P8_TA(2018)0104

Besivystančių šalių skolos tvarumo didinimas

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl besivystančių šalių skolos tvarumo didinimo (2016/2241(INI))

(2019/C 390/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkės skirsnį dėl skolos ir skolos tvarumo (1),

—	atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2014 m. liepos 22 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. liepos 31 d. pranešimus dėl išorės skolos tvarumo ir plėtros,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) principus dėl atsakingo paskolų teikimo ir atsakingo valstybės skolinimosi,

—	atsižvelgdamas į UNCTAD veiksmų gaires siekiant tvaraus valstybės skolos restruktūrizavimo (2015 m. balandžio mėn.),

—	atsižvelgdamas į G 20 veiksmų gaires dėl tvaraus finansavimo,

—	atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją Nr. 68/304 „Daugiašalės teisinės sistemos valstybės skolai restruktūrizuoti kūrimas“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/319 dėl valstybės skolos restruktūrizavimo procesų pagrindinių principų,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro parengtus pagrindinius principus dėl išorės skolos ir žmogaus teisių,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo (2), visų pirma jos 10, 26, 40, 46 ir 47 dalis,

—	atsižvelgdamas į svarstymų grupės ataskaitą „Global Financial Integrity“, kurioje įvertinama neteisėtų finansinių srautų apimtis ir sudėtis,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 12 d. Belgijos įstatymą dėl kovos su grobuoniškų fondų veikla („Moniteur belge“, 2015 m. rugsėjo 11 d.),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0129/2018),

A.	kadangi besivystančių šalių valstybės skolos problemos sprendimas yra svarbus tarptautinio bendradarbiavimo elementas ir gali padėti pasiekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) besivystančiose šalyse;

B.	kadangi padedant siekti DVT besivystančiose šalyse reikia didelių investicijų ir kadangi dabartinis šios srities finansavimo trūkumas yra maždaug 2,5 trln. JAV dolerių per metus (3);

C.	kadangi paskolos yra vienas iš galimų vystymosi finansavimo šaltinių ir kadangi paskolos turi būti teikiamos atsakingai ir būti nuspėjamos; kadangi jų teikimo išlaidos turi būti visiškai kompensuojamos investicijų grąža ir turi būti atidžiai įvertinta su įsiskolinimu susijusi rizika;

kadangi besivystančios šalys XX a. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose patyrė skolos krizę ir įvykdžius didelę skolos mažinimo kampaniją TVF ir Pasaulio bankas pradėjo Labai įsiskolinusių neturtingų šalių (LĮNŠ) iniciatyvą ir Daugiašalę skolų mažinimo iniciatyvą (DSMI), kad šalys galėtų daryti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

E.	kadangi LĮNŠ iniciatyvos ir DSMI nepakanka siekiant nutraukti šią skolos krizę;

kadangi šios iniciatyvos ir labai išaugusios biržos prekių kainos sutvirtino daugelio besivystančių šalių finansus ir itin žemos palūkanų normos nuo 2008 m. finansų krizės taip pat palaikė skolos tvarumą; tačiau kadangi biržos prekių kainos nuo 2008 m. sumažėjo; kadangi skurstančiose šalyse prasidėjo nauja skolos krizė – Mozambikas, Čadas, Kongas ir Gambija negali apmokėti savo skolų;

G.	kadangi nauja skolos krizė, kurią lėmė mažėjančios biržos prekių kainos ir nestabilus kapitalo judėjimas, nuolat kelia grėsmę skolos tvarumui, ypač besivystančiose šalyse; kadangi tos šalys ir toliau yra priklausomos nuo biržos prekių eksporto;

H.	kadangi besivystančių šalių, kurias TVF ir Pasaulio bankas priskiria šalims, turinčioms nepakeliamą skolos naštą ar esančioms didelės arba vidutinės rizikos grupėje, skaičius padidėjo ir kadangi daugelis mažas pajamas gaunančių šalių dabar priklauso vienai iš šių kategorijų;

I.	kadangi, anot TVF, sparčiai augo skolos medianos lygis Užsachario Afrikoje, nuo 34 proc. BVP 2013 m. iki 48 proc. –2017 m.;

J.	kadangi kelių šalių, įskaitant Etiopiją, Ganą ir Zambiją, skolos lygis siekia 50 proc. BVP ar daugiau ir kadangi tai yra didelė skolos našta, jei atsižvelgiama į nedidelę mokesčio bazę daugumoje Afrikos šalių;

