EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 03 02
COM(2018) 85 final
2018/0040(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Sąjungos muitinės kodekso 1 (toliau – Kodeksas) nuostatos taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d. Pagrindinis Kodekso tikslas – užtikrinti, kad būtų visiškai pereita nuo popieriuje surašytų dokumentų naudojimu grindžiamų muitinės procesų prie ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat muitinių tarpusavio sąveikos elektroninių sistemų.
Kodekse nustatyta, kad elektroninės sistemos turėtų apimti įvairius muitinės procesus, o išsami informacija apie tokias sistemas ir jų planavimas turėtų būti išdėstyti atskiroje darbo programoje. Remiantis visų elektroninės muitinės projektų daugiamečiu strateginiu planu (DSP), rengiamu ir reguliariai atnaujinamu pagal 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2 , SMK darbo programoje 3 nustatytas iš viso septyniolikos SMK numatytų elektroninių sistemų planavimas. Šias sistemas galima suskirstyti į dvi kategorijas:
(a)keturiolika visos Europos sistemų (įskaitant kelias sistemas su nacionaliniais komponentais, kuriuos turi sukurti valstybės narės) ir
(b)trys nacionalinės sistemos, kurias turi sukurti arba patobulinti valstybės narės.
Kodekso 278 straipsnyje nustatyta, kad iki to laiko, kol pradės veikti visos Kodekse numatytos naujos elektroninės sistemos, muitinės procesams vykdyti gali būti toliau naudojamos esamos elektroninės ir popieriuje surašytų dokumentų naudojimu grindžiamos sistemos. Tame straipsnyje taip pat nustatyta, kad šios pereinamojo laikotarpio priemonės nustos galioti 2020 m. pabaigoje. Laikantis šio termino, darbo programoje išdėstyti planai laipsniškai įdiegti elektronines sistemas iki 2020 m.
Komisija ir valstybės narės didžiąją dalį su elektroninėmis sistemomis susijusio darbo turėtų baigti laiku. 2017 m. buvo įdiegtos trys iš septyniolikos sistemų ir baigtas pirmasis dar vienos sistemos diegimo etapas – visa tai atlikta iki nustatytų datų. Iš tiesų, iki nustatytos datos Komisija bus atlikusi beveik aštuoniasdešimt procentų darbo programoje numatyto su visos Europos sistemomis susijusio darbo. Tačiau baigiamieji IT sistemų kūrimo etapai dažnai trunka ilgiausiai, todėl, nors dauguma sistemų bus baigtos diegti iki 2020 m., kai kurios iš jų bus įdiegtos tik iš dalies. Diegiant septyniolika elektroninių sistemų Komisijai ir valstybėms narėms kyla nemažai sunkumų. Sunkumai, kurių nebuvo įmanoma numatyti nustatant galutinį terminą, be kitų, yra šie:
·Neišvengiamai vėluojama baigti projektuoti elektronines sistemas. Nustatant galutinį terminą – 2020 m. – tikėtasi, kad taisyklės, kuriomis papildomas ir įgyvendinamas SMK (SMK deleguotasis reglamentas 4 , SMK įgyvendinimo reglamentas 5 ir SMK pereinamojo laikotarpio deleguotasis reglamentas 6 ), bus priimtos labai greitai po SMK priėmimo 2013 m., kad į jų nuostatas būtų galima atsižvelgti kuriant IT sistemas. Vis dėlto svarstymai užtruko daug ilgiau, nei tikėtasi, ir galutinės redakcijos aktai buvo priimti tik 2015 m. pabaigoje arba 2016 m. pradžioje. Todėl vėluota parengti funkcines ir technines daugelio elektroninių sistemų specifikacijas.
·Tai, kad norint tarpusavyje susieti septyniolika ES taikomų elektroninių sistemų reikės įdėti nepaprastai daug darbo ir kad kai kurios elektroninės sistemos yra itin sudėtingos, paaiškėjo tik pradėjus rengti funkcines ir technines tų sistemų specifikacijas. Atliekant su specifikacijomis susijusį darbą susidarė išsamus vaizdas, todėl Komisija ir valstybės narės padarė išvadą, kad kai kuriais atvejais būtina persvarstyti datą, iki kurios tos sistemos turi būti įdiegtos. Tai visų pirma pasakytina apie elektronines sistemas, kurių specifikacijos bus baigtos rengti tik 2018 m.
