AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

·Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga (ES) labai sustiprino savo partnerystę su Ukraina – paprastas dvišalis bendradarbiavimas virto laipsniška politine asociacija ir ekonomine integracija. 2014 m. pasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas, į kurį, be kita ko, įtrauktos nuostatos dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE), yra pagrindinė priemonė Ukrainai ir ES suartinti: šiuo susitarimu skatinama plėtoti gilesnius politinius ryšius, tvirtesnius ekonominius santykius ir pagarbą bendroms vertybėms. Kai kurios asociacijos susitarimo dalys buvo pradėtos laikinai taikyti nuo 2014 m. lapkričio 1 d., o nuostatos dėl IVLPE – nuo 2016 m. sausio 1 d. Ukrainai ir visoms ES valstybėms narėms ratifikavus susitarimą ir 2017 m. liepos mėn. ES Tarybai jį sudarius, susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Nepaisant to, kad po 2014–2015 m. didelio nuosmukio 2016–2017 m. ekonomika vėl pradėjo augti, Ukrainos ekonomika tebėra neapsaugota nuo išorės sukrėtimų. Tai matyti iš to, kad šalis yra labai priklausoma nuo biržos prekių eksporto, kad tarptautinės atsargos pildomos lėčiau, nei tikėtasi, ir kad išorės įsiskolinimas yra padidėjęs – jis ypač padidės 2019 m. atsinaujinus su pertvarkytomis euroobligacijomis susijusiems mokėjimo įsipareigojimams. Atsižvelgiant į tai, tolesnė Ukrainos tarptautinių partnerių parama tebėra labai svarbi.

2015 m. kovo mėn. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino maždaug 17,5 mlrd. USD Ukrainai skirtą išplėstinės fondo priemonės programą; ji baigsis 2019 m. kovo mėn. TVF finansinę paramą papildė nemaža ES, jos valstybių narių, kelių dvišalių partnerių (pvz., JAV, Japonijos, Kanados, Šveicarijos) ir kitų tarptautinių finansų įstaigų (pvz., Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir Europos investicijų banko (EIB)) parama. Vis dėlto, kadangi ekonomikos atsigavimas tebėra trapus ir išlieka keletas grėsmių, 2018 m. ir 2019 m. pradžioje Ukrainai prireiks papildomo išorės finansavimo, kuris, TVF duomenimis, siekia 4,5 mlrd. USD (apie 3,8 mlrd. EUR 1 ).

2017 m. lapkričio 29 d. Ukrainos finansų ministras Oleksandras Danyliuk pateikė oficialų prašymą Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Valdžiui Dombrovskiui dėl papildomos ES makrofinansinės paramos. Ši parama padėtų patenkinti šalies išorės finansavimo poreikius ir įgyvendinti reformas.

Atsižvelgdama į šį prašymą ir Ukrainos ekonominę padėtį, visų pirma kilusius papildomus išorės finansavimo poreikius, Europos Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą remiantis SESV 212 straipsniu suteikti Ukrainai iki 1 mlrd. EUR papildomą makrofinansinę paramą (MFP) vidutinio laikotarpio arba ilgalaikėmis paskolomis, išmokamomis dviem dalimis.

Siūloma nauja MFP operacija papildytų tris ankstesnes MFP operacijas, kurių bendra suma yra 3,4 mlrd. EUR – ši suma pasiūlyta Ukrainai nuo krizės pradžios 2014 m. Pagal šias operacijas iš viso išmokėta 2,8 mlrd. EUR, įskaitant 1,6 mlrd. EUR 2014–2015 m. (pagal MFP I ir II) ir dvi dalis po 600 mln. EUR 2015 m. liepos mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. (pagal MFP III). Trečioji ir paskutinė MFP III 600 mln. EUR dalis, kuri turėjo būti išmokėta įgyvendinus 21 politikos priemonę, dėl kurios susitarta su Ukrainos valdžios institucijomis, nebuvo išmokėta. Nors Ukraina įvykdė nemažai su šia dalimi susijusių politikos įsipareigojimų, keturios priemonės, tarp jų – dvi priemonės, susijusios su kova su korupcija, nebuvo įgyvendintos iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos 2018 m. sausio mėn. Tokiomis aplinkybėmis Komisija negalėjo išmokėti paskutinės dalies pagal MFP III ir ji buvo oficialiai panaikinta 2018 m. sausio 18 d.

Siūlomos MFP tikslas – padėti Ukrainai patenkinti dalį papildomų išorės finansavimo poreikių 2018–2019 m., sumažinant ekonomikos trumpalaikes mokėjimų balanso ir fiskalines grėsmes. Be to, ES parama paskatintų Ukrainą sustiprinti pastangas vykdyti reformas: su Ukrainos valdžios institucijomis būtų susitarta dėl susitarimo memorandumo, kuriuo būtų nustatytas ekonominį koregavimą ir struktūrines reformas remiančių priemonių paketas. Komisija sieks bendro sutarimo su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti atsakomybę ir taip padidinti sklandaus sutartų sąlygų įvykdymo tikimybę. Šiomis politikos sąlygomis turėtų būti pašalinti pagrindiniai Ukrainos ekonomikos ir ekonomikos valdymo sistemos trūkumai ir laikomasi įsipareigojimų vykdyti reformas, kuriuos Ukraina prisiėmė pagal asociacijos susitarimą, taip pat pagal kitas ES paramos priemones ir koregavimo programas, vykdomas su TVF ir Pasaulio banku. Kad MFP operacija būtų sėkmingai užbaigta, reikės įvykdyti esmines kovos su korupcija ir valdymo reformas.

Atsižvelgiant į tai, kad Ukraina nevisiškai įgyvendino su MFP III susijusią politikos programą ir dėl to 2018 m. sausio mėn. Europos Komisija panaikino paskutinę paramos dalį, tikslinga įtraukti kiekvienai iš dviejų šios paramos dalių skirtas specialias sąlygas. Konkrečiau, ketinama apsvarstyti priemones, kurios nebuvo įgyvendintos pagal ankstesnę programą, kaip nurodyta toliau.

·Valstybės pareigūnų turto deklaracijų tikrinimas: Komisija reikalaus, kad būtų sukurta veiksminga tikrinimo sistema, be kita ko, įdiegiant automatinio tikrinimo programinę įrangą, kuria naudojantis būtų galima tiesiogiai ir automatiškai patekti į valstybės duomenų bazes ir registrus. Todėl memorandume, dėl kurio bus susitarta su Ukraina pagal siūlomą naują MFP operaciją, Komisija reikalautų, kad minėta automatinio tikrinimo sistema būtų įdiegta ir veiktų ir kad ją naudojant būtų patikrinta nemažai deklaracijų, pirmenybę teikiant aukšto lygio pareigūnams.

·Kalbant apie bendrovių teiktinų duomenų apie tikruosius savininkus tikrinimą ir bendrovių pareigos teikti ataskaitas vykdymo užtikrinimą, reikia pripažinti, kad ši sritis dar labai menkai išvystyta tarptautiniu lygmeniu, taip pat Europos Sąjungoje. Siekiant nustatyti įmanomas priemones, kurių Ukraina turėtų imtis tikrinimo mechanizmui įgyvendinti, Ukrainos prašymu bus organizuojami Ukrainos ir ES ekspertų mainai. Remiantis tuo, memorandume, kaip MFP programos sąlygą, būtų galima nustatyti realius tikrinimo mechanizmo įgyvendinimo kriterijus.

