AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pastaraisiais metais Europoje padaugėjo įvairių grėsmių saugumui. Tai ir teroristiniai išpuoliai, ir naujų rūšių organizuotas nusikalstamumas, ir kibernetiniai nusikaltimai. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto ES atsako. Europai kyla ne tik vidaus saugumo iššūkių, bet ir sudėtingų išorės grėsmių, kurių jokia valstybė narė negali atremti pati viena. 2015 m. saugumo darbotvarkėje suformuluotais ES veiksmais buvo greitai ir visapusiškai sureaguota į šias problemas. Saugumui ir ateinančiais metais toliau bus teikiama didelė svarba Europos Sąjungoje, ir Europos piliečiai tikisi, kad jų Sąjunga ir nacionalinės vyriausybės užtikrins saugumą sparčiai besikeičiančiame neramiame pasaulyje.

Atskiros valstybės narės vienos ir be finansinės ir techninės ES paramos negali įveikti Sąjungai kylančių problemų, visų pirma susijusių su tarptautiniu terorizmu. Epochoje, kai teroristai ir kiti stambūs nusikaltėliai veikia nepaisydami sienų, valstybės narės yra įsipareigojusios savo piliečiams užtikrinti visuomenės saugumą visapusiškai laikantis ES pagrindinių teisių, tačiau ES gali padėti vykdyti šiuos veiksmus. Šiuo atžvilgiu Sutartyse numatytas poreikis užtikrinti aukštą saugumo lygį, be kita ko, prevencinėmis priemonėmis, policijos, teismų ir kitoms kompetentingoms institucijoms koordinuojant veiklą ir bendradarbiaujant.

Decentralizuotos agentūros, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) atlieka svarbų operatyvinį, koordinavimo ir paramos vaidmenį įgyvendinant ES prioritetus, tikslus ir veiklą saugumo srityje.

Vidaus saugumo fondas įsteigtas tam, kad palengvintų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos pareigūnų ir kitų atitinkamų institucijų, visų pirma sudarant sąlygas užtikrinti skirtingų ES saugumo srities informacinių sistemų sąveikumą, o drauge ir efektyvesnį ir veiksmingesnį sienų ir migracijos valdymą, sudarant palankesnes sąlygas bendriems operatyviniams veiksmams, taip pat teikiant paramą mokymams rengti, pagrindinei su saugumu susijusiai infrastruktūrai statyti, taip pat keleivių duomenų įrašų rinkimui ir tvarkymui užtikrinti, laikantis atitinkamo ES acquis, ir reikalingai techninei įrangai įsigyti. Fondu siekiama stiprinti tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą, susijusį su tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija, nustatymu ir tyrimu, ir remti pastangas, kuriomis siekiama stiprinti gebėjimus užkirsti kelią tokiam nusikalstamumui, įskaitant terorizmą, visų pirma stiprinant visų valstybių narių valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačių partnerių bendradarbiavimą.

Komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina“ 1 Komisija siūlo padidinti Sąjungos finansavimą vidaus saugumui padauginant jį iš koeficiento 1,8, palyginti su dabartiniu 2014–2020 m. laikotarpiu, kad Sąjungoje būtų užtikrintas aukštas saugumo lygis ir kartu būtų sustiprintas šios srities decentralizuotų agentūrų vaidmuo. Tačiau šis pasiūlymas neapima agentūroms skirto finansavimo ir juo reglamentuojamas tik Vidaus saugumo fondas, padėsiantis užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje. 2021–2027 m. laikotarpiu Vidaus saugumo fondo finansinio paketo vertė bus 2,5 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis).

Svarbiausias uždavinys, kurį siekiama spręsti šiuo pasiūlymu, – būtinybė užtikrinti didesnį būsimo fondo valdymo lankstumą, palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu, taip pat sukurti priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas ES prioritetams ir veiksmams, kurie Sąjungai teiktų didelės pridėtinės vertės. Naujiems uždaviniams ir prioritetams įgyvendinti reikia naujų finansavimo paskirstymo bendram, tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui mechanizmų.

Finansavimas teikiamas valstybėms narėms vykdant pasidalijamąjį valdymą ir Komisijai vykdant tiesioginį ir (arba) netiesioginį valdymą.

Finansavimo paskirstymo pagrindas yra galimybė lanksčiai nustatyti tinkamą įgyvendinimo būdą ir temas, kurioms turėtų būti skiriamas finansavimas. Drauge turi būti paliekama pakankamai pradinio finansavimo struktūrinėms ir didelėms daugiametėms investicijoms, atsižvelgiant į valstybių narių poreikius toliau plėtoti savo saugumo srities sistemas. Skiriant finansavimą taip pat bus visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad valstybės narės turi visiškai atitikti Sąjungos acquis ir kad investicijas reikia skirti svarbiausiems ES prioritetams.

Skiriant finansavimą valstybių narių programoms, bus remiamasi paskirstymo formule, grindžiama trimis kriterijais: 1) bendruoju vidaus produktu, 2) teritorijos dydžiu ir 3) valstybės gyventojų skaičiumi. Siūloma skirtingiems kriterijams suteikti tokį lyginamąjį svorį: 45 proc. atvirkščiai proporcingai bendrajam vidaus produktui, 40 proc. proporcingai gyventojų skaičiui ir 15 proc. proporcingai valstybės narės teritorijos dydžiui.

Valstybių narių programoms skiriama 60 proc. viso fondo finansinio paketo. Siūloma valstybėms narėms programavimo laikotarpio pradžioje skirti 50 proc. paketo ir kartu palikti galimybę paketą nuolat papildyti. Numatyta, kad vienas fiksuotas papildymas, sudarantis 10 proc. finansavimo paketo, bus atliktas laikotarpio viduryje (techninis paskirstymo formulės patikslinimas, atsižvelgiant į finansinius rezultatus; tam valstybė narė turi būti pateikusi mokėjimo prašymus, apimančius bent 10 proc. pradinės mokėjimų asignavimų sumos).

Likę 40 proc. viso finansinio paketo turėtų būti valdomi pagal teminę priemonę, pagal kurią bus periodiškai teikiamas finansavimas prioritetams, nustatytiems Komisijos finansavimo sprendimuose. Ši priemonė suteikia lankstumo valdant fondą: leidžiama išmokėti lėšas techninei paramai Komisijos iniciatyva ir šiems komponentams:

–paramai konkretiems veiksmams, papildomam finansavimui, teikiamam tiksliniams didelės ES pridėtinės vertės veiksmams, vykdomiems pagal valstybių narių nacionalines programas;

–paramai Sąjungos veiksmams, valdomiems pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, ir

–pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Teminės priemonės veiksmų programavimas būtų vykdomas pagal metines ir daugiametes darbo programas, priimamas Komisijos įgyvendinimo sprendimu. Pagal šią priemonę bus galima įgyvendinti naujus prioritetus arba imtis skubių veiksmų taikant politikos tikslui tinkamiausią įgyvendinimo būdą.

Būtina dar labiau supaprastinti priemonės įgyvendinimą. Visų pirma reikia užtikrinti nuoseklų požiūrį – nustatyti taisykles, kurios derėtų su kitų Sąjungos fondų valdymui taikomomis taisyklėmis („bendras taisyklių sąvadas“), pateikti geresnes gaires dėl valdymo ir kontrolės sistemų ir audito reikalavimų, taip pat užtikrinti, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą taikant tinkamumo finansuoti taisykles būtų visapusiškai naudojamasi supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka. Taip pat svarbu kuo labiau padidinti ES pridėtinę vertę intervencijos srityse ir įgyvendinti patobulintą stebėsenos ir vertinimo sistemą, kad būtų užtikrintas geresnis veiklos rezultatais grindžiamas lėšų valdymas.

Šiame pasiūlyme nustatyta taikymo diena – nuo 2021 m. sausio 1 d. Pasiūlymas teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Vidaus saugumo fondas grindžiamas ankstesnių priemonių investicijomis ir laimėjimais. Tai:

i) 2007–2013 m. laikotarpio Saugumo ir laisvių apsaugos programa, kurią sudarė specialioji programa „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ ir specialioji programa „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“;

ii) Reglamentu (ES) Nr. 513/2014 2 sukurta viena iš 2014–2020 m. laikotarpio Vidaus saugumo fondo dalių – policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė (VSF policijos priemonė), taip pat

iii)2014–2020 m. laikotarpiu Reglamentu (ES) Nr. 1382/2013 3 nustatytos Teisingumo programos kovos su narkotikais politikos dalis.

Minėtomis priemonėmis buvo remiama bendra ES vidaus saugumo politika, pvz., policijos bendradarbiavimas, nusikalstamumo prevencija ir kova su juo (įskaitant kovą su terorizmu, valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą), krizių valdymas (žmonių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga) ir kova su narkotikų kontrabanda.

Vidaus saugumo fondo veikla turės būti suderinama su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) veikla. Fondo ir šių agentūrų veikla visapusiškai papildys viena kitą. Komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina“ 4 Komisija siūlo Sąjungos agentūroms saugumo srityje skirti 1 128 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Šis reglamentas neapima šių agentūrų finansavimo. Jų finansavimas nustatomas pagal įprastą metinę biudžeto procedūrą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Atsižvelgiant į saugumo grėsmių mastą ir svarbą, taip pat į jų kintantį ir kompleksinį pobūdį, būtina ES mastu koordinuoti veiksmus ir pagal visas ES priemones vykdomus intervencinius veiksmus. Saugumas yra kompleksinis klausimas ir jeigu Vidaus saugumo fondas nebus susietas su kitomis finansavimo priemonėmis, ES negalės užtikrinti veiksmingo atsako. Todėl saugumo klausimas sprendžiamas keliomis Sąjungos programomis. Visų pirma saugumo klausimas bus sprendžiamas užtikrinant sąveiką ir nuoseklumą su Prieglobsčio ir migracijos fondu ir Integruoto sienų valdymo fondu (jį sudaro sienų valdymo ir vizų priemonė bei muitinio tikrinimo įrangos priemonė). Neteisėtų prekių, sprogmenų ir prekursorių kontrabandos, taip pat neteisėtos migracijos stebėjimas (t. y. nustatymas) bei saugumo patikros prie išorės sienų labai padeda išsaugoti bendrą ES saugumą. Dar vienas svarbus sąveikos su migracijos ir sienų politika elementas bus didelis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklos išplėtimas, kad ji visapusiškai veiktų ir turėtų nuolatines maždaug 10 000 sienos apsaugos pareigūnų pajėgas 5 .

Be to, svarbu užtikrinti sąveiką ir nuoseklumą su sanglaudos politikos fondais, programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi, Europos skaitmenine programa, Teisingumo programa ir Teisių bei vertybių programa. Atsižvelgiant į saugumo ir teisingumo sričių ryšį vietos lygmeniu, taip pat bus sukurta ypatinga sąsaja tarp Vidaus saugumo fondo ir Teisingumo programos, siekiant užtikrinti tinkamą nusikaltimų aukų apsaugą, finansuoti bendras tyrimų grupes ir teisėjų mokymą, užtikrinti sąveikumą su Europos nuosprendžių registrų informacine sistema, pagerinti sulaikymo sąlygas ir tarpžinybinį bendradarbiavimą teisingumo ir saugumo srityse, be kita ko, per su teisingumu susijusias agentūras, pvz., Eurojustą ir Europos prokuratūrą. Kovos su narkotikais politikos srityje užtikrinama sąveika su „Europos socialiniu fondu +“, ypač su jo sveikatos komponentu. Sąveikos taip pat bus siekiama infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo ir radikalizacijos prevencijos srityse. ESF+ gali labai padėti užtikrinti geresnę integraciją ir drauge užkirsti kelią radikalizacijai. ERPF ir „InvestEU“ gali labai padėti padidinti investicijų į infrastruktūrą saugumą visoje Sąjungoje, o kibernetinio saugumo problemą galima spręsti padidinant IT sistemų saugumą. Šis klausimas, kaip ir saugumas, yra tarpvalstybinis ir tarpsektorinis reiškinys. Tai – taip pat svarbus Skaitmeninės Europos programos elementas, todėl reikia užtikrinti sąveiką su Vidaus saugumo fondu.

Saugumas sprendžiant visuotinius klausimus ir imantis veiksmų už Sąjungos ribų gali turėti didelės įtakos Sąjungos vidaus saugumui. Fondo lėšomis remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, įskaitant Pasirengimo narystei paramos priemonę, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kalbant apie išorės aspektą, fondas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Sąjungos vidaus saugumui aktualiose srityse, tokiose kaip kova su terorizmu ir radikalizacija, bendradarbiavimas su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis kovojant su terorizmu (įskaitant specialistų vizitus ir jungtines tyrimų grupes), sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu. Saugumas taip pat glaudžiai susijęs su gynyba, o gynybos srityje Sąjunga turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo interesų, vertybių ir europietiškos gyvensenos apsaugą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

ES teisė veikti vidaus reikalų srityje įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties (SESV) 3 straipsnio 2 dalyje: „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“.

Sąjungos veiksmai grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnyje, kuriame išdėstytos priemonės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti, nustatytais tikslais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į SESV 80 straipsnį, kuriame pabrėžta, kad šioms Sąjungos politikos sritims ir jų įgyvendinimui turi būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius.

Šis reglamentas grindžiamas SESV 82 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu ir 87 straipsnio 2 dalimi, kurios yra suderinami teisiniai pagrindai, atsižvelgiant į konkrečias teisines aplinkybes, taikomas priimant sprendimus pagal SESV V antraštinę dalį.

