P8_TA(2018)0458

ES asociacijos susitarimo su Moldova įgyvendinimas

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES asociacijos susitarimo su Moldova įgyvendinimo (2017/2281(INI))

(2020/C 363/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą, kuris visapusiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.,

—

atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, visų pirma į 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl politinės krizės Moldovoje, kilusios paskelbus Kišiniovo mero rinkimus negaliojančiais (1), 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui (2), 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl sprendimo suteikti Moldovos Respublikai makrofinansinę paramą (3) ir 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimo (4),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. pasirašytą susitarimo memorandumą, susitarimą dėl paskolos programos ir dotacijos susitarimą dėl 100 mln. EUR vertės mikrofinansinės paramos 2017–2018 m.,

—	atsižvelgdamas į Moldovos nacionalinį veiksmų planą, skirtą Moldovos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo įgyvendinimui (angl. NAPIAA) 2017–2019 m.,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3 d. Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą darbo dokumentą dėl Moldovos asociacijos įgyvendinimo ataskaitos (SWD(2018)0094),

—	atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas (naujausia deklaracija paskelbta per 2017 m. lapkričio 24 d. susitikimą Briuselyje),

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2018 m. vasario 26 d. išvadas dėl Moldovos Respublikos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 2 d. paskelbtą organizacijos „Transparency International“ ataskaitą „Korupcijos padėtis: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldova ir Ukraina“,

—	atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomones ir rekomendacijas, visų pirma į 2018 m. kovo 15 d. nuomonę dėl rinkimų reformos Moldovoje,

—	atsižvelgdamas į EURONEST parlamentinės asamblėjos, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo ir kitų Moldovos pilietinės visuomenės atstovų rekomendacijas ir veiklą,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3–4 d. vykusios Užsienio reikalų komiteto misijos Moldovoje išvadas,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto užsakymu parengtus ekspertų tyrimus, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. paskelbtą tyrimą „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje – ir jų įtaka politiniams pokyčiams šiose šalyse“ (5), 2018 m. birželio 28 d. paskelbtą įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“ (6) ir 2018 m. liepos mėn. paskelbtą lyginamąjį tyrimą „Institucinės struktūros kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0322/2018),

kadangi Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos politiniai ir ekonominiai santykiai tapo glaudesni dėl Rytų partnerystės ir visų pirma dėl to, kad 2014 m. birželio 27 d. pasirašytas ir 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, apimantis išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) sukūrimą;

kadangi asociacijos susitarimas pagrįstas bendromis vertybėmis, t. y. pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos;

kadangi pagal šį susitarimą Moldova įsipareigojo įvairiose srityse vykdyti didelio masto vidaus reformas, pagrįstas ES teisės aktais ir praktika, kuriomis būtų prisidedama prie gero valdymo, ekonomikos vystymosi ir tvirtesnio bendradarbiavimo su ES; kadangi ES, remdama šias pastangas, įsipareigojo Moldovai teikti didelę finansinę paramą ir paramą biudžetui (nuo 2007 m. skirta 1,14 mlrd. EUR lėšų), taip pat regioninių programų finansavimą;

kadangi IVLPE suteikia lengvatinio Moldovos prekių ir paslaugų patekimo į ES rinką galimybę; kadangi dėl IVLPE ES ir Moldovos prekybos apimtis 2017 m. padidėjo 20 proc. – iki 4 mlrd. EUR; kadangi šiuo metu ES yra didžiausia Moldovos prekybos partnerė, su kuria vykdoma daugiau kaip 55 proc. visos prekybos; kadangi ES yra ir didžiausia investuotoja Moldovoje; kadangi remiantis pirminiais 2018 m. duomenimis patvirtinama teigiama tendencija; kadangi Moldovos naudojimosi lengvatomis lygis (90 proc.) rodo, kad IVLPE yra naudinga Moldovos įmonėms, darbuotojams ir piliečiams; kadangi pasiekta pažangos tokiose itin svarbiose srityse, kaip antai, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės, techninės kliūtys prekybai, muitinė ir viešieji pirkimai; kadangi vadovaujantis prekybai ir darniam vystymuisi skirto skyriaus nuostatomis sukurtos vietos patarėjų grupės, kurios iki šiol buvo susitikusios tris kartus;

