P8_TA(2018)0475

„Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos

2018 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija „Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos“ (2018/2900(RSP))

(2020/C 363/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Vokietijos ne pelno žiniasklaidos organizacijos CORRECTIV vadovaujamos tiriamosios žurnalistikos konsorciumo atskleistus faktus apie „cum-ex“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (1) (ESMA reglamentą),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (2) (EBI reglamentą),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (toliau – DAB2) (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (toliau – DAB6) (4),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. ataskaitą, kurią pateikė Vokietijos Bundestago Ketvirtasis tyrimo komitetas, tyręs minėtą skandalą (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją (6) ir 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją (7) dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 23 d. plenariniame posėdyje vykusias diskusijas dėl „cum-ex“ skandalo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. bendrą ECON ir TAX3 komitetų posėdį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi „cum-ex“ ir „cum-cum“, dividendų spekuliacinės prekybos schemos, reiškia tokią prekybą akcijomis, kuria siekiama nuslėpti tikrojo akcijų savininko tapatybę ir suteikiamos galimybės abiem arba kelioms sandorio šalims reikalauti išskaičiuojamųjų mokesčių grąžinimo, taikomo kapitalo prieaugio mokesčiui, kuris buvo sumokėtas tik vieną kartą;

B.	kadangi „cum-ex“ skandalas visuomenei buvo atskleistas 19 Europos naujienų žiniasklaidos priemonių grupei atlikus bendrą tyrimą, kuriame dalyvavo 38 žurnalistai iš 12 šalių;

C.	kadangi pranešama, kad 11 valstybių narių dėl „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemų prarado iki 55,2 mlrd. EUR mokestinių pajamų;

D.	kadangi vis dėlto sunku apskaičiuoti didžiausią patirtos žalos sumą, nes daug veiksmų pradėta įgyvendinti XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje ir jau seniai taikoma senatis;

kadangi Europos žurnalistų konsorciumo tyrime nurodoma, kad Vokietija, Danija, Ispanija, Italija ir Prancūzija, kaip įtariama, yra pagrindinės „cum-ex“ sandorių praktikos tikslinės rinkos, o taip pat Norvegija, Suomija, Lenkija, Danija, Nyderlandai, Austrija ir Čekija, ir kadangi ši praktika galimai apima nežinomą ES valstybių narių skaičių, o taip pat ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis (pvz., Šveicariją);

F.	kadangi šiuo metu atliekami tyrimai ES valstybėse narėse, kuriose buvo daugiausiai vykdyta ši praktika;

G.	kadangi „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemos turi kai kurių mokestinio sukčiavimo požymių ir būtina įvertinti, ar tokiais atvejais buvo pažeisti nacionalinės ar ES teisės aktai;

H.	kadangi pranešama, kad šią nusikalstamą veiklą vykdė ES valstybių narių finansų įstaigos, tarp jų keli dideli žinomi komerciniai bankai;

I.	kadangi kai kuriais atvejais atitinkamos institucijos neatliko išsamių tyrimų, susijusių su informacija apie „cum-ex“ skandalą, kuria pasidalino kitos valstybės narės;

J.	kadangi tai, kad užsienio investuotojai turi teisę reikalauti grąžinti išskaičiuojamuosius mokesčius už dividendus, yra esminis atskleistų faktų aspektas;

K.	kadangi nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pagal antrąją direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB2) ES valstybės narės privalo gauti informaciją iš savo finansų įstaigų ir kasmet keistis ja su mokesčių mokėtojų gyvenamosios vietos valstybe nare;

kadangi pagal šeštąją direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB6) bet kuris asmuo, kuris rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, atitinkantį iš anksto nustatytus požymius, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja, privalo pranešti apie tuos susitarimus nacionalinėms mokesčių institucijoms;

M.	kadangi Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) įgaliojimai aiškiai apima visus atitinkamus įvykius, kurie priklauso šio komiteto kompetencijos sričiai ir kurie įvyksta per jo kadenciją;

N.	kadangi per pastaruosius 25-erius metus pasitvirtino pranešėjų vaidmens svarba atskleidžiant visuomenės intereso požiūriu itin svarbią neskelbtiną informaciją – taip buvo ir atskleidžiant informaciją apie „cum-ex“ (11);

griežtai smerkia atskleistus mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejus, dėl kurių, kaip viešai pranešama, valstybės narės prarado mokestines pajamas, kurios, kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinimu, siekia net 55,2 mlrd. EUR – tai smūgis Europos Sąjungos socialinei rinkos ekonomikai;