·Duomenų derinimo sunkumai. Nuo tada, kai buvo priimtas deleguotasis reglamentas ir įgyvendinimo reglamentas, intensyviai derinami ekonominės veiklos vykdytojų teikiami duomenys. Tai itin svarbu norint užtikrinti įvairių SMK numatytų elektroninių sistemų sąveiką, darniai taikyti teisės normas ir bendradarbiauti su kitomis pasienyje veikiančiomis valstybės tarnybomis. Suderinus duomenis pagal tarptautinius (pvz., Pasaulio muitinių organizacijos) duomenų modelius, taip pat užtikrinama geresnė sąsaja su trečiųjų šalių IT sistemomis ir dėl to labai palengvėja prekyba. Vis dėlto šiam darbui reikia daug didesnių, nei tikėtasi, laiko ir finansinių investicijų, nes reikia visiškai perprogramuoti kelias esamas elektronines sistemas.
·Sekos nustatymas. Planuojant realius tvarkaraščius ir išlaidas, ypatingą dėmesį būtina skirti siūlomų elektroninių pakeitimų poveikiui muitinės ir verslo ekosistemai. Elektroninės sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl jas svarbu diegti tinkama eilės tvarka (nustatyti seką), siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į šias tarpusavio sąsajas ir kad administracijoms bei verslininkams taikomi pakeitimai būtų nustatomi laikantis struktūros ir darniai.
Dėl visų šių priežasčių būtina nustatyti vėlesnę datą (tačiau ne vėlesnę nei 2025 m.), iki kurios turi būti užbaigtas visas su tam tikromis sistemomis susijęs darbas. Tokia data padės užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų sklandžiai įdiegtos dauguma sistemų, o vėliau, laikantis tinkamos sekos, ir likusios sistemos (nuo 2021 iki 2025 m.). Pusė sistemų, kurių įdiegimo terminą reikia pratęsti, jau egzistuoja ir jas tereikia atnaujinti pagal SMK. Kita pusė sistemų yra naujos.
Sistemos, kurių įdiegimo terminą reikia pratęsti, yra šios:
·tobulinamos sistemos, kurių patobulinimų pagrindinis techninis uždavinys – suderinti duomenis (importo kontrolės sistema (ICS), naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), automatizuota eksporto sistema (AES) ir nacionalinė eksporto sistema (įskaitant su eksportu susijusį nacionalinės specialiųjų procedūrų sistemos komponentą)), ir
·trys naujos sistemos, skirtos taikyti novatoriškiems Kodekso elementams (centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais (CCI), Sąjungos prekių statuso įrodymas (PoUS) ir garantijų valdymas (GUM)).
Galutinės datos, iki kurios šios elektroninės sistemos turi būti įdiegtos, perkėlimas į 2025 m. prieštarauja Kodekso 278 straipsniui, pagal kurį informacijos mainų ir saugojimo priemones, kurios nėra planuojamos elektroninės sistemos, leidžiama taikyti tik iki 2020 m. Todėl tais atvejais, kai 278 straipsnyje nustatytas galutinis terminas taikomas vėluojamoms įdiegti sistemoms, jį būtina pratęsti. Be to, norint suteikti teisinio tikrumo, būtina skubiai imtis veiksmų, kad verslininkams ir muitinių administracijoms nekiltų didelių problemų, jei kai kurios elektroninės sistemos nebus įdiegtos iki 2020 m., o teisės aktais bus uždrausta toliau taikyti alternatyvias pereinamojo laikotarpio priemones.
Kadangi valstybėms narėms ir įmonėms reikia vidutiniškai dvejų metų pasirengti kiekvienos elektroninės sistemos taikymui, Komisija iki 2018 m. turi išsklaidyti abejones dėl persvarstyto su tam tikromis sistemomis susijusio planavimo ir pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo laikotarpio pratęsimo nuo 2020 m. iki 2025 m.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Kodekso 278 straipsnio pakeitimas yra suderinamas su daugiamečiame strateginiame plane nustatytu IT planavimo tvarkaraščiu. Tuo remiantis netrukus Komisijos įgyvendinimo sprendimu bus atnaujinta Kodekso darbo programa.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 33 ir 207 straipsniai (muitinių bendradarbiavimas ir bendra prekybos politika).