kadangi ES 2014 m. taip pat pritarė tam, kad biometrinius pasus turintys Moldovos piliečiai be vizų keliautų į Šengeno erdvę, jei Moldova vykdys reformas teisingumo ir saugumo srityse, įskaitant kovą su korupcija; kadangi per pirmus dvejus bevizio režimo taikymo metus juo pasinaudojo daugiau kaip 1,5 mln. Moldovos piliečių;

kadangi ES ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl demokratinių standartų prastėjimo, susijusio su Moldovos valdžios institucijų pastaruoju metu priimtais sprendimais, ir, be kita ko, dėl 2018 m birželio mėn. neskaidraus Kišiniovo vietos rinkimų paskelbimo negaliojančiais dėl abejotinų priežasčių, 2017 m. liepos mėn. rinkimų reformos, kuri priimta nepaisant neigiamų Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos rekomendacijų, menkos pažangos patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už 2014 m. atskleistą 1 mlrd. USD dydžio bankinio sukčiavimo atvejį atsakingus asmenis ir dažnėjančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos, visų pirma, patiria nepriklausomi teisėjai, žurnalistai ir politiniai oponentai;

kadangi dėl šių įvykių 2017 m. ES neišmokėjo paskutinių dviejų įmokų, numatytų pagal paramos biudžetui programą ir skirtų teisingumo sektoriaus reformoms, nes Moldovos valdžios institucijos parodė nepakankamą ryžtą reformuoti šį sektorių, ir 2018 m. ES sustabdė pirmos makrofinansinės paramos dalies skyrimą dėl to, kad nebuvo įvykdytos politinės 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo priede išdėstytos sąlygos, kuriose nurodyta, kad „išankstinė makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad pagalbą gaunanti šalis turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, ir teisinės valstybės principo ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms“;

kadangi po to, kai buvo priimti šie sprendimai, naujausi įvykiai ir vėl kelia susirūpinimą, visų pirma kalbant apie 2018 m. liepos mėn. priimtą vadinamąjį fiskalinės reformos dokumentų rinkinį kaip mokestinės amnestijos programą, kuria didinamas pinigų plovimo pavojus, taip pat apie didesnį spaudimą opozicijai ir jos taikioms demonstracijoms ir nedidelėms nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms, kurioms sudėtinga toliau vykdyti savo veiklą, nepaisant to, kad 2018 m. liepos mėn. priimtas naujas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kodeksas;

kadangi organizacija „Transparency International“ sudarydama 2017 m. korupcijos suvokimo indeksą Moldovai kartu su Azerbaidžanu ir Maliu skyrė 122 vietą iš 180; kadangi pagal „Žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą Moldova užėmė 81 vietą iš 180, t. y. nukrito iš 2014 m. užimtos 56 vietos;

Pagrindiniai principai ir bendros vertybės

pabrėžia asociacijos susitarimo ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės svarbą ir atkreipia dėmesį į iki šiol Moldovos padarytą pažangą; visgi itin pabrėžia, kad visapusiškas asociacijos susitarimo įgyvendinimas ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimas, visų pirma, kalbant apie politines reformas, turi būti svarbiausias prioritetas, nes tuomet bus sudarytos sąlygas toliau stiprinti šalies ryšius su ES visų Moldovos piliečių labui, taip pat atsivers papildomos galimybės vykdant Rytų partnerystės+ (EaP+) politiką, kurią propaguoja Parlamentas;

giria drąsius veikėjus, kurie paskatino teigiamus pokyčius Moldovoje, ir, visų pirma, asmenis, vadovaujančius veiksmams, kuriais siekiama (jie turėtų būti tęsiami), atsižvelgiant į ES Tarptautinio valiutos fondo (TVF) raginimus, reformuoti bankų sektorių po 2014 m. 1 mlrd. USD vertės (12 proc. BVP) bankinio sukčiavimo atvejo; džiaugiasi, kad 2018 m. liepos mėn. TVF sėkmingai įvertino TVF remiamų programų įgyvendinimą; ragina Moldovos politikus ir teismines institucijas apskritai prisijungti prie tokių pastangų reformuoti šalį ir kovoti su korupcija laikantis asociacijos susitarimo įsipareigojimų, nes politinės valios trūkumas – viena pagrindinių kliūčių patikimoms reformoms; ragina visas politines jėgas savo šalies labui dalyvauti konstruktyviame dialoge;

