EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 07 27

COM(2018) 350 final

2018/0214(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

1958 m. Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos yra Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) administruojamas susitarimas, prie kurio gali prisijungti Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo šalys. Jo Susitariančiosios Šalys yra įsipareigojusios savo teritorijose saugoti kitų Susitariančiųjų Šalių produktų kilmės vietos nuorodas, kurios yra pripažintos ir saugomos kilmės šalyje ir registruotos PINO tarptautiniame biure, nebent per vienus metus nuo prašymo registruoti pateikimo jos paskelbtų negalinčios užtikrinti apsaugos.

Septynios Sąjungos valstybės narės yra Lisabonos susitarimo Susitariančiosios Šalys: Bulgarija (nuo 1975 m.), Čekija (nuo 1993 m.), Slovakija (nuo 1993 m.), Prancūzija (nuo 1966 m.), Vengrija (nuo 1967 m.), Italija (nuo 1968 m.) ir Portugalija (nuo 1966 m.). Trys Sąjungos valstybės narės (Graikija, Rumunija ir Ispanija) Susitarimą pasirašė, tačiau neratifikavo. Pati Sąjunga nėra Susitariančioji Šalis, nes Lisabonos susitarime nustatyta, kad narės gali būti tik valstybės.

Nuo 2009 m. iki 2015 m. Lisabonos susitarimas buvo peržiūrimas siekiant: i) patobulinti dabartinę jo sistemą, ii) įtraukti nuostatas, konkrečiai nurodančias, kad Lisabonos sistema taip pat yra taikoma geografinėms nuorodoms, ir ii) įtraukti galimybę prie Susitarimo prisijungti tokioms tarpvyriausybinėms organizacijoms kaip ES.

2015 m. gegužės 7 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Komisijai įgaliota dalyvauti 2015 m. gegužės 11–21 d. Ženevoje vykusioje diplomatinėje konferencijoje, kurioje 2015 m. gegužės 20 d. priimtas Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktas (toliau – Ženevos aktas). Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 25 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-389/15, šis sprendimas buvo pakeistas 2018 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimu (ES) 2018/416, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl peržiūrėto Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų.

Ženevos aktu išplečiama Lisabonos sistemos taikymo sritis įtraukiant ne tik kilmės vietos nuorodas, bet ir visas geografines nuorodas. Jis atitinka PPO TRIPS sutartį ir atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos ir suteikia galimybę tarptautinėms organizacijoms (tokioms kaip Europos Sąjunga) tapti Susitariančiosiomis Šalimis.

Peržiūrėtame susitarime nustatytos sąlygos ir procedūros, kurių Susitariančiosios Šalys turi laikytis siekdamos registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos, ir kurios kartu suteikia galimybę tam tikriems subjektams taikyti atitinkamas apsaugos priemones ir pereinamuosius laikotarpius.

Kalbant apie paraiškų ir tarptautinės registracijos procedūras, Susitariančiosios Šalys gali reikalauti pateikti pareiškimą apie ketinimą, jei reikia, taikyti savo nacionalinės teisės aktuose nustatytą apsaugą (Ženevos akto 5 straipsnio 5 dalis ir pagal Lisabonos susitarimą ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą priimtų Bendrųjų taisyklių (toliau – Bendrosios taisyklės) 5 taisyklės 4 dalis). Kalbant apie produkto savybių ir jo geografinės kilmės ryšį (pagal ankstesnį Lisabonos susitarimą ši informacija nėra privaloma), kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga nebus suteikta Susitariančiojoje Šalyje, jei joje šią informaciją privaloma patekti, o paraiškoje ji nėra nurodyta. Pasinaudodamas visomis savo turimomis žiniomis, pareiškėjas paraiškoje nurodo, ar apsauga nebuvo suteikta tam tikriems kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos elementams (5 taisyklės 5 dalis).

Registracijos mokestis nuo 500 CHF didinamas iki 1 000 CHF, taip pat numatyta ateityje taikyti didesnį lankstumą, kad valstybės narės galėtų toliau mokėti įnašus į biudžetą taip, kaip reikalaujama. Jei geografinė nuoroda perkeliama iš senos sistemos į naują, imamas 500 CHF pereinamojo laikotarpio mokestis už geografinę nuorodą. Iš Susitariančiųjų Šalių gali būti imamas individualus mokestis, skirtas padengti tarptautinės registracijos išsamaus nagrinėjimo išlaidas.

9 straipsniu kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja savo teritorijoje pagal savo teisinę sistemą ir praktiką, tačiau laikydamasi šio Akto nuostatų, saugoti registruotas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, atsižvelgdama į bet kokį jos teritorijoje galintį įsigalioti atsisakymą užtikrinti apsaugą, savanorišką apsaugos atsisakymą, pripažinimą negaliojančia arba panaikinimą.

11 straipsnyje nustatomas apsaugos mastas. Pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujama, kad kiekviena Susitariančioji Šalis nustatytų teisines priemones, kuriomis užkertamas kelias naudoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą vienarūšėms, tačiau skirtingos kilmės prekėmis, ir nevienarūšėms prekėmis ar paslaugomis, jeigu toks naudojimas rodytų arba leistų numanyti esant ryšį tarp tų prekių arba paslaugų ir naudos gavėjų ir galėtų pakenkti jų interesams, arba galėtų pakenkti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos geram vardui, jį susilpninti arba leistų juo nesąžiningai pasinaudoti. Be to, 11 straipsnio 1 dalies b punkte reglamentuojama visa kita vartotojus galinti klaidinti praktika dėl tikrosios prekių kilmės vietos, kilmės ar pobūdžio. 11 straipsnio 2 dalimi iš esmės išplečiamas 11 straipsnio 1 dalies a punkto taikymas įtraukiant TRIPS sutarties 23.1 straipsnyje nurodytus atvejus (net jeigu tikroji prekių kilmė yra nurodyta arba kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda yra vartojama vertime, arba prie jos prirašyti žodžiai „stilius“, „rūšis“, „tipas“, „būdas“, „imitacija“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „kaip“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai), tačiau jo taikymo sritis vynams ir spiritiniams gėrimams neapribojama.

12 straipsniu veiksmingai užtikrinama, kad saugomos kilmės vietos nuorodos negali vėliau tapti bendrinėmis.

13 straipsnio 1 dalyje, remiantis PPO kolegijos nustatytais faktais ES ir JAV / Australijos ginče (DS174/DS290), kad sambūvis yra pagrįstas TRIPS sutarties 17 straipsniu, aiškiai numatytas kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų ir anksčiau įsigaliojusių prekių ženklo teisių sambūvis. 13 straipsniu suteikiama teisė Susitariančiosioms Šalims daryti ribotas prekių ženklu suteikiamų teisių išimtis, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis šis ankstesnis prekių ženklas nesuteiktų jo savininkui teisės užkirsti kelią tam, kad registruotai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai toje Susitariančiojoje Šalyje būtų suteikta apsauga arba ji būtų ten naudojama.

Atsisakymo pripažinti tarptautinę registraciją pranešime nurodomos tokio atsisakymo priežastys (15 straipsnis). Tokį atsisakymą galima atšaukti laikantis Bendrosiose taisyklėse (11 taisyklė) nustatytų procedūrų. Nors Ženevos akte nėra aiškios nuorodos į derybas, kuriomis siekiama kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos atšaukimo ar atsisakymo ją suteikti, derybos gali būti vedamos net jei tokios aiškios nuorodos nėra.

17 straipsnyje (Pereinamasis laikotarpis) numatyta laipsniško anksčiau naudotos nuorodos naudojimo nutraukimo galimybė.

Kalbant apie registruotos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registracijos pripažinimą negaliojančia, susijusiame 19 straipsnyje apie pripažinimo negaliojančia priežastis nėra užsimenama, todėl bet kuri Susitariančioji Šalis gali remdamasi ES teisės aktais (nors ir juose pripažinimo negaliojančia priežasčių sąrašas nėra pateiktas) taikyti savo nacionalines taisykles.

Ženevos aktas įsigalios praėjus trims mėnesiams po to, kai penkios Susitariančiosios Šalys jį ratifikuos (29 straipsnio 2 dalis).

Dėl Lisabonos susitarimo Ženevos akto Sąjungai suteikta išimtinė kompetencija. Ji suteikta remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu byloje C-389/15, Europos Komisija / Europos Sąjungos Taryba, kuriame išaiškinta, kad patikslintas Lisabonos susitarimo projektas, t. y. Ženevos aktas, yra iš esmės skirtas Sąjungos ir trečiųjų valstybių tarpusavio prekybai palengvinti ir reglamentuoti ir, antra, jis gali turėti tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šiai prekybai, nes derybos dėl jo yra išimtinė Sąjungos kompetencija, pagal SESV 3 straipsnio 1 dalį suteikta jai bendros prekybos politikos srityje, nurodytoje SESV 207 straipsnio 1 dalyje.

ES nustatė vienodas ir išsamias žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas: 1970 m. – vynų, 1989 m. – spiritinių gėrimų, 1991 m. – aromatizuotų vynų, 1992 m. – kitų žemės ūkio produktų ir maisto produktų. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės aktai dėl žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos yra išimtinio pobūdžio, valstybės narės neprivalo turėti savo apsaugos sistemų arba pačios saugoti trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, žemės ūkio geografinių nuorodų. Tačiau tol, kol Sąjunga nėra Ženevos akto Susitariančioji Šalis, ji negali prašyti Sąjungos lygmeniu registruotų žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos pagal Lisabonos sistemą, nei suteikti apsaugą trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, geografinėms nuorodoms pagal tą sistemą.

Kad Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti jai suteikta išimtine kompetencija dėl Lisabonos susitarimo Ženevos akto ir pasinaudoti savo funkcijomis, susijusiomis su žemės ūkio geografinių nuorodų išsamiomis apsaugos sistemomis, ES turėtų tapti Susitariančiąja Šalimi.