·Medienos eksporto draudimas, kuris yra nesuderinamas su atsisakymu įvesti prekybą ribojančias priemones, lieka galioti ir įstatymas dėl jo panaikinimo dar turi būti svarstomas už šią sritį atsakingame Ukrainos parlamento komitete. Komisija bendradarbiaus su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdama rasti sprendimą šiai kliūčiai įveikti specialiomis prekybos priemonėmis, kurios galbūt galėtų apimti dvišalį ginčų sprendimą.

·Kalbant apie įstatymą, kuriuo įsteigiamas centrinis kreditų registras, jį Ukrainos parlamentas priėmė 2018 m. vasario 6 d. ir jis įsigaliojo 2018 m. kovo 4 d. Todėl galima vertinti, kad ši priemonė įgyvendinta ir jos nereikia įtraukti į naująjį memorandumą.

Be to, į naujai programai skirtą memorandumą taip pat bus įtrauktos kitos priemonės, kurias turės įgyvendinti Ukraina, kad gautų pirmąją ir antrąją išmokas. Šios priemonės apims veiksmus viešųjų finansų valdymo srityje, kurie yra visų su MFP susijusių politikos programų dalis. Apskritai, nustatant sąlygas didžiausias dėmesys bus skiriamas keletui pasirinktų svarbiausių sektorių, kurie yra svarbūs Ukrainos makroekonominiam stabilizavimui.

Kaip išsamiau aptarta prie šio pasiūlymo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, ir remdamasi, be kita ko, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos kartu atliktu politinės padėties vertinimu, Komisija mano, kad išankstinės politinės ir ekonominės sąlygos vykdyti siūlomą MFP operaciją yra tenkinamos.

·Bendrosios aplinkybės

2014 ir 2015 m. Ukraina patyrė ypač didelį nuosmukį – realusis BVP sumažėjo atitinkamai 6,6 % ir 9,8 %. Nors Ukrainos ekonomikos krizei įtakos turėjo ilgalaikiai makroekonominiai ir struktūriniai trūkumai, ją iš esmės lėmė pasitikėjimo ir gamybos pajėgumų praradimas dėl konflikto, kurį išprovokavo padėtį rytinėje šalies dalyje destabilizuojantys Rusijos veiksmai. Dėl ryžtingų politikos priemonių ir plataus masto tarptautinės paramos priemonių paketo 2016 m. ekonomika vėl pradėjo augti (2,3 %). Ekonomikos atsigavimas tęsėsi ir 2017 m.: nepaisant neigiamo poveikio, kurį turėjo 2017 m. kovo mėn. nustatyta krovinių blokada vyriausybės nekontroliuojamų teritorijų atžvilgiu, BVP augimas pasiekė 2,2 %. Ekonominės veiklos plėtrą 2017 m. daugiausia lėmė investicijos ir namų ūkių vartojimas, kurių pagrindas – didėjantis pasitikėjimas ir darbo užmokesčio augimas.

Nepaisant ekonomikos krizės, per pastaruosius trejus metus Ukraina padarė didelę pažangą viešųjų finansų konsolidavimo srityje. Bendras fiskalinis deficitas, įskaitant naftos ir dujų įmonės „Naftogaz“ deficitą, buvo sumažintas nuo 10 % BVP 2014 m. iki 2,4 % 2016 m. (palyginti su 3,7 % 2016 m. deficito rodikliu, sutartu pagal TVF programą). 2017 m. biudžetas ir toliau buvo vykdomas patikimai – tai lėmė stabilus mokesčių rinkimas, didėjantys valstybės valdomų įmonių dividendų mokėjimai ir kai kurie vienkartiniai veiksniai, pvz., buvusio prezidento V. Janukovyčiaus įšaldyto turto (jis iš viso sudaro 1 % BVP) konfiskavimas. Todėl konsoliduotas valstybės biudžeto deficitas 2017 m. sudarė apie 1,5 % BVP. Kvazifiskaliniai deficitai, susiję su valstybės valdomų įmonių ir bankų rekapitalizavimu, buvo smarkiai sumažinti, visų pirma dėl to, kad buvo pašalintas įmonės „Naftogaz“ veiklos deficitas. Toks fiskalinis konsolidavimas kartu su nuo 2016 m. užtikrintu santykiniu valiutų kurso stabilumu padėjo 2017 m. pabaigoje sumažinti valdžios sektoriaus skolą iki numatytų 76 % BVP (nuo 81 % 2016 m. pabaigoje).

2018 m. biudžete numatomas 2,4 % BVP fiskalinis deficitas (jis atitinka 2,5 % ribą, numatytą TVF programoje) ir jis yra pagrįstas 3 % realiojo BVP augimo ir 9 % vartotojų kainų infliacijos prielaidomis. Defliacijos tendencija, kuri tęsėsi nuo 2015 m. pavasario (60,9 % 2015 m. balandžio mėn.) iki 2016 m. vidurio (6,9 % 2016 m. birželio mėn.), buvo laipsniškai panaikinta. Nuo to laiko infliacijos padidėjimą (14,1 % 2018 m. sausio mėn.) lėmė didėjančios gamybos išlaidos ir vartojimo paklausa (visų pirma dėl darbo užmokesčio padidinimo), taip pat didėjančios neapdoroto maisto produktų kainos (dėl šalčio 2017 m. pradžioje, padariusio žalą pasėliams) ir degalų kainos. Dėl didėjančio infliacinio spaudimo centrinis bankas nuo 2017 m. spalio mėn. padidino bazinę palūkanų normą iš viso 4,5 procentinio punkto – iki 17 % 2018 m. kovo 2 d. duomenimis.

Kalbant apie išorės sektorių, Ukrainos einamosios sąskaitos deficitas po ekonomikos krizės nulemto didelio sumažinimo (nuo 9 % BVP 2013 m. iki 0,3 % 2015 m.) laipsniškai didėjo (2017 m. – 3,5 % BVP). Tai iš esmės lėmė atsigavęs investicijų importas (kartu su didėjančiu verslo pasitikėjimu) ir didelis vidaus vartojimas. Tolesnį einamosios sąskaitos deficito didėjimą stabdė didelis eksporto augimas (2017 m. – 17 % per metus), kurio pagrindas – auganti pasaulinė ekonomika ir palankios prekybos sąlygos. Su tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) nesusiję privataus kapitalo srautai taip pat padidėjo, visų pirma dėl vyriausybės 2017 m. rugsėjo mėn. pradėtų platinti 3 mlrd. USD vertės euroobligacijų. Ukrainos daugiašalių ir dvišalių partnerių parama, taip pat einamosios sąskaitos koregavimas ir laipsniškas privačių finansinių srautų atsigavimas, nepaisant trūkumų TUI srityje, padėjo Ukrainai savo tarptautines atsargas papildyti iki 18,6 mlrd. USD 2018 m. sausio mėn. pabaigoje.

Nepaisant to, kad nuo 2015 m. ekonominė padėtis pagerėjo, išlieka keletas grėsmių – jas lemia didelė šalies priklausomybė nuo biržos prekių eksporto, lėtesnis, nei tikėtasi, tarptautinių atsargų papildymas ir padidėjęs išorės įsiskolinimas. Be to, nestabili politinė aplinka ir tebesitęsianti įtampos augimo grėsmė rytinėje šalies dalyje kelia ekonomikos vystymosi sulėtėjimo riziką, kuri gali stabdyti vis dar lėtą ekonomikos atsigavimo procesą.