reiškia didelį susirūpinimą dėl Moldovos regreso demokratinių standartų srityje ir dėl to, kad nepaisoma tokių pagrindinių vertybių, kurias pagal asociacijos susitarimą Moldova įsipareigojo puoselėti, kaip antai, demokratija, įskaitant sąžiningus ir skaidrius rinkimus paisant visų piliečių valios ir daugiapartinę demokratijos sistemą, ir teisinė valstybė, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą, kurį riboja vadovaujančių politinių lyderių sudaromi slapti susitarimai siekiant verslo interesų, o jiems nesipriešina didžioji dalis politinės klasės ir teisminės institucijos, ir dėl to Moldovos Respublika yra valdoma atsižvelgiant į oligarchų interesus, ekonominės ir politinės galios sutelktos vienose nedidelės asmenų grupės, kuri daro įtaką parlamentui, vyriausybei, partijoms, valstybės administravimo institucijoms, policijai, teisminėms institucijoms ir žiniasklaidai, rankose, o teisės aktai įgyvendinami ypač netinkamai, todėl piliečių gaunama nauda yra nedidelė; pakartoja, kad yra pasiryžęs sutelkti dėmesį į įsipareigojimų vykdymą, kad būtų puoselėjamos bendros vertybės, o ne neįtikinami vadinamieji geopolitiniai argumentai;

apgailestauja dėl to, jog Moldovoje sąmoningai nesilaikoma politinių sąlygų, susijusių su demokratiniais standartais, visų pirma dėl to, kad neseniai buvo iš dalies pakeisti nacionaliniai rinkimų teisės aktai neatsižvelgiant į tam tikras svarbias Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos bendroje nuomonėje pateiktas rekomendacijas, taip pat kad iš Kišiniovo mero pareigų pašalintas Dorin Chirtoacă, o Andrei’aus Năstase išrinkimas paskelbtas negaliojančiu, todėl buvo sustabdytas makrofinansinės paramos ir likusių paramos biudžetui dalių mokėjimas;

pakartoja savo poziciją, kad visi sprendimai dėl būsimo makrofinansinės paramos išmokėjimo turėtų būti priimami tik po parlamento rinkimų, kuriuos numatyta surengti 2019 m. vasario mėn., ir su sąlyga, kad šie rinkimai bus vykdomi laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir juos vertins atitinkamos tarptautinės institucijos, ir kad reikėtų sustabdyti visų paramos biudžetui programų mokėjimus, kol nebus padaryta reikšminga pažanga užtikrinant demokratinių standartų laikymąsi ir, be kita ko, vykdant teisminių institucijų reformą, taip pat kol nebus nustatyti ir nubausti už bankinį sukčiavimą atsakingi asmenys, kaip išdėstyta 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje; tuo tarpu ragina Komisiją ir EIVT toliau tęsti lėšų perskyrimą siekiant paremti Moldovos pilietinę visuomenę ir laisvą bei nepriklausomą žiniasklaidą, taip pat privatųjį sektorių ir vietos valdžios institucijas, be kita ko, inicijuojant naujus partnerystės ir vystymosi projektus, pageidautina, juos derinant su kitų ES šalių parama, ir koordinuoti veiksmus su kitomis organizacijomis, kaip antai, Tarptautiniu valiutos fondu, kad būtų galima užtikrinti didesnį nuoseklumą nustatant finansinės paramos sąlygas; vadovaudamasis atsargumo principu laukia Moldovos parlamento teisės reikalų komiteto, atsakingo už paskyrimus ir imunitetą, atliktos rinkimų teisės aktų peržiūros išvadų; ragina Europos Komisiją sukurti reformų stebėsenos mechanizmą ir nustatyti aiškius kriterijus;