Kad Europos Sąjunga galėtų tapti Ženevos akto dalimi, bent viena jos valstybė narė turi būti pasirašiusi Paryžiaus konvenciją, o Sąjunga turi paskelbti, kad ji buvo tinkamai įgaliota pagal jos vidaus procedūras tapti šio Akto šalimi, ir kad pagal jos steigimo sutartį taikomi teisės aktai, kuriais remiantis geografinėms nuorodoms gali būti suteikiamos regioninės apsaugos teisės. Visos valstybės narės yra Paryžiaus konvencijos šalys. Kalbant apie teisės aktus, kuriais remiantis geografinėms nuorodoms gali būti suteikiama regioninės apsaugos teisės, Sąjunga, remdamasi savo steigimo sutartimis, nustatė vienodas ir išsamias geografinių nuorodų apsaugos sistemas: 1970 m. – vynų, 1989 m. – spiritinių gėrimų, 1991 m. – aromatizuotų vynų, 1992 m. – kitų žemės ūkio produktų ir maisto produktų.

Šiuo Tarybos sprendimo pasiūlymu Komisija prašo Tarybos suteikti įgaliojimus dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

ES nustatė vienodas ir išsamias žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas: 1970 m. – vynų, 1989 m. – spiritinių gėrimų, 1991 m. – aromatizuotų vynų, 1992 m. – kitų žemės ūkio produktų ir maisto produktų. Produktų, kurie yra įtraukti į šias sistemas, saugomiems pavadinimams taikoma plataus masto apsauga visoje ES remiantis bendrosios paraiškos procedūra. Šiuo metu pagrindinės su vynais susijusios nuostatos yra nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamente (ES) Nr. 1308/2013, su aromatizuotais vynais – 2014 m. vasario 26 d. reglamente (ES) Nr. 251/2014, su spiritiniais gėrimais – 2008 m. sausio 15 d. reglamente (EB) Nr. 110/2008, o su žemės ūkio produktais ir maisto produktais – 2012 m. lapkričio 21 d. reglamente (ES) Nr. 1151/2012.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Sąjungos prisijungimas prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto dera su ES bendrąja geografinių nuorodų apsaugos skatinimo ir stiprinimo sudarant dvišalius, regioninius ir daugiašalius susitarimus, politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Atsižvelgiant į Sutarties dalyką, Tarybos sprendimas turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsniu ir 218 straipsnio 6 dalimi.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnio 3 dalį subsidiarumo principas netaikomas srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją.

•Proporcingumo principas

Jei Sąjunga ir jos valstybės narės liktų neprisijungusiomis, jos negalėtų pasinaudoti Lisabonos susitarimo Ženevos aktu. Atsižvelgiant į Sąjungos prekybos politikos išimtinį pobūdį, įskaitant intelektinės nuosavybės prekybinius aspektus, ES valstybės narės neprivalo turėti savo geografinių nuorodų apsaugos sistemų arba pačios saugoti trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, žemės ūkio geografinių nuorodų. Kol Sąjunga nėra Susitariančioji Šalis, ji negali prašyti ES lygmeniu registruotų žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos pagal Lisabonos sistemą, nei suteikti apsaugą jos narių trečiųjų šalių geografinėms nuorodoms pagal tą sistemą. Kad ES galėtų visapusiškai pasinaudoti jai suteikta išimtine kompetencija dėl žemės ūkio geografinių nuorodų Lisabonos sistemoje, ji turi tapti nare.

•Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgiant į Lisabonos susitarimo Ženevos akto 28 straipsnį (Galimybė tapti šio Akto šalimi), Tarybos sprendimas dėl Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto yra tinkama teisinė priemonė.

3.EX POST VERTINIMŲ, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimai / tinkamumo patikrinimai

Netaikoma.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

ES prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto veiksmų gairės buvo paskelbtos 2017 m. gruodžio 21 d., nurodant terminą suinteresuotosioms šalims pateikti pastabas iki 2018 m. sausio 18 d. Iki nustatyto termino gautos 8 pastabos. Visos pastabos dėl iniciatyvos, išskyrus vieną, iš esmės buvo teigiamos, jose pritariama ES prisijungimui prie Akto. Trijose pastabose išreikštas požiūris, kad ES turėtų tęsti diskusijas dėl ne žemės ūkio geografinių nuorodų pripažinimo ir apsaugos. Dvejose pastabose buvo prieštaraujama galutinio sąrašo sudarymui, nes apsauga pagal Ženevos aktą turėtų būti suteikiama visoms Sąjungos geografinėms nuorodoms.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2012 m. spalio mėn. „AND International“ atliktame tyrime „Value of production of agricultural products and foodstuffs, wines, aromatised wines and spirits protected by a geographical indication (GI)“ („Geografine nuoroda (GN) saugomų žemės ūkio ir maisto produktų, vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų gamybos vertė“), paskelbtame http://ec.europa.eu/agriculture/external-studies/value-gi_en, nustatyta įvairiopa ES geografinių nuorodų politikos nauda: vartotojams (kokybės užtikrinimas), gamintojams (lygios galimybės naudotis sistema visiems, kurie laikosi kokybės reikalavimų, sąžininga konkurencija, didesnė kaina, veiksminga apsauga), plačiajai visuomenei (vertingų produktų ryšys su kaimo vietovėmis, tradicijų išsaugojimas, gamintojų ir vartotojų ryšio atkūrimas), aplinkai (tradicinių produktų susiejimas su kraštovaizdžiu ir ūkininkavimo sistemomis). Tyrime atskirai įvertinus kiekvieną iš 2 768 geografinių nuorodų, kurios 2005–2010 m. laikotarpiu buvo registruotos 27 valstybių narių Europos Sąjungoje, visų pirma nustatyta, kad produkto su geografine nuoroda kaina yra vidutiniškai 2,23 karto didesnė nei panašaus produkto be geografinės nuorodos. 2010 m. visų sektorių produktų su geografine nuoroda pardavimo vertė Europos Sąjungoje buvo 54,3 mlrd. EUR (5,7 % visos ES maisto ir gėrimų sektoriaus pardavimų vertės); apskaičiuota ES produktų su geografine nuoroda eksporto vertė yra 11,5 mlrd. EUR (15 % viso ES maisto ir gėrimų pramonės eksporto vertės). 

•Poveikio vertinimas

Su iniciatyva susijusiuose geresnio reglamentavimo reikalavimuose nenumatytas nei poveikio vertinimas, nei įgyvendinimo planas, nei viešosios konsultacijos. ES prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto veiksmų gairės buvo paskelbtos 2017 m. gruodžio 21 d., nurodant terminą suinteresuotosioms šalims pateikti pastabas iki 2018 m. sausio 18 d. Gautos 8 pastabos.

Geresnio reglamentavimo gairėse išaiškinta, kad poveikio vertinimas turi būti atliekamas tik tada, kai jis yra naudingas – tai nustatoma kiekvienu atveju atskirai. Iš esmės tais atvejais, kai Komisija turi tik nedideles pasirinkimo galimybes arba jų visai neturi, poveikio vertinimas nėra reikalingas. Šis atvejis toks ir yra: teisė prisijungti prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto yra suteikta remiantis Sąjungos išimtine kompetencija Ženevos aktu reglamentuojamais klausimais, nes šis veiksmas taip pat būtų logiškas užbaigimas po Lisabonos sistemos peržiūros proceso, kuriame dalyvauja ES.

Prisijungusi prie Ženevos akto ES įgytų keletą pranašumų. Tokia narystė užtikrintų, kad dabartinėms ir būsimoms geografinėms nuorodoms, kurios yra registruotos ES lygmeniu, tačiau neregistruotos septynių Lisabonos sąjungos ES valstybių narių, būtų suteikta apsauga pagal Lisabonos sistemą. ES geografinės nuorodos galėtų iš esmės gauti greitą, aukšto lygio ir neterminuotą visų dabartinių ir būsimų Ženevos akto narių apsaugą. Kadangi Ženevos aktu suteikiama geografine prasme plati apsauga, parengtas daugiašalis registras pagerintų Europos geografinių nuorodų gerą vardą. Tikimasi, kad dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto pagerėjusi geografinių nuorodų apsauga padės konsoliduoti ir, galbūt, per teigiamą geografinių nuorodų apsaugos poveikį pagerinti integracinį augimą ir užimtumą žemės ūkio didelės pridėtinės vertės produkcijos sektoriuje, taip pat pagerinti prekybą ir investicijų srautus, įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą, vidaus rinkos veikimą ir konkurenciją bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Ūkininkų ir maisto gamintojų intelektinė nuosavybė, susijusi su jų produktais, kurie saugomi geografine nuoroda, gali būti lengvai išnaudojama ir tapti nuostolinga, ypač pasaulinėse rinkose. Europos Sąjungai prisijungus prie Lisabonos sistemos, kaimo suinteresuotiesiems subjektams taps lengviau pasauliniu lygiu apsaugoti vertingus vietos produktus ir pasipriešinti įprastai pasaulinei vienodų prekių standartų ir žemės ūkio produktų kainų mažinimo tendencijai. Dabartinėje politiškai ir ekonomiškai neaiškioje situacijoje tai bus aiškus įrodymas kaimo bendruomenei, kad ES imasi veiksmų siekdama apginti ir apsaugoti jos interesus visame pasaulyje. Kadangi Ženevos aktas iš esmės atitinka ES teisės aktus dėl žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos, nemanoma, kad Europos Sąjungai prisijungus prie Akto reikės iš esmės derinti šių teisės aktų turinį.

Administracine prasme Ženevos aktu pateikiamas bendras taisyklių dėl apsaugos suteikimo visose prie Akto prisijungusiose šalyse rinkinys. Toks mechanizmas yra paprastesnis ir veiksmingesnis nei dabartinė ES praktika, kai vietos procedūrų įvairovė yra derinama sudarant dvišalius susitarimus. Prekybos politikos srityje prisijungimu prie akto bus įrodyta, kad ES imasi atsakingo lyderystės vaidmens skatinant daugiašališkumą. Dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto nei ES veiklos vykdytojai, nei geografinės nuorodos apsaugą pagal Lisabonos sistemą pageidaujančios įgyti ES valstybės narės neturėtų patirti didesnių nei status quo sąnaudų ar naštos. Priešingai, tikimasi, kad šios administracinės išlaidos ir našta bus tolygiai sumažintos.

Įmonėms dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie akto nereikės atlikti jokių papildomų derinimų, jos nepatirs jokių atitikties ar sandorio sąnaudų, nei papildomos administracinės naštos, išskyrus galimai Lisabonos sistemos narių taikomus individualius nagrinėjimo mokesčius, kurie bus iš dalies kompensuoti sutaupant lėšų dėl tarptautinės procedūros taikymo.