Ukraina – biržos prekių eksportuotoja (žemės ūkio produktai ir metalai sudaro maždaug 70 % Ukrainos prekių eksporto), todėl šalies ekonomiką ir toliau gali neigiamai veikti blogėjančios prekybos sąlygos ir Rusijos nustatytos tranzito iš Ukrainos ribojimo priemonės. Iš tiesų smarkus pasaulinių biržos prekių kainų sumažėjimas buvo svarbiausias Ukrainos mokėjimų balanso krizių, kurios šalį ištiko 2009 m. ir 2014–2015 m., veiksnys.

Ukrainos didelis išorės įsiskolinimas – dar vienas šalies pažeidžiamumo šaltinis. Nepaisant staigaus finansinio įsiskolinimo sumažinimo įmonių ir bankų sektoriuose nuo 2014 m. krizės, bendra išorės skola 2017 m. spalio 1 d. duomenimis siekė 117,3 mlrd. USD (111 % BVP), įskaitant 47,5 mlrd. USD trumpo termino obligacijas (45 % BVP). Nors ši skola daugiausia susijusi su privačiu sektoriumi ir valstybė už ją nėra tiesiogiai atsakinga, dalis jos yra susijusi su valstybės valdomomis įmonėmis (kai kuriais atvejais valstybė yra suteikusi garantijas) ir todėl yra laikoma valdžios institucijų neapibrėžtaisiais įsipareigojimais. Tiesioginės valstybės išorės skolos, kurios grąžinimo terminas sueina kitais metais, suma prasidėjus krizei smarkiai sumažėjo, kadangi valdžios institucijos pradėjo naudotis tarptautinių finansų įstaigų ilgalaikėmis paskolomis ir, 2015 m. lapkričio mėn. įvykdžiusios skolos operaciją, atidėjo maždaug 15 mlrd. USD vertės su obligacijomis susijusios skolos (tiek tiesioginės, tiek garantuotos) grąžinimą. Tačiau ji tebėra santykinai didelė ir 2018–2019 m. paskolų gražinimo įsipareigojimai yra nemaži.

Atsargos ir toliau išlieka mažesnės, nei nustatyta TVF pakankamumo standartais, visų pirma atsižvelgiant į didelį išorės įsiskolinimą. Nors per pastaruosius trejus metus Ukrainai pavyko papildyti savo bendrąsias tarptautines atsargas, pažanga buvo lėtesnė, nei iš pradžių planavo TVF. Atsargos, kurios 2018 m. sausio mėn. pabaigoje sudarė 18,6 mlrd. USD, vis dar nesiekia prieš krizę buvusio lygio ir TVF programos pradžioje numatyto 2017 m. pabaigos lygio (22,3 mlrd. USD). Atsargos gali vėl sumažėti 2018–2019 m., kai šalis turės įvykdyti daugiau kaip 12 mlrd. USD valstybės ir kvazivalstybės išorės skolos mokėjimų (palūkanų ir pagrindinės sumos). Šis intensyvus skolos grąžinimo laikotarpis sutampa su prezidento ir parlamento rinkimais 2019 m. Šiomis aplinkybėmis, atrodo, kad būtina dar papildyti Ukrainos tarptautines atsargas ir kad papildoma ES MFP galėtų būti tinkamai paremtos šios pastangos tiek tiesiogiai (išmokomis), tiek netiesiogiai (ji galėtų būti privataus kapitalo srautų į šalį varomoji jėga ir padėti padidinti pasitikėjimą vietos valiuta).

Atsižvelgiant į tai, tolesnė TVF ir Ukrainos tarptautinių partnerių, įskaitant ES, parama tebėra labai svarbi. Nuo krizės pradžios 17,5 mlrd. USD Ukrainai skirtą išplėstinės fondo priemonės programą, patvirtintą TVF 2015 m. kovo mėn., papildo nemaža Ukrainos dvišalių partnerių, įskaitant ES, parama. Kitos tarptautinės finansų įstaigos, kaip antai Pasaulio bankas, ERPB ir EIB, taip pat gerokai padidino savo veiklą, siekdamos remti šalies ekonomines permainas. Vis dėlto, kadangi Ukrainos ekonomika tebėra pažeidžiama ir jai kyla keletas grėsmių, TVF vertinimu, 2018 m. ir 2019 m. pradžioje šaliai prireiks papildomo išorės finansavimo, kurio suma – 4,5 mlrd. USD (apie 3,8 mlrd. EUR 2 ). Siūloma MFP padengtų 26,5 % viso papildomo finansavimo trūkumo. Pasaulio bankas taip pat rengiasi padėti padengti finansavimo trūkumą ir suteikti naują 800 mln. USD paskolą pagal vystymosi politiką. Įskaičiavus potencialų Pasaulio banko įnašą, ES MFP bus finansuojami 32 % likusio 3,7 mlrd. USD trūkumo.

·Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

MFP Ukrainai suteikta pagal keturis atskirus sprendimus:

–2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą dėl papildomos makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (2002/639/EB) 3 ;

–2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 646/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai 4 ;

–2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (2014/215/ES) 5 ;

–2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/601 dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai 6 ;

·Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūloma MFP atitinka ES įsipareigojimą remti Ukrainos ekonomines ir politines permainas. Ji atitinka MFP priemonės naudojimo principus, t. y. išskirtinio pobūdžio, išankstinių politinių sąlygų, papildomumo, sąlygiškumo ir finansinės drausmės.

Siūloma MFP atitinka Europos kaimynystės politikos tikslus. Ji padeda siekti Europos Sąjungos tikslų, t. y. ekonominio stabilumo ir vystymosi Ukrainoje ir apskritai atsparumo Europos rytinėse kaimyninėse šalyse. Siūloma operacija remiamos valdžios institucijų pastangos sukurti stabilią makroekonominę sistemą ir įgyvendinti didelio užmojo struktūrines reformas ir taip padidinama bendrų ES veiksmų Ukrainoje pridėtinė vertė ir pagerinamas kitokios ES finansinės paramos šaliai (įskaitant paramos biudžetui operacijas ir dotacijas pagal išorines finansines priemones, įgyvendinamas pagal dabartinę 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą) veiksmingumas. Siūloma MFP taip pat yra neatsiejama tarptautinės paramos Ukrainai dalis ir toliau papildys kitų daugiašalių ir dvišalių paramos teikėjų teikiamą paramą.

Ukraina turi svarbių ekonominių ryšių su ES. 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas. Nuostatos dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) pradėtos laikinai taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d., kai ES ir Ukraina pradėjo abipusiai atverti savo prekių ir paslaugų rinkas. ES yra pirmoji Ukrainos prekybos partnerė, su kuria 2016 m. vyko 40,6 % visos Ukrainos prekybos (pagal vertę). 2017 m. dvišalė prekyba toliau didėjo: sausio–spalio mėn. Ukrainos eksportas į ES padidėjo 27,3 %, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, o importas iš ES padidėjo 22,1 % (pagal vertę).

2.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

·Siūlomų veiksmų santrauka

Europos Sąjunga skiria Ukrainai iš viso 1 mlrd. EUR MFP vidutinio laikotarpio arba ilgalaikėmis paskolomis, kuri padės patenkinti likusius Ukrainos išorės finansavimo poreikius 2018–2019 m. Paramos lėšas planuojama išmokėti dviem paskolos dalimis. Jeigu politikos priemonės, susietos su kiekviena dalimi, bus laiku įgyvendintos, pirmąją dalį numatoma išmokėti antrąjį 2018 m. pusmetį, o antroji dalis galėtų būti išmokėta 2019 m. antrąjį pusmetį. Paramą administruos Komisija. Bus taikomos konkrečios Finansinį reglamentą atitinkančios sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijos nuostatos.

