EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 06 14
COM(2018) 462 final
2018/0245(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Euratomo sutartimi pagrįstos Europos branduolinės saugos priemonės, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė
{SWD(2018) 337}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pagrindimas ir tikslai
Šis pasiūlymas parengtas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (toliau – DFP), išdėstytą Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ 1 . Komunikate nustatyti ES išorės veiksmų programų pagrindiniai prioritetai ir bendroji biudžeto sistema pagal išlaidų kategoriją „Kaimyninės šalys ir pasaulis“. Europos branduolinės saugos priemone ši sistema papildoma veikla, kuri turi būti vykdoma pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis).
Europos branduolinės saugos priemonės tikslas – pagal Euratomo sutarties 203 straipsnį skatinti trečiosiose valstybėse nustatyti veiksmingus ir efektyvius branduolinės saugos standartus, remiantis patirtimi, sukaupta vykdant branduolinės saugos veiklą Euratomo bendrijoje.
Pastaraisiais metais buvo kilę sunkumų taikant neplatinimo režimą, todėl reikia nuolat remti pastangas stiprinti tarptautinę masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos sistemą. Būtent tam ir yra skirtos branduolinių medžiagų saugos garantijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią šių medžiagų panaudojimui ne pagal paskirtį ir tokius atvejus nustatyti. Be to, pagal įvairius asociacijos ir partnerystės susitarimus (pvz., su Ukraina) Sąjunga yra įsipareigojusi remti atitinkamų valstybių veiksmus įtraukiant acquis communautaire, įskaitant branduolinės saugos garantijų nuostatas, į nacionalinės teisės aktus.
2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatyta aukšto lygio branduolinės saugos skatinimo finansavimo priemonė (Reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė) baigs galioti 2020 m. gruodžio 31 d.
Pagal komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ 2 ir prie šio reglamento pridedamo poveikio vertinimo 3 išvadas, dauguma priemonių turėtų būti sujungtos į vieną plataus masto priemonę. Tam tikros bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje veiklos dalys, kurioms šiuo metu taikoma bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė, negali būti įtrauktos į supaprastintą plataus masto priemonę, nes joms taikoma konkreti Euratomo sutarties 203 straipsnyje nustatyta procedūra, nesuderinama su Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) procedūra, pagrįsta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 ir 212 straipsniais.
Naujausiose išorės priemonių peržiūrose ir vertinimuose 4 aprašyta galiojančių priemonių pridėtinė vertė ir reikalingumas. Tačiau juose taip pat atkreiptas dėmesys į tobulinimo galimybes, visų pirma poreikį supaprastinti darbo būdus ir sudaryti sąlygas ES lanksčiau reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Atsižvelgdama į visą įgytą patirtį ir kylančius uždavinius Komisija nusprendė, kiek įmanoma, keisti išorės finansavimo priemonių struktūrą.
Šiame pasiūlyme nustatyta taikymo pradžios data – 2021 m. sausio 1 d. ir jis teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.
•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis
Šiuo pasiūlymu nustatoma reglamentavimo sistema, kurią taikant galima įgyvendinti išorės veiksmų politiką ir tarptautines prievoles.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Įgyvendinant šį reglamentą bus užtikrintas suderinamumas su kitomis išorės veiksmų sritimis ir kitų susijusių sričių ES politika. Kaip matyti iš Darbotvarkės iki 2030 m., tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į visų sričių politikos poveikį darniam vystymuisi visais lygmenimis: nacionaliniu, ES vidaus, kitų šalių vidaus ir pasauliniu.
Be to, reikėtų siekti sinergijos su veiksmais pagal kitas ES programas, kad bendrų intervencinių priemonių poveikis būtų kuo didesnis. Sąveika su tokiomis programomis ir jų papildomumas turėtų užtikrinti didesnį Sąjungos poveikį. Pagal šį pasiūlymą finansuojami veiksmai turėtų būti suderinami su veiksmais, kurių imamasi pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės 5 nuostatas, taikomas branduolinei veiklai, Pasirengimo narystei paramos priemonę III 6 , Sprendimą dėl užjūrio šalių ir teritorijų 7 , bendrą užsienio ir saugumo politiką ir naują pasiūlytą Europos taikos priemonę 8 , kuri yra finansuojama ne iš ES biudžeto, ir visus šiuos veiksmus papildyti.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pasiūlymas grindžiamas Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsniu.
•Subsidiarumo principas
Dėl įvairių priežasčių Sąjunga ir Europos atominės energijos bendrija (toliau – Bendrija) kartu turi išskirtines galimybes teikti išorės paramą. Jų kaip viršvalstybinio subjekto statusas leidžia daryti politinę įtaką ir pasinaudoti taip įgyjamu svertu. Bendrija veikia visame pasaulyje per Sąjungos delegacijas, taip užsitikrindama platų informacijos apie pokyčius, turinčius įtakos įvairioms pasaulio šalims, tinklą. Be to, ES ir Bendrija dalyvauja daugelyje daugiašalių procesų, kuriais siekiama spręsti visuotinius uždavinius. Tai leidžia ES ir Bendrijai nuolat gauti informacijos apie naujausius poreikius ir problemas ir atitinkamai perskirstyti išteklius. Bendrijos, Sąjungos ir valstybių narių veiksmų papildomumas nuolat didėja. Tai stiprina dialogą ir bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, kurie vis dažniau vykdomi taikant bendrą programavimą su valstybėmis narėmis.
Sąjunga ir Bendrija taip pat gali papildyti valstybių narių veiksmus susiklosčius potencialiai pavojingai padėčiai arba labai brangių intervencinių priemonių atveju. Kai kuriose srityse, kuriose valstybės narės nėra aktyvios, Sąjunga ir Bendrija yra pagrindinės ir kartais vienintelės intervencijos dalyvės.
Su branduolinės saugos ir branduolinės saugos garantijų veikla susijęs subsidiarumas minimas Euratomo sutartyje, visų pirma kalbant apie jos Antros antraštinė dalies 3 ir 7 skyriuose nustatytų tikslų siekimą. Šioje konkrečioje srityje Bendrija taip pat siekia glaudžiai bendradarbiauti, laikydamasi 10 skyriaus, su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).
Dėl Europos istorijos ir remdamosi savo garantijų taikymo veikla Sąjungoje bei sėkmingai vykdoma politika, ES ir Bendrija yra sukaupusios daug šios srities patirties. Branduolinės saugos ir branduolinėms medžiagoms taikomų branduolinės saugos garantijų srityje jos yra įgijusios pripažintą tarptautinę reputaciją, visų pirma taikydamos garantijas ES ir remdamos Tarptautinę atominės energijos agentūrą.
ES ir Bendrija gali sukurti pridėtinę vertę, pagrįstą išteklių, skiriamų per jų priemones, apimtimi, gana lanksčiais valdymo metodais ir išteklių nuspėjamumu daugiametės finansinės programos laikotarpiu.
•Proporcingumo principas
Pagal proporcingumo principą siūlomu reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslams pasiekti.
•Priemonės pasirinkimas
Vienas iš Euratomo sutarties tikslų – Sąjungoje pasiekti aukšto lygio branduolinę saugą. Šio tikslo turėtų būti siekiama ir už Sąjungos ribų. Kadangi Euratomo sutartyje reikiamų įgaliojimų nenustatyta, remiantis 203 straipsniu būtina imtis tinkamų priemonių. Pasiūlymas teikiamas kaip reglamentas, užtikrinant jo vienodą taikymą ir įpareigojamąjį pobūdį jį taikyti visą ir tiesiogiai.
3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Komisijos priimtoje laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje 9 dėl dešimties išorės finansavimo priemonių 10 , makrofinansinės paramos ex post vertinimo ataskaitose ir Europos investicijų banko išorės skolinimo įgaliojimo 11 laikotarpio vidurio peržiūroje padaryta išvada, kad išorės finansavimo priemonės apskritai atitiko paskirtį ir kad pastebėta teigiamų tendencijų, susijusių su tikslų pasiekimu. Iš ataskaitų matyti, kad išorės finansavimo priemonėms reikia daugiau išteklių, nes jomis teikiamos finansinės galimybės jau yra išnaudotos.
Priemonėmis nustatoma politikos įgyvendinimo taikymo sritis, tikslai ir procedūros. Iš laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitos matyti, kad dėl priemonėmis teikiamų galimybių jos patenkina daugumą ES ir Bendrijos išorės veiksmų poreikių ir tikslų. Priemonės būtų naudingesnės, jei būtų labiau atsižvelgta į tam tikrus pokyčius, kaip antai naują politinę sistemą, įskaitant visuotinai taikomą Darbotvarkę iki 2030 m., ir vidaus politikos išorinį poveikį. Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti vystymosi ir saugumo sąsajoms ir bendram užmojui išorės veiksmais siekti taikos ir saugumo.