ES gali jungtis prie Ženevos akto kartu su savo valstybėmis narėmis. Tačiau, atsižvelgiant į vienodą ir išsamų ES žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemos pobūdį, bet kuri kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, dėl kurios apsaugos kreipiasi septynios ES valstybės narės, priklausančios Lisabonos sistemai (dabar sistemoje registruota apie 800 nuorodų), ir kuriai gali būti suteikiama apsauga pagal ES teisės aktus, turėtų būti toliau saugoma ne nacionaliniais teisės aktais, o tik ES teisės aktais. Ta pati tvarka galios ir trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, kilmės geografinėms nuorodoms, kurių apsaugos paprašė tos šalys. Atitinkamai, Europos Sąjungai prisijungus prie akto, sumažės ES valstybių narių dalyvavimo Lisabonos sistemoje administracinė našta.

Konkrečiai, Europos Sąjungai prisijungus prie akto, bus galima naudotis Lisabonos sistemos registru, o ne derėtis dėl išsamios geografinių nuorodų dvišalės apsaugos. Tai derėtų su kitose intelektinės nuosavybės teisių srityse taikoma praktika, kai ES įpareigoja savo partnerius jungtis prie intelektinės nuosavybės teisių tarptautinių susitarimų, konkrečiai, Berno konvencijos dėl autorių teisių ir Madrido protokolo dėl prekių ženklų, ir jų laikytis, o ne kurti įvairių organizacijų, kurios gali klaidinti suinteresuotuosius subjektus, tinklą.

Gali būti, kad ES prisijungimas prie Akto paskatins daugiau trečiųjų šalių tapti Lisabonos sistemos dalimi, nes prisijungusios jos galėtų gauti apsaugą visoje Lisabonos sąjungoje, ir tuo atveju, jei jų ir ES sistemos yra panašios, galėtų pasinaudoti veiksminga atskirų geografinių nuorodų nagrinėjimo procedūra.

ES prisijungimas prie Akto gali turėti ypač teigiamą poveikį besivystančioms šalims, svarstančioms, ar vertėtų prisijungti prie Ženevos akto, – joms prisijungus, jų geografinėms nuorodoms apsauga Europos Sąjungoje galėtų būti suteikiama per Lisabonos sistemą. 17 narių turinti Afrikos intelektinės nuosavybės tarnyba OAPI domisi naryste Lisabonos sąjungoje ir tai rodo, kad ši geografinių nuorodų apsaugos priemonė yra patraukli siekiant apsaugoti besivystančių šalių ūkininkų teises ir tradicines vertybes.

Galimi trūkumai būtų tokie: vis dar nedidelis Lisabonos sistemos narių skaičius, nerimas, kad Pasaulinėje prekybos organizacijoje gali būti sunkiau padaryti pažangą geografinių nuorodų srityje; kai kurių ES valstybių narių skeptiškas požiūris į ES prisijungimą prie Akto ir abejonės dėl finansinio poveikio. Tačiau pagal Ženevos aktą taikoma modernizuota sistema turėtų būti patrauklesnė galimiems naujiems nariams; pažanga Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje gali netgi turėti teigiamą poveikį PPO vykstančioms diskusijoms dėl geografinių nuorodų, nes būtų sukurta tinkama sinergija, o peržiūrėtas Lisabonos susitarimas būtų labiau suderintas su PPO procesu; Lisabonos sistema abejojančios ES valstybės narės neprivalės jungtis prie jos; Lisabonos sistemos narėms pavyko pagerinti Lisabonos sistemos finansinį tvarumą.

Apibendrinant, Europos Sąjungos prisijungimas prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto turi daugiau pranašumų nei trūkumų. Kad ES galėtų prisijungti prie Lisabonos sistemos, Komisija turės parengti pasiūlymą dėl teisės aktų, kurie yra reikalingi siekiant Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto ir jo įgyvendinimo.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

•Pagrindinės teisės

Europos Sąjungos prisijungimas prie Lisabonos susitarimo padės įgyvendinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad intelektinė nuosavybė turi būti saugoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Žr. pridėtą finansinę pažymą.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Netaikoma.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Netaikoma

2018/0214 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)1958 m. spalio 31 d. Lisabonos susitarimu dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos 1 (toliau – Lisabonos susitarimas) sukurta specialioji sąjunga (toliau – specialioji sąjunga) 1883 m. kovo 20 d. Paryžiuje pasirašyta konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo įsteigtoje Pramoninės nuosavybės apsaugos sistemoje. Pagal Lisabonos susitarimą Susitariančiosios šalys įsipareigoja savo teritorijoje saugoti kitų specialiosios sąjungos šalių produktų kilmės vietos nuorodas, kurios yra pripažintos ir saugomos kilmės šalyje ir registruotos Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautiniame intelektinės nuosavybės biure, nebent per vienus metus nuo prašymo registruoti pateikimo tos šalys paskelbtų negalinčios užtikrinti tokios apsaugos;

(2)septynios valstybės narės yra Lisabonos susitarimo šalys: Bulgarija (nuo 1975 m.), Čekija (nuo 1993 m.), Italija (nuo 1968 m.), Prancūzija (nuo 1966 m.), Portugalija (nuo 1966 m.), Slovakija (nuo 1993 m.), Vengrija (nuo 1967 m.). Trys kitos valstybės narės (Graikija, Ispanija ir Rumunija) Susitarimą pasirašė, tačiau jo neratifikavo. Pati Sąjunga nėra Susitariančioji Šalis, nes Lisabonos susitarime nustatyta, kad prie jo prisijungti gali tik valstybės;

(3)2015 m. gegužės 20 d. priimtas Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktas 2 (toliau – Ženevos aktas), kuriuo peržiūrėtas Lisabonos susitarimas. Visų pirma Ženevos aktu išplečiama specialiosios sąjungos taikymo sritis siekiant produktų kilmės vietos nuorodų apsaugą taikyti visoms geografinėms nuorodoms, kaip apibrėžta PPO sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. Ženevos aktas yra suderinamas su šia sutartimi ir su atitinkamais Sąjungos teisės aktais dėl žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos ir suteikia galimybę tarptautinėms organizacijoms tapti Susitariančiosiomis Šalimis;

(4)Sąjunga turi išimtinę kompetenciją Ženevos akto taikymo srityse. Tai patvirtinta Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu byloje C-389/15 3 , kuriame išaiškinta, kad peržiūrėtas Lisabonos susitarimo projektas, kuris vėliau priimtas kaip Ženevos aktas, yra iš esmės skirtas Sąjungos ir trečiųjų valstybių tarpusavio prekybai palengvinti ir reglamentuoti ir turi tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šiai prekybai. Todėl derybos dėl Ženevos akto priklausė išimtinei Sąjungos kompetencijai, kuri jai buvo suteikta remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalimi, nes derybos priskiriamos tos Sutarties 207 straipsnio 1 dalyje nurodytai bendrai prekybos politikai, visų pirma, kai kalbama apie intelektinės nuosavybės prekybinius aspektus;

(5)ES nustatė vienodas ir išsamias žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas: 1970 m. – vynų, 1989 m. – spiritinių gėrimų, 1991 m. – aromatizuotų vynų, 1992 m. – kitų žemės ūkio produktų ir maisto produktų. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsniu suteikta išimtine kompetencija, valstybės narės neprivalo turėti nacionalinių apsaugos sistemų, skirtų apsaugoti trečiųjų šalių, kurios yra specialiosios sąjungos narės, žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas. Tačiau, jei Sąjunga nėra Ženevos akto Susitariančioji Šalis, ji negali prašyti Sąjungos lygiu registruotų žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos specialiojoje sąjungoje, nei suteikti apsaugą trečiųjų šalių kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, taikydama joms Sąjungoje įsteigtas apsaugos sistemas;

(6)kad Sąjunga galėtų tinkamai pasinaudoti jai suteikta išimtine kompetencija Ženevos aktu reglamentuojamose srityse ir vykdyti savo funkcijas, susijusias su savo išsamiomis žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos sistemomis, ji turėtų tapti Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi;

(7)Sąjungos prisijungimas prie Ženevos akto vykdomas remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad intelektinė nuosavybė turi būti saugoma;

(8)todėl Europos Sąjunga turėtų prisijungti prie Ženevos akto;

(9)remiantis Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalimi, specialiojoje sąjungoje Sąjungai atstovauja Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos prisijungimas prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (toliau – Ženevos aktas).

Ženevos akto tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Europos Sąjungos vardu deponuoti Ženevos akto 28 straipsnio 2 dalies ii punkte numatytą prisijungimo dokumentą ir taip išreikšti Europos Sąjungos sutikimą laikytis Ženevos akto.

3 straipsnis

Remiantis Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalimi, specialiojoje sąjungoje Sąjungai atstovauja Komisija. Komisija Sąjungos vardu pateikia visus būtinus pranešimus pagal Ženevos aktą.

Visų pirma Komisija yra Ženevos akto 3 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už Ženevos akto administravimą Sąjungos teritorijoje ir už bendravimą su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniu biuru pagal Ženevos aktą ir pagal Bendrąsias taisykles (toliau – Bendrosios taisyklės) 4 , priimtas pagal Lisabonos susitarimą ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą.

4 straipsnis

Pagal Ženevos akto 29 straipsnio 4 dalį prie prisijungimo dokumento pridedamame pareiškime nurodoma, kad Ženevos akto 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pratęsiamas vieniems metams, o to akto 17 straipsnyje nurodyti laikotarpiai – pagal Bendrosiose taisyklėse nurodytas procedūras.

Remiantis Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalies a punktu, prie prisijungimo dokumento pridedamame Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generaliniam direktoriui skirtame pranešime nurodomas reikalavimas, kad siekiant registruotos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos Sąjungos teritorijoje, paraiškoje be Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 2 punkte nurodytos privalomos informacijos taip pat nurodomi duomenys apie prekės kokybę arba savybes ir jos ryšį su geografinės gamybos vietovės geografine aplinka (kilmės vietos nuorodos atveju) ir duomenys apie prekės kokybę, gerą vardą arba kitas savybes, ir jos ryšį su geografine kilmės vietove (geografinės nuorodos atveju).

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja [...].