Pagal šį reglamentą finansinė parama bus teikiama remiantis bendra Sąjungos politika (strategijomis, programomis ir veiksmų planais), teisės aktais, praktiniu bendradarbiavimu ir grėsmės bei rizikos vertinimais. Taigi programa, pagal kurią šiuo metu šioje politikos srityje teikiama finansinė parama (VSF policijos priemonė), atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio taisykles, turėtų būti panaikinta nuo 2021 m. sausio 1 d.

Be to, 2018 m. gegužės 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Bendrų nuostatų reglamento 6 , kad būtų pagerintas pasidalijamojo valdymo srityje teikiamos paramos koordinavimas ir būtų suderintas paramos įgyvendinimas. Pagrindinis to pasiūlymo tikslas – supaprastinti politikos įgyvendinimą. VSF pasidalijamojo valdymo dalį apima šios bendros nuostatos.

Skirtingais fondais, valdomais pagal pasidalijamojo valdymo principą, siekiama vienas kitą papildančių tikslų; naudojamas tas pats valdymo būdas, todėl Reglamente (ES) Nr. [BNR] nustatyti bendri principai, kaip antai partnerystės principas. Tame reglamente taip pat išdėstyti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės sutarčių, sudarytinų su kiekviena valstybe nare, ir išdėstytas bendras požiūris, pagal kurį daug dėmesio skiriama fondų veiklos rezultatams. Atitinkamai jame nustatytos reikiamos sąlygos ir stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo tvarka. Taip pat nustatytos bendros nuostatos dėl tinkamumo finansuoti taisyklių, finansų valdymo ir valdymo bei kontrolės tvarkos.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Valdant saugumo grėsmes gali kilti uždavinių, kurių valstybės narės negali spręsti vienos. Apskritai šioje srityje Sąjungos intervencija ir ES biudžeto lėšų sutelkimas akivaizdžiai teikia pridėtinės vertės.

Saugumo srityje sunkus ir organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir kita grėsmė saugumui vis dažniau įgyja tarpvalstybinį pobūdį. Tarpvalstybinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas nepaprastai svarbus sėkmingai šių grėsmių prevencijai ir jų šalinimui užtikrinti, pvz., keičiantis informacija, vykdant bendrus tyrimus, taikant sąveikiąsias technologijas ir atliekant bendrus grėsmės bei rizikos vertinimus. Finansinė parama pagal šį reglamentą padės stiprinti nacionalinius ir europinius gebėjimus tose politikos srityse, taip pat sukurti Sąjungos sistemą, kuria išreiškiamas solidarumas, ir bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama politika, plėtojimo platformą.

Norint užtikrinti ES saugumą, reikia didelių valstybių narių išteklių ir gebėjimų. Pagerinus bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą telkiant valstybių narių išteklius būtų pasiekta masto ekonomija ir sąveika, taip užtikrinant veiksmingesnį viešųjų lėšų naudojimą ir padidinant tarpusavio solidarumą, pasitikėjimą ir atsakomybės už bendrą ES politiką pasidalijimą. Tai itin svarbu saugumo srityje, kurioje finansinė parama visokių formų bendroms tarpvalstybinėms operacijoms būtina norint gerinti policijos, muitinės, sienos apsaugos pareigūnų ir teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kalbant apie vidaus reikalų išorės aspektą, akivaizdu, kad, ėmusis priemonių ir sutelkus išteklius ES lygmeniu, ES turės daug daugiau reikiamų galimybių įtikinti kitas šalis bendradarbiauti su ja sprendžiant saugumo klausimus, kurie pirmiausia svarbūs ES ir valstybėms narėms.

Šiame pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo, nes didžioji finansavimo dalis bus skiriama vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir atsižvelgiant į valstybių narių institucijų kompetenciją, kartu visiškai pripažįstant, kad intervencija turėtų būti vykdoma tinkamu lygmeniu, o Sąjungos vaidmuo neturėtų viršyti to, kas būtina.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir patenka į veiksmų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kaip apibrėžta SESV V antraštinėje dalyje, taikymo sritį. Tikslai ir atitinkamo lygio finansavimas yra proporcingi fondo siekiams. Šiame pasiūlyme numatyti veiksmai susiję su policijos bendradarbiavimo europiniu aspektu.

•Priemonės pasirinkimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Vidaus saugumo fondo.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Pasiūlyme atsižvelgiama į ankstesnių policijos bendradarbiavimo finansavimo priemonių vertinimo rezultatus. Jis pagrįstas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio priemonių – specialiosios programos „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ ir specialiosios programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ – ex post vertinimu, taip pat Vidaus saugumo fondo (tai dabartinio 2014–2020 m. laikotarpio fondas) policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės tarpiniu vertinimu. Kalbant apie skirtingus vertinimo kriterijus, nustatyti toliau išdėstyti faktai.

VSF policijos priemonė iš esmės buvo veiksminga ir padėjo užkirsti kelią tarpvalstybiniam, sunkiam ir organizuotam nusikalstamumui, įskaitant terorizmą, ir su jais kovoti, taip pat stiprinti teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, o drauge – užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje. Ji taip pat padėjo pagerinti valstybių narių gebėjimą veiksmingai valdyti su saugumu susijusią riziką ir krizes ir (mažesniu mastu) apsaugoti žmones ir ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo teroristinių išpuolių ir kitų saugumo incidentų. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad priemonė padėjo stiprinti valstybių narių ir Europos subjektų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, taip pat pagerinti valstybių narių gebėjimą plėtoti visapusišką grėsmės ir rizikos vertinimą, nors pagal ją finansuota palyginti nedaug nacionalinio ir Sąjungos lygmens projektų. Finansuota keletas Sąjungos lygmens išankstinio perspėjimo ir bendradarbiavimo krizių prevencijos srityje veiksmų (pvz., tinklas „Atlas“).

Tačiau iki šiol VSF policijos priemonė nedaug sustiprino valstybių narių administracines ir operatyvines galimybes apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, apsaugoti aukas, plėtoti mokymo sistemas ir mainų programas bei imtis veiksmų su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, nors dauguma projektų, susijusių su šiais operatyviniais tikslais, vis dar vykdomi.

Kalbant apie veiksmingumą, remiantis turimais vertinimo duomenimis, matyti, kad apskritai priemonės rezultatai pasiekti pagrįstomis sąnaudomis tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių atžvilgiu. Kai kurios valstybės narės ėmėsi įgyvendinti nacionalines veiksmingumo didinimo priemones. Tačiau dauguma valstybių narių turi problemų dėl ES gairių, bendrų rodiklių ir ataskaitų teikimo ir (arba) stebėsenos kalendoriaus. Nepaisant paprastinimo, pastebėta administracinė našta mažino veiksmingumą.

Nustatyta, kad bendros trijų fondų (Vidaus saugumo fondo policijos priemonės, Vidaus saugumo fondo sienų ir vizų priemonės (VSF sienų ir vizų priemonė) ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF)) procedūros padėjo užtikrinti supaprastinimą. Kelios valstybės narės, kurios taikė supaprastintą išlaidų apmokėjimą, pripažino, kad jis padeda veiksmingai mažinti administracinę naštą. Tačiau paprastinimo priemonių ir administracinės naštos mažinimo priemonių numatytų tikslų pasiekta tik iš dalies. Nepaisant supaprastinimo, šiame etape mažai įrodymų, kad administracinė našta gerokai sumažinta. Vis dar laikoma, kad stebėsenos, ataskaitų teikimo ir kontrolės priemonės sunkina veiklą ir valstybės narės paprašė papildomų rekomendacijų, kaip laikytis ES reikalavimų. Taip pat pranešta, kad administracinę naštą didina ataskaitų teikimo reikalavimai ir tai, kad kai kurie rodikliai neaktualūs.

Po migracijos ir saugumo krizės pirminis priemonės loginis pagrindas ir tikslai tebėra aktualūs. Atsižvelgiant į kintančius poreikius programavimo ir įgyvendinimo etapuose, įdiegti tinkami mechanizmai. Priemone užtikrinamas lankstumas (galimybė perkelti finansavimą tarp tikslų) padėjo tenkinti kintančius poreikius; tačiau valstybės narės pageidautų dar didesnio lankstumo, kuris būtų pasiektas sumažinus nacionalinių tikslų skaičių ir atsisakius minimalių asignavimų lygių kiekvienam tikslui.

Laikoma, kad priemonė yra nuosekli, o jos tikslai papildo kitų nacionalinės politikos krypčių tikslus. Projektavimo, programavimo ir įgyvendinimo etapuose užtikrintas nuoseklumas su kitomis ES finansavimo priemonėmis ir jų papildomumas. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą įgyvendinimo etape, įdiegtos koordinavimo priemonės. Nuoseklumą užtikrinti labai padeda stebėsenos komitetas ir atsakingos institucijos. Įvairūs įgyvendinimo būdai vienas kitą papildė. Tačiau dar būtų galima pagerinti padėtį, susijusią su ES agentūromis ir vidaus nuoseklumu, nes paramos gavėjai mažai žino apie VSF sistemos veiksmus ir projektus.

Apskritai šia priemone užtikrinta ES pridėtinė vertė: ji padėjo pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, keitimąsi žiniomis ir geriausia praktika, valstybių narių teisėsaugos institucijų tarpusavio pasitikėjimą ir pagrindinių ES politikos krypčių taikymą ir įgyvendinimą (poveikis procesui). Be to, priemonė padėjo išplėsti veiksmų aprėptį ir pagerinti jų kokybę – investuoti į sritis, kurioms retai teikiama pirmenybė arba kurios yra itin specializuotos. Įsigyta moderniausia įranga padėjo nacionalinėms valdžios institucijoms imtis specializuotų intervencinių priemonių, kurių taikymo sritis platesnė. Priemonė taip pat padėjo keistis įvairesnių rūšių informacija ir rengti įvairesnius teisėsaugos pareigūnų mokymus (poveikis mastui). Ji padėjo derinti ES lygmens nusikalstamumo prevencijos mokslinius tyrimus, sudarė palankesnes sąlygas didesnėms investicijoms ir sutelkti dėmesį į ilgalaikes šios srities priemones. Priemonė taip pat suteikė galimybę skirti didelio masto investicijų, visų pirma į IT sistemas, mokymą ir specializuotą įrangą (poveikis apimčiai). Jei nebūtų buvę VSF policijos priemonės finansavimo, būtų sumenkusi ES atsako į tarpvalstybinį bendradarbiavimą kokybė ir valstybių narių galimybės įgyvendinti novatoriškus sprendimus (poveikis vaidmeniui).

Priemonės tvarumas buvo užtikrintas derinant jos veiksmus su veiksmais, išplėtotais atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus arba ES reikalavimus. Programavimo ir įgyvendinimo etapuose tiek pagal pasidalijamojo valdymo principą, tiek pagal tiesioginio valdymo principą įdiegta visapusiškų priemonių ir mechanizmų, kuriais užtikrinamas tvarumas. Tačiau, kadangi dauguma projektų toliau įgyvendinami, sunku nustatyti, ar poveikis tikslinėms grupėms ir konkrečioms sritims bus tikrai ilgalaikis.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2018 m. sausio 10 d. – kovo 9 d. vyko dvi tikslinės atviros viešos konsultacijos dėl ES lėšų migracijos ir saugumo srityse. Apskritai respondentai pabrėžė būtinybę supaprastinti vidaus reikalų finansavimo priemonių įgyvendinimą, suteikti daugiau lankstumo (konkrečiai kalbant apie gebėjimą reaguoti į su migracija ir saugumu susijusias krizes) ir padidinti finansavimą bei paramą srityse, kuriose plačiai dalijamasi atsakomybe (prieglobsčio ir sienų valdymo) ir (arba) valstybės narės plačiai bendradarbiauja tarpusavyje arba su vidaus reikalų agentūromis. Iš atsakymų matyti, kad šios priemonės gali padėti padidinti priemonių efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat ES pridėtinę vertę. Suinteresuotosios šalys taip pat nurodė, kad reikia didinti vidaus reikalų politikos svertą trečiosiose šalyse.

Su atsakingomis valstybių narių institucijomis konsultuotasi PMIF ir VSF komitete. Valstybės narės pateikė nuomones dėl pagrindinių finansavimo prioritetų, problemų, fondų struktūros ir įgyvendinimo būdų. Taip pat konsultuotasi su kitomis pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir PMIF bei VSF finansavimo, skiriamo pagal tiesioginį ir netiesioginį valdymą, gavėjais, pavyzdžiui, su tarptautinėmis organizacijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, o prireikus ir su vidaus reikalų agentūromis.

Suinteresuotosios šalys sutiko, kad, siekiant padidinti ES pridėtinę vertę, ES išlaidos turėtų atitikti ES lygmens prioritetus ir politinius įsipareigojimus, taip pat padėti įgyvendinti ES vidaus reikalų acquis. Suinteresuotosios šalys paragino skirti pakankamai lėšų esamiems ir naujiems uždaviniams spręsti. Atitinkamoms vidaus reikalų agentūroms taip pat turėtų būti skirtas pakankamas finansavimas, atsižvelgiant į jų plečiamą veiklą. Suinteresuotosios šalys sutarė, kad fondų struktūra turėtų būti lankstesnė. Jos nustatė, kad, norint toliau pakankamai lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, reikėtų išlaikyti daugiametes nacionalines programas. Nevyriausybinių organizacijų nuomone, reikėtų toliau taikyti ir tiesioginio valdymo būdą.

