P8_TA(2018)0461

Žmogaus teisių padėtis Bangladeše

2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bangladeše (2018/2927(RSP))

(2020/C 363/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2017 m. balandžio 6 d. (1) ir 2015 m. lapkričio 26 d. (2) rezoliucijas Bangladešo klausimu,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Bangladešo tvarumo susitarimo įgyvendinimo dabartinės padėties (3) ir į 2018 m. rugsėjo 28 d. Komisijos techninės būklės ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje (4),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi (5),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo,

—	atsižvelgdamas į tvarumo susitarimą dėl nuolatinio darbo teisių ir gamyklų saugos gerinimo Bangladešo gatavų drabužių ir trikotažo gaminių pramonėje,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. Bangladešo susitarimą dėl priešgaisrinės ir pastatų saugos ir jį 2018 m. pakeitusį susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 27 d. bendrą vietos pareiškimą dėl Bangladešo skaitmeninio saugumo akto, kurį pateikė ES valstybių narių misijos vadovai, Europos Sąjungos delegacija ir Norvegijos ir Šveicarijos misijos vadovai,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. nacionalinę ataskaitą, pateiktą JT Žmogaus teisių tarybai visuotiniam periodiniam vertinimui dėl Bangladešo atlikti,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, kurią 2006 m. gruodžio 20 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja ir kuri įsigaliojo 2010 m. gruodžio 23 d.,

—	atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriuos JT žmogaus teisių taryba patvirtino 2011 m. birželio 16 d.,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2015–2021 m. Bangladešo nacionalinį vaikų santuokų panaikinimo veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į JT nuolatinio forumo čiabuvių klausimais (UNPFII) 17-ojoje sesijoje priimtas rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. Bangladešo skaitmeninio saugumo aktą,

—	atsižvelgdamas į Bangladešo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) aktą, ypač į jo 57 skirsnį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi ES ir Bangladešą sieja ilgalaikiai ryšiai, įskaitant ryšius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi; kadangi žmogaus teisių ir demokratinių principų paisymas ir propagavimas yra šalių vidaus ir tarptautinės politikos pamatas ir turi būti esminis ES išorės veiksmų aspektas;

kadangi pastaraisiais metais Bangladeše padaugėjo represijų prieš pilietinės visuomenės atstovus, įskaitant politinius aktyvistus, profesinių sąjungų atstovus, žurnalistus, studentus, žmogaus teisių gynėjus ir mažumas; kadangi JT žmogaus teisių ekspertai ir tarptautinės žmogaus teisių grupės pranešė, jog Bangladeše pastebimos aiškios neteisminių egzekucijų, masinių nesankcionuotų sulaikymų ir priverstinio dingimo atvejų tendencijos, kaip, pvz., Maroofo Zamano ir Miro Ahmado Bin Quasemo atvejais;

kadangi Bangladešas pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 146 vietą iš 180; kadangi Bangladeše plačiai paplitę pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimai, ypač smurtas, priekabiavimas, žurnalistų ir tinklaraštininkų bauginimo ir cenzūros veiksmai; kadangi keletą pastarųjų metų vadovaujamasi Bangladešo IRT įstatymu, ypač jo 57 skirsniu, suimant ir teisiant vyriausybę kritikavusius aktyvistus ir žurnalistus;

D.	kadangi Skaitmeninio saugumo aktu, kurį 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė Bangladešo parlamentas, nepavyko iš dalies pakeisti IRT įstatymo 57 skirsnio, nepaisant griežtos Bangladešo žurnalistų, pilietinių teisių aktyvistų ir tarptautinės bendruomenės kritikos;