Reikia užtikrinti didesnį priemonės komponentų ir skirtingų priemonių nuoseklumą, taip pat suderinamumą su paramos teikėjais. Apskritai laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje pateikta nevienareikšmių išvadų dėl suderinamumo. Išvados dėl priemonės sudedamųjų dalių suderinamumo buvo patenkinamos. Nustatyta, kad tam tikros skirtingos priemonės iš dalies buvo nuoseklios, tačiau dėl programų daugialypiškumo veiksmai kartais dubliuodavosi, ypač vykdant sudėtingesnį bendradarbiavimą su labiau pažengusiomis besivystančiomis šalimis. Be to, dėl geografinių ir teminių požiūrių sąveikos kartais būdavo sulaukiama nenuoseklaus atsako šalies lygmeniu.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Rengiant vertinimo dokumentus, į kuriuos buvo atsižvelgta laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje, surengtos trijų rūšių konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis. Vertintojai surengė apie tūkstantį struktūrinių ar pusiau struktūrinių pokalbių su ES pareigūnais ir ES institucijų, valstybių narių ir šalių partnerių atstovais. Surengti keli techniniai seminarai su Europos Parlamento, Tarybos darbo grupių, valstybių narių komitetų ir pilietinės visuomenės organizacijų bei vietos valdžios institucijų atstovais, per kuriuos buvo pristatyti ir aptarti vertinimų projektai. 2017 m. surengtos atviros viešos konsultacijos 12 . Per jas siekta surinkti suinteresuotųjų šalių atsiliepimų apie priemonių vertinimo išvadas ir būsimas išorės finansavimo priemones po 2020 m. 13
Pagrindinė informacija, per konsultacijas gauta iš suinteresuotųjų šalių, apibendrinama toliau.
Lankstumas. Suinteresuotosios šalys pritarė, kad naujos finansavimo priemonės turėtų būti lankstesnės, kad būtų galima geriau reaguoti į uždavinius ir krizes, kurių neįmanoma numatyti. Visų pirma jos pažymėjo, kad turėtų būti sudarytos sąlygos lengviau perkelti lėšas tarp regionų ir taikyti skirtingus paramos teikimo būdus. Tačiau taip pat pabrėžta, kad didinant lankstumą neturėtų sumažėti nuspėjamumas ir šalių atsakomybė ir neturėtų būti skiriama mažiau dėmesio ilgalaikių vystymosi tikslų siekimui. Kai kurie respondentai tvirtino, kad, norint užtikrinti lankstumą ir nuspėjamumą, turi būti numatyti pakankami rezervai.
Suderinamumas. Suinteresuotųjų šalių manymu, reikia užtikrinti didesnį ES vidaus ir išorės politikos, taip pat pačių išorės priemonių nuoseklumą. Kai kurios šalys pabrėžė, kad turi būti stiprinamas geografinių ir teminių priemonių papildomumas ir sinergija. Kitos teigė, kad darnaus vystymosi tikslai yra pats tinkamiausias pagrindas vidaus ir išorės politikos nuoseklumui didinti. Dauguma suinteresuotųjų šalių rekomendavo ES imtis pirmaujančio vaidmens didinant įvairių suinteresuotųjų šalių (tiek ES, tiek už ES ribų) veiksmų tarpusavio papildomumą.
Kai kurie respondentai pabrėžė, kad finansuojant tuos pačius politikos tikslus pagal kelias priemones kyla dubliavimosi rizika. Respondentai taip pat ragino aiškiai atskirti priemones ir pabrėžė, jog reikia užtikrinti, kad vykdant geografines ir temines programas būtų pasinaudota įvairių sektorių sinergija ir tarpusavio sąsajomis.
Papildomumas. Dėl būsimų priemonių struktūros suinteresuotosios šalys pritarė, kad geografinių ir teminių programų jungimas duoda teigiamų rezultatų. Jos pabrėžė, kad geografiniu pagrindu vykdomų programų privalumas yra tas, kad galima konkrečiai patenkinti specifinius šalių partnerių poreikius. Tai yra labai svarbu, atsižvelgiant į šiose šalyse kylančių uždavinių ir poreikių įvairovę. Suinteresuotosios šalys taip pat teigiamai įvertino tai, kad tokiomis priemonėmis, kaip partnerystės priemonė ir priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, galima užtikrinti visuotines tikslines intervencines priemones.
Supaprastinimas. ES buvo primygtinai raginama dar labiau supaprastinti bendrą priemonių struktūrą. ES taip pat turėtų toliau stengtis supaprastinti sudėtingas administracines ir finansines procedūras. Pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų atstovai pabrėžė, kad šiuo metu taikomos procedūros ir taisyklės turi didelės įtakos jų galimybėms aktyviau dalyvauti vystomajame bendradarbiavime.
Sverto poveikis. Suinteresuotosios šalys pritarė, kad novatoriškos finansinės priemonės gali būti labai svarbios viešąjį ir privatųjį finansavimą panaudojant ES išorės paramai teikti. Naujausiame vertinime dėl priemonių derinimo 14 pateiktos teigiamos išvados dėl sverto poveikio ir tokių priemonių finansinio papildomumo laikomos daug žadančiomis. Tačiau pilietinės visuomenės respondentai pareiškė susirūpinimą, kad privataus sektoriaus prioritetai gali tapti svarbesni už tikslus mažinti skurdą šalyse partnerėse
Kadangi branduolinei saugai, įskaitant branduolinės saugos garantijas, taikoma Euratomo sutartis, šiuo pasiūlymu nėra galimybių sureaguoti į suinteresuotosioms šalims susirūpinimą keliančius aspektus. Vis dėlto bus užtikrintas suderinamumas ir papildomumas Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, kuria reaguojama į pagrindines suinteresuotųjų šalių pastabas, atžvilgiu, be to, bus imamasi branduolinės energetikos srities veiksmų, kuriais papildomi jos platesnio masto tikslai, visų pirma susiję su taikiu branduolinės energijos naudojimu, laikantis vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo politikos sveikatos, žemės ūkio, pramonės ir socialiniuose projektuose, kuriais sprendžiami branduolinių avarijų padariniai.
•Nepriklausomas tyrimas
Laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita ir susiję tarnybų darbiniai dokumentai iš esmės pagrįsti 2016 ir 2017 m. atliktų nepriklausomų tikrinimų (po vieną kiekvienai priemonei) ataskaitomis. Kartu buvo parengta tam tikrų išorės veiksmų priemonių, kurios buvo įtrauktos į laikotarpio vidurio peržiūrą, nepriklausoma ataskaita, kurioje aprašyta pagrindinė įgyta patirtis ir žinios 15 .
Be šių naujausių ataskaitų, EBPO Paramos vystymuisi komiteto atliktame 2012 m. ES vystomojo bendradarbiavimo tarpusavio vertinime 16 pateikta rekomendacijų dėl Sąjungos išorės finansavimo priemonių struktūros, taisyklių ir procedūrų. Pavyzdžiui, EBPO paragino ES dar labiau supaprastinti ir modernizuoti bendradarbiavimą mažinant biudžeto punktų skaičių, derinant vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės ir Europos plėtros fondo taisykles, paprastinant patvirtinimo procedūras ir didinant regioninių ir teminių programų nuoseklumą. ES buvo paraginta veiksmingiau, labiau laiku ir lanksčiau veikti tiek programų, tiek įvairių priemonių lygmeniu. To labai trūko nestabilumo ir krizių atveju, kai, EBPO manymu, buvo galima veikti daug efektyviau.
•Poveikio vertinimas
2018 m. Komisija atliko poveikio vertinimą 17 dėl išorės veiksmų, įtrauktų į 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“, per kurį daugiausia dėmesio buvo skiriama pagrindiniams siūlomiems išorės veiksmų pakeitimams, įskaitant keleto priemonių supaprastinimą ir sujungimą į vieną plataus masto priemonę ir šiuo metu iš Europos plėtros fondo finansuojamų veiksmų priskyrimą prie veiksmų, finansuojamų iš ES biudžeto.
Poveikio vertinime taip pat padaryta išvada, kad, išskyrus labai specifinio pobūdžio priemones (pvz., humanitarinė pagalba ir jos neutralumo principas), į vieną priemonę būtų galima sujungti daugumą priemonių, t. y.: Bendrą įgyvendinimo reglamentą, vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, Europos plėtros fondą, Europos darnaus vystymosi fondą, išorės skolinimo įgaliojimą, Europos kaimynystės priemonę, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, garantijų fondą, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę 18 ir partnerystės priemonę. Atskiras reikėtų palikti šias priemones: Pasirengimo narystei paramos priemonę; humanitarinę pagalbą; bendros užsienio ir saugumo politikos biudžetą; užjūrio šalis ir teritorijas (įskaitant Grenlandiją); ES civilinės saugos mechanizmą; ES pagalbos savanorių programą; paramą Kipro turkų bendruomenei; neatidėliotinos pagalbos rezervą ir naują Europos taikos priemonę.