Komisija ir Ukrainos valdžios institucijos turėtų susitarti dėl susitarimo memorandumo, kuriame būtų nustatytos struktūrinių reformų priemonės, susijusios su siūloma MFP operacija, įskaitant veiksmų laiko ir sekos aspektus. Be to, kaip ir kitais MFP teikimo atvejais, lėšų išmokėjimas, be kita ko, priklausys nuo teigiamų vertinimų pagal TVF programą ir tolesnio TVF lėšų mokėjimo Ukrainai.

·Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 212 straipsnis.

·Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principo laikomasi, nes Ukrainos makroekonominio stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios, todėl jų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu. Pagrindinės to priežastys – nacionalinio lygmens biudžeto apribojimai ir poreikis užtikrinti patikimą paramos teikėjų veiksmų koordinavimą, kad būtų užtikrintas didžiausias paramos mastas ir veiksmingumas.

·Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą: juo apsiribojama tik tuo, ko minimaliai reikia makroekonomikos stabilumo atkūrimo artimiausiu metu tikslams pasiekti, ir neviršijama to, kas būtina tiems tikslams įgyvendinti.

Remdamasi TVF skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į rezervinį susitarimą, Komisija nustatė, kad paramos suma atitinka maždaug 26,5 % apskaičiuoto papildomo finansavimo trūkumo 2018–2019 m. laikotarpiu. Šis didelis įsipareigojimas yra pagrįstas: politine Ukrainos svarba stabilumui Europos kaimynystės regione; šalies politine asociacija ir ekonomine integracija į ES, kurią atspindi abiejų šalių asociacijos susitarimas, įsigaliojęs 2017 m. rugsėjo 1 d.; taip pat Ukrainos padėtimi, kuri išlieka sunki, visų pirma dėl konflikto rytinėje šalies dalyje.

·Pasirinkta priemonė

Projektų finansavimas arba techninė pagalba nebūtų tinkami makroekonominiams tikslams pasiekti. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias MFP privalumas yra tas, kad ją teikiant nedelsiant sumažėtų išorės finansinių suvaržymų ir būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. Kadangi teikiant MFP padedama kurti tinkamą makroekonominės ir struktūrinės politikos sistemą, ši parama gali padidinti pagal kitas siauresnės aprėpties ES finansines priemones Ukrainoje finansuojamų veiksmų veiksmingumą.

3.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdamos šį pasiūlymą dėl MFP, Komisijos tarnybos nuolat palaikė ryšius su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdamos skatinti Ukrainą prisiimti atsakomybę už programą. Be to, kadangi MFP teikiama kaip neatsiejama tarptautinės paramos Ukrainos ekonomikai stabilizuoti dalis, Komisija taip pat konsultavosi su Ukrainos tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku, kurie remia šalį pagal plataus masto finansavimo programas.

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija, padedama išorės ekspertų, atliko Ukrainos viešųjų finansų ir administracinių procedūrų kokybės ir patikimumo vertinimą, kurio galutinė ataskaita parengta 2014 m. rugpjūčio mėn. Naują vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į naujausius pokyčius, numatoma atlikti antrąjį 2018 m. ketvirtį.

·Poveikio vertinimas

ES makrofinansinė parama yra išskirtinė skubi priemonė, skirta dideliems mokėjimų balanso sunkumams trečiosiose šalyse įveikti. Todėl šiam MFP pasiūlymui netaikomas reikalavimas atlikti poveikio vertinimą pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gaires (SWD(2015) 111 final), nes šioje ekstremalioje situacijoje, į kurią reikia skubiai reaguoti, politiškai būtina veikti greitai.

Kalbant bendriau, Komisijos pasiūlymai dėl MFP grindžiami patirtimi, įgyta atliekant anksčiau ES kaimynystėje vykdytų operacijų ex post vertinimus. MFP ir su ja susieta ekonominio koregavimo ir reformų programa padės Ukrainai sumažinti trumpalaikius finansavimo poreikius ir imtis politikos priemonių, skirtų šalies vidutinio laikotarpio fiskalinei ir išorės pozicijai sustiprinti ir tvaraus augimo pagrindams sukurti.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Numatoma parama būtų suteikta paskolos forma ir turėtų būti finansuojama per skolinimosi operaciją, kurią ES vardu vykdys Komisija. Biudžeto išlaidos paramai atitiks atidėjinius, kurie sudaro 9 % sumų, įmokėtų į Išorės veiksmų garantijų fondą pagal 01 03 06 biudžeto eilutę (Garantijų fondo atidėjiniai). Darant prielaidą, kad pirmoji paskolos dalis bus išmokėta 2018 m. (bendra suma – 500 mln. EUR), o antroji (500 mln. EUR) – 2019 m., ir laikantis Garantijų fondo mechanizmo taisyklių, atidėjiniai bus įtraukti į 2020 ir 2021 m. biudžetus (atitinkamai 45 mln. EUR ir 45 mln. EUR).

Remdamasi dabartinėmis biudžeto eilutės 01 03 06 asignavimų naudojimo prognozėmis, Komisija mano, kad siūlomos Ukrainai skirtos MFP operacijos poveikis biudžetui gali būti priimtinas.

5.NEPRIVALOMI ELEMENTAI

·Peržiūros, persvarstymo, laikino galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įtraukta laikino galiojimo sąlyga. Siūloma MFP būtų teikiama dvejus su puse metų nuo pirmosios dienos po susitarimo memorandumo įsigaliojimo.

2018/0058 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

toliau teikti makrofinansinę paramą Ukrainai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiai toliau plėtojami Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės pagrindu. Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE), įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.;

(2) nuo 2014 m. pavasario Ukraina ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo reformų programą, kuria siekiama stabilizuoti ekonomiką ir gerinti piliečių pragyvenimo lygį. Ukraina ir Sąjunga kartu priėmė reformų darbotvarkę (asociacijos darbotvarkę, kuri paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. kovo mėn.). Kova su korupcija, taip pat konstitucijos, rinkimų ir teismų reformos yra vieni svarbiausių darbotvarkės prioritetų;

(3) be politinės paramos, 2014 m. kovo mėn. Sąjunga įsipareigojo skirti daugiau kaip 11 mlrd. EUR finansinį paketą, skirtą padėti Ukrainai stabilizuoti ekonomiką ir įgyvendinti reformas, įskaitant 1,6 mlrd. EUR makrofinansinę paramą pagal Tarybos sprendimą 2002/639/EB 7 , Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 646/2010/ES 8 ir Tarybos sprendimą 2014/215/ES 9 . Atsižvelgiant į Ukrainos didelius išorės finansavimo poreikius, 2015 m. balandžio mėn. pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/601 10 šaliai skirta papildoma 1,8 mlrd. EUR makrofinansinė parama.

