EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 05 24
COM(2018) 354 final
2018/0179(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341
(Tekstas svarbus EEE)
{SEC(2018) 257 final}
{SWD(2018) 264 final}
{SWD(2018) 265 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Šis pasiūlymas yra platesnės Komisijos iniciatyvos dėl darnaus vystymosi dalis. Juo nustatomas pagrindas ES bendrosioms nuostatoms, kurias taikant aplinkos, socialiniai ir valdymo (ASV) aspektai taptų neatskiriama finansų sistemos dalimi ir tai padėtų Europos ekonomikai transformuotis į ekologiškesnę, atsparesnę ir labiau žiedinę sistemą. Siekiant užtikrinti tvaresnes investicijas, priimant sprendimus dėl investicijų turėtų būti atsižvelgiama į ASV veiksnius.
Šio pasiūlymo ir kartu su juo siūlomų teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslas – nuosekliai integruoti ASV aspektus į su investavimu ir konsultavimu susijusius procesus visuose sektoriuose. Tai turėtų užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai, t. y. kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonės, alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), draudimo įmonės, profesinių pensijų įstaigos (PPĮ), Europos rizikos kapitalo fondo (EuVECA) valdytojai, Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) valdytojai ir investicinės įmonės, kuriuos jų klientai ar naudos gavėjai įgalioja jų vardu priimti sprendimus dėl investicijų, integruotų ASV aspektus į savo vidaus procesus ir apie tai informuotų savo klientus. Šiuo pasiūlymu taip pat būtų užtikrinama, kad konsultacijas teikiančios investicinės įmonės ir draudimo tarpininkai ASV aspektus laikytų konsultacijų, teikiamų vykdant investuotojų atžvilgiu prisiimtą prievolę, vertybiniais veiksniais, ir teiktų investuotojams susijusią informaciją. Be to, siekiant padėti investuotojams palyginti su investicijomis susijusį anglies dioksido pėdsaką, pasiūlymuose nustatomos naujos – anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką – lyginamųjų indeksų kategorijos. Šie vienas kitą sustiprinantys pasiūlymai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į tvarius projektus ir turtą visoje ES.
Komisijos pakete nustatytos priemonės atitinka pasaulines pastangas siekti tvaresnės ekonomikos. Viso pasaulio vyriausybės renkasi tvaresnį mūsų planetos ir mūsų ekonomikos kelią prisijungdamos prie 2016 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.
ES yra pasiryžusi vystytis taip, kad dabartinius savo poreikius tenkintų neatimdama galimybės iš ateities kartų tenkinti savuosius. Tvarumas jau seniai yra neatsiejama Europos projekto dalis. ES sutartyse įtvirtinti socialiniai ir aplinkosaugos aspektai, todėl į juos visus reikėtų atsižvelgti.
2016 m. Komisijos komunikate dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatyti darnaus vystymosi tikslai (DVT) susiejami su Europos politikos sistema siekiant užtikrinti, kad į DVT aspektus nuo pat pradžių būtų atsižvelgiama įgyvendinant visus ES veiksmus ir politikos iniciatyvas tiek ES, tiek visame pasaulyje. ES taip pat yra visapusiškai įsipareigojusi įgyvendinti ES 2030 m. klimato ir energetikos tikslus ir įtraukti darnaus vystymosi aspektą į ES vykdomą politiką, kaip kad paskelbė Jeanas-Claude’as Junckeris 2014 m. Politinėse gairėse Europos Komisijai. Todėl daugeliu 2014–2020 m. Europos Komisijos politikos prioritetų remiami ES su klimatu susiję tikslai, o jų siekiant įgyvendinama Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. Tai Investicijų planas Europai, žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys, energetikos sąjungos dokumentų rinkinys, ES bioekonomikos strategijos peržiūra, kapitalo rinkų sąjunga ir 2014–2020 m. ES biudžetas, įskaitant Sanglaudos fondo ir mokslinių tyrimų projektus. Be to, Komisija sukūrė įvairių suinteresuotųjų šalių platformą, kuri leistų imtis tolesnių veiksmų ir keistis geriausia DVT įgyvendinimo patirtimi.
ES tvarumo tikslams įgyvendinti reikia daug investicijų. Apskaičiuota, kad vien tik klimato ir energetikos tikslams pasiekti iki 2030 m. kasmet prireiks papildomai 180 mlrd. EUR. Didžiąją šių finansinių srautų dalį turės sudaryti privačiojo sektoriaus lėšos. Norint sumažinti šį investicijų deficitą reikia nukreipti didelius privataus kapitalo srautus į tvaresnes investicijas ir iš esmės persvarstyti Europos finansinę sistemą.
Tuo tikslu 2016 m. gruodžio mėn. Komisija sudarė aukšto lygio ekspertų grupę ir pavedė jai parengti plačią ir išsamią ES tvarių finansų užtikrinimo strategiją. 2018 sausio 31 d. šios grupės paskelbtoje ataskaitoje buvo pateikta išsami tvarių finansų užtikrinimo Europoje vizija ir nustatyti du Europos finansų sistemai keliami reikalavimai. Pirma, turi būti didinamas finansų indėlis į tvarų ir integracinį augimą. Antra, turi būti stiprinamas finansinis stabilumas įtraukiant aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą. Imdamasi tolesnių veiksmų 2018 m. kovo 7 d. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą.
Finansiniai produktai, pavyzdžiui, investiciniai fondai, gyvybės draudimo ar pensijos produktai, ir portfelio valdymo paslaugos teikiami siekiant sutelkti investuotojų kapitalą ir jį kolektyviai investuoti naudojantis finansinių priemonių, tokių kaip akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, portfeliu. Nors Direktyvoje 2009/65/EB, Direktyvoje 2009/138/EB, Direktyvoje 2011/61/ES, Direktyvoje 2014/65/ES ir Direktyvoje (ES) 2016/2341 nustatytose taisyklėse reikalaujama, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai veiktų kuo labiau atsižvelgdami į savo klientų interesus, ir numatoma rizikos tvarumui integravimo galimybė, instituciniai investuotojai ir turto valdytojai sistemingai neatsižvelgia į minėtą riziką ir jos nuosekliai neintegruoja į savo sprendimų dėl investicijų priėmimo ir informacijos atskleidimo procesus.
Direktyvą 2009/65/EB ir Direktyvą 2011/61/ES papildo keturi fondus reglamentuojantys teisės aktai:
·Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų;
·Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų;
·Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų ir
·Reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų.
Finansinių produktų reguliavimo sistemą užbaigia platinimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl konsultacijų, nustatytos Direktyvoje 2014/65/ES ir Direktyvoje (ES) 2016/97. Šių direktyvų nuostatomis reikalaujama, kad konsultacijas teikiančios investicinės įmonės ir draudimo tarpininkai veiktų kuo labiau atsižvelgdami į klientų interesus, tačiau nereikalaujama, kad minėtos įmonės ir tarpininkai teikdami konsultacijas aiškiai apsvarstytų riziką, susijusią su ASV aspektais, ar atskleistų su tokiu svarstymu susijusią informaciją.
Direktyva (ES) 2016/2341 yra pirmas žingsnis link glaustesnių informacijos atskleidimą reglamentuojančių nuostatų, taikomų finansinių paslaugų sektoriuje ASV atžvilgiu. Direktyvos (ES) 2017/828 dėl akcininkų ilgalaikio dalyvavimo nuostatomis buvo sustiprinti instituciniams investuotojams ir turto valdytojams taikomi skaidrumo užtikrinimo įpareigojimai nustatant jiems reikalavimą parengti ir atskleisti dalyvavimo strategiją, įskaitant aprašymą, kokiu būdu jie stebi bendrovių, į kurias investuojama, nefinansinius rezultatus, socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir valdymą, ir kasmet atskleisti informaciją, kaip buvo vykdoma jų dalyvavimo politika. Nepaisant to, vis dar nėra visiškai skaidru tai, kaip instituciniai investuotojai, turto valdytojai ir finansų klausimais konsultuojantys subjektai atsižvelgia į riziką tvarumui savo sprendimų dėl investicijų priėmimo arba konsultavimo procesuose. Todėl jų klientai negauna išsamios informacijos, kuri būtina informacija pagrįstiems sprendimams dėl investicijų ar rekomendacijoms priimti. Be to, įmonės, kurioms taikoma Direktyva 2014/95/ES dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, kuria iš dalies pakeista Direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, rengia nefinansines ataskaitas apie pokyčius įmonėje, įmonės veiklos rezultatus, būklę ir vykdomos veiklos poveikį, į kurias, inter alia, įtraukiami ir aplinkos, socialiniai ir darbuotojų klausimai.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas papildo atitinkamuose teisės aktuose nustatytus elementus naujais reikalavimais. Nauji elementai yra suderinami su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis, konkrečiai su Direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2009/138/EB, Direktyvos 2011/61/ES, Direktyvos 2014/65/ES, Direktyvos (ES) 2016/97, Direktyvos (ES) 2016/2341, Reglamento (ES) Nr. 345/2013, Reglamento (ES) Nr. 346/2013 ir Reglamento (ES) 2015/760 nuostatomis. Šiuo pasiūlymu suderinamos skirtingų teisės aktų sistemų taisyklės ir užtikrinama atitiktis joms.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Europa vis dažniau susiduria su katastrofiškomis ir nenuspėjamomis klimato kaitos ir gamtos išteklių išeikvojimo pasekmėmis. Todėl tvaresnis ekonomikos augimas, t. y. perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, tausiau išteklius naudojančios ir labiau žiedinės ekonomikos, didesnio skaidrumo, toliaregiškesnio mąstymo ir planavimo užtikrinimas tuo pačiu užtikrinant finansų sistemos stabilumą, yra labai svarbus užtikrinant ilgalaikį ES ekonomikos konkurencingumą. Kadangi finansų sistema šioje srityje atlieka labai svarbų vaidmenį, turime skatinti privatų kapitalą orientuoti į tvaresnes investicijas. Tokio požiūrio laikomasi ir kapitalo rinkų sąjungos (KRS) projekte.
