EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras,2018 03 13

COM(2018) 131 final

2018/0064(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija

(tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

{SWD(2018) 68 final}

{SWD(2018) 69 final}

{SWD(2018) 80 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Didesnis teisingumas vidaus rinkoje – vienas iš J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų 1 . 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį 2 . Ramsčio dokumentuose nustatyta įvairių pagrindinių principų ir teisių, padedančių siekti sąžiningų ir sklandžiai veikiančių darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų. Ramstis veikia kaip atnaujinto proceso, kuriuo siekiama geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų konvergencijos valstybėse narėse, kelrodis ir padeda užtikrinti lygias piliečių galimybes ir galimybę įsidarbinti, sąžiningas darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir įtrauktį. Esminis šio tikslo aspektas – užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą Europoje.

Tarpvalstybinis darbo jėgos judumas ES duoda naudos tiek pavieniams asmenims, tiek ekonomikai, tiek visuomenei apskritai. Iš visų ES politikos sričių ir prioritetų piliečiai labiausiai palaiko būtent laisvą judėjimą ES, t. y. galimybę gyventi, dirbti, mokytis ir turėti verslą bet kuriose ES šalyje 3 . Laisvas darbuotojų judėjimas ir laisvė teikti paslaugas Sąjungoje priklauso nuo aiškių, sąžiningų ir veiksmingai taikomų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas tarpvalstybinis darbo jėgos judumas ir socialinės apsaugos koordinavimas. Todėl ES jau yra parengusi daug teisės aktų, kuriais reglamentuojamas laisvas darbuotojų judėjimas, darbuotojų komandiravimas ir socialinės apsaugos koordinavimas. Siekdama patobulinti šią reglamentavimo sistemą, J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija pateikė keletą pasiūlymų 4 .

Vis dėlto tebelieka neišspręstų uždavinių, susijusių su ES taisyklių laikymusi ir rezultatyviu bei veiksmingu jų taikymu, o tai gali kelti pavojų pasitikėjimui vidaus rinka ir sąžiningumui joje. Visų pirma tai pasakytina apie judžius darbuotojus, kuriais lengviau piktnaudžiauti ir neįgyvendinti jų teisių, ir apie įmones, veikiančias neapibrėžtomis, neaiškiomis ir nevienodomis sąlygomis. Tarpvalstybinis darbo jėgos judumas pastaraisiais metais gerokai išaugo. 2017 m. ne savoje šalyje gyveno arba dirbo 17 mln. piliečių. Per pastarąjį dešimtmetį šis skaičius beveik padvigubėjo. Komandiruojamų darbuotojų skaičius nuo 2010 m. išaugo 68 proc. ir 2016 m. pasiekė 2,3 mln. 5 . 1,4 mln. ES piliečių važinėja į darbą kitoje valstybėje narėje 6 . Per 2 mln. kelių transporto sektoriaus darbuotojų kasdien kerta ES vidaus sienas, kad pervežtų prekes ar žmones. Norint geriau valdyti vis labiau europėjančią darbo rinką, reikia veiksmingo nacionalinių institucijų bendradarbiavimo ir suderintų administracinių veiksmų.

Europos Parlamentas ne kartą yra pabrėžęs reikmę tiek didinti kontrolę ir koordinavimą tarp valstybių narių ir jose 7 , be kita ko, stiprinant darbo inspekcijų informacijos mainus 8 , tiek aktyviai remti naudojimąsi laisvo judėjimo teise 9 . Taryba taip pat yra pabrėžusi reikmę gerinti administracinį bendradarbiavimą ir parengti tarpusavio pagalbos ir informacijos mainų priemonių, skirtų kovai su sukčiavimu darbuotojų komandiravimo srityje, ir drauge atkreipusi dėmesį į aiškios ir skaidrios informacijos paslaugų teikėjams ir darbuotojams svarbą 10 .

Tokiomis aplinkybėmis Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį 11 pasiūlė įsteigti Europos darbo instituciją, kuri užtikrintų, kad su darbo jėgos judumu susijusios ES taisyklės būtų taikomos sąžiningai, paprastai ir veiksmingai. Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti tokią Europos darbo instituciją (toliau – Institucija), kuri veiktų kaip decentralizuota ES agentūra ir spręstų tokias pagrindines problemas kaip:

·nepakankama parama ir orientavimas tarpvalstybinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims ir verslui, be kita ko, neišsami ar menka vieša informacija apie jų teises ir pareigas;

·nepakankama prieiga prie informacijos ir nepakankami jos mainai tarp nacionalinių institucijų, atsakingų už įvairias darbo jėgos judumo sritis ir socialinės apsaugos koordinavimą;

·nepakankami nacionalinių institucijų pajėgumai organizuoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

·menki ar neegzistuojantys bendros tarpvalstybinės vykdymo užtikrinimo veiklos mechanizmai;

·specialaus valstybėms narėms skirto tarpvalstybinio tarpininkavimo mechanizmo, taikytino visose darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityse, nebuvimas;

·nepakankama šios srities bendradarbiavimo ES lygmeniu sistema.

Bendras šios iniciatyvos tikslas – padėti užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą vidaus rinkoje. Taigi pasiūlymu siekiama:

·pagerinti fizinių asmenų ir darbdavių prieigą prie informacijos apie teises ir pareigas įvairiose darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityse bei prieigą prie atitinkamų paslaugų;

·stiprinti operatyvinį institucijų bendradarbiavimą tarpvalstybinio atitinkamos ES teisės įgyvendinimo srityje, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas bendriems patikrinimams;

·tarpininkauti ir padėti rasti sprendimus kilus ginčams tarp nacionalinių institucijų ir atsiradus tarpvalstybiniams darbo rinkos sutrikimams, pavyzdžiui, kai įmonių reorganizavimas daro poveikį kelioms valstybėms narėms.

Kalbant konkrečiau, Institucijai bus patikėti tam tikri operatyviniai uždaviniai, visų pirma teikti fiziniams asmenims ir darbdaviams reikalingą informaciją ir paslaugas, remti valstybių narių bendradarbiavimą, informacijos mainus, suderintus ir bendrus patikrinimus, rizikos vertinimą, pajėgumų stiprinimą, tarpininkavimą ir bendradarbiavimą tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju. Institucija integruos arba papildys dabartines darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo sričių ES struktūras ir priemones ir valstybėms narės teiks beprecedentę operatyvinę ir techninę pagalbą.

Institucija duos naudos visiems asmenims, kuriems taikomos Sąjungos tarpvalstybinio darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės, t. y. darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims ar kitiems asmenims, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai Sąjungoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, kurie vykdo tarpvalstybinę veiklą. Tokie, be kita ko, yra komandiruoti darbuotojai, ES mėlynosios kortelės turėtojai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir ilgalaikiai gyventojai, kuriems taikomos pirmiau minėtos taisyklės. Naudos gaus ir tarpvalstybinę veiklą, įskaitant įdarbinimo srityje, vykdančios įmonės.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Institucija padės užtikrinti, kad tarpvalstybinės veiklos atveju būtų užtikrintos darbuotojų ir piliečių teisės į vienodą požiūrį, įsidarbinimo galimybės ir socialinė apsauga. Ji taip pat užtikrins, kad įmonėms būtų aiškūs vietos darbo standartai visoje vidaus rinkoje. Galiausiai, siekdama užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų ir piliečių socialinės teisės ir kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir piktnaudžiavimui, ji rems nacionalinių institucijų bendradarbiavimą.

Komisija priėmė įvairių iniciatyvų ir pasiūlymų, kuriais skatinamas sąžiningas darbo jėgos judumas, be kita ko, peržiūrėjo Darbuotojų komandiravimo direktyvą 12 , reglamentus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 13 ir dokumentų rinkinį „Europa kelyje“, įskaitant lex specialis dėl tarptautinio kelių transporto sektoriaus darbuotojų komandiravimo 14 , ir kelių transporto socialinių ir rinkos taisyklių peržiūrą 15 . Šios naujos iniciatyvos grindžiamos ankstesniais teisės aktų pasiūlymais, pavyzdžiui, direktyvomis dėl darbuotojų komandiravimo vykdymo užtikrinimo 16 ir laisvo darbuotojų judėjimo 17 , Reglamentu dėl EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) 18 ir tokiomis iniciatyvomis kaip Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformos sukūrimas 19 .

Rengiant šiuos pasiūlymus ir juos svarstant teisėkūros procedūros metu, išryškėjo akivaizdi reikmė sukurti stipresnę esamų taisyklių taikymo ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Šią spragą siekiama užpildyti pasiūlymu dėl Europos darbo institucijos.

Įsteigus siūlomą instituciją bus galima sutelkti visus uždavinius, dalis kurių šiuo metu yra paskirstyti įvairiems komitetams ir įstaigoms, ir teikti operatyvinę pagalbą tarpvalstybinio darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityse, taip padidinant ES politikos tarpvalstybinio judumo srityje nuoseklumą (daugiau informacijos pateikiama skyriuje „Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas“).

Siūloma institucija papildys kitų keturių užimtumo ir socialinės politikos srityje veikiančių agentūrų – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), Europos profesinio mokymo plėtros centro („Cedefop“), Europos mokymo fondo (ETF) ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) – veiksmus ir užtikrins veiklos nuoseklumą.

Siūlomas reglamentas padės įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir teises, visų pirma juo bus siekiama didinti informuotumą apie mokymosi, įskaitant visą gyvenimą, galimybes judiems piliečiams bei aktyviau remti užimtumą ir apskritai – veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos teisę, kuria reglamentuojamas darbo jėgos judumas ir socialinės apsaugos koordinavimas, bei kolektyvines sutartis, kuriomis įgyvendinama šios srities Sąjungos teisė.

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Ši iniciatyva papildo jau vykdomą veiklą, kuria siekiama Politinėse gairėse „Nauja pradžia Europai“ 20 išdėstytų tikslų, susijusių su 4 prioritetu „Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą“, ir visų pirma Vidaus rinkos strategiją 21 . Praktikoje darbo jėgos judumas yra vertinga priemonė, padedanti užtikrinti veiksmingą išteklių pasiskirstymą tarp sektorių ir juose, mažinti nedarbą ir spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą. Ši iniciatyva taip pat papildo Politinių gairių 1 prioritetą („Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis“), nes reglamentavimu padeda sukurti palankesnę aplinką, kurioje puoselėjamas verslumas ir darbo vietų kūrimas.

Be to, Institucijos įsteigimas dera su Bendrosios skaitmeninės rinkos strateginiu tikslu modernizuoti viešąjį administravimą, užtikrinti tarpvalstybinį sąveikumą ir palengvinti sąveiką su piliečiais. Taip ji papildo Komisijos pasiūlymą dėl bendrųjų skaitmeninių vartų 22 , nes naudojantis šiais vartais, kurių veikimas grindžiamas esamu portalu „Jūsų Europa“, siekiama visuomenei teikti aukštos kokybės turinį ir paslaugas. Be to, iniciatyva bus grindžiama ir patirtimi, sukaupta neformaliame problemų sprendimo tinkle SOLVIT 23 . Visų pirma iniciatyva padės kaupti ir prireikus papildyti informaciją ir paslaugas, teikiamas per bendruosius skaitmeninius vartus. Ji taip pat skatins fizinius asmenis ir darbdavius naudotis SOLVIT, spręsti dėl skirtumų kilusias problemas ir naudojantis joje sukauptais duomenimis nustatyti pasikartojančias šios srities problemas.

Be to, iniciatyva bus grindžiama gerąja tarpvalstybinio bendradarbiavimo patirtimi, nustatyta įgyvendinant „Pasienio ryšių punkto“ iniciatyvą 24 , taip siekiant išlaisvinti visą ES pasienio regionų ekonominį potencialą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas SESV 46 straipsniu, 48 straipsniu, 53 straipsnio 1 dalimi, 62 straipsniu ir 91 straipsnio 1 dalimi, skirtuose laisvam darbuotojų judėjimui, socialinės apsaugos sistemų koordinavimui, savarankiškai dirbančių asmenų veiklai ir vertimuisi ja, laisvei teikti paslaugas ir tarptautiniam transportui taikomoms bendroms taisyklėms.

•Subsidiarumo principas

Kadangi pasiūlymas nepriskiriamas išimtinei ES kompetencijai, taikomas subsidiarumo principas. Pasiūlymo tikslų valstybės narės nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu negali deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu dėl šių priežasčių:

·kokybiškos ir naujos informacijos visuomenei apie teises ir pareigas tarpvalstybinės veiklos atveju ir atitinkamų paslaugų teikimas turi būti koordinuojamas Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, aiškumas ir veiksmingumas;

·Sąjungos tarpvalstybinio darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo teisės taikymas grindžiamas valstybių narių bendradarbiavimu, todėl nė viena valstybė narė negali veikti pati viena;

·siekiant padidinti sinergiją ir paremti valstybių narių bendradarbiavimą taikant Sąjungos darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo teisę, užtikrinti teisinį tikrumą tiek administracijoms, tiek piliečiams ir susitarti dėl vykdymo užtikrinimo poreikių, būtina parengti koordinuotą ir bendrą požiūrį Sąjungos lygmeniu, o ne kliautis sudėtingu dvišalių ir daugiašalių susitarimų tinklu.

•Proporcingumo principas

Iniciatyva yra proporcingas atsakas į operatyvinės pagalbos reikmę ir neviršija to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Ja nesukuriama naujų pareigų valstybėms narėms, fiziniams asmenims ar darbdaviams; ja veikiau siekiama paremti tarpvalstybinį judumą ir suteikti naujų galimybių. Pasiūlymu nepažeidžiamas nacionalinis sprendimų priėmimo procesas, teisėkūra ar vykdymo užtikrinimo veikla – tai tebelieka valstybių narių kompetencija. Be to, valstybės narės iš esmės gali pačios spręsti, kaip jos pasinaudos šios iniciatyvos teikiamomis galimybėmis.