(4) nuo 2014 m. gegužės mėn. Ukraina gavo 2,81 mlrd. EUR Sąjungos makrofinansinę paramą, įskaitant 1,2 mlrd. EUR iš 1,8 mlrd. EUR, numatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/601. Trečioji ir paskutinė 600 mln. EUR makrofinansinės paramos pagal Sprendimą (ES) 2015/601 dalis buvo panaikinta 2018 m. sausio 18 d., nes Ukraina neįvykdė visos su šia dalimi susietos struktūrinių reformų programos;

(5) 2015 m. kovo 11 d. Tarptautinis valiutos fondas patvirtino maždaug 17,5 mlrd. USD Ukrainai skirtą ketverių metų išplėstinės fondo priemonės programą, skirtą šalies ekonominiam koregavimui ir reformų programai remti – 8,5 mlrd. USD buvo išmokėti 2015–2017 m. TVF finansinę paramą papildė nemaža kelių dvišalių partnerių parama (įskaitant Sąjungą ir jos valstybes nares, taip pat JAV, Japoniją ir Kanadą). Kitos tarptautinės finansų įstaigos, kaip antai Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ir Europos investicijų bankas (EIB), taip pat gerokai suaktyvino savo veiklą Ukrainos ekonominėms permainoms paremti;

(6) po 2017 m. lapkričio mėn. techninio pobūdžio misijos TVF patikslino Ukrainos išorės finansavimo poreikių skaičiavimus ir nustatė, kad 2018–2019 m. reikės papildomų 4,5 mlrd. USD. Tie finansavimo poreikiai viršija finansavimą, kurį iki šiol yra skyrusi tarptautinė bendruomenė, įskaitant Sąjungos makrofinansinę paramą pagal Tarybos sprendimą 2002/639/EB, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 646/2010/ES, Tarybos sprendimą 2014/215/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/601;

(7) 2017 m. lapkričio mėn., atsižvelgdamos į tebesitęsiančią sunkią ekonominę ir finansinę Ukrainos padėtį, valdžios institucijos paprašė Sąjungos skirti papildomą makrofinansinę paramą;

(8) ES ir Ukrainos asociacijos tarybos posėdyje, kuris vyko 2017 m. gruodžio 8 d., Sąjunga dar kartą patvirtino remianti Ukrainos pastangas vykdyti esmines reformas, įskaitant su konkrečia reformų pažanga susietą finansinę paramą;

(9) kadangi Ukrainai taikoma Europos kaimynystės politika, šalis turėtų būti laikoma atitinkančia Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo reikalavimus;

(10) Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus paramos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas paramos gavėjo mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(11) kadangi nepaisant TVF ir kitų daugiašalių įstaigų suteiktų lėšų tebėra likęs Ukrainos mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas, Sąjungos makrofinansinė parama, kuri turi būti teikiama šaliai šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, laikoma tinkamu atsaku į jos prašymą padėti stabilizuoti ekonomiką, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansinė parama padėtų Ukrainai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti struktūrinių reformų darbotvarkę, taip papildant išteklius, gaunamus pagal finansinį susitarimą su TVF;

(12) Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama padėti Ukrainai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(13) Sąjungos makrofinansinės paramos suma nustatoma remiantis visapusišku Ukrainos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiant į jos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių, visų pirma naudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Paramos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius dvišalių ir daugiašalių paramos teikėjų įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę;

(14) Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius principus, tikslus ir įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintas priemones bei kitą susijusią Sąjungos politiką;

(15) Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Ukrainos. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(16) Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Ukrainai vykdyti įsipareigojimą laikytis bendrų su Sąjunga vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, žmogaus teisių paisymo, darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principus;

(17) išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Ukraina paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrintų teisinę valstybę ir gerbtų žmogaus teises. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės paramos tikslai turėtų būti: didinti Ukrainos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų nuolat stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama tų tikslų;

(18) siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję finansiniai jos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Ukraina turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, o Audito Rūmai – auditus;

(19) Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijų, įgaliojimams;

(20) atidėjinio, reikalingo makrofinansinei paramai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(21) Sąjungos makrofinansinę paramą turėtų valdyti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su parama susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(22) siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 11 ;

(23) Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Ukrainos valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą didelį paramos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, poveikį tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos Ukrainai sumą, nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant paramą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant jos teikimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.Siekdama padėti Ukrainai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti esminių reformų darbotvarkę, Sąjunga jai suteikia 1 mlrd. EUR sumos neviršijančią makrofinansinę paramą (toliau – Sąjungos makrofinansinė parama). Šia parama prisidedama prie TVF programoje nurodytų Ukrainos mokėjimų balanso poreikių tenkinimo.

2.Visa Sąjungos makrofinansinės paramos suma Ukrainai suteikiama paskolų forma. Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis reikiamų lėšų kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų ir jas perskolinti Ukrainai. Vidutinis paskolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 metų.

3.Sąjungos makrofinansinės paramos teikimą administruoja Komisija, laikydamasi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ukrainos sudarytų susitarimų ar susitarimų memorandumų ir svarbiausių ekonominių reformų principų ir tikslų, išdėstytų ES ir Ukrainos asociacijos susitarime (įskaitant IVLPE), dėl kurio susitarta pagal Europos kaimynystės politiką (EKP).

Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius, susijusius su Sąjungos makrofinansine parama, įskaitant jos išmokas, ir tinkamu metu pateikia toms institucijoms atitinkamus dokumentus.

4.Sąjungos makrofinansinė parama teikiama dvejus su puse metų nuo pirmos dienos po 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo.

5.Jei Sąjungos makrofinansinės paramos mokėjimo laikotarpiu Ukrainos finansavimo poreikiai gerokai sumažėja, palyginti su pirminiais skaičiavimais, Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, sumažina paramos sumą, laikinai sustabdo arba nutraukia jos teikimą.

2 straipsnis

1.Išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga yra ta, kad Ukraina turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrinti teisinę valstybę ir gerbti žmogaus teises.

2.Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba stebi, kaip šios išankstinės sąlygos laikomasi visu Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo laikotarpiu.

3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES 12 .

3 straipsnis

1.Laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija susitaria su Ukrainos valdžios institucijomis dėl Sąjungos makrofinansinei paramai taikytinų aiškiai apibrėžtų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų, daugiausia dėmesio skirdama struktūrinėms reformoms ir patikimiems viešiesiems finansams, kurios turi būti išdėstytos susitarimo memorandume (toliau – susitarimo memorandumas), į kurį įtraukiamas tų sąlygų įgyvendinimo tvarkaraštis. Susitarimo memorandume nustatytos ekonominės politikos ir finansinės sąlygos derinamos su 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais susitarimais ar susitarimų memorandumais, įskaitant makroekonominio koregavimo ir struktūrinių reformų programas, kurias TVF remiant įgyvendina Ukraina.

2.1 dalyje nurodytomis sąlygomis visų pirma siekiama didinti Ukrainos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, naudojant Sąjungos makrofinansinę paramą. Rengiant politikos priemones taip pat deramai atsižvelgiama į pažangą, daromą abiem pusėms atveriant rinką, plėtojant taisyklėmis grindžiamą sąžiningą prekybą ir įgyvendinant kitus Sąjungos išorės politikos prioritetus. Komisija reguliariai stebi pažangą, daromą siekiant tų tikslų.

3.Išsamios finansinės Sąjungos makrofinansinės paramos sąlygos nustatomos susitarime dėl paskolos, kurį turi sudaryti Komisija ir Ukrainos valdžios institucijos.

4.Komisija reguliariai tikrina, ar tebėra laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, įskaitant, be kita ko, tai, ar Ukrainos ekonominė politika atitinka Sąjungos makrofinansinės paramos tikslus. Atlikdama tikrinimą Komisija glaudžiai koordinuoja veiksmus su TVF ir Pasaulio banku, o prireikus – su Europos Parlamentu ir Taryba.

4 straipsnis

1.Jei laikomasi 3 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija Sąjungos makrofinansinę paramą teikia dviem paskolos dalimis. Kiekvienos dalies dydis nustatomas 3 straipsnyje nurodytame susitarimo memorandume.

2.Sąjungos makrofinansinės paramos sumos prireikus nustatomos laikantis Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 13 .

