Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ekonominės, technologinės ir socialinės permainos teikiant intensyviąsias sveikatos paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 240/03)

Pranešėjas Marian KRZAKLEWSKI

Bendrapranešėjis Jean-Pierre HABER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 7 12
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2019 3 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 5 15
Plenarinė sesija Nr.	543
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	150 / 3 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos (1)

1.1.

Socialinio ir demografinio senėjimo problema Europoje bei etiniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai sprendimai, kuriuos reikia įgyvendinti, yra ne tik svarbus spręstinas uždavinys, bet ir Sąjungoje sukuria užimtumo, mokymo, ekonominės plėtros ir inovacijų srities galimybių.

1.2.

Komitetas apgailestauja, kad Europos ekonominėje, socialinėje ir sveikatos politikoje nenumatyti didėjantys garbaus amžiaus žmonių poreikiai. Jis pageidauja, kad būtų atkreiptas dėmesys į socialinį ir ekonominį vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį, taip pat į jų didžiulį užimtumo potencialą pasitelkiant senjorų ekonomiką (angl. silver economy) ir atsižvelgiant į vyresnio amžiaus asmenų priežiūros ir paslaugų poreikius.

1.3.

Norint tiksliai įsivaizduoti su senėjimu susijusias socialines ir demografines realijas, reikalingas tinkamas šio reiškinio statistinis įvertinimas, todėl sveikatos ekonomikos požiūriu būtų naudinga atlikti dinamišką ir tikslinį demografinio senėjimo vertinimą, visų pirma įtraukiant tokius kintamuosius rodiklius kaip lytis, sveiko gyvenimo trukmė, aplinkos epidemiologija ir t. t. Todėl reikėtų įpareigoti demografų, sociologų ir gydytojų grupę parengti visų dinamiškų demografinio senėjimo rodiklių rinkinį.

1.4.

Reikėtų patikslinti priežiūros ir asmeninių paslaugų įstaigose ir namuose apibrėžtį, nes šie terminai apima įvairią veiklą, kurią gali atlikti labai skirtingą statusą turintys paslaugų teikėjai.

Atsižvelgiant į didelę su vyresnio amžiaus asmenims teikiamomis paslaugomis susijusios veiklos įvairovę, nemanoma, kad šios paslaugos sudaro nuoseklų ES ekonomikos sektorių. Todėl reikėtų nustatyti bendrą visoje ES taikytiną teisinę vyresnio amžiaus asmenims teikiamų paslaugų apibrėžtį.

1.5.

EESRK rekomenduoja teisę senti oriai pripažinti viena pagrindinių žmogaus teisių. Todėl, Komiteto manymu, turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų užtikrintos lygios galimybės naudotis kokybiška sveikatos priežiūra ir paslaugomis.

1.6.

EESRK norėtų, kad ES skaitmeninėje strategijoje būtų atsižvelgiama į galimybes toliau naudoti popierinius dokumentus, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų lengviau suprasti informaciją apie jiems teikiamas priežiūros paslaugas.

1.7.

EESRK rekomenduoja suderinti būsto ir senėjimo politiką pasitelkiant novatoriškus apgyvendinimo sprendimus (pvz., moduliniai butai, bendri būstai, skirtingų kartų dalijimasis būstu, kolektyviniai būstai ir t. t.), kuriems reikėtų skirti daugiau dėmesio ir kurie turėtų būti įtraukti į Europos struktūrinių fondų specialios pagalbos programą.

1.8.

Visos valstybės narės turėtų būti raginamos įsteigti nacionalines ir regionines senėjimo observatorijas, kurios bendradarbiautų su svarbiausiomis ekonominėmis ir socialinėmis tarnybomis, kad:

—	patobulintų teisines priemones, kuriomis būtų užtikrinta vyresnio amžiaus žmonių socialinės ir finansinės padėties apsauga,

—	padidintų vyresnio amžiaus žmonių vidaus judumą (būstas) ir išorės judumą (veikla, kelionės, laisvalaikis ir t. t.),

—	užtikrintų priežiūros paslaugų namuose, senelių namuose ir visuose kituose alternatyviuose vyresnio amžiaus žmonių būstuose papildomumą,

—	koordinuotų slaugytojų, prižiūrinčiųjų asmenų ir vyresnio amžiaus asmenims teikiamų paslaugų teikėjų veiksmus, atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonėms teikiamos priežiūros kryptį, kurią nustato koordinuojantis gydytojas gerontologas ir slaugytojas.

1.9.