Prie siūlomo reglamento pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje 25 nurodoma, kaip pasiūlymu užtikrinama pusiausvyra siekiant iniciatyvos tikslų ir naudos (teigiamo poveikio) nacionalinėms institucijoms, fiziniams asmenims ir darbdaviams, reikšmingai nepadidinant sąnaudų. Joje taip pat nurodoma, kad suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi rengiant šį pasiūlymą, iš esmės jam pritaria.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Rengiant pasiūlymą taip pat atsižvelgta į keturių pirmiau minėtų ES agentūrų, veikiančių užimtumo politikos srityje, vertinimą. Vertinimą sudaro atskiras kiekvienos agentūros vertinimas, palyginamasis vertinimas ir perspektyvų vertinimas, susijęs su būsimu tų keturių agentūrų veikimu. Keturių agentūrų funkcijos gerokai skiriasi nuo siūlomos Institucijos funkcijų, nes jos yra iš esmės orientuotos į mokslinius tyrimus ir neatsižvelgia į tarpvalstybinį aspektą. Vis dėlto kai kurie preliminarūs vertinimo elementai padėjo rengti šį pasiūlymą, visų pirma nustatant Institucijos uždavinius ir valdymo organizavimą. Prie šio pasiūlymo pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjama galima siūlomos Institucijos ir tų keturių agentūrų sąveika. Reguliarus Institucijos vertinimas padės ištirti kitas sinergijos galimybes ir suderinti veiklą su agentūrų, veikiančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, veikla.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija, siekdama sužinoti suinteresuotųjų subjektų (įskaitant piliečius, nacionalines institucijas, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę) nuomonę apie Europos darbo institucijos steigimą, 2017 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. sausio 7 d. surengė viešas internetines konsultacijas dėl svarbiausių su ja susijusių klausimų. Šiose viešose konsultacijose sulaukta 8 809 atsakymų, iš kurių 8 420 buvo identiški (dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos surengtos kampanijos), o 389 atsakymai – unikalūs.

Viešų konsultacijų respondentai (net ir vertinant vien unikalius atsakymus) iš esmės labai pritarė naujai Institucijai. Rezultatai didele dalimi atitiko Komisijos atliktą svarbiausių uždavinių analizę. Dauguma (daugiau kaip 70 proc.) respondentų laikėsi nuomonės, kad dabartinis nacionalinių institucijų bendradarbiavimas yra nepakankamas, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinio judumo srityje taikomų ES taisyklių įgyvendinimą. Panaši respondentų dalis laikėsi nuomonės, kad nepakankama prieiga prie informacijos ir nepakankamas tarpvalstybinio judumo taisyklių skaidrumas kelia problemų tiek fiziniams asmenims, tiek verslui. Taip pat plačiai pritarta siūlomoms preliminarioms naujosios Institucijos funkcijoms, o labiausiai remtas sistemingas nacionalinių institucijų bendradarbiavimas ir informacijos mainai.

Komisija taip pat konsultavosi su įvairiomis ES įstaigomis, vykdančiomis veiklą darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityje. 2017 m. gruodžio 11 d. ES lygmeniu surengti specialūs socialinių partnerių klausymai, o 2017 m. gruodžio 15 d. – strateginis dialogas su ES lygmens pilietinės visuomenės organizacijomis. Be tuose renginiuose gautos žodinės informacijos, gauta ir pozicijų raštu, kurias pateikė tikslinėse konsultacijose dalyvavusios organizacijos ir atstovai.

Tikslinės konsultacijos davė skirtingų rezultatų. Iš esmės respondentai pritarė naujos Institucijos, kurios tikslas būtų gerinti nacionalinių institucijų bendradarbiavimą skatinant mainytis informacija ir gerąja patirtimi, steigimui. Tuo pačiu metu respondentai pabrėžė, kad naujoji Institucija turėtų visapusiškai laikytis Sutartyje nustatytos nacionalinės kompetencijos, neužkrauti valstybėms narėms jokių papildomų ataskaitų teikimo reikalavimų ir nekomplikuoti ir nedubliuoti dabartinių administracinių struktūrų. Daugelis tikslinėse konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų laikėsi nuomonės, kad būsimos Institucijos įgaliojimai ir tikslai turi būti nustatomi atsižvelgiant į jos sąsajas su jau veikiančiomis struktūromis ir priemonėmis.

Daugiau informacijos apie suinteresuotųjų subjektų nuomones pateikiama poveikio vertinimo ataskaitos 2 priede. Rengiant šį pasiūlymą visapusiškai atsižvelgta ir į konsultacijų (įskaitant diskusijas su Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracine komisija, Europos platforma, skirta bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, Darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetu, Techniniu laisvo darbuotojų judėjimo komitetu, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu) rezultatus bei į 2017 m. spalio mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) surengtų neformalių pietų metu vykusių ministrų diskusijų rezultatus.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengdama šią iniciatyvą ir prie siūlomo reglamento pridedamą poveikio vertinimo ataskaitą, Komisija naudojosi įvairiais antriniais duomenimis, paskelbtais ES institucijų (Europos Parlamento, Komisijos, Audito Rūmų), atsakingų Komisijos tarnybų („Jūsų Europos patarėjas“, SOLVIT), kitų tarptautinių organizacijų (EBPO), taip pat moksliniais ar ekspertų grupių atliktais tyrimais. Pavyzdžiui, vertindama poveikį biudžetui, ji taip pat naudojosi vidaus politikos ekspertinėmis žiniomis ir analitiniais pajėgumais.

Komisija rėmėsi ir pirminiais duomenimis, surinktais būtent šios iniciatyvos tikslais. Duomenims surinkti ji naudojosi jau sudarytomis preliminariosiomis sutartimis. Be kita ko, Judumo ES viduje teisės ekspertų tinklui (FreSsco) buvo pateiktas ad hoc prašymas įvertinti darbo inspekcijų pajėgumą spręsti tarpvalstybinius klausimus. O konsultavimo paslaugų teikėjo paprašyta parengti atvejų tyrimą remiantis kokybiniais interviu apie turimus išteklius, kuriuos būtų galima skirti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui vykdymo užtikrinimo srityje.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas buvo pristatytas ir aptartas Reglamentavimo patikros valdyboje (RSB) 28 . Reglamentavimo patikros valdyba savo 2018 m. vasario 9 d. neigiamoje nuomonėje pateikė rekomendacijų, į kurias buvo atsižvelgta nuodugniau aptariant iniciatyvos aprėptį ir pagrindimą bei suinteresuotųjų subjektų nuomones, taip pat išsamiau analizuojant vertinamas galimybes ir tai, kaip iniciatyva galėtų būti pritaikyta prie dabartinės darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo valdymo struktūros, tuo pačiu metu siekiant sinergijos ir supaprastinimo. Siekiant atsižvelgti į RSB 2018 m. vasario 21 d. (palankioje) nuomonėje iškeltus klausimus, poveikio vertinimo ataskaitoje patikslinta, kaip naujos Institucijos įsteigimas pakeistų dabartinių komitetų ir struktūrų kontekstą, taip siekiant sumažinti kompleksiškumą ir išvengti dubliavimo, išnagrinėtos potencialios naujosios Institucijos sąsajos su dabartinėmis Sąjungos agentūromis, veikiančiomis užimtumo srityje, geriau išaiškinta biudžeto sąmata, susijusi su tinkamiausia galimybe 29 .

Atliekant poveikio vertinimą, politikos ir įgyvendinimo galimybės vertintos pagal rezultatyvumo, veiksmingumo ir nuoseklumo kriterijus. Atlikus analizę paaiškėjo, kad operatyvinės galimybės (2 politikos galimybė) įgyvendinimas įsteigiant naują Instituciją, grindžiamą dabartinėmis ES lygmens judumo įstaigomis (2 įgyvendinimo galimybė) būtų veiksmingiausias būdas šios iniciatyvos tikslams pasiekti. Šis derinys leistų užtikrinti teigiamą poveikį nacionalinėms institucijoms, fiziniams asmenims ir darbdaviams, drauge reikšmingai nepadidinti sąnaudų ir pašalinti operatyvinės pagalbos trūkumą, pasireiškiantį dabartinėje ES bendradarbiavimo sistemoje, taigi, jis leistų išspręsti dvi aktualiausias suinteresuotųjų subjektų išsakytas problemas.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlymas įsteigti Instituciją išplės ES institucinį kontekstą tarpvalstybinio judumo srityje, siekiant pagerinti ir supaprastinti dabartines bendradarbiavimo formas ir galiausiai palengvinti valstybių narių ir Komisijos darbą.

Šiandien instituciniame kontekstą sudaro kelios ES struktūros (ES įstaigos), kuriose bendradarbiauja ir geriausia patirtimi dalijasi nacionalinės administracijos. Šios ES įstaigos – tai EURES Europos koordinavimo centras, Techninis laisvo darbuotojų judėjimo komitetas ir Patariamasis laisvo darbuotojų judėjimo komitetas, Darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetas, Europos platforma nedeklaruojamo darbo problemai spręsti, Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija ir visos jos pakomisės (įskaitant Techninę komisiją ir Audito valdybą, įsteigtus teisės aktais, ir Taikinimo valdybą, įsteigtą pačios Administracinės komisijos), taip pat Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamasis komitetas.

Naujoji Institucija sutelks techninius ir operatyvinius pirmiau minėtų ES įstaigų uždavinius į nuolatinę struktūrą, kad sustiprinus bendradarbiavimo galimybes ir vykdant bendrą tiriamąją veiklą būtų galima pasiekti geresnių ir veiksmingesnių rezultatų. Tokiomis aplinkybėmis Institucija:

–perims EURES Europos koordinavimo centro valdymą, kurį šiuo metu vykdo Komisija;

–pakeis Techninį laisvo darbuotojų judėjimo komitetą;

–pakeis Darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetą;

–pakeis Techninę komisiją, Audito valdybą ir Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Taikinimo valdybą;

–pakeis Europos platformą nedeklaruojamo darbo problemai spręsti.

Socialinės apsaugos koordinavimo srityse Institucija su Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracine komisija glaudžiai bendradarbiaus reglamentavimo klausimais, už kuriuos ši komisija ir toliau bus atsakinga. Be to, Institucijai padės bet koks socialinių partnerių ir nacionalinių valdžios institucijų indėlis per Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamąjį komitetą ir Laisvo darbuotojų judėjimo patariamąjį komitetą.

Ši nauja struktūra supaprastins institucinį kontekstą ir paskatins įvairių tarpvalstybinio judumo aspektų, priklausančių Institucijos kompetencijai, sinergiją. Taip bus toliau prisidedama prie nuoseklaus ir veiksmingo Sąjungos teisės taikymo, didinamas veiksmingumas, gaunama daugiau ir kokybiškesnių rezultatų, palyginti su dabartine institucine sąranga, kurioje ES įstaigos veikia ribotame kontekste ir sutelkia dėmesį į konkretų teisės aktą ar savo atsakomybės sritį, dirba nepakankamai operatyviai, paprastai susitinka vos porą kartų per metus ir dubliuoja tam tikrą veiklą.

Be to, iniciatyva siekiama racionalizuoti būdus, kuriais visuomenei teikiama informacija ir paslaugos, susiję su tarpvalstybinio darbo jėgos judumo teisėmis, pareigomis ir galimybėmis, taigi, siekiama supaprastinti prieigą prie tokios informacijos fiziniams asmenims ir darbdaviams.

Pasiūlymu siekiama toliau plėtoti skaitmenines procedūras ir papildyti esamas ir planuojamas šios srities iniciatyvas, pavyzdžiui, nacionalinių valdžios institucijų elektroninio keitimosi duomenimis sistemą socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje, įgyvendinamą pagal Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą (EESSI) ir Vidaus rinkos informacine sistemą (IMI), taip pat portalo „Jūsų Europa“ iniciatyvą ir Komisijos pasiūlytą bendrųjų skaitmeninių vartų iniciatyvą.

•Pagrindinės teisės

Kadangi Institucija turėtų prisidėti prie aiškaus, sąžiningo ir veiksmingo Sąjungos taisyklių, kuriomis reglamentuojamas tarpvalstybinis darbo jėgos judumas ir socialinės apsaugos koordinavimas, taikymo, ji padės apsaugoti ir puoselėti su šiomis taisyklėmis susijusias pagrindines teises, tokias kaip laisvas asmenų ir darbuotojų judėjimas (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 ir 45 straipsniai), teisė naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis (Chartijos 29 straipsnis) ir laisvė teikti paslaugas (Chartijos 16 straipsnis). Ji taip pat prisidėtų prie tarpvalstybinio teisių užtikrinimo tokiose srityse kaip tinkamos ir teisingos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra (Chartijos 31, 34 ir 35 straipsniai) ir nediskriminavimas (Chartijos 21 straipsnis).

Kalbant apie asmens duomenų apsaugą (Chartijos 8 straipsnis), pagal šį pasiūlymą tvarkomiems asmens duomenims taikomos Reglamento (ES) Nr. 679/2016 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 30 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 31 nuostatos. Laikantis šių taisyklių, asmens duomenys bus tvarkomi tik tiek, kiek būtina ir proporcinga. Duomenys bus renkami konkrečiais, aiškiais ir teisėtais tikslais ir nebus tvarkomi tokiais būdais, kurie būtų nesuderinami su tais tikslais.

Drauge su kitomis Komisijos pasiūlytomis šios srities iniciatyvomis, šis pasiūlymas taip pat padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti principus ir teises, nustatytus Europos socialinių teisių ramsčio dokumentuose ir prisidedančius prie sąžiningų ir sklandžiai veikiančių darbo rinkų ir gerovės sistemų.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasirinkus tinkamiausią galimybių derinį, nustatytą įvertinus poveikį, su Institucija susijusios preliminarios bendros ES biudžeto sąnaudos būtų 50,9 mln. EUR per metus Institucijai pradėjus veikti visu pajėgumu, ką tikimasi pasiekti ne vėliau kaip 2023 m. Pagal dabartinę Daugiametę finansinę programą (2019–2020 m.) sąnaudos bus padengtos dalį lėšų perskiriant iš dabartinės veiklos, šiuo metu vykdomos pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą („EaSI“), ir iš užimtumo ir transporto atskirų eilučių (70 proc.), o kitą dalį mobilizuojant iš 1a išlaidų kategorijos maržos (30 proc.). Dabartinė veikla, kuri bus perduota Institucijai, bus tęsiama; pradėjusi veikti, Institucija šią veiklą perims iš Komisijos. Kalbant apie darbuotojus, Institucijai reikės 69 etatinių darbuotojų, 60 deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir 15 sutartininkų. Išsamesnės informacijos apie finansinius ir personalo poreikius pateikiama pridedamoje Finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. Nors pasiūlymas darys poveikį ES biudžetui, nacionaliniams biudžetams keliami reikalavimai bus minimalūs. Nustatyti tikslų kiekybinį poveikį administracijoms neįmanoma, tačiau atvejų tyrimas rodo, kad poveikis bus teigiamas, nes geresnis taisyklių įgyvendinimo užtikrinimas padės nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms gauti anksčiau nemokėtas socialines įmokas ir naudotis operatyvine Institucijos pagalba.