3.Sprendimą dėl dalių mokėjimo Komisija priima atsižvelgdama į tai, ar įvykdytos visos šios sąlygos:

(a)2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;

(b)sėkmingas tęstinis politikos programos, kuri apima griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas laikantis TVF neprevencinio susitarimo dėl kredito suteikimo ir

(c)sėkmingas susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas.

Antroji dalis iš esmės išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo.

4.Jei Komisija nustato, kad 3 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdomos, ji laikinai sustabdo arba nutraukia Sąjungos makrofinansinės paramos išmokėjimą. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie laikino sustabdymo ar nutraukimo priežastis.

5.Sąjungos makrofinansinė parama išmokama Ukrainos nacionaliniam bankui. Jei laikomasi nuostatų, dėl kurių turi būti susitarta susitarimo memorandume, įskaitant likusių biudžeto finansavimo poreikių patvirtinimą, Sąjungos lėšos gali būti pervedamos Ukrainos finansų ministerijai, kuri yra galutinis paramos gavėjas.

5 straipsnis

1.Su Sąjungos makrofinansine parama susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais taikant tą pačią lėšų įskaitymo datą, dėl tų operacijų Sąjungai nereikia spręsti su terminų pasikeitimu susijusių klausimų ir ji nepatiria jokios valiutų kurso arba palūkanų normos rizikos ar kokios nors kitos komercinės rizikos.

2.Jei aplinkybės palankios ir to prašo Ukraina, Komisija gali imtis būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad paskolos terminai ir sąlygos būtų papildyti išankstinio grąžinimo sąlyga, atitinkančia atitinkamą skolinimosi operacijų terminų ir sąlygų nuostatą.

3.Jei aplinkybės palankios sumažinti paskolos palūkanų normą ir to prašo Ukraina, Komisija gali nuspręsti refinansuoti visas jos iš pradžių pasiskolintas lėšas ar jų dalį arba restruktūrizuoti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos atliekamos laikantis 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, ir dėl jų neturi būti pratęstas susijusių pasiskolintų lėšų grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos dieną likusi mokėtina pagrindinė suma.

4.Visas Sąjungos patirtas išlaidas, kurios susijusios su skolinimosi ir skolinimo operacijomis pagal šį sprendimą, padengia Ukraina.

5.Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų pokyčius.

6 straipsnis

1.Sąjungos makrofinansinė parama teikiama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 14 ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 15 .

2.Įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę paramą taikomas tiesioginis valdymas.

3.Į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą susitarimą dėl paskolos įtraukiamos nuostatos, kuriomis:

(a)užtikrinama, kad Ukraina reguliariai tikrintų, ar iš Sąjungos biudžeto suteiktas finansavimas panaudotas tinkamai, imtųsi reikiamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

(b)užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei paramai, prevencijai ir kovai su jais, pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 16 , Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 17 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 18 ;

(c)Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

(d)Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus;

(e)užtikrinama, kad nustačiusi, jog valdydama Sąjungos makrofinansinę paramą Ukraina sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos, Sąjunga turėtų teisę susigrąžinti paskolą anksčiau laiko.

4.Prieš teikdama Sąjungos makrofinansinę paramą Komisija atlieka veiklos vertinimus ir nustato, ar su tokia parama susiję Ukrainos finansiniai susitarimai, administracinės procedūros ir vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai yra patikimi.

7 straipsnis

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

8 straipsnis

1.Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Ataskaitoje:

(a)išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę paramą;

(b)įvertinama Ukrainos ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

(c)nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Ukrainos einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės paramos dalis ryšys.

2.Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto paramos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinami suteiktos Sąjungos makrofinansinės paramos rezultatai bei veiksmingumas ir jos indėlio į paramos tikslus mastas.

9 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Makrofinansinė parama Ukrainai

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 19

Politikos sritis: 01 antraštinė dalis – Ekonomikos ir finansų reikalai

Veikla: 03 – Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

1.4. Tikslai

1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

„Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis: didinti gerovę už ES ribų“

Su Ekonomikos ir finansų reikalų GD susijusi veikla yra siejama su:

(a)makrofinansinio stabilumo užtikrinimu ir augimą skatinančių reformų už ES ribų rėmimu, be kita ko, palaikant nuolatinį ekonominį dialogą su pagrindiniais partneriais ir teikiant makrofinansinę paramą ir

(b)plėtros proceso, ES kaimynystės politikos įgyvendinimo ir ES prioritetų kitose trečiosiose šalyse rėmimas vykdant ekonominę analizę ir atliekant politikos vertinimą ir teikiant konsultacijas.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas: „Didinti gerovę už ES ribų“

Atitinkama VGV / VGB veikla: Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Siūlomą paramą sudaro ne daugiau kaip 1 mlrd. EUR ES paskola Ukrainai, skirta tvaresnei mokėjimų balanso būklei užtikrinti. Parama, kuri bus išmokėta dviem dalimis, turėtų padėti šaliai įveikti ekonominius sunkumus ir pagerinti mokėjimų balanso būklę. Ji taip pat skatins struktūrines reformas, skirtas tvariam ekonomikos augimui didinti ir viešųjų finansų valdymui gerinti.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Valdžios institucijų bus prašoma reguliariai pranešti Komisijos tarnyboms apie tam tikrus rodiklius, o prieš išmokant paramos dalis – pateikti išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.

Komisijos tarnybos, antrąjį 2018 m. ketvirtį atlikusios Ukrainoje vykdomų finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą, ir toliau vykdys viešųjų finansų valdymo stebėseną. ES delegacija Ukrainoje taip pat reguliariai teiks ataskaitas paramos stebėsenai svarbiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad iš šių organizacijų pasisemtų patirties, susijusios su jų veikla Ukrainoje.

Teisėkūros procedūra priimamo sprendimo pasiūlyme numatyta teikti metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinamas šios operacijos įgyvendinimas. Nepriklausomas paramos ex post vertinimas bus atliktas per dvejus metus nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Parama bus išmokėta su sąlyga, kad bus laikomasi išankstinės politinės sąlygos ir bus sėkmingai įgyvendinamas Ukrainos ir TVF finansavimo susitarimas. Be to, Komisija ir Ukrainos valdžios institucijos susitaria dėl konkrečių politikos sąlygų, išvardytų susitarimo memorandume.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Siūloma MFP padės šaliai didinti išorės ekonominį atsparumą, taip pat skatinti makroekonominį stabilumą ir ekonomines reformas šalyje. Ji papildys kitomis ES priemonėmis, tarptautinių finansų institucijų ir kitų paramos teikėjų suteiktus išteklius ir taip prisidės prie bendro finansinės paramos paketo, dėl kurio ištikus krizei susitarė tarptautiniai paramos teikėjai, veiksmingumo.

Siūloma programa taip pat padės sustiprinti vyriausybės įsipareigojimą vykdyti reformas. Šito bus pasiekta, be kita ko, tinkamai laikantis paramos išmokėjimo sąlygų. Žvelgiant plačiau, tai bus ženklas kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti šalis, iš tiesų pradedančias eiti reformų keliu.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Nuo 2004 m. buvo atlikta penkiolika makrofinansinės paramos operacijų ex post vertinimų. Vertinimuose daroma išvada, kad MFP operacijomis prisidedama (nors kartais nedaug ir netiesiogiai) prie didesnio paramą gaunančios šalies išorės tvarumo, makroekonominio stabilumo ir struktūrinių reformų vykdymo pažangos. Daugeliu atvejų MFP operacijos darė teigiamą poveikį paramą gaunančios šalies mokėjimų balansui ir padėjo sušvelninti jos biudžeto suvaržymus. Jos taip pat lėmė šiek tiek didesnį ekonomikos augimą.