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą ši iniciatyva priklauso išimtinei ES kompetencijai. •Proporcingumo principas
Palyginti su teisės aktu, kurį ketinama keisti, pasiūlyme nėra jokių naujų politikos pokyčių. Keičiama tik viena to teisės akto nuostata – pratęsiamas galutinis pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo vos keliems muitinės procesams terminas – ir taip geriau užtikrinamas esamos politikos (laipsniško perėjimo prie elektroninės aplinkos) įgyvendinimas. Kadangi Kodeksas yra ES teisės aktas, jis gali būti iš dalies pakeistas tik lygiaverčiu teisės aktu. Šioje srityje valstybės narės negali veikti atskirai.
•Priemonės pasirinkimas
Siekdama spręsti pirmiau minėtą problemą, Komisija siūlo iš dalies pakeisti Kodekso 278 straipsnį, kad muitinės informacijos mainų ir saugojimo pereinamuoju laikotarpiu priemones (esamas elektronines ir popieriuje surašytų dokumentų naudojimu grindžiamas sistemas) ir po 2020 m. būtų galima taikyti muitinės procesams, kuriems vykdyti skirtos elektroninės sistemos nebus įdiegtos iki 2020 m.
Siūlomu pakeitimu 278 straipsnyje paliekamas 2020 m. galutinis terminas, tačiau muitinės procesams, kuriems vykdyti skirtos pirmiau minėtos elektroninės sistemos nepradės veikti iki 2020 m., taikytinas terminas pratęsiamas iki 2025 m.
3.KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS
Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Komisija išsamiai konsultavosi su valstybėmis narėmis ir atkreipė dėmesį į joms rūpimus klausimus: poreikį nustatyti realesnį Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų diegimo tvarkaraštį ir po dabartinio 2020 m. termino toliau taikyti muitinės informacijos mainų ir saugojimo pereinamuoju laikotarpiu priemones. Šiais klausimais konsultuotasi ne tik per raštiškas ir dvišales konsultacijas – jie išsamiai aptarti 2017 m. kovo 31 d. ir birželio 29–30 d. vykusiuose Komisijos ir valstybių narių atstovų susitikimuose. Komisija taip pat pateikė valstybėms narėms išsamų klausimyną, kad surinktų informacijos apie tai, kurios sistemos, jų nuomone, turėtų būti įdiegtos vėliau, jei jų diegimą tektų atidėti. Siūlomas naujas galutinis terminas ir naujas elektroninių sistemų diegimo tvarkaraštis nustatyti atsižvelgiant į klausimyne pateiktus valstybių narių atsakymus.
Komisija taip pat konsultavosi su verslo atstovais Prekybos ryšių grupės , į kurią yra susibūrę įvairių verslo asociacijų atstovai, forume per plenarinius 2017 m. balandžio 27 d. ir liepos 12 d. posėdžius. Įmonėms reikia realių tvarkaraščių ir jos pritaria tam, kad tais atvejais, kai elektronines sistemas numatoma įdiegti po 2020 m., muitinės informacijos mainų ir saugojimo pereinamuoju laikotarpiu priemonių taikymo laikotarpis būtų pratęstas.
Poveikio vertinimas
Šios iniciatyvos poveikio vertinimas nėra būtinas, nes ji nėra susijusi su politikos pasirinkimu. Paprasčiausiai siūloma pratęsti Sąjungos muitinės kodekse numatytų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo trukmę. Toks taikymo trukmės pratęsimas iš tiesų padės užtikrinti, kad Kodekse nustatyta politika – visiškai pereiti prie ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat muitinių tarpusavio sąveikos elektroninių sistemų ir nebetaikyti popieriuje surašytų dokumentų naudojimu grindžiamų procedūrų – būtų įgyvendinama sklandžiau ir be didelių trikdžių.
Komisija priėmė Sąjungos muitinės kodekso, įskaitant jame numatytas elektronines sistemas, ligšiolinio įgyvendinimo ir poveikio ataskaitą 7 , kurioje išsamiau išdėstyta, kodėl kai kurias elektronines sistemas įdiegti vėluojama.
Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Kodekso tikslas – užtikrinti perėjimą prie visiškai elektroninės visų muitinės procesų aplinkos ES muitinės sistemą pritaikant prie šiuolaikinio verslo realijų ir taip pagerinti Europos įmonių konkurencingumą, geriau apsaugant finansinius ir ekonominius Sąjungos bei valstybių narių interesus, taip pat ES vartotojų saugą bei saugumą. Tačiau reikalavimas įdiegti visas septyniolika atitinkamų elektroninių sistemų iki 2020 m. yra didžiulė našta visiems susijusiems subjektams – valstybėms narėms, Komisijai ir verslo bendruomenei. Pratęsus vos kelių sistemų įgyvendinimo terminą, kaip siūloma, būtų galima daugiausia dėmesio skirti veiksmingam kitų sistemų įdiegimui iki 2020 m. Šį terminą galima pratęsti aptariamu teisinės sistemos pakeitimu, kuriuo tais atvejais, kai muitinės veikla turėtų būti vykdoma naudojantis elektroninėmis sistemomis, kurias įdiegti vėluojama, esamas pereinamojo laikotarpio priemones būtų leista taikyti ir po 2020 m. Iš tiesų, esamos priemonės kai kuriais atvejais jau apima elektronines sistemas, o Kodekse numatytas tik tų sistemų patobulinimas. Todėl kai kurių IT sistemų įdiegimo termino pratęsimas nekliudys siekti SMK tikslų.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Galimybė naudoti tam tikroms SMK numatytoms elektroninėms sistemoms alternatyvias muitinės informacijos mainų ir saugojimo priemones artimiausiu laikotarpiu jokio poveikio biudžetui neturės. Dabartinė iniciatyva – vos kelioms po 2020 m. įdiegsimoms elektroninėms sistemoms taikoma teisinio stabilumo užtikrinimo priemonė – leidžia visą dėmesį ateinančius dvejus metus skirti tam, kad dauguma sistemų būtų įdiegtos iki 2020 m. Todėl ši iniciatyva padeda siekti SMK tikslų, įskaitant geresnę ES finansinių išteklių apsaugą.
Norint užtikrinti, kad SMK numatytų elektroninių sistemų diegimo darbas tęstųsi iki 2025 m., reikės skirti finansavimą pagal tolesnio laikotarpio (po 2020 m.) ES muitinių finansavimo programas.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Komisija iki 2021 m. atliks tarpinį SMK teisės aktų sistemos ir iki tol įdiegtų elektroninių sistemų vertinimą. Po 2025 m., kai bus įdiegtos visos elektroninės sistemos, Komisija pradės išsamesnę tinkamumo patikrą, kad nustatytų, ar Kodekse yra spragų arba klaidų, kurias reikėtų ištaisyti parengiant išsamesnį pakeitimo pasiūlymą.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Laikydamasi dabartinę 278 straipsnio formuluotę ir visą Kodeksą atitinkančio teisinio principo Komisija siūlo tame straipsnyje neįvardyti elektroninių sistemų, kurių diegimo terminas pratęsiamas, o pakeitime nurodyti teisinių nuostatų, kurios turi būti įgyvendinamos atitinkamomis elektroninėmis sistemomis, grupes:
·garantijų valdymą (GUM) apibūdinti kaip elektroninę sistemą, kuria įgyvendinami Kodekso 89–98 straipsniai (garantija, pateikiama dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei);
·importo kontrolės sistemą (ICS) apibūdinti kaip elektroninę sistemą, kuria įgyvendinami Kodekso 127–130 straipsniai (įvežimo bendroji deklaracija);
·Sąjungos prekių statuso įrodymą (PoUS) apibūdinti kaip elektroninę sistemą, kuria įgyvendinami Kodekso 153–155 straipsniai (prekių muitinis statusas);
·centralizuotą muitinį įforminimą importo atvejais (CCI) apibūdinti kaip elektroninę sistemą, kuria įgyvendinamas Kodekso 179 straipsnis;
·Naująją kompiuterizuotą tranzito sistemą (NCTS) apibūdinti kaip elektroninę sistemą, kuria įgyvendinamas Kodekso 210 straipsnio a punktas, 215 straipsnio 2 dalis, 226–230 straipsniai ir 233–234 straipsniai (tranzitas), ir
·automatizuotą eksporto sistemą (AES) ir patobulintą nacionalinę eksporto sistemą (apimančią ir su eksportu susijusį nacionalinės specialiųjų procedūrų sistemos komponentą) apibūdinti kaip elektronines sistemas, kuriomis įgyvendinamas Kodekso 210 straipsnio d punktas, 215 straipsnio 1 dalis ir 263, 264, 267, 269–272, 274 ir 275 straipsniai (taikoma iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms prekėms).