primena asociacijos susitarimo 2 ir 455 straipsnius, pagal kuriuos demokratinių principų laikymasis yra esminis asociacijos susitarimo aspektas, o juos pažeidus taip pat gali būti sustabdytas su šiuo susitarimu susijusių teisių taikymas; primena, kad toliau būtina dėti dideles pastangas siekiant užtikrinti kovos su korupcija ir pinigų plovimu kriterijų laikymąsi; reikalauja, kad bet kokie būsimi susitarimai taip pat priklausytų nuo to, ar bus vykdoma teisminių institucijų reforma, nuodugnus tyrimas asmenų, atsakingų už 1 mlrd. USD dydžio sukčiavimo atvejį, atžvilgiu ir tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat primena kovos su korupcija ir kovos su pinigų plovimu kriterijus, susijusius su vizų režimo liberalizavimo politika;

Institucinė sistema susitarimui įgyvendinti

palankiai vertina tai, kad priimta daug teisės aktų vykdant į asociacijos susitarimą įtrauktus Moldovos įsipareigojimus; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu sparčiai ir visiškai įgyvendinti šiuos teisės aktus, kad būtų pasiektas pagrindinis asociacijos susitarimo tikslas – realiai ir tvariai pagerinti paprastų Moldovos piliečių gyvenimo sąlygas;

ragina Moldovos parlamentą, ministrą pirmininką ir užsienio reikalų ir Europos integracijos ministrą aktyviau dalyvauti užtikrinant asociacijos susitarimo įgyvendinimo aukšto lygio politinę priežiūrą ir tikrinimą ir tuo tikslu, visų pirma, toliau vykdant atitinkamų Parlamento ir vyriausybės struktūrų racionalizavimą ir stiprinant jų administravimo pajėgumus, koordinuojant, derinant ir visapusiškai bei veiksmingai įgyvendinant atsakingų ministerijų planus;

palankiai vertina Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos tarpparlamentinės asamblėjos sukūrimą ir 2018 m. birželio 8–9 d. Kijeve surengtą jos pirmąjį susitikimą; ragina, kad ši asamblėja taip pat tikrintų asociacijos susitarimų įgyvendinimą;

10.

primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų įgyvendinant asociacijos susitarimą ir organizuoti veiksmus, remiantis nacionaliniu veiksmų planu, skirtu Moldovos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo įgyvendinimui, atsižvelgiant į konkrečius sektorius ir tam tikrus siektinus rezultatus, o ne pagal asociacijos susitarimo straipsnius, kad būtų galima išsamiai ir remiantis poveikio vertinimu nustatyti priemonių, kurias parengtų ekspertai, pirmumą ir seką;

11.

ragina EIVT ir Komisiją, atsižvelgiant į pažangą demokratinių standartų srityje, sukurti specialią ES paramos Moldovai grupę, kad būtų teikiama daugiau ekspertinių žinių, visų pirma, apie Moldovos teisės aktų suderinimą su ES teisės aktais, ir, kai įgyvendinamos sąlygos, būtų koordinuojamas finansinės paramos teikimas Moldovai, siekiant padėti įgyvendinti asociacijos susitarimą;

12.

primygtinai ragina EIVT ir Komisiją sustiprinti vidaus pajėgumus siekiant pagerinti asociacijos susitarimo įgyvendinimo stebėseną, t. y. gerokai padidinti paskirtuosius žmogiškuosius išteklius, taip pat pereiti prie kiekybinio pažangos vertinimo ir šiuo tikslu, visų pirma, inicijuoti tikrinimo procesus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti iš tiesų pasiektą suderinimo su ES acquis lygį, kaip reikalaujama asociacijos susitarime;

13.

palankiai vertina glaudesnį ministrų lygmens dialogą su Moldova bei kitais asocijuotaisiais partneriais dėl su asociacija susijusių reformų prekybos ir paramos srityje, atsižvelgiant į pažangą užtikrinant demokratinius standartų laikymąsi, tokių dialogų užmezgimą kitose į asociacijos susitarimą įtrauktose srityse, įskaitant politinius klausimus, teisingumą, laisvę ir saugumą, taip pat sektorinį bendradarbiavimą;