K.	kadangi skolos aptarnavimo mokestis, skaičiuojant pagal valdžios sektoriaus išlaidų procentinę dalį, nuo 2013 m. ženkliai išaugo ir kadangi dėl to gerokai mažėja viešųjų investicijų galimybės;

L.	kadangi pastaraisiais dešimtmečiais įvyko didžiuliai valstybės skolos pasaulinės padėties pokyčiai ir kaip centriniai veikėjai iškilo privatūs investuotojai, taip pat Kinija;

kadangi privatiems kreditoriams ir prekybos sąlygoms atliekant vis svarbesnį vaidmenį ir didėjant finansų rinkų nepastovumo poveikiui pasikeitė besivystančių šalių skolos sudėtis, o tai daro poveikį skolos tvarumui; kadangi skolinantis nacionaline valiuta panaikinama valiutų kurso rizika, tačiau dėl nepakankamo nacionalinio kapitalo ši padėtis gali tapti nepalanki ar nepakeliama;

kadangi pavojai skolos tvarumui apima prekybos sąlygų suprastėjimą, gamtines ir žmogaus sukeltas nelaimes, nepalankius pokyčius ir tarptautinių finansų rinkų nepastovumą, taip pat neatsakingą skolinimą ir skolinimąsi, blogą viešųjų finansų valdymą, netinkamą lėšų naudojimą ir korupciją; kadangi geriau veikiantis vidaus išteklių sutelkimas teikia didelių galimybių pagerinti skolos tvarumą;

O.	kadangi būtina padėti stiprinant mokesčių administratorių pajėgumus ir perduodant žinias šalyse partnerėse;

kadangi UNCTAD paskolų ir atsakingo valstybės skolinimosi principai ir G 20 veiksmų gairės dėl tvaraus finansavimo yra neabejotinai naudingas indėlis siekiant nustatyti reglamentavimo sistemą, tačiau visų pirma reikia taikant skaidrius principus ir privalomomis bei vykdomomis atgrasomosiomis priemonėmis ir, jei pagrįsta, sankcijomis uždrausti neatsakingus veiksmus;

kadangi valstybių skolos tvarumas priklauso ne tik nuo jų skolų sankaupos, o taip pat nuo aiškių ir numanomų finansinių garantijų (neapibrėžtųjų įsipareigojimų), kurias jos galėjo suteikti, ir nuo kitų veiksnių; kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės dažnai apima susijusias garantijas, o rizika, kad ateityje teks gelbėti bankus valstybės lėšomis, taip pat gali būti svarbi;

kadangi atliekant skolos tvarumo analizę neturėtų būti susitelkiama tik ties ekonominėmis aplinkybėmis, kaip antai valstybės skolininkės būsimo ekonomikos augimo perspektyvos ir jos gebėjimas aptarnauti savo skolas, bet būtina atsižvelgti į skolų naštos poveikį šalies pajėgumams paisyti visų žmogaus teisių;

kadangi augantis naudojimasis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis besivystančiose šalyse pagal ES išorės investicijų planą ir G 20 Susitarimą su Afrika galėtų padidinti valstybės skolą; kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės investuotojai yra apsaugoti pagal dvišales investicijų sutartis, būtent pagal šių sutarčių investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmus, pagal kuriuos investuotojai gali bylinėtis su priimančiosiomis valstybėmis;

T.	kadangi esama odiozinių skolų, kurias autoritariniai režimai prisiėmė, kad galėtų vykdyti korumpuotus sandorius ar kitas neteisėtas operacijas, apie kurių neteisėtumą kreditoriai žino ir kurios yra didelė našta gyventojams, ypač tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami;

kadangi paskolų, suteiktų besivystančioms šalims, skaidrumas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti paskolų teikimo atskaitomybę; kadangi skaidrumo trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, padėjęs suteikti Mozambikui neatsakingas paskolas, kurios buvo suteiktos neatlikus rimtų šalies gebėjimų jas grąžinti patikrų ir todėl šios paskolos yra nematomos finansų rinkoms ir Mozambiko liaudžiai;