Per šias konsultacijas buvo patvirtintas bendras pagrindinių suinteresuotųjų šalių sutarimas, kad būtina išlaikyti plačią ES finansavimo taikymo sritį, be kita ko, kiek tai susiję su jos išorės aspektu, vidaus reikalų politikos poveikio stiprinimu, įgyvendinimo mechanizmų supaprastinimu ir didesniu lankstumu, visų pirma reaguojant į ekstremaliąsias situacijas.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2016 m. pradėtas ir 2017 bei 2018 m. tęstas būsimų vidaus reikalų srities finansavimo priemonių rengimas. Be kita ko, 2017 m. buvo atlikti DFP tyrimai, siekiant paremti 2017 m. rugsėjo mėn. pradėtą poveikio vertinimą. Šiuose tyrimuose išnagrinėti esamų finansinių priemonių vertinimų ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai ir problemos, tikslai ir politikos galimybės, įskaitant tikėtiną jų poveikį, nurodytą poveikio vertinime.

•Poveikio vertinimas

Atliktas pasiūlymo poveikio vertinimas. Jis apėmė: Prieglobsčio ir migracijos fondą, Vidaus saugumo fondą ir Integruoto sienų valdymo fondą, kurį sudaro sienų valdymo ir vizų priemonė ir muitinio tikrinimo įrangos priemonė. Su poveikio vertinimo santrauka ir teigiama Reglamentavimo patikros valdybos nuomone galima susipažinti šioje svetainėje: http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/?fuseaction=ia .

Poveikio vertinimo ataskaitoje išnagrinėtos įvairios politikos galimybės, susijusios su finansavimo teikimo būdais. Išnagrinėtas nuoseklumas su kitomis ES finansavimo priemonėmis ir jų papildomumas, migracijos ir saugumo finansavimo išorės aspektas, lankstumas stabiliomis finansinėmis aplinkybėmis (įskaitant teminę priemonę), įgyvendinimo būdai (pasidalijamasis, tiesioginis ir netiesioginis valdymas), galimybė teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir laikotarpio vidurio peržiūros mechanizmas. Atsižvelgiant į ankstesnių (2007–2013 m. programavimo laikotarpio) fondų ex post vertinimo bei dabartinių (2014–2020 m. programavimo laikotarpio) fondų tarpinių vertinimų rezultatus ir rekomendacijas, tinkamiausia galimybė yra galimybių derinys.

Poveikio vertinime atsižvelgiama į Reglamentavimo patikros valdybos rekomendacijas. Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti pagrindiniai iškelti klausimai ir rekomendacijos dėl tobulintinų Prieglobsčio ir migracijos fondo, Sienų valdymo ir vizų priemonės (įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą) bei Vidaus saugumo fondo elementų. Taip pat nurodyta, kaip, atsižvelgiant į juos, iš dalies pakeista poveikio vertinimo ataskaita.

Pagrindiniai Reglamentavimo patikros valdybos iškelti klausimai	Poveikio vertinimo ataskaitos pakeitimai
Ataskaitoje nepaaiškinta, kaip didesnė ES kompetencija šiose srityse [vidaus reikalų] ir išplėstas agentūrų vaidmuo paveiks visą sistemą.	Kalbant apie Prieglobsčio ir migracijos fondą, Sienų valdymo ir vizų priemonę (įtrauktą į Integruoto sienų valdymo fondą) ir Vidaus saugumo fondą, ataskaita patikslinta, siekiant paaiškinti, kokį poveikį ES kompetencijos išplėtimas ir didesnis agentūrų vaidmuo daro atitinkamų fondų vaidmenims (3.2 skirsnis). Vidaus reikalų agentūroms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant Sąjungos migracijos ir saugumo politiką. Taigi jos bus svarbios nacionalinių programų programavimo etape, o jų stebėjimo veikla bus remiamasi atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą. Išplėstais agentūrų įgaliojimais bus siekiama ne pakeisti šiuo metu valstybių narių vykdomas užduotis, o veikiau stiprinti ir tobulinti Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmus migracijos, sienų valdymo ir saugumo srityse.
Kiti iškelti klausimai ir rekomendacijos, kaip pagerinti padėtį	Poveikio vertinimo ataskaitos pakeitimai
1) Ataskaitoje turėtų būti nurodyti pagrindiniai programos struktūros ir prioritetų pokyčiai, palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu. Be to, ataskaitoje turėtų būti išaiškintas programos išorės komponento mastas, t. y. išorės priemonių papildomumas.	Ataskaita patikslinta, siekiant pristatyti pagrindinius programos struktūros pokyčius, palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu (3.2 skirsnis), ir išaiškinti išorės komponento taikymo sritį ir išorės priemonių papildomumą (3.3 skirsnis). Fondų tikslai grindžiami jų pirmtakų, kurie apskritai laikyti pakankamai plačiais, kad padėtų įgyvendinti ES politikos prioritetus ir suteikti ES pridėtinės vertės, apimtimi. Derinant prioritetus ir veiksmus atsižvelgta į politikos pokyčius ir poreikį užtikrinti sąveiką su kitais ES fondais. Išorės aspekto intervencinių priemonių rengimas ir įgyvendinimas bus derinamas su ES išorės veiksmų ir užsienio politika, visų pirma ES išorės priemonėmis.
2) Ataskaitoje taip pat turėtų būti paaiškinta, kokios įtakos ES kompetencijos išplėtimas ir didesnis agentūrų vaidmuo turės atitinkamų programų vaidmeniui. Ar dėl to padidėja poreikis imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu, perduoti įgaliojimus agentūroms arba kai kuriems intervenciniams veiksmams nebeteikti pirmenybės?	Žr. ataskaitos pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į pagrindinius pirmiau nurodytus Reglamentavimo patikros valdybos svarstytus aspektus.
3) Valdybos supratimu, rengiant ataskaitą naujasis veiklos lėšų rezervų mechanizmas vis dar buvo kuriamas. Tačiau galutinė jo versija turėtų būti atnaujinta, turėtų būti išaiškintas pasirinktas mechanizmas ir jis turėtų būti pagrįstas, atsižvelgiant į kitų ES fondų valdymo patirtį (kaip žodžiu paaiškinta valdybai).	Ataskaita patikslinta, siekiant atnaujinti ir išaiškinti tinkamiausią mechanizmą, atsižvelgiant į kitų ES fondų patirtį ir pokyčius, susijusius su būsimo Bendrų nuostatų reglamento pasidalijamojo valdymo srityje rengimu (4.1.4 skirsnis). Pagal pasirinktą galimybę joks tikslinis veiklos lėšų rezervas nenurodytas. Įtrauktas mažiausias finansinio įgyvendinimo lygis, siekiant skirti papildomą finansavimą atliekant techninį koregavimą laikotarpio viduryje, o į veiklos rezultatų elementus bus atsižvelgiama teikiant papildomas lėšas per teminę priemonę.
4) Ataskaitoje turėtų būti išaiškinta, kokia bus naujojo pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju mechanizmo funkcija kiekvieno iš trijų migracijos ir saugumo fondų paketuose, taip pat tai, kad dėl teminės priemonės suteikto naujo lankstumo pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju naudojimas turėtų būti ribotas. Ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kuo šis mechanizmas pranašesnis už finansavimą ekstremaliosios situacijos atveju ankstesniu programavimo laikotarpiu.	Ataskaita patikslinta, siekiant išaiškinti, kaip veiks naujas pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju mechanizmas (4.1.3 skirsnis). Fondų lėšomis teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju turėtų papildyti neatidėliotinos pagalbos rezervą (ES biudžeto lygmeniu) ir būti naudojama aiškiai apibrėžtose situacijose. Dėl teminės priemonės lankstumo tikėtina, kad pagalba ekstremaliosios situacijos atveju bus naudojamasi mažiau nei dabartiniu programavimo laikotarpiu. Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama pasidalijamojo, tiesioginio arba netiesioginio valdymo būdu.
5) Stebėsenos tvarka nėra gerai išplėtota. Ataskaitoje turėtų būti išaiškinta, kaip bus nustatoma ir vertinama programų sėkmė.	Siekiant pristatyti programų sėkmės vertinimą, ataskaita patikslinta (5.1 skirsnis). Vertinimas bus grindžiamas Komisijos ir valstybių narių nustatytais tikslais, dėl kurių bus susitarta nacionalinėse programose, ir vėlesniais tų tikslų įgyvendinimo vertinimais, taikant produkto ir rezultato rodiklius, įtrauktus į teisės aktų pasiūlymus. Ataskaitų teikimo reikalavimai, taikomi pasidalijamojo valdymo atveju, nustatyti Bendrų nuostatų reglamente.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Bendrų nuostatų reglamentu 7 (bendru visoms pasidalijamojo valdymo politikos sritims) bus užtikrintas fondo supaprastinimas, kiek įmanoma taikant bendras programų įgyvendinimo taisykles. Be to, valstybės narės bus skatinamos dar labiau naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Siekiant sumažinti administracinę naštą, audito metodas bus supaprastintas, kad dėmesys būtų labiau telkiamas į rizika pagrįstą audito imties sudarymą ir būtų laikomasi vieno audito principo.

Tolesnis supaprastinimas pagal tiesioginį valdymą bus užtikrintas naudojant bendras Komisijos masto IT priemones (E. dotacijų valdymo sistema).

•Pagrindinės teisės

Finansinė parama iš Sąjungos biudžeto yra būtina VSF valdyti, kad jis galėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje, visų pirma kovoti su terorizmu ir radikalizacija, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, taip pat padėti nusikaltimų aukoms ir jas apsaugoti, visapusiškai gerbiant pagrindines teises. Šių tikslų bus siekiama visapusiškai laikantis Sąjungos įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių. Tai bus atidžiai stebima įgyvendinant fondą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiu Vidaus saugumo fondui numatyta 2 500 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Įgyvendinimas bus vykdomas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Finansinis paketas bus naudojamas taip: 60 proc. bus skirta valstybių narių programoms, kurios bus įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, o 40 proc. bus skirta teminei priemonei ir bus naudojama konkretiems veiksmams nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Teminės priemonės paketas taip pat bus naudojamas Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Bus patobulinta stebėsenos ir vertinimo sistema. Be kita ko, bus pagerinta atitinkamų ES fondų investicijų sekimo metodika, kad būtų galima laiku pasiekti veiklos rezultatų ir užtikrinti, kad vertinimais būtų galima veiksmingai remtis ateityje peržiūrint politines intervencines priemones. Tai bus daroma taikant geresnius rodiklius, glaudžiau bendradarbiaujant su atitinkamais partneriais ir taikant veiklos rezultatus remiančius mechanizmus. Komisija atliks laikotarpio vidurio vertinimą ir retrospektyvinį vertinimą. Jie bus atliekami pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 22 ir 23 punktus, kuriuose trys institucijos patvirtino, kad galiojančių teisės aktų ir vykdomos politikos vertinimai turėtų būti tolesnių veiksmų pasirinkimo poveikio vertinimo pagrindas. Fondo poveikis vietos lygmeniu bus vertinamas remiantis rodikliais ir siektinomis reikšmėmis, taip pat ir išsamia fondo aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės pakankamumo ir suderinamumo su kitomis ES politikos sritimis analize. Taip pat bus įtraukiama įgytos patirties pavyzdžių, kad būtų galima nustatyti trūkumus, problemas ar tolesnio veiksmų ar jų rezultatų tobulinimo potencialą ir kad būtų galima kiek įmanoma padidinti jų poveikį.

Kalbant apie ataskaitų teikimą, tikimasi, kad valstybės narės programų įgyvendinimo ataskaitas teiks pagal šiame reglamente ir Bendrų nuostatų reglamente nustatytas sąlygas.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomo reglamento I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nustatytas jo tikslas, taikymo sritis ir pagrindinės apibrėžtys. Jame taip pat nustatyti reglamento tikslai ir teiktinos paramos taikymo sritis. Siūloma šių straipsnių taikymo sritis iš esmės pagrįsta dabartiniu Reglamentu dėl Vidaus saugumo fondo policijos priemonės, atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius, pavyzdžiui, Europos saugumo darbotvarkę, kovą su terorizmu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, taip pat naująją sąveikos darbotvarkę.

II skyriuje „Finansinė ir įgyvendinimo programa“ nustatyti bendri paramos pagal šį reglamentą principai ir pripažįstama nuoseklumo su atitinkamomis ES finansavimo priemonėmis ir jų papildomumo svarba. Skyriuje taip pat nustatyti pagal reglamentą remiamų veiksmų įgyvendinimo būdai: pasidalijamasis, tiesioginis ir netiesioginis valdymas. Siūlomas įgyvendinimo būdų derinys yra pagrįstas teigiama tokio derinimo patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę finansavimo priemonę.

Pirmajame šio skyriaus skirsnyje išdėstyta finansinė programa. Pasiūlyme nurodyta fondui ir jo naudojimui pagal įvairius įgyvendinimo būdus skirta finansinio paketo suma.

Antrajame, trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose aprašoma fondo įgyvendinimo sistema, pavyzdžiui, Komisijos ir valstybių narių programos. Taip pat išdėstytos sąlygos, taikomos pagal reglamentą remiamiems veiksmams, pavyzdžiui, susijusios su įrangos įsigijimu ir mokymo veikla. Šiame skirsnyje nustatyta išsami valstybių narių programų laikotarpio vidurio peržiūros ir konkrečių veiksmų, Sąjungos veiksmų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, techninės paramos, derinimo operacijų bei veiklos paramos tvarka.

Paskutiniame, penktajame, skirsnyje išdėstytos būtinos nuostatos dėl valstybių narių metinių veiklos rezultatų ataskaitų, stebėsenos ir vertinimo.