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

FINANSINĖ PAŽYMA						FS/18/YG/mh XXX agri.ddg2..XXX
						6.221.2018.1
						DATA 2018 03 05
1.	BIUDŽETO IŠLAIDŲ KATEGORIJA 05 06 01					ASIGNAVIMAI 7 228 mln. EUR
2.	PAVADINIMAS Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto pasiūlymas
3.	TEISINIS PAGRINDAS Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis ir 218 straipsnio 6 dalis
4.	TIKSLAI Šiuo Tarybos sprendimo pasiūlymu Komisija siekia gauti Tarybos leidimą dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto
5.	FINANSINIS POVEIKIS	12 MĖNESIŲ LAIKOTARPIS (mln. EUR)		EINAMIEJI FINANSINIAI METAI 2018 m. (mln. EUR)			ATEINANTYS FINANSINIAI METAI 2019 m. (mln. EUR)
5.0	IŠLAIDOS -    ES BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS IR (ARBA) INTERVENCIJOS) -    NACIONALINIŲ INSTITUCIJŲ -    KITOS	-		1.0 1.0 - -			1.0 (sąmata)
5.1	PAJAMOS -    ES NUOSAVIEJI IŠTEKLIAI (MOKESČIAI IR (ARBA) MUITAI) -    NACIONALINĖS
		2020	2021		2022			2023
5.0.1	IŠLAIDŲ SĄMATA
5.1.1	PAJAMŲ SĄMATA
5.2	SKAIČIAVIMO METODAS šiame etape dar nenustatytas
6.0	AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS IŠ ASIGNAVIMŲ, ĮRAŠYTŲ Į ATITINKAMĄ EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ?							TAIP NE
6.1	AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS PERVEDANT LĖŠAS IŠ VIENO EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIAUS Į KITĄ?							TAIP NE
6.2	AR REIKĖS PAPILDOMO BIUDŽETO?							TAIP NE
6.3	AR ASIGNAVIMUS REIKĖS ĮTRAUKTI Į BŪSIMUS BIUDŽETUS?							TAIP NE
PASTABOS Mokesčius moka kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos kilmės valstybė narė. Tačiau Sąjunga gali mokėti specialų įnašą pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą neviršydama šiam tikslui metiniame Sąjungos biudžete skirtų priemonių. 2018 m. šiuo tikslu 05 06 01biudžeto eilutėje skirta 1 mln. EUR suma.

(1)     http://www.wipo.int/export/sites/www/lisbon/en/legal_texts/lisbon_agreement.pdf .

(2)     http://www.wipo.int/edocs/lexdocs/treaties/en/lisbon/trt_lisbon_009en.pdf .

(3)    2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Taryba, C-389/15, ECLI:EU:C:2017:798 [45 ff punktai].

(4)    Pagal Lisabonos susitarimą ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą parengtos bendrosios taisykles, kurias 2017 m. spalio 11 d. priėmė Lisabonos sąjungos asamblėja, http://www.wipo.int/meetings/en/doc_details.jsp?doc_id=376416 , Doc. WIPO A/57/11, 2017 m. spalio 11 d.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 07 27

COM(2018) 350 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl

TARYBOS SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

LISABONOS SUSITARIMO DĖL KILMĖS VIETOS NUORODŲ IR GEOGRAFINIŲ NUORODŲ ŽENEVOS AKTAS

Straipsnių sąrašas

I skyrius. Įvadinės ir bendrosios nuostatos

1 straipsnis.    Trumpiniai ir terminai

2 straipsnis.    Dalykas

3 straipsnis.    Kompetentinga institucija

4 straipsnis.    Tarptautinis registras

II skyrius. Taikymas ir tarptautinė registracija

5 straipsnis.    Paraiška

6 straipsnis.    Tarptautinė registracija

7 straipsnis.    Mokesčiai

8 straipsnis.    Tarptautinės registracijos galiojimo trukmė

III skyrius. Apsauga

9 straipsnis.    Įsipareigojimas užtikrinti apsaugą

10 straipsnis.    Apsauga pagal Susitariančiųjų Šalių įstatymus ir kitus dokumentus

11 straipsnis.    Registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga

12 straipsnis.    Nuorodų apsauga nuo tapimo bendrinėmis

13 straipsnis.    Kitų teisių apsaugos priemonės

14 straipsnis.    Vykdymo užtikrinimo procedūros ir teisių gynimo priemonės

IV skyrius. Atsisakymas ir kiti su tarptautine registracija susiję veiksmai

15 straipsnis.    Atsisakymas

16 straipsnis.    Atsisakymo atšaukimas

17 straipsnis.    Pereinamasis laikotarpis

18 straipsnis.    Pranešimas apie suteiktą apsaugą

19 straipsnis.    Registracijos pripažinimas negaliojančia

20 straipsnis.    Tarptautinio registro įrašų pakeitimai ir kiti įrašai

V skyrius. Administracinės nuostatos

21 straipsnis.    Narystė Lisabonos sąjungoje

22 straipsnis.    Specialiosios sąjungos asamblėja

23 straipsnis.    Tarptautinis biuras

24 straipsnis.    Finansai

25 straipsnis.    Taisyklės

VI skyrius Peržiūra ir keitimas

26 straipsnis.    Peržiūra

27 straipsnis.    Asamblėjos atliekamas tam tikrų straipsnių pakeitimas

VII skyrius Baigiamosios nuostatos

28 straipsnis.    Galimybė tapti šio Akto šalimi

29 straipsnis.    Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimo diena

30 straipsnis.    Išlygų draudimas

31 straipsnis.    Lisabonos susitarimo ir 1967 m. akto taikymas

32 straipsnis.    Denonsavimas

33 straipsnis.    Šio Akto kalbos, pasirašymas

34 straipsnis.    Depozitaras

I skyrius
Įvadinės ir bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Trumpiniai ir terminai

Jeigu aiškiai nenurodyta kitaip, šiame Akte:

(I.)Lisabonos susitarimas – 1958 m. spalio 31 d. Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos;

(II.)1967 m. aktas – 1967 m. liepos 14 d. Stokholme peržiūrėtas ir 1979 m. rugsėjo 28 d. iš dalies pakeistas Lisabonos susitarimas;

(III.)šis Aktas – šiuo Aktu nustatytas Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos ir geografinių nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos;

(IV.)taisyklės – 25 straipsnyje nurodytos taisyklės;

(V.)Paryžiaus konvencija – peržiūrėta ir iš dalies pakeista 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo;

(VI.)kilmės vietos nuoroda – 2 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytas pavadinimas;

(VII.)geografinė nuoroda – 2 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodyta nuoroda;

(VIII.)Tarptautinis registras – Tarptautinio biuro pagal 4 straipsnį tvarkomas oficialių duomenų apie tarptautinę kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registraciją Tarptautinis registras, nepriklausomai nuo to, kokioje laikmenoje tie duomenys kaupiami;

(IX.)tarptautinė registracija – tarptautinė registracija, apie kurią padarytas įrašas Tarptautiniame registre;

(X.)paraiška – tarptautinės registracijos paraiška;

(XI.)registruotas – pagal šį Aktą įtrauktas į Tarptautinį registrą;

(XII.)geografinė kilmės vietovė – 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta geografinė vietovė;

(XIII.)tarpvalstybinė geografinė vietovė – geografinė vietovė, esanti gretimose Susitariančiosiose Šalyse arba apimanti gretimas Susitariančiąsias Šalis;

(XIV.)Susitariančioji Šalis – bet kuri valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija, kuri yra šio Akto šalis;

(XV.)kilmės Susitariančioji Šalis – Susitariančioji Šalis, kurioje yra geografinė kilmės vietovė, arba Susitariančiosios Šalys, kuriose yra tarpvalstybinė geografinė kilmės vietovė;

(XVI.)kompetentinga institucija – pagal 3 straipsnį paskirtas subjektas;

(XVII.)naudos gavėjai – fiziniai arba juridiniai asmenys, pagal kilmės Susitariančiosios Šalies įstatymus turintys teisę naudoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą;

(XVIII.)tarpvyriausybinė organizacija – tarpvyriausybinė organizacija, kuri pagal 28 straipsnio 1 dalies iii punktą turi teisę tapti šio Akto šalimi;

(XIX.)Organizacija – Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija;

(XX.)generalinis direktorius – Organizacijos generalinis direktorius;

(XXI.)Tarptautinis biuras – Organizacijos tarptautinis biuras.

2 straipsnis

Dalykas

(1)[Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos] Šis Aktas taikomas:

(I.)bet kuriam kilmės Susitariančiojoje Šalyje saugomam pavadinimui, kurį sudaro arba į kurį įeina geografinės vietovės pavadinimas, arba bet kuriam kitam pavadinimui, kuris žinomas kaip nurodantis tokią vietovę, skirtam iš tos geografinės vietovės kilusiai prekei nurodyti, kai prekės kokybę arba savybes išimtinai arba iš esmės lemia geografinė aplinka, įskaitant gamtos ir žmogaus veiklos veiksnius, ir kuris suteikia prekei gerą vardą, ir

(II.)bet kuriai kilmės Susitariančiojoje Šalyje saugomai nuorodai, kurią sudaro arba į kurią įeina geografinės vietovės pavadinimas, arba bet kuriai kitai nuorodai, kuri žinoma kaip nurodanti tokią vietovę, skirtai iš tos geografinės vietovės kilusiai prekei nurodyti, kai tam tikra prekės kokybė, geras vardas ar kita savybė iš esmės priskiriama jos geografinei kilmei.

(2)[Galimos geografinės kilmės vietovės] 1 dalyje apibūdinta geografinė kilmės vietovė gali būti visa kilmės Susitariančiosios Šalies teritorija arba kuris nors kilmės Susitariančiosios Šalies regionas, vietovė arba vieta. Tai neužkerta kelio šį Aktą taikyti 1 dalyje apibūdintai geografinei kilmės vietovei, kuri yra tarpvalstybinė geografinė vietovė, arba jos daliai.

3 straipsnis

Kompetentinga institucija

Kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria subjektą, atsakingą už šio Akto įgyvendinimą savo teritorijoje ir už ryšių su Tarptautiniu biuru palaikymą pagal šį Aktą ir taisykles. Susitariančioji šalis Tarptautiniam biurui praneša tos kompetentingos institucijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis, kaip nurodyta taisyklėse.

4 straipsnis

Tarptautinis registras

Tarptautinis biuras tvarko Tarptautinį registrą, kuriame daromi įrašai apie tarptautinę registraciją pagal šį Aktą, pagal Lisabonos susitarimą ir 1967 m. aktą arba pagal juos abu ir su ta tarptautine registracija susiję duomenys.

II skyrius
Paraiška ir tarptautinė registracija

5 straipsnis
Paraiška

(1)[Teikimo vieta] Paraiškos teikiamos Tarptautiniam biurui.

