Europos regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymai dėl ekonominės ir pinigų sąjungos reformos (2017 m. gruodžio mėn.) (2018/C…/…)

(2018/C 387/06)

Pranešėjas:

Christophe ROUILLON (FR / ESP), Kuleno meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos

COM(2017) 824 final

Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Europos ekonomikos ir finansų ministras“

COM(2017) 823 final

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

COM(2017) 827 final

Informacijai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Baigiama kurti Europos ekonominė ir pinigų sąjunga. Veiksmų planas“

COM(2017) 821 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos

(COM(2017) 824 final)

1 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

dėl ekonomikos ir finansų krizės daugelyje valstybių narių susidarė didelė valdžios sektoriaus skola, todėl siekiant užtikrinti, kad valdžios sektoriaus skola priartėtų prie apdairaus lygio, labai svarbu nustatyti kiekvienai valstybei narei konkrečiai skirtų skaitinių fiskalinių taisyklių sistemą, kurios tikslas – sustiprinti jų gebėjimą atsakingai vykdyti fiskalinę politiką ir kartu veiksmingai skatinti laikytis iš SESV kylančių biudžeto įpareigojimų. Tokia sistema turėtų veikti nustačius struktūrinio balanso vidutinio laikotarpio tikslą, kuris būtų privalomas nacionalinėms biudžeto valdymo institucijoms ir jų metiniams sprendimams. Vidutinio laikotarpio biudžeto būklės tikslai leidžia atsižvelgti į skirtingus valstybių narių skolos ir BVP santykius ir riziką tvarumui ir užtikrinti, kad skola artėtų prie pamatinės vertės, nustatytos prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros 1 straipsnyje;

kadangi daugelyje valstybių narių tuo pačiu metu susidarė didelė valdžios sektoriaus skola ir ėmė trūkti viešųjų investicijų , siekiant užtikrinti, kad valdžios sektoriaus skola priartėtų prie apdairaus lygio, labai svarbu nustatyti kiekvienai valstybei narei konkrečiai skirtų skaitinių fiskalinių taisyklių sistemą, kurios tikslas – sustiprinti jų gebėjimą atsakingai vykdyti fiskalinę politiką ir kartu veiksmingai skatinti laikytis iš SESV kylančių biudžeto įpareigojimų. Tokia sistema turėtų veikti pagal skaidrią ir demokratišką procedūrą nacionaliniu lygiu nustačius struktūrinio balanso vidutinio laikotarpio tikslą, kuris būtų privalomas nacionalinėms biudžeto valdymo institucijoms ir jų metiniams sprendimams. Vidutinio laikotarpio biudžeto būklės tikslai leidžia atsižvelgti į skirtingus valstybių narių skolos ir BVP santykius ir riziką tvarumui, taip pat į valstybių narių lygmeniu pagal pasidalijamąją arba papildomąją kompetenciją įgyvendinamas pridėtinės europinės vertės turinčias ir galinčias turėti esminį socialinį ir ekonominį poveikį struktūrines reformas , ir užtikrinti, kad skola artėtų prie pamatinės vertės, nustatytos prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros 1 straipsnyje;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

2 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad valstybės narės pasiektų vidutinio laikotarpio tikslą struktūriniu požiūriu ir jo laikytųsi, jos turi nustatyti nuoseklų koregavimo planą, pagrįstą biudžeto valdymo institucijų kontroliuojamais kintamaisiais. Nacionalinis fiskalinis planavimas, pagrįstas valdžios sektoriaus išlaidų planu, pakoreguotu atsižvelgiant į diskrecinių pajamų priemonių poveikį, skatina veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę stebint fiskalinius pokyčius. Kad vidutiniu laikotarpiu planai būtų glaudžiai susieti su bendrais fiskaliniais rezultatais ir būtų sustiprintas nacionalinės atsakomybės už fiskalinę politiką pojūtis , vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų , atėmus diskrecines pajamų priemones, augimo planas turėtų būti nustatytas visam teisės aktų leidėjo kadencijos laikotarpiui, kaip nustatyta pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę tvarką. Tas planas turėtų būti nustatytas iš karto, kai tik naujoji vyriausybė pradeda dirbti, o metiniuose biudžetuose jo turėtų būti laikomasi, kad būtų užtikrinta tvirta konvergencija siekiant vidutinio laikotarpio tikslo;