kadangi tarptautiniu mastu pripažintas ir apdovanojimų pelnęs Bangladešo fotožurnalistas Shahidul Alam, mokytojas ir aktyvistas, 2018 m. rugpjūčio 5 d. buvo pagrobtas iš namų ir įkalintas pagal IRT įstatymą dėl savo pasisakymų per Bangladeše neseniai vykusius studentų protestus ir kritikos dėl valdžios institucijų naudojamo smurto; kadangi jis tebėra sulaikytas ir jį ne vieną kartą buvo atsisakyta paleisti už užstatą; kadangi įtariama, jog jam nesuteiktas tinkamas medicininis gydymas ir kad jis buvo kankinamas;

kadangi teroristinių išpuolių atžvilgiu vyriausybė taiko griežtą visiško netoleravimo požiūrį; kadangi Bangladeše buvo išjungti judriojo ryšio tinklai, ir, kaip pranešama, Bangladešo saugumo pajėgos bandė pirkti elektroninę sekimo įrangą tarptautinėje rinkoje; kadangi Bangladešo vyriausybė pradėjo intensyvią ir slaptą socialinės žiniasklaidos stebėjimo ir sekimo kampaniją;

kadangi 2018 m. gruodžio 30 d. Bangladeše turi vykti rinkimai; kadangi opozicijos lyderė ir buvusi ministrė pirmininkė Khaleda Zia šiuo metu atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už korupciją ir dėl to negali dalyvauti rinkimuose; kadangi ji neigia kaltinimus, kurie, anot jos rėmėjų, yra pagrįsti politiniais motyvais;

kadangi moterys ir mergaitės Bangladeše patiria labai didelį smurtą; kadangi Bangladešas yra ta Azijos valstybė, kurioje vaikų santuokų rodiklis didžiausias pasaulyje; kadangi 2017 m. Bangladešo vyriausybė priėmė Vaikų santuokų ribojimo aktą, kuriame numatytos išimtys „ypatingais atvejais“, tačiau neapibrėžiami tokių atvejų kriterijai ir nenustatytas minimalus tokias santuokas sudarančių asmenų amžius;

I.	kadangi Bangladeše mirties bausmė gali būti taikoma už daugelį nusikaltimų; kadangi 2017 m. mirties bausmė įvykdyta šešiems asmenims;

J.	kadangi šiais metais gauta daug daugiau pranešimų dėl smurto, visų pirma prieš čiabuves moteris, taip pat dėl čiabuvių teisių aktyvistų persekiojimo ir sulaikymo Čitagongo kalvų ruože;

K.	kadangi ES yra pagrindinė Bangladešo prekybos partnerė ir, kaip mažiausiai išsivysčiusiai šaliai, Bangladešui taikoma palankiausia tvarka, nustatyta pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS), būtent pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“;

kadangi nuo 2024 m. Bangladešui turėtų būti nebetaikomas mažiausiai išsivysčiusios šalies statusas; kadangi iki to laiko turi būti sparčiau vykdomos žmogaus teisių ir darbo teisių reformos, įskaitant vaikų darbo panaikinimą; kadangi Bangladešo darbo įstatymo ir Gamybos eksportui zonų įstatymo projekto nuostatos tebekelia susirūpinimą;

kadangi įgyvendinant tvarumo susitarimą buvo pasirašytas drabužių prekės ženklų, mažmenininkų ir profesinių sąjungų atstovų susitarimas dėl Bangladešo priešgaisrinės ir pastatų saugos; kadangi iki šiol mažiau nei pusė gamyklų, kurioms taikomas šis susitarimas, įgyvendino tinkamas saugos priemones; kadangi susitarimas nustojo galioti 2018 m. spalio mėn., nors darbas dar toli gražu nebaigtas; kadangi šį susitarimą pakeitė pereinamojo laikotarpio susitarimas, kuris galios trejus metus;

kadangi susitarimą reikia remti ir visoms šalims turi būti leidžiama toliau sklandžiai dirbti, taip pat ir po 2018 m. lapkričio mėn.; kadangi Bangladešo vyriausybė ir Paramos koordinavimo padalinys tik vieną kartą žodžiais ir darbais įrodė, kad įvykdė pasirengimo sąlygas ir kad šių rūšių atsakingo įmonių elgesio iniciatyvų gali nebereikėti;