III skyriuje „Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos“ pateiktos nuostatos dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimo Komisijai ir dėl komiteto procedūros. Nustatyta siūlomo reglamento įsigaliojimo data ir tai, kad reglamentas pagal Sutartis bus privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse nuo 2021 m. sausio 1 d.

2018/0250 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Vidaus saugumo fondo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 9 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)vidaus saugumo užtikrinimas, kuris priklauso valstybių narių kompetencijai, turėtų būti bendras ES institucijų, atitinkamų Sąjungos agentūrų ir valstybių narių siekis. 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje 10 Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas nustatė bendrus 2015–2020 m. laikotarpio prioritetus, juos Taryba dar kartą patvirtino 2015 m. birželio mėn. atnaujintoje Vidaus saugumo strategijoje 11 , o Europos Parlamentas – 2015 m. liepos mėn. rezoliucijoje 12 . Minėta bendra strategija siekiama nustatyti strateginę Sąjungos lygmens darbo vidaus saugumo srityje sistemą, be to, joje nustatyti pagrindiniai veiksmų prioritetai, norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos atsaką į saugumo grėsmes 2015–2020 m. laikotarpiu. Visų pirma tai kova su terorizmu ir radikalizacijos prevencija, organizuoto nusikalstamumo sužlugdymas ir kova su kibernetiniais nusikaltimais;

(2)2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai patvirtino įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

(3)2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba paragino tęsti darbą siekiant ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumo. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo sukuriama ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistema, pasiūlymą 13 ;

(4)Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje, taip pat su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis priemonių;

(5)tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės ir prekės būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma veikla. Dėl, be kita ko, terorizmo, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupių nusikalstamumo, prekybos narkotikais, korupcijos, kibernetinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis ir neteisėtos prekybos ginklais toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų;

(6)daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Pagal SESV 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį skiriamas finansavimas turėtų remti priemones, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai nusikalstamumo prevencijos ir policijos bendradarbiavimo srityje, kurias įgyvendina visų valstybių narių kompetentingos institucijos ir kurios susijusios visų pirma su keitimusi informacija, didesniu operatyviniu bendradarbiavimu ir pagalba stiprinant gebėjimus kovoti su nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią. Fondo lėšomis neturėtų būti remiamos veiklos sąnaudos ir veikla, susijusi su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas, kaip nurodyta SESV 72 straipsnyje;

(7)tam, kad būtų išsaugotas Šengeno acquis ir sustiprintas jo veikimas, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. privalo vykdyti sistemingas išorės sienas kertančių ES piliečių patikras atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Valstybių narių solidarumas, aiškumas dėl užduočių pasidalijimo, pagrindinių teisių ir laisvių bei teisinės valstybės principo laikymasis, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir būtinas nuoseklumas su saugumo išorės aspektu turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais Sąjunga ir valstybės narės turėtų vadovautis siekdamos sukurti tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą;

(8)siekiant prisidėti prie veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos, kuria siekiama visoje Europos Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kūrimo ir įgyvendinimo, valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama, sukuriant ir valdant Vidaus saugumo fondą (toliau – fondas);

(9)fondą reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis;

(10)pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnį fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama vaikų apsauga nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Fondo lėšomis taip pat reikėtų remti vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemones ir pagalbą jiems;

(11)atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu nustatytus bendrus prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, fondo lėšomis bus remiami veiksmai, kuriais siekiama šalinti pagrindines grėsmes saugumui, visų pirma kovoti su terorizmu ir radikalizacija, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, taip pat padėti nusikaltimų aukoms ir jas apsaugoti. Fondas padės užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat būtų tinkamai pasirengusios reaguoti į kintančias ir kylančias grėsmes, kad galėtų įgyvendinti tikrą saugumo sąjungą. To turėtų būti siekiama teikiant finansinę paramą, kuria remiamas geresnis keitimasis informacija, didinamas operatyvinis bendradarbiavimas ir gerinami nacionaliniai ir kolektyviniai gebėjimai;

(12)atsižvelgiant į išsamią fondo sistemą, fondo finansinė parama visų pirma turėtų padėti remti policijos ir teisminį bendradarbiavimą ir prevenciją sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, nusikaltimų aplinkai, keitimosi informacija ir prieigos prie informacijos, terorizmo, prekybos žmonėmis, naudojimosi neteisėta imigracija, seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimo bei kibernetinių nusikaltimų srityse. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiama žmonių, viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga nuo saugumo incidentų ir veiksmingas su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas, be kita ko, plėtojant bendrą politiką (strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus), teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(13)fondas turėtų būti grindžiamas ankstesnių priemonių rezultatais ir investicijomis: 2007–2013 m. laikotarpio specialiosios programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ ir specialiosios programos „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, taip pat 2014–2020 m. laikotarpio policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Vidaus saugumo fondą, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014 14 ; fondą reikėtų išplėsti atsižvelgiant į įvykių raidą;

(14)reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius; Fondas turėtų skatinti aktyvų ir prasmingą pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat pramonės sektoriaus dalyvavimą plėtojant ir įgyvendinant saugumo politiką, be kita ko, prireikus dalyvaujant kitiems susijusiems dalyviams, Sąjungos agentūroms ir kitoms Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms, kiek tai susiję su fondo tikslu;

(15)remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą metodą, pagrįstą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, pagal šį fondą finansinė parama turėtų būti teikiama visiems veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti (pasiūlos ir paklausos mažinimas), visų pirma remiant priemones, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ir eksportu, įskaitant jų turėjimą ir įsigijimą, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje; Fondas visų pirma turėtų apimti kovos su narkotikais politikos prevencinius aspektus. Siekiant didesnės sąveikos ir aiškumo kovos su narkotikais srityje, šie kovos su narkotikais tikslų aspektai, 2014–2020 m. įtraukti į Teisingumo programą, turėtų būti įtraukti į fondą;

(16)siekiant užtikrinti, kad fondas veiksmingai padėtų didinti vidaus saugumo lygį visoje Europos Sąjungoje ir kurti tikrą saugumo sąjungą, jis turėtų būti naudojamas taip, kad valstybių narių veiksmams teiktų daugiausia pridėtinės vertės;

(17)siekiant solidarumo Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už saugumą joje, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimą, atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai imtis veiksmų, naudodama savo programos išteklius, kad įgyvendintų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 15 priimtas rekomendacijas;

(18)siekdamos prisidėti prie fondo tikslų įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programų prioritetais būtų atsižvelgiama į konkrečius fondo tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad išteklių paskirstymas tarp tikslų padėtų siekti bendro politikos tikslo;

(19)reikėtų siekti sąveikos su kitais ES fondais, jų suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(20)fondas turėtų derėti su kitomis Sąjungos saugumo srities finansinėmis programomis ir jas papildyti. Visų pirma bus siekiama užtikrinti sąveiką su Prieglobsčio ir migracijos fondu, Integruoto sienų valdymo fondu, kurį sudaro Reglamentu (ES) X nustatyta sienų valdymo ir vizų priemonė bei Reglamentu (ES) X nustatyta muitinio tikrinimo įrangos priemonė, taip pat kitais sanglaudos politikos fondais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) X [BNR], Reglamentu (ES) X nustatytos programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi, Reglamentu (ES) X nustatyta Teisių ir vertybių programa, Reglamentu (ES) X nustatyta Teisingumo programa, Reglamentu (ES) X nustatyta Europos skaitmenine programa ir Reglamentu (ES) X nustatyta programa „InvestEU“. Visų pirma turėtų būti siekiama sąveikos infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo ir radikalizacijos prevencijos srityse. Siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti politikos tikslus, išnaudoti masto ekonomiją ir išvengti veiksmų dubliavimosi, būtina taikyti veiksmingus koordinavimo mechanizmus;

(21)fondo lėšomis remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kalbant apie išorės aspektą, fondas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Sąjungos vidaus saugumui aktualiose srityse, tokiose kaip kova su terorizmu ir radikalizacija, bendradarbiavimas su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis kovojant su terorizmu (įskaitant specialistų vizitus ir jungtines tyrimų grupes), sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu;

(22)daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto Sąjungos atsako. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma padės stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus saugumo srityje;

(23)gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal šį reglamentą, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis saugumo srityje, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama saugumo acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų;

(24)kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(25)šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti nustatytos pradinės sumos, apskaičiuotos remiantis I priede nustatytais kriterijais;

(26)šios pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Kad būtų galima atsižvelgti į saugumo grėsmių arba pradinės padėties pokyčius, valstybėms narėms laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta paskirstymo formulėje, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo būklę;

(27)kadangi saugumo srities uždaviniai nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į saugumo grėsmių pokyčius ir finansavimą reikia skirti prioritetams, kurie teikia didžiausios Sąjungos pridėtinės vertės. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelės Sąjungos pridėtinės vertės, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal teminę priemonę;

(28)valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(29)dalis turimų fondo išteklių taip pat galėtų būti paskirstyti konkretiems veiksmams, kuriems reikia bendrų valstybių narių pastangų, įgyvendinti arba kai dėl naujų pokyčių Sąjungoje reikia papildomo finansavimo vienai ar daugiau valstybių narių. Šiuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;

(30)fondas turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su vidaus saugumu, ir suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą sudaro visų atrinktų konkrečių išlaidų, susijusių su tikslų pagal fondą įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(31)siekiant papildyti šio fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(32)siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą nedelsiant reaguoti į saugumo incidentus ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, reikėtų sudaryti sąlygas teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą. Todėl pagalba ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti teikiama vien tik nenumatytų atvejų ir ilgalaikėms priemonėms taikyti arba tais atvejais, kai reikia skubiai imtis veiksmų dėl kompetentingų institucijų netinkamos administracinės struktūros ir nepakankamo veiklos planavimo;

(33)siekiant užtikrinti reikiamą veiksmų lankstumą ir tenkinti naujus poreikius, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti atitinkamų papildomų finansinių priemonių decentralizuotoms agentūroms, kad jos galėtų atlikti tam tikras užduotis kritiniais atvejais. Tais atvejais, kai užduotis, kurią reikia atlikti, yra tokio skubaus pobūdžio, kad jų biudžetų neįmanoma iš dalies pakeisti laiku, decentralizuotoms agentūroms turėtų būti galima skirti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, be kita ko, dotacijų forma, atsižvelgiant į ES institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas;

(34)šio fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškios Europos pridėtinės vertės;

(35)šiame reglamente nustatomas Vidaus saugumo fondo (VSF) finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta X Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 16 X dalyje;

(36)šiam fondui taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis Finansinis reglamentas] 17 (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas VSF veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(37)siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Bendrų nuostatų reglamentas (ES) Nr. X 18 , dalis;

(38)Reglamentu (ES) Nr. X [BNR] nustatyta Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Vidaus saugumo fondo tikslus ir išdėstyti konkrečias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama teikiant šio fondo paramą;

(39)finansavimo rūšis ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(40)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 19 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 20 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 21 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 22 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 23 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(41)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(42)pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 24 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(43)pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ 25 , kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų sprendžiami konkretūs atokiausių regionų uždaviniai. Fondas padeda šioms valstybėms narėms gauti tinkamų išteklių ir prireikus padėti šiems regionams;

(44)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 26 22 ir 23 dalimis, fondą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondo poveikį vietoje. Norint įvertinti fondo laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes;

(45)atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(46)atsižvelgdamos į šiuos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti fondo įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. X [BNR] ir šio reglamento nuostatas;

(47)siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kiek tai susiję su sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais;

(48)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 27 . Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį;

(49)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(50)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija [nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas / pranešė norinti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą];

(51)tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. X, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa 28 , taikymo trukme,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu įsteigiamas Vidaus saugumo fondas (toliau – fondas).

2.Jame nustatomi fondo tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

(b) nusikalstamumo prevencija – visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2009/902/TVR 29 2 straipsnio 2 dalyje;

(c)ypatingos svarbos infrastruktūra – turtas, tinklas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei arba socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas, pažeidimas ar jų sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybei narei arba Sąjungai, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos;

(d)kibernetiniai nusikaltimai – nusikaltimai kibernetinėje erdvėje, t. y. nusikaltimai, kurie gali būti vykdomi tik naudojantis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įranga ir sistemomis, kai įranga ir sistemos yra arba nusikaltimo darymo įrankis, arba pirminis nusikaltimo objektas, ir nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve, t. y. tradiciniai nusikaltimai, pavyzdžiui, seksualinis vaikų išnaudojimas, kurių mastas arba aprėptis padidėja naudojant kompiuterius, kompiuterių tinklus arba kitų rūšių IRT priemones;

(e)EMPACT veiksmai – veiksmai, kurių imamasi Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininėje platformoje (EMPACT) 30 . EMPACT yra struktūrinė tarpdisciplininė atitinkamų valstybių narių, Sąjungos institucijų ir agentūrų, taip pat trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų ir kitų viešojo bei privačiojo sektorių partnerių bendradarbiavimo platforma, kuria įgyvendinant ES politikos ciklą siekiama pašalinti prioritetuose nurodytas organizuoto ir sunkių formų tarptautinio nusikalstamumo grėsmes;

(f)ES politikos ciklas – žvalgybos informacija grindžiama tarpdisciplininė iniciatyva, kuria siekiama kovoti su Sąjungai kylančiomis didžiausiomis sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmėmis, skatinant valstybių narių, Sąjungos institucijų, agentūrų ir, kai tinkama, trečiųjų šalių bei organizacijų bendradarbiavimą;

(g)keitimasis informacija ir prieiga prie jos – SESV 87 straipsnyje nurodytoms institucijoms ir Europolui svarbios su nusikalstamų veikų, visų pirma tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas susijusios informacijos saugus rinkimas, kaupimas, apdorojimas, analizavimas ir keitimasis ja;

(h)teisminis bendradarbiavimas – teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose;

(i)LETS (angl. European Law Enforcement Training Scheme) – Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistema, kurios paskirtis – padėti teisėsaugos pareigūnams įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų, kad veiksmingai bendradarbiaujant būtų užtikrinama efektyvi tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija ir kova su juo, kaip išdėstyta 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikate dėl LETS 31 sukūrimo ir kaip nurodyta CEPOL reglamente 32 ;

(j)organizuotas nusikalstamumas – baustina veika, susijusi su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR 33 , veikloje;

(k) parengtis – bet kokia priemonė, kuria siekiama užtikrinti su galimais teroristiniais išpuoliais arba kitais su saugumu susijusiais incidentais susijusios rizikos prevenciją arba tą riziką sumažinti;

(l) Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmas – tikrinimas, ar tinkamai taikomas Šengeno acquis, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, be kita ko, policijos bendradarbiavimo srityje;

(m)kova su korupcija apima visas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją nurodytas sritis, įskaitant prevenciją, kriminalizavimą ir teisėsaugos priemones, tarptautinį bendradarbiavimą, turto susigrąžinimą, techninę paramą ir keitimąsi informacija;

(n)terorizmas – tyčinės veikos ir nusikalstamos veikos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu 34 .