(2)[Kompetentingos institucijos teikiama paraiška] Laikydamasi 3 dalies, kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraišką Kompetentinga institucija teikia:

(I.)naudos gavėjų vardu arba

(II.)fizinio arba juridinio asmens, pagal kilmės Susitariančiosios Šalies įstatymus turinčiam teisę ginti naudos gavėjų teises arba kitas su kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda susijusias teises, vardu.

(3)[Tiesiogiai teikiama paraiška]

a)Nepažeidžiant 4 dalies, jei tai leidžiama pagal kilmės Susitariančiosios Šalies teisės aktus, paraišką gali teikti naudos gavėjai arba 2 dalies ii punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo.

b)A punktas taikomas Susitariančiajai Šaliai pareiškus, kad tai leidžiama pagal jos teisės aktus. Tokį pareiškimą Susitariančioji Šalis gali pateikti deponuodama savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą arba bet kada vėliau. Jei pareiškimas pateikiamas deponuojant ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą, jis įsigalioja nuo šio Akto įsigaliojimo tai Susitariančiajai Šaliai momento. Jei pareiškimas pateikiamas po šio Akto įsigaliojimo Susitariančiajai Šaliai, jis įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kurią generalinis direktorius gavo pareiškimą.

(4)[Galima bendra paraiška tarpvalstybinės geografinės vietovės atveju] Kai kilmės geografinė vietovė yra tarpvalstybinė geografinė vietovė, gretimos Susitariančiosios Šalys gali savo susitarimu teikti bendrą paraišką per bendrai paskirtą kompetentingą instituciją.

(5)[Privalomas turinys] Taisyklėse nurodomi duomenys, kuriuos, be nurodytųjų 6 straipsnio 3 dalyje, privaloma pateikti paraiškoje.

(6)[Neprivalomas turinys] Taisyklėse gali būti nurodyti neprivalomi duomenys, kuriuos galima įtraukti į paraišką.

6 straipsnis
Tarptautinė registracija

(1)[Formalus nagrinėjimas Tarptautiniame biure] Gavęs tinkamai pagal taisyklių reikalavimus įformintą kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraišką, Tarptautinis biuras kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą įregistruoja Tarptautiniame registre.

(2)[Tarptautinės registracijos diena] Atsižvelgiant į 3 dalį, tarptautinės registracijos diena laikoma ta diena, kurią Tarptautinis biuras gavo paraišką.

(3)[Tarptautinės registracijos diena, kai pateikta neišsami informacija] Kai paraiškoje nurodyta ne visa ši informacija:

(I.)kompetentingos institucijos duomenys arba, 5 straipsnio 3 dalies atveju, pareiškėjas arba pareiškėjai;

(II.)naudos gavėjų ir, jei taikoma, 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodyto fizinio arba juridinio asmens identifikavimo duomenys;

(III.)kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, dėl kurios teikiama tarptautinės registracijos paraiška;

(IV.)prekė arba prekės, kurioms taikoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda,

tarptautinės registracijos diena laikoma ta diena, kurią Tarptautinis biuras gavo paskutinę trūkstamą informaciją.

(4)[Tarptautinės registracijos duomenų paskelbimas ir pranešimas apie ją] Tarptautinis biuras nedelsdamas paskelbia kiekvienos tarptautinės registracijos duomenis ir apie tarptautinę registraciją praneša kiekvienos Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai.

(5)[Tarptautinės registracijos įsigaliojimo diena]

a)Atsižvelgiant į b punktą, registruota kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje, kuri nėra pagal 15 straipsnį atsisakiusi taikyti apsaugos arba kuri yra nusiuntusi Tarptautiniam biurui pranešimą apie apsaugos suteikimą pagal 18 straipsnį, saugoma nuo tarptautinės registracijos dienos.

b)Susitariančioji Šalis gali pateikti pareiškimą ir generaliniam direktoriui pranešti, kad, remiantis jos nacionalinės arba regioninės teisės aktais, registruota kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda saugoma nuo pareiškime nurodytos dienos, kuri yra ne vėlesnė nei taisyklėse pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta atsisakymo termino pasibaigimo diena.

7 straipsnis

Mokesčiai

(1)[Tarptautinės registracijos mokestis] Už kiekvienos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos tarptautinę registraciją mokamas taisyklėse nustatytas mokestis.

(2)[Mokesčiai už kitus įrašus Tarptautiniame registre] Mokestis už kitus įrašus Tarptautiniame registre ir už išrašų ar pažymų išdavimą arba kitos informacijos apie tarptautinės registracijos turinį pateikimą nustatomas taisyklėse.

(3)[Mokesčio nuolaida] Asamblėja nustato mažesnius mokesčius už tam tikrą kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų tarptautinę registraciją, visų pirma tais atvejais, kai kilmės Susitariančioji Šalis yra besivystanti arba mažiausiai išsivysčiusi šalis.

(4)[Individualus mokestis]

a)Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pateikti pareiškimą ir generaliniam direktoriui pranešti, kad iš tarptautinės registracijos atsirandanti apsauga jos teritorijoje taikoma tik tuomet, jei jai sumokamas mokestis išsamaus tarptautinės registracijos nagrinėjimo išlaidoms padengti. Tokio individualaus mokesčio dydis nurodomas pareiškime ir gali būti keičiamas vėlesniais pareiškimais. Šis dydis negali viršyti sumos, kuri reikalaujama pagal Susitariančiosios Šalies nacionalinės arba regioninės teisės aktus, iš jos atėmus sumą, sutaupytą dėl to, kad taikyta tarptautinė procedūra. Be to, Susitariančioji Šalis gali pateikti pareiškimą ir generaliniam direktoriui pranešti reikalaujanti, kad naudos gavėjai sumokėtų administracinį mokestį, susijusį su kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos naudojimu toje Susitariančiojoje Šalyje.

b)Remiantis taisyklėmis, individualaus mokesčio nesumokėjimas prilygsta savanoriškam mokesčio reikalaujančioje Susitariančiojoje Šalyje taikomos apsaugos atsisakymui.

8 straipsnis
Tarptautinės registracijos galiojimo trukmė

(1)[Priklausomybė] Tarptautinė registracija galioja neribotą laiką, laikantis nuostatos, kad registruotos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos nebereikalaujama, jei kilmės vietos nuorodą sudarantis pavadinimas arba geografinę nuorodą sudaranti nuoroda nebesaugoma kilmės Susitariančiojoje Šalyje.

(2)[Panaikinimas]

a)Kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija arba, 5 straipsnio 3 dalies atveju, naudos gavėjai arba 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo, arba kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gali bet kada Tarptautinio biuro paprašyti panaikinti atitinkamą tarptautinę registraciją.

b)Jei registruotą kilmės vietos nuorodą sudarantis pavadinimas arba registruotą geografinę nuorodą sudaranti nuoroda nebesaugoma kilmės Susitariančiojoje Šalyje, kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija paprašo panaikinti tarptautinę registraciją.

III SKYRIUS

Apsauga

9 straipsnis
Įsipareigojimas užtikrinti apsaugą

Kiekviena Susitariančioji Šalis pagal savo teisinę sistemą ir praktiką, tačiau laikydamasi šio Akto nuostatų savo teritorijoje užtikrina registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, atsižvelgdama į bet kokį jos teritorijoje galintį įsigalioti atsisakymą užtikrinti apsaugą, savanorišką apsaugos atsisakymą, jos pripažinimą negaliojančia arba panaikinimą ir laikydamasi nuostatos, kad Susitariančiosios Šalys, kurių nacionalinės arba regioninės teisės aktuose nedaroma skirtumo tarp kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, neprivalo tokį skirtumą numatyti savo nacionalinės arba regioninės teisės aktuose.

10 straipsnis
Apsauga pagal Susitariančiųjų Šalių įstatymus arba kitus dokumentus

(1)[Teisinės apsaugos forma] Kiekviena Susitariančioji Šalis laisvai pasirenka, kokiais teisės aktais užtikrins šiame Akte nustatytą apsaugą, su sąlyga, kad tie teisės aktai atitinka esminius šio Akto reikalavimus.

(2)[Apsauga pagal kitus dokumentus] Šio Akto nuostatos nedaro jokio poveikio jokioms kitoms registruotų kilmės vietos nuorodų arba registruotų geografinių nuorodų apsaugos priemonėms, kurias Susitariančioji Šalis gali nustatyti pagal savo nacionalinės arba regioninės teisės aktus arba pagal kitus tarptautinius dokumentus.

(3)[Santykis su kitais dokumentais] Jokiomis šio Akto nuostatomis nenukrypstama nuo kituose tarptautiniuose dokumentuose nustatytų Susitariančiųjų Šalių tarpusavio įsipareigojimų ir nedaroma poveikio kituose tarptautiniuose dokumentuose nustatytoms Susitariančiųjų Šalių teisėms.

11 straipsnis
Registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga

(1)[Apsaugos mastas] Atsižvelgdama į šio Akto nuostatas, kiekviena Susitariančioji šalis nustato su registruotomis kilmės vietos nuorodomis arba registruotomis geografinėmis nuorodomis susijusias teisines priemones, kuriomis užkertamas kelias:

a)naudoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą

(I.)prekėms, kurios yra vienarūšės kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda pažymėtoms prekėms, nėra kilusios iš geografinės kilmės vietos arba neatitinka jokių kitų taikytinų kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos naudojimo reikalavimų;

(II.)prekėms, kurios nėra vienarūšės kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda pažymėtoms prekėms, arba paslaugoms, jeigu toks naudojimas rodytų arba leistų numanyti esant ryšį tarp tų prekių arba paslaugų ir kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą taikančių naudos gavėjų ir galėtų pakenkti jų interesams, arba, kai taikoma, jei dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos gero vardo atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje toks naudojimas galėtų nesąžiningai pakenkti tam geram vardui, jį susilpninti arba leistų juo nesąžiningai pasinaudoti;

b)bet kokiai kitai praktikai, kuri galėtų klaidinti vartotojus dėl tikrosios prekių kilmės vietos, kilmės arba pobūdžio.

(2)[Apsaugos turinys tam tikrais naudojimo atvejais] 1 dalies a punktas taip pat taikomas kilmės vietos nuorodos arba geografinė nuorodos naudojimui, kuris prilygsta jo imitavimui, net jei nurodoma tikroji prekių kilmės vieta, arba jei kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra išversta į kitą kalbą arba prie jos prirašyti žodžiai „stilius“, „rūšis“, „tipas“, „būdas“, „imitacija“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „kaip“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai 1 .