kadangi odiozinė skola apibrėžiama kaip skola, kurią prisiėmė režimas, siekdamas finansuoti veiksmus, kurie prieštarauja atitinkamos valstybės piliečių interesams, ir apie tai žinojo kreditoriai, ir kadangi tai yra tokia asmeninė režimo skola, prisiimta pasinaudojant kreditoriais, kurie puikiai žinojo apie besiskolinančiojo ketinimus; kadangi vis dėlto nesama sutarimo dėl odiozinės skolos sampratos dėl to, kad tam tikri kreditoriai tam labai priešinasi;

kadangi vidaus išteklius sutelkti trukdo mokesčių slėpimas ir žalinga mokesčių konkurencija, taip pat visų pirma tarpvalstybinių įmonių pelno perkėlimas; kadangi EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) iniciatyva yra sveikintinas, tačiau nepakankamas atsakas į šį reiškinį; kadangi reikia įsteigti tarpvyriausybinį JT globojamą organą bendradarbiavimui mokesčių srityje, kad besivystančios šalys galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti vykdant visuotinę dabartinių tarptautinių mokesčių taisyklių reformą, kaip ragino Parlamentas savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (4);

kadangi besivystančių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių neteisėti finansiniai srautai siekia 1 trln. JAV dolerių per metus ir nuolat sekina šių šalių nacionalinius išteklius, ypač reikalingus siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); kadangi šie srautai veikia kaip išorės skolinimosi variklis ir smukdo gebėjimą grąžinti skolas;

kadangi įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę reikia apsvarstyti naujas DVT finansavimo galimybes, kaip antai nustatant finansinių sandorių mokesčius ir sandorių užsienio valiuta mokestį; kadangi Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) skaičiavimais sandorių užsienio valiuta mokesčio, sudarančio 0,1 proc., lėšomis būtų galima lengvai finansuoti DVT visose mažas pajamas gaunančiose šalyse ir mažesnes vidutinio dydžio pajamas gaunančiose šalyse (5);

kadangi reikia spręsti neteisėtų finansinių srautų problemą, kad būtų galima galutinai juos panaikinti iki 2030 m., be kita ko, kovojant su mokesčių slėpimu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą taikant priemones, kurios palengvintų mokesčių duomenų atskleidimą kompetentingoms institucijoms ir mokesčių skaidrumą tiek kilmės, tiek paskirties šalyje;

AA.

kadangi esamos priemonės, taikomos valstybių skolos aptarnavimo įsipareigojimų nevykdymui, smarkiai skiriasi nuo nacionalinėse jurisdikcijose įsisteigusių įmonių nemokumo bylų, nes nėra nešališko teisminio arbitro; kadangi trumpalaikes paskolas, susijusias su sąlygomis ir išmokamas dalimis, teikia TVF, kurio užduotis – užtikrinti tarptautinės finansų sistemos stabilumą; kadangi valstybių kreditorių Paryžiaus klubas priima sprendimus tik dėl skolų, susijusių su jo narių vykdomu oficialiu dvišaliu skolinimu, mažinimo; kadangi privačiųjų kreditorių Londono klubas priima sprendimus tik dėl jo narių teikiamų komercinių bankų paskolų; kadangi nesama nuolatinio forumo, kuriame būtų priimami suderinti visų šalies, atsidūrusios kritinėje padėtyje dėl skolos, kreditorių sprendimai dėl skolos restruktūrizavimo;

AB.	kadangi TVF ir toliau yra pagrindinis forumas, kuriame aptariami klausimai, susiję su valstybės skolos restruktūrizavimu, kuris daro didelę įtaką ES ir jos valstybėms narėms;

AC.	kadangi grobuoniški fondai, nusitaikantys į kritinėje padėtyje esančius skolininkus ir įsikišantys į jų skolų restruktūrizavimo procesą, neturėtų gauti teisinės ir teisminės paramos savo destruktyviai veiklai ir kadangi šiuo klausimu reikia imtis papildomų priemonių;

AD.