Šiuo pasiūlymu papildomas minėtas tikslas ir KRS laikotarpio vidurio peržiūros prioritetiniai veiksmai, nes juo nustatomos priemonės, leidžiančios pasitelkti finansinės technologijos potencialą skatinti pokyčius ir nukreipti privatų kapitalą į tvarias investicijas. Šiuo pasiūlymu prisidedama prie didesnio kapitalo rinkų integravimo, nes investuotojams sudaromos geresnės galimybės pasinaudoti bendrąja rinka ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.
Šis pasiūlymas yra išsamesnio ES priemonių, kuriomis siekiama ES klimato ir darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų, paketo dalis, jame numatytomis priemonėmis prisidedama prie 2014–2020 m. Europos Sąjungos energetikos ir klimato tikslų, nustatytų švaraus oro politikoje, žiedinės ekonomikos priemonių rinkinyje, energetikos sąjungos strategijoje, įskaitant švarios energijos visiems europiečiams užtikrinimo priemonių rinkinį ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, įgyvendinimo. Kitaip nei kitos ES iniciatyvos, šis pasiūlymas konkrečiai skirtas privačiojo sektoriaus finansų aspektams. Pasiūlymas yra suderinamas su Europos finansų priežiūros institucijų sistemos peržiūra, kuria nustatomi reglamentų, kuriais įsteigta Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, pakeitimai siekiant užtikrinti, kad minėtos institucijos vykdydamos savo užduotis atsižvelgtų į su aplinkos, socialiniais ir valdymo veiksniais susijusią riziką. Tokiu būdu juo užtikrinama, kad finansų rinkos veikla labiau atitiktų tvarius tikslus. Komisijos pasiūlyme dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) nustatyti keli su ASV veiksniais susiję reikalavimai atskleisti informaciją.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šis pasiūlymas priklauso pasidalijamosios kompetencijos sričiai remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 straipsnio 2 dalies a punktu ir yra pagrįstas SESV 114 straipsniu, kurio nuostatomis leidžiama nustatyti priemones, skirtas nacionalinėms nuostatoms dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo suderinti.
Informacijos atskleidimas galutiniams investuotojams stiprina jų apsaugą, nes atskleidžiant informaciją siekiama užtikrinti jiems galimybę priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus. Šiuo metu galutiniai investuotojai negali pasinaudoti vidaus rinkos teikiama nauda, nes nėra specialių ir darnių informacijos apie tai, kaip turto valdytojai, įskaitant portfelio valdymo paslaugas teikiančias investicines įmones, PPĮ ir kitus pensijų teikėjus, DPPIP teikiančias draudimo įmones, draudimo tarpininkus ir investicines įmones, kurios teikia konsultacijas, integruoja su ASV susijusią riziką, atskleidimą reglamentuojančių nuostatų. Be to, šiuo metu su finansiniais produktais ir paslaugomis, kurių tikslas – tvarios investicijos, susijusi informacija galutiniams investuotojams nėra nuosekliai atskleidžiama.
Rengiant poveikio vertinimo ataskaitą atlikta analizė rodo, kad finansų rinkos dalyviai ir finansų klausimais konsultuojantys subjektai nėra teisės nuostatomis skatinami atskleisti galutiniams investuotojams informaciją apie tai, kaip jie integruoja su tvarumu susijusius veiksnius į savo sprendimų dėl investicijų priėmimą procesą. Dėl šios priežasties galutiniams investuotojams yra daug sunkiau priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl investicijų, jie patiria daugiau išlaidų. Turto valdymo, draudimo ir pensijų sektoriuose informacija vis dar atskleidžiama nesistemingai, nenuosekliai, neužtikrinama galimybė ją palyginti.
Poveikio vertinimo ataskaitoje nustatyti dideli skirtumai valstybėse narėse ir finansinių paslaugų sektoriuose. Be to, lygiagrečiai plėtojama į komercinius tikslus orientuotais prioritetais pagrįsta rinkos praktika, duodanti skirtingus rezultatus, dėl kurių rinka yra toliau be reikalo skaidoma. Dėl skirtingų informacijos atskleidimo standartų ir rinkos praktikos labai sunku palyginti skirtingus finansinius produktus ir paslaugas, sudaromos nevienodos sąlygos skirtingiems finansiniams produktams ir paslaugoms, gamintojams ir platinimo kanalams ir sukuriamos papildomos kliūtys vidaus rinkoje. Be to, minėti skirtumai klaidina galutinius investuotojus, iškreipia jų sprendimus dėl investicijų ir mažina su tvariomis investicijomis susijusias galimybes. Skirtingi reikalavimai ir taikomi principai trukdo naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir taip daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui. Be to, kadangi finansų rinkos dalyviai yra svarbi varomoji jėga, tikėtina, kad norėdamos atsižvelgti į Paryžiaus klimato susitarimą, valstybės narės nustatys papildomas skirtingas nacionalines priemones tvaresnėms investicijoms skatinti. Tačiau šios skirtingos priemonės gali tapti kliūtimis sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir pakenkti finansų rinkos dalyviams. Informacijos atskleidimo taisyklėmis minėtų finansų rinkos dalyvių ir finansų klausimais konsultuojančių subjektų patekimo į rinką galimybės nėra reguliuojamos, tačiau reglamentuojama tai, kaip vykdoma jų veikla. Taisyklėmis prisidedama prie tinkamo ir saugaus vidaus rinkos veikimo, apsaugoma įvairių finansų rinkos dalyvių ir finansų klausimais konsultuojančių subjektų konkurencija ir palaikomos paskatos diegti naujoves. Taigi SESV 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.
Fondų valdytojų veiklos pradėjimas reglamentuojamas Direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2011/61/ES, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatomis. PPĮ veiklos pradėjimas reglamentuojamas Direktyvos (ES) 2016/2341 nuostatomis, draudimo įmonių veiklos pradėjimas reglamentuojamas Direktyvos 2009/138/EB nuostatomis, portfelio valdymo paslaugų teikėjų veiklos pradėjimas reglamentuojamas Direktyvos 2014/65/ES nuostatomis, o finansų klausimais konsultuojančių subjektų veiklos pradėjimas reglamentuojamas Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos (ES) 2016/97 nuostatomis. Šiems finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams ir toliau bus taikomi nurodyti teisės aktai, o juose nustatytas informacijos atskleidimo taisykles papildys šiame naujame reglamente nustatytos informacijos atskleidimo taisyklės.
Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341, kuri pagrįsta SESV 53 ir 62 straipsniais ir 114 straipsnio 1 dalimi. Jo nuostatomis Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų konkrečiai įtvirtintas rizikos ribojimo principas, taikytinas svarstant su ASV susijusią riziką, ir ASV veiksnių integravimas į vidaus sprendimų dėl investicijų priėmimo ir rizikos valdymo procesus. Kadangi į bendrąjį valdymą ir rizikos valdymą jau turėtų būti įtraukti ASV veiksniai ir su jais susijusi rizika, ši veikla turėtų būti organizuojama taip, kad atitiktų deleguotųjų aktų nuostatas. Kadangi Komisija planuoja pasinaudoti jai jau remiantis Direktyva 2009/65/EB, Direktyva 2009/138/EB ir Direktyva 2011/61/ES suteiktais įgaliojimais nustatyti minėtose direktyvose nurodytos su ASV susijusios rizikos integravimo tvarką, Direktyvos (ES) 2016/2341 nuostatomis suteikiami įgaliojimai nustatyti priemones, kuriomis būtų vienodai užtikrinama vartotojų apsauga ir vienodos sąlygos PPĮ ir kitiems finansų rinkos dalyviams. Kadangi siūlomi Direktyvos (ES) 2016/2341 pakeitimai susiję su taisyklėmis, skirtomis PPĮ investicinei elgsenai, SESV 114 straipsnis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.
•
Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Šis pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą.
Pagal subsidiarumo principą Sąjungai veiksmų galima imtis tik tuomet, jei numatytų tikslų valstybės narės vienos pasiekti negali. Nurodytos problemos neapsiriboja vienos valstybės narės teritorija. Todėl pasiūlymo tikslas yra užtikrinti suderintą sprendimą trūkumams, atsirandantiems dėl šiuo metu finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams taikomų ES teisės aktų, pašalinti. ES lygmens veiksmais galima geriau užtikrinti vienodas galimybes naudotis Sutartyje numatytomis laisvėmis ir su tuo susijusį teisinį tikrumą.
•Proporcingumo principas
Šis pasiūlymas atitinka ES sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą. Siūlomos priemonės būtinos norint įgyvendinti skaidrumo užtikrinimo tikslus ir sumažinti investuotojų paieškos išlaidas, kurios patiriamos ieškant informacijos apie tai, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų klausimais konsultuojantys subjektai integruoja riziką tvarumui į investavimo procesą. Galimybė gauti su šiuo aspektu susijusią informaciją ir jos kokybė yra svarbiausias elementas siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose ir valstybėse narėse būtų taikant tuos pačius principus būtų sudarytos vienodos sąlygos. Konsultacijos parodė, kad atsižvelgiant į ASV veiksnius ir juos integruojant būtų patirta nedaug išlaidų.
