P8_TA(2018)0507

ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas (rezoliucija)

2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (08462/2018 – C8-0417/2018 – 2018/0122M(NLE))

(2020/C 388/37)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08462/2018),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo projektą (1) (08463/2018),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0417/2018),

—	atsižvelgdamas į ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą, pasirašytą Tokijuje 2018 m. liepos 17 d.,

—	atsižvelgdamas į ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą, pasirašytą Tokijuje 2018 m. liepos 17 d.,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. Tokijuje įvykusį 25-ąjį dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą ir į jo bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 1991 m. Hagoje įvykusį pirmąjį dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą ir į priimtą bendrą deklaraciją dėl ES ir Japonijos santykių,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. įvykusį 20-ąjį ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, kurią 2016 m. birželio mėn. paskelbė vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos patvirtintas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. pasirašytą Europos bendrijos ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (2),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Japonijos veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ad hoc delegacijos 2018 m. balandžio 3–6 d. vizitą Tokijuje (Japonija) ir Pietų Korėjoje,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 9–10 d. Tokijuje įvykusį 38-ąjį ES ir Japonijos tarpparlamentinį susitikimą,

—	atsižvelgdamas į Gynybos ir saugumo pakomitečio ad hoc delegacijos 2017 m. gegužės 22–25 d. vizitą Tokijuje,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto (4),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0385/2018),

A.	kadangi ES ir Japonija yra strateginės partnerės nuo 2003 m. ir toliau glaudžiai bendradarbiauja daugybėje daugiašalių forumų;

B.	kadangi ES ir Japonija, kaip panašių pažiūrų pasaulinės partnerės, kartu prisiima ypatingą atsakomybę už taikos, stabilumo, daugiašališkumo, pagarbos žmogaus teisėms ir gerovės skatinimą ir taisyklėmis grindžiamos tvarkos gynimą greitai besikeičiančiame pasaulyje;

C.	kadangi ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas ir laisvosios prekybos susitarimas apims maždaug trečdalį pasaulio ekonomikos produkcijos;

D.	kadangi Japonijos vyriausybė pradėjo vykdyti saugumo politikos reformas, susijusias, be kita ko, su gynybos pajėgumų stiprinimu, aljanso su JAV pertvarkymu ir bendradarbiavimu su kitomis demokratinėmis šalimis regione ir už jo ribų;

E.	kadangi Japonija vis daugiau prisideda prie tarptautinio saugumo ir stabilumo; kadangi Japonijos 2013 m. nacionalinėje saugumo strategijoje nurodoma aktyvaus taikos skatinimo politika, paremta tarptautinio bendradarbiavimo principu;

F.	kadangi Japonija yra seniausia NATO partnerė ir yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus dėl įslaptintos informacijos, kibernetinio saugumo, kovos su piratavimu, pagalbos nelaimės atveju ir humanitarinės pagalbos;

G.	kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Japonija įgijo tarptautinį pripažinimą dėl savo karinio nuosaikumo politikos, kuri jokiu būdu nesutrukdė jai tapti viena iš svarbiausių pasaulyje ekonominių ir politinių veikėjų;

kadangi Japonija vadovavo pastangoms persvarstyti Ramiojo vandenyno regiono šalių partnerystės susitarimą, kai iš jo pasitraukė JAV, ir 2018 m. liepos mėn. ratifikavo peržiūrėtą susitarimą – Visapusišką ir pažangų Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimą (CPTPP arba TPP-11); kadangi Japonija taip pat išreiškė susidomėjimą Regionine išsamia ekonomine partneryste (RCEP), kurioje dalyvauja ir Kinija;

kadangi Japonija yra aktyvi Azijos plėtros banko (ADB), Afrikos plėtros banko (AfDB), Amerikos valstybių plėtros banko (IADB), Jungtinių Tautų Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonomikos ir socialinės komisijos (ESCAP) ir kitų specializuotų JT agentūrų, taip pat Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) ir Azijos bendradarbiavimo dialogo narė (ACD); kadangi Japonija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Didžiojo septyneto (G 7) ir Didžiojo dvidešimtuko (G 20) narė;