kadangi, nors skolos mažinimas suteikia mažas pajamas gaunančioms šalims naujas galimybes, pažymėtina, kad tai vienkartinis įsikišimas siekiant atkurti skolos tvarumą, kuriuo nesprendžiamos pagrindinės netvarių skolų kaupimosi priežastys, ir kadangi tokios problemos kaip korupcija, silpnos institucijos ir neatsparumas išorės sukrėtimams turi būti sprendžiamas prioriteto tvarka;

pabrėžia, kad atsakingi ir nuspėjami kreditai yra besivystančioms šalims būtina priemonė siekiant joms užtikrinti orią ateitį; kita vertus pabrėžia, kad tvari skola yra būtina sąlyga, kad būtų įgyvendinta Darbotvarkė po 2030 m.; vis dėlto pažymi, kad skolų finansavimas turėtų būti tiktai papildoma priemonė ir antras iš geriausių pasirinkimų taikant skolų nekuriančias priemones, kaip antai pajamos iš mokesčių ir muitų tarifų bei OPV, nes skolų finansavimas savaime ir dideliu mastu susijęs su krizės pavojais ir dėl to reikia, kad būtų nustatytos tinkamos skolų krizių prevencijos ir sprendimų institucijos;

pabrėžia, kad galimybė naudotis tarptautinėmis finansų rinkomis sudaro galimybes besivystančioms šalims sukaupti lėšų tam, kad būtų pasiekti vystymosi tikslai;

susirūpinęs pažymi, kad nuo 2008 m. labai išaugo skolinimas skurstančioms šalims; baiminasi dėl naujo skolos krizės ciklo; pabrėžia, kad reikia daugiau skaidrumo, geresnio skolintojų reguliavimo ir mokestinio teisingumo, taip pat reikia imtis veiksmų siekiant sudaryti galimybes šalims mažiau priklausyti nuo biržos prekių eksporto;

pabrėžia, kad skolinimasis yra svarbus investicijų rėmimo būdas, kuris yra būtinas, kad būtų pasiekta tvaraus vystymosi, įskaitant DVT;

mano, kad paskola yra neatskiriama nuo kitų vystymosi finansavimo priemonių, ypač nuo komercinių pajamų, mokestinių pajamų rezultato, migrantų perlaidų į besivystančias šalis, taip pat nuo oficialios paramos vystymuisi; ypač primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimas naudojant apmokestinimą yra svarbiausias darnaus vystymosi finansavimo pajamų šaltinis; šiuo tikslu primygtinai ragina ES padidinti savo pajėgumų stiprinimo pagalbą besivystančiose šalyse siekiant pažaboti neteisėtus finansinius srautus, remti veiksmingą, pažangią ir skaidrią mokesčių sistemą vadovaujantis gero valdymo principais ir padidinti pagalbą kovai su korupcija bei siekiant susigrąžinti pavogtą turtą;

yra susirūpinęs dėl daugelyje besivystančių šalių didėjančių privačiojo ir viešojo sektorių skolų ir šio didėjimo neigiamo poveikio jų galimybėms finansuoti investicijų į sveikatos priežiūrą, švietimą, ekonomiką, infrastruktūrą ir kovą su klimato kaita išlaidas;

atkreipia dėmesį į tai, kad XX a. paskutiniajame dešimtmetyje pernelyg įsiskolinusioms valstybėms taikyti struktūrinio koregavimo planai labai trukdė vystyti pagrindines socialines paslaugas ir sumažino jų gebėjimus vykdyti pagrindines valstybės funkcijas, kad išlaikytų saugumą;

pabrėžia, kad pagal skolos mažinimo priemones neturėtų būti galima trukdyti užtikrinti pagrindines paslaugas ir trukdyti paisyti visų žmogaus teisių, ypač ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, taip pat šios priemonės neturėtų trukdyti plėtrai valstybėje paramos gavėjoje;

mano, kad nors pagrindinė atsakomybė už pernelyg didelį valstybės įsiskolinimą (išorinį) tenka ją valdantiems valstybės vadovams, tačiau skolininkai ir kreditoriai turi būti bendrai atsakingi už netvarių skolų susidarymo prevenciją ir jų problemos sprendimą; apskritai pabrėžia bendrą skolininkų ir kreditorių pareigą užkirsti kelią skolos krizei ir ją spręsti taikant atsakingesnį skolinimą ir skolinimąsi;

10.

nurodo, kad derinimas gali sukelti skolų burbulą, ypač Užsachario Afrikos regiono ir Karibų regiono šalyse, ir dėl to šios šalys gali likti su ribotomis pajamas savo skoloms tvarkyti; atitinkamai ragina paramos teikėjus didžiąją dalį savo paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijų forma; pakartoja, kad bet koks sprendimas skatinti taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes naudojant derinimą besivystančiose šalyse turėtų būti pagrįstas išsamiu šių mechanizmų vertinimu visų pirma vystymosi ir finansinio papildomumo, skaidrumo ir atskaitomybės aspektais, taip pat praeityje įgyta patirtimi; prašo, kad Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) peržiūra apimtų aiškius kriterijus dėl skolos tvarumo;

