklių naudojimui, susitarime aiškiai numatyta tinkama sistema ir procedūra, kad šalys galėtų nuolat keistis informacija ir įvertinti susitarimo poveikį jo įgyvendinimo laikotarpiu. Europos Sąjunga ir Marokas susitarė ne rečiau kaip kartą per metus keistis informacija asociacijos komitete, įsteigtame ES ir Maroko asociacijos susitarimu. Konkreti tokio vertinimo tvarka bus nustatyta vėliau, kai asociacijos komitetas rengsis ją patvirtinti.

Be to, Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba informuos pilietinę visuomenę apie susitarimo įgyvendinimą.