EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 03 08
COM(2018) 115 final
2018/0050(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas
{SWD(2018) 59 final}
{SWD(2018) 60 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Vakarų Viduržemio jūra yra vienas iš Viduržemio jūros paregionių, kuriame žvejyba yra labiausiai išplėtota. Šiame paregionyje sužvejojama apie 31 proc. viso iškrauto laimikio (jo vertė – 1,35 mlrd. iš 4,76 mlrd. EUR) ir jame sutelkta apie 19 proc. oficialiai registruoto Viduržemio jūros žvejybos laivyno 1 .
Nors demersinės žvejybos laimikis ir nesudaro didžiausios viso iškraunamo laimikio dalies, tokią žvejybą žvejai itin vertina dėl didelės komercinės laimikio vertės. Demersinė žvejyba Viduržemio jūroje yra itin kompleksiška – ją vykdant žvejojamos daugelio rūšių žuvys ir vėžiagyviai. Pagrindinės vakarų Viduržemio jūroje žvejojamos demersinės rūšys yra europinė jūrinė lydeka (Merluccius merluccius), europinė barzdotė (Mullus barbatus), didžioji raudonoji krevetė (Aristaeomorpha foliacea), ilganosė rausvoji krevetė (Parapenaeus longirostris), afrikinė gelmių krevetė (Aristeus antennatus) ir norveginis omaras (Nephrops norvegicus). Vykdant šią žvejybą žvejojamos labai įvairių rūšių žuvys ir vėžiagyviai, o kai kurie žuvų ištekliai pasklidę daugiau kaip vienos valstybės narės teritoriniuose vandenyse. Pagrindinis žvejybos įrankis, kuriuo žvejojamos demersinės rūšys, yra tralai (jais sužvejojamas didžiausias laimikis ir jais žvejoja daugiausia laivyno laivų), tačiau žvejojama ir pasyviosios žvejybos įrankiais, tokiais kaip sieniniai tinklai, žiauniniai tinklai, gaudyklės ir ūdos.
Vakarų Viduržemio jūroje vykdoma demersinė žvejyba šiuo metu valdoma laikantis nacionalinių valdymo planų, priimtų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (angl. MedReg) 2 . Italijoje galioja trys traleriams taikomi valdymo planai (2011 m. priimti vienu teisės aktu) 3 , Prancūzijoje ir Ispanijoje – po vieną traleriams taikomą valdymo planą (Prancūzijos planas priimtas 2013 m. 4 , tais pačiais metais įsigaliojo Ispanijos planas 5 ). Tie planai pagrįsti žvejybos pastangų kontrole, t. y. jų ribojimu. Šis valdymo metodas paprastai apima tokias priemones kaip žvejybos įrankiams taikomi apribojimai ir žvejybos leidimų bei licencijų skaičiaus ribojimas, didžiausio žvejybos dienų skaičiaus nustatymas ir nuolatinis ar laikinas žvejybos veiklos nutraukimas. ES lygmeniu taikomas 2016 m. priimtas trimetis išmetimo į jūrą mažinimo planas 6 7 . Juo siekiama įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (BŽP reglamento) 8 15 straipsnyje dėl rūšių, kurioms taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis. Tarptautiniu lygmeniu galioja 2009 m. GFCM priimta rekomendacija dėl ribojamos žvejybos rajono Liono įlankoje (šiaurinėje vakarų Viduržemio jūros rajono dalyje) nustatymo neršiančių žuvų (ypač europinių jūrinių lydekų) santalkoms ir pažeidžiamoms giliavandenių rūšių buveinėms apsaugoti 9 . Kaip matyti iš toliau pateiktų faktų, šios priemonės nėra pakankamai griežtos, kad padėtų žvejybą vykdyti laikantis MedReg ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reglamente nustatytų išsaugojimo tikslų.
Dauguma vakarų Viduržemio jūros verslinių rūšių išteklių naudojami gerokai viršijant mirtingumo dėl žvejybos intervalus, kurių laikantis būtų pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (FMSY) tiksliniai rodikliai. Šiame paregionyje pereikvojama daugiau kaip 80 % vertintų išteklių 10 . Be to, kai kurių iš šių išteklių biomasės dydis priartėjo prie ribinio atskaitos taško (BLIM) 11 . Tai rodo, kad tų išteklių išnykimo tikimybė yra didelė. Dažniausiai pereikvojami europinių jūrinių lydekų ir europinių barzdočių ištekliai: dabartinis jų naudojimo lygis iki 10 kartų viršija apskaičiuotus tikslinius FMSY rodiklius. Nors daugelio kitų žuvų išteklių būklė nežinoma, labai tikėtina, kad ji yra panaši. Per įvairias 2015 ir 2016 m. konsultacijas, įskaitant surengtas vykstant Katanijos procesui, didžioji dauguma suinteresuotųjų subjektų sutarė, kad Viduržemio jūros žuvų ištekliai yra labai pereikvojami. Be to, Europos ir tarptautinė mokslo bendruomenė keletą kartų pabrėžė būtinybę imtis skubių priemonių dideliam išteklių pereikvojimui visame Viduržemio jūros baseine sumažinti.
Šiame pasiūlyme didelio žvejybos išteklių pereikvojimo ir neveiksmingos reguliavimo sistemos problema sprendžiama pirmą kartą parengiant ES lygmeniu taikytiną daugiametį planą. Jo tikslas – užtikrinti, kad vakarų Viduržemio jūroje demersinė žvejyba būtų vykdoma laikantis BŽP reglamento (2 straipsnio) tikslų, visų pirma, kad žvejybos veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkos atžvilgiu tvari ir būtų valdoma taip, kad būtų galima užtikrinti ekonominę bei socialinę naudą ir didinti užimtumą. Planas taip pat padės įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir taikyti regionalizavimo principą, pagal kurį atitinkamos valstybės narės dalyvautų rengiant valdymo priemones.
BŽP reglamentu sukuriama bendra sistema ir nustatomi atvejai, kuriais Taryba ir Europos Parlamentas turi priimti daugiamečius planus. Konkrečiau:
–9 straipsnyje nustatyti daugiamečių planų principai ir tikslai. Visų pirma turėtų būti imamasi išteklių išsaugojimo priemonių, kuriomis siekiama atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių dydžius, didesnius nei tie, kuriuos pasiekus užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY);
–10 straipsnyje nustatytas daugiamečių planų turinys. Didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantys kiekybiniai tikslai išreiškiami FMSY intervalais. Jie leidžia lanksčiai atsižvelgti į mišriąją žvejybą ir jais užtikrinamas geresnis nustatomų įvairių išteklių valdymo priemonių suderinamumas, nes leidžiama tam tikra veiksmų laisvė. Šie tikslai turi būti papildyti nuostatomis dėl apsaugos, susijusiomis su atsargumo principu grindžiamais ir ribiniais išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais;
–15 straipsnyje reikalaujama planuose išsamiai nurodyti, kaip bus laikomasi įpareigojimo iškrauti laimikį, be kita ko, nurodyti specialias žvejybai ar rūšims, dėl kurių taikomas šis įpareigojimas, skirtas nuostatas, išimtis, įskaitant de minimis išimtis (iki 5 % bendro metinio visų rūšių, dėl kurių taikomas šis įpareigojimas, laimikio), nuostatas dėl laimikio dokumentavimo ir, jei taikoma, nustatytus mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius;
–18 straipsnyje nustatyta su išsaugojimo priemonėmis susijusio regioninio bendradarbiavimo sistema. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas dėl tam tikrų priemonių, kurių turi imtis Komisija tais atvejais, kai jai suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo arba deleguotuosius aktus, kuriais siekiama plane nustatytų tikslų. Plane nustatytas regioninis valstybių narių bendradarbiavimas, kurio tikslas – priimti nuostatas dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir dėl specialių tam tikrų išteklių išsaugojimo priemonių.