Komisija yra pažymėjusi 19 (o partneriai tam pritarė per atviras viešas konsultacijas), kad esama išorės finansavimo priemonių struktūra yra pernelyg sudėtinga. Sujungus kelias priemones į vieną plataus masto priemonę būtų galima racionalizuoti jų valdymo ir priežiūros sistemas ir taip sumažinti visoms suinteresuotosioms šalims tenkančią administracinę naštą. Paprastesnė priežiūros sistema leistų atitinkamoms institucijoms geriau ir išsamiau stebėti ES išorės išlaidas.
Plataus masto priemonė reikštų geografiniu ir teminiu požiūriu visapusiškesnį požiūrį ir palengvintų įvairių sričių politikos tarpregioninį, daugiasektorinį ir visuotinį įgyvendinimą. ES sudarytų geresnes nuoseklaus atsako ir sinergijos galimybes ir nutrauktų teminę ir geografinę izoliaciją.
2018 m. balandžio 25 d. Reglamentavimo patikros valdyba išnagrinėjo poveikio vertinimą ir pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis 20 , kad vertinimas turėtų būti pakoreguotas siekiant įtraukti valdybos rekomendacijas dėl tam tikrų aspektų. Dėl to vertinimas buvo peržiūrėtas siekiant:
–pateikti daugiau informacijos apie naujos priemonės valdymo struktūrą, įskaitant informaciją apie sprendimų priėmimo procedūras;
–išsamiau paaiškinti keletą finansavimo klausimų, įskaitant dėl finansavimo pagrindinių kriterijų, lėšų rezervavimo regionams ir teminėms sritims ir valstybių narių įnašų į Europos plėtros fondą schemų, ir
–patikslinti, kaip veiks būsimos stebėsenos ir vertinimo sistemos.
Valdybos nuomonė ir su ja susiję poveikio vertinimo pakeitimai išsamiau aprašyti poveikio vertinimo 1 priede.
•Supaprastinimas
Komisijos daugiametės finansinės programos prioritetas yra supaprastinti reglamentavimo aplinką.
Sujungus kelias priemones į vieną plataus masto priemonę bus galima racionalizuoti valdymo ir priežiūros sistemas ir taip sumažinti ES institucijoms ir valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą. Vietoje dėmesio daugybiniams programavimo procesams diskusijose būtų daugiau susitelkta į politinius tikslus ir bendradarbiavimą su išorės partneriais. Be to, veiksmų, kuriems skiriamas sudėtinis skirtingų Sąjungos programų finansavimas, auditas bus atliekamas tik vieną kartą, aprėpiant visas susijusias programas ir atitinkamas pagal jas taikomas taisykles. Todėl branduolinė veikla bus dalis naujosios KVTBP, o į šią priemonę bus įtraukti tik tie šios srities, visiškai laikantis KVTBP įgyvendinami veiksmai, kuriems reikia specifinio Euratomo sutartimi pagrįsto teisinio pagrindo.
Taisyklių derinimo požiūriu, į naująją priemonę įtraukus Bendro įgyvendinimo reglamento nuostatas bus sudarytas nuoseklus visų jos komponentų principų rinkinys, todėl partneriams bei vykdymo atstovams bus lengviau šiuos principus suprasti. Nuostatos bus panaikintos arba pritaikytos prie šio reglamento ir jame taip pat bus išlaikytos nuorodos į KVTBP, kad bendras metodas būtų nuoseklus ir paprastas.
•Pagrindinės teisės
ES grindžiama ryžtingu įsipareigojimu skatinti ir ginti pagrindines teises, žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus. Ji aktyviai remia šias teises ir principus ne tik savo valstybėse narėse, bet ir bendradarbiaudama su trečiosiomis valstybėmis.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
2018 m. gegužės 2 d. Komunikate 21 Europos Komisija pasiūlė Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei 2021–2027 m. laikotarpiu skirti 89 500 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) ir iš jų 300 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) bus skirta šiai priemonei, siekiant papildyti branduolinę veiklą, kuriai taikoma Euratomo sutartis.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Komisija reguliariai vykdys savo veiksmų stebėseną ir atliks pažangos siekiant rezultatų apžvalgą. Pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 22 22 ir 23 dalis, kuriose trys institucijos patvirtina, kad galiojančių teisės aktų ir vykdomos politikos vertinimai turėtų būti tolesnių veiksmų pasirinkimo poveikio vertinimų pagrindas, Komisija atliks tarpinį ir galutinį vertinimus. Per vertinimus, remiantis susijusiais rodikliais, bus nustatytas vietinis priemonės poveikis ir išanalizuota, kokiu mastu priemonė gali būti laikoma aktualia, efektyvia, veiksminga, kuriančia pakankamą ES pridėtinę vertę ir derančia su kitų krypčių ES politika. Į vertinimus bus įtraukta įgyta patirtis, padėsianti nustatyti problemas ar veiksmų arba jų rezultatų tobulinimo galimybes, taip pat padidinti jų poveikį.
Taryba ir Europos Parlamentas bus supažindinti su vertinimų išvadomis ir pastabomis.
Pažanga bus stebima remiantis rodikliais, kurie bus suderinti su pasiūlymo tikslais. Nuo 2022 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiks metinę šio reglamento tikslų įgyvendinimo ataskaitą.
Vertinimai bus atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
•Geografinė taikymo sritis ir trečiųjų valstybių dalyvavimas
Siūlomo reglamento geografinė taikymo sritis yra pasaulinio masto.
Dėl partnerių už Sąjungos ribų pasirinkimo Komisija gali nuspręsti bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, šalimis partnerėmis arba kitų trečiųjų valstybių subjektais, taikydama netiesioginį valdymą, skirtą konkrečiam veiksmui įgyvendinti, jei tai atitinka Sąjungos interesus ir tokio veiksmo tikslus ir jei laikomasi Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių ir sąlygų. Šis pasirinkimas turėtų būti patvirtintas Komisijos sprendimu.
•Pasiūlymo nuostatos
I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
II ANTRAŠTINĖ DALIS. PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMAS
III ANTRAŠTINĖ DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
2018/0245 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Euratomo sutartimi pagrįstos Europos branduolinės saugos priemonės, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 203 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 23 ,
kadangi:
(1)Sąjunga turėtų visame pasaulyje saugoti ir skatinti Sąjungos vertybes ir interesus, siekdama Sąjungos išorės veiksmų tikslų ir laikydamasi jų principų, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje ir 8 ir 21 straipsniuose;
(2)kad būtų įgyvendinta nauja tarptautinė sistema, nustatyta Darbotvarkėje iki 2030 m., Visuotinėje strategijoje ir Konsensuse, Reglamentu (ES) Nr. …/… (KVTBP) siekiama didinti Sąjungos išorės veiksmų suderinamumą ir veiksmingumą, per supaprastintą priemonę sutelkiant pastangas į geresnį įvairių sričių išorės veiksmų politikos įgyvendinimą;
(3)šia programa (Europos branduolinės saugos priemone, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė) turėtų būti skatinama įtvirtinti veiksmingą ir efektyvią branduolinę saugą bei radiacinę saugą ir taikyti veiksmingas bei efektyvias branduolinių medžiagų saugos garantijas trečiosiose valstybėse, remiantis Sąjungos šių sričių vidaus veikla;
(4)šis reglamentas yra dalis bendradarbiavimui planuoti parengtos sistemos ir juo turėtų būti papildomos pagal [Reglamentą dėl KVTBP] finansuojamos bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje priemonės;
(5)valstybės narės yra pasirašiusios Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir jos papildomą protokolą;
(6)laikydamasi Euratomo sutarties 10 skyriaus ir siekdama II antraštinės dalies 3 ir 7 skyrių tikslų, Bendrija turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) branduolinės saugos ir branduolinės saugos garantijų srityje;
(7)pagal šią priemonę turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti minėtus tikslus ir remiamasi anksčiau pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 237/2014 24 remtais veiksmais, susijusiais su branduoline sauga ir branduolinės saugos garantijomis trečiosiose valstybėse, visų pirma stojančiosiose šalyse, šalyse kandidatėse ir potencialiose kandidatėse;
(8)šio reglamento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas konsultacijomis, kai tinkama, su valstybių narių atitinkamomis valdžios institucijomis ir dialogu su šalimis partnerėmis;
(9)kai įmanoma ir tikslinga, Bendrijos išorės veiksmų rezultatus reikėtų stebėti ir vertinti remiantis iš anksto apibrėžtais, skaidriais ir konkrečiai šaliai skirtais ir išmatuojamais rodikliais, pritaikytais prie šios priemonės ypatybių ir tikslų, ir, pageidautina, pagrįstais šalies partnerės rezultatų sistema;
(10)Sąjunga ir Bendrija turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jų išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinus Sąjungos išorės finansavimo priemonių suderinamumą bei papildomumą, taip pat kuriant kitų Sąjungos politikos sričių ir programų sinergiją. Kad bendrų intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama kartu naudoti ir kitų Sąjungos programų finansavimą, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos;
(11)šiame reglamente nustatomas šios priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra finansinis orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 25 18 punkte;
(12)įgyvendinant šį reglamentą, kai tinkama, turėtų būti taikomos Reglamente (ES) Nr. …/… (KVTBP) nustatytos taisyklės ir procedūros, ir šio reglamento įgyvendinimo nuostatos turėtų atitikti Reglamente (ES) Nr. …/… (KVTBP) numatytas įgyvendinimo nuostatas;
(13)šiam reglamentui turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės, grindžiamos Euratomo sutarties 106a straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsniu. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma yra nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo, finansinės paramos, paramos biudžetui, patikos fondų, finansinių priemonių ir biudžeto garantijų forma) procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal Euratomo sutarties 106a straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;
(14)šiame reglamente numatytos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimo galimybes ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(15)metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir priemonės turėtų būti darbo programos pagal Finansinį reglamentą. Metinius arba daugiamečius veiksmų planus sudaro viename dokumente pateiktas priemonių rinkinys;
(16)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 26 , Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 27 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 28 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 29 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami veiksmingomis ir proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 30 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises, todėl susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis ir teritorijomis bei tarptautinėmis organizacijomis ir bet kokiose sutartyse ar susitarimuose, sudaromuose įgyvendinant šį reglamentą, turėtų būti nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje laikantis jų atitinkamos kompetencijos ir kuriomis užtikrinama, kad visos trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos lėšų naudojimo procese, suteiktų lygiavertes teises;
(17)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 31 ;
(18)Tarybos sprendimo 2010/427/ES 32 9 straipsnyje pateiktos nuorodos į Sąjungos priemones turėtų būti laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir kitus jame nurodytus reglamentus. Komisija turėtų užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas remiantis tame sprendime numatytu EIVT vaidmeniu;
(19)vykdant toliau nurodytus numatytus veiksmus turėtų būti griežtai laikomasi Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų ir tvarkos,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma programa „Euratomo sutartimi pagrįsta Europos branduolinės saugos priemonė, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė“.