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.Fondo politikos tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje, visų pirma kovojant su terorizmu, radikalėjimu, sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, taip pat teikiant pagalbą ir apsaugą nusikaltimų aukoms.

2.Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą šis fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:

(a)gerinti Sąjungos teisėsaugos institucijų tarpusavio keitimąsi informacija bei keitimąsi informacija jų viduje ir su kitomis kompetentingomis institucijomis bei kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, taip pat su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

(b)intensyvinti Sąjungos teisėsaugos institucijų tarpusavio bei jų viduje ir su kitomis kompetentingomis institucijomis vykdomas tarpvalstybines bendras operacijas, susijusias su tarpvalstybinio pobūdžio sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, ir

(c)remti pastangas stiprinti kovos su nusikalstamumu, be kita ko, terorizmu, ir jo prevencijos pajėgumus, visų pirma užtikrinant glaudesnį valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimą valstybėse narėse.

3.Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, fondo veikla įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

4.Finansuojami veiksmai įgyvendinami užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir žmogaus orumui. Veiksmai visų pirma atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas. Jei įmanoma, įgyvendindamos veiksmus valstybės narės ypatingą dėmesį pirmiausia skiria pažeidžiamiems asmenims, visų pirma vaikams ir nelydimiems nepilnamečiams, teikiamai pagalbai ir jų apsaugai.

4 straipsnis

Paramos apimtis

1.Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių šio fondo lėšomis visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai.

2.Siekiant šio reglamento tikslų šio fondo lėšomis gali būti remiami III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantys veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 straipsnį.

3.Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

(a)veiksmai, apimantys tik viešosios tvarkos palaikymą nacionaliniu lygmeniu;

(b)veiksmai, apimantys teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų, nurodytų SESV 87 straipsnyje, standartinės įrangos, standartinių transporto priemonių arba standartinės infrastruktūros įsigijimą arba techninę priežiūrą;

(c)veiksmai, vykdomi kariniais arba gynybos tikslais;

(d)įranga, kurios bent viena iš paskirčių – muitinis tikrinimas;

(e)prievartinė įranga, įskaitant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir riaušių policijos lazdas, išskyrus, jei šios priemonės skirtos mokymo tikslams;

(f)premijos informatoriams arba slaptosios operacijos pinigai 35 , kai tai nėra EMPACT veiksmų dalis.

Ekstremaliosios situacijos atveju šioje dalyje nurodyti veiksmai, kurie nėra tinkami finansuoti, gali būti laikomi tinkamais finansuoti.

5 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.Reikalavimus atitinka šie subjektai:

(a)teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

(i)valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

(ii)darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis;

(b)teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

2.Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4.Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

1 SKIRSNIS

Bendros nuostatos

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti pridėtinę vertę šio reglamento tikslams.

2.Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos priemones.

3.Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.

7 straipsnis

Biudžetas

1.Fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 2 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.Finansinis paketas naudojamas taip:

(a)1 500 000 000 EUR skiriama programų įgyvendinimui taikant pasidalijamąjį valdymą;

(b)1 000 000 000 EUR skiriama teminei priemonei.

3.Komisijos iniciatyva iki 0,84 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, susijusiai su fondo veiklos įgyvendinimu.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:

(a)konkretiems veiksmams,

(a)Sąjungos veiksmams ir

(b)pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis.

2.Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų.

3.Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kad dėl atrinktų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui.

4.Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) Nr. [BNR] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui.

5.Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei. Komisija priima Finansinio reglamento [110] straipsnyje nurodytus teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus, kuriuose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

6.Priėmusi finansavimo sprendimus, kaip nurodyta 3 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą.

7.Šie finansavimo sprendimai gali būti metiniai arba daugiamečiai ir gali būti skirti vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims.

2 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

9 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą Komisijos sprendimą.

2.Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. [BNR].

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms, kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą (toliau – programos), preliminariai paskirstomi taip:

(a)1 250 000 000 EUR – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus;

(b)250 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje.

2.Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama.

5.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.

6.Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima paramos, pagal iš šio fondo teikiamos 1–5 dalyse nurodytų rūšių veiksmams, suma.

7.Kiekvienam konkrečiam tikslui Komisijos sprendime nustatoma, ar konkretaus tikslo bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

(a)visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, ar

(b)tik viešajam įnašui.

12 straipsnis

Programos

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos programose nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais saugumo srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius uždavinius ir kad jie visiškai atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Apibrėždamos šiuos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad programoje būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išdėstytas įgyvendinimo priemones.

2.Komisija užtikrina, kad pradedant rengti programas šiame procese dalyvautų Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), atsižvelgiant į jų kompetenciją. Konkrečiau, valstybės narės konsultuojasi su Europolu dėl savo veiksmų pobūdžio, visų pirma, kai jos į savo programas įtraukia ES politikos ciklo arba EMPACT veiksmus arba Jungtinės darbo grupės elektroninių nusikaltimų klausimais (J-CAT) koordinuojamus veiksmus. Prieš įtraukdamos mokymus į savo programas, valstybės narės juos suderina su CEPOL, kad būtų išvengta dubliavimo.

3.Prireikus Komisija gali įtraukti Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA) į 5 skirsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo veiklą, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems teikiama fondo parama, atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus.

4.Įrangai, transporto priemonėms įsigyti arba su saugumu susijusiai infrastruktūrai įrengti gali būti panaudojama ne daugiau kaip 15 proc. valstybės narės programos asignavimo. Ši riba gali būti viršyta tik tinkamai pagrįstais atvejais.

5.Savo programose valstybės narės pirmenybę teikia:

(a)Sąjungos prioritetams ir saugumo srities acquis, visų pirma keitimuisi informacija ir IT sistemų sąveikumui;

(b)finansinį poveikį turinčioms rekomendacijoms, pateiktoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 dėl policijos bendradarbiavimo srityje taikomo Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėsenos mechanizmo;

(c)finansinį poveikį turintiems trūkumams konkrečiose šalyse, nustatytiems atliekant poreikių vertinimus, kaip antai Europos semestro rekomendacijose, pateiktose kovos su korupcija srityje.

6.Prireikus programa iš dalies pakeičiama, kad būtų atsižvelgta į 5 dalyje nurodytas rekomendacijas. Priklausomai nuo pakeitimų poveikio, Komisija gali patvirtinti patikslintą programą.

7.Valstybės narės visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Nenumatytų arba naujai atsiradusių aplinkybių atveju arba siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.

8.Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti projektus su trečiąja šalimi arba trečiojoje šalyje naudojant šio fondo paramą, prieš pradėdama įgyvendinti projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija.

9.Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [BNR] 17 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais.

13 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.2024 m. Komisija atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 2 dalyje nurodytus kriterijus. Finansavimas teikiamas laikotarpiui nuo 2025 kalendorinių metų.

2.Jei tarpinio mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) Nr. [BNR] 85 straipsnį, negauta dėl bent 10 proc. pirminio programos asignavimo, nurodyto 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai 1 dalyje.

3.Nuo 2025 m. skiriant lėšas pagal teminę priemonę, kai tinkama, atsižvelgiama į pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [BNR] 12 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus.

14 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1.Konkretūs veiksmai – tai šio reglamento tikslus atitinkantys tarptautiniai ar nacionaliniai projektai, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai.

2.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali gauti papildomą finansavimą konkretiems veiksmams, jeigu programoje atitinkamai numatyta jį skirti ir jei jis naudojamas, siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus, be kita ko, reaguoti į naujai kylančias grėsmes.

3.Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

15 straipsnis

Veiklos parama

1.Veiklos parama sudaro dalį valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

2.Valstybė narė gali iki 10 proc. sumos, iš fondo skirtos programai, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

3.Veiklos paramą naudojanti valstybė narė laikosi Sąjungos saugumo acquis.

4.Valstybės narės programoje ir 26 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pagrindžia veiklos paramos naudojimą, siekiant šio reglamento tikslų. Prieš patvirtindama programą Komisija įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios prašyti veiklos paramos, remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis pagal kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, kaip antai Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą ir kitus kokybės kontrolės bei vertinimo mechanizmus.

5.Veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms VII priede nurodytoms užduotims ir paslaugoms.

6.Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos VII priede nurodytos konkrečios užduotys ir paslaugos.

3 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą

16 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį parama teikiama arba tiesiogiai Komisijos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą.

17 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.Sąjungos veiksmai – tai tarptautiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, atitinkantys šio reglamento tikslus.

2.Komisijos iniciatyva fondo lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su šio reglamento tikslais, finansuoti, kaip nurodyta 3 straipsnyje ir atsižvelgiant į III priedą.

3.Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

4.Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

5.Vertinimo komitetą, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, gali sudaryti išorės ekspertai.

6.Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento X [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

18 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šį fondą nustatyta derinimo operacija vykdoma laikantis Reglamento „InvestEU“ 36 ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

19 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Fondo lėšomis gali būti remiamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės. Tos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc.

20 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Reglamento (ES) Nr. [Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 127 straipsnį.

21 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjas nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su fondu, jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Šiam fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais.

4 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą

22 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.Fondo finansinė parama teikiama, siekiant tenkinti skubius ir konkrečius poreikius ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl su saugumu susijusio incidento arba naujos grėsmės, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, kuri daro arba gali daryti neigiamą poveikį vienos ar kelių valstybių narių piliečių saugumui, atveju.

2.Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybėms narėms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama numatoma programoje. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

23 straipsnis

Sudėtinis, papildomasis ir derinamasis finansavimas

1.Veiksmui, kuriam iš šio fondo skirtas įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos, taip pat ir fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Sąjungos programų taisyklės taikomos atitinkamiems įnašams, kurie pagal tas programas skiriami veiksmams. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.Pažangumo ženklu pažymėtiems veiksmams arba veiksmams, kurie atitinka visas šias sudėtines palyginamas sąlygas:

(a)yra įvertinti pagal fondą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

(b)atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

(c)negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) X [BNR] [67] straipsnio 5 dalies arba Reglamento (ES) X [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] [8] straipsnio, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.

5 skirsnis

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis. Bendros nuostatos

24 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento [43 straipsnio 3 dalies h punkto i ir iii papunkčius], teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie priemonių rezultatus, atsižvelgdama į V priedą.

2.Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti Europos Parlamentui ir Tarybai teiktiną informaciją apie veiklos rezultatus.

3.Rodikliai, kuriais grindžiama fondo veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

4.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.Siekiant veiksmingai įvertinti fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją, sukūrimo.

25 straipsnis

Vertinimas

1.Komisija atlieka šio reglamento, taip pat įgyvendinant šio fondo veiklą vykdomų veiksmų, laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus.

2.Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimus, laikantis Reglamento (ES) Nr. [BNR] 40 straipsnyje nustatyto tvarkaraščio.

2 poskirsnis. Pasidalijamojo valdymo taisyklės

26 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1.Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (įskaitant 2031 m.) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines veiklos rezultatų ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [BNR] 36 straipsnio 6 dalyje. 2023 m. teikiama ataskaita apima programos įgyvendinimą iki 2022 m. birželio 30 d.

2.Metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie:

(a)pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausia turima informacija, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. [BNR] 37 straipsnį;

(b)visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti;

(c)fondo lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma vykdomų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, papildomumą;

(d)programos indėlį įgyvendinant susijusį Sąjungos acquis ir susijusius veiksmų planus;

(e)komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

(f)reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį.

3.Komisija per du mėnesius nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos gali pateikti su ja susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaita laikoma priimta.

4.Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

27 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) Nr. [BNR] IV antraštinę dalį grindžiami VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2.Rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. [BNR] 12 straipsnio 1 dalį, 17 ir 37 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.12, 15, 24 ir 27 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12, 15, 24 ir 27 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 12, 15, 24 ir 27 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

29 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir sienų valdymo ir vizų priemonės koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Ši nuostata netaikoma 26 straipsnio 4 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui.