5 skirsnyje apžvelgiamos konkrečios daugiamečio plano nuostatos.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas dėl daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo plano atitinka BŽP reglamentą ir ankstesnius daugiamečius menkių, silkių ir šprotų žvejybos Baltijos jūroje 12 , demersinių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje 13 ir smulkiųjų pelaginių rūšių žvejybos Adrijos jūroje 14 valdymo planus.
MedReg nustatytos techninės išteklių išsaugojimo priemonės, tokios kaip mažiausias tinklo akių dydis, mažiausias žvejybos įrankių naudojimo atstumas bei gylis ir mažiausias leidžiamų iškrauti žuvų dydis. Dauguma šių parametrų pasikeis, jeigu bus priimtas Komisijos pateiktas Reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones pasiūlymas 15 .
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Šis pasiūlymas ir jo tikslai dera su kitomis Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su aplinkos politika, pvz., nustatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 16 , ir tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrų vandenų aplinkos būklę.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Teisinis šio pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.
•Subsidiarumo principas
Pasiūlymas yra susijęs su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu, kuris priklauso išimtinei ES kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.
•Proporcingumo principas
Siūlomos priemonės atitinka proporcingumo principą, nes jos yra tinkamos ir reikalingos ir nėra kitų mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų galima įgyvendinti siekiamus politikos tikslus.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
2016 ir 2017 m. surengtos intensyvios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais. Jomis siekta: i) didinti informuotumą apie nerimą keliančią didžiosios daugumos Viduržemio jūros žuvų išteklių būklę, ii) pritarti poreikiui imtis skubių veiksmų nacionaliniu, ES bei tarptautiniu lygmenimis ir iii) gauti kuo didesnio suinteresuotųjų subjektų skaičiaus nuomonę, kaip geriausia ištaisyti padėtį.
Kad būtų paprasčiau, konsultavimosi veikla suskirstyta į tris kontekstines grupes: Viduržemio jūros patariamoji taryba, Katanijos procesas ir viešos konsultacijos.
Viduržemio jūros patariamoji taryba (MEDAC)
MEDAC – reprezentatyviausia žuvininkystės sektoriaus suinteresuotųjų subjektų organizacija Viduržemio jūros regione. Ji atstovauja visiems šia iniciatyva suinteresuotiems subjektams: žvejybos sektoriaus (įskaitant smulkiąją žvejybą) subjektams, profsąjungoms ir kitoms interesų grupėms, kaip antai aplinkos organizacijoms, vartotojų grupėms ir sportinės / mėgėjų žvejybos asociacijoms, pagal BŽP vykdančioms veiklą Viduržemio jūros regione.
2017 m. MEDAC surengė keturis specialius posėdžius dėl daugiamečio plano, kuriuose dalyvavo pramonės, valstybių narių žuvininkystės administracijų, mokslinių tyrimų bendruomenės, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD atstovai. Šio darbo rezultatas – 2017 m. lapkričio mėn. priimta nuomonė 17 . Į šį pasiūlymą įtrauktos dauguma MEDAC rekomenduotų priemonių, t. y.:
–taikymo sritis – geografinė aprėptis, ištekliai ir žvejybos įrankiai (įskaitant mėgėjų žvejybos);
–žvejybos pastangų apribojimais grindžiamas žvejybos galimybių naudojimas (išreikštas dienų jūroje / laivų per dieną skaičiumi), remiantis mokslinėmis rekomendacijomis;
–draudimo žvejoti dugniniais velkamaisiais žvejybos įrankiais taikymo išplėtimas nuo 50 m iki atitinkamo gylio, siekiant padidinti pakrantėse esančių svarbiausių žuvų buveinių apsaugą;
–draudimas žvejoti tam tikrame rajone / tam tikru laikotarpiu, siekiant apsaugoti nerštavietes ir jauniklių augimo vietas;
–naujausia informacija apie mažiausią leidžiamų iškrauti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede išvardytų rūšių individų dydį.
Du elementai (t. y. elektroninių stebėsenos sistemų įdiegimas visuose laivuose, kuriems taikomas daugiametis planas, ir papildoma parama iš EJRŽF) nebuvo įtraukti į pasiūlymą, nes manyta, kad tinkamesnės yra kompleksiškos teisinės sistemos.
Katanijos procesas
2016 m. vasario mėn. vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriuo prasidėjo Katanijos procesas, dalyviai pripažino pažangą, padarytą mokslinių rekomendacijų, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo GFCM ir (mažesniu mastu) tam tikrų žuvų išteklių valdymo priemonių priėmimo srityse. Kita vertus, pažymėta, kad ši pažanga nepadėjo pagerinti žuvų išteklių būklės. Viduržemio jūroje daugiau kaip 90 % vertintų verslinių žuvų išteklių naudojama gerokai viršijant saugias biologines ribas, o daugelio išteklių būklė vis dar nežinoma. Kad būtų galima ištaisyti šią padėtį, dalyviai vieningai paragino atnaujinti įsipareigojimą imtis specialių priemonių žuvininkystės ištekliams Viduržemio jūroje atkurti.
Šis politinis postūmis paskatino aštuonių Viduržemio jūros regiono valstybių narių žuvininkystės administracijų vadovus surengti susitikimą 2016 m. birželio mėn., kurio tikslas – viršyti bendruosius rašytinius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ES imtųsi konkrečių savo pareigoms įvykdyti būtinų veiksmų. Jie taip pat nurodė prioritetines sritis, kuriose reikia imtis papildomų nacionalinių priemonių. Prancūzija ir Ispanija pasiūlė vakarų Viduržemio jūros regione esančioje Liono įlankoje įvesti draudimą žvejoti tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu ir taip sumažinti europinių jūrinių lydekų žvejybos pastangas bei padidinti jų žvejybos selektyvumą.
Konsultacijų procesas baigėsi 2017 m. kovo mėn. pasirašius Ministrų deklaraciją dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje 18 , kurioje nustatyta nauja strateginė žvejybos valdymo tame regione strateginė sistema ir numatyti penki per ateinančius 10 metų atliktini veiksmai bei išmatuojami siektini tų veiksmų rezultatai. Ši iniciatyva yra vienas iš ES lygmens veiksmų, kurių imtasi siekiant atkurti vakarų Viduržemio jūros žuvų išteklių tvarumą.
Viešos konsultacijos
2016 m. gegužės 30 d. – rugsėjo 30 d. Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD surengė viešas konsultacijas internetu dėl daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo plano. Bendras konsultacijų tikslas – išklausyti suinteresuotųjų subjektų nuomones, visų pirma pradiniame plano rengimo etape.
Respondentų buvo paprašyta užpildyti klausimyną, kurį sudarė tiek klausimai, į kuriuos buvo galima atsakyti laisvai, tiek klausimai, į kuriuos reikėjo atsakyti pasirenkant konkretų atsakymą. Šeši klausimai buvo susiję su pačiais respondentais, o 18 – su biologiniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais demersinės žvejybos vakarų Viduržemio jūroje aspektais. Svarstytos temos, be kitų, buvo problemos esmė, valdymo galimybės ir galimo daugiamečio plano taikymo sritis bei turinys.