kadangi 2018 m. į Bangladešą masiškai atvyko daugiau kaip 700 000 rohinjų pabėgėlių, bėgusių nuo Birmos kariuomenės vykdytos etninio valymo kampanijos, kuriems vis dar labai reikia humanitarinės pagalbos; kadangi 2018 m. spalio 30 d. Bangladešas ir Mianmaras, nesikonsultavę su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir jam nedalyvaujant susitarė, kad nuo lapkričio mėn. vidurio rohinjai bus pradedami grąžinti į Mianmarą;

reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Bangladeše ir ypač dėl tebesitęsiančio saviraiškos ir susirinkimų laisvės pažeidinėjimo, nukreipto prieš žiniasklaidą, studentus, aktyvistus ir opoziciją; smerkia tai, kad žmonės yra areštuojami ir patiria smurtą, už tai, kad naudojasi savo saviraiškos laisve kritikuoti vyriausybę; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad vis labiau daugėja kankinimų;

pažymi, kad 2018 m. gegužės mėn. JT visuotiniame periodiniame vertinime Bangladešas giriamas dėl padarytos „didelės pažangos“ pastaraisiais metais gerinant žmogaus teisių padėtį; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę įgyvendinti visuotiniame periodiniame vertinime pateiktas rekomendacijas, ypač tokiose srityse kaip teismų nepriklausomumas, pilietinės ir politinės teisės, žiniasklaidos laisvė, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės bei moterų ir mergaičių teisės;

ragina Bangladešo valdžios institucijas atlikti nepriklausomus pranešimų apie neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus ir pernelyg didelį jėgos naudojimą tyrimus, įskaitant Maroofo Zamano ir Miro Ahmado Bin Quasemo atvejus, ir, laikantis tarptautinių standartų, atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat ragina Bangladešą ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir įtraukti jos nuostatas į nacionalinę teisę;

ragina Bangladešo valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Shahidulą Alamą, panaikinti visus jam pareikštus kaltinimus ir leisti jam tęsti savo teisėtą darbą žmogaus teisių srityje; nurodo, kad Bangladešo valdžios institucijos privalo imtųsi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Shahidulo Alamo ir jo šeimos fizinį ir psichologinį neliečiamumą ir saugumą, ir užtikrintų, kad su sulaikytu Shahidulu Ahlamu būtų elgiamasi laikantis tarptautinių principų ir normų; ragina Bangladešo valdžios institucijas nedelsiant pradėti viešą tyrimą dėl kaltinimų, kad Shhidul Alam buvo kankinamas, ir kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

reiškia didelį susirūpinimą dėl Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įstatymo, nes jis ne tik jau daro didelį poveikį žurnalistų, tinklaraštininkų ir komentatorių darbui, bet ir kenkia teisėtam visų asmenų asmens naudojimuisi teise į saviraiškos laisvę, be kita ko, ir socialiniuose tinkluose; laikosi nuomonės, kad IRT įstatymo 57 skirsnis yra nesuderinamas su pagrindinėmis teisėmis į saviraiškos laisvę ir į teisingą bylos nagrinėjimą;

labai apgailestauja dėl to, kad vyriausybė priėmė sprendimą prieš 2018 m. vyksiančius nacionalinius rinkimus įgyvendinti Skaitmeninio saugumo įstatymą, kuris faktiškai išplečia ir sustiprina policijos įgaliojimus imtis veiksmų prieš žodžio laisvę, be kitą ko, prieš žodžio laisvę socialiniuose tinkluose; ragina Bangladešo valdžios institucijas skubiai persvarstyti Skaitmeninio saugumo įstatymą ir IRT įstatymą ir suderinti juos su tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis, prie kurių yra prisijungęs Bangladešas;