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Reglamentas (ES) Nr. 513/2014 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.Nedarant poveikio 1 daliai, šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Vidaus saugumo fondo policijos priemonę, kuri toliau taikoma tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

3.Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo ankstesniu teisės aktu priimtų priemonių, t. y. nuo policijos priemonės, įtrauktos į Reglamentu (ES) Nr. 513/2014 įsteigtą Vidaus saugumo fondą, prie šio fondo.

31 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vidaus saugumo fondo (VSF)

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

5 išlaidų kategorija (Saugumas ir gynyba). 12 antraštinė dalis. Saugumas

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

☑ nauja priemone

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 37

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Fondas turėtų plėtoti su jo pirmtakų parama pasiektus rezultatus ir investicijas, pavyzdžiui, remti bendrą ES politiką vidaus saugumo srityje, kaip antai policijos bendradarbiavimą, nusikaltimų prevenciją ir kovą su jais, krizių valdymą (žmonių, viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą), kovą su narkotikais.

Be to, ES finansavimu turi būti sudaromos galimybės veikti, iškilus naujoms saugumo grėsmėms arba susidarius kitoms situacijoms, kai reikia neatidėliotinų veiksmų, kurių negali užtikrinti valstybės narės veikdamos atskirai.

Nepriklausomai nuo tolesnių politinių įvykių, į visus būsimus šios srities teisės aktų pasiūlymus bus įtraukiama atskira finansinė teisės akto pažyma ir visi atitinkami finansiniai ištekliai gali būti dengiami arba iš šio fondo paketo, arba iš bet kurio kito daugiametės finansinės programos pakete esančio papildomo finansavimo.

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, gaunama papildomai, be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.

Valdant saugumo grėsmes gali kilti uždavinių, kurių valstybės narės negali spręsti vienos.

Saugumo srityje sunkus ir organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir kita grėsmė saugumui vis dažniau įgyja tarpvalstybinį pobūdį. Tarptautinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas nepaprastai svarbus sėkmingai šių nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais užtikrinti, pvz., keičiantis informacija, vykdant bendrus tyrimus, taikant sąveikiąsias technologijas ir atliekant bendrus grėsmės bei rizikos vertinimus. Finansinė parama pagal šį reglamentą padės visų pirma stiprinti nacionalinius ir europinius gebėjimus tose politikos srityse, kad Sąjungai būtų lengviau užtikrinti sistemą, kuria išreiškiamas Sąjungos solidarumas, ir sukurti bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama politika, plėtojimo platformą.

Norint užtikrinti ES saugumą, reikia didelių valstybių narių išteklių ir gebėjimų. Pagerinus bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą telkiant tokių sričių kaip mokymas ir įranga išteklius būtų pasiekta masto ekonomija ir sąveika, taip užtikrinant veiksmingesnį viešųjų lėšų naudojimą ir padidinant valstybių narių tarpusavio solidarumą, pasitikėjimą ir atsakomybės už bendrą ES politiką pasidalijimą. Tai itin svarbu saugumo srityje, kurioje finansinė parama visokių formų bendroms tarpvalstybinėms operacijoms būtina norint gerinti policijos, muitinės, sienos apsaugos pareigūnų ir teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kalbant apie vidaus reikalų išorės aspektą, akivaizdu, kad, ėmusis priemonių ir sutelkus išteklius ES lygmeniu, ES turės daug daugiau reikiamų galimybių įtikinti trečiąsias šalis bendradarbiauti su ES sprendžiant saugumo klausimus, kurie pirmiausia svarbūs ES ir valstybėms narėms.

1.4.3.Panašios patirties išvados

Žemiau pateikti duomenys gauti atlikus 2014–2020 m. programavimo laikotarpio VSF policijos priemonės tarpinį vertinimą ir 2007–2013 m. laikotarpio programų „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ (ISEC) ir „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ (CIPS) ex post vertinimus. Pažymėtina, kad VSF policijos priemonė yra pirma šios politikos srities ES finansavimo programa, įgyvendinama taip pat ir taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis; ankstesnes programas įgyvendino tik Komisija tiesiogiai.

–Svarba, taikymo sritis ir dydis

Dabartinės VSF policijos priemonės plati taikymo sritis užtikrina, kad pagal ją galima remti reikalingų ES lygmens veiksmų saugumo srityje įgyvendinimą. Fondo užtikrinamas lankstumas (galimybė perkelti finansavimą tarp tikslų) padėjo tenkinti kintančius poreikius, tačiau valstybės narės pageidautų dar didesnio lankstumo, kuris būtų pasiektas pašalinant minimalius lėšų asignavimus tikslams ir sumažinant nacionalinių tikslų skaičių. Be to, numačius valstybėms narėms skirtinas sumas programavimo laikotarpio pradžioje, remiantis statistiniais duomenimis, neatsižvelgiama į valstybių narių poreikių kitimą įgyvendinimo laikotarpiu. Teikiant programavimo laikotarpiu papildomą finansinę paramą, programavimo laikotarpio pradžioje nustatyta paskirstymo formulė nenumato lankstaus požiūrio, o tai gali daryti poveikį fondo veiksmingumui ir efektyvumui.

- Efektyvumas

Dabartinė VSF policijos priemonė laikoma efektyvia ir prisidedančia prie tikslų siekimo. Vertinimai rodo, kad taikant įvairius įgyvendinimo būdus saugumo, migracijos ir sienų valdymo srityje galima efektyviai siekti programų tikslų. Turi būti išsaugomas įgyvendinimo mechanizmų visapusiškumas. Kita vertus, vertinimais ir toliau nustatytas lankstumo trūkumas, kurį atstoja numatomumas, nes valstybių narių valdžios institucijoms ir paramos gavėjams reikalingas finansinis ir teisinis tikrumas, kad būtų galima suplanuoti fondo įgyvendinimo veiklą visu programavimo laikotarpiu, o tai riboja jų efektyvumą. Dabartinėje VSF policijos priemonėje nėra finansinio paketo, kuris būtų paskirstomas nacionalinėms programoms pagal laikotarpio vidurio peržiūros sistemą, todėl ribojamos galimybės teikti nacionalinėms programoms papildomą finansavimą. Dar vienas apribojimas susijęs su tuo, kad įgyvendinimo laikotarpiu laikotarpio vidurio peržiūra gali būti taikoma tik iš anksto numatytu laiku. Migracijos krizė ir augančios saugumo grėsmės ES pastaraisiais metais parodė, kad reikia taikyti lankstumą nuo pat programavimo laikotarpio pradžios, kad būtų galima reaguoti į pokyčius vietoje. Tarpiniuose vertinimuose taip pat pažymima, kad reikia aiškios intervencijų logikos ir kad labiau koncentruojant nacionalines programas didėtų jų efektyvumas, suteikiant pirmenybę tam tikriems tikslams; be to, taikant tiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą, svarbi visapusiška stebėsenos ir vertinimo sistema. Ją sukūrus iš pat pradžių, užtikrinama nuosekli ir tolygi pažangos ir efektyvumo stebėsena.

- Veiksmingumas (įskaitant supaprastinimą ir administracinės naštos mažinimą)

Suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad paprastinant procedūras padaryta pažanga. Naudingomis pripažintos novatoriškos priemonės (supaprastintas išlaidų apmokėjimas, daugiametis programavimas). Nustačius bendras PMIF ir VSIF įgyvendinimo taisykles sustiprintos trijų finansavimo priemonių valdymo sąsajos, užtikrinant už dviejų programų valdymą atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, o kai kuriais atvejais – susivienijimą.

Tačiau ir administracija, ir paramos gavėjai administracinę naštą vis dar vertina kaip per didelę, ir tai mažina fondų veiksmingumą. Pavyzdžiui, taikant nacionalines tinkamumo finansuoti taisykles būtų galima sumažinti administracinę naštą, tačiau kartais taikomos tinkamumo finansuoti taisyklės išlieka pernelyg griežtos. Nepakankamai taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Tiesioginio valdymo būdu teikiant pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, valstybėms narėms ir Komisijai tenka palyginti didelė administracinė našta. Ji susijusi su tuo, kad per trumpą laiką reikia nustatyti išsamų susitarimą dėl dotacijos ir dar išsamesnius Komisijos reikalavimus paramos gavėjams dėl ataskaitų teikimo (palyginus su pasidalijamuoju valdymu). Kad būtų lengviau valdyti fondą, reikia pakankamo lygmens techninės paramos ir tolesnių pastangų paprastinti galimų paramos gavėjų prieigą prie fondų, teikiant informaciją apie veiksmus ir finansavimo galimybes. Be to, dabartinėje VSF policijos priemonėje nėra mechanizmo, kuriuo būtų siekiama gerinti veiklos rezultatus, kaip, pavyzdžiui, paskatų sistemos, kuri padėtų dar labiau didinti programų efektyvumą ir veiksmingumą. Be tokios sistemos nėra būdų skatinti valstybes nares, kurios gerai įgyvendina programas. Taip būtų galima didinti programų veiksmingumą siekiant jų tikslų.

- Nuoseklumas

Laikoma, kad fondas yra nuoseklus, o jo tikslai papildo kitų nacionalinės politikos krypčių tikslus. Projektavimo, programavimo ir įgyvendinimo etapuose užtikrintas nuoseklumas su kitomis ES finansavimo priemonėmis ir jų papildomumas. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą įgyvendinimo etape, įdiegtos koordinavimo priemonės. Programų formatas (ilgalaikiams pajėgumams skirtos nacionalinės programos, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kuria siekiama sumažinti tiesioginį spaudimą, ir Sąjungos veiksmai, skirti tarptautiniam bendradarbiavimui remti) pripažintas teigiamu. Vis dėlto tebėra nelengva užtikrinti nuoseklumą ir sąveikas trijose pagrindinėse srityse: prieglobsčio ir integravimo tikslų rėmimo per ESI fondus, paramos sienų valdymui ir grąžinimo ir reintegracijos priemonėms bei apsaugos sistemų plėtrai trečiosiose šalyse ir pagaliau ES fondų intervencijos saugumo srityje nuoseklumo užtikrinimo.

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Fondo tikslų saugumo srityje bus siekiama taikant visapusiškai suderintą finansavimo priemonių rinkinį, įskaitant jų vidaus ir išorės aspektus. Svarbu vengti dubliavimosi su finansavimu, teikiamu pagal kitas ES priemones, nustatant skirties ribas ir veiksmingus koordinavimo mechanizmus.

Būsima VSF policijos priemonė veiks kaip tikslinė Sąjungos priemonė saugumo srityje. Visų pirma bus užtikrinamas papildomumas su sanglaudos politika, Integruoto sienų valdymo fondu, kurį sudaro sienų valdymo ir vizų priemonė bei muitinio tikrinimo įrangos priemonė, programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi ir būsima Teisių ir vertybių programa. Visų pirma bus siekiama sąveikos sienų valdymo ir muitinio tikrinimo įrangos, infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo ir radikalizacijos prevencijos srityse. Siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti politikos tikslus, išnaudoti masto ekonomiją ir išvengti veiksmų dubliavimosi, būtina taikyti veiksmingus koordinavimo mechanizmus.

Fondo lėšomis remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti taikomos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama nuoseklumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kalbant apie išorės aspektą, fondas skatins tikslinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Sąjungos vidaus saugumui aktualiose srityse, tokiose kaip, visų pirma, kova su terorizmu ir radikalizacija, prekybos ir transporto saugumas, bendradarbiavimas su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis kovojant su terorizmu (įskaitant specialistų vizitus ir jungtines tyrimų grupes), organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu.

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

☑ trukmė ribota

–☑ galioja nuo 2021 1 1 iki 2027 12 31

–☑ įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 38

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻ vykdomųjų įstaigų 39 .

☑ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–☑ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–☑ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–☑ EIB ir Europos investicijų fondui;

–☑ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–☑ viešosios teisės subjektams;

–☑ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–☑ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Siūlomas fondas bus įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį arba tiesioginį ar netiesioginį valdymą. Didžiausia dalis išteklių bus skiriama nacionalinėms programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą. Likusi dalis bus skiriama teminei priemonei ir galės būti naudojama konkretiems veiksmams (valstybių narių vykdomiems nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu), Sąjungos veiksmams (taikant tiesioginį ir (arba) netiesioginį valdymą), pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju (taikant pasidalijamąjį arba tiesioginį ar netiesioginį valdymą).

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama bus skiriama taikant tiesioginį valdymą.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Tiesioginis ir (arba) netiesioginis valdymas.

Komisija tiesiogiai prižiūrės veiksmų įgyvendinimą atitinkamuose dotacijų susitarimuose, kur taikoma, deleguotuosiuose susitarimuose su tarptautinėmis organizacijomis ir sutartyse su paramos gavėjais nustatytomis sąlygomis.

Pasidalijamasis valdymas.

Kiekviena valstybė narė nustatys savo programos valdymo ir kontrolės sistemą ir užtikrins stebėsenos sistemos ir rodiklių duomenų kokybę ir patikimumą pagal Bendrų nuostatų reglamentą (toliau – BNR). Siekiant sudaryti sąlygas greičiau pradėti įgyvendinimą, galima pratęsti gerai veikiančių valdymo ir kontrolės sistemų veikimą kitu programos sudarymo laikotarpiu.

Atsižvelgiant į tai, valstybės narės bus prašomos įsteigti stebėsenos komitetą, kuriame dalyvaus Komisija, atlikdama patariamąsias funkcijas. Stebėsenos komitetas susitiks bent kartą per metus. Jis peržiūrės visas problemas, turinčias įtakos programos pažangai siekiant jos tikslų.