Prieita prie šių pagrindinių išvadų 19 :
(1)didžioji dauguma respondentų pritarė tam, kad dabartinės valdymo sistemos (t. y. nacionalinių valdymo planų pagal MedReg) nepakanka BŽP tikslams pasiekti. Be to, 67 % respondentų laikėsi nuomonės, kad norint pasiekti tikslus nepakaktų esamą sistemą papildyti trumpalaikėmis nacionalinėmis ar ES lygmens priemonėmis;
(2)daugumos respondentų nuomone, dabartinės valdymo sistemos įgyvendinimas buvo nepakankamas daugeliu aspektų, be to, ji buvo nevienodai įgyvendinama įvairiose šalyse ir žvejybos laivynuose. Sistemos neveiksmingumą lėmė du pagrindiniai veiksniai: i) nepakankamas suinteresuotųjų subjektų (įskaitant žvejybos sektoriaus) dalyvavimas rengiant priemones ir ii) veiksmingos kontrolės stoka;
(3)dauguma respondentų laikėsi nuomonės, kad ES daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas būtų geriausias ilgalaikis sprendimas. Šis požiūris grindžiamas mišriu žvejybos pobūdžiu, dalyvaujančių valstybių narių skaičiumi ir žvejybos rūšių bei žvejybos įrankių tarpusavio sąveika;
(4)didžioji dauguma respondentų pritarė tam, kad į daugiametį planą reikia įtraukti šiuos tikslus: i) užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ii) nustatyti veiksmingą ir skaidrią valdymo sistemą, iii) sustiprinti kontrolės, stebėsenos ir priežiūros sistemas ir iv) užtikrinti socialinį bei ekonominį žvejybos sektoriaus stabilumą;
(5)per viešas konsultacijas taip pat svarstytas klausimas dėl demersinei žvejybai Viduržemio jūroje taikytinų alternatyvių priemonių, pvz., BLSK nustatymo. Šią priemonę palaikė NVO ir kai kurie piliečiai. Tačiau jai nepritarė nė viena žvejų asociacija ar viešoji administracija. Jos paminėjo, kaip sudėtinga taikyti BLSK mišriosios žvejybos atveju;
(6)beveik visi respondentai pritarė tam, kad geriausias vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo būdas – derinti žvejybos pastangų sistemą su techninėmis išteklių išsaugojimo priemonėmis. Daugiausia pritarimo sulaukusios priemonės – draudimas žvejoti tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu, techniniai pakeitimai, kuriais didinamas selektyvumas, mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai ir bendro valdymo sistemos.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Mokslinius ir techninius šios iniciatyvos aspektus pirmiausia įvertino Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD ir Europos žuvininkystės ir akvakultūros rinkos stebėsenos centras (EUMOFA). Dviejų ŽMTEK ekspertų darbo grupių posėdžiai vyko 2015 ir 2016 m. Juose biologiniu atžvilgiu įvertintos politikos galimybės ir parengta rekomendacijų dėl įvairių daugiamečio plano aspektų. 2017 m. Komisijos tarnybos nustatė susijusius suinteresuotuosius subjektus ir atliko socialinę bei ekonominę analizę. EUMOFA pateikė papildomų duomenų apie vakarų Viduržemio jūros regiono rinkos dinamiką.
Vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių būklės vertinimas grindžiamas naujausiais ŽMTEK ir GFCM mokslinio patariamojo komiteto (MPK) darbo rezultatais.
Be to, rengiant šią iniciatyvą atsižvelgta į du tyrimus:
–retrospektyvųjį MedReg vertinimą 20 . Juo naudotasi apžvelgiant, kaip valstybės narės įgyvendina reglamentą, ir vertinant, kiek jis padeda siekti BŽP tikslų. Vienas svarbiausių tyrimų, padėjusių nustatyti problemos esmę, buvo Liono įlankos atvejo tyrimas;
–išsamią ŽMTEK atliktą valstybių narių valdymo planų analizę 21 , 22 . Ji padėjo nustatyti šią problemą, visų pirma priežastis, dėl kurių tie planai buvo laikomi nepakankamais tausiai žvejybai užtikrinti iki 2020 m.
Papildoma pagrindžiamoji medžiaga buvo surinkta iš mokslo leidinių, techninių ataskaitų ir knygų.
•Poveikio vertinimas
Laikydamasi Geresnio reglamentavimo gairių, Komisija parengė poveikio vertinimą, į kurį įtraukė ir kuriame išanalizavo visus reikiamus šią iniciatyvą pagrindžiančius duomenis. Įvertinta, ar problema iš tiesų egzistuoja, nurodytos pagrindinės politikos galimybės ir išnagrinėtas galimas jų poveikis aplinkai, taip pat socialinis bei ekonominis poveikis.
Su demersine žvejyba vakarų Viduržemio jūroje siejamos dvi pagrindinės problemos: didelis žvejybos išteklių pereikvojimas ir neveiksminga reguliavimo sistema. Nustatyta, kad pagrindinė išteklių pereikvojimo priežastis – per didelis žvejybos pajėgumų naudojimas (t. y. per daug laivų ir žvejybos pastangų). Be to, dabartinė reguliavimo sistema yra neveiksminga, nes jos taikymo sritis ribota, įgyvendinimas – lėtas ir nepakankamas, stinga suinteresuotųjų subjektų atsakomybės. Šios problemos tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė nerimą keliančią demersinių išteklių būklę (daugiau kaip 80 % vertintų išteklių yra pereikvojami, kai kurių iš jų biomasė yra labai nedidelė – tai rodo didelę tų išteklių išnykimo tikimybę), žvejų bei žvejybos sektoriuje juntamą socialinį bei ekonominį poveikį ir poveikį jūrų aplinkai.
Nuo pirmiau aprašytų problemų visų pirma kenčia ES priklausantys Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos laivynai. Remiantis per ES žuvininkystės duomenų rinkimo sistemą pateiktais duomenimis, šios iniciatyvos poveikį pajustų apie 13 000 laivų 23 . Apie 76 % laivų priklauso Italijai, 15 % – Ispanijai ir 9 % – Prancūzijai. Mažiausi laivyno segmentai – daugiausia pasyviosios žvejybos įrankiais ir ūdomis žvejojantys laivai (beveik 10 400 laivų, kurių laimikis siekia maždaug 1 500 tonų), o didžiausi – daugiausia dugniniai traleriai (beveik 2 800 laivų, kurių laimikis – apie 13 500 tonų). Didžioji dauguma susijusių žvejybos įmonių yra labai mažos įmonės (vidutiniškai 89 % įmonių turi tik po vieną laivą).
Atsižvelgiant į minėtus faktus, buvo išnagrinėtos trys politikos galimybės:
–1 galimybė: nekeisti esamos politikos arba status quo (t. y. toliau taikyti esamą reguliavimo sistemą). Ši galimybė – atskaitos taškas, pagal kurį galima vertinti kitas galimybes.
–2 galimybė: iš dalies pakeisti dabartinę valdymo sistemą – peržiūrėti nacionalinius valdymo planus ir juos priderinti prie BŽP tikslų, visų pirma pakeičiant dabartinę jų taikymo sritį (žuvų išteklius, žvejybos rūšį ir teritoriją), nustatant naujus išteklių išsaugojimo tikslus, tokius kaip didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, ir kiekybinius tikslus bei tvarkaraščius, taip pat nustatant naujas apsaugos priemones.
–3 galimybė: priimti ES lygmeniu taikomą daugiametį planą. Juo būtų siekiama užtikrinti, kad vakarų Viduržemio jūros demersinius išteklius žvejojantiems ES žvejybos laivynams ES lygmeniu būtų taikoma supaprastinta ir integruota reguliavimo sistema.