tikisi, kad kiti visuotiniai rinkimai bus taikūs, skaidrūs ir pagrįsti dalyvavimu, kad piliečiai galėtų parodyti, koks yra tikrasis jų politinis pasirinkimas; ragina politines jėgas susilaikyti nuo bet kokio smurto ar smurto kurstymo rinkimų laikotarpiu;

teigiamai vertina konstruktyvų vaidmenį, kurį sudėtingomis aplinkybėmis atliko Bangladešas, priimdamas rohinjų pabėgėlius; ragina institucijas suteikti daugiau žemės, kad sumažėtų stovyklų perpildymas ir pagerėtų antisanitarinės sąlygos; primygtinai ragina valdžios institucijas sumažinti biurokratinius apribojimus, kuriuos jos taiko humanitarinės pagalbos organizacijoms; ragina Bangladešo ir Mianmaro vyriausybes nedelsiant persvarstyti sprendimą pradėti grąžinti rohinjų pabėgėlius, nes dar nėra įvykdytos saugaus, oraus ir savanoriško grįžimo sąlygos;

ragina ES ir kitus tarptautinius paramos teikėjus dėti daugiau pastangų teikiant finansinę ir materialinę pagalbą rohinjų pabėgėlių stovykloms Bangladeše;

10.

primygtinai reikalauja, kad Bangladešas laikytųsi savo įsipareigojimų pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, susijusių su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe;

11.

pakartoja savo raginimą panaikinti mirties bausmę Bangladeše;

12.

reiškia didelį susirūpinimą dėl pereinamojo laikotarpio susitarimo panaikinimo, kuris turi įsigalioti 2018 m. lapkričio 30 d.; pažymi, kad Paramos koordinavimo padalinys dar neturi pajėgumų vykdyti sveikatos ir saugos reikalavimų stebėsenai ir užtikrinti jų taikymą, o tai turi rimtų pasekmių gamyklų darbuotojų saugai ir teisėms; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę nedelsiant pripažinti ir įgyvendinti pereinamojo laikotarpio susitarimą ir parodyti, kad ji yra labiau pasirengusi perimti visas funkcijas, nustatytas pagal susitarimą; ragina paramos teikėjus padėti Bangladešo vyriausybei, kad tai taptų įmanoma; taip pat ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) toliau dirbti kartu su Paramos koordinavimo padaliniu pajėgumų kūrimo srityje;

13.

ragina Bangladešo vyriausybę priimti Bangladešo darbo įstatymu ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, kad šie teisės aktai atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tarptautinius darbo standartus, ir leisti visiškai laisvai burtis į asociacijas; ragina Bangladešo vyriausybę imtis reikiamų veiksmų siekiant veiksmingai kovoti su visais veiksmais, kuriais diskriminuojamos profesinės sąjungos, įskaitant smurto aktus ir bauginimą;

14.

Reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors į 2017 m. Vaikų santuokų ribojimo aktą yra įtrauktos nuostatos dėl prevencijos stiprinimo ir pažeidėjų baudžiamojo persekiojimo, vis dėlto jame yra nuostata, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis, gavus tėvų sutikimą ir teismo leidimą, leidžiama sudaryti santuoką jaunesniems kaip 18 metų asmenims; ragina skubiai panaikinti šią spragą siekiant užtikrinti vaikų apsaugą;

15.

primygtinai ragina Bangladešo valdžios institucijas ir toliau spręsti žmogaus teisių padėties problemas; pažymi, kad žmogaus teisių klausimai bus toliau aptariami ES ir Bangladešo jungtinės komisijos posėdyje, kuris bus surengtas 2019 m. pirmąjį pusmetį Dakoje;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.

(1) 2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bangladešo, įskaitant vaikų santuokas (OL C 298, 2018 8 23, p. 65).

(2) 2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žodžio laisvės Bangladeše (OL C 366, 2017 10 27, p. 135).

(3) OL C 331, 2018 9 18, p. 100.

(4) OL C 298, 2018 8 23, p. 100.

(5) OL L 118, 2001 4 27, p. 48.