ES turėtų numatyti sukurti senėjimo observatorijų veiklos koordinavimo platformą, kuri, be kita ko, siūlytų tęstinį mokymą ir skleistų gerąją patirtį, šiuo tikslu sukuriant viešą duomenų bazę apie geriausius produktus ir priemones, įrangą ir architektūrą, užtikrinančius vyresnio amžiaus žmonių kasdienio gyvenimo saugumą. EESRK pageidauja, kad ES aktyviau remtų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) programas, skirtas žmogiškiesiems ir socialiniams veiksniams, sietiniems su vyresnio amžiaus žmonėmis, taip pat epigenetikai, šiuo tikslu nustatant pagrindinius senėjimo molekulinius ir biologinius mechanizmus. Komitetas rekomenduoja sukurti Sąjungos technologijų platformą, kuri leistų geriau nukreipti MTTP į inovacijas, kartu užtikrinant garbaus amžiaus asmenų sveikatos apsaugą ir prevenciją.

1.10.

EESRK ragina visus medicinos ir socialinio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus kuo geriau naudotis skaitmeninių technologijų inovacijomis, pavyzdžiui, telemedicina, jutikliais, elektroninėmis kortelėmis, elektroniniais sveikatos įrašais, namų automatizavimo technologijomis ir apskritai senjorams skirtose erdvėse diegti dirbtinio intelekto technologijas.

Jis pageidauja, kad inovacijos būtų skatinamos panaikinant rinkų susiskaidymą ir nebetaikant korporatistinių metodų, kuriais sudaroma tikrų techninių kliūčių. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta Europos standartų ir sertifikatų vyresnio amžiaus žmonėms skirtoms priemonėms ir įrangai.

1.11.

EESRK ragina bendrai naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, kad būtų skatinama tikra rinka, apimanti vyresnio amžiaus žmonių poreikius, ir būtų užtikrintos tvarios investicijos Europoje.

Komitetas mano, kad reikėtų pasinaudoti skaitmeninių technologijų suteikiamu didesniu našumu siekiant padidinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę ir numatyti atlikti pakartotinį socialinių darbuotojų ir paramedikų finansinės padėties vertinimą.

1.12.

Profesinis mokymas šiame sektoriuje turi būti aktyviai remiamas. Į specialiąsias programas turi būti įtraukti su mityba, griuvimais namuose, smurtu prieš vyresnio amžiaus žmones ir specialistus, skaitmeninių technologijų naudojimu namuose, mirštančiųjų priežiūra ir kt. susiję klausimai. Struktūriniai fondai, visų pirma Europos socialinis fondas, turėtų finansuoti priežiūros ir paslaugų sektoriaus darbuotojų profesinį mokymą.

1.12.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad ES laikomasi skirtingo požiūrio, EESRK rekomenduoja nustatyti bendrą sistemą, kuri apimtų svarbiausius esamų mokymo programų aspektus, vadovaujantis panašiu modeliu, kuris buvo taikytas rengiant 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyvą 2005/36/EB ir Direktyvą 2013/55/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

1.13.

Siekiant sudaryti sąlygas paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms ir darbuotojų judumui bei jį skatinti, būtina nustatyti europinį gerontologijos srities slaugytojų, prižiūrinčiųjų asmenų ir pagalbinių darbuotojų mokymo pagrindą ne tik techniniu, bet ir socialiniu bei žmogiškuoju lygmenimis.

1.13.1.

Kartu būtina atlikti pakartotinį už vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą atsakingų darbuotojų socialinės ir finansinės padėties vertinimą. Formuojant nuoseklią ir veiksmingą senėjimo politiką taip pat svarbu pripažinti neformaliųjų slaugytojų sąvoką.

1.14.

EESRK ragina surengti apskritojo stalo diskusijas finansų klausimais, kuriose dalyvautų svarbiausi medicinos ir socialinio sektoriaus subjektai, rinkų reguliavimo institucijos (t. y. valstybė ir vietos valdžios institucijos), pensijų fondų ir draudimo bendrovių atstovai, siekiant vyresnio amžiaus žmonėms užtikrinti paslaugų ir investicijų pastovumą, finansuoti darbo vietas ir pateikti rekomendacijas dėl tinkamos paslaugų kainos. Prieš šias centralizuotas apskritojo stalo diskusijas nacionalinėse ekonomikos ir socialinių reikalų tarybose bei EESRK turėtų būti surengta keletas decentralizuotų parengiamųjų posėdžių.

1.15.

EESRK rekomenduoja parengti Europos komunikacijos politiką, kuri tiek ekonomikos, tiek socialiniu lygmeniu padėtų užtikrinti kuo didesnį vyresnio amžiaus žmonėms reikalingą kartų solidarumą.

2. Suderinta ir sureguliuota politika vyresnio amžiaus žmonėms

2.1.