pabrėžia, kad pagal ES kovos su pinigų plovimu direktyvą (12), mokestiniai nusikaltimai, susiję su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, įtraukiami į plačią nusikalstamos veiklos apibrėžtį ir laikomi pirminiais nusikaltimais, susijusiais su pinigų plovimu; primena, kad tiek kredito, tiek finansų įstaigos, taip pat mokesčių konsultantai, apskaitininkai ir teisininkai pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą laikomi įpareigotaisiais subjektais, todėl jie privalo vykdyti keletą pareigų, kad užkirstų kelią pinigų plovimo veiklai, ją nustatytų ir apie ją praneštų;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad dėl „cum-ex“ skandalo susvyravo piliečių pasitikėjimas mokesčių sistemomis, ir pabrėžia, kad labai svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti, kad atvejai, kai buvo padaryta bet kokia žala, nepasikartotų;

apgailestauja dėl to, kad už mokesčius atsakingas Komisijos narys nepripažįsta būtinybės išplėsti esamą keitimosi informacija sistemą ir pradėti ją taikyti ir nacionalinėms mokesčių institucijoms;

prašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Europos bankininkystės institucijos atlikti tyrimą dėl dividendų arbitražo prekybos schemų, pavyzdžiui, „cum-ex“ ir „cum-cum“, taip siekiant įvertinti galimą grėsmę finansų rinkų vientisumui ir nacionaliniams biudžetams; išsiaiškinti šių schemų dalyvių ypatumus ir paplitimo mastą, įvertinti, ar šiais atvejais buvo pažeista nacionalinė ar Sąjungos teisė, įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi finansų priežiūros institucijos valstybėse narėse, taip pat pateikti deramas rekomendacijas dėl atitinkamų kompetentingų institucijų reformos ir jų veiksmų;

pabrėžia, kad atskleisti faktai, apie kuriuos pranešama, nedaro poveikio Sąjungos finansų sistemos stabilumui;

rekomenduoja atliekant tyrimą nustatyti, kas padaryta ne taip valstybių narių finansų priežiūros institucijoms, vertybinių popierių biržoms ir mokesčių administracijoms atliekant koordinavimo ir priežiūros užduotis, nes taip buvo sudarytos sąlygos šioms mokesčių vagystėms tęstis daugelį metų, nepaisant to, kad jos buvo nustatytos;

ragina nacionalinėms ir Europos priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimus nagrinėti mokesčių vengimo praktiką, nes ji gali kelti riziką finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos vientisumui;

pabrėžia, kad šie nauji atskleisti faktai rodo galimus nacionalinių mokesčių teisės aktų trūkumus ir valstybių narių valdžios institucijų keitimosi informacija ir bendradarbiavimo dabartinių sistemų trūkumus; ragina valstybes nares veiksmingai dalytis privaloma apmokestinimo srities informacija;

10.

ragina stiprinti keitimąsi informacija mokesčių administravimo institucijų lygmeniu, siekiant užkirsti kelią tam tikrose valstybėse narėse pastebėtoms mokesčių konfidencialumo problemoms;

11.

primygtinai ragina visų valstybių narių mokesčių institucijas paskirti bendrus informacijos centrus (SPOC) pagal EBPO Jungtinės tarptautinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės pavyzdį ir ragina Komisiją užtikrinti ir palengvinti jų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės greitai ir veiksmingai keistųsi informacija apie tarpvalstybinio pobūdžio atvejus;

12.

taip pat ragina nacionalines kompetentingas institucijas prireikus pradėti baudžiamuosius tyrimus, naudoti teisėtas priemones įtartinam turtui įšaldyti, pradėti valdančiųjų tarybų, kurios gali būti įsivėlusios į šį skandalą apklausas, ir skirti atitinkamas bei atgrasančias sankcijas susijusioms šalims; laikosi nuomonės, kad tiek nusikaltimų vykdytojai, tiek sąlygų nusikaltimams sudarytojai – įskaitant ne tik mokesčių konsultantus, bet ir teisininkus, apskaitininkus ir bankus, turėtų būti nedelsiant patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad būtina skubiai panaikinti tarnautojų nebaudžiamumą ir užtikrinti geresnį finansinių taisyklių laikymąsi;

13.

ragina ES ir valstybių narių valdžios institucijas ištirti draudimo fondų ir draudimo priežiūros institucijų vaidmenį šiame skandale;

14.

ragina nacionalines mokesčių institucijas išnaudoti visas DAB6 teikiamas galimybes, susijusias su privalomais automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainais, įskaitant grupinių prašymų naudojimą; taip pat ragina stiprinti DAB6 įgyvendinimą, siekiant, kad būtų privaloma atskleisti informaciją apie dividendų arbitražo schemas ir visą informaciją apie kapitalo prieaugį, be kita ko, dividendų ir kapitalo prieaugio mokesčių grąžinimą;

15.