Su šiuo pasiūlymu teikiamoje poveikio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad Direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2009/138/EB, Direktyvos 2011/61/ES, Direktyvos 2014/65/ES, Direktyvos (ES) 2016/97, Direktyvos (ES) 2016/2341, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatose nėra išsamiai atsižvelgiama į su tvarumu susijusios informacijos atskleidimą ir jo nereikalaujama. Šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti su tvariomis investicijomis susijusios galutinių investuotojų informacijos paieškos išlaidas.
Todėl šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina minėtoms problemoms spręsti ES lygmeniu.
•Priemonės pasirinkimas
Šiame pasiūlyme nustatytos nuostatos, kuriomis suderintu būdu šalinami investuotojų apsaugos priemonių trūkumai ir užtikrinamas didesnis galutinių investuotojų teisinis tikrumas. Problema, kylanti dėl to, kad rizikos tvarumui integravimo ir tvarių investicijų atlikimo procesams trūksta skaidrumo, nebūtų išspręsta vien tik iš dalies pakeitus Direktyvą 2009/65/EB, Direktyvą 2009/138/EB, Direktyvą 2011/61/ES, Direktyvą 2014/65/ES, Direktyvą (ES) 2016/97, Direktyvą (ES) 2016/2341, Reglamentą (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 346/2013, nes dėl to šie teisės aktai gali būti nevienodai įgyvendinami. Pasiūlymu siekiama didinti rizikos tvarumui integravimo ir tvarių investicijų atlikimo skaidrumą. Norint įgyvendinti šiuos politikos tikslus ir geriausiai užtikrinti maksimalų skirtingų reglamentavimo sistemų suderinimą išvengiant skirtumų, būtinas tiesiogiai taikomas reglamentas, kuriuo numatomas visiškas suderinimas.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Viešų konsultacijų dėl ilgalaikių ir tvarių investicijų (vykusių nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d.) metu gauti atsakymai rodo, kad institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigos ir ASV yra mažai susieti, rinkose nepakankamai integruota su ASV susijusi rizika ir nepakankamai gerai reaguojama į su ASV susijusias galimybes.
2016 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta aukšto lygio ekspertų grupė tvarių finansų klausimais (HLEG), kuriai pavesta pateikti rekomendacijų ir taip padėti parengti ES tvarių finansų užtikrinimo strategiją; 2017 m. liepos viduryje ji paskelbė HLEG tarpinę ataskaitą dėl Europos tvarios ekonomikos finansavimo, 2017 m. liepos 18 d. pristatė ataskaitą susitikime su suinteresuotosiomis šalimis, o po to pateikė konsultacijų klausimyną. Kartu su HLEG galutine ataskaita dėl Europos tvarios ekonomikos finansavimo 2018 m. sausio 31 d. buvo paskelbta rezultatus apibendrinanti santrauka. Rezultatus apibendrinančioje santraukoje glaustai aprašomi respondentų atsakymai į klausimyne pateiktus klausimus. Visuose atsakymuose buvo aiškiai pabrėžti tam tikri dalykai, įskaitant:
·aiškios visoje ES taikomos tvarumo strategijos svarbą;
·palankių sąlygų tvarioms investicijoms ir atitinkamai vėliau finansams užtikrinimo svarbą;
·būtinybę apibrėžti institucinių investuotojų ir turto valdytojų su tvarumu susijusias pareigas, kurių apimtį būtų galima išplėsti tiek, kad apimtų platesnius aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus; ši pareiga taip pat turėtų apimti tvarumo suvokimą;
·būtinybę užtikrinti geresnį informacijos atskleidimą.
Komisija gavo aštuonis atsakymus dėl pradinio poveikio vertinimo dėl institucinių investuotojų ir turto valdytojų su tvarumu susijusių pareigų (nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.). Visuose juose buvo reiškiamas pritarimas Komisijos darbui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tvarumo veiksniai būtų vertinami, į juos būtų nuosekliai atsižvelgiama, o instituciniai investuotojai ir turto valdytojai atskleistų su jais susijusią informaciją. Be to, visuose atsakymuose minimi tokie dalykai kaip skaidrumas ir informacijos atskleidimas, ASV integravimo priežiūra, galiojančiuose ES teisės aktuose aiškiai apibrėžtos investuotojų pareigos, turimų duomenų arba rizikos valdymo palyginamumas ir patikimumas, įmonės valdymo tvarka.
Komisija toliau konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis surengusi viešą konsultaciją dėl institucinių investuotojų ir turto valdytojų su tvarumu susijusių pareigų (vykusią nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. sausio 29 d.). Konsultacijos metu buvo remiamasi dviem iš aštuonių HLEG tarpinėje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir visų pirma buvo siekiama sužinoti nuomonę apie institucinių investuotojų ir turto valdytojų integruojamus ASV aspektus. Per konsultacijas Komisija gavo 191 atsakymą.
Komisija taip pat surengė tikslinius pokalbius su suinteresuotosiomis šalimis (nuo 2018 m. sausio iki vasario), t. y. su vidutinio dydžio / stambiais turto valdytojais ir instituciniais investuotojais (draudimo įmonėmis ir pensijų fondais), kurie jau integravo ASV aspektus į savo sprendimų dėl investicijų priėmimą procesą ir (arba) turi socialiai atsakingus investicinius produktus. Pokalbiuose dalyvavo 23 subjektai. Pokalbių metu buvo naudojamasi klausimynais apie sąnaudas ir duomenis. Dauguma apklaustų subjektų patvirtino būtinybę ES lygiu aiškiai nustatyti, ar institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigos apima su ASV susijusios rizikos vertinimą ir prievolę į ją atsižvelgti, jei ji yra svarbi. Apklausti subjektai pateikė daugiau išsamios informacijos apie tokius dalykus kaip investavimo strategija, rizikos valdymas, valdymo priemonės (t. y. ASV specialus komitetas, ASV valdybos narys, ASV vidaus kontrolės procesai), dalyvavimas bendrovėse, į kurias investuojama, ir balsavimo politika. Kai kurie subjektai taip pat paminėjo, kad jie turi nustatę atskiras ASV politikos priemones, privalo teikti ataskaitas ASV komitetui ir savo valdybai ir kad jų atlyginimų politika buvo suderinta su ASV. Turto valdytojai nurodė, kad ASV integravimas buvo naudingas tuo, kad padarė teigiamą poveikį finansiniams veiklos rezultatams (ypač ilgu laikotarpiu), pagerino jų valdomo portfelio rizikos / grąžos ypatybes, užtikrino ASV integravimo naudą reputacijai ir gebėjimą pritraukti naujų klientų. Draudikai ir pensijų teikėjai paminėjo padidėjusius investuotojų poreikius. Dauguma apklaustų subjektų nurodė atskleidžiantys su ASV susijusią informaciją subjekto lygiu ir metinėse ir (arba) periodinėse ataskaitose, kiti nurodė atskleidžiantys informaciją tik klientams, bet neskelbiantys tokios informacijos viešai. Keli subjektai pradėjo viešai skelbti su ASV susijusią informaciją apie konkrečius produktus.
Be to, 2017 m. liepos 18 d. Komisija surengė konferenciją „Tvarūs finansai. Tarpinė ataskaita“. Apie 450 atstovų turėjo galimybę aptarti HLEG tarpinę ataskaitą ir pateikti nuomonę. 2018 m. kovo 22 d. Komisija taip pat surengė aukšto lygio konferenciją „Tvaraus augimo finansavimas“ norėdama neatsilikti nuo „Vienos planetos“ aukščiausiojo lygio susitikimo ir toliau konsoliduoti ES vadovų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių paramą ir įsipareigojimus siekiant finansų sistemos pokyčių, kurie būtini perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos finansuoti.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Komisija rėmėsi keliais Jungtinių Tautų aplinkos programos, EBPO, HLEG, Eurosif, akademinės bendruomenės, ekspertų grupių, Europos fondų ir turto valdymo asociacijos tyrimais, informacijos ir duomenų šaltiniais, rinkos ataskaitomis ir privačių įmonių tyrimais. Taip pat buvo pasinaudota 2015 m. paskelbtu Komisijos išteklių naudojimo efektyvumo ir investuotojų patikėtinio pareigų tyrimu. Komisija taip pat rėmėsi patirtimi, įgyta įgyvendinant du su tvariais finansais susijusius programos „Horizontas 2020“ projektus, t. y. investavimo į tvarią energiją parametrų, lyginamųjų indeksų ir finansų sektoriaus vertinimo priemonių rengimo projektą ir rizikos energetikos pertvarkai ir galimybių projektą.
•Poveikio vertinimas
Rengiant šią iniciatyvą buvo atliktas poveikio vertinimas.