J.	kadangi Japonijos vyriausybė 2015 m. vasario mėn. patvirtino naują vystomojo bendradarbiavimo chartiją;

Susitarimas ir ES ir Japonijos santykiai

palankiai vertina tai, kad sudarytas strateginės partnerystės susitarimas, kuriuo nustatoma teisiškai privaloma sistema, stiprinami ES ir Japonijos dvišaliai santykiai ir plečiamas bendradarbiavimas daugiau kaip 40 sričių, pvz., užsienio politikos ir saugumo, taip pat taikos ir stabilumo skatinimo, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju operacijų, pasaulio vystymosi ir humanitarinės pagalbos, ekonomikos reikalų, mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo, maisto saugos, žemės ūkio politikos, IRT politikos, kosmoso technologijų, kultūros ir sporto klausimais, taip pat bendradarbiavimas visuotinais klausimais, kuriuos sprendžiant būtina veiksmus koordinuoti pasauliniu mastu, kaip antai, klimato kaita, migracija, kibernetinė grėsmė, visuomenės sveikata, tarpvalstybinis nusikalstamumas, taikos palaikymo operacijos, krizių ir nelaimių valdymas ir kova su terorizmu;

atkreipia dėmesį į strateginės partnerystės susitarimo ir ekonominės partnerystės susitarimo – plačiausio pasaulinį dvišalio laisvosios prekybos susitarimo – sąsajas; mano, kad sudarant abu susitarimus atnaujinama partnerystė, siekiant užtikrinti konkrečią naudą ES ir Japonijos žmonėms, ir pritaria tolesniam bendradarbiavimui daugiašaliuose forumuose; džiaugiasi abipuse pagarba ir pasitikėjimu, kurie sustiprėjo per derybų procesą;

palankiai vertina strateginės partnerystės susitarimo 1 straipsnio 3 dalyje pateiktą nuorodą į parlamentinį aspektą – jis skirtas partnerystei stiprinti vedant dialogą ir bendradarbiaujant tam tikrais politiniais klausimais, taip pat užsienio ir saugumo politikos ir kitose srityse; atsižvelgdamas į tai, siūlo Japonijos parlamentui ir Europos Parlamentui toliau plėtoti parlamentinę priežiūrą ir dialogą, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas susitarimuose numatytas bendradarbiavimas; prašo suteikti Europos Parlamentui galimybę stebėti Jungtinio komiteto posėdžius ir dokumentus; primygtinai ragina įgyvendinant strateginės partnerystės susitarimą plačiau įtraukti pilietinę visuomenę ir ją skatinti prisiimti atsakomybę šiame procese; pakartoja, kad yra įsitikinęs, kad konkretus bendro pobūdžio ir sektorių bendradarbiavimas iš esmės turėtų būti grindžiamas iki 2030 m. įgyvendintinais tvarumo siekiais ir tikslais, kuriuos kartu priėmė Jungtinės Tautos ir kuriems pritarė susitariančiosios šalys;

pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu siekiant skatinti prisijungimą prie Sutarties dėl prekybos ginklais ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įgyvendinimą, užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, kovoti su terorizmu ir nebaudžiamumu už sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir žmogaus teisių pažeidimus;

primena, kad ES ir Japonija laikosi tokio pat požiūrio, t. y., kad besivystančiose šalyse reikia taikyti visapusišką ir suderintą diplomatinį, ekonominį, kultūrinį ir saugumo požiūrį neatsiejant saugumo nuo vystymosi;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

dar kartą patvirtina bendrą įsipareigojimą puoselėti žmogaus teises, demokratiją, pagrindines laisves, gerą valdymą, laikytis teisinės valstybės principo ir vadovautis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintomis bendromis vertybėmis ir bendradarbiauti siekiant skatinti bei ginti šias vertybes ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką visame pasaulyje;

atkreipia dėmesį, kad Japonija neratifikavo dviejų pagrindinių TDO konvencijų (dėl diskriminacijos ir priverstinio darbo panaikinimo), ir palankiai vertina Japonijos sprendimą įsteigti tarpžinybinę sistemą, skirtą darnaus vystymosi įsipareigojimams pagal ekonominės partnerystės susitarimą įgyvendinti, taip pat ratifikuoti tokias konvencijas;

pabrėžia, kad būtina toliau bendradarbiauti moterų teisių srityje, kad būtų užtikrinta, jog lyčių lygybė būtų vienas iš pagrindinių partnerystės siekių; ragina Japonijos parlamentą tęsti darbus rengiant teisės aktus, skirtus diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės panaikinti;

smerkia tai, kad Japonijos teisės sistemoje vis dar taikoma mirties bausmė ir kad mirties bausmės vykdomos kaliniams apie tai iš anksto nepranešant; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimą kritikavo šią praktiką dėl kalinių ir jų šeimų patiriamos psichologinės įtampos; remia JT pastangas palaipsniui panaikinti mirties bausmės taikymą; ragina ES pradėti dialogą su Japonijos vyriausybe dėl mirties bausmės moratoriumo siekiant, kad ateityje ji būtų visiškai panaikinta;

Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas

10.

primena, kad 2016 m. Visuotinėje ES strategijoje nurodyta, kad Europos klestėjimas ir Azijos saugumas yra tiesiogiai susiję dalykai, ir ES raginama daugiau praktiškai prisidėti ir dirbti su tokiais partneriais kaip Japonija, siekiant skatinti taiką Korėjos pusiasalyje ir taikiai (nes tai yra nepaprastai svarbu) spręsti jūrų ir teritorinius ginčus Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, remiantis tarptautine teise ir konvencijomis; pabrėžia pasitikėjimo stiprinimo ir prevencinės diplomatijos svarbą; pabrėžia, kad turi būti gerbiama tarptautinės laivybos laisvė; palankiai vertina 2018 m. spalio 26 d. Ministro Pirmininko Š. Abės ir Prezidento Si Dzinpingo susitikimą ir pareiškimą, kad įsipareigojama pradėti naują santykių tarpsnį kaip žingsnį gerinant dvišalius ryšius ir mažinant įtampą regione;

11.

pripažįsta, kad Kinijos ir Rusijos įtaka Azijos ir Ramiojo vandenyno regione kelia didelių saugumo problemų Japonijai ir ES interesams, todėl palankiai vertina strateginės partnerystės susitarime numatytus įsipareigojimus stiprinti ES ir Japonijos bendradarbiavimą saugumo srityje siekiant atremti tokias grėsmes;

12.

džiaugiasi, kad 2018 m. liepos 1 d. buvo sukurta Japonijos misija NATO;

13.

palankiai vertina naują ES ryšių su Azija gerinimo strategiją, kurioje numatoma skatinti dialogą, stabilumą, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, sąveikius transporto, energetikos ir skaitmeninius tinklus ir žmonių tarpusavio ryšius; atkreipia dėmesį į užtikrinus jungtis teikiamas galimybes aktyviau vykdyti švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir kultūrinius mainus;

14.

ragina išplėsti dvišalį ES ir Japonijos bendradarbiavimą ir daugiašalį bendradarbiavimą su Pietų Korėja, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinija, remiant pastangas užtikrinti taiką ir išsaugoti stabilumą regione, taikų sambūvį Korėjos pusiasalyje ir visišką, negrįžtamą bei patikrinamą branduolinio ginklo atsisakymą Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje; pabrėžia tolesnio Japonijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių svarbą, nes jie galėtų padėti užtikrinti regiono stabilumą ir spręsti pavojaus saugumui klausimus, pavyzdžiui, susijusius su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika; įsipareigoja remti tolesnį tarptautinį spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų atsisakant branduolinio ginklo; remia tarptautinį bendradarbiavimą siekiant išspręsti problemą dėl dingusių Japonijos piliečių, kuriuos, kaip baiminasi, pagrobė Šiaurės Korėjos režimas; pabrėžia, kad stabilumas Šiaurės Rytų Azijoje yra vienas svarbiausių Europos interesų;

15.

siūlo ES ir Japonijai bendradarbiauti siekiant didinti Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pajėgumus, susijusius su regioninės integracijos ir bendradarbiavimo darbotvarke, ir stiprinti gebėjimą kolektyviai spręsti konfliktus regione ir stiprinti dabartinį ASEAN svarbų vaidmenį palaikant daugiašalę tvarką Pietryčių Azijos regione; remia per Tokijuje įvykusį 33-ąjį ASEAN ir Japonijos forumą priimtą sprendimą toliau stiprinti ryšius ir spręsti bendrus interesus atitinkančius regioninius ir tarptautinius klausimus ir bendradarbiauti skatinant taiką ir stabilumą; yra įsitikinęs, kad propaguojant ir apsaugant žmogaus teises veiksmingai prisidedama prie minėtų dviejų tikslų siekio; ragina siekti Japonijos strategijos dėl laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno šalių regiono ir ES iniciatyvų, įskaitant ES investicijų planą ir išplėstus ES transeuropinius transporto tinklus, sinergijos, kad būtų skatinamas pasaulinis bendradarbiavimas jungčių srityje;