14.

primena Venecijos komiteto nuomonę dėl Moldovos rinkimų reformos ir pritaria šiai nuomonei, t. y., kad nebuvo bendro sutarimo (išskyrus demokratines ir socialistines partijas) perėjimo prie mišrios parlamento rinkimų sistemos klausimu, todėl verslo interesai kandidatams gali daryti nederamą įtaką; todėl pakartoja savo raginimą Moldovos valdžios institucijoms gerinti rinkimų sistemą, siekiant užtikrinti, kad būsimi rinkimai atspindėtų Moldovos piliečių, o ne keleto išrinktųjų valią; taip pat ragina Moldovos valdžios institucijas visiškai įgyvendinti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, būtent dėl partijų finansavimo ir žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo; dar kartą pakartoja, kad Europos Parlamentas pasirengęs stebėti kitus Moldovos parlamento rinkimus;

Politinis dialogas ir reforma, bendradarbiavimas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje

15.

išreiškia susirūpinimą dėl 2018 m. liepos mėn. paskutinę minutę priimtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kodekso pakeitimų, dėl kurių nebuvo konsultuojamasi su pilietine visuomene; primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti kodeksą laikantis Europos žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo standartų, kaip rekomendavo Europos Komisija ir Venecijos komisija; pabrėžia, kad šiame procese ir priimant naujus teisės aktus dėl reklamos svarbu iš tiesų konsultuotis su pilietine visuomene ir nepriklausoma žiniasklaida; pabrėžia, kad reikia vengti bet kokių bandymų kliudyti užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, visų pirma tokių veiksmų, kuriais būtų toliau skatinami žiniasklaidos rinkos ir susijusios reklamos rinkos karteliniai susitarimai; primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas naują teisės aktą dėl reklamos priimti po deramų konsultacijų su pilietine visuomene; susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu žiniasklaida itin monopolizuota ir pavaldi šalies politinėms ir verslo grupėms; ragina užtikrinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės santykių skaidrumą ir skirti tinkamą paramą nepriklausomai žiniasklaidai, ypač vietos žiniasklaidos priemonėms, kad būtų laikomasi kodekso reikalavimų dėl privalomo vietos turinio; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tikrą žiniasklaidos reguliavimo agentūros nepriklausomybę;

16.

palankiai vertina pastangas vykdyti reformas viešojo administravimo ir viešųjų finansų valdymo srityse ir ragina imtis papildomų veiksmų skaidrumui didinti;

17.

palankiai vertina gerą bendradarbiavimą BUSP klausimais, ypač didelio masto suderinamumą su BUSP deklaracijomis, dalyvavimą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose ir operacijose, taip pat Moldovos bendradarbiavimą su NATO; atkreipia dėmesį į pažangą priimant naują nacionalinę gynybos strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą (2017–2021 m.) po to, kai Moldovos prezidentas panaikino nacionalinę saugumo strategiją; palankiai vertina įsigaliojusį ES ir Moldovos susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija;

18.

palankiai vertina tai, kad Moldovos valdžios institucijos palaipsniui gerina ryšius su Tiraspoliu, t. y. įgyvendina pasitikėjimą kuriančias priemones, ir be kita ko, atidarė Gūra Bikulujaus–Byčoko tiltą ir pasirašė šešis papildomus protokolus, kad būtų pagerintos abiejose Dniestro upės pusėse gyvenančių piliečių gyvenimo sąlygos; pakartoja, kad ES tvirtai pasisako už ir remia Moldovos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir pastangas taikiai išspręsti Padniestrės klausimą; besąlygiškai remia ESBO, ES ir kitų suinteresuotųjų subjektų pastangas ir ragina valdžios institucijas bendradarbiauti visų pirma su Padniestrės MVĮ, toliau plėtoti šio lygmens bendradarbiavimą, imtis papildomų veiksmų siekiant skatinti žmogaus teises ir paisyti visų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų; ragina Moldovos valdžios institucijas imtis papildomų veiksmų, siekiant įgyvendinti iš dalies pakeistą įstatymą dėl Gagauzijos specialaus teisinio statuso;