(3)[Naudojimas prekių ženkluose] Nedarant poveikio 13 straipsnio 1 daliai, Susitariančioji Šalis ex officio, jei tai leidžiama pagal teisės aktus, arba suinteresuotos šalies prašymu atsisako įregistruoti vėlesnį prekių ženklą arba jo registraciją pripažįsta negaliojančia, jei naudojant tą prekių ženklą susidarytų viena iš 1 dalyje nurodytų situacijų.

12 straipsnis
Nuorodų apsauga nuo tapimo bendrinėmis

Remiantis šio Akto nuostatomis, negali būti laikoma, kad registruotos kilmės vietos nuorodos arba registruotos geografinės nuorodos Susitariančiojoje Šalyje tapo bendrinėmis 2 .

13 straipsnis
Kitų teisių apsaugos priemonės

(1)[Ankstesnio prekių ženklo teisės] Šio Akto nuostatos nedaro poveikio ankstesniam prekių ženklui, kurio registracijos paraiška buvo pateikta arba kuris buvo įregistruotas sąžiningai, arba kuris buvo įgytas sąžiningai jį naudojant Susitariančiojoje Šalyje. Jei Susitariančiosios Šalies įstatymuose numatyta ribota prekių ženklu suteikiamų teisių išimtis, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis šis ankstesnis prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės užkirsti kelią tam, kad registruotai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai toje Susitariančiojoje Šalyje būtų suteikta apsauga arba ji būtų ten naudojama, registruotos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga jokiu kitu būdu neapriboja to prekių ženklo suteikiamų teisių.

(2)[Asmenvardžio naudojimas komercinėje veikloje] Šio Akto nuostatos nedaro poveikio bet kurio asmens teisei prekiaujant naudoti savo arba savo verslo pirmtako asmenvardį, išskyrus atvejus, kai toks asmenvardis būtų naudojamas tokiu būdu, kad būtų klaidinama visuomenė.

(3)[Teisės, grindžiamos augalo arba gyvūno veislės pavadinimu] Šio Akto nuostatos nedaro poveikio bet kurio asmens teisei prekiaujant naudoti augalo arba gyvūno veislės pavadinimą, išskyrus atvejus, kai toks augalo arba gyvūno veislės pavadinimas būtų naudojamas tokiu būdu, kad būtų klaidinama visuomenė.

(4)[Apsaugos priemonės pranešimo apie atsisakymo atšaukimą arba suteiktą apsaugą atvejais] Kai Susitariančioji Šalis, kuri pagal 15 straipsnį atsisakė pripažinti tarptautinę registraciją remdamasi ankstesnio prekių ženklo naudojimo teise arba kita šiame straipsnyje nurodyta teise, praneša apie tokio atsisakymo atšaukimą pagal 16 straipsnį arba suteiktą apsaugą pagal 18 straipsnį, dėl to taikoma kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga nedaro poveikio tai teisei arba naudojimuisi ja, išskyrus atvejus, kai apsauga suteikta po to, kai teisė buvo panaikinta, neatnaujinta, atšaukta arba pripažinta negaliojančia.

14 straipsnis
Vykdymo užtikrinimo procedūros ir teisių gynimo priemonės

Kiekviena Susitariančioji Šalis numato veiksmingas registruotų kilmės vietos nuorodų ir registruotų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti skirtas teisių gynimo priemones ir užtikrina, kad, atsižvelgiant į teisinę sistemą ir praktiką, valdžios institucijos arba bet kuri suinteresuotoji šalis (viešasis arba privatus fizinis arba juridinis asmuo) galėtų imtis nuorodų apsaugai užtikrinti reikalingų teisinių veiksmų.

IV skyrius
Atsisakymas ir kiti su tarptautine registracija susiję veiksmai

15 straipsnis
Atsisakymas

(1)[Atsisakymas pripažinti tarptautinę registraciją]

a)Per taisyklėse nustatytą terminą Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija Tarptautiniam biurui gali pranešti apie atsisakymą savo teritorijoje pripažinti tarptautinę registraciją. Pranešimą apie atsisakymą kompetentinga institucija teikia ex officio, jei tai leidžiama pagal jos teisės aktus, arba suinteresuotos šalies prašymu.

b)Pranešime apie atsisakymą išdėstomos atsisakymo priežastys.

(2)[Apsauga pagal kitus dokumentus] Pranešimas apie atsisakymą nedaro neigiamo poveikio jokioms kitoms apsaugos priemonėms, kurios pagal 10 straipsnio 2 dalį gali būti taikomos Susitariančiojoje Šalyje atitinkamam pavadinimui arba nuorodai, su kuria susijęs atsisakymas.

(3)[Pareiga suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims] Kiekviena Susitariančioji šalis visiems subjektams, kurių interesams tarptautinė registracija galėtų daryti poveikį, suteikia pagrįstą galimybę prašyti, kad kompetentinga institucija praneštų apie atsisakymą, susijusį su tarptautine registracija.

(4)[Atsisakymo įregistravimas, paskelbimas ir pranešimas apie jį] Tarptautinis biuras atsisakymą ir atsisakymo priežastis įregistruoja Tarptautiniame registre. Jis paskelbia atsisakymą ir jo priežastis ir perduoda pranešimą apie atsisakymą kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai arba, jei pagal 5 straipsnio 3 dalį paraiška teikiama tiesiogiai, – naudos gavėjams arba 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai.

(5)[Nacionalinis režimas] Kiekviena Susitariančioji Šalis suinteresuotosioms šalims, kurioms atsisakymas daro poveikį, suteikia tokias pat su atsisakymu pripažinti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugą susijusias teismines ir administracines teisių gynimo priemones, kaip ir tas, kuriomis gali naudotis jos piliečiai.

16 straipsnis
Atsisakymo atšaukimas

Atsisakymas gali būti atšauktas laikantis taisyklėse nustatytų procedūrų. Atšaukimas įregistruojamas Tarptautiniame registre.

17 straipsnis
Pereinamasis laikotarpis

(1)[Galimybė nustatyti pereinamąjį laikotarpį] Nedarant poveikio 13 straipsniui, Susitariančioji Šalis, kuri neatsisakė pripažinti tarptautinės registracijos dėl to, kad trečiasis asmuo jau anksčiau naudojo nuorodą, arba kuri atšaukė atsisakymą arba pranešė apie suteiktą apsaugą, gali, jei tai leidžiama pagal jos teisės aktus, nustatyti taisyklėse nustatytą laikotarpį, per kurį toks naudojimas būtų nutrauktas.

(2)[Pranešimas apie pereinamąjį laikotarpį] Laikydamasi taisyklėse nustatytų procedūrų, Susitariančioji Šalis praneša Tarptautiniam biurui apie tokį laikotarpį.

18 straipsnis
Pranešimas apie suteiktą apsaugą

Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gali pranešti Tarptautiniam biurui apie registruotai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai suteiktą apsaugą. Tarptautinis biuras tokį pranešimą įregistruoja Tarptautiniame registre ir jį paskelbia.

19 straipsnis
Registracijos pripažinimas negaliojančia

(1)[Galimybė ginti teises] Tarptautinė registracija Susitariančiosios Šalies teritorijoje gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia tik tuomet, jei naudos gavėjams buvo suteikta galimybė apginti savo teises. Tokia galimybė taip pat suteikiama 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims.

(2)[Pranešimas, įrašymas ir paskelbimas] Susitariančioji Šalis apie tarptautinės registracijos pripažinimą negaliojančia praneša Tarptautiniam biurui, o šis registracijos pripažinimą negaliojančia įregistruoja Tarptautiniame registre ir paskelbia.

(3)[Apsauga pagal kitus dokumentus] Registracijos pripažinimas negaliojančia nedaro neigiamo poveikio jokioms kitoms atitinkamo pavadinimo arba nuorodos apsaugos priemonėms, kurios pagal 10 straipsnio 2 dalį gali būti taikomos Susitariančiojoje Šalyje, kuri tarptautinę registraciją pripažino negaliojančia.

20 straipsnis
Tarptautinio registro įrašų pakeitimai ir kiti įrašai

Tarptautinės registracijos pakeitimo ir kitų įrašų įtraukimo į Tarptautinį registrą procedūros nustatomos taisyklėmis.

V skyrius. Administracinės nuostatos

21 straipsnis
Narystė Lisabonos sąjungoje

Susitariančiosios Šalys yra tos pačiõs specialiosios sąjungos narės kaip ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalimis esančios valstybės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys.

22 straipsnis
Specialiosios sąjungos asamblėja

(1)[Sudėtis]

a)Susitariančiosios Šalys yra tos pačiõs Asamblėjos narės kaip ir 1967 m. akto šalimis esančios valstybės.

b)Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai atstovauja vienas delegatas, kuriam gali talkinti pavaduotojai, patarėjai ir ekspertai.

c)Kiekviena delegacija padengia savo išlaidas.

(2)[Funkcijos]

a)Asamblėja:

(I.)nagrinėja visus klausimus, susijusius su specialiosios sąjungos veikimu bei plėtra ir šio Akto įgyvendinimu;

(II.)generaliniam direktoriui teikia nurodymus dėl pasirengimo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoms peržiūros konferencijoms, tinkamai atsižvelgdama į šio Akto neratifikavusių arba prie jo neprisijungusių specialiosios sąjungos narių pastabas;

(III.)iš dalies keičia taisykles;

(IV.)nagrinėja ir tvirtina su specialiąja sąjunga susijusias generalinio direktoriaus ataskaitas bei veiklą ir jam teikia visus būtinus nurodymus specialiosios sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais;

(V.)nustato specialiosios sąjungos programą ir tvirtina jos dvejų metų biudžetą ir galutines finansines ataskaitas;

(VI.)priima specialiosios sąjungos finansinius reglamentus;

(VII.)steigia tokius komitetus ir darbo grupes, kurių, jos manymu, reikia specialiosios sąjungos tikslams pasiekti;

(VIII.)nustato, kurios valstybės ir tarpvyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijoms gali stebėtojų teisėmis dalyvauti jos posėdžiuose;

(IX.)priima 22–24 ir 27 straipsnių pakeitimus;

(X.)imasi visų kitų tinkamų veiksmų, kuriais siekiama specialiosios sąjungos tikslų, ir vykdo visas kitas šiame Akte numatytas funkcijas.

b)Sprendimus klausimais, kurie yra svarbūs ir kitoms Organizacijos administruojamoms sąjungoms, Asamblėja priima išklausiusi Organizacijos Koordinavimo komiteto rekomendacijų.