Atsižvelgiant į visus duomenis, surinktus ir išanalizuotus vykstant poveikio vertinimo procesui, tinkamiausia galimybė yra 3 – daugiametis ES lygmeniu taikomas planas. Taip yra dėl šių priežasčių:
(1)daugiametis planas darytų didesnį teigiamą poveikį aplinkai. Konkrečiai, tikimybė pasiekti tikslinius visų išteklių mirtingumo dėl žvejybos rodiklius būtų apie 36 %. Nors šis rodiklis tebėra žemas ir labai atsilieka nuo MSY tikslo, šios galimybės taikymo rezultatai geresni nei 1 (0 %) ir 2 (28 %) galimybių;
(2)maždaug 70 % vertintų išteklių atsikurtų iki tokio neršiančių žuvų biomasės lygio, kuris būtų didesnis už atsargumo principu grindžiamą atskaitos tašką (BPA), palyginti su 5 % pagal 1 galimybę ir 72 % pagal 2 galimybę. Plane taip pat būtų nustatytos biomasės apsaugos priemonės, kurioms įgyvendinti reikės iš anksto nustatytų priemonių, padedančių atsikurti saugių biologinių ribų neatitinkantiems ištekliams, – tai padidintų tvaraus biomasės lygio išlaikymo tikimybę. Be to, siekti FMSY tikslo pagal 2 galimybę yra iš esmės rizikingiau nei pagal planą dėl dviejų pagrindinių priežasčių: i) norint sukurti veiksmingą valdymo sistemą, reikia įvykdyti daug daugiau sąlygų (tokių kaip aktyvesnis bendradarbiavimas, derinimas, valstybių narių tarpusavio koordinavimas) ir ii) nėra garantijos, kad net iš dalies pakeitus dabartinę sistemą pagerėtų iki šiol nepakankamas įgyvendinimas;
(3)nors, įgyvendinant planą, dėl žvejybos pastangų mažinimo pereinamuoju laikotarpiu padidėtų su užimtumu ir pelnu susijusios išlaidos, tikimasi, kad socialiniai ir ekonominiai visų laivynų rezultatai pagerėtų iki 2025 m. ir tik vienam laivynui iki tų metų grėstų finansinė rizika (pagal 1 galimybę finansinė rizika kiltų devyniems laivyno segmentams, o pagal 2 – keturiems);
(4)palyginti su dabartiniais nacionaliniais valdymo planais, daugiametis planas būtų paprastesnis (viena reguliavimo sistema), stabilus (jame būtų atsižvelgta į ilgalaikę perspektyvą) ir skaidrus (trys atitinkamos valstybės narės bendrai sumažintų mirtingumą dėl žvejybos iki tausų išteklių naudojimą užtikrinančio lygio);
(5)daugiamečiai planai labiau dera su reformuota BŽP, ypač BŽP reglamento 2 straipsniu, nes jie yra pageidaujamiausia tausaus žuvų išteklių naudojimo priemonė.
Galiausiai plačių konsultacijų rezultatai rodo, kad dauguma suinteresuotųjų subjektų (viešosios administracijos, žvejybos sektoriaus atstovai, NVO ir plačioji visuomenė) sutaria, kad ES daugiametis planas yra geriausias vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo būdas.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Nors šis pasiūlymas nėra pagal Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) įgyvendinama iniciatyva, juo būtų įdiegta paprastesnė, stabilesnė ir skaidresnė valdymo sistema. Tos sistemos supaprastinimo galima tikėtis po pereinamojo laikotarpio, nes daugiametis planas pakeistų dabartines įvairių nacionalinių valdymo planų nuostatas ir užtikrintų įvairių šios žvejybos valdymo priemonių derėjimą.
Pasiūlyme taip pat būtų numatyta aiškesnė sistema, pagal kurią valdymo priemonės būtų rengiamos remiantis mokslinėmis rekomendacijomis. Mokslininkai kasmet teiktų savo rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kuriais siekiama užtikrinti tausią žvejybą, o pagal tas rekomendacijas būtų rengiamas metinis Komisijos pasiūlymas dėl žvejybos galimybių reglamento.
•Pagrindinės teisės
Netaikoma.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Poveikio biudžetui nėra.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Tam tikras valdymo priemonių poveikis stebimas atliekant įprastą su BŽP įgyvendinimu susijusį darbą. Pagal duomenų rinkimą reglamentuojančius ES teisės aktus valstybės narės jau renka duomenis, reikalingus pasiūlymo socialiniam bei ekonominiam poveikiui ir poveikiui aplinkai stebėti. ŽMTEK jau teikia mokslines rekomendacijas dėl demersinių išteklių (t. y. europinių jūrinių lydekų, europinių barzdočių, afrikinių gelmių krevečių, ilganosių rausvųjų krevečių, didžiųjų raudonųjų krevečių ir norveginių omarų). ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos stebėsenos centras (EUMOFA) stebės poveikį rinkai.
Pagal BŽP reglamento 10 straipsnio 3 dalį daugiamečiuose planuose turi būti numatytas pradinis ex post vertinimas ir paskesni vertinimai, kuriais visų pirma siekiama atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas. Planą ir jo poveikį ŽMTEK įvertins praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo. Tuomet Komisija atitinkamai informuos Europos Parlamentą ir Tarybą. Šio vertinimo anksčiau atlikti neįmanoma, nes nuo plano įgyvendinimo pradžios turės praeiti nemažai laiko, iki bus gauta reikiamų duomenų. Tačiau vertinimo periodiškumas netrukdo teisės aktų rengėjams iš dalies keisti planą atsižvelgiant į mokslinius, politinius ar socialinius bei ekonominius pokyčius.
•Aiškinamieji dokumentai
Netaikoma.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Atsižvelgiant į nuostatas dėl daugiamečių planų principų, tikslų ir turinio (BŽP reglamento 9 ir 10 straipsniai), pagrindiniai plano elementai yra šie:
–Taikymo sritis. Pasiūlymas taikomas tiksliniams demersinės žvejybos ištekliams (t. y. europinėms jūrinėms lydekoms, europinėms barzdotėms, ilganosėms rausvosioms krevetėms, afrikinėms gelmių krevetėms, didžiosioms raudonosioms krevetėms ir norveginiams omarams), ištekliams, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, ir kitiems demersiniams ištekliams, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų. Jis taip pat taikomas tų išteklių verslinei ir mėgėjų žvejybai vakarų Viduržemio jūroje (t. y. GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 parajoniuose).
–Tikslai. Šio pasiūlymo tikslai – padėti siekti BŽP reglamento 2 straipsnyje nustatytų tikslų, visų pirma užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, taikyti atsargumo principą ir ekosisteminį metodą. Pasiūlymas taip pat padės įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį.
–Kiekybiniai tikslai. Siūlomi mirtingumo dėl žvejybos kiekybiniai tikslai yra FMSY intervalai, išreikšti išteklių neršiančių žuvų biomasės dydžiu. Tie tikslai turėtų būti pasiekti ne vėliau kaip 2020 m. Naudojantis šiais intervalais, atitinkamus išteklius bus galima valdyti remiantis MSY, kartu suteikiant tam tikro lankstumo mišriosios žvejybos srityje.
–Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai. Siūlomi išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti išteklių neršiančių žuvų biomasės dydžiu, atitinka Viduržemio jūros regionui skirtas mokslines rekomendacijas. Pasiūlyme nustatomas kiekvieno ištekliaus ribinis atskaitos taškas (arba ribinis biomasės dydis, BLIM), kurį pasiekus ištekliui gresia rimtas pavojus išnykti, ir prevencinis atskaitos taškas (arba prevencinis biomasės dydis, BPA) – patikimumo riba.
–Apsaugos ir taisomosios priemonės. Pasiūlyme nustatomos apsaugos priemonės, padedančios ištekliui atsikurti tais atvejais, kai viršijami prevenciniai arba ribiniai atskaitos taškai. Šios priemonės galėtų apimti įvairius veiksmus, įskaitant valstybių narių arba Komisijos taikomas neatidėliotinas priemones.
–Žvejybos pastangų sistema. Pasiūlymu nustatoma žvejybos pastangų sistema, ES lygmeniu taikoma visiems tralams, kuriais žvejojama I priede nurodytuose rajonuose laivais, kurių ilgis atitinka tame priede nustatytas ilgio kategorijas. Kiekvienais metais, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Taryba priims sprendimą dėl kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir kiekvienai valstybei narei taikomų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų (žvejybos dienų skaičiaus). Be to, pasiūlyme numatyta gerokai sumažinti žvejybos pastangas pirmaisiais įgyvendinimo metais, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas.