11.

pabrėžia, kaip svarbu apibrėžti apsaugos mechanizmus siekiant neleisti, kad galimi valdžios sektoriaus įsipareigojimai pakenktų besivystančių šalių skolos tvarumui; ypač ragina daugiašalius plėtros bankus atlikti viešųjų ir privačiųjų partnerysčių projektų ex ante fiskalinės rizikos poveikio vertinimus (atsižvelgiant į visa fiskalinę riziką, kylančią per visą viešųjų ir privačiųjų partnerysčių projektų gyvavimo ciklą), kad nebūtų pakenkta besivystančių šalių skolos tvarumui; mano, kad TVF ir Pasaulio bankas į savo skolos tvarumo analizę turėtų įtraukti visas viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sąnaudas;

12.

mano, kad dabar taikomos taisyklės arba priemonės yra arba nepakankamos, arba mažai ar nepakankamai privalomos;

13.

ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kovoti su mokesčių rojais, mokestiniu sukčiavimu ir neteisėtais finansiniais srautais, kurie tik didina besivystančių šalių skolos naštą, bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis siekiant kovoti su agresyviu mokesčių vengimu ir ieškoti būdų, kaip padėti besivystančioms šalims atsilaikyti prieš spaudimą įsitraukti į mokesčių konkurenciją, nes tai trukdo telkti šalies vidaus išteklius vystymosi tikslams;

14.

mano, kad tais atvejais, kai valdžios institucijos nustato netinkamą viešųjų lėšų naudojimą, kreditoriai turi pradėti taikyti perspėjimo priemones, o jei šios priemonės būtų neveiksmingos, taikyti sankcijas, pagal kurias būtų sustabdytas paskolų teikimas arba net reikalaujama, kad paskolos būtų grąžintos anksčiau negu sueis terminas, pagal kurį jos buvo suteiktos;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares padėti besivystančioms šalims skatinti duomenų apie jų valstybės skolą viešą prieinamumą ir remti socialinį švietimą šioje srityje, nes išsami informacija apie viešųjų finansų padėtį retai prieinama pilietinei visuomenei besivystančiose šalyse;

16.

ragina parengti teisės aktą, pagal kurį būtų užkertamas kelias teikti paskolas akivaizdžiai korumpuotoms vyriausybėms ir taikomos sankcijos bet kokiems kreditoriams, kurie sąmoningai teikia paskolas tokioms vyriausybėms;

17.

prašo Komisijos bendradarbiaujant su visais svarbiausiais tarptautiniais veikėjais ir susijusiomis valstybėmis baltosios knygos pavidalu parengti tikrą kovos su pernelyg dideliu besivystančių šalių įsiskolinimu strategiją, laikantis daugiašalio požiūrio nustatant visų susijusių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat apsvarstyti institucines priemones, kurios būtų tinkamiausios siekiant teisingai ir tvariai spręsti įsiskolinimo problemas; ragina parengti kreditų valdymo kodeksą instituciniams, politiniams ir privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams;

18.

pabrėžia, kad daugelis darnaus vystymosi tikslų yra lygiaverčiai žmogaus teisėms, todėl jais siekiama kovos su skurdu, o ne skolos grąžinimo, kuris yra tik priemonė;

19.

patvirtina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pagrindinius principus dėl išorės skolos ir žmogaus teisių, pagal kuriuos teisė į darnaus vystymosi tikslus turėtų būti viršesnė už pareigą grąžinti skolą; ragina Europos Sąjungos valstybes nares skatinti, kad kaip skolos tvarumo vertinimo, kurį atlieka Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, dalis būtų sistemingai naudojamas poveikio žmogaus teisėms vertinimas;

20.

ragina ES ir jos valstybes nares laikytis šių principų teikiant dvišales paskolas ir imantis veiksmų tarptautinėse finansų įstaigose;

21.

pažymi, kad skolintojai, reguliuodami savo skolinimo veiklą, paprastai naudojasi TVF ir Pasaulio banko skolų tvarumo vertinimais; pabrėžia, kad reikia spręsti jų trūkumų problemas, visų pirma išorės privačiosios skolos valdymo ir neįtraukiamų žmogaus teisių problemas;

22.