Jame nustatomi šios programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Tikslai
1.Šio reglamento tikslas – papildyti bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje veiksmus, kurie finansuojami pagal [Reglamentą dėl KVTBP], visų pirma siekiant remti aukšto lygio branduolinės ir radiacinės saugos skatinimą ir veiksmingų ir efektyvių branduolinių medžiagų saugos garantijų taikymą trečiosiose valstybėse, remiantis Bendrijos šių sričių vidaus veikla ir laikantis šio reglamento nuostatų.
2.Remiantis 1 dalimi šiuo reglamentu visų pirma siekiama:
(a)puoselėti veiksmingą branduolinės saugos kultūrą, įgyvendinti aukščiausius branduolinės ir radiacinės saugos standartus ir nuolat gerinti branduolinę saugą;
(b)atsakingai ir saugiai tvarkyti panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas, nutraukti buvusių branduolinių objektų vietų ir įrenginių eksploatavimą ir juos išvalyti;
(c)nustatyti veiksmingas ir efektyvias garantijų sistemas.
3 straipsnis
Suderinamumas, nuoseklumas ir papildomumas
1.Įgyvendinant šį reglamentą užtikrinamas nuoseklumas, sinergija ir papildomumas Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [KVTBP], kitų Sąjungos išorės veiksmų programų, kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių ir programų atžvilgiu, taip pat politikos suderinamumas vystymosi labui.
2.Kai tinkama, pagal šį reglamentą nustatytiems veiksmams gali būti naudojamos kitos Sąjungos programos, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Šis reglamentas taip pat gali būti naudojamas pagal kitas Sąjungos programas nustatytoms priemonėms, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiais atvejais tų veiksmų darbo programoje nustatoma, kurias taisykles taikyti.
4 straipsnis
Biudžetas
Šio reglamento įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 300 mln. EUR dabartinėmis kainomis.
5 straipsnis
Politikos sistema
Asociacijos susitarimai, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, daugiašaliai susitarimai ir kiti susitarimai, kuriais nustatomi teisiškai privalomi santykiai su šalimis partnerėmis, taip pat Europos Vadovų Tarybos išvados ir Tarybos išvados, aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijos ar aukšto lygio susitikimų su šalimis partnerėmis išvados, Komisijos komunikatai arba Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendri komunikatai sudaro bendrą šio reglamento įgyvendinimo politikos sistemą.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŠIO REGLAMENTO ĮGYVENDINIMAS
6 straipsnis
Orientacinės daugiametės programos
1.Bendrijos bendradarbiavimas pagal šį reglamentą vykdomas remiantis orientacinėmis daugiametėmis programomis.
2.Orientacinėse daugiametėse programose siekiama nustatyti nuoseklią Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų valstybių ar regionų bendradarbiavimo sistemą, atitinkančią Bendrijos bendrą tikslą ir taikymo sritį, uždavinius, principus bei politiką ir pagristą 5 straipsnyje nurodyta politikos sistema.
3.Orientacinės daugiametės programos sudaro bendrą bendradarbiavimo pagrindą ir jose nustatomi Bendrijos bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslai, atsižvelgiant į atitinkamų šalių poreikius, Bendrijos prioritetus, tarptautinę padėtį ir atitinkamų trečiųjų valstybių veiklą. Orientacinėse daugiametėse programose taip pat nurodoma pridėtinė bendradarbiavimo vertė ir kaip išvengti dubliavimosi su kitomis programomis ir iniciatyvomis, visų pirma tomis, kurias vykdo panašių tikslų siekiančios tarptautinės organizacijos ir pagrindiniai paramos teikėjai.
4.Orientacinėse daugiametėse programose nustatomos pasirinktos finansavimo prioritetinės sritys, konkretūs tikslai, tikėtini rezultatai, rezultatų rodikliai ir tiek bendrieji, tiek konkrečiam tikslui numatyti preliminarūs finansiniai asignavimai.
5.Orientacinės daugiametės programos grindžiamos dialogu su šalimis partnerėmis ar regionais partneriais.
6.Komisija priima orientacines daugiametes programas laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Laikydamasi tos pačios procedūros, Komisija patikslina ir prireikus atnaujina tas orientacines programas.
7 straipsnis
Veiksmų planai ir priemonės
1.Remdamasi orientacine daugiamete programa Komisija priima metinius ar daugiamečius veiksmų planus ir atskiras priemones. Komisija taip pat gali priimti specialiąsias priemones ir rėmimo priemones.
Veiksmų planuose ir atskirose priemonėse nurodomi siektini kiekvieno veiksmo tikslai, tikėtini rezultatai ir pagrindinė veikla, įgyvendinimo metodai, biudžetas ir visos susijusios rėmimo išlaidos.
Prireikus veiksmas gali būti priimamas kaip atskira priemonė prieš priimant orientacinę daugiametę programą arba ją priėmus.
Jeigu atsiranda nenumatytų ir tinkamai pagrįstų poreikių, aplinkybių arba įsipareigojimų, Komisija gali priimti specialiąsias priemones.
2.Veiksmų planai ir priemonės priimami įgyvendinimo aktais, priimamais laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3.2 dalyje nurodytos procedūros nereikia taikyti:
(a)veiksmų planams, atskiroms priemonėms ir rėmimo priemonėms, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas neviršija 10 mln. EUR;
(b)specialiosioms priemonėms, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas neviršija 10 mln. EUR;
(c)toliau nurodytiems techniniams pakeitimams, jei jie iš esmės neturi įtakos atitinkamo veiksmų plano ar priemonės tikslams:
i) įgyvendinimo metodo pakeitimui;
ii) lėšų perskirstymui tarp veiksmų plane nurodytų veiksmų;
iii) veiksmų planų ir priemonių biudžeto padidinimui arba sumažinimui ne daugiau kaip 20 proc. pradinio biudžeto ir ne daugiau kaip 10 mln. EUR.
Daugiamečiams veiksmų planams ir priemonėms 3 dalies a ir b punktuose ir c punkto iii papunktyje nurodytos ribos taikomos kasmet.
Per vieną mėnesį nuo veiksmų planų, priemonių ir techninių pakeitimų priėmimo pagal šią dalį apie juos turi būti pranešama atitinkamam 12 straipsnyje nurodytam komitetui.
4. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su būtinybe Bendrijai skubiai reaguoti, Komisija nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais priima arba iš dalies keičia veiksmų programas arba priemones, laikydamasi 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
8 straipsnis
Rėmimo priemonės
1.Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas šios priemonės įgyvendinimo ir jos tikslų siekimo rėmimo išlaidoms, įskaitant administracinę paramą, susijusią su tokiam įgyvendinimui reikalinga parengiamąja, tolesne, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, taip pat būstinėse patiriamoms išlaidoms administracinei programos paramai, taip pat pagal šį reglamentą finansuojamiems veiksmams valdyti, įskaitant informavimo ir komunikacijos veiksmus ir institucines informacinių technologijų sistemas.
2.Jei rėmimo išlaidos neįtrauktos į 6 straipsnyje nurodytus veiksmų planus ar priemones, Komisija prireikus priima rėmimo priemones. Sąjungos finansavimas pagal rėmimo priemones gali apimti:
(a)tyrimus, susitikimus, informavimą, informuotumo didinimą, mokymą, pasirengimą ir keitimąsi įgyta patirtimi ir geriausia praktika, leidybos veiklą ir bet kokias kitas administracinės ar techninės paramos išlaidas, reikalingas veiksmams programuoti ir valdyti, įskaitant faktų nustatymo komandiruotes ar atlygį gaunančius išorės ekspertus;
(b)išlaidas, susijusias su informacijos teikimu ir komunikacijos veiksmais, įskaitant komunikacijos strategijų rengimą ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus ir jų matomumą.
9 straipsnis Bendradarbiavimo metodai
Finansavimą pagal šią priemonę vykdo Komisija, kaip numatyta Finansiniame reglamente, tiesiogiai – pati Komisija, arba netiesiogiai – per bet kurį iš Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų subjektų.
10 straipsnis
ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
1.Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas Finansiniame reglamente numatytų rūšių finansavimu, visų pirma:
(a)dotacijomis;
(b)paslaugų ar prekių viešojo pirkimo sutartimis;
(c)už atlygį dirbančių išorės ekspertų paslaugomis;
(d)derinimu.
2.Parama pagal šį reglamentą taip pat gali būti teikiama pagal Išorės veiksmų garantijai, nustatytai Reglamentu (ES) Nr. XXX/XXX (KVTBP), taikytinas taisykles ir ja gali būti prisidedama prie Išorės veiksmų garantijai skiriamų atidėjinių. Reglamentu (ES) Nr. XXX/XXX (KVTBP) nustatyta Išorės veiksmų garantija taip pat remiamos Tarybos sprendimu 77/270/Euratomas 33 grindžiamos operacijos.
Išorės veiksmų garantijos operacijoms, prie kurių prisidedama šiuo reglamentu, taikoma 9 proc. atidėjinių norma.
3.Atidėjinių normos peržiūrimos kas trejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios datos.
11 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys asmenys ir subjektai
1.Viešųjų pirkimų, dotacijų ir apdovanojimų skyrimo procedūrose, susijusiose su veiksmais, finansuojamais pagal šį reglamentą, gali dalyvauti tarptautinės organizacijos ir visi teisės subjektai, kurie yra šių šalių arba teritorijų piliečiai ir, jei tai juridiniai asmenys, kurie taip pat yra faktiškai įsisteigę šiose šalyse ar teritorijose:
(a)valstybės narės, paramos pagal Reglamentą (ES) (PNPP III) gavėjai ir Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančios šalys;
(b)Reglamento (ES) (KVTBP) kaimynystės srities šalys partnerės;
(c)besivystančios šalys ir teritorijos, įtrauktos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto paskelbtą oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą ir nepriklausančios Didžiojo dvidešimtuko grupei, ir užjūrio šalys ir teritorijos, kaip apibrėžta Tarybos sprendime.../... (ES);
(d)į oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą įtrauktos ir Didžiojo dvidešimtuko grupei priklausančios besivystančios šalys ir kitos šalys bei teritorijos, kai susijusi procedūra taikoma vykdant pagal šį reglamentą Sąjungos finansuojamą veiksmą, kuriame jos dalyvauja;
(e)šalys, kurioms Komisija nustato abipuses galimybes gauti išorės finansavimą. Tokios galimybės gali būti suteiktos ribotam, ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei šalis Sąjungos ir šalių, atitinkančių reikalavimus pagal šį reglamentą, subjektams nustato tokias pačias atitikimo reikalavimams sąlygas. Komisija sprendimus dėl abipusės galimybės gauti paramą ir dėl jos trukmės priima pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) šalimi (-s) paramos gavėja (-omis);
(f)Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys narės, kai sutartys įgyvendinamos mažiausiai išsivysčiusioje šalyje arba labai įsiskolinusioje neturtingoje šalyje, įtrauktoje į oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą;
(g)kitos trečiosios valstybės, kuriose vykdoma veikla, kaip nurodyta konkrečiose orientacinėse daugiametėse programose, veiksmų planuose ar priemonėse.
2.Visos pagal šį reglamentą finansuojamos prekės ir medžiagos gali būti 1 dalyje nurodytų šalių kilmės, taikant atitinkamas toje dalyje nurodytas sąlygas.
3.Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos fiziniams asmenims, kuriuos yra įdarbinęs arba kitaip teisėtai pasamdęs reikalavimus atitinkantis rangovas arba, kai taikoma, subrangovas, ir dėl šių taisyklių tiems asmenims nenustatomi apribojimai dėl pilietybės.
4.Vykdant veiksmus, kuriuos bendrai finansuoja subjektas, arba kurie įgyvendinami tiesioginio ar netiesioginio valdymo būdu su subjektais, nurodytais Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii–viii papunkčiuose, taip pat taikomos tų subjektų tinkamumo taisyklės.
5.Kai paramos teikėjai teikia finansavimą Komisijos įsteigtam patikos fondui arba kaip išorės asignuotąsias pajamas, taikomos patikos fondo steigimo akte arba susitarime su paramos teikėju (išorės asignuotųjų pajamų atveju) nustatytos tinkamumo taisyklės.
6.Jei veiksmai finansuojami pagal šį reglamentą ir pagal kitą Sąjungos programą, reikalavimus pagal bet kurią iš tų programų atitinkantys subjektai laikomi atitinkančiais reikalavimus.
7.Šiame straipsnyje nustatytų tinkamumo taisyklių taikymas gali būti ribojamas atsižvelgiant į pareiškėjų pilietybę, geografinę padėtį ar pobūdį, arba prekių ir medžiagų kilmę, kai tokie apribojimai yra reikalingi atsižvelgiant į veiksmo specifiką ir tikslus ir kai jie būtini veiksmingam jo įvykdymui.
8.Konkursų dalyviai, pareiškėjai ir kandidatai iš reikalavimų neatitinkančių šalių gali būti pripažįstami atitinkančiais reikalavimus, jeigu tai yra būtina skubos tvarka arba jeigu atitinkamų šalių ar teritorijų rinkose paslaugos neprieinamos, arba kitais tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl tinkamumo taisyklių būtų neįmanoma įvykdyti veiksmų arba tą padaryti būtų itin sudėtinga.
9.Kai Finansiniame reglamente numatyta sutartį skirti remiantis vieninteliu pasiūlymu, siekiant skatinti vietos pajėgumus, rinkas ir pirkimus, pirmenybė teikiama vietos ir regiono rangovams. Visais kitais atvejais vietos ir regiono rangovų dalyvavimas skatinamas pagal atitinkamas to reglamento nuostatas.
12 straipsnis
Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas
1.Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas vykdomi laikantis Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (KVTBP) 31 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių ir 32 bei 36 straipsnių.
2.Šio reglamento tikslo pasiekimas vertinamas remiantis šiais rodikliais:
(a)parengtų, priimtų ir (arba) patikslintų teisės ir reglamentuojančio pobūdžio aktų skaičiumi, ir
(b)projektavimo, koncepcijų ar galimybių studijų dėl aukščiausius branduolinės saugos standartus atitinkančių įrenginių įdiegimo skaičiumi.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis
Komitetas
1.Komisijai padeda Branduolinės saugos komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.
14 straipsnis
Informavimas, komunikacija, viešinimas ir nuo matomumo reikalavimų leidžianti nukrypti nuostata
Informavimas, komunikacija ir viešinimas, susiję su 3 straipsnyje nurodytu tikslu, ir nuo matomumo reikalavimų leidžianti nukrypti nuostata įgyvendinami pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (KVTBP) 36 ir 37 straipsnius.
15 straipsnis
Sąlyga dėl EIVT
Šis reglamentas taikomas laikantis Sprendimo 2010/427/ES.
16 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1.Šio reglamento finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų prieš įsigaliojant šiam reglamentui, visų pirma tų, kurioms taikomas Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014, prie šio reglamento.
2.Šio reglamento finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su šį reglamentą pakeisiančio teisės akto rengimu.