–Žvejybos draudimo rajonai. Pasiūlyme kaip papildoma priemonė nustatomas draudimas žvejoti tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu: draudžiama žvejoti tralais iki 100 m izobatos kasmet nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. Laikantis to draudimo, pakrantės zonoje būtų galima žvejoti tik selektyvesniais žvejybos įrankiais, siekiant apsaugoti jauniklių augimo vietas bei pažeidžiamas buveines ir stiprinti socialinį mažos apimties žvejybos tvarumą. Atsižvelgiant į socialinę bei ekonominę svarbą ir būtinybę skubiai sumažinti didelį europinių jūrinių lydekų mirtingumą dėl žvejybos, skatinama taikant regionalizavimo procedūrą nustatyti papildomus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose būtų saugomos neršiančios europinės jūrinės lydekos.
–Įpareigojimas iškrauti laimikį. Pasiūlyme išsamiai nustatoma, kaip ilgainiui bus įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti laimikį. Visų pirma jame nustatomos regionalizavimo nuostatos, kurių reikia norint išplėsti ir (arba) keisti išimtis, taikomas rūšims, kurių individams, kaip įrodyta, būdingas didelis išgyvenamumas, ir de minimis išimtis.
–Regioninis bendradarbiavimas. Pasiūlyme nustatomas regioninis valstybių narių bendradarbiavimas, kurio tikslas – priimti nuostatas dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir specialių tam tikrų išteklių išsaugojimo priemonių, įskaitant technines priemones.
–Stebėsena ir vertinimas. Pasiūlyme nustatoma mokslinė stebėsena, kurią atliekant bus vertinama, kokia pažanga daroma užtikrinant didžiausią galimą tausios demersinių išteklių ir, kai įmanoma, išteklių, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, žvejybos laimikį. Viduržemio jūros regione tokia stebėsena būtina, nes ją vykdant bus užtikrintas reguliarus išteklių, kuriems taikomas planas, vertinimas. Pats planas turės būti įvertintas praėjus penkeriems metams nuo įgyvendinimo pradžios.
2018/0050 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 24 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)1982 m gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatyti išteklių išsaugojimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų rūšių populiacijų dydį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);
(2)2015 m. Niujorke vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. pradėti veiksmingai reguliuoti žvejybą ir užkirsti kelią išteklių pereikvojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai ir įgyvendinti moksliniais duomenimis pagrįstus valdymo planus, kad per trumpiausią įmanomą laikotarpį žuvų ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuris užtikrintų MSY atsižvelgiant į tų išteklių biologines charakteristikas;
(3)2017 m. kovo 30 d. Maltoje paskelbtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ 25 nustatyta nauja žvejybos Viduržemio jūroje valdymo sistema ir ateinančių 10 metų darbo programa, kurioje numatyti penki konkretūs atliktini veiksmai. Vienas iš prisiimtų įsipareigojimų – parengti daugiamečius planus;
(4)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 26 nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus. BŽP turi padėti saugoti jūrų aplinką, tvariai valdyti visus verslinės žvejybos tikslais naudojamų rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę;
(5)vieni iš BŽP tikslų – užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros veiklos tvarumą aplinkos atžvilgiu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;
(6)tam, kad būtų galima pasiekti BŽP tikslus, reikėtų priimti įvairių išsaugojimo priemonių, tokių kaip daugiamečiai planai, techninės priemonės ir žvejybos galimybių nustatymas bei paskirstymas;
(7)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti nurodyti bendrieji bei kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti;
(8)patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias parengė arba peržiūrėjo nepriklausoma Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta mokslo įstaiga;
(9)Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas. Tuo tikslu ji visų pirma turėtų pasikonsultuoti su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK). Komisija visų pirma turėtų gauti viešas mokslines rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl mišriosios žvejybos, kuriose atsižvelgiama į šiame reglamente nustatytą planą ir nurodomi FMSY intervalai bei išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai (BPA ir BLIM);
(10)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 27 nustatyta tausaus žvejybos išteklių naudojimo Viduržemio jūroje valdymo sistema ir reikalaujama priimti žvejybos tralais, laivų gaubiamaisiais tinklais, metamaisiais tinklais, apsupamaisiais tinklais ir dragomis valstybių narių teritoriniuose vandenyse valdymo planus;
(11)Prancūzija, Italija ir Ispanija priėmė valdymo planus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006. Tačiau šie planai tarpusavyje nėra suderinti, juose atsižvelgta ne į visus žvejybos įrankius, kuriais žvejojami demersiniai ištekliai, ir neatsižvelgta į daugiateritorį tam tikrų išteklių paplitimą bei laivynų išsidėstymą. Be to, pasirodė, kad tie planai nepadeda veiksmingai siekti BŽP tikslų. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai išreiškė pritarimą tam, kad Sąjungos lygmeniu būtų parengtas ir įgyvendintas daugiametis atitinkamų išteklių žvejybos valdymo planas;
(12)ŽMTEK įrodė, kad dauguma vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti MSY;
(13)todėl tikslinga parengti daugiametį vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planą (toliau – planas);
(14)tame plane turėtų būti atsižvelgta į mišrų žvejybos pobūdį ir tikslinių tos žvejybos išteklių (europinių jūrinių lydekų (Merluccius merluccius), europinių barzdočių (Mullus barbatus), ilganosių rausvųjų krevečių (Parapenaeus longirostris), norveginių omarų (Nephrops norvegicus), afrikinių gelmių krevečių (Aristeus antennatus) ir didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) tarpusavio dinamiką. Jame taip pat turėtų būti atsižvelgta į rūšis, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, ir demersinius išteklius, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų. Tas planas turėtų būti taikomas demersinei žvejybai (visų pirma tralais, dugniniais statomaisiais tinklais, gaudyklėmis ir ūdomis), vykdomai Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais Sąjungai nepriklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse;
(15)atsižvelgiant į mėgėjų žvejybos svarbą, šiame reglamente nustatytas planas turėtų būti taikomas ir tokiai žvejybai, kai ją vykdant sužvejojami vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių individai. Šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti numatyta galimybė taikyti specialias valdymo priemones tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį poveikį ištekliams;
(16)geografinė daugiamečio plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos ateityje gali reikėti pakoreguoti daugiamečiame plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas daugiamečiame plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė;
(17)šiame reglamente nustatytu planu turėtų būti siekiama BŽP tikslų, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių individams taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planas taip pat turėtų būti grindžiamas ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvoje 2008/56/EB 28 nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvoje 2009/147/EB 29 bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB 30 nustatytais tikslais;
(18)reikėtų nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), atitinkantį tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriąją žvejybą. Remiantis šiuo planu, nustatomi intervalai turėtų užtikrinti, kad laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Be to, nustatoma tokia viršutinė FMSY intervalo riba, kad tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį biomasės atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %;
(19)tam, kad būtų galima nustatyti žvejybos galimybes, turėtų būti nustatyti įprasto naudojimo FMSY intervalai ir, jei atitinkami ištekliai yra geros būklės, lankstesni FMSY intervalai. Žvejybos galimybes nustatyti pagal lankstesnius intervalus turėtų būti galima tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tai būtina siekiant šiame reglamente nustatytų mišriosios žvejybos tikslų, taip pat siekiant išvengti dėl tos pačios individų rūšies arba kelių individų rūšių išteklių dinamikos ištekliui gresiančios žalos arba apriboti kasmetinį žvejybos galimybių kitimą;
(20)būtina nustatyti išteklių, kurių su MSY susiję tiksliniai rodikliai yra nustatyti ir kuriems reikia taikyti apsaugos priemones, išsaugojimo lygio atskaitos taškus – atsargumo principu grindžiamus atskaitos taškus (BPA) ir ribinius atskaitos taškus (BLIM);