kad valstybės narės pasiektų vidutinio laikotarpio tikslą struktūriniu požiūriu ir jo laikytųsi, jos turi nustatyti nuoseklų koregavimo planą, pagrįstą biudžeto valdymo institucijų kontroliuojamais kintamaisiais. Nacionalinis fiskalinis planavimas, pagrįstas valdžios sektoriaus išlaidų planu, pakoreguotu atsižvelgiant į diskrecinių pajamų priemonių poveikį, skatina veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę stebint fiskalinius pokyčius. Kad vidutiniu laikotarpiu planai būtų glaudžiai susieti su bendrais fiskaliniais rezultatais ir būtų atsižvelgiama į valstybių narių prerogatyvas apmokestinimo srityje ir į SESV 110–113 straipsnių nuostatas , vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų augimo planas turėtų būti nustatytas visam teisės aktų leidėjo kadencijos laikotarpiui, kaip nustatyta pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę tvarką , taikant skaidrią ir demokratišką procedūrą ir pagal partnerystės bei daugiapakopio valdymo principus įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir ekonominius ir socialinius partnerius ir tokiu būdu sustiprinti nacionalinės atsakomybės už fiskalinę politiką pojūtį . Šio plano turėtų būti laikomasi metiniuose biudžetuose, kad būtų užtikrinta nuosekli konvergencija siekiant vidutinio laikotarpio tikslo;

Paaiškinimas

—	„Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų augimo planas“ neleidžia savaime „sustiprinti nacionalinės atsakomybės už nacionalinę fiskalinę politiką pojūčio“.

—	Planas negali būti nustatytas vienu metu teisės aktų leidėjo kadencijos laikotarpiui ir pareigas pradėjus eiti vyriausybėms.

3 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagrindinių struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas ilgalaikis tvarumas, įgyvendinimas dėl ateityje numatomo teigiamo poveikio galėtų būti pagrindas keisti koregavimo planą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, jeigu tos reformos turėtų patikrinamą teigiamą poveikį biudžetui, kuris patvirtinamas pagal SAP procedūrinius reikalavimus atlikus vertinimą. Kad būtų lengviau stabilizuoti ekonomiką, dėl išskirtinių aplinkybių, t. y. didelio ekonomikos nuosmukio euro zonoje arba visoje Sąjungoje arba neįprastų įvykių, kurių atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kurie daro didelį poveikį biudžetui, turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano jo siekiant, jeigu toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu;

Europos pridėtinę vertę kuriančių pagrindinių struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas ilgalaikis tvarumas ir kurios yra susijusios su ES kompetencija arba viešųjų investicijų vykdymu , įgyvendinimas galėtų būti pagrindas keisti koregavimo planą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, jeigu tos reformos turėtų patikrinamą teigiamą poveikį biudžetui, kuris patvirtinamas pagal SAP procedūrinius reikalavimus atlikus vertinimą. Kad būtų lengviau stabilizuoti ekonomiką, dėl išskirtinių aplinkybių, t. y. didelio vienos ar kelių valstybių narių ekonomikos nuosmukio euro zonoje arba visoje Sąjungoje arba neįprastų įvykių, kurių atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kurie daro didelį poveikį biudžetui, turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano jo siekiant, jeigu toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu;

Paaiškinimas

—

Kai kurios viešosios investicijos turi teigiamą, tiesioginį ir ilguoju laikotarpiu patikrinamą poveikį augimui ir viešųjų finansų tvarumui ir yra laikomos prilygstančiomis svarbioms struktūrinėms reformoms pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP). Be to, formuluojant nacionalines biudžeto taisykles, reikia atsižvelgti į SAP „investicijų sąlygą“.