Į pasiūlymą įtraukta nuostata dėl vertinimo, kad būtų galima kas penkerius metus vertinti Institucijos įgaliojimus ir uždavinius ir palaipsniui plėsti jos veiklos aprėptį ir pačią Instituciją.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Prie šio pasiūlymo pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje aprašyta speciali stebėsenos sistema padės gauti įvairiais rodikliais grindžiamą informaciją apie pažangą, padarytą siekiant Reglamento tikslų. Stebėsenos sistemos reikalavimai ir tvarkaraštis bus keičiami atsižvelgiant į teisėkūros ir įgyvendinimo proceso raidą.

Praėjus penkeriems metams po Reglamento įsigaliojimo, Komisija įvertins jo nuostatas atsižvelgdama į Finansinio reglamento 32 ir Geresnio reglamentavimo gairių 33 reikalavimus. Itin daug dėmesio vertinant bus skirta Geresnio reglamentavimo gairėse nustatytiems kriterijams, t. y. rezultatyvumui, veiksmingumui, nuoseklumui, ES pridėtinei vertei ir aktualumui, į kuriuos bus atsižvelgiama peržiūrint ar atnaujinant Reglamentą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I skyriuje pristatomi svarbiausi būsimos Institucijos steigimo ir veikimo principai.

1 straipsnyje nustatytas pasiūlymo dalykas ir politikos sritys, patenkančios į jo aprėptį.

2 straipsnyje nustatyti pagrindiniai Institucijos tikslai: a punkte paaiškinami tikslai, susiję su visuomene, įskaitant fizinius asmenis ir darbdavius, b punkte paaiškinama funkcija valstybių narių atžvilgiu, o c punkte – Institucijos kaip tarpininkės ir problemų sprendėjos funkcija kilus tarpvalstybiniams nacionalinių institucijų ginčams ar tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju.

3 straipsnyje nustatytas Institucijos teisinis statusas.

4 straipsnyje bus nurodyta būsimos Institucijos būstinė, sprendimą dėl kurios valstybės narės turi priimti iki teisėkūros procedūros pabaigos, t. y. iki šio pasiūlymo priėmimo.

II skyriaus 5 straipsnyje nurodyti steigiamos Institucijos uždaviniai; o kiekvienas uždavinys išsamiau apibūdintas atskiruose punktuose.

6 straipsnyje patikslinta, kaip Institucija didins fiziniams asmenims ir darbdaviams teikiamos informacijos apie teises ir pareigas darbo jėgos judumo srityse kokybę ir prieigą prie šios informacijos.

7 straipsnyje išdėstyta, kaip Institucija palengvins fizinių asmenų ir darbdavių dalyvavimą su darbo jėgos judumu susijusiose iniciatyvose ir naudojimąsi atitinkamomis paslaugomis, ir apibrėžiami konkretūs su tuo susiję uždaviniai. Jame taip pat nustatytas Institucijos vaidmuo EURES Europos koordinavimo centro valdymo procese.

8 straipsnyje dėl valstybių narių bendradarbiavimo ir informacijos mainų nustatyta, kaip tarpvalstybiniais atvejais bus skatinamas nacionalinių institucijų bendradarbiavimas ir spartinami informacijos mainai (1 dalis), aprašytas Institucijos vaidmuo remiant Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 įsteigtą Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracinę komisiją sprendžiant su to reglamento įgyvendinimu susijusius finansinius klausimus (2 dalis) ir pabrėžiamas Institucijos vaidmuo propaguojant naudojimąsi elektroninėmis priemonėmis ir skaitmeninėmis procedūromis (3 ir 4 dalys).

9 ir 10 straipsniuose paaiškinama, kaip Institucija koordinuos tarpvalstybinius suderintus ir bendrus patikrinimus: 9 straipsnyje pateikta išsamios informacijos apie suderintų ir bendrų patikrinimų organizavimą, paaiškinta, kad tokių veiksmų bus imamasi tik gavus atitinkamų valstybių narių sutikimą, nacionalinei institucijai paprašius arba Institucijos iniciatyva (1 dalis), nustatytas reikalavimas valstybėms narėms, kurios nusprendžia nedalyvauti suderintuose ar bendruose patikrinimuose, paaiškinti tokio sprendimo priežastis (2 dalis), suteikta galimybė valstybėms narėms atlikti bendrus patikrinimus net tais atvejais, kai dalyvauti nusprendžia ne visos valstybės narės, susijusios su suderintu ar bendru patikrinimu (3 dalis). 10 straipsnyje nustatyta praktinė suderintų ar bendrų patikrinimų vykdymo, koordinuojant Institucijai, tvarka.

11 straipsnyje išdėstytos Institucijos analitinė ir rizikos vertinimo funkcijos, susijusios su tarpvalstybiniais darbo jėgos judumo aspektais, ir išsamiai pristatyta veikla ir kontekstas, kuriame atliekamas šis darbas.

12 straipsniu Institucijai suteikiami įgaliojimai remti valstybes nares padedant joms didinti pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti nuoseklų, tinkamą ir veiksmingą atitinkamos Sąjungos teisės taikymą ir vykdymą, ir nustatyti specialūs Institucijos veiksmai, kuriais įgyvendinamas šis uždavinys.

13 straipsnyje dėl tarpininkavimo aprašytas Institucijos uždavinys spręsti valstybių narių ginčus.

14 straipsnyje apibrėžtas Institucijos vaidmuo skatinant bendradarbiavimą tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju.

15 straipsnio nuostatomis įtvirtinamas Institucijos bendradarbiavimas su kitomis decentralizuotomis Sąjungos agentūromis.

16 straipsniu užtikrinama, kad visa Institucijos veikla, susijusi su valstybių narių informacijos mainų procedūrų skaitmenizavimu, bus vykdoma laikantis atitinkamos sąveikumo sistemos ir bazinės duomenų architektūros principų.

III skyriuje aprašytas Institucijos organizavimas ir išsamiai pristatoma jos struktūra.

17 straipsnyje nustatyta Institucijos administracinė ir valdymo struktūra, apimanti valdybą, vykdomąjį direktorių ir suinteresuotųjų subjektų grupę. Jame taip pat numatyta galimybė Institucijai suburti specialias darbo ir ekspertų grupes konkretiems uždaviniams spręsti.

18–22 straipsniuose išsamiai išdėstytos valdybos veikimo taisyklės. Šiame skirsnyje taip pat aptariama valdybos sudėtis, funkcijos, su pirmininku susijusios taisyklės, posėdžiai ir balsavimo tvarka.

23 straipsnyje nurodoma vykdomojo direktoriaus atsakomybė.

24 straipsnyje numatomas su Institucija susietos suinteresuotųjų subjektų grupės subūrimo klausimas, kad tokiame forume būtų galima konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais įvairiais su Institucijos uždaviniais susijusiais klausimais.

Į IV skyrių įtrauktos Institucijos biudžeto sudarymo ir struktūros nuostatos.

V skyriaus nuostatomis apibrėžiamas Institucijos personalo valdymas, be kita ko, bendrosios darbuotojų, vykdomojo direktoriaus, nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų, deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų darbuotojų taisyklės.

VI skyriuje pateikiamos bendrosios ir baigiamosios nuostatos, įskaitant nuostatas, susijusias su Institucijos darbuotojų privilegijomis ir imunitetais, kalbų vartojimu, skaidrumo ir komunikacijos taisyklėmis, kova su sukčiavimu, saugumu ir informacijos apsauga bei atsakomybe. Jame taip pat nustatyta, kad Komisija reguliariai vertins Institucijos veiklos rezultatus. Be to, šiame skyriuje pateikiama nuostatų dėl Europos ombudsmeno atliekamų administracinių tyrimų ir dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis. Taip pat aptariami susitarimai dėl būstinių ir veiklos sąlygos bei Institucijos veiklos pradžia.

46 straipsnyje nurodyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 pakeitimai.

47 straipsnyje nurodyti Reglamento (EB) Nr. 987/2009 pakeitimai.

48 straipsnyje nurodyti Reglamento (ES) Nr. 492/2011 pakeitimai.

49 straipsnyje nurodyti Reglamento (ES) 2016/589 pakeitimai.

50 straipsniu panaikinamas Sprendimas 2009/17/EB ir Sprendimas (ES) 2016/344.

51 straipsnis skirtas šio reglamento įsigaliojimo nuostatai.

2018/0064 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija

(tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnį, 48 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 34 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 35 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra esminiai Sąjungos vidaus rinkos principai, įtvirtinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

(2)pagal ES sutarties 3 straipsnį Sąjunga turi kurti itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą. Pagal SESV 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius, inter alia, su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat su aukšto lygio švietimo, mokymo ir žmogaus sveikatos apsaugos propagavimu;

(3)2017 m. lapkričio 17 d. socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Geteborge Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį. Tame aukščiausiojo lygio susitikime priminta, kad pirmenybė turėtų būti teikiama žmonėms, kad reikia toliau plėtoti Sąjungos socialinį aspektą ir skatinti konvergenciją dirbant visais lygmenimis; tai patvirtinta ir 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

(4)kaip nustatyta Bendroje deklaracijoje dėl 2018–2019 m. teisėkūros prioritetų, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija yra įsipareigoję imtis veiksmų, kuriais būtų stiprinamas Sąjungos socialinis aspektas, tobulinant socialinės apsaugos sistemų koordinavimą 36 , apsaugant darbuotojus nuo rizikos sveikatai darbo vietoje 37 , užtikrinant sąžiningas sąlygas visiems Sąjungos darbo rinkų dalyviams taikant modernizuotas darbuotojų komandiravimo taisykles 38 ir užtikrinant dar geresnį tarpvalstybinį Sąjungos teisės vykdymą;

(5)turėtų būti įsteigta Europos darbo institucija (toliau – Institucija), kuri padėtų didinti teisingumą ir pasitikėjimą bendrojoje rinkoje. Šiuo tikslu Institucija turėtų padėti valstybėms narėms ir Komisijai didinti fizinių asmenų ir darbdavių prieigą prie informacijos apie jų teises ir pareigas tarpvalstybinio darbo jėgos judumo atveju ir galimybes naudotis atitinkamomis paslaugomis, remti taisyklių laikymąsi ir valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių sričių Sąjungos teisės taikymas, taip pat tarpininkauti ir padėti rasti sprendimus tarpvalstybinių ginčų ar tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju;

(6)Institucija turėtų vykdyti veiklą tarpvalstybinio darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityse, įskaitant laisvą darbuotojų judėjimą, darbuotojų komandiravimą ir itin judžių darbuotojų paslaugas. Ji taip pat turėtų stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su nedeklaruojamu darbu. Tais atvejais, kai Institucija, vykdydama savo veiklą, gauna informacijos apie įtariamus pažeidimus, įskaitant tose Sąjungos teisės srityse, kurios nepriklauso jos kompetencijai, pavyzdžiui, darbo sąlygų, sveikatos ir saugos taisyklių pažeidimus, arba apie neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, ji turėtų apie juos pranešti ir prireikus bendradarbiauti su Komisija, kompetentingomis Sąjungos įstaigomis ir nacionalinėmis institucijomis;

(7)Institucija turėtų prisidėti prie laisvo darbuotojų judėjimo, reglamentuojamo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 492/2011 39 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES 40 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/589 41 , skatinimo. Taip pat ji turėtų sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų komandiravimui, kuris yra reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB 42 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES 43 , be kita ko, remdama tų nuostatų vykdymą įgyvendinant visuotinai taikytinas kolektyvines sutartis, atsižvelgiant į valstybių narių praktiką. Ji taip pat turėtų padėti koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 44 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009 45 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1231/2010 46 ; taip pat Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1408/71 47 ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 574/72 48 ;

(8)tam tikrais atvejais, siekiant patenkinti konkretaus sektoriaus poreikius, buvo priimta to sektoriaus, pavyzdžiui, tarptautinio transporto, Sąjungos teisė. Institucija taip pat turėtų nagrinėti tokių konkretaus sektoriaus Sąjungos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 49 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 50 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 51 ir Direktyvos, kuria keičiama direktyva 2006/22/EB (COM(2017) 278) 52 , taikymo tarpvalstybinius aspektus;

(9)asmenys, patenkantys į Institucijos veiklos aprėptį, turėtų būti asmenys, kuriems taikoma Sąjungos teisė, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis, darbo ieškančius asmenis ir ekonomiškai neaktyvius asmenis; tai taip pat turėtų būti tiek Sąjungos, tiek trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Sąjungoje, pavyzdžiui komandiruoti darbuotojai, ES mėlynosios kortelės turėtojai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir ilgalaikiai gyventojai bei jų šeimos nariai;

(10)Institucijos įsteigimu neturėtų būti sukurta naujų teisių ar pareigų fiziniams asmenims ar darbdaviams, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus ir ne pelno organizacijas, nes Institucijos veikla jiems turėtų būti taikoma tiek, kiek jiems taikoma Sąjungos teisė, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį;

(11)kad sąžininga ir veiksminga vidaus rinka teiktų naudos, Institucija turėtų remti fizinių asmenų ir darbdavių judumo galimybes ir galimybes teikti paslaugas ar samdyti bet kurioje Sąjungos šalyje. Tai, be kita ko, apima tarpvalstybinio asmenų judumo skatinimą, palengvinant naudojimąsi tarpvalstybinio judumo paslaugomis, pavyzdžiui, darbo, stažuotės ar pameistrystės vietų paklausos ir pasiūlos tarpvalstybinės atitikties nustatymo paslauga, ar remiant tokias judumo iniciatyvas kaip „Tavo pirmasis EURES darbas“ ar „ErasmusPro“. Institucija taip pat turėtų prisidėti prie informacijos, įskaitant informaciją apie Sąjungos teise suteiktas teises ir pareigas, skaidrumo didinimo ir galimybių fiziniams asmenims ir darbdaviams gauti paslaugas gerinimo, bendradarbiaujant su kitomis Sąjungos informacijos tarnybomis, pavyzdžiui, „Jūsų Europos patarėju“, ir visapusiškai išnaudojant portalą „Jūsų Europa“, kuris taps būsimų bendrųjų skaitmeninių vartų 53 pagrindu, ir užtikrinant jame teikiamos informacijos nuoseklumą;