ragina vystymosi partnerius įvertinti, kokį poveikį skolos tvarkymas daro labai įsiskolinusių šalių finansavimo pajėgumams, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus (DVT), su kuriais susijusių rezultatų jos privalo pasiekti iki 2030 m. ir kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė kreditorių, kurie sąmoningai skolina korumpuotoms vyriausybėms, teisių atžvilgiu;

23.

pritaria UNCTAD rekomendacijai įsteigti Afrikos biržos prekių kainų stabilizavimo fondą siekiant sumažinti poreikį griebtis skolinimosi, kai prekių kainos sumažėja;

24.

ragina valstybes nares ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus teikti didesnį finansavimą DVT investicijoms ir vykdyti savo ilgalaikį pažadą teikti 0,7 proc. savo BNP kaip oficialią paramą vystymuisi; ragina jas teikti šį finansavimą dotacijų, o ne paskolų forma tais atvejais, kai vertinimo ataskaitos rodo, kad dėl viešųjų finansų būklės blogėjimo ilgą laiką nepavyks įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų; be to, ragina šalis kreditores sukurti inovatyvius ir įvairius naujus finansavimo šaltinius, kad būtų pasiekti DVT, pavyzdžiui, sandorių užsienio valiuta mokestį ir finansinių sandorių mokestį, kurie galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies skolos tvarumo, ypač finansų krizės laikotarpiais;

25.

yra susirūpinęs, kad EBPO Paramos vystymuisi komitetas (DAC) peržiūri OPV ataskaitų teikimo kriterijus, visų pirma skirtus privačiojo sektoriaus priemonėms, nes platesnio masto ataskaitų teikimo kriterijai sudaro paskatas naudotis tam tikrų rūšių paramos priemonėmis, visų pirma paskolomis ir garantijomis; pažymi, kad, nors šios diskusijos tebevyksta, šiuo metu paramos teikėjams jau leidžiama ataskaitose pateikti tam tikras paskolas ir garantijas kaip OPV, nors dar nėra susitarta dėl taisyklių rinkinio; pabrėžia, kad reikia įdiegti apsaugos priemones dėl skaidrumo ir įsiskolinimo;

26.

pabrėžia, kad siekiant didinti susijusių veikėjų atskaitomybę reikėtų skatinti skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu dalintis duomenimis ir procesais, susijusiais su valstybės skolos restruktūrizavimu;

27.

sutinka su Jungtinių Tautų Konferencijos prekybos ir plėtros siekiant atsakingos kreditų politikos apibrėžtais paskolų teikimo principais, kuriais visų pirma pabrėžiama bendra kreditorių ir skolininkų atsakomybė (UNCTAD atsakingo paskolų teikimo ir valstybių skolinimosi principai), taip pat sutinka dėl būtinos parlamentinės viešojo finansavimo operacijų kontrolės ir ragina Europos Sąjungą remti UNCTAD principų įgyvendinimą; mano, kad UNCTAD atsakingo skolinimo ir skolinimosi principai turėtų tapti teisiškai privaloma ir vykdoma priemone;

28.

mano, kad skaidrumas ir atskaitomybė yra itin svarbūs siekiant remti atsakingą valstybės skolinimą ir skolinimąsi; šiuo tikslu ragina valstybes nares remtis įsipareigojimais, prisiimtais pagal Adis Abebos veiksmų darbotvarkę ir G 20 veiksmų gaires dėl tvaraus finansavimo siekiant, kad skolintojai būtų labiau atsakingi už savo paskolas, remiantis galiojančiais skaidrumo ir atskaitomybės principais, kurie vyrauja gavybos pramonėje (Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva, GPSI); taip pat skatinti duomenų apie valstybės skolą, įskaitant nenumatytus įsipareigojimus, viešą prieinamumą, lyginant šiuos duomenis centralizuotame viešajame registre; ragina valstybes nares sistemingai skelbti informaciją apie savo skolinimo besivystančioms šalims veiklą;

29.

pabrėžia, jog reikia susitarti dėl privalomų tarptautinių taisyklių, kad būtų galima spręsti odiozinių ir neteisėtų skolų problemas; todėl mano, kad skolų restruktūrizavimą turėtų remti nepriklausomas skolų auditas, nes taip būtų galima atskirti neteisėtas ir odiozines skolas nuo kitų skolų; pabrėžia, kad neteisėtas ir odiozines skolas reikėtų panaikinti;