Teisinė valstybė ir geras valdymas

19.

primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad teisminės institucijos ir specializuotos kovos su korupcija institucijos, įskaitant Aukštesniąją prokurorų tarybą, Nacionalinį kovos su korupcija centrą ir Kovos su korupcija prokuratūrą, Nacionalinę sąžiningumo kontrolės instituciją ir Nusikalstamo turto susigrąžinimo agentūrą, būtų nepriklausomos, nešališkos ir veiksmingos, ir tuo tikslu, visų pirma, toliau joms skirti tinkamus išteklius, kad būtų galima užtikrinti skaidrias atrankos procedūras dalyvaujant nepriklausomiems įdarbinimo specialistams, priimti Venecijos komisijos rekomendacijomis pagrįstus konstitucinius pakeitimus, kuriais visų pirma siekiama panaikinti iš pradžių numatytą teisėjų penkerių metų trukmės paskyrimo terminą, pakeisti Aukščiausiosios magistratų tarybos sudėtį ir didinti jos vaidmenį, panaikinti Moldovos parlamento įgaliojimus skirti aukščiausiojo teismo teisėjus; ir toliau yra labai susirūpinęs dėl Moldovos teisminių institucijų taikomos selektyvaus teisingumo praktikos ir atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis naujausiomis organizacijos „Transparency International“ ataskaitomis, teisminių institucijų nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios yra ribotas ir jomis naudojamasi kaip priemone prieš politinius oponentus ir įgyvendinant verslo interesus; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pasiekti patikimus korupcijos bylų, įskaitant plačiai pagarsėjusias bylas, tyrimų rezultatus;

20.

palankiai vertina 2018 m. liepos mėn. priimtus teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad teisėjai būtų atrenkami ir paaukštinami pagal nuopelnus ir kad būtų stiprinama jų atskaitomybė;

21.

atsižvelgdamas į pirmojoje ir antrojoje įmonės „Kroll“ ataskaitose (visos šios ataskaitos turi būti paskelbtos) pateiktus nustatytus faktus ir rekomendacijas, pakartoja savo raginimą skubiai ir skaidriai patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už 2014 m. atskleistą 1 mlrd. USD bankinio sukčiavimo atvejį, ir grąžinti pavogtą turtą; atkreipia dėmesį į Moldovos valdžios institucijų priimtą strategiją dėl turto grąžinimo, bet susirūpinęs pažymi, kad šios bylos tyrimas vykdomas gana neveiksmingai; pabrėžia, kad reikia, jog teismai nutrauktų praktiką nesiremti solidžiais įrodymais ir atviruose klausymuose sparčiai nagrinėtų neišspręstas bylas ar bylas, kurių atveju vykdomas tyrimas, pavyzdžiui, Ilhano Shoro bylą; pabrėžia, kad politinis spendimas gelbėti bankus viešomis lėšomis dar labiau padidino didelį nepasitikėjimą Moldovos politika; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti asmenines sankcijas, o atitinkamas ES valstybėms nares – galimybę suteikti paramą vykdant tyrimą;

22.

reiškia susirūpinimą dėl padidėjusio pinigų plovimo pavojaus po to, kai 2018 m. liepos mėn. skubotai priimtas vadinamasis fiskalinių reformų dokumentų rinkinys, į kurį įtraukta mokestinės amnestijos sistema, pagal kurią galima įteisinti neteisėtai įgytą turtą; ragina iš dalies pakeisti šį dokumentų rinkinį, kad būtų panaikintos minėtos spragos, ir tuo pačiu metu įsipareigoja labai atidžiai stebėti jo įgyvendinimą bendradarbiaujant su Komisija, EIVT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis;

23.

pabrėžia, kad reikia reaguoti į kitus organizuoto nusikalstamumo atvejus, įskaitant ginklų kontrabandą, prekybą žmonėmis ir didelio masto pinigų plovimą, ypač iš Rusijos, ir užkirsti jiems kelią; pabrėžia, kad teisėjai yra atsakingi už teisinės valstybės principų laikymąsi, ir pažymi, kad teisėtai nuteisti teisėjai turėtų atlikti bausmę;