(12)šiais tikslais Institucija turėtų bendradarbiauti su kitų susijusių Sąjungos iniciatyvų vykdytojais ir tinklais, visų pirma su Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu (VUT tinklu) 54 , Europos įmonių tinklu 55 , „Border Focal Point“ 56 ir SOLVIT 57 , taip pat su atitinkamomis nacionalinėmis tarnybomis (pavyzdžiui, įstaigomis, atsakingomis už lygių galimybių skatinimą ir už Sąjungos darbuotojų ir jų šeimos narių rėmimą), kurias valstybės narės paskyrė įgyvendindamos Direktyvą 2014/54/ES, ir su nacionaliniais kontaktiniais centrais, paskirtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES 58 , kurių uždavinys – teikti su sveikatos priežiūra susijusią informaciją. Institucija taip pat turėtų išnagrinėti galimas sąsajas su Europos paslaugų e. kortele 59 , visų pirma tiems atvejams, kai valstybės narės nusprendžia pranešti apie komandiruotus darbuotojus nusprendžia pranešti per e. kortelės platformą. Institucija turėtų perimti iš Komisijos Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) Europos koordinavimo centro, įsteigto Reglamentu (ES) 2016/589, valdymą, be kita ko, nustatyti naudotojų poreikius ir komercinius reikalavimus, susijusius su EURES portalo veiksmingumu ir atitinkamomis IT paslaugomis, tačiau ji neperims IT paslaugų teikimo, IT infrastruktūros veikimo ir plėtotės, kuriais ir toliau rūpinsis Komisija;

(13)siekiant tinkamai, nesudėtingai ir veiksmingai taikyti Sąjungos teisę, Institucija turėtų remti valstybių narių bendradarbiavimą ir laiku vykdomus informacijos mainus. Drauge su kitais Institucijos darbuotojais nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnai turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų laikomasi bendradarbiavimo prievolės, paspartinti tarpusavio mainus taikant procedūras, kuriomis siekiama sumažinti vėlavimą, ir užmegzti ryšius su kitais nacionaliniais ryšių biurais, įstaigomis ir kontaktiniais centrais, įsteigtais pagal Sąjungos teisę. Institucija turėtų skatinti taikyti novatoriškus rezultatyvaus ir rezultatyvaus bei veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo metodus, įskaitant tokias elektroninių duomenų mainų priemones kaip Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų (EESSI) sistema ir Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI), ir prisidėti prie tolesnio procedūrų skaitmeninimo bei gerinti IT priemones, naudojamas nacionalinių institucijų informacijos mainams;

(14)siekdama padidinti valstybių narių pajėgumus šalinti tarpvalstybinius pažeidimus, susijusius su savo veiklos srities Sąjungos teise, Institucija turėtų remti nacionalines institucijas, atliekančias suderintus ir bendrus patikrinimus, be kita ko, palengvindama patikrinimų įgyvendinimą pagal Direktyvos 2014/67/ES 10 straipsnį. Patikrinimai turėtų būti vykdomi valstybės narės prašymu arba Institucijai pasiūlius ir valstybei narei sutikus. Institucija turėtų teikti strateginę, logistinę ir techninę pagalbą valstybėms narėms, dalyvaujančioms suderintuose ar bendruose patikrinimuose, visapusiškai laikantis konfidencialumo reikalavimų. Patikrinimai turėtų būti vykdomi gavus atitinkamos valstybės narės sutikimą ir visapusiškai laikantis jos nacionalinės teisės sistemos, o suderintų ir bendrų patikrinimų rezultatai turi būti vertinami pagal nacionalinę teisę;

(15)kad galėtų nustatyti naujas darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo tendencijas, problemas ar spragas, Institucija turėtų įgyti analitinių ir rizikos vertinimo pajėgumų. Be kita ko, ji turėtų gebėti atlikti darbo rinkos analizes ir tyrimus bei tarpusavio vertinimą. Institucija turėtų stebėti potencialų įgūdžių ir tarpvalstybinio darbo jėgos judėjimo disbalansą ir galimą poveikį teritorinei sanglaudai. Institucija taip pat turėtų prisidėti prie rizikos vertinimo, kaip nurodyta Direktyvos 2014/67/ES 10 straipsnyje. Institucija turėtų užtikrinti sinergiją ir veiklos papildomumą su kitomis Sąjungos agentūromis, tarnybomis ar tinklais. Tai, be kita ko, reiškia, kad jie turėtų siekti gauti SOLVIT ir panašių tarnybų duomenis apie pasikartojančias problemas, kurias patiria žmonės ir įmonės, naudodamiesi savo teisėmis Institucijos veiklos srityje. Institucija taip pat turėtų supaprastinti ir racionalizuoti duomenų rinkimo veiklą, vykdomą pagal atitinkamą jos veiklos srities Sąjungos teisę; Jokių naujų ataskaitų teikimo prievolių valstybėms narėms dėl to nebus nustatyta;

(16)kad padidintų nacionalinių institucijų pajėgumus ir savo veiklos srities Sąjungos teisės taikymo nuoseklumą, Institucija turėtų teikti joms operatyvinę pagalbą, be kita ko, rengti praktines gaires, sukurti mokymo ir tarpusavio mokymosi programas, remti savitarpio pagalbos projektus, skatinti darbuotojų mainus, kaip numatyta Direktyvos 2014/67/ES 8 straipsnyje, ir padėti valstybėms narėms organizuoti informuotumo didinimo kampanijas, kuriose fiziniai asmenys ir darbdaviai būtų informuojami apie teises ir pareigas. Institucija turėtų skatinti gerosios patirties mainus, skaidą ir įgyvendinimą;

(17)Institucija turėtų suteikti valstybių narių ginčų, susijusių su jos veiklos srities Sąjungos teisės taikymu, sprendimo platformą. Ginčų sprendimas turėtų būti grindžiamas dialogu ir taikinimo mechanizmais, jau veikiančiais socialinės apsaugos koordinavimo srityje, kuriuos palankiai vertina pačios valstybės narės 60 ir kurių svarbą yra pripažinęs Teisingumo Teismas 61 . Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė kreiptis į Instituciją ir prašyti jos tarpininkauti laikantis specialiai šiam tikslui parengtų standartinių procedūrų. Institucija turėtų spręsti tik valstybių narių ginčus, o fiziniai asmenys ir darbdaviai, patiriantys problemų, susijusių su Sąjungos teisėmis, turėtų ir toliau kreiptis į nacionalines ir Sąjungos tarnybas, atsakančias už tokių problemų sprendimą, pavyzdžiui, tinklą SOLVIT, kuriam Institucija ir turėtų perduoti tokius klausimus. Tinklui SOLVIT taip pat turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į Instituciją, kad ši apsvarstytų probleminius atvejus, kurių negalima išspręsti dėl nacionalinių administracijų skirtumų;

(18)Institucija, siekdama palengvinti darbo rinkų korekcijos valdymą, turėtų sudaryti palankesnes suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo sąlygas, kad būtų šalinami darbo rinkų sutrikimai, darantys poveikį daugiau nei vienai valstybei narei, tokie kaip restruktūrizavimas ar dideli projektai, darantys poveikį užimtumui pasienio regionuose;

(19)Europos sąveikumo sistemoje 62 pateikiama principų ir rekomendacijų, kaip būtų galima pagerinti sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą viešųjų paslaugų teikimą, užmegzti organizacijų ir tarpvalstybinius ryšius, supaprastinti ištisinio skaitmeninio keitimosi duomenimis procesus ir užtikrinti, kad sąveikumo principai būtų remiami tiek esamais, tiek naujais teisės aktais. Europos bazinė sąveikumo architektūra (EIRA) yra tipiška struktūra, kurią sudaro principai ir gairės, taikomi įgyvendinant sąveikumo sprendimus 63 . Tiek Europos sąveikumo sistema, tiek EIRA turėtų padėti Institucijai priimti sprendimus, susijusius su sąveikumo klausimais;

(20)Institucija turėtų būti valdoma ir veikti pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų principus;

(21)siekiant užtikrinti veiksmingą Institucijos veikimą, valdyboje turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms ir Komisijai. Nustatant valdybos sudėtį, įskaitant pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimą, turi būti paisoma lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Siekiant rezultatyvaus ir veiksmingo Institucijos veikimo, valdyba turėtų priimti metinę darbo programą, vykdyti funkcijas, susijusias su Institucijos biudžetu, priimti Institucijai taikytinas finansines taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių ir nustatyti procedūras, kurių vykdomasis direktorius turėtų laikytis priimdamas sprendimus, susijusius su operatyviniais Institucijos uždaviniais. Šalių, kurios nėra Sąjungos valstybės narės, tačiau taiko Sąjungos taisykles Institucijos veiklos srityje, atstovai valdybos posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojų teisėmis;

(22)nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams, valdyba ir vykdomasis direktorius pareigas turėtų vykdyti visiškai nepriklausomai ir veikti viešojo intereso labui;

(23)Institucija turėtų per specialią suinteresuotųjų subjektų grupę tiesiogiai naudotis atitinkamų savo veiklos srities suinteresuotųjų subjektų ekspertinėmis žiniomis. Tų grupių nariai turėtų būti Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovai. Vykdydama savo veiklą, Suinteresuotųjų subjektų grupė tinkamai atsižvelgs į Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto, įsteigto Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, ir Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto, įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 492/2011, nuomonę ir naudosis jų ekspertinėmis žiniomis;

(24)siekiant užtikrinti visišką Institucijos savarankiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skiriamas nepriklausomas biudžetas, daugiausia finansuojamas įplaukomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto, savanoriškais finansiniais valstybių narių įnašais ir trečiųjų šalių, dalyvaujančių Institucijos veikloje, įnašais. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais jai taip pat turėtų būti suteikta galimybė sudaryti įgaliojimo susitarimus ar gauti ad hoc dotacijas ir imti mokestį už leidinius ar bet kokias kitas Institucijos paslaugas;

(25)taikant šį reglamentą asmens duomenys turėtų būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/679 64 arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 65 , atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas. Tai, be kita ko, reiškia, kad reikia nustatyti atitinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų įvykdytos šiais reglamentais nustatytos prievolės, visų pirma susijusios su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis;

(26)kad būtų užtikrintas Institucijos veiklos skaidrumas, jai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 66 . Pagal SESV 228 straipsnį Europos ombudsmenui turėtų būti suteikta teisė tikrinti Institucijos veiklą;

(27)Institucijai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 67 ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų;

(28)Valstybė narė, kurioje bus Institucijos būstinė, turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas;

(29)siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias darbo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, Institucijos darbuotojams ir vykdomajam direktoriui turėtų būti taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – Įdarbinimo sąlygos), nustatyti Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (toliau kartu – Tarnybos nuostatai), įskaitant profesinę paslaptį ar kitus lygiaverčius konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles;

(30)neperžengiant atitinkamos kompetencijos ribų, Institucija turėtų bendradarbiauti su kitomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su užimtumo ir socialinės politikos sričių agentūromis – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu („Eurofound“), Europos profesinio mokymo plėtros centru („Cedefop“), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir Europos mokymo fondu (ETF), o kovos su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis srityje – su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu), ir naudotis jų ekspertinėmis žiniomis bei maksimaliai padidinti sinergiją;

(31)siekdama tarpvalstybinio darbo jėgos judumo srityje veikiančių dabartinių įstaigų veiklą papildyti operatyvine veikla, Institucija turėtų perimti Techninio laisvo darbuotojų judėjimo komiteto, įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 492/2011, Darbuotojų komandiravimo ekspertų komiteto, įsteigto Komisijos sprendimu 2009/17/EB 68 ir Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2016/344 69 , uždavinius. Įsteigus Instituciją, šios įstaigos turėtų nustoti veikusios;

(32)Institucija turėtų papildyti veiklą, kurią vykdo Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 (toliau – Administracinė komisija), įgyvendindama reglamentavimo uždavinius, susijusius su Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 taikymu. Tačiau Institucija turėtų perimti operatyvinius uždavinius, šiuo metu vykdomus Administracinės komisijos, pavyzdžiui, tarpininkauti valstybėms narėms, suburti forumą, skirtą spręsti finansinius klausimus, susijusius su Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 taikymu, ir perimti tais reglamentais įsteigtos Audito valdybos funkcijas bei klausimus, susijusius su elektroninių duomenų mainais ir IT priemonėmis, kad būtų lengviau taikyti tuos reglamentus, perimant tais reglamentais įsteigtos Techninės duomenų tvarkymo komisijos funkcijas;

(33)Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamasis komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, ir Laisvo darbuotojų judėjimo patariamasis komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 492/2011, veikia kaip socialinių partnerių ir nacionalinių valdžios institucijų konsultacijų forumai. Institucija turėtų prisidėti prie jų darbo ir gali dalyvauti jų posėdžiuose;

(34)kad būtų atsižvelgta į šią naują institucinę sąrangą, reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (EB) Nr. 987/2009, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 turėtų būti pakeisti, o Sprendimas 2009/17/EB ir Sprendimas (ES) 2016/344 – panaikinti;

(35)SESV aiškiai pripažįstama nacionalinių darbo santykių sistemų įvairovė ir socialinių partnerių nepriklausomumas. Dalyvavimas Institucijos veikloje nedaro poveikio nei valstybių narių kompetencijai, įsipareigojimams ir atsakomybei pagal, inter alia, atitinkamas ir taikytinas Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, kaip antai Konvenciją Nr. 81 dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje, nei valstybių narių įgaliojimams reglamentuoti nacionalinius darbo santykius, tarpininkauti sprendžiant šios srities klausimus ir vykdyti stebėseną, visų pirma kiek tai susiję su kolektyvinių derybų teise ir teise imtis kolektyvinių veiksmų;

(36)šio reglamento tikslų remti laisvą darbuotojų ir paslaugų judėjimą ir prisidėti prie didesnio teisingumo vidaus rinkoje valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio šios veiklos pobūdžio ir dėl aktyvesnio valstybių narių bendradarbiavimo reikmės tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Principai

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu įsteigiama Europos darbo institucija (toliau – Institucija).

2.Institucija padeda valstybėms narėms ir Komisijai tvarkyti su tarpvalstybiniu darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimu Sąjungoje susijusius reikalus.

2 straipsnis

Tikslai

Institucijos tikslas – padėti užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą vidaus rinkoje. Šiuo tikslu Institucija:

(a)padeda fiziniams asmenims ir darbdaviams gauti informaciją apie teises ir pareigas bei gauti atitinkamas paslaugas;

(b)remia valstybių narių bendradarbiavimą atitinkamos Sąjungos teisės tarpvalstybinio įgyvendinimo srityje, be kita ko, sudaro palankesnes sąlygas bendriems patikrinimams;

(c)tarpininkauja ir padeda rasti sprendimą kilus tarpvalstybiniam nacionalinių institucijų ginčui ar tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju.

3 straipsnis

Teisinis statusas

1.Institucija yra Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

2.Visose valstybėse narėse Institucija naudojasi plačiausiu teisnumu , pagal jų įstatymus suteikiamu juridiniams asmenims. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

4 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra [x].