Pasiūlyme atsižvelgiama į Reglamentavimo patikros valdybos (RPV) nuomones (2018 m. gegužės 14 d. paskelbtą teigimą nuomonę su išlygomis ir ankstesnes dvi neigimas nuomones). Pasiūlyme ir peržiūrėtame poveikio vertinime atsižvelgiama į pastabas, pateiktas RPV, kuri savo nuomonėse padarė išvadą, kad prieš toliau imantis su šia iniciatyva susijusių veiksmų būtina atlikti patikslinimus. Valdybai didžiausią rūpestį kėlė su informacijos atskleidimo reikalavimais susijusios išlaidos, kurias gali turėti tiek smulkesni emitentai, tiek atitinkami finansų sektoriaus subjektai. Todėl poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytose politikos galimybėse atsižvelgiama į valdybai rūpestį keliančius klausimus:
(a)paaiškinant su rizikos tvarumui integravimu susijusios informacijos atskleidimą ir finansiniams produktams ar paslaugoms, kuriais siekiama tvarių investicijų, keliamus informacijos atskleidimo reikalavimus;
(b)nustatant paskatas finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams mažinti išlaidas, kurias gali turėti bendrovės, į kurias investuojama, tai yra naudoti valdymo ataskaitose arba nefinansinėse ataskaitose esančią informaciją remiantis Direktyva 2013/34/ES;
(c)pateikiant atvejų, kai rinkoje gali nebūti galimybės tiesiogiai susipažinti su informacija ir duomenimis arba duomenys, kurie pateikti, gali būti prastos kokybės ir (arba) jų negalima palyginti, pavyzdžių;
(d)gerinant informacijos apie išlaidų ir naudos kompromisus pateikimą.
Taigi poveikio vertinime apsvarstytos politikos galimybės apima būtinybę:
(a)aiškiai reikalauti integruoti su ASV susijusią riziką į sprendimų dėl investicijų priėmimo arba konsultavimo procesus vykdant pareigas investuotojų ir (arba) naudos gavėjų atžvilgiu;
(b)nustatyti finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams taikomą privalomą reikalavimą atskleisti informaciją apie tai, kaip su ASV susijusi rizika integruota į sprendimų dėl investicijų priėmimo ir konsultavimo procesus;
(c)nustatyti konkretaus finansinio produkto ar paslaugos atveju taikomą privalomą reikalavimą atskleisti informaciją apie su ASV susijusios rizikos integravimą į sprendimo dėl investicijų priėmimo ar konsultavimo procesus;
(d)be to, tais atvejais, kai finansų rinkos dalyviai ir finansų klausimais konsultuojantys subjektai parduoda finansinius produktus ar paslaugas tvirtindami, kad tais produktais ar paslaugomis siekiama tvarių investicijų tikslų, įpareigoti juos atskleisti informaciją apie tai, kaip sprendimais dėl investicijų prisidedama prie tvarių investicijų tikslų įgyvendinimo (užtikrinant baigiamąjį informacijos atskleidimą reguliariose ataskaitose), ir tai, kaip investavimo strategija yra suderinta su tvarių investicijų tikslais (užtikrinant išankstinį informacijos atskleidimą prieš sutarties sudarymą pateikiamuose dokumentuose ir sutarties dokumentuose).
Į šį reglamentą įtrauktos a, b, c ir d politikos galimybės. A politikos galimybė įgyvendinama iš dalies keičiant Direktyvą (ES) 2016/2341 ir suteikiant Komisijai įgaliojimus priimti atitinkamus deleguotuosius aktus.
Suinteresuotųjų šalių pateiktos nuomonės parodė, kad aiškūs ir suderinti su ASV susijusios rizikos integravimo principai turėtų toliau nurodytą poveikį ekonomikai. Visų pirma, galutiniai investuotojai gautų daugiau informacijos apie tai, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų klausimais konsultuojantys subjektai integruoja su ASV susijusią riziką į savo sprendimų dėl investicijų priėmimo ar konsultavimo procesus. Į su ASV susijusią riziką būtų sistemingiau atsižvelgiama finansinio modeliavimo procese, todėl būtų užtikrintas optimalus rizikos ir grąžos kompromisas bent jau ilguoju laikotarpiu, o tai skatintų rinkos efektyvumą. Tai paskatintų finansų rinkos dalyvius ir finansų klausimais konsultuojančius subjektus būti novatoriškais rengiant investavimo strategijas ar savo rekomendacijas, nes bus apsvarstyti įvairiausi veiksniai, tiek finansiniai, tiek nefinansiniai, ir sudarytos sąlygos naujiems investuotojams pritraukti. Ir galiausiai tokie veiksmai sustiprins konkurenciją, nes subjektai bus skatinami nustatyti aukštus ASV standartus.
Suinteresuotųjų šalių pateiktos nuomonės taip pat parodė, kad su ASV susijusios išlaidos yra su rizikos valdymu ir tam tikrų pozicijų stebėjimu susijusių bendrų vidaus ir organizacinių išlaidų dalis. Iš tiesų šioje iniciatyvoje nurodytos finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams nustatytos papildomos užduotys būtų įtrauktos į esamas organizacines ir veiklos procedūras.
Privalomas informacijos atskleidimas padidins bendrą skaidrumo lygį sumažindamas netolygų informacijos paskirstymą tarp galutinių investuotojų ir finansų sektoriaus subjektų. Padidės galutiniams investuotojų skirtos informacijos išsamumas. Informacija veiksmingai pasieks rinką ir bus labiau naudinga bendram tikslui, t. y. sumažinti galutinių investuotojų paieškos išlaidas, pasiekti.
Kai kurios suinteresuotosios šalys nurodė, kad daugiausia išlaidų bus patirta peržiūrint prieš sutarties sudarymą pateikiamus dokumentus ir sutarties dokumentus (pvz. vieno prospekto peržiūrėjimo išlaidos gali siekti apie EUR 40 000, tačiau tai būtų vienkartinės išlaidos). Tačiau, tikimasi, kad šios išlaidos bus nedidelės, jei bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kaip siūloma tinkamiausios galimybės aprašyme. Be to, jos nurodė, kad prospektus bet kokiu atveju būtina periodiškai peržiūrėti, vadinasi su ASV susijusios informacijos įtraukimo išlaidos sudarytų tik dalį tokių išlaidų. Be to, informacijos atskleidimas būtų naudingas finansų sektoriaus subjektų reputacijai, sumažėtų galutinių investuotojų išlaidos ieškant finansinių produktų ir (arba) paslaugų ir priimant sprendimus dėl investicijų, kurie atitiktų jų su tvarumu susijusius prioritetus.
Galiausiai dėl konkurencingesnės ir tinkamiau veikiančios su ASV susijusių produktų ir paslaugų rinkos ir augančios jų galutiniams investuotojams aktualios paklausos, kuriai poveikį darytų sumažėjusios paieškos išlaidos, bendro poveikio rinka turėtų pradėti augti.
•Pagrindinės teisės
Šiuo pasiūlymu skatinamos Pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintos teisės. Jis daro poveikį aukšto lygio aplinkos apsaugos integravimui (Chartijos 37 straipsnis), įvairioms socialinėms teisėms (nustatytoms Chartijos 25 ir 26 straipsniuose) ir socialinei sanglaudai (Chartijos 36 straipsnis), nes jo pagrindinis tikslas yra skatinti institucinius investuotojus ir turto valdytojus integruoti tvarumo veiksnius ir nustatyti informacijos atskleidimą reglamentuojančias nuostatas, susijusias su integravimu, investicijų poveikiu realiajai ekonomikai ir jų gebėjimu skatinti ir užtikrinti tinkamas paskatas pereiti prie žaliosios, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturi poveikio Komisijos biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Šio reglamento vertinimas bus atliktas vėliausiai 60 mėnesių po jo įsigaliojimo.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsnyje nustatytas reglamento dalykas, t. y. finansų rinkos dalyvių, draudimo tarpininkų, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (DPPIP), ir investicinių įmonių, kurios teikia konsultacijas dėl investicijų (finansų klausimais konsultuojančių subjektų) skaidrumo reikalavimai, susiję su rizikos tvarumui integravimu į savo sprendimų dėl investicijų priėmimo procesus arba atitinkamai konsultavimo procesus, ir finansinių produktų, kuriais siekiama tvarių investicijų, įskaitant išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimą, skaidrumo užtikrinimas.
2 straipsnyje nustatyti šiame reglamente vartojami terminai ir jų apibrėžtys, konkrečiai terminai „finansų rinkos dalyvis“, „finansinis produktas“, „tvarios investicijos“ ir kiti terminai. Visų pirma, terminas „finansų rinkos dalyvis“ reiškia draudimo įmonę, kuri teikia DPPIP, alternatyvaus investavimo fondo valdytoją (AIFV), portfelio valdymo paslaugas teikiančią investicinę įmonę, profesinių pensijų įstaigą (PPĮ) arba KIPVPS valdymo įmonę, reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo arba reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją. Kadangi remiantis Reglamentu (ES) 2015/760 Europos ilgalaikių investicijų fondus (ELTIF) gali valdyti tik AIFV, ELTIF valdantys AIFV patenka į finansų rinkos dalyvio apibrėžties sritį, todėl turi vykdyti šiame reglamente nustatytus skaidrumo reikalavimus ELTIF atžvilgiu. Siekiant į šio reglamento taikymo sritį įtraukti grupinį gyvybės draudimą su investiciniais elementais, šiame reglamente DPPIP apima Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus DPPIP ir investicinius draudimo produktus, kurie teikiami profesionaliesiems investuotojams.
3 straipsnyje nustatytas finansų rinkos dalyviams taikomas reikalavimas skelbti raštu įformintus politikos principus dėl rizikos tvarumui integravimo į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą. Reikalaujama, kad finansų rinkos dalyviai skelbtų politikos principus savo svetainėse ir nuolat juos atnaujintų. Šis įpareigojimas taikomas ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams.