(21)turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad tiksliniai rodikliai būtų pasiekti, ir, jei reikia, būtų taikomos taisomosios priemonės, be kita ko, tais atvejais, kai išteklių dydis yra mažesnis už jų išsaugojimo lygio atskaitos taškus. Taisomosios priemonės turėtų apimti neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius, žvejybos galimybes ir kitas specialias išsaugojimo priemones;
(22)vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, žvejybos galimybės turi atitikti daugiamečiuose planuose nustatytus tikslinius rodiklius, tvarkaraščius ir ribas. Šiame reglamente nustatytame plane žvejybos galimybe laikoma kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė žvejoti, išreikšta žvejybos pastangomis ir (arba) laimikiu;
(23)tam, kad galimybės vykdyti žvejybą būtų skaidrios ir būtų pasiektas tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygis, turėtų būti priimta žvejybai tralams (pagrindiniu žvejybos įrankiu, kuriuo žvejojami vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai) taikoma Sąjungos žvejybos pastangų sistema. Todėl tam, kad Taryba kasmet galėtų nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, išreikštas žvejybos dienų skaičiumi, reikėtų nustatyti žvejybos pastangų grupes. Prireikus žvejybos pastangų sistema turėtų apimti ir kitus žvejybos įrankius;
(24)atsižvelgiant į nerimą keliančią beveik visų vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių padėtį ir siekiant sumažinti didelį dabartinį mirtingumą dėl žvejybos, pirmaisiais šiame reglamente nustatyto plano įgyvendinimo metais pagal žvejybos pastangų sistemą žvejybos pastangos turėtų būti labai sumažintos;
(25)jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį atitinkamų išteklių individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba turėtų į ją atsižvelgti. Tuo tikslu Taryba, atsižvelgdama į mėgėjų žvejybos laimikio dydį, gali nustatyti žvejybos galimybes pagal verslinės žvejybos laimikiui taikomą žvejybos pastangų sistemą ir (arba) priimti kitas priemones, kuriomis mėgėjų žvejyba būtų ribojama;
(26)jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad žvejybos pastangų sistemos nepakanka šiame reglamente nustatyto plano tikslams arba tiksliniams rodikliams pasiekti, reikėtų priimti bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamas valdymo priemones, kuriomis būtų papildoma žvejybos pastangų sistema;
(27)valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių, kuriomis užtikrintų, kad žvejybos pastangų sistema būtų veiksminga ir įgyvendinama, – įtraukti žvejybos pastangų kvotų paskirstymo metodą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, parengti laivų sąrašą, išduoti žvejybos leidimus ir registruoti bei perduoti atitinkamus žvejybos pastangų duomenis;
(28)tam, kad būtų galima apsaugoti jauniklių augimo vietas bei pažeidžiamas buveines ir išlaikyti mažos apimties žvejybą, pakrančių zona turėtų būti reguliariai skiriama selektyvesnei žvejybai. Todėl šiame reglamente nustatytame plane reikėtų nustatyti, kad žvejyba tralais iki 100 m izobatos draudžiama tris mėnesius kiekvienais metais;
(29)demersiniams ištekliams išsaugoti turėtų būti imamasi papildomų priemonių. Visų pirma, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tikslinga nustatyti papildomų žvejybos draudimų rajonuose, kuriuose yra daug neršiančių individų santalkų, ir taip apsaugoti suaugusias europines jūrines lydekas, kurių populiacijos būklė smarkiai pablogėjo;
(30)ištekliai, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, ir demersiniai ištekliai, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų, turėtų būti valdomi laikantis atsargumo principo. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad būtina imtis taisomųjų priemonių, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį turėtų būti priimamos specialios išsaugojimo priemonės;
(31)šiame reglamente nustatytame plane turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais turėtų būti priimamos papildomos techninės išsaugojimo priemonės. Tai būtina norint pasiekti plano tikslus, visų pirma išsaugoti demersinius išteklius ir padidinti selektyvumą;
(32)tam, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, šiame reglamente nustatytame plane pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį turėtų būti nustatytos papildomos valdymo priemonės;
(33)siekiant šiame reglamente nustatytą planą laiku pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas taisomosiomis bei techninėmis išsaugojimo priemonėmis, būtų įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti laimikį ir iš dalies keičiami tam tikri plano elementai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 31 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(34)kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatytas tiesioginių valdymo interesų turinčių valstybių narių bendrų rekomendacijų pateikimo terminas;
(35)tam, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant MSY, šiame reglamente nustatytame plane turėtų būti leidžiama atlikti reguliarią atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, mokslinę stebėseną;
(36)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalį Komisija turėtų periodiškai vertinti šio reglamento tinkamumą ir veiksmingumą. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas praėjus pirmiesiems penkeriems metams ir vėliau kas penkerius metus; jis turėtų būti atliekamas po šiame reglamente nustatyto plano periodinio vertinimo, kurį, remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis, atlieka ŽMTEK, ir būti juo grindžiamas. Toks laikotarpis yra pakankamas, kad būtų galima visiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti regionų lygmens priemones ir padaryti poveikį ištekliams ir žvejybai. Penkeri metai yra ir minimalus mokslo įstaigų reikalaujamas laikotarpis;
(37)siekiant suteikti teisinio tikrumo, reikėtų paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos tam, kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyto plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 32 ;
(38)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalimi, tikėtinas šiame reglamente nustatyto plano ekonominis ir socialinis poveikis buvo tinkamai įvertintas prieš parengiant jo projektą 33 ,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1.Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planas (toliau – planas).
2.Šis reglamentas taikomas šiems ištekliams:
(a)afrikinėms gelmių krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 1 parajonyje;
(b)afrikinėms gelmių krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 5 parajonyje;
(c)afrikinėms gelmių krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 6 parajonyje;
(d)ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 1 parajonyje;
(e)ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 5 parajonyje;
(f)ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 6 parajonyje;
(g)ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 9-10-11 parajoniuose;
(h)didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 9 parajonyje;
(i)didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 10 parajonyje;
(j)didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 11 parajonyje;
(k)europinėms jūrų lydekoms (Merluccius merluccius) GFCM 1-5-6-7 parajoniuose;
(l)europinėms jūrų lydekoms (Merluccius merluccius) GFCM 9-10-11 parajoniuose;
(m)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 5 parajonyje;
(n)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 6 parajonyje;
(o)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 9 parajonyje;
(p)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 11 parajonyje;
(q)europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 1 parajonyje;
(r)europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 5 parajonyje;
(s)europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 6 parajonyje;
(t)europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 7 parajonyje;
(u)europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 9 parajonyje ir
(v)europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 10 parajonyje.
3.Šis reglamentas taip pat taikomas ištekliams, kurių individai sužvejojami kaip priegauda vakarų Viduržemio jūroje žvejojant 1 dalyje nurodytus išteklius. Jis taikomas ir bet kuriems kitiems demersiniams ištekliams, kurių individai sužvejojami vakarų Viduržemio jūroje ir apie kuriuos turima nepakankamai duomenų.
4.Šis reglamentas taikomas 2 ir 3 dalyse nurodytų demersinių išteklių verslinei ir mėgėjų žvejybai, jeigu ji vykdoma Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais Sąjungai nepriklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse.