II skyrius

Institucijos uždaviniai

5 straipsnis

Institucijos uždaviniai

Siekdama tikslų Institucija atlieka tokius uždavinius:

(a)padeda fiziniams asmenims ir darbdaviams gauti informaciją apie teises ir pareigas tarpvalstybinės veiklos atveju bei gauti tarpvalstybinio darbo jėgos judumo paslaugas, remiantis 6 ir 7 straipsniais;

(b)padeda nacionalinėms institucijoms bendradarbiauti ir dalytis informacija siekiant veiksmingai vykdyti atitinkamą Sąjungos teisę, remiantis 8 straipsniu;

(c)koordinuoja ir remia suderintus ir bendrus patikrinimus, remiantis 9 ir 10 straipsniais;

(d)atlieka tarpvalstybinio darbo jėgos judumo analizę ir rizikos vertinimą, remiantis 11 straipsniu;

(e)padeda valstybėms narėms didinti pajėgumus veiksmingai vykdyti atitinkamą Sąjungos teisę, remiantis 12 straipsniu;

(f)tarpininkauja valstybių narių institucijų ginčuose dėl atitinkamos Sąjungos teisės taikymo, remiantis 13 straipsniu;

(g)padeda suinteresuotiesiems subjektams bendradarbiauti tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju, remiantis 14 straipsniu.

6 straipsnis

Informacija apie tarpvalstybinį darbo jėgos judumą

Institucija didina fiziniams asmenims ir darbdaviams teikiamos informacijos pasiūlą, kokybę ir prieinamumą, kad būtų paskatintas darbo jėgos judumas visoje Sąjungoje, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/589 dėl EURES ir Reglamentu [dėl bendrųjų skaitmeninių vartų – COM(2017) 256]. Šiuo tikslu Institucija:

(a)teikia atitinkamą informaciją apie fizinių asmenų teises ir pareigas tarpvalstybinio judumo darbo tikslais atveju;

(b)skatina galimybes remti fizinių asmenų judumą darbo tikslais, be kita ko, teikia informaciją apie mokymosi, įskaitant kalbos, galimybes;

(c)teikia atitinkamą informaciją darbdaviams apie darbo srities taisykles ir gyvenimo bei darbo sąlygas, taikytinas tarpvalstybiniu mastu judiems darbuotojams, įskaitant komandiruotus darbuotojus;

(d)padeda valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus teikti ir sudaryti galimybes gauti informaciją apie laisvą darbuotojų judėjimą, kaip nustatyta Direktyvos 2014/54/ES 6 straipsnyje, ir apie komandiruotus darbuotojus, kaip nustatyta Direktyvos 2014/67/ES 5 straipsnyje;

(e)padeda valstybėms narėms gerinti atitinkamų nacionalinių informavimo paslaugų tikslumą, išsamumą ir naudojimo patogumą, laikantis kokybės kriterijų, nustatytų Reglamente [dėl bendrųjų skaitmeninių vartų – COM(2017) 256];

(f)padeda valstybėms narėms racionalizuoti informacijos ir paslaugų, susijusių su savanorišku tarpvalstybiniu judumu, teikimą fiziniams asmenims ir darbdaviams, visapusiškai atsižvelgdama į valstybių narių kompetenciją.

7 straipsnis

Galimybė gauti tarpvalstybinio darbo jėgos judumo paslaugas

1.Institucija fiziniams asmenims ir darbdaviams teikia paslaugas, palengvinančias darbo jėgos judumą Sąjungoje. Šiuo tikslu Institucija:

(a)skatina iniciatyvų, kuriomis remiamas tarpvalstybinis fizinių asmenų judumas, įskaitant tikslines judumo programas, plėtotę;

(b)užtikrina galimybes gauti darbo, stažuotės ar pameistrystės vietų pasiūlos ir darbo ieškančių asmenų CV ir paraiškų tarpvalstybinės atitikties nustatymą, visų pirma per EURES;

(c)bendradarbiauja su kitų Sąjungos iniciatyvų vykdytojais ir tinklais, tokiais kaip Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, Europos įmonių tinklas ir „Border Focal Point“, visų pirma siekdama nustatyti ir pašalinti tarpvalstybinio darbo jėgos judumo kliūtis;

(d)padeda bendradarbiauti kompetentingoms nacionalinio lygmens tarnyboms, paskirtoms pagal Direktyvą 2014/54/ES, kad jos galėtų fiziniams asmenims ir darbdaviams teikti su tarpvalstybiniu judumu susijusią informaciją, gaires ir pagalbą, ir nacionaliniams kontaktiniams centrams, paskirtiems pagal Direktyvą 2011/24/ES, kad jie galėtų teikti informaciją apie sveikatos priežiūrą.

2.Institucija valdo EURES Europos koordinavimo centrą ir užtikrina, kad jis vykdytų savo pareigas pagal Reglamento (ES) 2016/589 8 straipsnį, išskyrus techninių operacijų ir EURES portalo plėtotės bei susijusių IT paslaugų veiklos valdymą, kurį ir toliau vykdys Komisija. Institucija, vykdomajam direktoriui prisiimant atsakomybę, kaip nustatyta 23 straipsnio 4 dalies k punkte, užtikrina, kad ši veikla visiškai atitiktų taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus, įskaitant 37 straipsnyje nustatytą reikalavimą paskirti duomenų apsaugos pareigūną.

8 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas ir informacijos mainai

1.Institucija padeda valstybėms narėms bendradarbiauti ir remia veiksmingą bendradarbiavimo prievolės laikymąsi, įskaitant informacijos mainų srityje, kaip nustatyta Sąjungos teisėje, priklausančioje Institucijos kompetencijos sričiai.

Šiuo tikslu Institucija, nacionalinei institucijai paprašius ir siekdama paspartinti tarpusavio mainus, visų pirma:

(a)padeda nacionalinėms institucijoms nustatyti atitinkamus kitų valstybių narių nacionalinių institucijų kontaktinius centrus;

(b)palengvina tolesnę veiklą, susijusią su nacionalinių institucijų prašymais ir informacijos mainais, teikdama logistinę ir techninę pagalbą, įskaitant vertimo raštu ir žodžiu paslaugas, ir dalydamasi informacija apie bylos statusą;

(c)viešina gerąją patirtį ir ja dalijasi;

(d)padeda įgyvendinti tarpvalstybines vykdymo užtikrinimo (sankcijų ir baudų) procedūras;

(e)kas ketvirtį praneša Komisijai apie neišspręstus valstybių narių klausimus ir prireikus pasiūlo taikyti tarpininkavimo procedūrą pagal 13 straipsnį.

2.Institucija prisideda prie Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos darbo, spręsdama finansinius klausimus, susijusius su socialinės apsaugos koordinavimu, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 74 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 65, 67 ir 69 straipsniais.

3.Institucija skatina naudojimąsi elektroninėmis priemonėmis ir procedūromis, skirtomis nacionalinių institucijų informacijos mainams, įskaitant Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI) ir Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų (EESSI) sistemą.

4.Institucija skatina vadovautis novatorišku požiūriu į rezultatyvų ir veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir ieško valstybių narių elektroninių mainų mechanizmų panaudojimo galimybių, siekiant lengviau nustatyti sukčiavimo atvejus, teikdama Komisijai ataskaitas apie galimą tų mechanizmų tobulinimą.

9 straipsnis

Suderintų ir bendrų patikrinimų koordinavimas

1.Vienai ar kelioms valstybėms narėms paprašius, Institucija koordinuoja suderintus ar bendrus patikrinimus Institucijos kompetencijos srityse. Prašymą gali pateikti viena ar kelios valstybės narės. Institucija taip pat gali pasiūlyti atitinkamų valstybių narių institucijoms atlikti suderintą ar bendrą patikrinimą.

2.Jeigu valstybės narės institucija nusprendžia nedalyvauti ar neatlikti suderinto ar bendro patikrinimo, nurodyto 1 dalyje, ji tinkamai iš anksto raštu praneša Institucijai apie tokio sprendimo priežastis. Tokiais atvejais Institucija informuoja kitas susijusias nacionalines institucijas.

3.Suderintų ar bendrų patikrinimų organizavimas pradedamas tik gavus išankstinį visų dalyvaujančių valstybių narių sutikimą per nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnus. Jeigu viena ar daugiau valstybių narių atsisako dalyvauti suderintame ar bendrame patikrinime, kitos nacionalinės institucijos gali, jei tinkama, numatytą suderintą ar bendrą patikrinimą atlikti tik dalyvaujančiose valstybėse narėse. Valstybės narės, atsisakiusios dalyvauti patikrinime, informaciją apie planuojamą patikrinimą laiko konfidencialia.

10 straipsnis

Suderintų ir bendrų patikrinimų tvarka

1.Dalyvaujančių valstybių narių ir Institucijos susitarime dėl bendro patikrinimo (toliau – Bendro patikrinimo susitarimas) nustatomos tokios veiklos vykdymo sąlygos. Į bendro patikrinimo susitarimą gali būti įtraukta nuostatų, kuriomis nustatoma, kad bendri patikrinimai, dėl jų susitarus ir juos suplanavus, pradedami ilgai nedelsiant. Institucija parengia tokio susitarimo šabloną.

2.Suderinti ir bendri patikrinimai ir tolesnė su jais susijusi veikla vykdomi laikantis atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės.

3.Institucija valstybėms narėms, vykdančioms suderintus ar bendrus patikrinimus, teikia logistinę ir techninę pagalbą, kuri gali apimti vertimo raštu ir žodžiu paslaugas.

4.Institucijos darbuotojai gali dalyvauti suderintuose ar bendruose patikrinimuose, jei buvo gautas išankstinis valstybės narės, kurios teritorijoje jie teiktų savo pagalbą, sutikimas.

5.Nacionalinės institucijos, atliekančios suderintus ar bendrus patikrinimus, praneša Institucijai apie jų rezultatus savo valstybėje narėje ir apie tokio patikrinimo vykdymą apskritai.

6.Informacija apie suderintus ir bendrus patikrinimus įtraukiama į valdybai kas ketvirtį teikiamas ataskaitas. Metinė ataskaita apie Institucijos remtus patikrinimus įtraukiama į Institucijos metinės veiklos ataskaitą.

7.Tais atvejais, kai Institucija, vykdydama suderintus ar bendrus patikrinimus arba bet kokią kitą savo veiklą, gauna informacijos apie įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus, įskaitant tose srityse, kurios nepriklauso jos kompetencijai, ji praneša apie juos Komisijai ir prireikus atitinkamos valstybės narės nacionalinėms institucijoms.

11 straipsnis

Tarpvalstybinio darbo jėgos judumo analizė ir rizikos vertinimas

1.Institucija vertina tarpvalstybinių darbo jėgos srautų, pavyzdžiui, darbo rinkos disbalanso, su konkrečiu sektoriumi susijusių grėsmių ir pasikartojančių problemų, kurias dėl tarpvalstybinio judumo patiria fiziniai asmenys ir darbdaviai, riziką ir atlieka jų analizę. Šiuo tikslu Institucija užtikrina veiklos papildomumą su kitomis Sąjungos agentūromis ar tarnybomis, veikiančiomis, be kita ko, tokiose srityse kaip įgūdžių poreikių prognozavimas, sveikata ir sauga darbe, ir naudojasi jų ekspertinėmis žiniomis. Komisijai paprašius Institucija gali atlikti išsamias tikslines analizes ir tyrimus, skirtus konkretiems darbo jėgos judumo klausimams nagrinėti.

2.Institucija rengia nacionalinių institucijų ir tarnybų tarpusavio vertinimą siekdama:

(a)išnagrinėti klausimus, sunkumus ir konkrečias problemas, kurių gali atsirasti įgyvendinant ir praktiškai taikant Sąjungos teisę Institucijos kompetencijos srityje, ir užtikrinant praktinį jos vykdymą;

(b)didinti fiziniams asmenims ir verslui teikiamų paslaugų nuoseklumą;

(c)gerinti žinias apie skirtingas sistemas ir praktiką, taip pat tarpusavio supratimą ir įvertinti skirtingų politinių priemonių, įskaitant prevencijos ir atgrasymo priemones, veiksmingumą.

3.Institucija reguliariai teikia Komisijai ir susijusioms valstybėms narėms vertinimo rezultatus ir nurodo, kokiomis priemonėmis būtų galima šalinti nustatytus trūkumus.

4.Institucija kaupia valstybių narių parengtus ir pateiktus statistinius duomenis tose Sąjungos teisės srityse, kurios priklauso Institucijos kompetencijos sričiai. Taip Institucija siekia racionalizuoti dabartinę šių sričių duomenų rinkimo veiklą. Prireikus taikomas 16 straipsnis. Institucija palaiko ryšius su Komisija (Eurostatu) ir prireikus dalijasi duomenų rinkimo veiklos rezultatais.

12 straipsnis

Pajėgumų didinimo rėmimas

Institucija padeda valstybėms narėms didinti pajėgumus, taip siekiant skatinti nuoseklų Sąjungos teisės taikymą visose šio reglamento taikymo srityse. Institucija visų pirma vykdo tokią veiklą:

(a)rengia bendras valstybėms narėms skirtas gaires, įskaitant tarpvalstybinių patikrinimų gaires, taip pat bendras apibrėžtis ir sąvokas, remdamasi atitinkamu Sąjungos lygmens darbu;

(b)skatina ir remia savitarpio pagalbą, organizuojant tarpusavio ar grupinę veiklą, taip pat nacionalinių institucijų darbuotojų mainų ir delegavimo programas;

(c)propaguoja gerosios patirties ir praktikos, įskaitant atitinkamų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo pavyzdžius, mainus ir sklaidą;

(d)rengia sektorines ir tarpsektorines mokymo programas ir specialią mokymo medžiagą;

(e)remia informuotumo didinimo kampanijas, įskaitant fizinių asmenų ir darbdavių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), informavimo apie jų teises, pareigas ir galimybes kampanijas.

13 straipsnis

Tarpininkavimas valstybėms narėms

1.Tarp valstybių narių kilus ginčui dėl Sąjungos teisės šio reglamento taikymo srityje taikymo ar aiškinimo, Institucija gali atlikti tarpininkės vaidmenį.

2.Vienai iš su ginču susijusių valstybių narių paprašius, Institucija pradeda tarpininkavimo procedūrą savo Tarpininkavimo komisijoje, šiuo tikslu įsteigtoje pagal 17 straipsnio 2 dalį. Institucija taip pat gali pradėti tarpininkavimo procedūrą Tarpininkavimo komisijoje savo iniciatyva, be kita ko, gavusi informacijos iš SOLVIT, jei visos su ginču susijusios valstybės narės sutinka.

3.Kreipdamosi į Instituciją dėl tarpininkavimo, valstybės narės užtikrina, kad visi su byla susiję asmens duomenys yra nuasmeninti ir Institucija netvarko su byla susijusių asmenų asmens duomenų jokiu tarpininkavimo procedūros etapu.