4 straipsnyje nustatyta, kad finansų rinkos dalyviai privalo į prieš sutarties sudarymą atskleidžiamus dokumentus įtraukti informaciją apie tai, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų klausimais konsultuojantys subjektai įtraukė riziką tvarumui. Šiomis nuostatomis papildomi jau taikomi reikalavimai, nustatyti sektoriams skirtose taisyklėse (Direktyvoje 2009/65/EB, Direktyvoje 2009/138/EB, Direktyvoje 2011/61/ES, Direktyvoje 2014/65/ES, Direktyvoje (ES) 2016/97, Direktyvoje (ES) 2016/2341, Reglamente (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamente Nr. 346/2013). Reikalaujama, kad finansų rinkos dalyviai pateiktų rizikos tvarumui integravimo į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą tvarkos ir sąlygų aprašymą, nurodytų, kokio masto poveikį rizika tvarumui gali daryti siūlomų finansinių produktų grąžai, ir kaip finansų rinkos dalyvių atlyginimų politikoje atsižvelgiama į rizikos tvarumui integravimą ir tvarias investicijas. Tokie pat konsultacijų procesui pritaikyti įpareigojimai taikomi finansų klausimais konsultuojantiems subjektams.
5 straipsnyje nustatytos prieš sutarties sudarymą atskleidžiamos su tvariomis investicijomis susijusios informacijos skaidrumo užtikrinimo taisyklės. Reikalaujama, kad finansų rinkos dalyviai šiuose dokumentuose pateiktų informaciją apie tai, kaip užtikrinamas tvarių investicijų tikslo įgyvendinimas, t. y., ar buvo nustatytas indeksas kaip referencinis lyginamasis indeksas, ir nurodytų priežastis, dėl kurių lyginamojo indekso koeficientas ir sudedamosios dalys skiriasi nuo bendrojo rinkos indekso. Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, teikiantys informaciją apie konkretaus fondo siekiamą teigiamą socialinį poveikį remiantis Reglamente (ES) Nr. 346/2013 nurodytomis metodikomis, gali pasinaudoti šia informacija vykdydami 5 straipsnyje nustatytą reikalavimą. 5 straipsnyje nustatytos specialios su finansiniais produktais, kuriais siekiama mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, susijusios informacijos atskleidimo taisyklės. Siekiant standartizuoti ir supaprastinti informacijos atskleidimo prieš sutarties sudarymą procesą, šio straipsnio nuostatomis Komisijai suteikiamas įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus. Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete (toliau – Jungtinis komitetas) kartu parengia techninių reguliavimo standartų projektą.
6 straipsnyje nustatytas finansų rinkos dalyviams taikomas reikalavimas savo svetainėse šalia informacijos, kuri turi būti teikiama remiantis 5 ir 7 straipsniais, skelbti tvarių investicijų tikslo aprašymą ir informaciją apie investicijų veiksmingumo analizavimo, vertinimo ir stebėjimo metodikas. Siekiant standartizuoti ir supaprastinti informacijos atskleidimo prieš sutarties sudarymą procesą, šio straipsnio nuostatomis taip pat nustatomas įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus. EBI, EIOPA ir ESMA Jungtiniame komitete turėtų kartu parengti techninių reguliavimo standartų projektą.
Kadangi šiuo metu ES teisės aktuose nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais neužtikrinama, kad būtų teikiama visa galutiniams investuotojams tinkamai informuoti būtina informacija apie jų investicijų daromą su tvarumu susijusį poveikį, 7 straipsnyje nustatytas finansų rinkos dalyviams taikomas reikalavimas periodinėse ataskaitose konkrečiai aprašyti tvarių investicijų poveikį nurodant atitinkamus tvarumo rodiklius. Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, teikiantys informaciją apie pasiektus bendrus socialinius rezultatus ir jiems vertinti naudotus metodus remiantis Reglamentu (ES) Nr. 346/2013, gali panaudoti šią informaciją 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams įvykdyti. Kai indeksas buvo nustatytas kaip referencinis lyginamasis indeksas, finansų rinkos dalyviai taip pat privalo pateikti portfelio, kuriam nustatytas lyginamasis indeksas, daromo poveikio ir bendrojo rinkos indekso palyginimą, kai indeksas buvo nustatytas kaip referencinis lyginamasis indeksas, pagal koeficientą, sudedamąsias dalis ir tvarumo rodiklius. Reikalavimu teikti aprašymus turėtų būti papildomi finansų rinkos dalyviams taikomi įpareigojimai teikti ataskaitas, nustatyti Direktyvoje 2009/65/EB, Direktyvoje 2011/61/ES, Direktyvoje (ES) 2016/2341, Reglamente (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 346/2013. Kalbant apie draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įpareigojimai draudimo įmonėms teikti metines ataskaitas Direktyvoje 2009/138/EB nėra nustatyti. Todėl 7 straipsnio nuostatomis užtikrinama, kad informacija būtų atitinkamai atskleidžiama kasmet vadovaujantis Direktyvos 2009/138/EB 185 straipsnio 6 dalimi, t. y., raštu ir oficialia kalba, kaip nurodyta remiantis minėta direktyva. 7 straipsnio nuostatomis taip pat užtikrinama, kad portfelio valdymo paslaugas teikiančios investicinės įmonės atskleistų informaciją pateikdamos ją Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalyje nurodytose periodinėse ataskaitose. Norėdami vykdyti informacijos atskleidimo reikalavimus, finansų rinkos dalyviai gali naudoti vadovybės pranešimuose, rengiamuose remiantis Direktyvos 2013/34/ES 19 straipsniu, esančią informaciją arba nefinansinėse ataskaitose, rengiamose remiantis 19a straipsniu, esančią informaciją. Siekiant standartizuoti ir supaprastinti informacijos atskleidimo procesą, šio straipsnio nuostatomis taip pat nustatomas įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus. EBI, EIOPA ir ESMA Jungtiniame komitete turėtų kartu parengti techninių reguliavimo standartų projektą.
8 straipsnyje nustatytas finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams taikomas reikalavimas užtikrinti, kad jų svetainėse skalbiama visa informacija būtų nuolat atnaujinama, o visi paskelbtos informacijos pakeitimai būtų suprantamai paaiškinami.
9 straipsnyje nustatytas finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams taikomas reikalavimas užtikrinti, kad rinkai skirtuose pranešimuose pateikta informacija neprieštarautų remiantis šiuo reglamentu atskleistai informacijai, nebent sektoriams taikomuose teisės aktuose, visų pirma Direktyvoje 2009/65/EB, Direktyvoje 2014/65/ES, Direktyvoje (ES) 2016/97 ir Reglamente (ES) Nr. 1286/2014, būtų nustatytos griežtesnės taisyklės. 9 straipsnio nuostatomis taip pat nustatomas įgaliojimas Komisijai įgyvendinti techninius standartus. EBI, EIOPA ir ESMA Jungtiniame komitete turėtų kartu parengti techninių įgyvendinimo standartų projektą.
10 straipsnio nuostatomis iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341. Iš dalies pakeistomis nuostatomis Komisija įgaliojama deleguotuosiuose aktuose remiantis SESV 290 straipsniu įtvirtinti rizikos ribojimo principą, taikytiną svarstant su aplinkos, socialiniais ir valdymo aspektais susijusią riziką, ir įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius į vidaus sprendimų dėl investicijų priėmimo ir rizikos valdymo procesus. Kadangi Direktyvoje (ES) 2016/2341 nustatytos įmonės valdymo ir rizikos valdymo taisyklės jau taikomos sprendimams dėl investicijų ir rizikos vertinimui, įskaitant aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus, turi būti užtikrinama, kad PPĮ veikla ir pagrindiniai vykdomi procesai atitiktų deleguotuosius aktus. Jei reikia, deleguotaisiais aktais turėtų būti užtikrinta atitiktis remiantis Direktyva 2009/65/EB, Direktyva 2009/138/EB ir Direktyva 2011/61/ES priimtiems deleguotiesiems aktams.
11 straipsnyje nustatyta, kad šio reglamento taikymo vertinimas turi būti atliktas vėliausiai praėjus 60 mėnesių po jo įsigaliojimo.
12 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas praėjus 12 mėnesių po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tačiau, 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnyje nustatyti įgaliojimai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Be to, siekiant užtikrinti, kad pirmos metinės ataskaitos, kuriose pateikta informacija remiantis 7 straipsnio 1–3 dalimis, būtų susijusios su pilnais kalendoriniais metais, 7 straipsnio 1–3 dalių nuostatų taikymas atidedamas iki sausio 1 d. metų, einančių po šio straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytos datos.