5.Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse žvejojant visų rūšių, dėl kurių tas įpareigojimas nustatytas, individus.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Be nustatytųjų Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami taip apibrėžti terminai:
(1)atitinkami ištekliai – 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti ištekliai;
(2)FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgainiui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog išteklių dydis taps mažesnis už ribinį atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %;
(3)FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis aplinkos sąlygomis ilgainiui užtikrina didžiausią laimikį;
(4)MSY FLOWER – mažiausia FMSY intervalo vertė;
(5)MSY FUPPER – didžiausia FMSY intervalo vertė;
(6)apatinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY FLOWER iki FMSY taško vertės;
(7)viršutinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY FUPPER;
(8)BLIM – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK rekomendacijose, nustatytas ribinis atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas;
(9)BPA – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK rekomendacijose, nustatytas atsargumo principu grindžiamas atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kuris užtikrina, kad tikimybė, jog ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis taps mažesnis už BLIM, būtų mažesnė kaip 5 %;
(10)žvejybos pastangų grupė – valstybės narės laivyno valdymo vienetas, kuriam nustatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos.
(11)žvejybos diena – kalendorinė diena nuo 0:00 iki 24:00, kurią vykdoma žvejybos veikla;
(12)vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1 geografinio parajonio (šiaurės Alboros jūra), 2 geografinio parajonio (Alboros sala), 5 geografinio parajonio (Balearų salos), 6 geografinio parajonio (šiaurės Ispanija), 7 geografinio parajonio (Liono įlanka), 8 geografinio parajonio (Korsikos sala), 9 geografinio parajonio (Ligūrijos jūra ir šiaurės Tirėnų jūra), 10 geografinio parajonio (pietų Tirėnų jūra) ir 11 geografinio parajonio (Sardinijos sala) vandenys, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 35 I priede.
3 straipsnis
Bendrieji tikslai
1.Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY.
2.Planas turi padėti sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, ir įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį žvejojant rūšių, kurioms taikomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai ir šis reglamentas, individus.
3.Planas turi būti įgyvendinamas laikantis ekosisteminio žvejybos valdymo metodo – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 bei 12 straipsniuose nustatytais tikslais.
4.Planu visų pirma siekiama:
(a)užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priede pateikto 3 deskriptoriaus sąlygos, ir
(b)padėti įvykdyti kitų atitinkamų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių sąlygas proporcingai vaidmeniui, kurį jas vykdant atlieka žvejyba.
5.Plane nustatytos priemonės taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Jei nėra pakankamai duomenų, turi būti siekiama užtikrinti panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.
II SKYRIUS
TIKSLINIAI RODIKLIAI, IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO LYGIO ATSKAITOS TAŠKAI IR APSAUGOS PRIEMONĖS
4 straipsnis
Tiksliniai rodikliai
1.2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinio atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis turi būti palaipsniui pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m., o vėliau jis turi atitikti FMSY intervalą.
2.Pagal šį planą turi būti prašoma (visų pirma ŽMTEK) nustatyti FMSY intervalus.
3.Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį nustatydama žvejybos galimybes atitinkamų išteklių grupei, Taryba laikosi tuo metu labiausiai pažeidžiamiems ištekliams taikomo FMSY intervalo.
4.Nukrypstant nuo 1 ir 3 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis gali būti mažesnis už FMSY intervalus.
5.Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, gali būti nustatytos tuo metu labiausiai pažeidžiamiems ištekliams taikomą FMSY intervalą viršijančios žvejybos galimybės (su sąlyga, kad visų atitinkamų išteklių dydžiai viršija BPA):
(a)jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;
(b)jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos, daromos ištekliui dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos, arba
(c)siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.
5 straipsnis
Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai
Taikant 6 straipsnį, pagal šį planą prašoma (visų pirma ŽMTEK) nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:
(a)atsargumo principu grindžiamus atskaitos taškus, išreikštus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (BPA), ir
(b)ribinius atskaitos taškus, išreikštus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (BLIM).
6 straipsnis
Apsaugos priemonės
1.Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamo atskaitos taško (BPA), priimamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės mažėjimą.
2.Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia ribinio atskaitos taško (BLIM), imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, tos priemonės gali apimti tikslinės atitinkamo ištekliaus žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą.
3.Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:
(a)priemones pagal šio reglamento 7, 8, 11, 12, 13 ir 14 straipsnius ir
(b)neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius.
4.Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia 5 straipsnyje nurodytų verčių, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimą.
III SKYRIUS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
7 straipsnis
Žvejybos pastangų sistema
1.Žvejybos pastangų sistema taikoma visiems I priede apibrėžtuose rajonuose tralais žvejojantiems laivams, kurių ilgis atitinka tame priede nustatytas ilgio kategorijas.
2.Kiekvienais metais, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei.
3.Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos smarkiai sumažinamos, palyginti su 4 dalyje nustatytu baziniu dydžiu.
4.3 dalyje nurodytas bazinis dydis apskaičiuojamas taip:
(a)pirmaisiais šio reglamento taikymo metais kiekvienos grupės žvejybos pastangų bazinis dydis apskaičiuojamas kaip vidutinis žvejybos pastangų dydis, išreikštas žvejybos dienų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiumi, atsižvelgiant tik į tuo laikotarpiu veiklą vykdžiusius laivus;
(b)kiekvienais vėlesniais šio reglamento taikymo metais bazinis dydis atitinka praėjusių metų didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas.
5.Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai įrankiais sužvejojamas didelis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomas to (tų) konkretaus įrankio (-ių) žvejybos galimybių lygis.
6.Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikro ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali apriboti tokią žvejybą nustatydama žvejybos galimybes, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos.
8 straipsnis
Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis
Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad žvejybos pastangų sistemos nepakanka 3 ir 4 straipsnyje nustatytiems tikslams arba tiksliniams rodikliams pasiekti, Taryba priima papildomas bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamas valdymo priemones.
9 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1.Valstybės narės didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valdo laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsniuose nustatytų sąlygų.
2.Kiekviena valstybė narė pasirenka metodą, pagal kurį didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas paskirsto su jos vėliava plaukiojantiems atskiriems laivams arba laivų grupėms, taikydama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus kriterijus. Valstybės narės visų pirma:
(a)taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus;
(b)teisingai paskirsto nacionalines kvotas laivyno segmentams, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir
(c)skatina Sąjungos laivus naudoti selektyvius žvejybos įrankius arba taikyti žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai.
3.Jei valstybė narė leidžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti tralais, ji užtikrina, kad tokia žvejyba būtų vykdoma ne ilgiau kaip 12 valandų per žvejybos dieną ir ne daugiau kaip penkias žvejybos dienas per savaitę ar lygiaverčiu intensyvumu.
4.Kiekviena valstybė narė su jos vėliava plaukiojantiems laivams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda leidimus žvejoti I priede nurodytuose rajonuose.
5.Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos pajėgumas (išreikštas GT ir kW), atitinkantis nurodytąjį pagal 4 dalį išduotuose žvejybos leidimuose, plano taikymo laikotarpiu nebūtų didinamas.
6.Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, kuriems pagal 4 dalį išduoti žvejybos leidimai, sąrašą ir pateikia jį Komisijai bei kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės savo sąrašus pirmą kartą pateikia per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir paskui ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d.
7.Valstybės narės stebi savo žvejybos pastangų sistemą ir užtikrina, kad 7 straipsnyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos neviršytų nustatytų ribų.
10 straipsnis
Atitinkamų duomenų pranešimas
1.Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 36 146c–146e straipsnius.
2.Žvejybos pastangų duomenų suvestinė rengiama kas mėnesį ir apima II priede nustatytą informaciją. Suvestiniai duomenys pateikiami XML schemos apibrėžties formatu pagal UN/CEFACT standartą P1000-12.
3.1 dalyje nurodytus žvejybos pastangų duomenis valstybės narės perduoda Komisijai anksčiau nei kiekvieno mėnesio 15 d.
IV SKYRIUS
TECHNINĖS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS
11 straipsnis
Žvejybos draudimo rajonai
1.Be to, kas numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. draudžiama iki 100 metrų izobatos naudoti tralus.
2.Per dvejus metus nuo šio reglamento priėmimo dienos atitinkamos valstybės narės, remdamosi mokslinėmis rekomendacijomis, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių santalkų ir nerštaviečių.