4.Bylos, kurios nagrinėjamos nacionalinio ar Sąjungos lygmens teisme, Institucijos tarpininkavimo procedūrai neperduodamos.

5.Per tris mėnesius nuo Institucijos tarpininkavimo procedūros pabaigos susijusios valstybės narės Institucijai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi kaip tolesnių veiksmų, arba apie priežastis, dėl kurių tolesnių veiksmų nebuvo imtasi.

6.Institucija kas ketvirtį praneša Komisijai apie jos vykdomo tarpininkavimo procedūrų rezultatus.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju

Nacionalinėms institucijoms paprašius, Institucija gali sudaryti palankesnes suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo sąlygas, kad būtų šalinami darbo rinkų sutrikimai, darantys poveikį daugiau nei vienai valstybei narei, tokie kaip didelio masto restruktūrizavimas ar didelės apimties projektai, darantys poveikį užimtumui pasienio regionuose.

15 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis agentūromis

Institucija prireikus nustato bendradarbiavimo su kitomis decentralizuotomis Sąjungos agentūromis tvarką.

16 straipsnis

Sąveikumas ir informacijos mainai

Institucija koordinuoja, plėtoja ir taiko sąveikumo sistemas, kad užtikrintų informacijos mainus tarp valstybių narių ir su pačia Institucija. Tos sąveikumo sistemos grindžiamos ir remiamos Europos sąveikumo sistema 70 ir Europos bazine sąveikumo architektūra, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2015/2240 71 .

II skyrius

Institucijos organizavimas

17 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

1.Institucijos administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

(a)Valdyba, atliekanti 19 straipsnyje nustatytas funkcijas;

(b)vykdomasis direktorius, kuris vykdo 23 straipsnyje nustatytas pareigas;

(c)suinteresuotųjų subjektų grupė, atliekanti 24 straipsnyje nustatytas funkcijas.

2.Institucija gali suburti darbo ar ekspertų grupes, kurioms priklausytų valstybių narių ir (arba) Komisijos atstovai arba išorės ekspertai, atrinkti surengus atrankos procedūras, kurie vykdytų specifines užduotis arba spręstų specifinės politikos srities klausimus, be kita ko, sudaryti Tarpininkavimo komisiją, kad ji galėtų vykdyti savo uždavinius, kaip nustatyta šio reglamento 13 straipsnyje, ir specialią grupę finansiniams klausimams, susijusiems su Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 taikymu, spręsti, kaip nustatyta šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje.

Tokių darbo ir ekspertų grupių darbo tvarkos taisykles nustato Institucija, pasikonsultavusi su Komisija. Jei sprendžiami su socialinės apsaugos koordinavimu susiję klausimai, konsultuojamasi ir su Socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administracine komisija.

1 skirsnis

Valdyba

18 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės aukšto rango atstovą ir du Komisijos atstovai; visi jie turi balso teisę.

2.Kiekvienas valdybos narys turi pakaitinį narį. Tikrajam nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

3.Valdybos narius, atstovaujančius valstybei narei, ir pakaitinius narius skiria atitinkamos valstybės narės, atsižvelgdamos į jų žinias 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose srityse ir į jų vadovavimo, administracinius ir biudžeto valdymo įgūdžius.

Komisijai atstovausiančius narius skiria Komisija.

Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, valstybės narės ir Komisija stengiasi riboti savo atstovų kaitą. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.

4.Narių ir pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ši kadencija gali būti pratęsta.

5.Trečiųjų šalių, kurios taiko Sąjungos teisę šio reglamento taikymo srityse, atstovai valdybos posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojų teisėmis.

19 straipsnis

Valdybos funkcijos

1.Valdyba visų pirma:

(a)stebi Institucijos veiklą;

(b)dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina Institucijos metinį biudžetą ir vykdo kitas su Institucijos biudžetu susijusias funkcijas pagal IV skyrių;

(c)vertina ir priima konsoliduotąją metinę Institucijos veiklos ataskaitą, įskaitant įvykdytų uždavinių apžvalgą, ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams. Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai;

(d)vadovaudamasi 30 straipsniu, priima Institucijai taikomas finansines taisykles;

(e)atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, patvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

(f)priima savo narių (įskaitant Institucijos suinteresuotųjų subjektų grupės darbo ir ekspertų grupių, įsteigtų pagal 17 straipsnio 2 dalį, narius) interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet savo interneto svetainėje skelbia valdybos narių interesų deklaracijas;

(g)remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus, nurodytus 37 straipsnio 3 dalyje, ir reguliariai juos atnaujina;

(h)priima savo darbo tvarkos taisykles;

(i)priima Institucijos darbo ir ekspertų grupių, įsteigtų pagal 17 straipsnio 2 dalį, darbo tvarkos taisykles;

(j)vadovaudamasi 2 dalimi, Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatuose, o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose 72 (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

(k)vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(l)prireikus nustato vidaus audito pajėgumus;

(m)vadovaudamasi 32 straipsniu, skiria vykdomąjį direktorių ir prireikus pratęsia jo kadenciją arba atleidžia jį iš pareigų;

(n)skiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris savo pareigas vykdo visiškai savarankiškai;

(o)nustato suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal 24 straipsnį, narių ir pakaitinių narių atrankos tvarką ir juos skiria;

(p)gavusi vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, užtikrina adekvačius tolesnius veiksmus;

(q)atsižvelgdama į Institucijos veiklos poreikius ir patikimą finansų valdymą, priima visus sprendimus dėl Institucijos vidaus komitetų ir kitų įstaigų sukūrimo ir prireikus – keitimo;

(r)patvirtina Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, nurodytą 25 straipsnyje, prieš pateikdama jį Komisijos nuomonei gauti;

(s)gavusi Komisijos nuomonę priima bendrąjį programavimo dokumentą dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma ir laikantis 25 straipsnio.

2.Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai perduodami vykdomajam direktoriui ir nustatomos tų įgaliojimų perdavimo sustabdymo sąlygos. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perduoti kitiems asmenims.

3.Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių, valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdavimą vykdomajam direktoriui ir asmenims, kuriems jis tuos įgaliojimus perdavė, ir jais naudotis pati arba juos perduoti vienam iš savo narių arba kitam nei vykdomasis direktorius darbuotojui.

20 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1.Valdyba iš savo balso teisę turinčių narių renka pirmininką ir jo pavaduotoją ir siekia lyčių pusiausvyros. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balso teisę turinčių valdybos narių balsų dauguma.

Jeigu pirmuoju balsavimu nepasiekiama dviejų trečdalių dauguma, rengiamas antrasis balsavimas, kuriame pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami paprasta balso teisę turinčių valdybos narių balsų dauguma.

Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei bet kuriuo kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

21 straipsnis

Valdybos posėdžiai

1.Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.Institucijos vykdomasis direktorius svarstymuose dalyvauja be balso teisės.

3.Eiliniai valdybos posėdžiai vyksta bent du kartus per metus. Be to, ji posėdžiauja pirmininko, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

4.Valdyba bent kartą per metus rengia posėdžius su Suinteresuotųjų subjektų grupe.

5.Valdyba gali pakviesti dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis bet kurį kitą asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.

6.Pagal darbo tvarkos taisykles valdybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

7.Institucija teikia valdybai sekretoriato paslaugas.

22 straipsnis

Valdybos balsavimo taisyklės

1.Nedarant poveikio 19 straipsnio 1 dalies b punktui ir 32 straipsnio 8 daliai, valdyba sprendimus priima balso teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.Kiekvienas balso teisę turintis narys turi vieną balsą. Balso teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, jo balso teisė perduodama pakaitiniam nariui.

3.Pirmininkas balsuoja.

4.Vykdomasis direktorius nebalsuoja.

5.Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės, taip pat aplinkybės, kuriomis taikoma balsavimo raštu procedūra.

2 skirsnis

Vykdomasis direktorius

23 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.Vykdomasis direktorius vadovauja Institucijai. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas valdybai.

2.Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius Europos Parlamentui pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą.

3.Vykdomasis direktorius yra Institucijos teisinis atstovas.

4.Vykdomasis direktorius atsako už Institucijai šiuo reglamentu nustatytų uždavinių įgyvendinimą. Vykdomasis direktorius visų pirma atsako už:

(a)kasdienį Institucijos administravimą;

(b)Valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

(c)bendrojo programavimo dokumento projekto rengimą ir jo pateikimą valdybai tvirtinti;

(d)bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jo įgyvendinimą valdybai;

(e)konsoliduotosios metinės Institucijos veiklos ataskaitos rengimą ir jos pateikimą valdybai įvertinti ir tvirtinti;

(f)tolesnių veiksmų plano rengimą atsižvelgiant į vidaus arba išorės audito ataskaitų bei vertinimų išvadas ir OLAF tyrimus, taip pat pažangos ataskaitų teikimą Komisijai du kartus per metus ir reguliarų pažangos ataskaitų teikimą valdybai;

(g)Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas, įskaitant finansines nuobaudas;

(h)Institucijos kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir pateikimą valdybai tvirtinti;

(i)Institucijai taikytinų finansinių taisyklių rengimą ir pateikimą valdybai;

(j)Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir biudžeto įgyvendinimą;

(k)valdybos nustatytų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 nustatytų duomenų apsaugos prievolių, įgyvendinimą.

5.Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau Institucijos darbuotojų. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, valdybos ir susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) pritarimą. Veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Institucijos administracinių funkcijų dubliavimo. Gali prireikti su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) sudaryti susitarimą dėl būstinės.

3 skirsnis

Suinteresuotųjų subjektų grupė

24 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų grupės sukūrimas ir sudėtis

1.Siekiant palengvinti konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir pasinaudoti ekspertinėmis jų žiniomis tose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, prie Institucijos įsteigiama patariamoji suinteresuotųjų subjektų grupė.

2.Suinteresuotųjų subjektų grupė Institucijai teikia nuomones ir patarimus dėl Sąjungos teisės šio reglamento taikymo srityje taikymo ar vykdymo užtikrinimo.

3.Suinteresuotųjų subjektų grupei pirmininkauja vykdomasis direktorius ir ji posėdžiauja bent du kartus per metus vykdomojo direktoriaus iniciatyva ar Komisijai paprašius.

4.Suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro šeši Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovai, vienodai atstovaujantys profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms, ir du Komisijos atstovai.

5.Suinteresuotųjų subjektų grupės narius siūlo atitinkamos jų organizacijos ir skiria valdyba. Valdyba, laikydamasi tų pačių sąlygų, kokios taikomos skiriant narius, taip pat skiria pakaitinius narius, kurie automatiškai pakeičia nedalyvaujančius arba savo pareigų negalinčius eiti narius. Kiek įmanoma, laikomasi lyčių pusiausvyros ir siekiama adekvataus atstovavimo MVĮ.

6.Institucija teikia Suinteresuotųjų subjektų grupei sekretoriato paslaugas. Suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisykles tvirtina valdyba.

7.Institucija viešai skelbia Suinteresuotųjų subjektų grupės nuomones ir patarimus bei konsultacijų su ja rezultatus, išskyrus atvejus, kai taikomi konfidencialumo reikalavimai.

IV skyrius

Institucijos biudžeto sudarymas ir struktūra

1 skirsnis

Institucijos bendrasis programavimo dokumentas

25 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius rengia bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomas daugiametis ir metinis programavimas, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1271/2013 73  ir atsižvelgiant į Komisijos nustatytas gaires.

2.Valdyba kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. priima 1 dalyje nurodytą bendrojo programavimo dokumento projektą. Ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. ji perduoda jį ir visas paskesnes atnaujintas to dokumento versijas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Galutinai patvirtinus bendrąjį Sąjungos biudžetą, programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.

3.Ateinančių metų metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Metinė darbo programa turi derėti su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodoma, kokie uždaviniai buvo įtraukti, pakeisti arba išbraukti, palyginti su ankstesniais finansiniais metais. Jei Institucijai paskiriamas naujas uždavinys, valdyba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą.

Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma priimant pirminę metinę darbo programą. Valdyba gali perduoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.Daugiametėje darbo programoje išdėstomas bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat nurodoma kiekvienos veiklos finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių reikia iškeltiems tikslams pasiekti, sąmata.

Strateginis programavimas, kai tikslinga, atnaujinamas, atsižvelgiant visų pirma į 41 straipsnyje nurodyto įvertinimo rezultatus.

26 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų preliminarų Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir perduoda jį valdybai.

2.Valdyba, remdamasi 1 dalyje nurodytu preliminariu sąmatos projektu, tvirtina kitų finansinių metų preliminarų Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčiamas Komisijai.

4.Komisija šią sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda biudžeto valdymo institucijai.

5.Vadovaudamasi šiuo sąmatos projektu, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia, jos nuomone, reikalingo etatų plano sąmatą ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą ir bendrojo biudžeto projektą SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka teikia biudžeto valdymo institucijai.

6.Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo įnašo asignavimus.

7.Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą.

8.Valdyba tvirtina Institucijos biudžetą. Jis tampa galutiniu priėmus galutinį Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai koreguojamas.

9.Statybų projektų, galinčių turėti reikšmingą poveikį Institucijos biudžetui, atžvilgiu taikomos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 nuostatos.

2 skirsnis

Institucijos biudžeto pateikimas, vykdymas ir kontrolė

27 straipsnis

Biudžeto struktūra

1.Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Institucijos biudžete.

2.Institucijos biudžeto įplaukos ir išlaidos subalansuojamos.

3.Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Institucijos įplaukas sudaro:

(a)Sąjungos įnašas;

(b)savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai;

(c)trečiųjų šalių, dalyvaujančių Institucijos veikloje pagal 43 straipsnį, įnašai;

(d)galimas Sąjungos finansavimas, teikiamas sudarant įgaliojimo susitarimus, ar ad hoc dotacijos pagal 30 straipsnyje nurodytas Institucijos finansines taisykles ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas;

(e) mokesčiai už leidinius ar bet kokias kitas Institucijos paslaugas.

4.Institucijos išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės bei infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.

28 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.Institucijos biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius perduoda biudžeto valdymo institucijai visą su vertinimo procedūrų rezultatais susijusią informaciją.

29 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.Iki kitų finansinių metų kovo 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminarias finansines ataskaitas.

2.Iki kitų finansinių metų kovo 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui pastarojo nustatytu būdu ir formatu taip pat pateikia konsolidavimo tikslais reikalingą apskaitos informaciją.

3.Iki kitų finansinių metų kovo 31 d. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4.Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų, apskaitos pareigūnas savo atsakomybe parengia Institucijos galutines finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas pateikia valdybai, kad ši pareikštų nuomonę.