24.

ragina, remiantis Ukrainos pavyzdžiui, sudaryti sąlygas internetu tiesiogiai susipažinti su aukšto rango politikų ir administracijos darbuotojų elektroninėmis turto deklaracijomis;

25.

ragina Moldovos valdžios institucijas laikytis tarptautinių principų ir taikyti geriausią praktiką užtikrinant pilietinei visuomenei palankią aplinką; atkreipia dėmesį į itin svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį stebint reformų įgyvendinimą ir skatinant valstybinių institucijų skaidrumą ir atskaitomybę; visų pirma tikisi, kad būsimais teisės aktais nebus ribojamas nacionalinis ar iš užsienio teikiamas finansavimas Moldovos nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms arba nederamai padidinta joms tenkanti administracinė ir ataskaitų teikimo našta; apgailestauja dėl to, kad įvairiais atvejais piliečių dalyvavimas buvo ribojamas, pavyzdžiui, ir 2018 m. kovo mėn., kai centrinė rinkimų komisija atmetė prašymą surengti referendumą dėl rinkimų sistemos pakeitimų;

Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

26.

reiškia susirūpinimą, nes esama požymių, kad toliau mažėja šalies pilietinės visuomenės erdvė, ir ragina valdžios institucijas nedelsiant nutraukti netinkamas arba nepagrįstas baudžiamąsias bylas (kai kurios iš jų inicijuotos remiantis suklastotais kaltinimais) ir selektyvų teisingumą prieš politinius oponentus, jų advokatus ir (arba) šeimos narius; kritikuoja tai, kad Moldovoje vis dažniau rengiami uždari teismo posėdžiai, ir taip užkertamas kelias ES valstybių narių ar EIVT delegacijos atstovams stebėti procesą; yra ypač susirūpinęs dėl bylų prieš žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomus teisėjus, kaip antai, Domnica Manole ir Gheorghe Bălan, žurnalistus ir vyriausybės arba Moldovos demokratinės partijos pirmininko Vladimiro Plahotniuco kritikus; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir žmogaus teisių paisymą sulaikymo įstaigose; pabrėžia, kad reikia atlikti veiksmingus kaltinimų dėl kankinimo sulaikymo ir psichiatrinėse įstaigose tyrimus; ragina valdžios institucijas taip pat užtikrinti susirinkimų ir saviraiškos laisvę ir, visų pirma, galimybę rengti taikias demonstracijas ir griežtai paisyti šios pagrindinės teisės remiantis tarptautiniais standartais;

27.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo priimta nauja nacionalinė lyčių lygybės strategija, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad ši strategija būtų visapusiškai įgyvendinta;

28.

ragina valdžios institucijas dėti gerokai daugiau pastangų užtikrinant žmogaus teises ir pagrindines laisves, visų pirma pažeidžiamoms grupėms, ir kovoti su toliau didelį susirūpinimą keliančiu ir prieš LGBTQI asmenis, neįgaliuosius ir tautines mažumas, pvz., romus, nukreiptu neapykantos kurstymu, smurtu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, taip pat neapykantos kurstymu ir diskriminacija dėl lyties ar politinių pažiūrų;

29.

griežtai smerkia neseniai įvykdytą Turkijos piliečių ekstradiciją į Turkiją ir (arba) pagrobimą dėl tariamų jų ryšių su Güleno judėjimu, pažeidžiant teisinės valstybės principą ir pagrindines žmogaus teises; primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi trečiųjų šalių pateikti ekstradicijos prašymai būtų skaidriai nagrinėjami vykdant teismo procesą, visiškai atitinkantį Europos principus ir standartus;

Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas

30.

palankiai vertina tai, kad, pradėjus veikti išsamiai ir visapusiškai laisvosios prekybos erdvei, labai išaugo Moldovos importas į ES, ir tai, kad ES yra didžiausia investuotoja Moldovoje, tačiau apgailestauja, kad tai nepagerino socialinės ir ekonominės piliečių padėties; įspėja, kad dėl nepakankamos pažangos gerinant piliečių gyvenimo lygį kyla grėsmė, kad jie nepritars europinei šalies krypčiai;