—	Kalbant apie biudžeto taisyklių nustatymą nacionaliniu lygmeniu, būtina atsižvelgti į galimus išimtinius atvejus, kurie paveiktų vieną ar kelias valstybes nares, tačiau kurie nesukeltų recesijos visoje euro zonoje ar Sąjungoje.

4 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

SSKV 13 straipsnyje nustatyta, kad biudžeto politikos ir kiti klausimai, kuriems taikoma ta sutartis, bus aptarti tarpparlamentiniuose susitikimuose, kuriuos rengia Europos Parlamentas ir susitariančiųjų šalių nacionaliniai parlamentai pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje II antraštinę dalį. Ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant įtakos tai praktikai, nes toks dialogas padeda didinti demokratinę atskaitomybę Sąjungos ekonomikos valdymo procese;

SSKV 13 straipsnyje nustatyta, kad biudžeto politikos ir kiti klausimai, kuriems taikoma ta sutartis, bus aptarti tarpparlamentiniuose susitikimuose, kuriuos rengia Europos Parlamentas ir susitariančiųjų šalių nacionaliniai parlamentai pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje II antraštinę dalį. Europos regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dalyvauja šiuose susitikimuose. Šia direktyva dar kartą patvirtinama nurodyta praktika, nes toks dialogas padeda didinti demokratinę atskaitomybę Sąjungos ekonomikos valdymo procese;

Paaiškinimas

Tarpparlamentinių susitikimų praktika padeda stiprinti demokratinę atskaitomybę dėl Sąjungos ekonomikos valdymo, todėl ją reikia dar kartą patvirtinti. Be to, reikia pripažinti veiksmingą RK dalyvavimą šiuose susitikimuose.

5 pakeitimas

2 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis

Apibrėžtys

2 straipsnis

Apibrėžtys

<…>

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	išskirtinės aplinkybės – neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis euro zonos ar visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis;

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	išskirtinės aplinkybės – neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis vienos ar kelių valstybių narių, euro zonos ar visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis;

Paaiškinimas

Žr. 9 konstatuojamosios dalies pakeitimą.

6 pakeitimas

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Fiskalinė atsakomybė ir biudžeto orientavimas į vidutinį laikotarpį

3 straipsnis

Fiskalinė atsakomybė ir biudžeto orientavimas į vidutinį laikotarpį

(…)

metiniai biudžetai užtikrina atitiktį vidutinio laikotarpio tikslui, nurodytam 1 dalies a punkte, arba konvergenciją jo siekiant, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi tos dalies b punkte nurodyto valdžios sektoriaus išlaidų plano. Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir laikydamosi Sąjungos sistemos procedūrinių reikalavimų, valstybės narės gali atsižvelgti į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias europinės pridėtinės vertės, įgyvendinamas pagal pasidalijamąją arba papildomąją kompetenciją, galinčias turėti teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį Europos mastu, viešųjų investicijų vykdymą arba Europos struktūrinių ir investicijų fondų arba Europos strateginių investicijų fondo bendrą finansavimą , turintį tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinantį potencialų tvarų augimą, ir todėl turintį patikrinamos įtakos ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui;

Paaiškinimas

Tam tikros viešosios investicijos, turinčios teigiamą, tiesioginį ir patikrinamą ilgalaikį poveikį augimui ir viešųjų finansų tvarumui, laikomos prilygstančiomis didelėms struktūrinėms reformoms pagal Stabilumo ir augimo paktą. Be to, formuluojant nacionalines biudžeto taisykles, reikia atsižvelgti į SAP „investicijų sąlygą“.

7 pakeitimas

3 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Fiskalinė atsakomybė ir biudžeto orientavimas į vidutinį laikotarpį

4. Valstybės narės paskiria nepriklausomas įstaigas, kurios stebi, kaip laikomasi 1 ir 2 dalių nuostatų. Tos nepriklausomos įstaigos pateikia viešus vertinimus, kuriais siekiama nustatyti:

(a)

1 dalies a punkte nurodyto vidutinio laikotarpio tikslo ir 1 dalies b punkte nurodyto valdžios sektoriaus išlaidų plano adekvatumą. Atliekant tą vertinimą visų pirma atsižvelgiama į pagrindinės makroekonominės prognozės patikimumą, planuojamų valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų detalizavimo laipsnį ir galimą pagrindinių struktūrinių reformų tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui;

(b)	atitiktį vidutinio laikotarpio tikslui ir valdžios sektoriaus išlaidų planui, įskaitant tai, ar egzistuoja didelė rizika labai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano jo siekiant;

(c)	ar susiklostė arba išnyko bet kokios 3 dalyje nurodytos išskirtinės aplinkybės.

Paaiškinimas

Visos valstybės narės jau turi viešąsias institucijas, kurios visiškai nepriklausomai vertina viešąsias išlaidas ir pajamas. Papildomų institucijų kurti nebūtina, nes jų teisėtumas atrodo neaiškus ir gali kilti grėsmė nacionalinės atsakomybės už biudžeto politiką pojūčiui.

8 pakeitimas

Po 5 straipsnio įtraukti naują straipsnį.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Naujas straipsnis

Tarpparlamentinės konferencijos

Kaip numatyta prie Europos Sąjungos sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje II antraštinėje dalyje, Europos Parlamentas ir valstybių narių nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip organizuoti ir remti konferenciją, kurioje dalyvauja atitinkamų Europos Parlamento komitetų ir nacionalinių parlamentų atstovai, kurie svarstytų Sąjungos biudžeto ir ekonomikos valdymo politiką. Šiose konferencijose dalyvauja konsultaciniai Europos Sąjungos organai – Europos regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

Paaiškinimas

Žr. 17 konstatuojamosios dalies 4 pakeitimą.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Komisijos norą reformuoti ir kuo labiau tobulinti Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), kol Europos ekonomika yra santykinio atsigavimo etape, užtikrinant paramą euro zonos ir jai nepriklausančių valstybių narių konvergencijai. Iš tiesų nuo 2008 m. dėl krizės išryškėjo euro zonos institucinės sistemos trūkumai, o priemonių, kurių imtasi, nepakanka jos stabilumui ir klestėjimui užtikrinti, jeigu galimai ištiktų nauji ekonominiai ar finansiniai sukrėtimai; pažymi, kad konvergencijos ir sanglaudos trūkumas Sąjungoje ir ekonomikos bei bankų nestabilumas turi didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, visų pirma dėl krizės išauga jų socialinės išlaidos ir sumažėja jų gebėjimas investuoti ir išlaikyti pakankamą viešųjų paslaugų kokybę (1);

remia fiskalinio pajėgumo sukūrimo principą siekiant didinti euro zonos atsparumą ir pasirengti konvergencijai su būsimomis euro zonos narėmis. Tačiau šie pajėgumai turi būti finansuojami iš nuosavų išteklių, atskirtų nuo tų, kurie yra numatyti finansuoti Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, kad šiais pajėgumais nebūtų daromas neigiamas poveikis ES programoms, skirtoms ES-27. Be to, šie pajėgumai turėtų būti apskaitomi neviršijant ES biudžeto išteklių ribos.

vis dėlto apgailestauja, kad 2018 m. gegužės 31 d. pateiktame Komisijos pasiūlyme šis pajėgumas paskirstomas struktūrinių reformų, kurios nebūtinai susijusios su euro zonos konvergencija, priemonėms ir Europos investicijų stabilizavimo priemonei paskolų, palyginti nedidelių, t. y. nedaugiau kaip 30 mlrd. EUR, forma, o tiesiogiai pačiai konvergencijos priemonei numato skirti tik 2,16 mlrd. EUR.

pritaria galimam bendram europiniam nacionalinių struktūrinių reformų, jei jos vykdomos ES kompetencijai priskiriamose srityse laikantis subsidiarumo principo, finansavimui, sutelkiant dėmesį į Europos pridėtinę vertę turinčias ir reikšmingą teigiamą ekonominį poveikį darančias priemones. RK parengs atskirą nuomonę dėl 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma reformų rėmimo programa, kurios bendras biudžetas yra 25 mlrd. EUR;

vis dėlto mano, kad šios naujos finansinės priemonės negali būti finansuojamos sanglaudos politikos sąskaita (2) (3);

pakartoja savo prašymą geriau koordinuoti ne tik ekonominę, bet ir socialinę politiką vykstant Europos semestrui ir prašo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas pasitelkiant „elgesio kodeksą“ (4);

pabrėžia, kad Sąjungoje šiuo metu taikomomis nacionalinių biudžetų kontrolės taisyklėmis ir procedūromis negalima veiksmingai užkirsti kelio disbalansui ir pažeidžiamumui, be to, joms trūksta demokratinio teisėtumo;

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pasiūlymą dėl valstybės obligacijomis užtikrinamų vertybinių popierių (angl. bond-backed securities (SBBS)), kurio tikslas – stiprinti Europos finansų sektoriaus integravimą ir didinti įvairinimą. RK pripažįsta, kad dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių a priori nebūtų tolygaus rizikos ir nuostolių paskirstymo tarp euro zonos valstybių narių ir kad dėl šių vertybinių popierių susilpnėtų bankų ir valstybinių skolininkų ryšiai ir sumažėtų valstybės obligacijų vaidmuo. Tačiau RK dar kartą pabrėžia savo susirūpinimą dėl to, ar valstybės obligacijų „virtimas“ vertybiniais popieriais sumažins riziką, o ne perkels ją nereglamentuojamiems finansinių subjektams (5);

pabrėžia, kad būtina skubiai baigti kurti bankų sąjungą ir apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba atidėjo su tuo susijusio veiksmų plano priėmimą iki 2018 m. birželio mėn. Remia lygiagrečius veiksmus mažinti bankų blogąsias paskolas ir neveiksnias paskolas ir laipsniškai kurti Europos indėlių garantijų sistemą;

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos

10.

atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą, kuriuo ji siekia Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) turinį įtraukti į Europos teisinę sistemą, kaip buvo numatyta pačios SSKV 16 straipsnyje; vis dėlto kelia klausimą, ar yra teisiškai, politiškai ir demokratiškai svarbu teikti pasiūlymą dėl direktyvos (grindžiamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 14 dalimi), kuriame numatyta tik konsultuotis su Europos Parlamentu ir todėl neužtikrinama, kad bus priimtas skaidrus ir demokratiškas sprendimas, kuris, atsižvelgiant į priemonės užmojį, yra būtinas;

11.

vis dėlto pažymi, kad SSKV numatyta atlikti šią integraciją „remiantis jos vykdymo vertinimu“, tačiau atrodo, kad Komisija nėra išsamiai atlikusi ir paskelbusi šio vertinimo. Toks vertinimas būtų turėjęs atskleisti susirūpinimą keliančią viešųjų investicijų padėtį ES. Eurostato duomenimis, viešosios investicijos Sąjungoje 2008 m. iš viso sudarė 3,4 proc. BVP, o 2016 m. – jau tik 2,7 proc. BVP. Be to, vietos valdžios institucijų investicijos taip pat sumažėjo nuo 1,5 proc. 2008 m. iki 1,1 proc. 2016 m., o kai kuriose valstybėse susiklostė dar prastesnė padėtis (6); apgailestaudamas konstatuoja, kad viešosios investicijos dažnai labiausiai nukenčia dėl biudžeto konsolidavimo politikos, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu, nors jos yra atsakingos daugiau nei už pusę viešųjų investicijų ES ir jų investicijos daro tiesioginį poveikį vietos ekonomikai bei kasdieniam Europos piliečių gyvenimui; taip pat šiomis aplinkybėmis kelia klausimą dėl didėjančio viešųjų investicijų centralizavimo, nes vietos ir regionų valdžios institucijų įvykdytų investicijų dalis akivaizdžiai sumažėjo, palyginti su 1990 m. buvusiais 60 proc. (7); Be to, vertinimas būtų turėjęs akivaizdžiai parodyti krizės ir konsolidavimo politikos poveikį socialinėms išlaidoms ir gerovės valstybės paslaugoms daugelyje šalių ir regionų;

12.

todėl yra susirūpinęs, kad viešosios investicijos nepaminėtos Komisijos pasiūlyme, juo labiau kad anksčiau, konkrečiai 2015 m. Komisijos komunikate šia tema (8), jau buvo pripažinta, kad būtinas investicijų lankstumas ir kad kai kurios viešosios investicijos turi ilgalaikį ir patikrinamą teigiamą poveikį augimui, taigi ir viešųjų finansų tvarumui; taip pat šiomis aplinkybėmis primena, jog SESV 126 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pranešime, kuris yra rengiamas prieš pradedant perviršinio deficito procedūrą, „įvertinami ir kiti svarbūs veiksniai, įskaitant valstybės narės vidutinės trukmės ekonomikos ir biudžeto būklę“;

13.

taip pat primena, kad RK kėlė klausimą, kokį teisinį tikrumą suteikia Komisijos aiškinamasis komunikatas, ir laikėsi nuomonės, kad būtina atsižvelgti į nepakankamą investicijų lygį nacionaliniu arba regionų lygmeniu, kad būtų padarytas realus poveikis vietos ir regionų valdžios institucijų investiciniams pajėgumams (9); laikosi nuomonės, kad tokią analizę įtakojo 2018 gegužės 23 d. Komisijos komunikatas dėl lankstumo taikymo pagal Stabilumo ir augimo paktą peržiūros (10), kuriame teigiama, kad nuo 2015 m. tik keturios valstybės narės pateikė paraiškas pasinaudoti struktūrinių reformų ir (arba) investicijų išlygomis, nors pasinaudoti struktūrinių reformų išlyga turi teisę beveik pusė valstybių narių. Iš tiesų, galimybę pasinaudoti investicijų išlyga labai apribojo sąlyga, kad valstybė narė šia išlyga gali pasinaudoti, tik jeigu patiria ekonominį nuosmukį. Kai kurių valstybių narių galimybes taip pat suvaržė reikalavimas trejus metus išlaikyti pakankamą atsargą, kad nebūtų viršyta 3 proc. deficito viršutinė riba. Pačios Komisijos nuomone, „(aiškinamojo komunikato) poveikį viešųjų investicijų apimtims sudėtinga tiksliai įvertinti.“ Todėl būtina išplėsti komunikato taikymo sritį, kad būtų padarytas poveikis investicijų lygiui;

14.

dar kartą kartoja savo prašymą nelaikyti valdžios sektoriaus išlaidų, kurias valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos patiria dėl struktūrinių ir investicijų fondų, transeuropinių tinklų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės bendro finansavimo, struktūrinėmis, viešosiomis arba joms prilyginamomis išlaidomis, apibrėžtomis Stabilumo ir augimo pakte, nesant kitų sąlygų ir atsižvelgiant į tai, kad šios investicijos savaime yra kokybiškos ir europinio pobūdžio;

15.

nurodo, kad pagal SESV protokolą Nr. 12 valstybės narės yra atsakingos už visų valstybės valdymo lygių biudžeto deficitą. Tačiau ES biudžeto taisyklės turi labai nevienodą poveikį Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Jų poveikis priklauso nuo: a) to, kaip valstybės narės į nacionalinę teisę perkelia ES biudžeto taisykles; b) valstybės narės biudžeto decentralizavimo lygio; c) vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimų svarbos ir d) šių institucijų finansinės padėties, kuri toje pačioje valstybėje gali labai skirtis;

16.

pakartotinai ragina Komisiją paskelbti naują baltąją knygą, kurioje ES lygmeniu būtų nustatyta viešųjų investicijų pobūdžio tipologija viešųjų išlaidų sąskaitose, atsižvelgiant į jų ilgalaikį poveikį (11);

17.

mano, kad direktyvoje dėl biudžeto taisyklių sistemos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu reikėtų atsižvelgti į galimas išimtines situacijas, kurios turėtų poveikį vienai ar kelioms valstybėms narėms, tačiau nesukeltų recesijos visoje euro zonoje ar Sąjungoje;

18.

dar kartą reiškia savo susirūpinimą dėl Eurostato SEC 2010 apskaitos sistemos, galiojančios nuo 2014 m. rugsėjo mėn., pagal kurią neatskiriamos išlaidos ir investicijos. Kai kuriose valstybėse narėse dėl šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę vietos ir regionų valdžios institucijos privalo taikyti maksimalias metines ir vienam gyventojui tenkančias investicijų viršutines ribas. Šios ribos visų pirma neleidžia vietos ir regionų valdžios institucijoms užtikrinti būtiną bendrą finansavimą projektams, susijusiems su Europos struktūriniais ir investicijų fondais. Šios ribos taip pat neleidžia rezervinių finansinių išteklių turinčioms vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti svarbių investicinių projektų, nesusijusių su ESIF, todėl RK ragina Europos Komisiją pateikti SEC 2010 įgyvendinimo ataskaitą;

19.

pažymi, kad viena iš galimybių patikimai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių (nepaliekant galimybių manipuliuoti apskaita) – tai pakeisti viešosioms investicijoms taikomas nusidėvėjimo taisykles, kad pirmaisiais metais ne visos investicinės sąnaudos būtų pripažįstamos sąnaudomis, bet – kaip ir privačių įmonių atveju – nurašomos per visą numatomą investicijos laikotarpį;

20.

mano, kad tarpparlamentinių susitikimų praktika, numatyta SSKV 13 straipsnyje, padeda didinti demokratinę atsakomybę Sąjungos ekonomikos valdymo srityje ir todėl ją reikia patvirtinti šiame pasiūlyme dėl direktyvos, tačiau prašo, kad RK dalyvavimas šiuose susitikimuose būtų įtvirtintas oficialiai, kad būtų pripažintas būtinas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas ekonomikos valdyme;

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

21.

laikosi nuomonės, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir vėlesnis jo atitikmuo, Europos stabilumo mechanizmas (ESM), buvo būtinos trumpalaikio ekonomikos ir finansų krizės valdymo priemonės; tačiau pažymi, kad ESM sprendimams trūksta skaidrumo, o būtinas vieningas sprendimų priėmimas toliau išlieka galima blokavimo priežastimi ir kad šios priemonės nepriklauso Europos teisinei sistemai;

22.

todėl palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme ESM įtraukiamas į Europos pirminę teisę, nustatant jo atskaitomybę Europos Parlamentui, pareigą skelbti ataskaitas ir metines finansines ataskaitas, taisykles dėl prieigos prie dokumentų ir dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos ombudsmeno, nepažeidžiant euro zonai nepriklausančių valstybių narių interesų;

23.

be to, palaiko Komisijos pasiūlymą, kuriame numatyta, kad svarbūs sprendimai, visų pirma dėl finansinės paramos suteikimo, būtų priimami ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma, kurios atveju, atsižvelgiant į suteikiamą kapitalą, reikia surinkti 85 proc., todėl sprendimus turėtų būti paprasčiau priimti;

24.

taip pat pritaria, kad Europos valiutos fondas būtų naudojamas kaip finansinio stabilumo priemonė (angl. backstop) Bendram pertvarkymo fondui (BPF), kuris yra esminis bankų sąjungos elementas, tais atvejais jeigu pastarojo fondo išteklių nepakaktų sunkumų patiriančių didelių bankų tvarkingam pertvarkymui;

25.

vis dėlto siūlo suprantamumo ir aiškumo piliečiams sumetimais pakeisti Europos valiutos fondo pavadinimą; pagal SESV 127 straipsnį pinigų politiką Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) nustato ir įgyvendina Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai; kadangi šiame reglamente numatytas fondas visai nedalyvauja šioje sistemoje, jo pavadinime neturėtų būti žodžio „valiuta“ ir mano, kad pavadinimai „Europos pagalbos fondas“ arba „Europos stabilizacijos fondas“ būtų tinkamesni;

Komunikatas dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro

26.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro, kuris vienu metu eitų ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Euro grupės pirmininko pareigas, tokiu būdu jis įtvirtintų dvigubą teisėtumą ir geriau užtikrintų demokratinę atskaitomybę bei EPS valdymo aiškumą. Tačiau reikėtų patikslinti šio pareigūno funkcijas, kad būtų išvengta pernelyg didelio su biudžetu susijusių sprendimų priėmimo centralizavimo;

27.

primena, kad palaiko Eurogrupės pirmininko ir Europos Komisijos nario, atsakingo už ekonomikos ir pinigų politiką, pareigų sujungimą siekiant, kad Eurogrupėje būtų atstovaujama bendrajam euro zonos interesui ir kad ministras būtų atskaitingas Europos Parlamentui, nes šiuo metu taip nėra;

28.

pažymi, kad jei Europos ekonomikos ir finansų ministras bus renkamas, turėtų būtų taikomas bendras teisinis pagrindas: Protokolo Nr. 14 dėl Eurogrupės 2 straipsnis ir ES sutarties 17 straipsnis;

29.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad kartu su šiais veiksmais reikėtų išsamiai reformuoti pačią Eurogrupę, kurios statusas turėtų būti dar oficialesnis, pavyzdžiui, ji turėtų skelbti išsamius protokolus, kad jos susitikimuose priimami svarbiausi sprendimai būtų skaidrūs;

30.

taip pat primena savo tvirtą įsitikinimą, kad EPS demokratijos trūkumo problema galėtų būti išspręsta tik tuo atveju, jeigu Europos piliečiai būtų tikri, kad ši sąjunga taip pat gina socialinės pažangos principą ir kad užimtumas, darbo užmokesčio augimas ir socialiniai standartai nėra laikomi antraeiliais klausimais, palyginti su makroekonominėmis ir biudžeto problemomis;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) ir fiskalinės politikos koordinavimą, visų pirma baigiant kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą bei įsteigiant EVF. Tačiau kartu reikia atsižvelgti į politinę padėtį ir viešąją nuomonę.

Briuselis, 2018 m. liepos 5 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) RK nuomonė Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities iki 2025 m. Priimta 2017 m. lapkričio 30 d. pranešėjas Christophe Rouillon (FR / PES): http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/ cor-2017-03197-00-01-ac-tra-lt.docx.

(2) RK rezoliucija ESI fondų Bendrųjų nuostatų reglamento keitimas struktūrinėms reformoms remti. Priimta 2018 m. vasario 1 d. http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/ cor-2017-06173-00-00-ac-tra-lt.docx.

(3) RK nuomonė Pakeista struktūrinių reformų rėmimo programa ir naujos biudžeto priemonės euro zonai. Pranešėja Olga Zrihen (BE / PES). Priimta 2018 m. kovo 22 d. http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/cor-2018-00502-00-00-ac-tra-lt.docx.

(4) RK nuomonė Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo. Pranešėjas Rob Jonkman (NL / ECR). Priimta 2017 m. gegužės 11 d.OL C 306, 2017 9 15, p. 24.

(5) Žr. 2017 m. lapkričio 30 d. RK nuomonės dėl Diskusijoms skirto dokumento dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities iki 2025 m. 22 punktą.

(6) Eurostatas: Valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas. Kodas: tec00022. Laikinieji 2016 m. duomenys. http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tec00022&language=en.

(7) Europos Komisija (EK), Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, 2017 m. rugsėjis, p. 168. http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/cohesion-report/

(8) EK komunikatas Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, 2015 m. sausio 13 d. Nuoroda: COM(2015) 12http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri =CELEX:52015DC0012&from=EN.

(9) RK nuomonė Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės. Priimta 2015 m. liepos 9 d. Pranešėja Olga Zrihen (BE / PES). OL C 313, 2015 9 22, p. 22.

(10) COM(2018) 335 final.

(11) RK nuomonė Viešųjų išlaidų, susijusių su į ES veiksmų taikymo sritį patenkančiais klausimais, kokybės skatinimas. Priimta 2014 m. gruodžio 3 d. Pranešėja Catiuscia Marini (IT / PES). OL C 19, 2015 1 21, p. 4.