5.Valdyba pareiškia nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

6.Iki liepos 1 d. po kiekvienų finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.Nuoroda į interneto puslapius, kuriuose pateikiamos Institucijos galutinės finansinės ataskaitos, paskelbiama ne vėliau kaip kitų finansinių metų lapkričio 15 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.Vykdomasis direktorius iki rugsėjo 30 d. perduoda Audito Rūmams atsakymą į jų pateiktas pastabas. Šį atsakymą vykdomasis direktorius taip pat perduoda valdybai ir Komisijai.

9.Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu jam pateikia visą informaciją, kurios reikia siekiant sklandžiai atlikti atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kaip numatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje.

10.Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

30 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, išskyrus atvejus, kai taip nukrypti aiškiai reikia dėl Institucijos veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

V skyrius

Darbuotojai

31 straipsnis

Bendroji nuostata

Institucijos darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos 74 bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

32 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.Vykdomasis direktorius pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą įdarbinamas kaip Institucijos laikinasis darbuotojas.

2.Valdyba skiria vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros.

3.Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Institucijai atstovauja valdybos pirmininkas.

4.Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į būsimus Institucijos uždavinius ir iššūkius.

5.Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 4 dalyje nurodytą vertinimą, valdyba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

6.Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pasibaigus kumuliaciniam laikotarpiui negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

8.Sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, jo kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų valdyba priima dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma.

33 straipsnis

Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai

1.Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinį ryšių palaikymo pareigūną, kuris deleguojamas dirbti Institucijai jos būtinėje pagal 34 straipsnį.

2.Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai prisideda prie Institucijos uždavinių vykdymo, visų pirma palengvindami 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendradarbiavimą ir informacijos mainus ir veikdami kaip kontaktiniai Institucijos asmenys, kurie tiesiogiai arba per nacionalines institucijas atsako į savo valstybės narės klausimus ir į su ja susijusius klausimus.

3.Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai pagal savo valstybės narės teisę gali prašyti atitinkamų institucijų pateikti informaciją.

34 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.Be nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų, Institucija savo veiklos srityse gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus ir kitus darbuotojus, kurie nėra Institucijos darbuotojai.

2.Valdyba patvirtina būtinas įgyvendinimo nuostatas, taikomas deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, įskaitant nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus.

VI skyrius

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

35 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

36 straipsnis

Kalbų vartojimas

1.Institucijai taikomos Tarybos reglamento Nr. 1 75 nuostatos.

2.Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

37 straipsnis

Skaidrumas, asmens duomenų apsauga ir komunikacija

1.Institucijos saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001. Valdyba per šešis mėnesius nuo pirmo posėdžio dienos priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

2.Valdyba nustato priemones, kad būtų įvykdyti Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 nustatyti įsipareigojimai, visų pirma susiję su Institucijos duomenų apsaugos pareigūno paskyrimu ir duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis.

3.Institucija gali savo iniciatyva užsiimti komunikacijos veikla savo kompetencijos srityje. Komunikacijos veiklai skiriami ištekliai neturi trukdyti veiksmingai vykdyti 5 straipsnyje nurodytus uždavinius. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų valdybos priimtų komunikacijos ir sklaidos planų. 

38 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.Siekiant sudaryti palankias sąlygas kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2013, Institucija per šešis mėnesius nuo savo veiklos pradžios prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną, priima atitinkamas visiems jos darbuotojams taikomas nuostatas.

2.Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių iš Institucijos Sąjungos lėšų, auditą, remiantis dokumentais ir atliekant patikras vietoje.

3.Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras vietoje ir patikrinimus, kad nustatytų, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Institucijos finansuojama dotacija arba sutartimi.

4.Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į Institucijos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) aiškiai įgaliojami atlikti tokį auditą ir tyrimus pagal savo kompetenciją.

39 straipsnis

Saugumo taisyklės dėl įslaptintos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos

Institucija priima savo pačios saugumo taisykles, prilygstančias Komisijos saugumo taisyklėms, skirtoms Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, inter alia, keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas pagal Komisijos sprendimus (ES, Euratomas) 2015/443 76 ir (ES, Euratomas) 2015/444 77 .

40 straipsnis

Atsakomybė

1.Institucijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus pagal bet kurią Institucijos sudarytos sutarties nuostatą dėl arbitražo.

3.Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba jos darbuotojai eidami savo pareigas.

4.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5.Asmeninę Institucijos darbuotojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja jiems taikomų Tarnybos nuostatų ar Įdarbinimo sąlygų nuostatos.

41 straipsnis

Vertinimas

1.Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo datos, nurodytos 51 straipsnyje, o vėliau kas penkerius metus Komisija vertina Institucijos veiklos, susijusios su jos tikslais, įgaliojimais ir uždaviniais, rezultatus. Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti Institucijos įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinis poveikis, be kita ko, toliau didinant sinergiją ir derinant veiklą su agentūrų, veikiančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, veikla.

2.Komisija, nusprendusi, kad, atsižvelgiant į Institucijos tikslus, įgaliojimus ir uždavinius, nebetikslinga tęsti jos veiklą, gali siūlyti šį reglamentą atitinkamai pakeisti arba panaikinti.

3.Komisija vertinimo rezultatus pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

42 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Institucijos veiklą pagal SESV 228 straipsnį tiria Europos ombudsmenas.

43 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.Tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti, ir nepažeisdama valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijos, Institucija gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių, kurioms taikoma atitinkama Sąjungos darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo teisė, nacionalinėmis institucijomis.

Todėl Institucija gali, gavusi išankstinį Komisijos patvirtinimą, sudaryti darbinius susitarimus su trečiųjų šalių institucijomis. Tais susitarimais nesukuriama teisinių įpareigojimų Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

2.Institucijos veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga.

Remiantis atitinkamomis 1 dalies 1 pastraipoje nurodytų susitarimų nuostatomis, rengiant susitarimus visų pirma nurodomas atitinkamų trečiųjų šalių dalyvavimo Institucijos veikloje pobūdis, mastas ir būdas, ir į kuriuos, taip pat įtraukiamos nuostatos, susijusios su dalyvavimu Institucijos vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais. Tų susitarimų nuostatos dėl darbuotojų visais atvejais turi atitikti Tarnybos nuostatus.

3.Sudarydama tinkamą darbinį susitarimą su Institucijos vykdomuoju direktoriumi, Komisija užtikrina, kad Institucija veiktų pagal savo įgaliojimus ir esamą institucinę struktūrą.

44 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.Institucijos ir valstybės narės, kurioje bus būstinė, susitarime dėl Institucijos būstinės, sudarytame valdybai davus sutikimą ir ne vėliau kaip per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo, pateikiamos būtinos nuostatos dėl Institucijos įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiojoje valstybėje narėje taikytinos vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams.

2.Valstybė narė, kurioje bus Institucijos būstinė, užtikrina kuo geresnes sąlygas Institucijai sklandžiai ir tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį darbuotojų vaikų mokymą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

45 straipsnis

Institucijos veiklos pradžia

1.Institucija pradeda veikti per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

2.Kol Institucija įgis operacinių pajėgumų savo biudžetui vykdyti, už jos įsteigimą ir pirminę veiklą atsako Komisija. Šiuo tikslu:

(a)iki tol, kol savo pareigas pradės eiti pagal 32 straipsnį valdybos paskirtas vykdomasis direktorius, Komisija gali paskirti savo pareigūną laikinuoju vykdomuoju direktoriumi, einančiu vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;

(b)nukrypstant nuo 19 straipsnio 1 dalies j punkto ir iki 19 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo, laikinasis vykdomasis direktorius gali naudotis paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

(c)Komisija gali pasiūlyti pagalbą valdybai, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus Institucijos veiklai vykdyti, vadovaujant laikinajam vykdomajam direktoriui arba vykdomajam direktoriui;

(d)laikinasis vykdomasis direktorius, gavęs valdybos pritarimą, gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais Institucijos biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis pagal priimtą Institucijos etatų planą.

46 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 pakeitimai[, susiję su nuostatomis, kurios šiuo metu peržiūrimos; Komisija suderins savo pasiūlymą priėmus peržiūrėtą reglamentą]

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnyje įterpiamas na punktas:

„na) Europos darbo institucija – įstaiga, įsteigta Reglamentu [Institucijos steigimo reglamentas] ir nurodyta 74 straipsnyje;“;

(2)72 straipsnio g punktas pakeičiamas taip:

„g)    nustato veiksnius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant išlaidų, kurias patirs valstybių narių institucijos pagal šio reglamento nuostatas, ataskaitas ir suderina metines ataskaitas tarp minėtų įstaigų, remiantis 74 straipsnyje nurodytos Europos darbo institucijos ataskaita.“;

(3)73 straipsnis išbraukiamas;

(4)74 straipsnis pakeičiamas taip:

„74 straipsnis

Europos darbo institucija

1. Europos darbo institucija, vykdydama savo uždavinius, nustatytus [Institucijos steigimo reglamentu], padeda įgyvendinti šį reglamentą.

2. Kad prisidėtų prie Administracinės komisijos darbo, spręsdama finansinius klausimus, Europos darbo institucija:

(a)tikrina valstybių narių pateikiamų vidutinių metinių išlaidų nustatymo ir apskaičiavimo metodiką;

(b)renka reikiamus duomenis ir atlieka skaičiavimus, reikalingus kiekvienos valstybės narės metinei atsiskaitymų suvestinei parengti;

(c)periodiškai teikia Administracinei komisijai šio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento įgyvendinimo ataskaitas, didžiausią dėmesį skirdama finansiniams klausimams;

(d)teikia duomenis ir ataskaitas, reikalingus Administracinės komisijos sprendimams priimti pagal 72 straipsnio g punktą;

(e)teikia Administracinei komisijai aktualius pasiūlymus, taip pat ir dėl šio reglamento, pagal a, b ir c punktus;

(f)atlieka visus Administracinės komisijos perduotus darbus, tyrimus ir užduotis.

3. Kad prisidėtų prie Administracinės komisijos darbo, spręsdama techninius klausimus, Europos darbo institucija siūlo Administracinei komisijai bendras duomenų tvarkymo architektūros taisykles, visų pirma susijusias su saugumu ir standartų naudojimu. Prieš Administracinei komisijai priimant sprendimus pagal 72 straipsnio d punktą Europos darbo institucija teikia ataskaitas ir pagrįstas nuomones.

4. Tarp institucijų ar įstaigų kilus ginčui dėl šio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento taikymo, Europos darbo institucija tarpininkauja pagal [Institucijos steigimo reglamento 13 straipsnį dėl tarpininkavimo].“;

(5)76 straipsnio 6 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Jeigu sprendimo nerandama per pagrįstą laikotarpį, atitinkamos valdžios institucijos gali prašyti Europos darbo institucijos įsikišti.“.

47 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 pakeitimai[, susiję su nuostatomis, kurios šiuo metu peržiūrimos; Komisija suderins savo pasiūlymą priėmus peržiūrėtą reglamentą]

Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnio 2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f) Europos darbo institucija – pagrindinio reglamento 74 straipsnyje nurodyta įstaiga.“;

(1)5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Jei atitinkamoms įstaigoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią dokumentą gavusi įstaiga pateikė prašymą, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į Europos darbo instituciją. Europos darbo institucija mėgina rasti sprendimą laikydamasi tvarkos, nustatytos [Institucijos steigimo reglamento 13 straipsnyje dėl tarpininkavimo].“;

(2)6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jei atitinkamoms įstaigoms ar valdžios institucijoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo tos dienos, kurią kilo 1 arba 2 dalyje nurodytas nesutarimas, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į Europos darbo instituciją. Europos darbo institucija siekia rasti sprendimą laikydamasi tvarkos, nustatytos [Institucijos steigimo reglamento 13 straipsnyje dėl tarpininkavimo].“;

(3)65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnis

Pranešimas apie vidutines metines išlaidas

1. Apie kiekvienos amžiaus grupės vieno asmens tam tikrais metais patirtų vidutinių metinių išlaidų sumą Europos darbo institucijai pranešama ne vėliau kaip iki antrųjų metų po tų metų, apie kuriuos informuojama, pabaigos.

2. Vidutinės metinės išlaidos, apie kurias pranešama laikantis 1 dalies, kasmet skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje gavus Administracinės komisijos sutikimą.

3. Valstybė narė, kuri negali nurodyti konkrečių metų vidutinių išlaidų iki 1 dalyje nurodyto termino, iki to paties termino teikia prašymą Administracinei komisijai ir Europos darbo institucijai leisti taikyti vidutines metines išlaidas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje vienais metais anksčiau nei metai, kuriais reikia pranešti apie tas išlaidas. Tokį prašymą teikiančios valstybės narės prašoma paaiškinti priežastis, dėl kurių ji negali nurodyti konkrečių metų vidutinių išlaidų. Jeigu Administracinė komisija, atsižvelgusi į Europos darbo institucijos nuomonę, patvirtina valstybės narės prašymą, vidutinės metinės išlaidos dar kartą paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. 3 dalyje nustatytos išimties negalima taikyti kelis metus paeiliui.“;

(4)67 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Europos darbo institucija palengvina galutinį sąskaitų uždarymą tais atvejais, kai ginčas negali būti išspręstas per 6 dalyje nustatytą laikotarpį ir, gavusi vienos iš šalių pagrįstą prašymą, pateikia savo nuomonę dėl ginčo per šešis mėnesius nuo to mėnesio, kurį jis jai buvo pateiktas.“;

(5) 69 straipsnis pakeičiamas taip:

„69 straipsnis

   Metinis sąskaitų balansas

1. Administracinė komisija parengia kiekvienų kalendorinių metų reikalavimų suvestinę pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnio g punktą, remdamasi Europos darbo institucijos ataskaita. Šiuo tikslu susižinojimo tarnybos per Europos darbo institucijos nustatytą laiką ir jos nustatyta tvarka jai praneša apie pateiktuose, patenkintuose arba užginčytuose reikalavimuose nurodytas sumas (kreditoriaus pozicija) bei gautuose, patenkintuose arba užginčytuose reikalavimuose reikalautas sumas (debitoriaus pozicija).

2. Administracinė komisija gali atlikti statistinių ir apskaitos duomenų, reikalingų 1 dalyje nurodytoms metinėms reikalavimų suvestinėms parengti, patikrinimą, ypač tam, kad įsitikintų, jog šie duomenys atitinka šioje antraštinėje dalyje nustatytas taisykles.“.