3.Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 6 straipsnyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.Trukmė ir finansinis poveikis
1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis pajamoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Euratomo sutartimi pagrįsta Europos branduolinės saugos priemonė, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)
Išorės veiksmai
1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
◻ nauja priemone
◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 34
◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu
☑ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę
1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
Šio reglamento tikslas – papildyti bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje veiksmus, kurie finansuojami pagal [Reglamentą dėl KVTBP], visų pirma siekiant remti aukšto lygio branduolinės ir radiacinės saugos skatinimą ir veiksmingų ir efektyvių branduolinių medžiagų saugos garantijų taikymą trečiosiose valstybėse, remiantis Bendrijos šių sričių vidaus veikla ir laikantis šio reglamento nuostatų.
1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Dėl Europos istorijos ir remdamosi savo garantijų taikymo veikla Sąjungoje bei sėkmingai vykdoma politika, ES ir Bendrija yra sukaupusios daug šios srities patirties. Branduolinės saugos, įskaitant branduolinėms medžiagoms taikomas garantijas, srityje jos yra įgijusios pripažintą tarptautinę reputaciją, visų pirma taikydamos garantijas ES ir remdamos Tarptautinę atominės energijos agentūrą.
ES ir Bendrija gali sukurti pridėtinę vertę, pagrįstą išteklių, skiriamų per jų priemones, apimtimi, gana lanksčiais valdymo metodais ir išteklių nuspėjamumu daugiametės finansinės programos laikotarpiu.
1.4.3.Panašios patirties išvados
Komisijos priimtoje laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje 35 dėl dešimties išorės finansavimo priemonių 36 , makrofinansinės paramos ex post vertinimo ataskaitose ir Europos investicijų banko išorės skolinimo įgaliojimo 37 laikotarpio vidurio peržiūroje padaryta išvada, kad išorės finansavimo priemonės apskritai atitiko paskirtį ir kad pastebėta teigiamų tendencijų, susijusių su tikslų pasiekimu. Iš ataskaitų matyti, kad išorės finansavimo priemonėms reikia daugiau išteklių, nes jomis teikiamos finansinės galimybės jau yra išnaudotos.
Priemonėmis nustatoma politikos įgyvendinimo taikymo sritis, tikslai ir procedūros. Iš laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitos matyti, kad dėl priemonėmis teikiamų galimybių jos patenkina daugumą ES išorės veiksmų poreikių ir tikslų. Priemonės būtų naudingesnės, jei būtų labiau atsižvelgta į tam tikrus pokyčius, kaip antai naują politinę sistemą, įskaitant visuotinai taikomą Darbotvarkę iki 2030 m., migracijos / pabėgėlių krizę ir vidaus politikos išorinį poveikį.
Laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje nurodyta, kad pastebėta teigiamų tendencijų, susijusių su rezultatų pasiekimu. Tačiau pastebėta, kad sunku pasiekimus įvertinti kiekybiškai. Dažnai pritrūkdavo informacijos apie priemonėse nurodytas stebėsenos sistemas. Trūko duomenų (įskaitant atskaitos taškus) įvertinti, ar taikant priemones buvo pasiekti kai kurie jų tikslai (visų pirma aukšto lygio tikslai), be to, paaiškėjo, kad tikslų siekimui įtakos turi daug išorės veiksnių (pvz., šalies partnerės politika ir kiti paramos teikėjai).
Apskritai nustatyta, kad organizaciniu požiūriu veikla yra efektyvi, tačiau kai kurie dalyviai manė, kad įgyvendinant tam tikras priemones administracinė našta buvo per didelė. Kartais Komisija buvo vertinama kaip daugiau susitelkusi į procesą, nei į politikos tikslus ir rezultatus.
1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Įgyvendinant šį reglamentą bus užtikrintas suderinamumas su kitomis išorės veiksmų sritimis ir kitų susijusių sričių Sąjungos politika, taip pat politikos suderinamumas vystymosi labui 38 . Kaip nurodyta Darbotvarkėje iki 2030 m., tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į visų sričių politikos poveikį darniam vystymuisi visais lygmenimis: nacionaliniu, ES vidaus, kitų šalių vidaus ir pasauliniu.
Be to, reikėtų siekti sinergijos su veiksmais pagal kitas ES programas, kad bendrų intervencinių priemonių poveikis būtų kuo didesnis.
Pagal šį pasiūlymą finansuojami veiksmai turėtų būti suderinami su veiksmais, kurių imamasi pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės nuostatas, Pasirengimo narystei paramos priemonę III, Sprendimą dėl užjūrio šalių ir teritorijų, bendrą užsienio ir saugumo politiką ir naują pasiūlytą Europos taikos priemonę 39 , kuri yra neįtraukta į ES biudžetą, ir visus šiuos veiksmus papildyti.
1.5.Trukmė ir finansinis poveikis
◻ trukmė ribota
–◻ galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],
–◻ įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.
☑ trukmė neribota
–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2021 m.
1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 40
☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–☑ vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.
☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
–☑ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;
–☑ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–☑ EIB ir Europos investicijų fondui;
–☑ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;
–☑ viešosios teisės subjektams;
–☑ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;
–☑ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;
–☑ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
Kadangi tai išorės išlaidos, būtina galimybė naudoti visus numatytus valdymo būdus pagal poreikį ir kaip nusprendžiama įgyvendinant.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Komisijos stebėsenos ir vertinimo sistemose vis daugiau dėmesio skiriama rezultatams. Į šias sistemas įtraukiami Komisijos darbuotojai ir įgyvendinimo partneriai bei išorės ekspertai.
Delegacijose ir būstinėse dirbantys užduočių vadovai nuolat stebi projektų ir programų įgyvendinimą, naudodamiesi įgyvendinimo partnerių vykdant reguliarias atsiskaitymo funkcijas teikiama informacija ir, kai įmanoma, rengdami apsilankymus vietoje. Vidaus stebėsenos veiksmai suteikia vertingos informacijos apie pažangą ir padeda vadovams nustatyti esamas bei galimas kliūtis bei imtis taisomųjų veiksmų.
Be to, siekiant įvertinti ES išorės veiksmų efektyvumą pagal tris skirtingas sistemas, samdomi nepriklausomi išorės ekspertai. Šie vertinimai padeda užtikrinti atskaitomybę ir gerinti esamas intervencines priemones, be to, juos atliekant, atsižvelgiama į įgytą patirtį, kad ji atsispindėtų ateityje formuojant politiką ir imantis veiksmų. Tokioms sistemoms paprastai naudojami tarptautiniu mastu pripažinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto taikomi vertinimo kriterijai, įskaitant (galimą) poveikį. Pavyzdžiui, vertinant vystomąjį bendradarbiavimą projektų lygmeniu, būstinės valdomoje rezultatų stebėsenos sistemoje gaunama glausta tikslinė intervencinių priemonių imties kokybės apžvalga. Taikydami labai struktūrinę, standartizuotą metodiką, nepriklausomi rezultatų stebėsenos ekspertai pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto vertinimo kriterijus vertina projekto vykdymą ir pateikia rekomendacijų dėl būsimo įgyvendinimo gerinimo.
Vertinimuose projektų lygmeniu, kuriuos paprastai atlieka už projektą atsakingos ES delegacijos, pateikiama išsamesnė analizė, kuri padeda projekto vadovams gerinti vykdomas ir rengti būsimas intervencines priemones. Analizei atlikti ir visų suinteresuotųjų šalių, visų pirma galutinių paramos gavėjų, atsiliepimams ir įrodymams surinkti samdomi išorės nepriklausomi ekspertai, turintys teminių ir geografinių žinių. Komisija taip pat atlieka savo politikos strateginius vertinimus – nuo programavimo ir strategijos iki intervencinių priemonių įgyvendinimo konkrečiame sektoriuje (pvz., sveikatos arba švietimo) šalyje ar regione, arba konkrečios priemonės įgyvendinimo. Šie vertinimai – svarbus indėlis formuojant politiką ir kuriant priemones bei projektus. Visi šie vertinimai skelbiami Komisijos interneto svetainėje, o išvadų santrauka pateikiama metinėje ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas
Valdymo būdai
Esminių valdymo būdų pakeitimų nenumatyta, o geresniems rezultatams ateityje pasiekti bus naudojamasi Komisijos tarnybų ir įgyvendinančiųjų subjektų pagal ankstesnes programas sukaupta patirtimi. Šalys partnerės dar nėra galutinai prisitaikiusios prie galiojančios teisės aktų sistemos, o BBSSP programos tik pradėtos įgyvendinti, todėl reikėtų užtikrinti maksimalų tęstinumą.
Pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai bus įgyvendinami tiesioginio Komisijos valdymo (organizuojamo būstinėse ir (arba) Sąjungos delegacijose) būdu ir netiesioginiu valdymo būdu, dalyvaujant bet kuriam naujojo Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam subjektui, kad reglamento tikslų būtų siekiama geriau.