2017 m. atliekant nepriklausomą vertinimą nagrinėta dviejų ankstesnių MFP operacijų Ukrainoje (MFP I ir MFP II, kurių bendra vertė – 1,61 mlrd. EUR, kurie buvo išmokėti 2014–2015 m.) pridėtinė vertė, poveikis, struktūra ir įgyvendinimas ir nustatyta, kad jos buvo svarbios, efektyvios ir veiksmingai įgyvendintos. Atlikus vertinimą padarytos tokios pagrindinės išvados: MFP, iš dalies dėl jos panaudojimo greičio, turėjo teigiamą poveikį Ukrainos ekonomikai ir padėjo stabilizuoti finansinę būklę ir išvengti priemonių, kurios būtų turėjusios didelių neigiamų socialinių pasekmių (pvz., tolesnio viešųjų išlaidų mažinimo). Ji taip pat padėjo stiprinti šalies pastangas vykdyti reformas.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

ES yra viena iš pagrindinių paramos Ukrainai teikėjų, remianti jos ekonomines, struktūrines ir institucijų reformas ir pilietinę visuomenę. Tikslas – 2018–2020 m. laikotarpiu išlaikyti dabartinį paramos lygį, t. y. iki 200 mln. EUR dotacijų kas metus, su sąlyga, kad toliau bus daroma pažanga vykdant reformas. ES parama siekiama ne tik remti ekonomines ir valdžios sektoriaus reformas, bet ir užtikrinti daugiau galimybių Ukrainos piliečiams, ypač labiausiai pažeidžiamiems, įskaitant nukentėjusius nuo konflikto rytinėje šalies dalyje, gauti išsilavinimą, darbą ir sveikatos priežiūrą.

Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausia pridėtinė MFP vertė būtų tai, kad ji padėtų kurti stabilią makroekonominę sistemą, be kita ko, skatinant užtikrinti tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų vykdymo pagrindą. MFP nėra skirta šalių gavėjų ilgalaikiam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi reguliariai finansiškai remti. MFP nutraukiama iš karto, kai tik atkuriamas šalies išorės finansinės padėties tvarumas.

MFP taip pat papildytų numatomus tarptautinių finansų institucijų intervencinius veiksmus, visų pirma koregavimo ir reformų programas, remiamas TVF ir Pasaulio banko.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:

X Pasiūlymas (iniciatyva) galioja 2,5 metų nuo susitarimo memorandumo įsigaliojimo, kaip nustatyta sprendimo 1 straipsnio 4 dalyje.

X Finansinis poveikis nuo 2018 iki 2021 m.

1.7. Numatytas (-i) valdymo metodas (-ai) 20

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Ši parama yra makroekonominio pobūdžio, o jos struktūra suderinama su TVF remiama ekonomine programa. Komisijos tarnybos vykdys stebėseną remdamosi susitarimo su TVF ir konkrečių reformų priemonių, dėl kurių bus susitarta susitarimo memorandume su Ukrainos valdžios institucijomis, įgyvendinimo pažanga (taip pat žr. 1.4.4 punktą).

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1. Nustatyta rizika

Su siūloma MFP operacija susijusi pasitikėjimo, strateginė ir politinė rizika.

Kyla rizika, kad MFP gali būti naudojama nesąžiningai. Kadangi MFP nėra skirta konkrečioms Ukrainos išlaidoms (priešingai, nei, pavyzdžiui, projektų finansavimo atveju), ši rizika yra susijusi su tokiais veiksniais, kaip Ukrainos nacionalinio banko ir Finansų ministerijos bendra valdymo sistemų kokybė, administracinės procedūros, kontrolės ir priežiūros funkcijos, IT sistemos ir pakankamas vidaus ir išorės audito pajėgumas.

Kita rizika kyla dėl to, kad Ukrainai gali nepavykti įvykdyti finansinių įsipareigojimų ES, susijusių su siūlomomis MFP paskolomis (įsipareigojimų neįvykdymo arba kredito rizika), pavyzdžiui, gerokai pablogėjus šalies mokėjimų balansui ir fiskalinei būklei.

Dar viena svarbi operacijai kylanti rizika susijusi su regiono geopolitine situacija, visų pirma, su tebesitęsiančiu konfliktu rytinėje šalies dalyje, kuris atbaido privataus kapitalo srautus. Regiono geopolitinės situacijos pablogėjimas galėtų turėti neigiamą poveikį Ukrainos makroekonominiam stabilumui ir taip pakenkti TVF programos įgyvendinimui ir siūlomos MFP išmokėjimui ir (arba) grąžinimui. Vis dar sudėtingi Ukrainos santykiai su Rusija, kuri yra viena iš svarbiausių jos eksporto rinkų, taip pat daro neigiamą poveikį šalies ekonomikos atgaivinimui.

Šalies viduje pagrindinė rizika susijusi su sudėtinga politine aplinka ir tuo, kad yra akivaizdus suinteresuotumas, kad reformos nebūtų vykdomos. Todėl reformos gali būti nepakankamai įgyvendintos, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. įvyks nacionaliniai rinkimai, o tai trukdytų įgyvendinti siūlomą MFP ir kliudytų pažangai įgyvendinant TVF programą.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Makrofinansinei paramai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.

2.2.3. Kontrolės priemonių taikymo išlaidos ir nauda ir galimas nesilaikymo lygis

Pagrindinės Komisijos išlaidos, susijusios su patikrinimo ir kontrolės metodais, taip pat prieš operaciją atliekamo finansinių ir administracinių procedūrų vertinimo išlaidos aprašytos 3.2.1 lentelėje. Be to, yra Europos Audito Rūmų ir galimų OLAF intervencijų išlaidų. Veiklos vertinimas ne tik padeda įvertinti netinkamo lėšų panaudojimo riziką, bet papildomai suteikia naudingos informacijos apie būtinas reformas viešųjų finansų valdymo srityje. Kalbant apie tikėtiną reikalavimų nesilaikymo lygį, remiantis MFP priemonės naudojimo patirtimi nuo jos sukūrimo tokia rizika (paskolos negrąžinimo ar nesąžiningo lėšų panaudojimo) laikoma nedidele.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant sumažinti sukčiavimo riziką, buvo ir bus imtasi kelių priemonių.

Visų pirma, į susitarimą dėl paskolos bus įtrauktos nuostatos dėl inspektavimo, sukčiavimo prevencijos, auditų ir lėšų susigrąžinimo sukčiavimo arba korupcijos atvejais. Taip pat numatoma, kad bus nustatytos konkrečios politikos sąlygos, taikomos teikiant paramą, įskaitant sąlygas viešųjų finansų valdymo srityje, siekiant stiprinti veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Be to, parama būtų išmokėta į specialią sąskaitą Ukrainos nacionaliniame banke.

Be to, laikydamosi Finansinio reglamento reikalavimų Komisijos tarnybos atliks Ukrainos finansų srautų ir administracinių procedūrų vertinimą, kad patikrintų, ar yra pakankamai garantijų, jog įdiegtos tinkamos paramos, įskaitant MFP, programos valdymo procedūros. Vertinimas apims tokias sritis kaip biudžeto sudarymas ir vykdymas, viešoji vidaus finansų kontrolė, vidaus ir išorės auditas, viešieji pirkimai, pinigų ir viešosios skolos valdymas, taip pat centrinio banko nepriklausomumas. Šį veiklos vertinimą atliekančios konsultacinės bendrovės nustatyti preliminarūs faktai turėtų būti gauti antrąjį 2018 m. ketvirtį. Šios srities pokyčius ir toliau atidžiai stebės ES delegacija Kijeve. Komisija taip pat naudoja biudžeto paramos operacijas, kad padėtų Ukrainos valdžios institucijoms gerinti viešųjų finansų valdymo sistemas, ir šias pastangas labai remia ir kiti paramos teikėjai.