2018/0179 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, tausiai išteklius naudojančios ir žiedinės ekonomikos yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Paryžiaus klimato susitarimo (COP21), kurį Europos Sąjunga ratifikavo 2016 m. spalio 5 d. ir kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., tikslas yra stiprinti kovą su klimato kaita, be kita ko, užtikrinant, kad finansavimo srautai atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi kryptį;
(2)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2341, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 346/2013 bendras tikslas yra palengvinti kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), alternatyvaus investavimo fondo valdytojų (AIFV), draudimo įmonių, investicinių įmonių, draudimo tarpininkų, profesinių pensijų įstaigų (PPĮ), reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų (EuVECA valdytojų) ir reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų (EuSEF valdytojų) veiklos pradėjimą ir vykdymą. Šių direktyvų ir reglamentų nuostatomis užtikrinama vienodesnė galutinių investuotojų apsauga, jiems sudaroma galimybė lengviau pasinaudoti įvairiais finansiniais produktais ir paslaugomis; be to, juose nustatytos taisyklės, leidžiančios investuotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl investicijų. Nors minėti tikslai beveik įgyvendinti, informacijos apie tai, kaip KIPVPS valdymo įmonės, AIFV, draudimo įmonės, portfelio valdymo paslaugas teikiančios investicinės įmonės, PPĮ, pensijų teikėjai, EuVECA valdytojai ir EuSEF valdytojai (finansų rinkos dalyviai) integruoja riziką tvarumui ir tvarių investicijų tikslus į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą, atskleidimo galutiniams investuotojams procesas ir informacijos apie tai, kaip draudimo tarpininkai, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (DPPIP), ir konsultacijas dėl investicijų teikiančios investicinės įmonės (finansų klausimais konsultuojantys subjektai) integruoja riziką tvarumui į konsultavimo procesą, atskleidimo galutiniams investuotojams procesas yra nepakankamai išplėtoti, nes minėtiems informacijos atskleidimo procesams dar nėra taikomi suderinti reikalavimai;
(3)nesant suderintų Europos Sąjungos taisyklių dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo galutiniams investuotojams, tikėtina, kad nacionaliniu lygmeniu ir toliau bus priimamos skirtingos priemonės, o skirtinguose finansinių paslaugų sektoriuose greičiausiai bus toliau laikomasi skirtingų principų. Dėl tokių skirtingų priemonių ir principų toliau būtų labai iškraipoma konkurencija, nes būtų taikomi labai skirtingi informacijos atskleidimo standartai. Be to, šiuo metu dėl lygiagrečiai plėtojamos į komercinius tikslus orientuotais prioritetais pagrįstos rinkos praktikos, kuri duoda skirtingus rezultatus, rinka toliau skaidoma, o vidaus rinkos veikimas ateityje gali net dar labiau sutrikti. Dėl skirtingų informacijos atskleidimo standartų ir rinkos praktikos labai sunku palyginti skirtingus finansinius produktus ir paslaugas, sudaromos nevienodos sąlygos minėtiems produktams ir paslaugoms, įvairiems platinimo kanalams ir sukuriamos papildomos kliūtys vidaus rinkoje. Tokie skirtumai taip pat gali klaidinti galutinius investuotojus ir iškeipti jų sprendimus dėl investicijų. Tikėtina, kad valstybės narės, norėdamos užtikrinti atitiktį Paryžiaus klimato susitarimo nuostatoms, nustatys skirtingas nacionalines priemones, dėl kurių gali atsirasti kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir gali būti pakenkta finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams. Be to, kadangi nėra suderintų skaidrumo užtikrinimo taisyklių, galutiniams investuotojams sunku veiksmingai palyginti skirtingų valstybių narių skirtingus finansinius produktus ir paslaugas pagal jų su aplinkos, socialiniais ir valdymo aspektais susijusią riziką ir siekiamus tvarių investicijų tikslus. Todėl būtina šalinti esamas kliūtis vidaus rinkos veikimui ir užkirsti kelią kliūtims, kurių gali kilti ateityje;
(4)siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų nuosekliai taikomas, o finansų rinkos dalyviai aiškiai ir sistemingai taikytų šiame reglamente nustatytus įpareigojimus atskleisti informaciją, būtina nustatyti suderintą termino „tvarios investicijos“ apibrėžtį;
(5)finansų rinkos dalyvių ir finansų klausimais konsultuojančių subjektų atlyginimo politika turėtų atitikti rizikos tvarumui integravimo procesą ir, jei reikia, tvarių investicijų tikslus ir turėtų būti parengta taip, kad padėtų užtikrinti ilgalaikį tvarų augimą. Todėl prieš sutarties sudarymą atskleidžiama informacija turėtų apimti informaciją apie tai, kaip tų subjektų atlyginimo politika dera su rizikos tvarumui integravimu ir, jei taikoma, atitinka tvarių investicijų tikslus, kurių siekiama finansiniais produktais ir paslaugomis, kuriuos teikia finansų rinkos dalyviai arba dėl kurių konsultuoja finansų klausimais konsultuojantys subjektai;
(6)kadangi tvarios investicijos vertinamos remiantis tvarumo lyginamaisiais indeksais kaip standartiniais atskaitos taškais, prieš sutarties sudarymą galutiniams investuotojams turėtų būti atskleidžiama informacija apie nustatyto indekso tinkamumą, t. y. to indekso suderinimą su tvarių investicijų tikslu. Finansų rinkos dalyviai taip pat turėtų atskleisti priežastis, dėl kurių nustatyto indekso koeficientas ir sudedamosios dalys skiriasi nuo bendrojo rinkos indekso. Siekiant dar labiau skatinti skaidrumą, finansų rinkos dalyviai taip pat turėtų nurodyti, kokiu būdu būtų galima susipažinti su nustatyto indekso ir bendrojo rinkos indekso skaičiavimo metodika, tam, kad galutiniai investuotojai turėtų reikiamą informaciją apie tai, kaip buvo parinktas ir koreguotas indeksų bazinis turtas, kuris turtas nebuvo įtrauktas ir kokios yra tokio neįtraukimo priežastys, kaip buvo pamatuotas bazinio turto su tvarumu susijęs poveikis arba kokiais duomenų šaltiniais buvo remiamasi. Toks informacijos atskleidimas turėtų sudaryti galimybę veiksmingai palyginti duomenis ir padėti vystyti teisingą tvarumui palankių investicijų suvokimą. Jei indeksas nebuvo nustatytas kaip referencinis lyginamasis indeksas, finansų rinkos dalyviai turėtų paaiškinti, kokiu būdu siekiama tvarių investicijų tikslo;
(7)kai finansiniu produktu ar paslauga siekiama sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, prieš sutarties sudarymą atskleidžiama informacija turėtų apimti informaciją apie tikslinį poveikį išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimui. Kai Europos Sąjunga suderinto anglies pėdsako lyginamojo indekso nėra nustačiusi, atskleidžiama informacija turėtų apimti išsamų paaiškinimą, kaip bus užtikrinamas minėto tikslo laikymosi tęstinumas;
(8)siekiant didinti skaidrumą ir informuoti galutinius investuotojus, galimybė gauti informacijos apie tai, kaip finansų rinkos dalyviai integruoja riziką tvarumui į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesus, o finansų klausimais konsultuojantys subjektai integruoja riziką tvarumui į konsultavimo procesus, turėtų būti reguliuojama nustatant minėtiems subjektams reikalavimą skelbti tokią informaciją savo svetainėse;
(9)šiuo metu Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais nėra užtikrinama, kad būtų atskleista visa galutiniams investuotojams tinkamai informuoti būtina informacija apie jų investicijų daromą su tvarumu susijusį poveikį. Todėl tikslinga nustatyti konkretesnius informacijos atskleidimo reikalavimus, taikytinus su tvariomis investicijomis susijusiais atvejais. Pavyzdžiui, apie bendrą su tvarumu susijusį finansinių produktų poveikį turėtų būti nuolat pranešama nurodant pasirinktam tvarių investicijų tikslui tinkamus rodiklius. Jei atitinkamas indeksas buvo nustatytas kaip referencinis lyginamasis indeksas, tokia informacija apie nustatytą indeksą ir bendrąjį rinkos indeksą taip pat turėtų būti teikiama tam, kad būtų galima palyginti duomenis. Taip pat turėtų būti atskleista informacija apie nustatyto indekso ir bendrojo rinkos indekso sudedamąsias dalis ir koeficientus norint išsamiau informuoti apie tai, kaip siekiama tvarių investicijų tikslų. Kai EuSEF valdytojai sudaro galimybę susipažinti su informacija apie konkretaus fondo siekiamą teigiamą socialinį poveikį, pasiektus bendrus socialinius rezultatus ir atitinkamus remiantis Reglamentu (ES) Nr. 346/2013 naudojamus metodus, jie gali, jei reikia, panaudoti tą informaciją vykdydami šiame reglamente nustatytą informacijos atskleidimo reikalavimą;
(10)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES nustatyti skaidrumo užtikrinimo įpareigojimai, susiję su socialiniais, aplinkos ir valdymo aspektais nefinansinėse ataskaitose. Tačiau minėtose direktyvose nustatyta forma ir pateikimo tvarka nėra tinkama, kad jomis finansų rinkos dalyviai ir finansų klausimais konsultuojantys subjektai galėtų tiesiogiai naudotis su galutiniais investuotojais susijusiais tikslais. Finansų rinkos dalyviams ir finansų klausimais konsultuojantiems subjektams turėtų būti sudaryta galimybė prireikus panaudoti remiantis Direktyva 2013/34/ES rengiamuose vadovybės pranešimuose ir nefinansinėse ataskaitose esančią informaciją įgyvendinant šiame reglamente nustatytus tikslus;
(11)siekiant užtikrinti finansų rinkos dalyvių ir finansų klausimais konsultuojančių subjektų svetainėse skelbiamos informacijos patikimumą, minėta informacija turėtų būti nuolat atnaujinama, o bet kokia jos peržiūra ar pakeitimas turėtų būti aiškiai paaiškintas;