3.Jeigu draudimas žvejoti 2 dalyje nurodytuose žvejybos draudimo rajonuose daro poveikį kelių valstybių narių žvejybos laivams, Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį ir šio reglamento 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai remiantis mokslinėmis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi atitinkami žvejybos draudimo rajonai.
12 straipsnis
Išteklių, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, ir demersinių išteklių, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų, valdymas
1.Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti ištekliai valdomi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte.
2.Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, visų pirma techninės išteklių išsaugojimo priemonės, kaip antai išvardytosios šio reglamento 13 straipsnyje, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas.
13 straipsnis
Kitos techninės išteklių išsaugojimo priemonės
1.Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas šiomis techninėmis išteklių išsaugojimo priemonėmis:
(a)nustatomos žvejybos įrankių charakteristikos, visų pirma tinklo akių dydis, kabliukų dydis ir skaičius, įrankių konstrukcijos, siūlo storis, įrankių dydis arba papildomų selektyvumo didinimo įtaisų naudojimo reikalavimai;
(b)siekiant padidinti selektyvumą apribojamas žvejybos įrankių naudojimas, visų pirma jų panardinimo trukmė ir naudojimo gylis;
(c)siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir žuvų jauniklius, žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslinių rūšių žuvis, draudžiama arba ribojama žvejyba tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais;
(d)siekiant apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas ir rūšis, draudžiama arba ribojama žvejyba tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais;
(e)siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, nustatomi išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, individų mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai;
(f)nustatomos mėgėjų žvejybai taikomos priemonės ir
(g)nustatomos kitos su selektyvumu susijusios charakteristikos.
2.1 dalyje nurodytomis priemonėmis turi būti padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.
3.Jeigu 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra rekomendacija nepateikta, pasibaigus tame straipsnyje nustatytiems terminams Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priimant 1 dalyje išvardytas priemones, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad norint užtikrinti, jog ištekliai, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų valdomi pagal 3 straipsnį, reikia imtis specialių veiksmų.
V SKYRIUS
ĮPAREIGOJIMAS IŠKRAUTI LAIMIKĮ
14 straipsnis
Nuostatos, susijusios su įpareigojimu iškrauti laimikį
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 15 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių vakarų Viduržemio jūroje, kuriais šis reglamentas papildomas priimant išsamias Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose numatytas to įpareigojimo įgyvendinimo priemones.
VI SKYRIUS
REGIONALIZAVIMAS
15 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas
1.Šio reglamento 11, 12, 13 ir 14 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.
2.Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį gali pateikti:
(a)pirmą kartą ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, o paskui per dvylika mėnesių nuo kiekvienos šio plano vertinimo pagal 17 straipsnio 2 dalį pateikimo dienos;
(b)iki metų, einančių prieš metus, kuriais tos priemonės turi būti taikomos, gegužės 31 d. ir (arba)
(c)tais atvejais, kai jos mano, kad tai yra būtina, visų pirma staiga pasikeitus ištekliaus, kuriam taikomas šis reglamentas, būklei.
3.Šio reglamento 11, 12, 13 ir 14 straipsniais suteikiami įgaliojimai nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.
VII SKYRIUS
PAKEITIMAI IR TOLESNI VEIKSMAI
16 straipsnis
Plano pakeitimai
1.Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad pasikeitė 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išteklių geografinis paplitimas, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojamos 1 straipsnio 2 dalyje ir I priede nurodytų rajonų ribos.
2.Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad reikia iš dalies pakeisti 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą išteklių sąrašą, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo.
17 straipsnis
Plano stebėsena ir vertinimas
1.Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje pateikiami kiekybiniai rodikliai turi apimti metinius atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, F / FMSY ir neršiančių žuvų biomasės metinius įverčius. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, tie rodikliai gali būti papildyti kitais rodikliais.
2.Praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai.
VIII SKYRIUS
PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS
18 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.11, 12, 13, 14 ir 16 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami penkerių metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.Pagal 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
IX SKYRIUS
JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDAS
19 straipsnis
Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo
Taikant Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis,2018 03 08
COM(2018) 115 final
PRIEDAI
prie Pasiūlymo dėl
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO
kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas
{SWD(2018) 59 final}
{SWD(2018) 60 final}
I PRIEDAS
Žvejybos pastangų sistema
(nurodyta 7 straipsnyje)
Žvejybos pastangų grupės apibrėžiamos taip:
A) Tralai, kuriais kontinentiniame šelfe ir viršutinėje kontinentinio šlaito dalyje žvejojamos paprastosios barzdotės, europinės jūrinės lydekos, ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai.
|
Įrankio tipas |
Geografinis rajonas |
Atitinkami ištekliai |
Laivų bendrasis ilgis |
Žvejybos pastangų grupės kodas |
|
Tralai (TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP) |
GFCM 1-2-5-6-7 parajoniai |
Paprastosios barzdotės 1, 5, 6 ir 7 geografiniuose parajoniuose (GP); europinės jūrinės lydekos 1-5-6-7 GP; ilganosės rausvosios krevetės 1, 5 ir 6 GP; norveginiai omarai 5 ir 6 GP. |
< 12 m |
EFF1/MED1_TR1 |
|
≥ 12 m ir < 18 m |
EFF1/MED1_TR2 |
|||
|
≥ 18 m ir < 24 m |
EFF1/MED1_TR3 |
|||
|
≥ 24 m |
EFF1/MED1_TR4 |
|||
|
GFCM 8-9-10-11 parajoniai |
Paprastosios barzdotės 9 ir 10 GP; europinės jūrinės lydekos 9-10-11 GP; ilganosės rausvosios krevetės 9-10-11 GP; norveginiai omarai 9 ir 10 GP. |
< 12 m |
EFF1/MED2_TR1 |
|
|
≥ 12 m ir < 18 m |
EFF1/MED2_TR2 |
|||
|
≥ 18 m ir < 24 m |
EFF1/MED2_TR3 |
|||
|
≥ 24 m |
EFF1/MED1_TR4 |
B) Tralai, kuriais giliuosiuose vandenyse žvejojamos afrikinės gelmių krevetės ir didžiosios raudonosios krevetės.
|
Įrankio tipas |
Geografinis rajonas |
Atitinkami ištekliai |
Laivų bendrasis ilgis |
Žvejybos pastangų grupės kodas |
|
Tralai (TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP) |
GFCM 1-2-5-6-7 parajoniai |
Afrikinės gelmių krevetės 1, 5 ir 6 GP. |
< 12 m |
EFF2/MED1_TR1 |
|
≥ 12 m ir < 18 m |
EFF2/MED1_TR2 |
|||
|
≥ 18 m ir < 24 m |
EFF2/MED1_TR3 |
|||
|
≥ 24 m |
EFF2/MED1_TR4 |
|||
|
GFCM 8-9-10-11 parajoniai |
Didžiosios raudonosios krevetės 9, 10 ir 11 GP. |
< 12 m |
EFF2/MED2_TR1 |
|
|
≥ 12 m ir < 18 m |
EFF2/MED2_TR2 |
|||
|
≥ 18 m ir < 24 m |
EFF2/MED2_TR3 |
|||
|
≥ 24 m |
EFF2/MED1_TR4 |
II PRIEDAS
Žvejybos pastangų duomenys
(nurodyti 10 straipsnyje)
|
Duomenys |
Apibrėžtis ir pastabos |
|
1) Valstybė narė |
Duomenis teikiančios vėliavos valstybės narės triraidis ISO kodas |
|
2) Žvejybos pastangų grupė |
Žvejybos pastangų grupės kodas, nurodytas I priede |
|
3) Žvejybos pastangų laikotarpis |
Ataskaitinio mėnesio pradžios ir pabaigos datos |
|
5) Deklaruojamos žvejybos pastangos |
Bendras žvejybos dienų skaičius |