Taikydami netiesioginį valdymą, kaip nurodyta naujojo Finansinio reglamento 154 straipsnyje, šie subjektai turi užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą, lygiavertę apsaugai taikant tiesioginį valdymą. Laikantis proporcingumo principo ir tinkamai atsižvelgiant į veiksmo pobūdį ir susijusią finansinę riziką, bus atliktas ex ante ramsčiais pagrįstas subjektų sistemų ir procedūrų vertinimas. Jei to reikia dėl su įgyvendinimu susijusių priežasčių arba jei metinėse veiklos ataskaitose išreikšta išlygų, bus nustatomi ir įgyvendinami veiksmų planai, į kuriuos bus įtraukos konkrečios rizikos mažinimo priemonės. Be to, įgyvendinant gali būti taikomos ir Komisijos nustatytos tinkamos priežiūros priemonės.
Pagal šią priemonę numatoma, kad netiesioginis valdymas taip pat gali būti pavestas šalims partnerėms arba jų paskirtoms įstaigoms. Šaliai partnerei netiesioginis valdymas gali būti deleguojamas įvairiomis formomis: delegavimas iš dalies, kai Komisija pasilieka šalies partnerės sprendimų ex ante kontrolę ir vykdo mokėjimus šalies partnerės vardu, o tam pagal naujojo Finansinio reglamento 154 straipsnio 6 dalies b punktą nereikia atlikti ex ante ramsčių vertinimo. Arba visiškas delegavimas, kai po ex ante ramsčių vertinimo šalis partnerė veiksmą gali įgyvendinti naudodama savo įvertintas sistemas ir procedūras, o Komisijai nereikia atlikti jokios šalies partnerės veiksmo įgyvendinimo ex ante kontrolės.
Vidaus kontrolės struktūra
Vidaus kontrolės ir valdymo procesu siekiama tinkamai užtikrinti, kad bus pasiekti tikslai, susiję su veiklos veiksmingumu ir efektyvumu, finansinių ataskaitų patikimumu ir atitiktimi taikytinai teisės aktų ir procedūrinei sistemai.
Veiksmingumas ir efektyvumas
Siekdamos užtikrinti savo veiklos veiksmingumą ir efektyvumą (ir mažinti didelę riziką savo išorės paramos aplinkoje), kartu su visais Komisijos bendro strateginės politikos ir planavimo proceso elementais, vidaus audito sąlygomis ir kitais Komisijos vidaus kontrolės sistemos reikalavimais, įgyvendinimo tarnybos veiklai pagal visas savo priemones toliau taikys specializuoto pagalbos valdymo sistemą, apimančią:
– decentralizuotą daugumos išorės paramos priemonių valdymą, organizuojamą Sąjungos delegacijų vietose;
– aiškias ir formalias finansinės atskaitomybės ribas (iš įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno (generalinio direktoriaus), perduodamas delegacijos vadovui, taikant būstinės perįgaliotojo įgaliojimus suteikiančio pareigūno (direktoriaus) perįgaliojimą delegacijos vadovui;
– reguliarų Sąjungos delegacijų ataskaitų (išorės paramos valdymo ataskaitų) teikimą Komisijos būstinei, įskaitant metinį patikinimo pareiškimą, kurį teikia delegacijos vadovas;
– išsamią mokymo programą, skirtą tiek būstinėje, tiek delegacijose dirbančiam personalui;
– reikšmingą būstinės ir delegacijų paramą ir rekomendacijas (taip pat internetu);
– reguliarius, kas 3–6 metus vykdomus apsilankymus delegacijose priežiūros tikslais;
– projektų ir programų ciklo valdymo metodiką, įskaitant: kokybiškas paramos priemones, taikomas intervencinės priemonės planavimui, jos teikimo metodui, finansavimo mechanizmui, valdymo sistemai, bet kokių ją įgyvendinančių partnerių vertinimui ir atrankai ir kt.; programų ir projektų valdymo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo priemones, skirtas veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti, įskaitant reguliarią projektų išorės stebėseną vietoje, ir svarbius vertinimo ir audito elementus. Paprastinimo bus siekiama plačiau naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir tarpusavio pasikliovimą parnerių organizacijų auditu. Bus toliau taikomas pagal riziką diferencijuojamos kontrolės metodas, atitinkantis pagrindinę riziką.
Finansinė atskaitomybė ir apskaita
Įgyvendinimo tarnybos toliau laikysis aukščiausių apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, taikydamos Komisijos kaupiamosios apskaitos sistemą (ABAC) ir specialias išorės pagalbos priemones, pvz., bendrąją RELEX informacinę sistemą (CRIS) ir ją pakeičiančią sistemą (OPSYS).
Siekiant atitikties galiojančiai teisės aktų ir procedūrinei sistemai, atitikties kontrolės metodai nustatyti 2.3 skirsnyje (sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės).
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)
Bendradarbiavimo pagal šią priemonę sąlygoms būdinga rizika, kad nebus įgyvendinti priemonės tikslai, kad finansų valdymas nebus pakankamai geras ir (arba) kad nebus laikomasi taikytinų taisyklių (teisėtumo ir tvarkingumo klaidos), susijusių su:
– ekonominiu (politiniu) nestabilumu ir (arba) gaivalinėmis nelaimėmis, dėl kurių gali kilti sunkumų ir gali būti vėluojama parengti ir įgyvendinti intervencines priemones, ypač nestabiliose valstybėse;
– nepakankamais instituciniais ir administraciniais gebėjimais šalyse partnerėse, dėl kurių gali kilti sunkumų ir gali būti vėluojama rengti ir įgyvendinti intervencines priemones;
– geografiškai išskaidytais projektais ir programomis (kuriais aprėpiama daug valstybių, teritorijų, regionų), dėl kurių gali kilti su logistikos (išteklių) stebėsena susijusių sunkumų, ypač vykdant stebėsenos veiksmus vietose;
– galimų partnerių (paramos gavėjų) įvairove ir skirtingomis jų vidaus kontrolės struktūromis bei pajėgumais, dėl kurių Komisijos turimi ištekliai, skirti įgyvendinimui remti ir stebėti, gali susiskaidyti, todėl jie bus mažiau veiksmingi ir efektyvūs;
– dėl prastos duomenų apie išorės paramos įgyvendinimo šalyse partnerėse rezultatus ir poveikį kokybės ir nepakankamo kiekio Komisijai gali būti sunkiau teikti rezultatų ataskaitas ir prisiimti už juos atsakomybę.
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Vidaus kontrolės ir valdymo išlaidos sudaro apie 4 proc. numatytos metinės vidutinės sumos (12,78 mlrd. EUR), suplanuotos bendriesiems (veiklos ir administraciniams) įsipareigojimams pagal išlaidų portfelį, finansuojamą pagal 2021–2027 m. ES bendrąjį biudžetą ir Europos plėtros fondą, padengti. Apskaičiuojant šias kontrolės išlaidas atsižvelgiama tik į Komisijos išlaidas, o į valstybių narių ar įgaliotųjų subjektų išlaidas neatsižvelgiama. Įgaliotieji subjektai gali panaudoti iki 7 proc. lėšoms administruoti ir dalis šių lėšų gali būti naudojama kontrolei.
Apskaičiuojant šias valdymo išlaidas atsižvelgta į visus darbuotojus būstinėse ir delegacijose, infrastruktūrą, keliones, mokymą, stebėseną, vertinimą ir audito sutartis (taip pat sudarytas paramos gavėjų).
Valdymo ir veiklos veiksmų santykis galėtų būti ilgainiui sumažintas, pagal naująją priemonę pagerinus ir supaprastinus nuostatas, remiantis pakeitimais dėl naujojo Finansinio reglamento. Didžiausia šių valdymo išlaidų nauda yra susijusi su politikos tikslų įgyvendinimu, veiksmingu ir efektyviu išteklių naudojimu, taip pat griežtų ir ekonomiškai veiksmingų prevencinių priemonių bei kitų patikrų taikymu siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos teisėtai ir tinkamai.
Ateityje bus toliau siekiama tobulinti portfelio valdymo veiklos ir atitikties patikrų pobūdį bei siekius, tačiau apskritai šios išlaidos yra būtinos, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai pasiekti priemonių tikslus patiriant mažiausią įmanomą neatitikties riziką (mažesnė kaip 2 proc. likutinė paklaida). Jos yra kur kas mažesnės nei rizika, kuri būtų patiriama panaikinus arba sumažinus vidaus kontrolę šioje labai rizikingoje srityje.