Naudojantis automatizuota eksporto sistema (AES) atliekamas ir centralizuotas muitinis įforminimas eksporto atvejais (Kodekso 179 straipsnis), tačiau kadangi tiek centralizuotas muitinis įforminimas (CCI), tiek AES bus įdiegti po 2020 m., siūlomoje naujoje Kodekso 278 straipsnio dalyje nėra būtina aiškiai nurodyti 179 straipsnio ir AES sąsajos.
Jei bus priimtas, iš dalies pakeistas tekstas leis sklandžiai pereiti nuo esamų daugiausia popieriuje surašytų dokumentų naudojimu grindžiamų sistemų prie Kodekse numatytos naujos elektroninės aplinkos. Kiekvienos kuriamos elektroninės sistemos diegimo pereinamojo laikotarpio priemonės, toliau taikysimos tuo atveju, kai vėluojama įdiegti sistemas, išsamiai nurodytos SMK pereinamojo laikotarpio deleguotajame reglamente. Teisinė pirmiau aprašyto Kodekso 278 straipsnio pakeitimo pasekmė būtų tokia, kad kai kurios iš šių pereinamojo laikotarpio priemonių būtų taikomos ilgesnį laikotarpį. Svarbiausios tokios priemonės yra šios:
·elektroninę sistemą, kuria naudojantis įforminama įvežimo bendroji deklaracija, tranzito procedūra ir vykdoma eksporto kontrolė, ir toliau sudarytų dabartinės ICS, NCTS ir eksporto kontrolės sistemos versijos;
·popieriuje surašytą T2L dokumentą muitinė ir toliau tvirtintų kaip Sąjungos prekių statuso įrodymą;
·pirmiau minėtoms po 2020 m. įdiegsimoms IT sistemoms būtų toliau taikomi deklaracijų ir pranešimų duomenų reikalavimai, nustatyti pereinamojo laikotarpio deleguotojo reglamento 9 priede (o ne Deleguotojo reglamento B priede);
·toliau būtų taikomos popieriuje surašytų dokumentų naudojimu grindžiamos dabartinės tranzito geležinkelių, oro arba jūrų transportu Sąjungos procedūros;
·popieriuje surašyti dokumentai galėtų būti toliau naudojami pranešti apie prekių išvežimą iš muitų teritorijos;
·nors leidimus atlikti centralizuotą muitinį įforminimą išduodančios valstybės narės turėtų bendradarbiauti, joms taip pat būtų suteikta teisė atsisakyti išduoti leidimą tais atvejais, kai tai užkrautų neproporcingą administracinę naštą, ir
·informacija apie garantijas, naudojamas keliose valstybėse narėse kitais nei tranzito tikslais, valstybės narės turėtų keistis elektroniniu paštu ir ji turėtų būti saugoma valstybių narių nacionalinėse sistemose.
2018/0040 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 ir 207 straipsnius,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 8 (toliau – Kodeksas), visi informacijos mainai tarp muitinių tarpusavyje ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat tokios informacijos saugojimas turi būti vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis;
(2)Kodeksu leista pereinamuoju laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., kol Kodekso nuostatoms taikyti būtinos elektroninės sistemos dar neveikia, naudoti informacijos mainų ir saugojimo priemones, kurios nėra elektroninės duomenų apdorojimo priemonės;
(3)vadovaujantis Kodeksu, valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija kurdamos, prižiūrėdamos ir naudodamos elektronines sistemas, skirtas muitinės informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti, o Komisija turi parengti darbo programą, susijusią su tų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu;
(4)ta darbo programa nustatyta Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/578 9 . Jame išvardyta septyniolika Kodeksui taikyti būtinų elektroninių sistemų, kurias turi sukurti arba pačios valstybės narės (nacionaliniu lygmeniu valdomos sistemos (toliau – nacionalinės sistemos)), arba, glaudžiai bendradarbiaudamos, valstybės narės ir Komisija (Sąjungos lygmens sistemos, iš kurių kelias sudaro tiek Sąjungos, tiek nacionaliniai komponentai (toliau – visos Europos sistemos));
(5)darbo programoje nustatytas planuojamo tų nacionalinių ir visos Europos sistemų įgyvendinimo tvarkaraštis;