Valstybės narės atsiųs metinę veiklos rezultatų ataskaitą, kurioje turi būti išdėstyta informacija apie programos įgyvendinimo ir tarpinių bei siektinų reikšmių siekimo pažangą. Joje taip pat turi būti nurodomos problemos, darančios poveikį programos rezultatams, ir aprašoma, kokių veiksmų imtasi joms spręsti.

Laikotarpio pabaigoje kiekviena valstybė narė pateiks galutinę veiklos rezultatų ataskaitą. Galutinėje ataskaitoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama pažangai, padarytai siekiant programos tikslų; joje turi būti apžvelgiamos pagrindinės problemos, dariusios poveikį programos veikimui, šios problemoms spręsti taikytos priemonės ir pateikiamas šių priemonių veiksmingumo įvertinimas. Be to, joje turi būti pateiktas programos indėlis sprendžiant problemas, nustatytas valstybei narei skirtose susijusiose ES rekomendacijose, pažanga, padaryta siekiant veiklos rezultatų plane nustatytų siektinų reikšmių, susijusių vertinimų duomenys ir tolesni veiksmai dėl šių duomenų ir komunikacijos veiksmų rezultatai.

Pagal BNR pasiūlymo projektą valstybės narės kasmet atsiųs patikinimo duomenų rinkinį, kuriam priklauso metinės ataskaitos, valdymo pareiškimas ir audito institucijos nuomonė apie ataskaitas, valdymo ir kontrolės sistemą ir metinėse ataskaitose deklaruotų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą. Naudodamasi šiuo patikinimo dokumentų rinkiniu Komisija spręs dėl fondo už ataskaitinius metus mokėtinos sumos.

Kas dvejus metus bus rengiami Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai kiekvienos programos veiklos rezultatams nagrinėti.

Šešis kartus per metus valstybės narės siunčia kiekvienos programos duomenis, suskirstytus pagal konkrečius tikslus. Šie duomenys susiję su veiklos sąnaudomis ir bendrų produkto ir rezultato rodiklių vertėmis.

Bendrai:

Komisija atliks pagal šį fondą įgyvendinamų veiksmų laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus, laikydamasi BNR. Laikotarpio vidurio vertinimas turi būti visų pirma grindžiamas programų, valstybių narių pateiktų Komisijai iki 2024 m. gruodžio 31 d., laikotarpio vidurio vertinimu.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

Ir HOME GD 2007–2013 m. fondų ex post vertinimai, ir dabartinių HOME GD fondų tarpiniai vertinimai rodo, kad taikant įvairius įgyvendinimo būdus migracijos ir vidaus reikalų srityse užtikrinti veiksmingi fondų tikslų pasiekimo būdai. Išsaugomas įgyvendinimo mechanizmų visapusiškumas, kuriam priklauso pasidalijamasis, tiesioginis ir netiesioginis valdymas.

Taikydamos pasidalijamąjį valdymą, valstybės narės įgyvendina programas, kuriomis prisidedama siekiant Sąjungos politinių tikslų ir kurios yra pritaikytos prie jų nacionalinio konteksto. Pasidalijamasis valdymas užtikrina, kad finansinę paramą gali gauti visos dalyvaujančios valstybės. Be to, taikant pasidalijamąjį valdymą sudaromos finansavimo numatomumo sąlygos ir valstybės narės, geriausiai išmanančios joms kylančias problemas, gali atitinkamai planuoti ilgalaikes joms skiriamas sumas. Taikant pasidalijamąjį valdymą galima papildyti konkrečių veiksmų finansavimą (jei reikia valstybių narių bendradarbiavimo pastangų arba jei dėl naujų įvykių Sąjungoje vienai ar kelioms valstybėms narėms prireikia papildomo finansavimo) ir vykdyti perkėlimo arba perkėlimo į ES veiklą. Nauja yra tai, kad fondas gali teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju taikant ne tik tiesioginį ir netiesioginį, bet ir pasidalijamąjį valdymą.

Taikydama tiesioginį valdymą Komisija remia kitus veiksmus, kuriais prisidedama siekiant bendrų Sąjungos politikos tikslų. Šiais veiksmais sudaromos sąlygos teikti prie konkrečių ir skubių poreikių pritaikytą paramą atskiroms valstybėms narėms (pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju), remti tarptautinius tinklus ir veiklą, išbandyti naujovišką veiklą, kurios mastą galima išplėsti pagal nacionalines programas, ir aprėpiami visos Sąjungos interesus atitinkantys tyrimai (Sąjungos veiksmai).

Taikydamas netiesioginį valdymą fondas išlaiko galimybę konkrečiais tikslais deleguoti biudžeto įgyvendinimo užduotis, be kita ko, tarptautinėms organizacijoms ir vidaus reikalų agentūroms.

Atsižvelgiant į skirtingus tikslus ir poreikius, siūloma fondo teminė priemonė, kuria siekiama išsaugoti nacionalinių programų finansavimo daugiamečio paskirstymo numatomumo ir periodiško finansavimo skyrimo didelę pridėtinę Sąjungos vertę turintiems veiksmams pusiausvyrą. Teminė priemonė bus naudojama konkretiems veiksmams valstybėse narėse ir tarp jų, Sąjungos veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, perkėlimui į ES ir ES viduje. Ja bus užtikrinama, kad lėšos būtų skiriamos ir perskirstomos pirmiau išvardytiems skirtingiems valdymo būdams remiantis dvejų metų programavimo ciklu.

Pasidalijamojo valdymo mokėjimų tvarka aprašyta BNR pasiūlymo projekte, kuriame nustatytas metinis išankstinis finansavimas ir vėlesni ne daugiau kaip keturi tarpiniai mokėjimai vienai programai per metus, remiantis valstybių narių per ataskaitinius metus pateiktomis mokėjimo paraiškomis. Kaip ir pagal BNR pasiūlymo projektą, išankstinio finansavimo suma nustatoma galutiniais programų finansinės apskaitos metais.

Kontrolės strategija bus grindžiama naujuoju Finansiniu reglamentu ir BNR. Naujajame Finansiniame reglamente ir BNR pasiūlymo projekte turi būti pratęsiamas supaprastintų dotacijų mokėjimo formų, tokių kaip fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir vieneto įkainiai, taikymas. Juose taip pat įvedamos naujos mokėjimo formos, grindžiamos pasiektais rezultatais, o ne sąnaudomis. Paramos gavėjai galės gauti fiksuotą pinigų sumą, jei įrodys, kad buvo įvykdyti tam tikri veiksmai, tokie kaip surengtas mokymas ar suteikta pagalba ekstremaliosios situacijos atveju. Taip tikimasi supaprastinti kontrolės naštą ir paramos gavėjų, ir valstybių narių lygmeniu (pvz., išlaidų sąskaitų ir čekių tikrinimą).

Dėl pasidalijamojo valdymo BNR pasiūlymo projekte remiamasi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui sukurta valdymo ir kontrolės strategija, bet įvedama priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti įgyvendinimą ir sumažinti kontrolės naštą tiek paramos gavėjų, tiek valstybių narių lygmeniu. Naujovės yra šios:

- panaikinama paskyrimo procedūra (tai turėtų sudaryti galimybę paspartinti programų įgyvendinimą);

- valdymo patikrinimai (administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje), kuriuos vadovaujančioji institucija turi atlikti atsižvelgdama į riziką (palyginti su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu reikalinga 100 proc. administracine kontrole). Be to, tam tikromis sąlygomis vadovaujančiosios institucijos gali taikyti proporcingus kontrolės susitarimus pagal nacionalines procedūras;

- sąlygos, kuriomis siekiama išvengti kelių to paties veiksmo ir (arba) tų pačių išlaidų auditų.

Programos institucijos pateiks Komisijai tarpinio mokėjimo prašymus, pagrįstus paramos gavėjų patirtomis išlaidomis. BNR pasiūlymo projekte numatyta, kad vadovaujančiosios institucijos gali atlikti valdymo patikrinimus rizikos vertinimo pagrindu, taip pat numatytos specialios kontrolės priemonės (pvz., vadovaujančiosios institucijos patikrinimai vietoje ir audito institucijos veiklos ir (arba) išlaidų auditas), po to, kai Komisijai deklaruojamos susijusios išlaidos tarpinio mokėjimo prašymuose. Siekiant sumažinti riziką, kad bus kompensuojamos netinkamos finansuoti išlaidos, BNR projekte nustatyti didžiausi 90 proc. Komisijos tarpiniai mokėjimai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atlikta tik dalis nacionalinės kontrolės priemonių. Komisija likutį išmokės po metinio sąskaitų patvirtinimo, iš programos institucijų gavusi patikinimo dokumentų rinkinį. Dėl bet kokių pažeidimų, kuriuos nustatė Komisija arba Europos Audito Rūmai po metinio patikinimo dokumentų rinkinio perdavimo, gali būti atliekama grynoji finansinė pataisa.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Pasidalijamasis valdymas.

HOME generalinis direktoratas, įgyvendindamas savo išlaidų programas, didelės klaidų rizikos nėra patyręs. Tai matyti iš metinių Audito Rūmų ataskaitų, kuriose nenustatyta didelių klaidų. Be to, HOME GD jau peržiūrėjo savo teisinį pagrindą (Reglamentą (ES) 2015/378 ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1042/2014), toliau derindamas jį prie sanglaudos politikos kontrolės sistemos ir jos patikinimo modelio ir siekdamas savo išlaidų programose toliau išlaikyti žemą klaidų lygį. Šis derinimas tęsiamas dabartiniu pasiūlymu, pagal kurį kontrolės sistema suderinama su sanglaudos politikos generaliniais direktoratais.

Taikant pasidalijamojo valdymo principą, bendra rizika, susijusi su dabartinių programų įgyvendinimu, yra susijusi su tuo, kad valstybės narės nepakankamai panaudos fondo lėšas, ir su galimomis klaidomis dėl taisyklių sudėtingumo ir valdymo bei kontrolės sistemų trūkumų. BNR projektu supaprastinama reglamentavimo sistema suderinant įvairių fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, taisykles ir valdymo bei kontrolės sistemas. Pagal jį taip pat galima taikyti pagal riziką suskirstytus kontrolės reikalavimus (pvz., rizika grindžiamus valdymo patikrinimus, galimybę taikyti proporcingas kontrolės priemones pagal nacionalines procedūras, audito darbo apribojimus, susijusius su laiku ir (arba) konkrečiais veiksmais).

Tiesioginis ir (arba) netiesioginis valdymas.

Remiantis naujausia pagrindinių ir dažniausiai ex post auditais nustatytų klaidų pagrindinių priežasčių ir rūšių analize, pagrindinės neatitikties problemos kyla dėl prasto paramos gavėjams skirtų dotacijų finansinio valdymo, trūkstamų ar netinkamų patvirtinamųjų dokumentų, neteisingų viešųjų pirkimų ir į biudžetą neįtrauktų išlaidų.

Todėl dažniausiai rizika susijusi su šiais veiksniais:

– užtikrinant atrinktų projektų kokybę ir tolesnį jų techninį įgyvendinimą paramos gavėjams pateikiamos neaiškios arba neišsamios gairės arba nepakankama priežiūra;

– neefektyvaus arba netaupaus skiriamų lėšų panaudojimo pavojus tiek dotacijų (sudėtinga kompensuoti faktines tinkamas finansuoti išlaidas bei ribotos tarnybų galimybės patikrinti tinkamas finansuoti išlaidas), tiek viešųjų pirkimų (kartais dėl riboto reikalingų specialiųjų žinių turinčių ekonominės veiklos vykdytojų skaičiaus nėra pakankamai galimybių palyginti kainas) atveju;

– rizika, susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti vykdomos veiklos skaidrumą;

– gali kilti rizika Komisijos reputacijai, jei nustatomas sukčiavimas ar nusikalstama veikla; trečiųjų šalių vidaus kontrolės sistemos gali padėti užkirsti kelią tik iš dalies dėl labai didelio įvairių rangovų ir paramos gavėjų skaičiaus, kurių kiekvienas turi savą, dažnai nedidelės apimties, kontrolės sistemą.

Tikimasi didelę dalį šios rizikos sumažinti geriau rengiant kvietimus teikti pasiūlymus ir rekomendacijas paramos gavėjams, gerinant pasiūlymų atranką ir geriau taikant išlaidų supaprastinimą bei tarpusavio pasikliovimą auditu ir vertinimais, kaip numatyta naujajame Finansiniame reglamente.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo skaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Pasidalijamasis valdymas.

Numatoma, kad kontrolės išlaidos valstybėms narėms išliks tokios pačios arba sumažės. Skaičiuojama, kad 2017 m. dabartinio (2014–2020 m.) programavimo ciklo valstybių narių kaupiamosios kontrolės išlaidos sudaro apytikriai 5 proc. visos 2017 m. valstybių narių prašomų mokėjimų sumos.

Tikimasi, kad padidėjus programų įgyvendinimo veiksmingumui ir išaugus mokėjimams valstybėms narėms ši procentinė dalis mažės.

Tikimasi, kad BNR projekte pateikiamas rizika grindžiamas valdymo ir kontrolės metodas bei sustiprinta paskata taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarką dar labiau sumažins kontrolės išlaidas valstybėms narėms.

Tiesioginis ir (arba) netiesioginis valdymas.

Kontrolės išlaidos sudaro apytikriai 2,5 proc. HOME GD mokėjimų. Numatoma, kad, būsimu programavimo laikotarpiu plačiau taikant supaprastinto išlaidų apmokėjimo priemones, jos išliks stabilios arba šiek tiek sumažės.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Sukčiavimo prevencija ir nustatymas yra vienas iš vidaus kontrolės tikslų, nustatytų Finansiniame reglamente, ir pagrindinis valdymo klausimas, kurį Komisija turi spręsti per visą išlaidų naudojimo ciklą.