(3)[Kvorumas]

a)Balsuojant tam tikru klausimu kvorumą sudaro pusė balsavimo konkrečiu klausimu teisę turinčių Asamblėjos narių.

b)Nepaisant a punkto nuostatų, jei kurioje nors sesijoje atstovaujamų Asamblėjos narių, kurios yra valstybės ir turi teisę balsuoti tam tikru klausimu, skaičius yra mažesnis nei pusė, bet ne mažesnis kaip vienas trečdalis Asamblėjos narių, kurios yra valstybės ir turi teisę balsuoti tuo klausimu, Asamblėja gali priimti sprendimus, tačiau visi tokie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl jos darbo tvarkos, įsigalioja tik tuomet, jei įvykdyti visi toliau išdėstyti reikalavimai. Tarptautinis biuras perduoda minėtus sprendimus Asamblėjos narėms, kurios yra valstybės, turi teisę balsuoti minėtu klausimu ir nebuvo atstovaujamos, ir paprašo per tris mėnesius nuo perdavimo dienos raštu pranešti, kaip jos balsuoja: už, prieš ar susilaiko. Jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui tokiu būdu balsavusių arba pranešusių, kad susilaiko, narių skaičius yra toks, kokio trūko kvorumui pačioje sesijoje, tokie sprendimai įsigalioja su sąlyga, kad kartu susidaro ir reikalaujama dauguma.

(4)[Sprendimų priėmimas Asamblėjoje]

a)Asamblėja siekia priimti sprendimus bendru sutarimu.

b)Jei sprendimo dėl svarstomo klausimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, jis priimamas balsuojant. Tokiu atveju

(I.)kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra valstybė, turi po vieną balsą ir balsuoja tik savo vardu ir

(II.)bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, gali balsuoti vietoj savo valstybių narių ir turi tiek balsų, kiek yra šio Akto šalimis esančių jos valstybių narių. Tokia tarpvyriausybinė organizacija negali balsuoti, jeigu kuri nors iš jos valstybių narių pasinaudoja savo balsavimo teise, ir atvirkščiai.

c)Priimant sprendimus klausimais, susijusiais tik su valstybėmis, kurios privalo laikytis 1967 m. akto, Susitariančiosios Šalys, kurios 1967 m. akto laikytis neprivalo, neturi teisės balsuoti, o priimant sprendimus klausimais, susijusiais tik su Susitariančiosiomis Šalimis, teisę balsuoti turi tik jos.

(5)[Balsų daugumos]

a)Atsižvelgiant į 25 straipsnio 2 dalį ir 27 straipsnio 2 dalį, Asamblėjos sprendimams priimti reikia dviejų trečdalių balsų.

b)Susilaikiusiųjų balsai neįskaitomi.

(6)[Sesijos]

a)Asamblėjos posėdžius šaukia generalinis direktorius, ir, išskyrus išskirtines aplinkybes, posėdžiai vyksta tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip Organizacijos Generalinės Asamblėjos sesijos.

b)Neeilinę Asamblėjos sesiją generalinis direktorius šaukia vieno ketvirtadalio Asamblėjos narių prašymu arba savo iniciatyva.

c)Generalinis direktorius parengia kiekvienos sesijos darbotvarkę.

(7)[Darbo tvarkos taisyklės] Asamblėja priima savo darbo tvarkos taisykles.

23 straipsnis
Tarptautinis biuras

(1)[Administracinės funkcijos]

a)Tarptautinis biuras atlieka tarptautinę registraciją ir vykdo su ja susijusias pareigas, taip pat kitas su specialiąja sąjunga susijusias administracines funkcijas.

b)Tarptautinis biuras visų pirma rengia Asamblėjos, komitetų ir darbo grupių, kuriuos gali įsteigti Asamblėja, posėdžius ir atlieka šių organų sekretoriato funkcijas.

c)Generalinis direktorius yra vyriausiasis specialiosios sąjungos pareigūnas ir atstovauja specialiajai sąjungai.

(2)[Tarptautinio biuro vaidmuo Asamblėjoje ir kituose posėdžiuose] Generalinis direktorius ir jo paskirti darbuotojai be teisės balsuoti dalyvauja visuose Asamblėjos ir jos įsteigtų komitetų bei darbo grupių posėdžiuose. Generalinis direktorius arba jo paskirtas darbuotojas ex officio yra to organo posėdžių sekretorius.

(3)[Konferencijos]

a)Tarptautinis biuras, vadovaudamasis Asamblėjos nurodymais, rengia peržiūros konferencijas.

b)Tarptautinis biuras gali konsultuotis su tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis bei nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis dėl peržiūros konferencijų rengimo.

c)Generalinis direktorius ir jo paskirti asmenys dalyvauja peržiūros konferencijų diskusijose be teisės balsuoti.

(4)[Kitos funkcijos] Tarptautinis biuras vykdo visas kitas jam pavestas su šiuo Aktu susijusias funkcijas.

24 straipsnis
Finansai

(1)[Biudžetas] Specialiosios sąjungos pajamos ir išlaidos teisingai ir skaidriai nurodomos Organizacijos biudžete.

(2)[Biudžeto finansavimo šaltiniai] Specialioji sąjunga pajamas gauna iš šių šaltinių:

(I.)pagal 7 straipsnio 1 ir 2 dalis renkamų mokesčių;

(II.)pajamų už Tarptautinio biuro publikacijų pardavimą arba autorinių atlyginimų už tas publikacijas;

(III.)dovanų, palikimų ir subsidijų;

(IV.)nuomos, investavimo ir kitų pajamų (įskaitant įvairias pajamas);

(V.)Susitariančiųjų Šalių specialiųjų įmokų arba bet kokių kitų iš Susitariančiųjų Šalių ar naudos gavėjų gauto finansavimo šaltinių, arba abiejų, jei ir tiek, kiek iš i–iv punktuose nurodytų šaltinių gaunamų pajamų nepakanka išlaidoms padengti, Asamblėjai priėmus atitinkamą sprendimą.

(3)[Mokesčių nustatymas; biudžeto dydis]

a)2 dalyje nurodytų mokesčių dydį generalinio direktoriaus siūlymu nustato Asamblėja. Mokesčiai yra tokio dydžio, kad kartu su pajamomis, gautomis iš 2 dalyje nurodytų kitų šaltinių, specialiosios sąjungos pajamų įprastomis sąlygomis užtektų Tarptautinio biuro išlaidoms, susijusioms su tarptautinės registracijos paslaugos teikimu, padengti.

b)Jei Organizacijos programa ir biudžetas nepatvirtinami iki naujo finansinio laikotarpio pradžios, generaliniam direktoriui leidžiama prisiimti įsipareigojimus ir atlikti mokėjimus, kurių dydis neviršija ankstesnių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų.

(4)[2 dalies v punkte nurodytų specialiųjų įmokų nustatymas] Nustatant kiekvienos Susitariančiosios Šalies įmoką, ta Susitariančioji Šalis priskiriama tai pačiai klasei, kuriai yra priskirta pagal Paryžiaus konvenciją, arba, jei Susitariančioji Šalis nėra Paryžiaus konvencijos šalis, klasei, kuriai ji priklausytų, jei būtų Paryžiaus konvencijos šalis. Tarpvyriausybinės organizacijos priskiriamos I (pirmai) įmokų klasei, išskyrus atvejus, kai Asamblėja vieningai nusprendžia kitaip. Įmokos dydis iš dalies priklauso nuo Susitariančiosios Šalies pateiktų registracijų skaičiaus, laikantis Asamblėjos sprendimo.

(5)[Apyvartinių lėšų fondas] Specialioji sąjunga turi apyvartinių lėšų fondą, kurį sudaro visų specialiosios sąjungos narių avansiniai mokėjimai, jei specialioji sąjunga priima tokį sprendimą. Jei apyvartinių lėšų fondo nebepakanka, Asamblėja gali nuspręsti jį padidinti. Mokėjimo dalį ir sąlygas generalinio direktoriaus siūlymu nustato Asamblėja. Jei specialiosios sąjungos pajamos finansiniu laikotarpiu viršija išlaidas, generalinio direktoriaus siūlymu ir Asamblėjai priėmus spendimą, į apyvartinių lėšų fondą įmokėti avansiniai mokėjimai gali būti grąžinti kiekvienai narei proporcingai jos pradiniam mokėjimui.

(6)[Priimančiosios valstybės avansiniai mokėjimai]

a)Sutartyje dėl būstinės, sudaromos su valstybe, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė, numatoma, kad tais atvejais, kai apyvartinių lėšų fondo išteklių nepakanka, ši valstybė teikia avansinius mokėjimus. Dėl šių avansinių mokėjimų dydžio ir teikimo sąlygų kiekvienu atveju sudaromi atskiri tos valstybės ir Organizacijos susitarimai.

b)Ir a punkte nurodyta valstybė, ir Organizacija turi teisę rašytiniu pranešimu denonsuoti įsipareigojimą skirti avansinius mokėjimus. Denonsavimas įsigalioja praėjus trejiems metams nuo tų metų, kuriais apie jį buvo pranešta, pabaigos.

(7)[Finansinių ataskaitų auditas] Finansinių ataskaitų auditą atlieka viena arba kelios specialiosios sąjungos valstybės narės arba išorės auditoriai, kaip nustatyta Organizacijos finansiniuose reglamentuose. Gavusi auditorių sutikimą, juos paskiria Asamblėja.

25 straipsnis
Taisyklės

(1)[Dalykas] Šio Akto taikymo tvarka nustatoma taisyklėmis.

(2)[Tam tikrų taisyklių nuostatų keitimas]

a)Asamblėja gali nuspręsti, kad tam tikros taisyklių nuostatos gali būti iš dalies keičiamos tik sprendžiant vieningai arba trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

b)Norint, kad taisyklių nuostatos keitimui vieningo balsavimo arba trijų ketvirtadalių balsų daugumos reikalavimas ateityje nebebūtų taikomas, turi būti sprendžiama vieningai.

c)Norint, kad taisyklių nuostatos keitimui vieningo balsavimo arba trijų ketvirtadalių daugumos reikalavimas ateityje būtų taikomas, turi būti sprendžiama trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

(3)[Šio Akto ir taisyklių kolizija] Tais atvejais, kai šio Akto ir taisyklių nuostatos prieštarauja vienos kitoms, taikomos šio Akto nuostatos.