(12)norint nustatytų, kaip PPĮ turėtų priimti sprendimus dėl investicijų ir vertinti riziką, kad atsižvelgtų riziką, susijusią su aplinkos, socialiniais ir valdymo aspektais, Direktyvoje (ES) 2016/2341 turėtų būti nustatyta, kad Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti aktus. Įmonių valdymo ir rizikos valdymo taisyklės jau yra taikomos sprendimams dėl investicijų ir rizikos vertinimams siekiant užtikrinti PPĮ vykdomos veiklos tęstinumą ir reguliarumą. Sprendimai dėl investicijų turėtų būtų priimami, o atitinkama rizika, įskaitant su aplinkos, socialiniais ir valdymo aspektais susijusią riziką, vertinama taip, kad būtų paisoma narių ir naudos gavėjų interesų. PPĮ veikla ir pagrindiniai vykdomi procesai turėtų užtikrinti deleguotaisiais aktais siekiamo tikslo įvykdymą. Jei reikia, deleguotaisiais aktais turėtų būti užtikrinta atitiktis remiantis Direktyva 2009/65/EB, Direktyva 2009/138/EB ir Direktyva 2011/61/ES priimtiems deleguotiesiems aktams. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti lygiateisį dalyvavimą su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti suteikta galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atliekančių su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(13)Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) (toliau kartu – EPI), įsteigtos atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, Jungtiniame komitete turėtų parengti techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų papildomai konkrečiai nurodyta išsami informacijos apie tvarių investicijų tikslus, kuri turėtų būti atskleidžiama finansų rinkos dalyvių prieš sudarant sutartį teikiamuose dokumentuose, periodinėse ataskaitose ir svetainėse remiantis Reglamento Nr. 1093/2010 10–14 straipsniais, Reglamentu Nr. 1094/2010 ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, pateikimo tvarka ir turinys. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti minėtus techninius reguliavimo standartus;
(14)Komisijai pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsniu, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti EPI Jungtiniame komitete parengtus techninius įgyvendinimo standartus ir taip įtvirtinti informacijos apie tvarias investicijas pateikimo rinkai skirtuose pranešimuose standartą;
(15)kadangi periodinėse ataskaitose iš esmės pateikiama visų kalendorinių metų verslo rezultatų santrauka, skaidrumo reikalavimus nustatančių nuostatų taikymas periodinėms ataskaitoms turėtų būti atidėtas iki [LB: įrašyti sausio 1 d. metų, einančių po 12 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytos datos];
(16)šiame reglamente nustatytos informacijos atskleidimo taisyklės turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2009/138/EB, Direktyvos 2011/61/ES, Direktyvos (ES) 2016/2341, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatas ir turėtų būti taikomos kartu su nurodytomis nuostatomis;
(17)šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;
(18)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti galutinių investuotojų apsaugą ir patobulinti informacijos atskleidimo jiems praktiką, įskaitant tais atvejais, kai galutiniai investuotojai atlieka pirkimą užsienio šalyse, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl būtinybės nustatyti vienodus informacijos atskleidimo reikalavimus minėtų tikslų būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Europos Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatytos suderintos skaidrumo taisyklės, kurias turi taikyti finansų rinkos dalyviai, draudimo tarpininkai, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo DPPIP, ir investicinės įmonės, kurios teikia konsultacijas dėl investicijų, kad į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą arba konsultavimo procesą būtų integruota rizika tvarumui ir būtų užtikrintas finansinių produktų, kuriais siekiama tvarių investicijų, įskaitant išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, skaidrumas.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
(a)finansų rinkos dalyvis – kuris nors iš šių subjektų:
i)draudimo įmonė, kuri teikia DPPIP, AIFV, portfelio valdymo paslaugas teikianti investicinė įmonė, PPĮ arba pensijos produkto teikėjas;
ii)reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas, užregistruotas remiantis Reglamento (ES) Nr. 345/2013 14 straipsnio nuostatomis;
iii)reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas, užregistruotas remiantis Reglamento (ES) Nr. 346/2013 15 straipsnio nuostatomis;
iv)KIPVPS valdymo įmonė;
(b)draudimo įmonė – draudimo įmonė, kuriai išduotas leidimas remiantis Direktyvos 2009/138/EB 18 straipsniu;
(c)DPPIP – kuris nors iš šių produktų:
i)draudimo principu pagrįstas investicinis produktas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 2 dalyje;
ii)draudimo produktas, teikiamas profesionaliajam investuotojui ir turintis termino arba išperkamąją vertę, kuri visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų;
(d)AIFV – AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte;
(e)investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
(f)portfelio valdymas – portfelio valdymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte;
(g)PPĮ – profesinių pensijų įstaiga, kuriai išduotas leidimas arba kuri įregistruota remiantis Direktyvos (ES) 2016/2341 9 straipsniu;
(h)pensijos produktas – kuris nors iš šių produktų:
i)pensijos produktas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 2 straipsnio 2 dalies e punkte;
ii)asmeninės pensijos produktas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 2 straipsnio 2 dalies g punkte;
(i)KIPVPS valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte arba jos 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta investicinė bendrovė;
(j)finansinis produktas – portfelio valdymas, AIF, DPPIP, pensijos produktas, pensijų sistema arba KIPVPS;
(k)AIF – AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte;
(l)pensijų sistema – pensijų sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/2341 6 straipsnio 2 punkte;
(m)KIPVPS – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas, kuriam išduotas leidimas pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį;
(n)konsultacijos dėl investicijų – konsultacijos dėl investicijų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte;
(o)tvarios investicijos – kuri nors iš šių investicijų arba jų derinys:
i)investicijos į ekonominę veiklą, kuria prisidedama prie aplinkosaugos tikslo įgyvendinimo, įskaitant ekologiškai tvarias investicijas, kaip apibrėžta [LB: įrašyti nuorodą į Reglamentą dėl t sistemos tvariam investavimui palengvinti] 2 straipsnyje;
ii)investicijos į ekonominę veiklą, kuria prisidedama prie socialinio tikslo įgyvendinimo, visų pirma nelygybės klausimus padedanti spręsti investicija, socialinę sanglaudą, socialinę integraciją ir darbo santykius skatinanti investicija arba investicija į žmogiškąjį kapitalą arba palankių ekonominių ar socialinių sąlygų neturinčias bendruomenes;
iii)investicijos į bendroves, kurios laikosi gerosios valdymo praktikos, visų pirma į bendroves, turinčias patikimas valdymo struktūras, patikimus santykius su darbuotojais, užtikrinančias atitinkamų darbuotojų atlyginimą ir mokestinių prievolių vykdymą;
(p)mažmeninis investuotojas – investuotojas, kuris nėra profesionalusis investuotojas;
(q)profesionalusis investuotojas – klientas, atitinkantis Direktyvos 2014/65/ES II priede nustatytus kriterijus;
(r)draudimo tarpininkas – draudimo tarpininkas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/97 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte;
(s)konsultacija dėl draudimo – konsultacija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/97 2 straipsnio 1 dalies 15 punkte.
3 straipsnis
Rizikos tvarumui politikos skaidrumas
1.Finansų rinkos dalyviai savo svetainėse skelbia raštu išdėstytą politiką, kaip rizika tvarumui integruojama į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą.
2.Draudimo tarpininkai, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo DPPIP, ir investicinės įmonės, kurios teikia konsultacijas dėl investicijų, savo svetainėse skelbia raštu išdėstytą politiką, kaip rizika tvarumui integruojama į konsultavimo dėl investicijų arba draudimo procesą.
4 straipsnis
Rizikos tvarumui integravimo skaidrumas
1.Finansų rinkos dalyviai prieš sutarties sudarymą atskleidžiamą informaciją papildo informacija apie:
(a)rizikos tvarumui įtraukimo į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesus tvarką ir sąlygas;
(b)atitinkamo poveikio, kurį, tikėtina, pateiktų finansinių produktų grąžai darys rizika tvarumui, mastą;
(c)tai, kaip finansų rinkos dalyvių atlyginimo politika dera su rizikos tvarumui integravimu ir, jei reikia, atitinka finansiniu produktu siekiamą tvarių investicijų tikslą.
2.Draudimo tarpininkai, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo DPPIP, ir investicinės įmonės, kurios teikia konsultacijas dėl investicijų, prieš sutarties sudarymą atskleidžiamą informaciją papildo informacija apie:
(a)rizikos tvarumui įtraukimo į konsultacijas dėl investicijų arba konsultacijas dėl draudimo tvarką ir sąlygas;
(b)atitinkamo poveikio, kurį, tikėtina, finansinių produktų, dėl kurių konsultuojama, grąžai darys rizika tvarumui, mastą;
(c)tai, kaip investicinių įmonių, kurios teikia konsultacijas dėl investicijų, ir draudimo tarpininkų, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo DPPIP, atlyginimo politika dera su rizikos tvarumui integravimu ir, jei reikia, atitinka finansiniu produktu, dėl kurio konsultuojama, siekiamą tvarių investicijų tikslą.
3.1 ir 2 dalyse nurodyta informacija atskleidžiama taip:
(a)AIFV – teikdami investuotojams atskleidžiamą informaciją pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 1 dalį;
(b)draudimo įmonės – teikdamos informaciją, nurodytą Direktyvos 2009/138/EB 185 straipsnio 2 dalyje;
(c)PPĮ – teikdamos informaciją, nurodytą Direktyvos (ES) 2016/2341 41 straipsnyje;
(d)reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai – teikdami informaciją, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 345/2013 13 straipsnio 1 dalyje;
(e)reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai – teikdami informaciją, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 346/2013 14 straipsnio 1 dalyje;
(f)pensijos produktų teikėjai ją pateikia raštu likus pakankamai laiko iki to momento, kai mažmeninis investuotojas susaistomas su pensijos produktu susijusia sutartimi;
(g)KIPVPS valdymo įmonės ją įtraukia į prospektą, nurodytą Direktyvos 2009/65/EB 69 straipsnyje;
(h)investicinės įmonės, kurios teikia portfelio valdymo paslaugas arba konsultacijas dėl investicijų – teikdamos informaciją, nurodytą Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalyje;
(i)draudimo tarpininkai, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo DPPIP – teikdami informaciją, nurodytą Direktyvos (ES) 2016/97 29 straipsnio 1 dalyje.