(6)Komisijai ir valstybėms narėms kyla nemažai sunkumų siekiant iki 2020 m. įdiegti visas būtinas elektronines sistemas. Pirma, norint suderinti duomenų elementus pagal tarptautiniu mastu pripažintus duomenų modelius, kaip reikalaujama Kodekse, kai kuriais atvejais reikia visiškai perprogramuoti esamas elektronines sistemas ir didesnių, nei tikėtasi priimant Kodeksą, laiko ir finansinių investicijų. Antra, elektroninės sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl svarbu jas diegti tinkama eilės tvarka. Taigi, vėluojant sukurti vieną sistemą, bus neišvengiamai vėluojama sukurti ir kitas. Trečia, Kodeksas (kuriame nustatyta galutinė pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo data – 2020 m. gruodžio 31 d.) buvo priimtas 2013 m., o taisyklės, kuriomis jis papildomas ir įgyvendinamas, konkrečiai Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 10 , Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 11 ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 12 , buvo priimti tik 2015 m. ir 2016 m. Diskusijos dėl šių taisyklių truko daug ilgiau, nei tikėtasi, ir dėl to vėluojama nustatyti elektroninėms sistemoms sukurti būtinas funkcines ir technines specifikacijas;
(7)paaiškėjo, kad, nors dauguma sistemų bus įdiegtos iki 2020 m., kitas sistemas iki tos datos bus galima įdiegti tik iš dalies;
(8)todėl Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir ekonominės veiklos vykdytojais, siūlo po 2020 m. gruodžio 31 d. darbą tęsti suskirsčius sistemas į dvi grupes. Pirmąją grupę sudaro esamos elektroninės sistemos, kurias reikia patobulinti atsižvelgiant į tam tikrus Kodekso reikalavimus, pavyzdžiui, į sistemas įvestinų duomenų reikalavimų suderinimą. Šią grupę sudaro trys visos Europos sistemos (elektroninė sistema, kuria naudojantis įforminama įvežimo bendroji deklaracija, išorinio ir vidinio tranzito sistema ir sistema, kuria naudojantis įforminamos iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamos prekės), taip pat nacionalinė eksporto sistema (įskaitant su eksportu susijusį nacionalinės specialiųjų procedūrų sistemos komponentą). Antrąją grupę sudaro trys naujos visos Europos elektroninės sistemos (susijusios su garantijomis, pateikiamomis dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei, prekių muitiniu statusu ir centralizuotu muitiniu įforminimu). Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengė išsamų tvarkaraštį, pagal kurį šios sistemos bus diegiamos iki 2025 m. pabaigos;
(9)laikantis naujo elektroninių sistemų kūrimo plano, minėtų dviejų grupių elektroninėms sistemoms taikomas Kodekse nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo gali būti naudojamos informacijos mainų ir saugojimo priemonės, kurios nėra Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taip pat turėtų būti pratęstas iki 2025 m.;
(10)diegiant kitas Kodeksui įgyvendinti būtinas sistemas turėtų toliau galioti bendra galutinė informacijos mainų ir saugojimo priemonių, kurios nėra Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, naudojimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.;
(11)todėl Kodeksą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 iš dalies keičiamas taip:
(1)278 straipsnis pakeičiamas taip:
„278 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
1.Informacijos mainų ir saugojimo priemonės, kurios nėra 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, gali būti naudojamos pereinamuoju laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., kol dar neveikia Kodekso nuostatoms taikyti būtinos elektroninės sistemos, išskyrus 2 dalyje nurodytas sistemas.
2.Priemonės, kurios nėra 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, gali būti naudojamos pereinamuoju laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d., kol dar neveikia elektroninės sistemos, būtinos taikyti šioms Kodekso nuostatoms:
(a)89–98 straipsnių nuostatoms dėl garantijų, pateikiamų dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei;
(b)127–130 straipsnių nuostatoms dėl įvežimo bendrųjų deklaracijų;
(c)153–155 straipsnių nuostatoms dėl prekių muitinio statuso;
(d)179 straipsnio nuostatoms dėl centralizuoto muitinio įforminimo;
(e)210 straipsnio a punkto, 215 straipsnio 2 dalies, 226–230 ir 233–234 straipsnių nuostatoms dėl tranzito ir
(f)210 straipsnio d punkto, 215 straipsnio 1 dalies, 263–264 straipsnių, 267 straipsnio, 269–272 ir 274–275 straipsnių nuostatoms dėl prekių, išvežamų iš Sąjungos muitų teritorijos.“;
(2)279 straipsnyje žodžiai „esant 278 straipsnyje nurodytai padėčiai“ pakeičiami žodžiais „278 straipsnyje nurodytais atvejais“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas