25.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/42


Europos regionų komiteto perspektyvinė nuomonė. Klimato valdymas po 2020 m. Europos ir pasaulinė perspektyva: indėlis į 24-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 24)

(2018/C 387/08)

Pranešėjas:

Andrew Varah COOPER (UK/EA), Kirklees tarybos narys

Pamatiniai dokumentai:

Perspektyvinė nuomonė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Europos valdymas siekiant 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų

1.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos strateginiame valdyme artimiausiu vartotojams lygmeniu valdant decentralizuotą energijos gamybą per pasigamintos energijos vartojimą, paskirstytąją gamybą ir pažangiuosius tinklus, skatinant tinkamų investavimo sąlygų kūrimą ir susiejant energetikos ir klimato politiką su priemonėmis būsto, energijos nepritekliaus, transporto ir tvaraus judumo, ekonominės plėtros, miesto ir kaimo planavimo arba žemės naudojimo srityse. Vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat tenka tvirtas vadovavimo bendruomenei vaidmuo ir jos gali propaguoti veiksmus klimato kaitos srityje savo vietos bendruomenėse, tarp įmonių ir platesnėje pilietinėje visuomenėje ir tokiu būdu aktyviau įtraukti piliečius vartotojus ir užtikrinti jų pritarimą vykdomai energetikos politikai;

2.

pabrėžia, kad atsparios energetikos sąjungos, vykdančios ambicingą klimato kaitos politiką, tikslus būtų galima geriausiai pasiekti koordinuotais veiksmais Sąjungos, nacionaliniu bei regioniniu ir vietos lygmenimis ir skatinant mokslinius tyrimus, didinant informuotumą bei remiant vietos efektyvaus energijos vartojimo sprendimus ir tiekimo sistemas, ir tai yra būtina tam, kad ES, jos valstybės narės bei jų vietos ir regionų valdžios institucijos imtųsi įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus;

3.

pažymi, kad naujas 32 % atsinaujinančių išteklių energijos dalies ES energijos rūšių derinyje tikslas, 32,5 % energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir Energetikos sąjungos valdymo reglamentas yra žingsnis į priekį pereinant prie tvarios energetikos pertvarkos ir aktyvesnio vietos bei regioninių valdžios institucijų dalyvavimo;

4.

pakartoja, kad valstybės narės turėtų aiškiai atsižvelgti į vietos ir regionų lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus ir rezultatus, pasiektus įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Merų paktas. Valstybės narės taip pat turėtų sukurti procedūras, leisiančias visoms atitinkamoms valdymo ir administravimo pakopoms įnešti savo indėlį į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Jos taip pat turėtų įtraukti į planavimą ir stebėseną vietos ir regionų valdžios institucijas pagal savo atitinkamus planus, laikantis kiekvienos valstybės narės konstitucinių ir politinių nuostatų (1);

5.

dar kartą ragina valstybes nares ir Europos Komisiją sparčiai kurti nuolatinę daugiapakopę dialogo energetikos klausimais platformą, kuri sudarytų galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms, verslo bendruomenėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams aktyviai dalyvauti energetikos pertvarkos valdyme (2);

6.

atsižvelgdamas į Europos Komisijos pasiūlymą 2021–2027 m. laikotarpiui visose ES programose klimato veiksmams finansuoti skirtą dalį padidinti iki 25 % ir laikydamas tai gera pradžia reikalauja, kad daugiametė finansinė programa po 2020 m. būtų parengta taip, kad būtų geriau pasiekti energetikos ir klimato srities tikslai ir uždaviniai, visų pirma susiję su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, energijos vartojimo efektyvumu, netaršiu judumu, atsinaujinančiosios energijos gamyba ir anglies dioksido absorbentais; ragina skirti deramą ir lengvai prieinamą ES finansavimą programoms ir projektams, kuriais siekiama šių tikslų pagal valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, atitinkančius ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus;

7.

mano, kad atsižvelgiant į ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos reguliavimo politiką ir elektros energijos rinkos modelį turi būti pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, nustatytos supaprastintos elektros energijos kaupimo, pardavimo ir pasigamintos energijos vartojimo procedūros, kad vietos ir regionų lygmens rinkos dalyviai, pavyzdžiui, energetikos bendruomenės, galėtų visapusiškai dalyvauti rinkoje, o valstybės narės, rengdamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo schemas, savo veiksmus turi derinti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ir atsižvelgti į vietos ir regionų atsinaujinančios energijos bendruomenių ypatumus, siekiant joms sudaryti galimybę dalyvauti energetikos sistemoje ir palengvinti jų integraciją į rinką;

Vietos ir regioninių veiksmų svarba įgyvendinant Paryžiaus susitarimą

8.

primena, kad Paryžiaus susitarime pripažįstamas svarbus daugiapakopio valdymo vaidmuo klimato politikoje ir būtinybė bendradarbiauti su regionais, miestais ir susitarimo nepasirašiusiais subjektais;

9.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių esantis viešojo administravimo lygmuo, ir pabrėžia, kad visus sprendimus dėl politikos sričių, kurias apima Paryžiaus susitarimas, dažniausiai priima šios valdžios institucijos;

10.

pažymi, kad jų poveikis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį labai priklauso nuo jų gebėjimo ir noro įgyvendinti atitinkamą politiką; todėl mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti ir glaudžiai bendradarbiauti politinius įsipareigojimus paverčiant viešąja politika, investicijomis ir įgyvendinimo veiksmais;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų pranešimas apie ketinimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo (nors dėl to tenka apgailestauti) sukūrė naujų paskatų subnacionalinėms valdžios institucijoms ES, JAV ir kitur imtis veiksmų sprendžiant pasaulines klimato kaitos problemas ir taip parodyti piliečių ir jiems artimiausio valdymo lygmens įsipareigojimą; yra pasirengęs stiprinti savo partnerystę su JAV merų konferencija ir pasauliniu mastu bendradarbiauti su miestų ir regionų asociacijomis dėl klimato politikos veiksmų;

12.

yra tvirtai įsitikinęs, kad vietos ir regionų lygmens išrinktieji atstovai ir valdžios institucijos bei tinklai, dirbdami kartu su suinteresuotaisiais pramonės subjektais ir pilietine visuomene, gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamos nacionalinėms Vyriausybėms formuoti ir įgyvendinti su klimatu susijusių sričių politiką, kai jai trūksta ambicingumo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad tokios iniciatyvos kaip Merų paktas atlieka pagalbinį vaidmenį skatinant kurti ir platinti priemones ir metodus, skirtus gebėjimų stiprinimo veiklai vykdyti;

13.

mano, kad politiškai svarbių, demokratiškai išrinktų susitarimo nepasirašiusių subjektų, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijų, padėties stiprinimas pasaulinėje klimato valdymo sistemoje yra reikšminga tendencija, todėl labai svarbu, kad JTBKKK reguliavimo sistemoje būtų numatyta ši pagal principą „iš apačios į viršų“ veikianti valdymo forma, oficialiai pripažįstant jos vaidmenį sprendimų priėmimo procese;

14.

pažymi, kad 2017 m. gegužės mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. surengtose tarpsesijinėse šalių konferencijose Pagalbinis įgyvendinimo komitetas sudarė sąlygas padaryti pažangą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo JTBKKK procese ir pripažino, kad reikia toliau stiprinti veiksmingą suinteresuotųjų subjektų, kurie nėra Konvencijos šalys, dalyvavimą pasaulinėje klimato valdymo sistemoje;

15.

palankiai vertina Europos Parlamento pranešimą dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21) (3) ir ypač atkreipia dėmesį į jo teiginį, kad vietos valdžios institucijos yra atsakingos už daugumos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių ir už daugelio šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą;

Oficialus subnacionalinio lygmens valdžios institucijų dalyvavimas pasaulinėje klimato valdymo sistemoje

16.

palankiai vertina tai, kad Talanoa dialogas neapsiriboja nacionalinių Vyriausybių diskusijomis ir sudaro sąlygas įvairiems susitarimo nepasirašiusiems subjektams, įskaitant regionus ir miestus bei jų išrinktuosius atstovus, atkreipti nacionalinio ir pasaulinio lygmens politikos formuotojų dėmesį į svarbius veiksmų klimato kaitos srityje klausimus; reiškia savo paramą ir įsipareigojimą dėl miestų ir regionų Talanoa dialogų kaip skubią, pasaulinio masto aktyvią reagavimo į šį procesą priemonę ir ragina surengti dar daugiau tokių dialogų Europoje;

17.

pabrėžia, kad šis dialogas neturėtų apsiriboti naratyvo kūrimo metodu arba pastarasis neturėtų jame dominuoti. Siekiant didinti pasitikėjimą ir dalyvavimą šiame procese, labai svarbu, dialogo dvasia, gauti grįžtamosios informacijos apie susitarimo nepasirašiusių subjektų pateiktus atsakymus į tris pagrindinius klausimus: „Kokia dabartinė padėtis? Ką norime pasiekti? Kaip tai pasieksime?“; todėl ragina COP pirmininkaujančias šalis, JT klimato kaitos konvencijos sekretoriatą ir JTBKKK šalis paaiškinti, kaip šio dialogo rezultatai bus apdoroti ir įtraukti į derybinius dokumentus, kurie bus priimami COP 24 metu;

18.

siūlo, Talanoa dialogą tęsti ir po COP 24 bei jį rengti bendros pažangos vertinimo ciklo viduryje kas dvejus su puse metų; siekiant sustiprinti bendrą supratimą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, ir parodyti jų skubumą, siūlo šiame procese Talanoa dialogą papildyti ketvirtu klausimu – „Iki kada?“;

19.

prašo JTBKKK pirmininkaujančios šalies 2019 m. atlikti dialogo rezultatų įvertinimą ir pateikti pasiūlymų dėl ateityje labiau struktūruoto su derybomis susieto proceso;

20.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Talanoa dialogo procesu siekiant įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei kitus suinteresuotuosius subjektus rengiant ES derybines pozicijas ir COP 24 skirtą informaciją;

21.

rekomenduoja miestams ir regionams parengti informacijos, pateiktinos per Talanoa dialogo portalą, ir pasinaudoti šia esama galimybe, kad per pasaulinių klimato derybų procesą būtų sužinota apie jų užmojus, pozicijas bei ketinimus;

22.

palankiai vertina Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje platformą (NAZCA), kaip naudingą priemonę įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, kurie nėra Konvencijos šalys, į JTBKKK sprendimų priėmimo procesą; ragina JTBKKK pateikti pasiūlymų, kaip tarptautinėje valdymo sistemoje būtų galima geriau apibrėžti regionų ir miestų, taip pat pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmenį;

23.

primena Bonos ir Fidžio įsipareigojimą, kurį vietos ir regionų lygmens vadovai patvirtino per COP 23, ir jo raginimą užtikrinti dar aktyvesnį Vietos valdžios ir savivaldybių grupės (LGMA) dalyvavimą oficialių pasaulinių su klimatu susijusių institucijų ir Konvencijos šalių veikloje, atsižvelgiant į tai, kad Bonos ir Fidžio įsipareigojimą 2018 m kovo mėn. palankiai įvertino ir ES užsienio reikalų taryba; siūlo Regionų komitetui plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą su JT klimato kaitos sekretoriatu, šalių konferencijai pirmininkaujančiomis valstybėmis ir jų aukšto lygio vadovais, taip pat su atitinkamais JTBKKK derybiniais organais ir siūloma pertvarkyti JTBKKK „Miestų draugų“ grupe;

Nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai

24.

pabrėžia, kad reikia sistemingai decentralizuotai konsultuotis su subnacionaliniais valdymo lygmenimis rengiant ir peržiūrint nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, įtraukiant pagrindinių veiklos sektorių suinteresuotuosius subjektus, taip sukuriant dalyvaujamąjį metodą;

25.

ragina į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus įtraukti visus regioniniu ir vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad būtų pripažintas subnacionalinio lygmens valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus klimato srityje;

26.

mano, jog siekiant, kad šis procesas būtų veiksmingas ES lygmeniu, nuostatos turėtų būti įtvirtintos Reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo, visų pirma numatant vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

27.

mano, kad šios nuostatos suteiktų stipresnį politinį ir metodinį pagrindą RK pasiūlymams dėl regioniniu ir vietos lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (4), kurių pagrindinė mintis – sudaryti sąlygas subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms apibrėžti savo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos įsipareigojimus taip, kaip tai daro Konvencijos šalys apibrėždamos savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, siekiant įnešti tvirtą, skaidrų indėlį, pradedant nuo patikimų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo procesų;

28.

ragina Europos Komisiją, pasikonsultavus su RK, pateikti pasiūlymą dėl ne teisėkūros procedūra priimamo akto dėl stebėsenos ir vertinimo metodikos, kurią taikant būtų galima stebėti atitinkamų miestų pažangą pagal jų atitinkamas vizijas iki 2050 m. ir strategijas iki 2030 m. ir kuri būtų paremta Merų pakto stebėsenos ir vertinimo sistema;

29.

ragina Europos Komisiją, konsultuojantis su vietos ir regionų valdžios institucijomis, supaprastinti Merų pakto ataskaitų teikimo procesą ir stebėsenos sistemą, ir sutrumpinti laiką, reikalingą Tvarios energijos veiksmų planų (TEVP) įvertinimui, siekiant padidinti pripažintų įsipareigojimų skaičių, užtikrinti stebėsenos ir vertinimo sistemų suderinamumą bei sumažinti ataskaitų teikimo naštą miestams ir regionams;

30.

atsižvelgdamas į RK nuomonę „Kovos su klimato kaita finansavimas“ (5), ragina Europos Komisiją pasiūlyti aiškią ir privalomą „kovos su klimato kaita finansavimo“ ir susijusių investicijų kategorijų apibrėžtį, remiantis egzistuojančia Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos apibrėžtimi; siūlo, kad valstybės narės parengtų su klimatu susijusių investicijų planus, kuriuose būtų: i) nurodytas paramos, reikalingos esamiems finansavimo trūkumams šalinti, lygis ir rūšis; ii) įvertintos galimybės šalies viduje suteikti papildomą fiskalinę paramą kiekvienam su klimatu susijusiam veiksmui; iii) numatytas veiksmų klimato kaitos srityje koordinavimas, gebėjimų stiprinimas ir papildomas suinteresuotųjų subjektų įtraukimas, siekiant atnaujinti savo atitinkamus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; (iv) nurodyti nacionaliniai ištekliai klimato keliamai rizikai investuotojams įvertinti ir valdyti;

Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo gairės

31.

pabrėžia galimą teigiamą vietos ir regioniniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų indėlį įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus ir ragina JTBKKK šalis parengti gaires dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, atsižvelgiant į jų galimą sąveiką su lanksčia vietos ir regioniniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistema;

32.

ragina į skaidrumo sistemą (į nacionalinės apskaitos ataskaitas, kurios turi būti teikiamos pagal šį procesą) įtraukti atskirą skyrių apie klimato kaitos švelninimo veiksmus, kurių imamasi subnacionalinio valdymo lygmeniu, taip padedant stebėti pažangą, padarytą įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (ir regioninių bei vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus);

Bendros pažangos įvertinimas

33.

ragina JTBKKK šalis ir Europos Komisiją į būsimas bendros pažangos įvertinimo taisykles įtraukti Konvencijos šalių įpareigojimą konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jas įtraukti pateiktinų duomenų formulavimo etapu;

34.

pabrėžia, kad bendros pažangos įvertinimo mastas turėtų būti platesnis nei vien tik bendrų veiksmų, apie kuriuos pranešė Konvencijos šalys (teikdamos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ir kitas nacionalines ataskaitas), įvertinimas ir turėtų apimti duomenis apie visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų, pažangą, kad būtų galima susidaryti visapusišką vaizdą apie bendrą pažangą siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, kaip nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje;

35.

pabrėžia, kad RK yra pasirengęs, kaip vietos valdžios ir savivaldybių grupės (LGMA) atstovas JTBKKK ir kaip Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujanti institucija, dar aktyviau dalyvauti diskusijose su JTBKKK ir jos šalimis, siekdamas pateikti miestų ir regionų pasiūlymų dėl atviro, integruoto ir skaidraus kolektyvinių pastangų vertinimo atliekant bendrą pažangos įvertinimą;

36.

prašo leisti JTBKKK priimtoms organizacijoms ir susitarimo nepasirašiusiems subjektams pateikti klausimų Konvencijos šalims apie jų pateiktą medžiagą atskirais bendro pažangos vertinimo etapais, kad proceso metu būtų galima pasinaudoti kuo didesniu praktiniu lygmeniu surinktos informacijos kiekiu; ragina visiško skaidrumo ir atskaitomybės tikslu visuomenei užtikrinti galimybę susipažinti su metodika ir duomenis;

37.

susirūpinęs pažymi, kad bendras pažangos įvertinimas gali atskleisti, jog Paryžiaus susitarimo tikslai nebuvo pasiekti, ir pabrėžia, kad papildomas vietos ir regionų indėlis galėtų padėti padidinti užmojus siekiant visiško tikslų įgyvendinimo (6);

Prisitaikymas

38.

siūlo, kad įgyvendinant tarptautinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus ES atliktų vadovaujamą vaidmenį ir juos skatintų visais lygmenimis ir kad kartu būtų siekiama tarptautinių pokyčių, kurie paskatintų pažangą regionų ir vietos lygmeniu; šiuo tikslu siūlo sukurti privalomą teisinę sistemą siekiant patvirtinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir kiekybiškai įvertinamus įsipareigojimus, kad būtų galima įvertinti prisitaikymo srityje padarytą pažangą;

39.

prašo, kad papildomai prie finansavimo, teikiamo taikant švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM) ir gaunamo iš išsivysčiusių šalių, subnacionalinio lygmens valdžios institucijos atitinkamame nacionaliniame kontekste taip pat būtų skatinamos įnešti savo finansinį įnašą į Prisitaikymo prie klimato kaitos fondą;

40.

pabrėžia, kad šis fondas turėtų supaprastinti procedūras dėl atskirų vietos ir regionų valdžios institucijų finansinių įnašų;

41.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios turi itin daug žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos, suteikti teisę būti priskirtoms Prisitaikymo prie klimato kaitos fondą įgyvendinantiems subjektams trečiosiose šalyse, siekiant padėti įgyvendinti programas ir projektus, taip pat rengti regionines ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir politiką;

42.

ragina Vietos valdžios ir savivaldybių grupės (LGMA) atstovui suteikti stebėtojo statusą Prisitaikymo prie klimato kaitos fondo valdyboje;

43.

siūlo parengti specialias regionų ir vietos valdžios institucijoms skirtas priemones, leidžiančias joms naudotis esamomis finansinėmis priemonėmis ES ir sukurti portalą, teikiantį informaciją apie skirtingus Europos finansavimo klimato srityje fondus;

44.

ragina Europos Komisiją palaikyti ryšius su kitomis Konvencijos šalimis, kad būtų sparčiau teikiamas finansavimas rizikos mažinimo, atsparumo, prisitaikymo prie klimato kaitos planams, kurie yra orientuoti į vietos bendruomenių ir vietos bei regionų valdžios institucijų prioritetus, kuriems šie planai yra skirti;

Žemės ūkio sektorius ir žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė (LULUCF)

45.

pripažįsta, kad per paskutinį dešimtmetį gaivalinių nelaimių intensyvumas ir dažnumas gerokai padidėjo ir kad gaivalinių nelaimių klausimas tampa neatsiejama dalimi veiklos, skirtos klimato kaitos poveikiui sumažinti, ir abi šios sritys turėtų būti svarstomos kartu (7); pabrėžia, kad reikia daugiau sinergijos tarp tinklų, projektų ir susitarimų, kurių tikslas – spręsti su klimato kaita ir atsparumu nelaimėms susijusius klausimus, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m., siekiant padėti stiprinti miestų ir regionų pajėgumus nelaimių keliamoms problemoms spręsti (8);

46.

ragina Europos Komisiją pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jomis pasinaudoti sprendžiant klimato ir energetikos problemas žemės ūkio ir LULUCF sektoriuose. Kai kuriuose regionuose ir miestuose klimato ir energetikos srities strategijose jau remiamas šių sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Todėl RK pabrėžia klimato ir energetikos srities strategijų vietos ir regionų lygmeniu atliekamą vaidmenį padedant mažinti žemės ūkio ir žemės naudojimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro;

Nuostoliai ir žala

47.

teigiamai vertina 2018 m. balandžio mėn. vykusį ekspertų dialogą, per kurį apsvarstytos galimybės sutelkti ekspertines žinias, technologijas ir paramą nukentėjusiesiems nuo klimato kaitos; pabrėžia, kad būtina įtraukti nuostolių ir žalos klausimus į atitinkamus nacionalinius ir JTBKKK procesus, pavyzdžiui, gebėjimų stiprinimo, technologijų perdavimo ir finansinės paramos;

48.

pabrėžia, kad tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis Vyriausybėmis ir taikydamos JTBKKK sistemą, turi nustatyti ir taikyti alternatyvius nuostolių ir žalos atlyginimo būdus. Šiuo tikslu su klimatu susijusios rizikos koncepciją reikėtų įtraukti į teritorinės ir sektorių rizikos vertinimus;

Kiti klausimai

49.

ragina vietos valdžios institucijas toliau vienoms kitas remti naudojantis tarpusavio pagalbos mechanizmais ir pripažįsta jų vaidmenį stiprinant gebėjimus; pripažįsta šioje srityje atliekamą Merų pakto darbą ir priemonę TAIEX REGIO PEER 2 PEER;

50.

su susidomėjimu laukia kartu su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (IPCC) remiamos tarptautinės konferencijos „Miestai ir klimato kaitos mokslas“ rezultatų paskelbimo ir ragina JTBKKK atsižvelgti į šiuos rezultatus Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo procese;

51.

pabrėžia vietos gamybą ir mažųjų ir vidutinių įmonių veiklą skatinančios politikos svarbą dedant pastangas sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį, todėl rekomenduoja kaimo plėtros dotacijų schemą suderinti su kovos su klimato kaita strategijos tikslais.

Briuselis, 2018 m. liepos 5 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  RK nuomonė „Energetikos sąjungos valdymas ir švari energija“ (CDR 830/2017), pranešėjas Bruno Hranić (HR/EPP).

(2)  Ten pat.

(3)  Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto pranešimas dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21) (2017/2006(INI)).

(4)  RK nuomonė „Kovos su klimato kaita finansavimas – svarbiausia Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo priemonė“ (CDR 2108/2017), pranešėjas Marco Dus (IT/PES).

(5)  Ten pat.

(6)  Žr., pavyzdžiui, Advancing climate ambition: cities as partners in global climate action, Ataskaita JT Generaliniam Sekretoriui, kurią parengė JT Generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys miestų ir klimato kaitos klausimais, bendradarbiaudamas su C40 Cities Climate Leadership Group.

(7)  NAT-VI/015

(8)  NAT-VI/029