5 straipsnis
Prieš sutarties sudarymą atskleidžiamos su tvariomis investicijomis susijusios informacijos skaidrumas
1.Kai finansinio produkto tikslas yra tvarios investicijos arba panašaus pobūdžio investicijos ir tam tikras indeksas nustatomas kaip referencinis lyginamasis indeksas, kartu su informacija, kuri turi būti atskleidžiama remiantis 4 straipsnio 1 dalimi, pateikiama ir toliau nurodyta informacija:
(a)informacija apie tai, kaip nustatytas indeksas yra suderintas su minėtu tikslu;
(b)priežastys, dėl kurių su minėtu tikslu suderinto nustatyto indekso koeficientas ir sudedamosios dalys skiriasi nuo bendrojo rinkos indekso.
2.Kai finansinio produkto tikslas yra tvarios investicijos arba panašaus pobūdžio investicijos, tačiau indeksas nebuvo nustatytas kaip referencinis lyginamasis indeksas, 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi apimti paaiškinimą, kaip tas tikslas bus pasiektas.
3.Kai finansinio produkto tikslas yra sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, informacija, kuri turi būti atskleista remiantis 4 straipsnio 1 dalimi, turėtų apimti informaciją apie tikslinį poveikį išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimui.
Nukrypstant nuo 2 dalies, kai [ES anglies pėdsako mažinimo lyginamasis indeksas] arba [teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamasis indeksas] remiantis Reglamentu (ES) 2016/1011 nėra nustatytas, 4 straipsnyje nurodyta informacija turi apimti išsamų paaiškinimą, kokiu būdu užtikrinamos nuolatinės pastangos pasiekti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslą.
4.Finansų rinkos dalyvių informacija, kuri turi būti atskleista remiantis 4 straipsnio 1 dalimi, turėtų apimti informaciją apie tai, kur pateikiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems indeksams ir 3 dalies antroje pastraipoje nurodytiems lyginamiesiems indeksams apskaičiuoti naudojama metodika.
5.Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete (toliau – Jungtinis komitetas) parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame papildomai nurodoma išsami informacijos, kuri turi būti atskleidžiama remiantis šiuo straipsniu, pateikimo tvarka ir turinys.
6.EBI, EIOPA ir ESMA minėtą techninių reguliavimo standartų projektą pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą, kuri yra 18 mėnesių po įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus remiantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.
6 straipsnis
Tvarių investicijų skaidrumo užtikrinimas svetainėse
1.Finansų rinkos dalyviai savo svetainėse skelbia ir tvarko toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą finansinį produktą:
(a)tvarių investicijų tikslo aprašymą;
(b)informaciją apie finansiniam produktui parinktų tvarių investicijų poveikio vertinimo, matavimo ir stebėjimo metodus, įskaitant jo duomenų šaltinius, pagrindinio turto vertinimo kriterijus ir atitinkamus tvarumo rodiklius, kurie naudojami bendram finansinio produkto tvarumo poveikiui išmatuoti;
(c)5 straipsnyje nurodytą informaciją;
(d)7 straipsnyje nurodytą informaciją.
Informacija, kuri turi būti atskleidžiama remiantis pirmąja pastraipa, aiškiai viešai paskelbiama gerai matomoje svetainės vietoje.
2.EBI, EIOPA ir ESMA Jungtiniame komitete parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame papildomai nurodoma išsami 1 dalies a ir b punktuose nurodytos informacijos pateikimo tvarka ir turinys.
EBI, EIOPA ir ESMA minėtą techninių reguliavimo standartų projektą pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą, kuri yra 18 mėnesių po įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus remiantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.
7 straipsnis
Tvarių investicijų skaidrumo užtikrinimas periodinėse ataskaitose
1.Kai finansų rinkos dalyviai teikia 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą finansinį produktą, į periodines ataskaitas jie turi įtraukti toliau nurodytus aprašymus:
(a)bendro finansinio produkto poveikio tvarumui aprašymą naudodami atitinkamus tvarumo rodiklius;
(b)tais atvejais, kai indeksas buvo nustatytas kaip referencinis lyginamasis indeksas – bendro finansinio produkto poveikio, kai nustatytas indeksas ir kai nustatytas bendras rinkos indeksas palyginimo pagal koeficientus, sudedamąsias dalis ir tvarumo rodiklius aprašymą.
2.1 dalyje nurodyta informacija atskleidžiama taip:
(a)AIFV informaciją įtraukia į metinę ataskaitą, nurodytą Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnyje;
(b)draudimo įmonės teikia informaciją raštu kiekvienais metais, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 185 straipsnio 6 dalyje;
(c)PPĮ pateikia informaciją pensijų išmokų ataskaitoje, nurodytoje Direktyvos (ES) 2016/2341 38 straipsnyje, ir teikdamos informaciją, nurodytą Direktyvos (ES) 2016/2341 43 straipsnyje;
(d)reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai informaciją įtraukia į metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 345/2013 12 straipsnyje;
(e)reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai informaciją įtraukia į metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 346/2013 13 straipsnyje;
(f)pensijos produktų teikėjai informaciją pateikia raštu bent jau metinėse ataskaitose arba ataskaitose, rengiamose pagal nacionalinę teisę;
(g)KIPVPS valdymo įmonės arba KIPVPS investicinės įmonės informaciją įtraukia į pusmečio ir metines ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2009/65/EB 69 straipsnyje;
(h)investicinės įmonės, kurios teikia portfelio valdymo paslaugas, informaciją įtraukia į periodines ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalyje.
3.Įgyvendindami 1 dalies nuostatas finansų rinkos dalyviai gali, jei tinkama, panaudoti vadovybės pranešimų, rengiamų remiantis Direktyvos 2013/34/ES 19 straipsniu, informaciją arba nefinansinių ataskaitų, rengiamų remiantis minėtos direktyvos 19a straipsniu, informaciją.
4.EBI, EIOPA ir ESMA Jungtiniame komitete parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame papildomai nurodomas išsamus 1 dalyje nurodytos informacijos turinys ir pateikimo tvarka.
EBI, EIOPA ir ESMA minėtą techninių reguliavimo standartų projektą pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą, kuri yra 18 mėnesių po įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus remiantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.
8 straipsnis
Atskleistos informacijos peržiūrėjimas
1.Finansų rinkos dalyviai užtikrina, kad visa pagal 3 arba 6 straipsniais paskelbta informacija būtų atnaujinama. Finansų rinkos dalyviui iš dalies pakeitus minėtą informaciją, toje pačioje svetainėje paskelbiamas aiškus tokio pakeitimo paaiškinimas.
2.1 dalis mutatis mutandis taikoma visai informacijai, kurią pagal 3 straipsnį skelbia draudimo tarpininkai, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo DPPIP, ir investicinės įmonės, kurios teikia konsultacijas dėl investicijų.
9 straipsnis
Rinkai skirti pranešimai
1.Nepažeisdami griežtesnių sektorinių teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2014/65/ES, Direktyvos (ES) 2016/97 ir Reglamento (ES) Nr. 1286/2014, finansų rinkos dalyviai, draudimo tarpininkai, kurie teikia konsultacijas dėl draudimo DPPIP, ir investicinės įmonės, kurios teikia konsultacijas dėl investicijų, užtikrina, kad jų rinkai skirtuose pranešimuose pateikta informacija neprieštarautų informacijai, atsklaistai pagal šį reglamentą.
2.EBI, EIOPA ir ESMA Jungtiniame komitete gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektą siekiant nustatyti informacijos apie tvarias investicijas pateikimo standartą.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti techninius įgyvendinimo standartus remiantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.
10 straipsnis
Direktyvos (ES) 2016/2341 pakeitimai
Direktyva (ES) 2016/2341 iš dalies keičiama taip:
(1)19 straipsnis papildomas 9 dalimi:
„9. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 60a straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais nustatyti priemones, kuriomis užtikrinama, kad:
a)svarstant su aplinkos, socialiniais ir valdymo veiksniais susijusią riziką būtų atsižvelgta į rizikos ribojimo principą;
b)aplinkos, socialiniai ir valdymo veiksniai būtų įtraukti į vidaus sprendimų dėl investicijų priėmimo ir rizikos valdymo procesus.
Šiuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į PPĮ veiklos ir su ja susijusios rizikos mastą, pobūdį, apimtį ir sudėtingumą; jais užtikrinama atitiktis Direktyvos 2009/65/EB 14 straipsnio, Direktyvos 2009/138/EB 132 straipsnio ir Direktyvos 2011/61/ES 12 straipsnio nuostatoms.“;
(2)įterpiamas 60a straipsnis:
„60a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 19 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 19 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“.
11 straipsnis
Vertinimas
Iki [LB: įrašyti datą, kuri yra 60 mėnesių po įsigaliojimo] Komisija atlieka šio reglamento taikymo vertinimą.
12 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis pradedamas taikyti nuo [LB: įrašyti datą, kuri yra 12 mėnesių po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje].
Tačiau, 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnis taikomi nuo [LB: įrašyti įsigaliojimo datą], o 7 straipsnio 1–3 dalys taikomos nuo [LB: įrašyti metų, einančių po antrojoje pastraipoje nurodytos datos, sausio 1 d.].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas
Pirmininkas