Numatomas neatitikties taikytinoms taisyklėms rizikos lygis
Atitikties tikslas pagal šią priemonę yra išlaikyti ankstesnį neatitikties rizikos lygį (klaidų dažnį), kuris yra likutinis grynasis klaidų lygis (daugiamečiu pagrindu, įvykdžius visą planuojamą kontrolę ir koregavimus pagal užbaigtas sutartis), mažesnis kaip 2 proc. Paprastai tai reiškia, kad apskaičiuotasis klaidų lygis yra 2–5 proc., kalbant apie metinę atsitiktinę sandorių imtį, kurią Europos Audito Rūmai analizuoja rengdami metinį patikinimo pareiškimą (DAS). Komisijos nuomone, tai yra mažiausia įmanoma neatitikties rizika, turint omenyje labai rizikingas sąlygas ir atsižvelgiant į administracinę naštą ir būtiną išlaidų veiksmingumą vykdant atitikties kontrolę. Nustačius trūkumų bus imamasi tikslinių taisomųjų priemonių, kad būtų užtikrintas minimalus rizikos lygis.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.
Atsižvelgiant į didelės rizikos sąlygas, sistemose reikia numatyti reikšmingą galimų operacijų atitikties reikalavimams klaidų (pažeidimų) lygį ir kuo anksčiau užtikrinti aukšto lygio prevencijos, nustatymo ir taisymo kontrolę mokėjimo procese. Praktikoje tai reiškia, kad vykdant atitikties kontrolę bus daugiausia remiamasi reikšmingais, daugiamečiu pagrindu atliekamais ex ante tikrinimais, kuriuos vietoje atliks tiek išorės auditoriai, tiek Komisijos darbuotojai, prieš skiriant galutines išmokas projektui (tuo pačiu metu bus atliekami tam tikri ex post auditai), ir taip bus užtikrinama kur kas didesnė apsauga nei pagal finansų apsaugos priemones, kurios nustatytos Finansiniame reglamente. Atitikties reikalavimams sistemą, inter alia, sudaro toliau nurodytos svarbios dalys.
Prevencinės priemonės:
– privalomas pagrindinis paramos valdymo darbuotojų ir auditorių mokymas, taip pat apie sukčiavimą;
– konsultavimas (taip pat internetu), įskaitant galiojantį procedūrų vadovą, kaip antai DEVCO vadovą ir finansų valdymo priemonių rinkinį (įgyvendinimo partneriams);
– ex ante vertinimas siekiant užtikrinti, kad institucijose, valdančiose atitinkamas lėšas jungtinio ir decentralizuoto valdymo būdais, būtų įdiegtos tinkamos kovos su sukčiavimu priemonės, kuriomis siekiama išvengti sukčiavimo valdant ES lėšas ir jį nustatyti;
– šalyse partnerėse taikomų kovos su sukčiavimu mechanizmų ex ante patikra vertinant, ar įvykdytas tinkamumo biudžeto paramai gauti kriterijus, susijęs su viešųjų finansų valdymu (t. y. aktyvus įsipareigojimas kovoti su sukčiavimu ir korupcija, tinkamos tikrinimo institucijos, pakankamas teisminis pajėgumas, veiksmingas reagavimas ir sankcijų mechanizmai).
Nustatomieji ir taisomieji veiksmai:
– Komisijos darbuotojų atliekami ex ante sandorių tikrinimai;
– auditai ir tikrinimai (tiek privalomieji, tiek grindžiami rizika), įskaitant Europos Audito Rūmų;
– retrospektyviniai tikrinimai (grindžiami rizika) ir lėšų susigrąžinimas;
– ES finansavimo sustabdymas didelio sukčiavimo atveju, įskaitant didelio masto korupciją, kol valdžios institucijos imsis atitinkamų veiksmų siekdamos ištaisyti padėtį ir užkirsti kelią tokiam sukčiavimui ateityje;
– EDES (ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema);
– sutarčių sustabdymas ir (arba) nutraukimas;
– pašalinimo procedūra.
Reguliariai tikslinamos atitinkamų tarnybų kovos su sukčiavimu strategijos bus, kaip tinkama, pritaikytos, kai bus paskelbta nauja Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos versija, inter alia, siekiant užtikrinti, kad:
– sistemose, pagal kurias trečiosiose valstybėse naudojamos ES lėšos, būtų galima gauti svarbius duomenis siekiant juos panaudoti sukčiavimo rizikai valdyti (pvz., dvigubam finansavimui nustatyti);
– prireikus būtų galima sudaryti tinklų veiklos grupes ir parengti tinkamas IT priemones su išorės pagalbos sektoriumi susijusiems sukčiavimo atvejams nagrinėti.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Biudžeto eilutė |
Išlaidų
|
Įnašas |
|||
|
VI išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis |
DA / NDA 41 |
ELPA šalių 42 |
šalių kandidačių 43 |
trečiųjų valstybių |
pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą] |
|
|
VI |
15 01 05 Europos branduolinės saugos priemonės rėmimo išlaidos |
NDA |
NE |
NE |
NE |
NE |
|
VI |
15 06 Euratomo sutartimi pagrįsta Europos branduolinės saugos priemonė, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė |
DA |
NE |
NE |
NE |
NE |
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
|
<VI> |
VI išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis |
|
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
Po 2027 m. |
IŠ VISO |
|||
|
Veiklos asignavimai (išskaidyti pagal 3.1 punkte išvardytas biudžeto eilutes) |
Įsipareigojimai |
(1) |
36,061 |
36,990 |
38,308 |
40,105 |
42,412 |
45,438 |
49,094 |
288,408 |
|
|
Mokėjimai |
(2) |
4,861 |
11,460 |
17,728 |
24,025 |
29,872 |
34,158 |
37,874 |
128,430 |
288,408 |
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos paketo lėšų 44 |
Įsipareigojimai = Mokėjimai |
(3) |
1,559 |
1,590 |
1,622 |
1,655 |
1,688 |
1,722 |
1,756 |
11,592 |
|
|
IŠ VISO asignavimų programos paketui |
Įsipareigojimai |
=1+3 |
37,620 |
38,580 |
39,930 |
41,760 |
44,100 |
47,160 |
50,850 |
300,000 |
|
|
Mokėjimai |
=2+3 |
6,420 |
13,050 |
19,350 |
25,680 |
31,560 |
35,880 |
39,630 |
128,430 |
300,000 |
|
|
|
VII |
„Administracinės išlaidos“ |
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
Po 2027 m. |
IŠ VISO |
||
|
Žmogiškieji ištekliai |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
7,007 |
||
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,603 |
||
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
7,610 |
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
Po 2027 m. |
IŠ VISO |
|||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
38,707 |
39,667 |
41,017 |
42,847 |
45,187 |
48,247 |
51,937 |
307,610 |
||
|
Mokėjimai |
7,507 |
14,137 |
20,437 |
26,767 |
32,647 |
36,967 |
40,717 |
128,430 |
307,610 |
||
3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Metai |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
IŠ VISO |
|
Daugiametės finansinės programos
|
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
1,001 |
7,007 |
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,086 |
0,603 |
|
Daugiametės finansinės programos
|
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
1,087 |
7,610 |
|
Neįtraukta
45
į daugiametės finansinės programos
|
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
1,232 |
1,232 |
1,232 |
1,232 |
1,232 |
1,232 |
1,232 |
8,623 |
|
Kitos
|
0,327 |
0,359 |
0,390 |
0,423 |
0,456 |
0,490 |
0,524 |
2,969 |
|
Tarpinė suma,
|
1,559 |
1,590 |
1,622 |
1,655 |
1,688 |
1,722 |
1,756 |
11,592 |
|
IŠ VISO |
2,646 |
2,678 |
2,709 |
2,742 |
2,775 |
2,809 |
2,843 |
19,203 |
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 46
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
Metai |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
|
|
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
||||||||
|
Komisijos būstinė ir atstovybės |
7 |
7 |
7 |
7 |
7 |
7 |
7 |
|
|
Delegacijos |
||||||||
|
Moksliniai tyrimai |
||||||||
|
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais): CA, LA, SNE, INT ir JES 47 7 išlaidų kategorija |
||||||||
|
Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
- būstinėje |
|||||||
|
- delegacijose |
||||||||
|
Finansuojama iš programos paketo lėšų 48 |
- būstinėje |
16 |
16 |
16 |
16 |
16 |
16 |
16 |
|
- delegacijose |
||||||||
|
Moksliniai tyrimai |
||||||||
|
Kita (nurodyti) |
||||||||
|
IŠ VISO |
23 |
23 |
23 |
23 |
23 |
23 |
23 |
|
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |
Užduotys bus tokios pat kaip dabar (susijusios su politika, finansais ir sutartimis, kitos horizontaliosios užduotys) |
|
Išorės darbuotojai |
Užduotys bus tokios pat kaip dabar (susijusios su politika, finansais ir sutartimis, kitos horizontaliosios užduotys) |
3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–☑ nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
–◻ numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Metai |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
IŠ VISO |
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą |
||||||||
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų |
3.3.Numatomas poveikis pajamoms
–☑ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.
–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
– ◻ nuosaviems ištekliams
– ◻ kitoms pajamoms
Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto pajamų eilutė: |
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 49 |
||||||
|
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
|
|
…………. straipsnis |
|||||||