primygtinai ragina visas valstybes nares, kurių rinkose, kaip buvo nustatyta, buvo vykdomos pagrindinės tikslinės dividendų arbitražo prekybos procedūros, išsamiai ištirti ir išnagrinėti savo jurisdikcijoje taikomą dividendų mokėjimo praktiką, siekiant nustatyti mokesčių teisės aktų spragas, dėl kurių sukčiautojams mokesčiais ir mokesčių vengėjams atsiranda piktnaudžiavimo galimybių, išnagrinėti galimą tarpvalstybinį šios praktikos aspektą ir panaikinti visą šią žalingą mokesčių praktiką;

16.

pabrėžia, jog nacionalinės valdžios institucijos turi imtis suderintų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų susigrąžintas visas iš valstybės iždų pavogtas turtas;

17.

primygtinai ragina Komisiją įvertinti ir valstybes nares peržiūrėti ir atnaujinti valstybių narių ir trečiųjų valstybių sudarytus dvišalius susitarimus dėl apmokestinimo siekiant panaikinti spragas, kurios skatina mokestiniais sumetimais taikomą prekybos praktiką norint išvengti mokesčių;

18.

ragina Komisiją nedelsiant pradėti rengti pasiūlymą dėl Europos finansinės policijos, veikiančios prie Europolo ir turinčios savo tyrimo pajėgumus, taip pat pasiūlymą dėl Europos tarpvalstybinių mokesčių tyrimų sistemos;

19.

ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, siekiant kovoti su dividendų arbitražo praktika;

20.

ragina Komisiją įvertinti specialiosios paskirties įmonių ir specialiosios paskirties vienetų vaidmenį, apie kurį informacijos suteikė „cum-ex“ dokumentai, ir tais atvejais, kai dera, pasiūlyti riboti šių priemonių naudojimą;

21.

ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia Europos kapitalo pajamų apmokestinimo sistemos, kuri mažintų paskatas, destabilizuojančias tarpvalstybinius finansinius srautus, sukeliančias valstybių narių mokesčių konkurenciją ir kenkiančias mokesčių bazėms, kuriomis užtikrinamas Europos gerovės valstybių tvarumas;

22.

prašo Komisijos apsvarstyti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES finansinės žvalgybos padalinio, Europos jungtinių tyrimų centro ir išankstinio perspėjimo mechanizmo;

23.

pažymi, kad dėl 2008 m. krizės apskritai sumažėjo išteklių ir darbuotojų mokesčių administravimo įstaigose; ragina valstybes nares investuoti į turimas mokesčių institucijų priemones ir jas atnaujinti, taip pat skirti deramą kiekį žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima vykdyti geresnį stebėjimą ir sumažinti laiko ir informacijos spragas; ragina valstybes nares padidinti savo finansų institucijų gebėjimus ir pajėgumus siekiant užtikrinti visapusišką jų veikimą, kad būtų galima nustatyti mokestinį sukčiavimą;

24.

pabrėžia, kad reikia apsaugoti informatorius, kurie atskleidžia informaciją apie, pavyzdžiui, mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą nacionaliniu ir ES mastu; ragina visus asmenis, turinčius su viešuoju interesu susijusios vertingos informacijos, pranešti ją organizacijos viduje, išorėje esančioms nacionalinėms institucijoms arba, jei reikia, visuomenei; ragina sparčiai priimti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, atsižvelgiant į įvairių Europos Parlamento komitetų priimtas nuomones;

25.

palankiai vertina 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti, be kitų reglamentų, reglamentą, kuriuo įsteigiama EBI, kad būtų sustiprintas EBI vaidmuo finansų sektoriaus priežiūros srityje siekiant kovoti su pinigų plovimu (COM(2018)0646); pabrėžia, kad pagal bendrą priežiūros mechanizmą ECB tenka užduotis vykdyti ankstyvosios intervencijos veiksmus, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose; mano, kad ECB turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį perspėjant kompetentingas nacionalines institucijas ir turėtų koordinuoti veiksmus, susijusius su įtarimais, kad prižiūrimi bankai ar grupės nesilaiko kovos su pinigų plovimu taisyklių;

26.

mano, kad TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų darbą reikėtų tęsti prasidėjus kitai Parlamento kadencijai, įtraukiant tuos komitetus į nuolatinę Parlamento struktūrą, pavyzdžiui, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto pakomitetį;

27.

ragina Specialųjį komitetą finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) pačiam įvertinti atskleistus faktus apie „cum-ex“ ir įtraukti rezultatus ir visas atitinkamas rekomendacijas į savo galutinę ataskaitą;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(3) OL L 359, 2014 12 16, p. 1.

(4) OL L 139, 2018 6 5, p. 1.

(5) Deutscher Bundestag, Drucksache 18/12700, 20.6.2017.

(6) OL C 366, 2017 10 27, p. 51.

(7) OL C 101, 2018 3 16, p. 79.

(8) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.

(9) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0048.

(11) Europos Parlamento ECON/TAX3 komitetų 2018 m. lapkričio 26 d. klausymas tema „Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos“.

(12) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).