31.

primena, kad svarbu užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir kovoti su korupcija, taip pat mažinti administracinę ir biurokratinę naštą siekiant pagerinti investavimo ir verslo sąlygas;

32.

skatina tolesnę pažangą sanitarijos ir fitosanitarijos standartų ir geografinių nuorodų apsaugos srityse;

33.

ragina veiksmingai laikytis prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų ir tarptautinių įsipareigojimų ir visų pirma tinkamai įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas;

34.

mano, kad teisės aktų derinimas su ES acquis – tai svarbiausias išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) aspektas, nes faktiškas patekimas į ES rinką ir reformos labai priklauso nuo tinkamo atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; supranta, kad tai yra didelis iššūkis Moldovos valdymo sistemai, institucijoms ir viešajai administracijai, ir ragina Komisiją suteikti tinkamą techninę ir finansinę paramą;

Energetika ir kitos bendradarbiavimo sritys

35.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo paskelbtas Energetikos įstatymas, siekiant į nacionalinę teisę perkelti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, ir ragina imtis konkrečių veiksmų, kad būtų užtikrinta energetikos reguliavimo agentūros ANRE nepriklausomybė; pripažįsta Moldovos pastangas skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą ir mano, kad labai svarbu stiprinti ekologinio ūkininkavimo metodus vykdant tvarią kaimo plėtrą;

36.

ragina imtis ryžtingesnių veiksmų aplinkos apsaugos srityje, t. y. Dniestro upės vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir kovos su klimato kaitos srityje, ir, visų pirma, šiuo tikslu įgyvendinti ir derinti teisės aktus;

Institucinės nuostatos

37.

ragina ES, jos valstybes nares ir Moldovą toliau stengtis geriau informuoti apie asociacijos susitarimo įgyvendinimą ir apie numatomą susijusių reformų ir glaudesnės integracijos su Europos Sąjunga naudą Moldovos piliečiams; pabrėžia, kad reikia kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija teikiant faktais pagrįstą ir prieinamą kokybišką informaciją visomis pagrindinėmis Moldovoje vartojamomis kalbomis;

38.

pakartoja, jog yra pasiryžęs didinti tarptautinių susitarimų su ES Rytų šalimis partnerėmis įgyvendinimo stebėseną; dar kartą ragina Komisiją ir EIVT dažniau perduoti Parlamentui ir Tarybai reguliarias rašytines ataskaitas dėl šių susitarimų įgyvendinimo;

39.

mano, kad būtų naudinga Moldovos valdžios institucijas įtraukti atitinkamų teisės aktų projektų rengimo etapu, nes taip galima užtikrinti įtraukesnį procesą ir sumažinti pakeitimų išlaidas Moldovai, ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti ex ante konsultacijų procesais;

40.

pažymi, kad IVLPE įgyvendinimo vertinime labai daug dėmesio skiriama prekybos srautams ir kliūtims prekybai; ragina Komisiją tinkamai stebėti ir vertinti IVLPE įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant acquis perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui, taip pat poveikiui Moldovos visuomenei, ir užtikrinti, kad būtų teikiamos viešos ir išsamios metinės ataskaitos, be kita ko, dėl ES teikiamos techninės ir finansinės paramos;

41.

ragina EIVT ir Komisiją vienu metu paskelbti visas metines asociacijos įgyvendinimo ataskaitas ir kartu paskelbti kiekvieno asocijuotojo partnerio pažangos lygio įgyvendinant asociacijos susitarimą ir (arba) IVLPE lyginamąjį vertinimą pagal konkrečius kriterijus;

42.

yra pasiryžęs rengti metinius pranešimus dėl asociacijos susitarimų įgyvendinimo;

o o

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Moldovos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0303.

(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.

(3) OL C 334, 2018 9 19, p. 199.

(4) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.

(5) Tyrimas „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje“, Europos Parlamentas, 2017 m. spalio 26 d.

(6) Įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimas „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“, Europos Parlamentas, 2018 m. birželio 28 d.

(7) Tyrimas „Institucinės struktūros kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“, Europos Parlamentas, 2018 m. liepos mėn.