Galiausiai, paramai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

01 03 02 „Makrofinansinė parama“

01 03 06 „Garantijų fondo atidėjiniai“

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris [Aprašymas………………...……….]	DA / NDA ( 21 )	ELPA šalių 22	Šalių kandidačių 23	Trečiųjų šalių	Pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą
4	01 03 02 Makrofinansinė parama	DA	NE	NE	NE	NE
4	01 03 06 Garantijų fondo atidėjiniai	NDA	NE	NE	NE	NE

01 03 06 – pagal Komisijos pasiūlymą, Išorės veiksmų garantijų fondui pagal jo steigimo reglamentą 24 bus atidėti asignavimai iš biudžeto eilutės 01 03 06 („Garantijų fondo atidėjiniai“), siekiantys 9 % visų neįvykdytų įsipareigojimų. Atidėjinių suma apskaičiuojama n metų pradžioje, iš planuojamos sumos atėmus Fondo grynojo turto vertę n–1 metų pabaigoje. Ši atidėjinių suma n metais įrašoma į n + 1 metų biudžeto projektą, o n + 1 metų pradžioje visa ši suma viena operacija pervedama iš biudžeto eilutės „Garantijų fondo atidėjiniai“ (biudžeto eilutė 01 03 06). Todėl apskaičiuojant Fondo atidėjinių sumą 9 % (t. y. daugiausia 90 mln. EUR) visos faktiškai išmokėtos sumos bus įskaičiuota į planuojamą n–1 metų pabaigos sumą.

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės (netaikoma).

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija		4			[Išlaidų kategorija: ES kaip pasaulinio masto partnerė]
GD: Ekonomikos ir finansų reikalų GD				2018 metai		2019 metai	2020 metai	2021 metai	IŠ VISO
•Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė 01 03 06 „Garantijų fondo atidėjiniai“		Įsipareigojimai	1a)				45	45	90
		Mokėjimai	2a)				45	45	90
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų (veiklos vertinimas ir ex post vertinimas)
Biudžeto eilutė 01 03 02 „Makrofinansinė parama“	Įsipareigojimai		(3)	0,07				0,15	0,22
	Mokėjimai		3a)	0,07				0,15	0,22
IŠ VISO asignavimų Ekonomikos ir finansų reikalų GD	Įsipareigojimai		=1+1a +3	0,07			45	45,15	90,22
	Mokėjimai		=2+2a +3	0,07			45	45,15	90,22
•IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai		(4)				45	45	90
	Mokėjimai		(5)				45	45	90
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų			(6)		0,07			0,15		0,22
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		Įsipareigojimai	=4+ 6		0,07		45	45,15		90,22
		Mokėjimai	=5+ 6		0,07		45	45,15		90,22

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	5	„Administracinės išlaidos“
		2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	2021 metai	IŠ VISO
GD: Ekonomikos ir finansų reikalų
•Žmogiškieji ištekliai		0,043	0,429	0,215	0,010	0,010	0,706
•Kitos administracinės išlaidos		0,010	0,040	0,020			0,070
IŠ VISO Ekonomikos ir finansų reikalų GD	Asignavimai	0,053	0,469	0,235	0,010	0,010	0,776
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	0,053	0,469	0,235	0,010	0,010	0,777

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	2021 metai	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,053	0,539	0,235	45,01	45,16	90,997
	Mokėjimai	0,053	0,539	0,235	45,01	45,16	90,997

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ⇩
1 KONKRETUS TIKSLAS 25
		2017 metai		2018 metai		2019 metai		2020 metai		2021 metai
	Rūšis	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Bendras skaičius	Iš viso sąnaudų
– 1 rezultatas	Ex post vertinimas									1	0,150	1	0,150
2 rezultatas	Veiklos vertinimas			1	0,070							1	0,070
– 3 rezultatas	Garantijų fondo atidėjiniai							1	45	1	45	2	90,0
1 konkretaus tikslo tarpinė suma				1	0,070			1	45	2	45,150	4	90,22
IŠ VISO SĄNAUDŲ				1	0,070			1	45	2	45,150	4	90,22

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1. Suvestinė

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	26	2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	2021 metai	IŠ VISO
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai		0,043	0,429	0,215	0,010	0,010	0,707
Kitos administracinės išlaidos (komandiruotės)		0,010	0,040	0.020			0,070
Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		0,053	0,469	0,235	0,010	0,010	0,777
Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 27
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

0,053

0,469

0,235

0,010

0,777

Administracinių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

2017 metai

2018 metai

2019 metai

2020 metai

2021 metai

• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

01 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

0,3

3,0

1,5

0,07

XX 01 01 02 (Delegacijos)

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

• Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais: FTE) 28

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto)

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose)

XX 01 04 yy 29

būstinėje

delegacijose

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

0,3

3,0

1,5

0,07

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Direktorato D direktorius: prižiūrėti ir valdyti operaciją, palaikyti ryšius su Taryba ir Parlamentu priimant sprendimą ir patvirtinant susitarimo memorandumą (SM), vesti derybas su Ukrainos valdžios institucijomis dėl SM, peržiūrėti ataskaitas, vadovauti misijoms ir vertinti pažangą, padarytą siekiant laikytis sąlygų.

Direktorato D skyriaus vadovas / skyriaus vadovo pavaduotojas: padėti direktoriui valdyti operaciją, palaikyti ryšius su Taryba ir Parlamentu priimant sprendimą ir patvirtinant susitarimo memorandumą (SM), vesti derybas su Ukrainos valdžios institucijomis dėl SM ir Paskolos susitarimo (kartu su L direktoratu), peržiūrėti ataskaitas ir vertinti pažangą, padarytą siekiant laikytis sąlygų.

Ekonomistai, MFP sektorius (D direktoratas): rengti sprendimą ir SM, palaikyti ryšius su valdžios institucijomis ir tarptautinėmis finansų institucijomis, vykti į patikrinimo komandiruotes, rengti Komisijos tarnybų ataskaitas ir Komisijos procedūras, susijusias su paramos administravimu, palaikyti ryšius su išorės ekspertais dėl veiklos vertinimo ir ex post vertinimo.

L direktoratas (L4, L5 ir L6 skyriai, prižiūrint direktoriui): rengti paskolos susitarimą, vesti derybas su Ukrainos valdžios institucijomis ir pasirūpinti, kad jį patvirtintų atsakingos Komisijos tarnybos ir pasirašytų abi šalys. Vykdyti priežiūrą po paskolos susitarimo įsigaliojimo. Rengti Komisijos sprendimą (-us) dėl skolinimo sandorio (-ių), užtikrinti tolesnius veiksmus po prašymų suteikti lėšų pateikimo, rengti ir vykdyti finansavimo sandorį (-ius) ir išmokėti lėšas Ukrainai. Vykdyti netiesioginio aptarnavimo veiklą siekiant prižiūrėti paskolos (-ų) išmokėjimą. Rengti atitinkamos šios veiklos ataskaitas.

Išorės darbuotojai

netaikoma