Be to, HOME GD kovos su sukčiavimu strategija (ASF) iš esmės siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, jį nustatyti ir atlyginti žalą, be kita ko, užtikrinant, kad kovos su sukčiavimu vidaus kontrolė būtų visiškai suderinta su Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (CAFS) ir kad sukčiavimo rizikos valdymo metodu būtų nustatomos sukčiavimo rizikos sritys ir tinkami atsako būdai.

Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybės narės užtikrins Komisijai pateiktose savo ataskaitose įtrauktų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės imsis visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatytų ir ištaisytų. Kaip ir dabartiniu (2014–2020 m.) programavimo laikotarpiu 40 , valstybės narės privalės įdiegti pažeidimų nustatymo ir kovos su sukčiavimu procedūras ir pranešti Komisijai apie pažeidimus, įskaitant įtariamo sukčiavimo atvejus ir nustatytus sukčiavimo atvejus pasidalijamojo valdymo srityse. Valstybės narės ir toliau privalės taikyti kovos su sukčiavimu priemones ir principus.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	5 išlaidų kategorija „Saugumas ir gynyba“	DA / NDA 41 .	ELPA šalių 42	šalių kandidačių 43	trečiųjų valstybių	pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]
5	12.02.01 — Vidaus saugumo fondas (VSF) 44	DA	NE	NE	NE	NE
5	12.01.01 — Vidaus saugumo fondo paramos išlaidos (techninė parama)	NDA	NE	NE	NE	NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Saugumas ir gynyba“

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Po 2027 m.

IŠ VISO

Veiklos asignavimai (išskaidyti pagal 3.1 punkte išvardytas biudžeto eilutes)

Įsipareigojimai

(1)

224,811

341,107

345,694

384,921

389,693

394,560

398,214

—

2 479,000

Mokėjimai

(2)

23,212

51,821

105,901

265,329

373,387

371,677

369,230

918,443

2 479,000

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos paketo lėšų 45

Įsipareigojimai = Mokėjimai

(3)

2,827

2,884

2,941

3,000

3,060

3,121

3,167

—

21,000

IŠ VISO asignavimų programos paketui

Įsipareigojimai

=1+3

227,638

343,991

348,635

387,921

392,753

397,681

401,381

—

2 500,000

Mokėjimai

=2+3

26,039

54,705

108,842

268,329

376,447

374,798

372,397

918,443

2 500,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai		5,942	6,943	6,943	6,943	6,943	6,943	6,943		47,600
Kitos administracinės išlaidos		0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202		1,412
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	6,144	7,145	7,145	7,145	7,145	7,145	7,145		49,012

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų visose daugiametės finansinės programos IŠLAIDŲ KATEGORIJOSE	Įsipareigojimai	233,782	351,136	355,780	395,066	399,898	404,826	408,526	-	2 549,012
	Mokėjimai	32,182	61,849	115,987	275,474	383,592	381,943	379,542	918,443	2 549,012

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

5,942

6,943

6,943

6,943

6,943

6,943

6,943

47,600

Kitos administracinės išlaidos

0,202

0,202

0,202

0,202

0,202

0,202

0,202

1,412

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

6,144

7,145

7,145

7,145

7,145

7,145

7,145

49,012

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Žmogiškieji ištekliai

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

2,827

2,884

2,941

3,000

3,060

3,121

3,167

21,000

Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

2,827

2,884

2,941

3,000

3,060

3,121

3,167

21,000

IŠ VISO

8,971

10,029

10,086

10,145

10,205

10,266

10,312

70,012

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

[Informaciją apie galimą programos įgyvendinimo užduočių delegavimą vykdomosioms įstaigoms žr. aukščiau, 8–9 p.]

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Metai		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Komisijos būstinė ir atstovybės		38	45	45	45	45	45	45
Delegacijos		2	2	2	2	2	2	2
Moksliniai tyrimai
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais): CA, LA, SNE, INT ir JES 7 išlaidų kategorija
Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	- būstinėje	3	3	3	3	3	3	3
	- delegacijose
Finansuojama iš programos paketo lėšų	- būstinėje
	- delegacijose
Moksliniai tyrimai
Kita (nurodyti)
IŠ VISO		43	50	50	50	50	50	50

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

50 etatų vienetų yra bendras darbuotojų, kurių reikia fondui valdyti ir jo veiklai įgyvendinti iki 2027 m., skaičius. Jį sudaro jau HOME GD su VSF dirbantys darbuotojai (pradinė padėtis – 2018 m. balandžio mėn. 33 etatų vienetus sudaro 3 CA, 11 AST, 19 AD) ir papildomi darbuotojai (+ 3 AST, + 14 AD, iš kurių 2 delegacijose). Toliau pateikiamas užduočių, kurias atlieka šie papildomi darbuotojai, aprašymas:

Planavimas, programų sudarymas, ryšiai su agentūromis (+ 1 AD)

- prisidėti prie biudžeto procedūros;

- sukurti sąsają tarp fondų ir agentūrų (pvz., dotacijų ir (arba) įgaliojimų perdavimo agentūroms susitarimai).

Auditai, OLAF, Europos Audito Rūmai (+ 3 AD):

- vykdyti kontrolę, kaip aprašyta pirmiau (ex ante patikrinimas, viešųjų pirkimų komitetas, ex post auditas, vidaus auditas, sąskaitų patvirtinimas);

- tolesni veiksmai, susiję su VAT ir AR auditais.

Tiesioginis valdymas (+ 1 AST, + 2 AD):

- rengti metines darbo programas ir (arba) finansavimo sprendimus, nustatyti metinius prioritetus;

- bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis (galimais ir (arba) faktiniais paramos gavėjais, valstybėmis narėmis ir kt.);

- administruoti kvietimus teikti paraiškas ir kvietimus dalyvauti konkursuose ir su jais susijusias atrankos procedūras;

- valdyti projektų veiksmus.

Pasidalijamasis valdymas (įskaitant TF) (+ 1 AST, + 3AD):

- palaikyti politinį dialogą su valstybėmis narėmis;

- administruoti nacionalines programas;

- rengti valstybėms narėms skirtas gaires;

- rengti ir administruoti dotacijų ir nacionalinių programų valdymo IT priemones.

Sąveika su kitais fondais (+ 1 AD):

- koordinavimas su išorės aspekto fondais;

- koordinavimas atsižvelgiant į BNR;

- sąveika ir papildomumas su kitais fondais.

Finansinis valdymas (+ 1 AST):

- inicijuoti finansinę veiklą ir atlikti finansinį patikrinimą;

- vykdyti apskaitą;

- stebėti ir atsiskaityti, kaip įgyvendinami tikslai, įskaitant nustatytuosius metinės veiklos ataskaitoje ir perįgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno ataskaitoje.

Kitų direktoratų, susijusių su finansavimo klausimais, darbuotojai (+ 2 AD):

- su fondų veiklos įgyvendinimu susiję politikos pareigūnai (pvz., tiesioginio valdymo paramos gavėjų techninių ataskaitų vertinimas, metinių įgyvendinimo ataskaitų pasidalijamojo valdymo srityje, peržiūra, projektų veiklos valdymas).

Išorės darbuotojai

Užduotys panašios į pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų vykdomas užduotis, išskyrus tas, kurių išorės personalas negali vykdyti.

Delegacijose dirbantis personalas

+ 2 AD. Kad padėtų plėtoti vidaus reikalų politiką, visų pirma jos išorės aspektą, ES delegacijoms reikės pakankamai vidaus reikalų srityje kompetentingų specialistų. Tai galėtų būti Europos Komisijos ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai.

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–◻ nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–☑ numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	IŠ VISO
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą	VN	VN	VN	VN	VN	VN	VN
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų	bus patikslinta	bus patikslinta	bus patikslinta	bus patikslinta	bus patikslinta	bus patikslinta	bus patikslinta

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–☑ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻ nuosaviems ištekliams

–◻ kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 46
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1) COM(2018) 321 final, 2018 m. gegužės 2 d.

(2) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (OL L 150, 2014 5 20, p. 93).

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1382/2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu.

(4) COM(2018) 321 final (2018 5 2).

(5) „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“, COM(2018) 321, 2018 5 2.

(6) COM(2018) 375, 2018 m. gegužės 29 d.

(7) Reglamentas (ES) X.

(8) COM(2015) 185 final, 2015 m. balandžio 28 d.

(9) 2015 m. birželio 16 d. Tarybos išvados dėl atnaujintos 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos.

(10) 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo darbotvarkės (2015/2697(RSP)).

(11) COM(2017) 794 final.

(12) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (OL L 150, 2014 5 20, p. 93).

(13) 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(14) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC

(15) Išsami nuoroda

(16) Išsami nuoroda

(17) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(18) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(19) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(20) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(21) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(22) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(23) COM(2017) 623 final.

(24) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(25) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(26)

Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. XXX.

(27) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/902/TVR, įkuriantis Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinantis Sprendimą 2001/427/TVR (OL L 321, 2009 12 8, p. 44).

(28) 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos išvados.

(29) COM(2013) 172, kuriuo sukuriama Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistema (LETS).

(30) 2015 m. lapkričio 25 d. Reglamentas (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL).

(31) 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42).

(32) Direktyva (ES) 2017/741 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(33) Slaptosios operacijos pinigai – grynieji pinigai, kurie atliekant baudžiamąjį tyrimą rodomi (demonstruojami) kaip likvidumo ir mokumo įrodymas įtariamiesiems arba kitiems asmenims, turintiems informacijos apie objekto prieinamumą arba pristatymą arba veikiantiems kaip tarpininkai, siekiant atlikti fiktyvų įsigijimo sandorį, kai siekiama suimti įtariamuosius, nustatyti neteisėtos gamybos vietas arba kitaip išardyti organizuotą nusikalstamą grupuotę.

(34) Tiksli nuoroda.

(35) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(36) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx

(37) Programa gali būti (iš dalies) pavesta vykdyti vykdomajai agentūrai, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę ir į priimtinus sprendimus. Programai įgyvendinti Komisijoje ir vykdomojoje agentūroje skirti administraciniai asignavimai bus atitinkamai pritaikyti.

(38) 2014 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1042/2014 I priedas; 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1973.

(39) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(40) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(41) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(42) Atsižvelgdamas į MIS, BUDG GD pasiūlė tolesnį skirstymą pagal konkrečius tikslus. Atsižvelgdamas į tai, kad sukurta teminė priemonė, HOME GD šiuo metu nesutinka su šiuo pasiūlymu.

(43) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(44) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius susijusias surinkimo sąnaudas.

1	TER-Kova su terorizmo finansavimu
2	TER-Radikalizacijos prevencija ir kova su ja
3	TER-Viešųjų erdvių ir kitų pažeidžiamų taikinių apsauga ir atsparumas
4	TER-Ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga ir atsparumas
5	TER-Cheminės, biologinės, radioaktyviosios ir branduolinės medžiagos
6	TER-Sprogstamosios medžiagos
7	TER-Krizių valdymas
8	TER-Kita
9	OC-Korupcija
10	OC-Ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai
11	OC-Narkotikai
12	OC-Neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais
13	OC-Prekyba žmonėmis
14	OC-Neteisėtas migrantų gabenimas
15	OC-Nusikaltimai aplinkai
16	OC-Organizuotas turtinis nusikalstamumas
17	OC-Kita
18	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Kita
19	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Prevencija
20	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Tyrimų palengvinimas
21	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Parama aukoms
22	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Prevencija
23	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Tyrimų palengvinimas
24	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Parama aukoms
25	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Kita
26	CC-Kita
27	GEN-Keitimasis informacija
28	GEN-Policijos arba tarpžinybinis bendradarbiavimas (muitinės, sienos apsaugos pareigūnai, žvalgybos tarnybos)
29	GEN-Teismo ekspertizė
30	GEN-Parama aukoms
31	GEN-Veiklos parama
32	TA-Techninė parama - Informavimas ir komunikacija
33	TA-Techninė parama - Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė
34	TA-Techninė parama - Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas
35	TA-Techninė parama - Pajėgumų stiprinimas

1	IT sistemos, sąveikumas, duomenų kokybė, ryšių sistemos (išskyrus įrangą)
2	Tinklai, kompetencijos centrai, bendradarbiavimo struktūros, bendri veiksmai ir operacijos
3	Jungtinės tyrimų grupės arba kitos bendros operacijos
4	Ekspertų komandiravimas arba siuntimas
5	Mokymas
6	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, praktiniai seminarai, konferencijos, renginiai, informuotumo didinimo kampanijos, komunikacijos veikla
7	Tyrimai, bandomieji projektai, rizikos vertinimai
8	Įranga (įtraukta skaičiuojant 15 proc. viršutinę ribą)
9	Transporto priemonės (įtraukta skaičiuojant 15 proc. viršutinę ribą)
10	Pastatai ir įrenginiai (įtraukta skaičiuojant 15 proc. viršutinę ribą)
11	Siuntimas arba kiti tolesni veiksmai, susiję su mokslinių tyrimų projektais

1	Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis
2	Veiksmai trečiosiose šalyse
3	Šengeno vertinimo rekomendacijų policijos bendradarbiavimo srityje įgyvendinimas
4	Konkretūs veiksmai (programavimo etape dar nėra žinomi)
5	Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju (programavimo etape dar nėra žinoma)
6	IV priede išvardyti veiksmai

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	2,827	2,884	2,941	3,000	3,060	3,121	3,167	21,000
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	2,827	2,884	2,941	3,000	3,060	3,121	3,167	21,000