VI skyrius
Peržiūra ir pakeitimai

26 straipsnis
Peržiūra

(1)[Peržiūros konferencijos] Šio Akto peržiūrą gali atlikti Susitariančiųjų Šalių diplomatinės konferencijos. Sprendimą dėl diplomatinės konferencijos sušaukimo priima Asamblėja.

(2)[Tam tikrų straipsnių peržiūra arba pakeitimas] Remiantis 27 straipsnio nuostatomis, 22–24 ir 27 straipsnius gali pakeisti peržiūros konferencija arba Asamblėja.

27 straipsnis
Asamblėjos atliekamas tam tikrų straipsnių pakeitimas

(1)[Pakeitimų pasiūlymai]

a)22–24 ir šio straipsnio pakeitimų pasiūlymus gali teikti bet kuri Susitariančioji Šalis arba generalinis direktorius.

b)Tokius pasiūlymus generalinis direktorius Susitariančiosioms Šalims perduoda ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki jų svarstymo Asamblėjoje.

(2)[Balsų dauguma] Bet kuris 1 dalyje nurodytų straipsnių pakeitimas priimamas trijų ketvirtadalių balsų dauguma, išskyrus 22 straipsnio ir šios dalies pakeitimus, kurie priimami keturių penktadalių balsų dauguma.

(3)[Įsigaliojimas]

a)Išskyrus atvejus, kai taikomas b punktas, bet kuris 1 dalyje nurodytų straipsnių pakeitimas įsigalioja praėjus vienam mėnesiui nuo dienos, kurią generalinis direktorius gavo trijų ketvirtadalių Susitariančiųjų Šalių, kurios pakeitimo priėmimo momentu buvo Asamblėjos narės ir turėjo teisę balsuoti dėl to pakeitimo, rašytinius pranešimus apie to pakeitimo priėmimą pagal jų atitinkamas konstitucines procedūras.

b)22 straipsnio 3 ar 4 dalies arba šios dalies pakeitimas neįsigalioja, jei kuri nors Susitariančioji Šalis per šešis mėnesius nuo jo priėmimo Asamblėjoje praneša generaliniam direktoriui, kad ji tokio pakeitimo nepriima.

c)Bet kuris pakeitimas, kuris įsigalioja pagal šios dalies nuostatas, yra privalomas visoms valstybėms ir tarpvyriausybinėms organizacijoms, kurios pakeitimo įsigaliojimo momentu yra Susitariančiosios Šalys arba Susitariančiosiomis Šalimis tampa vėliau.

VII skyrius
Baigiamosios nuostatos

28 straipsnis
Galimybė tapti šio Akto šalimi

(1)[Galimybės tapti šalimi sąlygos] Atsižvelgiant į 29 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis,

(I.)pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi gali bet kuri valstybė, kuri yra Paryžiaus konvencijos šalis;

(II.)pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi gali bet kuri kita valstybė, kuri yra Organizacijos narė, pareiškusi, kad jos teisės aktai atitinka Paryžiaus konvencijos nuostatas dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir prekių ženklų;

(III.)pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi gali bet kuri tarpvyriausybinė organizacija, kurios bent viena valstybė narė yra Paryžiaus konvencijos šalis ir kuri pareiškia, kad yra tinkamai pagal savo vidaus procedūras įgaliota tapti šio Akto šalimi ir kad pagal tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartį taikomi teisės aktai, pagal kuriuos gali būti įgyta teisė į geografinių nuorodų regioninę apsaugą.

(2)[Ratifikavimas arba prisijungimas] Bet kuri 1 dalyje nurodyta valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija gali deponuoti

(I.)ratifikavimo dokumentą, jei ji yra pasirašiusi šį Aktą, arba

(II.)prisijungimo dokumentą, jei ji nėra pasirašiusi šio Akto.

(3)[Deponavimo įsigaliojimo diena]

a)Atsižvelgiant į b punktą, ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo įsigaliojimo diena yra ta diena, kurią šis dokumentas deponuojamas.

b)Bet kurios valstybės, kuri yra tarpvyriausybinės organizacijos valstybė narė ir kurios atžvilgiu kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga gali būti suteikta tik remiantis teisės aktais, taikomais tos tarpvyriausybinės organizacijos valstybėms narėms, ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo įsigaliojimo diena yra ta diena, kurią ta tarpvyriausybinė organizacija deponavo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą, jei ši diena yra vėlesnė už dieną, kurią ta valstybė deponavo savo dokumentą. Tačiau ši pastraipa netaikoma valstybėms, kurios yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, ir nedaro poveikio 31 straipsnio taikymui toms valstybėms.

29 straipsnis
Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimo diena

(1)[Dokumentai, į kuriuos reikia atsižvelgti] Taikant šį straipsnį atsižvelgiama tik į tuos ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus, kuriuos deponavo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės arba tarpvyriausybinės organizacijos ir kurie įsigalioja 28 straipsnio 3 dalyje numatytą dieną.

(2)[Šio Akto įsigaliojimas] Šis Aktas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus deponuoja penkios reikalavimus atitinkančios šalys, nurodytos 28 straipsnyje.

(3)[Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimas]

a)Kiekvienai prieš tris mėnesius iki šio Akto įsigaliojimo dienos arba anksčiau savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą deponavusiai valstybei arba tarpvyriausybinei organizacijai šis Aktas tampa privalomas jo įsigaliojimo dieną.

b)Bet kuriai kitai valstybei arba tarpvyriausybinei organizacijai šis Aktas tampa privalomas praėjus trims mėnesiams nuo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos arba bet kurią vėlesnę tame dokumente nurodytą dieną.

(4)[Prieš prisijungimą atlikta tarptautinė registracija] Prisijungiančiosios valstybės teritorijoje, o jei Susitariančioji Šalis yra tarpvyriausybinė organizacija – teritorijoje, kurioje taikoma tos tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartis, šio Akto nuostatos taikomos pagal šį Aktą iki prisijungimo įsigaliojimo dienos jau įregistruotoms kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, atsižvelgiant į 7 straipsnio 4 dalį ir į IV skyriaus nuostatas, kurios taikomos mutatis mutandis. Prisijungiančioji valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija prie savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento pridėtoje deklaracijoje taip pat gali nurodyti, kad 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas ir 17 straipsnyje nurodyti laikotarpiai pratęsiami laikantis atitinkamose taisyklėse nustatytos tvarkos.

30 straipsnis
Išlygų draudimas

Dėl šio Akto negali būti daroma jokių išlygų.

31 straipsnis
Lisabonos susitarimo ir 1967 m. akto taikymas

(1)[Valstybių, kurios yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, santykiai] Valstybių, kurios yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, tarpusavio santykiams taikomas tik šis Aktas. Tačiau pagal Lisabonos susitarimą arba 1967 m. aktą galiojančios tarptautinės kilmės vietos nuorodų registracijos atveju valstybės taiko ne mažesnio masto apsaugą, negu reikalaujama pagal Lisabonos susitarimą arba 1967 m. aktą.

(2)[Valstybių, kurios yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, ir valstybių, kurios yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, tačiau nėra šio Akto šalys, santykiai] Bet kuri valstybė, kuri yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalis, savo santykiams su valstybėmis, kurios yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, tačiau nėra šio Akto šalys, toliau taiko Lisabonos susitarimą arba 1967 m. aktą.

32 straipsnis
Denonsavimas

(1)[Pranešimas] Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Aktą generaliniam direktoriui adresuotu pranešimu.

(2)[Įsigaliojimo diena] Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią generalinis direktorius gavo pranešimą, arba bet kurią vėlesnę pranešime nurodytą dieną. Pranešimas neturi įtakos šio Akto taikymui bet kuriai nagrinėjamai paraiškai ir bet kuriai tarptautinei registracijai, kuri denonsuojančioje Susitariančiojoje Šalyje galioja denonsavimo įsigaliojimo metu.

33 straipsnis
Šio Akto kalbos, pasirašymas

(1)[Originalo tekstai; oficialūs tekstai]

a)Šis Aktas pasirašomas vienu originaliu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.

b)Generalinis direktorius, pasikonsultavęs su suinteresuotomis vyriausybėmis, parengia oficialius tekstus kitomis kalbomis, kurias gali nurodyti Asamblėja.

(2)[Pasirašymo terminas] Šis Aktas gali būti pasirašytas Organizacijos centrinėje būstinėje per vienus metus nuo jo priėmimo.

34 straipsnis
Depozitaras

Šio Akto depozitaras yra generalinis direktorius.

(1)

     Suderintas pareiškimas dėl 11 straipsnio 2 dalies. Šiame Akte laikoma, kad tais atvejais, kai tam tikri kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą sudarančio pavadinimo ar nuorodos elementai kilmės Susitariančiojoje Šalyje yra vartojami kaip bendriniai, kitose Susitariančiosiose Šalyse nereikalaujama užtikrinti jų apsaugą pagal šią dalį. Siekiant didesnio tikrumo, atsisakymas įregistruoti prekių ženklą, jo registracijos pripažinimas negaliojančia arba pažeidimo konstatavimas Susitariančiosiose Šalyse pagal 11 straipsnio nuostatas negali būti grindžiamas elementu, kuris vartojamas kaip bendrinis.

(2)

     Suderintas pareiškimas dėl 12 straipsnio. Šiame Akte laikoma, kad 12 straipsnis nedaro poveikio šio Akto nuostatų dėl ankstesnio naudojimo taikymui, nes iki tarptautinės registracijos kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą sudarančio pavadinimo ar nuorodos elementai arba jų dalis Susitariančiojoje Šalyje, kuri nėra kilmės Susitariančioji Šalis, jau gali būti vartojami kaip bendriniai, pavyzdžiui, dėl to, kad pavadinimas arba nuoroda (arba jų dalis) yra tapatūs bendrinės kalbos terminui, įprastai vartojamam kaip tos prekės arba paslaugos bendrinis pavadinimas toje Susitariančiojoje Šalyje, arba tapatūs įprastiniam vynuogių rūšies, augančios toje Susitariančiojoje Šalyje, pavadinimui.