48 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 492/2011 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 iš dalies keičiamas taip:

(1)26 straipsnyje pridedama ši pastraipa:

„Europos darbo institucija, įsteigta [Institucijos steigimo reglamentu], stebėtojo teisėmis dalyvauja Patariamojo komiteto posėdžiuose ir prireikus teikia technines ir ekspertines žinias.“;

(2)29–34 straipsniai išbraukiami;

(3)35 straipsnis pakeičiamas taip:

„35 straipsnis

Toliau taikomos 1968 m. lapkričio 8 d. galiojusios Patariamojo komiteto darbo tvarkos taisyklės.“;

(4) 39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis

Patariamojo komiteto administracinės išlaidos įtraukiamos į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skyrių, susijusį su Komisija.“.

49 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/589 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/589 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)a punktas pakeičiamas taip:

„a) EURES tinklo, kuriame dalyvauja Komisija, Europos darbo institucija ir valstybės narės, veiklos organizavimo;“;

(b)b punktas pakeičiamas taip:

„b) Komisijos, Europos darbo institucijos ir valstybių narių bendradarbiavimo dalijantis atitinkamais turimais duomenimis apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus;“;

(c)f punktas pakeičiamas taip:

„f) EURES tinklo populiarinimo Sąjungos lygmeniu, pasitelkiant veiksmingas komunikacijos priemones, kurių imasi Komisija, Europos darbo institucija ir valstybės narės.“;

(2)3 straipsnyje pridedamas 8 punktas:

„8) Europos darbo institucija – įstaiga, įsteigta pagal [Institucijos steigimo reglamentą]“;

(3)4 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Komisija, Europos darbo institucija ir EURES nariai bei partneriai, atsižvelgdami į savo atitinkamus įsipareigojimus, nustato priemones, kad tai būtų užtikrinta.“;

(4)7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)a punktas pakeičiamas taip:

„a) Europos koordinavimo centras – Europos darbo institucijoje įsteigtas centras, kurio užduotis – padėti EURES tinklui vykdyti savo veiklą;“;

(b)pridedamas e punktas:

„e) Komisija.“;

(5)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)įvadinė frazė pakeičiama taip:

„Europos koordinavimo centras padeda EURES tinklui vykdyti veiklą. Europos koordinavimo centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su NKC ir Komisija, visų pirma plėtoja ir vykdo šią veiklą:“;

ii)a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) kaip EURES portalo ir susijusių IT paslaugų sistemų savininkas, nustato naudotojų poreikius ir komercinius reikalavimus, apie kuriuos praneša Komisijai portalo veikimo ir plėtotės tikslais, taip pat sistemas ir procedūras, skirtas keistis informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus, gyvenimo aprašymus bei patvirtinamaisiais dokumentais ir kita informacija, bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis Sąjungos informavimo ir konsultavimo tarnybomis ar tinklais ir pagal kitas iniciatyvas;“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Europos koordinavimo centrą administruoja Europos darbo institucija. Europos koordinavimo centras reguliariai palaiko dialogą su Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovais.“;

(c)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos koordinavimo centras, konsultuodamasis su 14 straipsnyje nurodyta koordinavimo grupe ir su Komisija, parengia savo daugiametes darbo programas.“;

(6)9 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) bendradarbiavimą su Komisija, Europos darbo institucija ir valstybėmis narėmis tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams srityje pagal III skyriuje nustatytą sistemą;“;

(7)14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Koordinavimo grupę sudaro Europos koordinavimo centro, Komisijos ir NKC atitinkamo lygmens atstovai.“;

(8)29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Keitimasis informacija apie srautus ir modelius

Komisija ir valstybės narės, remdamosi Europos darbo institucijos ataskaitomis, naudodamosi Eurostato statistiniais duomenimis ir turimais nacionaliniais duomenimis, stebi darbo jėgos judumo Sąjungoje srautus ir modelius ir tą informaciją skelbia viešai.“.

50 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2009/17/EB ir Sprendimas (ES) 2016/344 panaikinami.

Nuorodos į Sprendimą 2009/17/EB ir Sprendimą (ES) 2016/344 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

51 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Priedas. Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma „Agentūros“

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

⌧ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 78  

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, papildomai gaunama be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

⌧ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota 86

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2019 m. iki 2023 m.,

–o nuo 2023 m. – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

⌧ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻EIB ir Europos investicijų fondui;

⌧ įstaigoms, nurodytoms 208 ir 209 straipsniuose;

◻ viešosios teisės įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kadangi Institucijos būstinės vieta kol kas nenustatyta, skaičiavimai grindžiami prielaida, kad ji veiks Briuselyje. Manoma, kad pradinis jos veiklos laikotarpis bus penkeri metai, o visišką operacinį pajėgumą ji turėtų pasiekti 2023 m. Nuo tada bendras Institucijos biudžetas dėl infliacijos kasmet bus didinamas 2 proc. Mokėjimai yra suderinti su įsipareigojimais, nes šiuo etapu nėra nuspręsta, ar 3 antraštinės dalies asignavimai bus diferencijuoti ar nediferencijuoti.

Šiuo metu Komisijos pagal programą „EaSI“ vykdoma veikla 2019 m. ir 2020 m. bus perduota Institucijai. EURES portalas bus perduotas tik 2020 m. Iš „EaSI“ Institucijai perduodamos sumos bus 6,300 mln. EUR 2019 m. ir 10,187 mln. EUR 2020 m.; bendra suma iki 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pabaigos bus 16,487 mln. EUR. Iš iniciatyvos „Laisvas darbuotojų judėjimas“ Institucijai perduodama suma 2019 m. ir 2020 m. bus po 1,287 mln. EUR, taigi, bendra suma iki 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pabaigos bus 2,574 mln. EUR.

Be to, kad būtų finansuojama su transportu susijusi Institucijos įgyvendinsima veikla, MOVE GD Institucijai perduodamos sumos bus 1,360 mln. EUR 2019 m. ir 2,720 mln. EUR 2020 m.; bendra suma iki 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pabaigos bus 4,080 mln. EUR.

Informacija apie perskirstymo šaltinius

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis Institucijos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Būsima Institucija turi tris svarbius tikslus: a) padėti fiziniams asmenims ir darbdaviams gauti informaciją apie teises ir pareigas bei gauti atitinkamas paslaugas; b) remti valstybių narių bendradarbiavimą atitinkamos Sąjungos teisės tarpvalstybinio įgyvendinimo srityje, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas bendriems patikrinimams ir 3) tarpininkauti ir padėti rasti sprendimą kilus tarpvalstybiniam nacionalinių institucijų ginčui ar tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju.

Dėl operatyvinių ir finansinių tikslų jie yra suskirstyti į dvi kategorijas:

·1 konkretus tikslas. Padėti fiziniams asmenims ir darbdaviams gauti informaciją apie teises ir pareigas bei gauti atitinkamas paslaugas.

·2 ir 3 konkretūs tikslai. Remti valstybių narių bendradarbiavimą atitinkamos Sąjungos teisės tarpvalstybinio įgyvendinimo srityje, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas bendriems patikrinimams ir tarpininkauti bei padėti rasti sprendimą kilus tarpvalstybiniam nacionalinių institucijų ginčui ar tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju.

3.2.3.Numatomas poveikis Institucijos žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Etatai

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Komisijos vykdomos veiklos perkėlimas Institucijai veikiausiai reikštų, kad tektų į Instituciją perkelti maždaug 10 etatų. Tačiau šiuo etapu negalima nustatyti nei tokio perkėlimo dienos, nei darbuotojų kategorijos. Darbuotojų skaičius būtų atitinkamai sumažintas atsižvelgiant į darbuotojų kategoriją.

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomiems) – planuojami etatiniai darbuotojai

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomiems) – išorės darbuotojai

Išlaidos darbuotojams apskaičiuotos darant prielaidą, kad naujai samdomi darbuotojai samdymo metais dirbs šešis mėnesius. Planuojama, kad 2023 m. darbas vyks visu pajėgumu, o 2023 m. sausio 1 d. dirbs 100 proc. darbuotojų.

Samdymas planuojamas pagal darbuotojų kategoriją:

·tikimasi, kad 69 laikinieji darbuotojai bus pasamdyti per ketverius metus, pradedant 2019 m.;

·15 sutartininkų turėtų būti pasamdyti per dvejus metus, pradedant 2019 m.;

·o 60 deleguotųjų nacionalinių ekspertų samdymas turėtų prasidėti 2019 m. ir būti baigtas per ketverius metus.

3.2.3.2.Numatomi atsakingo GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Etatų vienetų išlaidų apskaičiavimo aprašas turėtų būti įtrauktas į V priedo 3 skirsnį.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–⌧    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą ir gali tekti naudoti specialiąsias priemones, kaip nustatyta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 88 .

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 89 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–⌧    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1)    Dešimt Komisijos prioritetų 2015–2019 m. „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“, ( https://ec.europa.eu/commission/priorities_en ).

(2)    Europos socialinių teisių ramsčio apžvalga pateikiama adresu https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_en .

(3)    Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 88 „Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje“, 2017 m. gruodžio mėn.

(4)    COM(2016) 128 final, COM(2016) 815 final, COM(2017) 278 final, COM(2017) 277 final ir COM(2017) 281.

(5)    „2016 Annual Report on Intra-EU Labour Mobility“, 2017 m. gegužės mėn. antras leidimas.

(6)    „2017 Annual Report on Intra-EU Labour Mobility“.

(7)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje (2015/2255(INI)).

(8)    2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingos darbo inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (2013/2112(INI)).

(9)    2017 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2016/2095(INI)).

(10)    Tarybos bendras požiūris į pasiūlymą dėl Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (13612/17, 2017 m. spalio 24 d.).

(11)    2017 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį pateikiamas adresu https://ec.europa.eu/commission/state-union-2017_en.  

(12)    COM(2016) 128 final.

(13)    COM(2016) 815 final.

(14)    COM(2017) 0278 final.

(15)    COM(2017) 277 final ir COM(2017) 281.

(16)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).

(17)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, 2014 4 30, p. 8).

(18)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).

(19)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo (OL L 65, 2016 3 11, p. 12).

(20)    Politinės gairės būsimai Europos Komisijai „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“ pateikiamos adresu http://ec.europa.eu/priorities/publications/president-junckers-political-guidelines_en .

(21)    Bendrosios rinkos pagrindinių prioritetų apžvalga pateikiama adresu http://ec.europa.eu/priorities/internal-market_en.  

(22)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (COM(2017) 256).

(23)    2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendacija 2013/461/ES dėl SOLVIT principų (OL L 249, 2013 9 19, p. 10).

(24)    Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (COM(2017) 534).

(25)    SWD(2018) 68.

(26)    Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendras pareiškimas dėl decentralizuotų agentūrų ( https://europa.eu/european-union/sites/europaeu/files/docs/body/joint_statement_and_common_approach_2012_en.pdf ).

(27)    Specialioji ataskaita Nr. 6/2018 „Laisvas darbuotojų judėjimas – užtikrinta pagrindinė teisė, tačiau tikslingesnis ES finansavimas padėtų skatinti darbuotojų judumą“ pateikiama Europos Audito Rūmų svetainėje adresu https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=44964 .

(28)    SEC(2018) 144.

(29)    Daugiau informacijos apie Reglamentavimo patikros valdybos konsultacijas žr. poveikio vertinimo ataskaitos (SWD(2018) 68) 1 priede.

(30)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(31)    2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(32)    2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).

(33)    Geresnio reglamentavimo gairės, SWD(2017) 350.

(34)    OL C […], […], p. […].

(35)    OL C […], […], p. […].

(36)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, pasiūlymas, COM(2016) 815 final.

(37)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, pasiūlymas, COM(2017) 11 final.

(38)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, pasiūlymas, COM(2016) 128 final.

(39)    2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1).

(40)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, 2014 4 30, p. 8).

(41)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).

(42)    1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).

(43)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).

(44)    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 200, 2004 6 7, p. 1).

(45)    2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).

(46)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2010, kuriuo išplečiamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės (OL L 344, 2010 12 29, p. 1). 

(47)    1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, 1971 7 5, p. 2).

(48)    1972 m. kovo 21 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 574/72 nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (OL L 74, 1972 3 27, p. 1).

(49)    2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).

(50)    2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).

(51)    2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

(52)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, pasiūlymas (COM(2017) 278).

(53)    Reglamentas [dėl bendrųjų skaitmeninių vartų – COM(2017) 256].

(54)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 32).

(55)    Europos įmonių tinklas, https://een.ec.europa.eu/ .

(56)    Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017) 534.

(57)    2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendacija dėl SOLVIT principų (OL L 249, 2011 9 19, p. 10).

(58)    2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(59)    COM(2016) 824 final ir COM(2016) 823 final.

(60)    2017 m. spalio 26 d. dalinis bendras Tarybos požiūris į siūlomą reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 13645/1/17.

(61)    Sprendimas C-236/88 EU:C:1990:303, 17 punktas; Sprendimas C-202/97 EU:C:2000:75, 57–58 punktai; Sprendimas C-178/97 EU:C:2000:169, 44–45 punktai; Sprendimas C-2/05 EU:C:2006:69, 28–29 punktai; Sprendimas C-12/14 EU:C:2016:135, 39–41 punktai; Sprendimas C-359/16 EU:C:2018:63, 44–45 punktai.

(62)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“, COM(2017) 134 final.

(63)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė (OL L 318, 2015 12 4, p. 1).

(64)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(65)

   2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1), šiuo metu peržiūrimas dokumentu COM(2017) 8 final.

(66)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(67)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(68)    2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas 2009/17/EB, kuriuo įsteigiamas darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetas (OL L 8, 2009 1 13, p. 26).

(69)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo (OL L 65, 2016 3 11, p. 12).

(70)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“, COM(2017) 134 final.

(71)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė (OL L 318, 2015 12 4, p. 1).

(72)    1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(73)    2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).

(74)    OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(75)    1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(76)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(77)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(78)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(79)     http://ec.europa.eu/priorities/publications/president-junckers-political-guidelines_en

(80)    [Reference to evaluation to be added when available]

(81)    Reglamentas [dėl bendrųjų skaitmeninių vartų – COM(2017) 256].

(82)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 32).

(83)    Europos įmonių tinklo apžvalga pateikiama adresu https://een.ec.europa.eu/.

(84)    Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017) 534.

(85)    2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendacija 2013/461/ES dėl SOLVIT principų (OL L 249, 2013 9 19, p. 10).

(86)    Finansiniai pasiūlymo aspektai nedarys poveikio Komisijos pasiūlymui dėl būsimos daugiametės finansinės programos.

(87)    AC – sutartininkas („Contract Staff“), AL – vietinis darbuotojas („Local Staff“), END – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(88)    2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(89)    Žr. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 11 ir 17 straipsnius.

(90)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.