16.

atkreipia dėmesį į Japonijos užmojus tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2023–2024 m. ir palankiai vertina jos indėlį į JT tokiose srityse, kaip antai, nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas, taikos palaikymas bei stiprinimas ir saugumas;

Sektorinis bendradarbiavimas

17.

atkreipia dėmesį į strateginės partnerystės susitarimo teikiamas galimybes ir suteiktą postūmį plėtoti kultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą jaunimo reikalų, švietimo ir sporto srityse; atkreipia dėmesį į mažai šiuo metu išplėtotus ES ir Japonijos gyventojų tarpusavio ryšius ir į kalbines kliūtis; siūlo toliau investuoti siekiant plėtoti piliečių tarpusavio ryšius, dialogą švietimo ir kultūros klausimais, akademinius mobilumo projektus pagal programą „Erasmus+“ ir gerinti viešąją diplomatiją siekiant skatinti tarpusavio supratimą ir kultūrų įvairovę;

18.

atkreipia dėmesį į strateginės partnerystės svarbą skatinant tolesnį sektorinį bendradarbiavimą vartotojų apsaugos ir keitimosi informacija apie finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros režimus srityse;

19.

mano, kad ES ir Japonija, kaip pirmaujančios pasaulinės pagalbos teikėjos, jau seniai teikiančios oficialią paramą vystymuisi mažiau išsivysčiusiose Rytų Azijos šalyse, o pastaruoju metu – Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje, kartu su paramą gaunančių šalių vyriausybėmis natūraliai tapo partnerėmis pagalbos koordinavimo ir jos nuoseklumo užtikrinimo srityje; pabrėžia, kad pagrindinis paramos vystymuisi tikslas yra sumažinti skurdą ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, ir tikisi, kad abi šalys bendradarbiaus siekdamos šių tikslų;

20.

palankiai vertina tai, kad Japonija 2016 m. ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą, ir primygtinai ragina Japoniją jį veiksmingai įgyvendinti bei aktyviai imtis lyderės vaidmens kovojant su klimato kaita ir dedant daugiau pastangų siekiant ją sušvelninti; ragina ES ir Japoniją aktyviau bendradarbiauti tvariosios energijos srityje, pvz., kuriant maža tarša pasižyminčias transporto rūšis; pabrėžia, kad 2018 m. vasario mėn. užsienio reikalų ministro patariamoji grupė klimato klausimais paskelbė savo ataskaitą, kurioje kaip Japonijos energetikos srities diplomatinės strategijos pagrindas nurodyta energetikos pertvarkos, pereinant prie energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, būtinybė;

21.

palankiai vertina tai, kad į susitarimą įtrauktas tvarus miškų valdymas, ir tikisi, kad netrukus bus vykdomi tolesni gerosios patirties mainai neteisėtos medienos ruošos klausimais, remiantis ES medienos reglamento taikymo patirtimi, siekiant, kad Japonijos teisės aktuose būtų nustatytas privalomas išsamus patikrinimas;

22.

apgailestauja, kad 2018 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC) posėdžiuose Japonija mėgino panaikinti komercinės banginių medžioklės moratoriumą, ir ragina nutraukti banginių medžioklę moksliniais tikslais;

23.

pabrėžia, kad Japonija yra antroji pagal dydį kosmetikos gaminių rinka pasaulyje; primena, kad ES draudžiami kosmetikos gaminių bandymai su gyvūnais ir draudžiama parduoti importuotus kosmetikos gaminius, kurie buvo bandomi su gyvūnais; ryšium su tuo ragina šalis dalytis informacija ir bendradarbiauti, kad būtų nutraukti kosmetikos gaminių bandymai su gyvūnais Japonijoje;

24.

pabrėžia, kad svarbu saugoti biologinę įvairovę, ir ragina Japoniją panaikinti savo išlygas Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijai (CITES);

25.

ragina ES valstybių narių parlamentus nedelsiant ratifikuoti laikinąjį susitarimą ir visapusiškai įgyvendinti jį visuose sektoriuose;

o o

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Japonijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 216, 2018 8 24, p. 1.

(2) OL L 90, 2011 4 6, p. 2.

(3) OL C 443, 2017 12 22, p. 49.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0506.