30.

apgailestauja, kad 2015 m. rugsėjo 7 d., Tarybai priėmus bendrąją poziciją (6), valstybės narės atsisakė patvirtinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/319 dėl valstybės skolos restruktūrizavimo operacijų pagrindinių principų, nors ši rezoliucija balsų dauguma buvo priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2015 m. rugsėjo 10 d.;

31.

pabrėžia, koks svarbus veiksmų, kurių imtasi TVF lygmeniu ir Jungtinėse Tautose, nuoseklumas ir kuo geresnis valstybių narių pozicijų koordinavimas;

32.

pabrėžia, kad reikia spręsti skolų krizę sąžiningai, greitai ir tvariai, nustatant tarptautinius skolų restruktūrizavimo mechanizmus, grindžiamus UNCTAD gairėmis dėl valstybės skolos restruktūrizavimo ir vadinamosios J. Stiglitz komisijos idėja įsteigti Tarptautinį skolos restruktūrizavimo teismą (IDRC);

33.

ragina ES valstybes nares pradėti taikyti 2015 m. rugsėjo 10 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 69/319 priimtą įgaliojimą siekiant:

a)	sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmus, grindžiamus pranešimais apie skolos tvarumo platesnio masto pablogėjimą; šis mechanizmas padėtų iš anksto nustatyti labai įsiskolinusių šalių riziką ir pažeidžiamumą;

derinant su TVF, sudaryti sąlygas nustatyti daugiašalės valstybės skolos tvarkingo ir nuspėjamo restruktūrizavimo teisinę sistemą, siekiant išvengti valstybės skolos tapimo nepakeliama ir padidinti nuspėjamumą investuotojams; ragina, kad būtų sąžiningai atstovaujama besivystančioms šalims tarptautinių finansų įstaigų sprendimų priėmimo organuose;

c)	ragina ES remti besivystančias šalis kovojant su korupcija, nusikalstama veika, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti tarptautiniuose forumuose ir kartu su privačiuoju sektoriumi parengti reguliavimo sistemą, pagal kurią bus užtikrintas visiškas paskolų teikimo besivystančioms šalims sąlygų skaidrumas ir atsakomybė už šias paskolas, kaip antai kai kurių finansų įstaigų aptartas Skaidraus skolinimo susitarimas;

35.

apgailestauja dėl spaudimo, taikomo tokioms šalims kaip Tunisas, siekiant paskatinti jas nevykdyti savo skolų kilmės ir sąlygų viešo audito; ragina ES dirbti su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis institucijomis, kaip antai TVF, siekiant apsaugoti ir skatinti valstybių teisę atlikti viešus skolų auditus;

36.

primygtinai ragina priimti taisyklę, kuri būtų taikoma kilus nemokumo pavojui, pagal kurią teismai galėtų atimti kreditorių teisę pateikti ieškinį dėl skolos tuo atveju, jei atitinkamą paskolą valstybė pasiėmė pažeisdama savo nacionalinio parlamento išleistą įstatymą;

37.

ragina valstybes nares, paskatinus Komisijai, priimti Belgijos teisės aktais dėl kovos su grobuoniškų fondų skolos spekuliacija grindžiamą reglamentą;

38.

ragina institucinius ir privačius kreditorius įvykus stichinei nelaimei ar didelei humanitarinei krizei, įskaitant atvejį, kai atvyksta didelis migrantų skaičius, pripažinti skolos moratoriumą, kad paskolą pasiėmusi valstybė galėtų visus savo išteklius panaudoti normaliai padėčiai atkurti;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Žr. p. 27–29.

(2) OL C 353, 2016 9 27, p. 2.

(3) World Investment Report 2014. Investing in the SDGs: An Action Plan (2014 m. pasaulio investicijų ataskaita. Investavimas į DVT: veiksmų planas), UNCTAD 2014, p. 140–145.

(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 79.

(5) „Revisiting Debt Sustainability in Africa“(Nauja skolos tvarumo peržiūra Afrikoje). „Background Paper for UNCTAD’s 2016 Economic Development in Africa Report“(UNCTAD 2016 m. ekonomikos vystymosi Afrikoje ataskaitos informacinis dokumentas): „Debt Dynamics and Development Finance in Africa“(Skolos dinamika ir vystymosi finansavimas Afrikoje).

(6) Dok. 11705/15.