Norint tiksliai įsivaizduoti su senėjimu susijusias socialines ir demografines realijas, reikalingas tinkamas šio reiškinio statistinis įvertinimas ir socialiniu bei sveikatos srities aspektais grindžiamas požiūris. Būtų tikslinga:

—	sutelkti sociologus ir demografus, kad šie parengtų išsamią ir perspektyvią socialinių ir demografinių senėjimo aspektų analizę (namų ūkių dydis ir sudėtis, santykiai su vaikais ir kitais artimaisiais, šeimų atskyrimo ir sudėties keitimo poveikis),

—	sukurti vertinimo priemones Europoje, siekiant stebėti ir palyginti valstybių narių politiką ir perkelti gerosios patirties pavyzdžius.

2.2.

Užtikrinant prevenciją galima apriboti sunkaus senėjimo poveikį, jeigu įvertinami su juo susiję uždaviniai, nustatomi oraus senėjimo komponentai (fizinė veikla, socialumas, ramybė, mityba), o žmogiškosios ir finansinės pastangos perorientuojamos šiam svarbiam uždaviniui įgyvendinti, nesudarant papildomos finansinės naštos mokesčių mokėtojams ir atsižvelgiant į finansų sistemų įvairovę.

2.3.

Šios srities rekomendacijos turi būti grindžiamos moksliniais tyrimais, kuriuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama epigenetikai ir pagrindinių molekulinių ir biologinių senėjimo mechanizmų, kuriuos galėtų pagerinti maistinės mikromedžiagos ir žmogaus santykis su aplinka, nustatymui. Kokybiškų biologiškai aktyvių junginių, kuriais stabdoma ląstelių degeneracija, gamyba turėtų būti geriau kontroliuojama ir sertifikuojama siekiant didesnio jų poveikio.

2.4.

Vyresnio amžiaus žmonėms skirtos paslaugos siejamos su dviem vienas kitą papildančiais modeliais: instituciniu modeliu (medicininė priežiūra senelių namuose) ir priežiūros namuose modeliu. Šio papildomumo efektyvumą galima užtikrinti tik išnagrinėjus abiejų modelių tikslus ir turinį, tiksliai apibrėžiant, kokiems žmonėms skirta ši priežiūra, taip pat geriau koordinuojant šios veiklos vykdytojus ir jų priemones.

2.5.

Reikėtų surinkti ir susisteminti informaciją siekiant kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti dabartinius medicininės priežiūros senelių namuose poreikius atsižvelgiant į tai, kad, remiantis nagrinėta literatūra, priežiūrą namuose (netgi didelės priklausomybės atvejais) renkasi didžioji dauguma 85 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.

2.6.

Elektroninėmis kortelėmis ir elektroniniais sveikatos įrašais turėtų būti pradėta naudotis visose valstybėse narėse. Taip būtų galima geriau suprasti realią sveikatos būklę ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti konkrečią vyresnio amžiaus žmonių priežiūros kryptį.

2.7.

Reikėtų skatinti laikytis suderinto požiūrio, taigi, siekti įvairių medicinos ir paramedicinos subjektų partnerystės, pirmenybę teikiant koordinuojančio gydytojo gerontologo ir pagrindinio slaugytojo vaidmeniui, šiuo tikslu stiprinant jų funkcijas, ir nustatyti sąsajas tarp institucinės priežiūros paslaugų, ambulatorinės priežiūros ir paslaugų, šeimos gydytojo ir neformaliųjų slaugytojų. Tai padėtų geriau suprasti, kokie yra įrangos ir patalpų vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai poreikiai.

2.8.

Turi būti pripažįstamas ir vertinamas ne tik specialistų, bet ir prižiūrinčiųjų asmenų dalyvavimas.

Šiuo požiūriu įdomi Japonijos „Fureai Kippu“(FK) sistema (2).

2.8.1.

Vadovaudamasi „Fureai Kippu“sistemos pavyzdžiu, ES galėtų inicijuoti kartų „laiko banko“bandomąjį projektą maždaug dešimtyje Europos regionų ir (arba) miestų, kad galėtų vėliau pasiūlyti valstybėms narėms, kurios pritartų šiam sumanymui, bendrai naudotis šia priemone, jeigu ji pasirodytų esanti veiksminga.

3. Racionali ir efektyvi būsto politika

3.1.

Vyresnio amžiaus žmonių būsto klausimas yra sudėtingas ir opus. Jis turėtų būti sprendžiamas visada teikiant pirmenybę asmens pasirinkimui ir dialogui su šeima bei artimaisiais. Įgyvendinant racionalią senjorų būsto politiką reikia atsižvelgti į šiuos elementus:

—	būstas sensta kartu su jo gyventojais. Išlaidos, susijusios su gyvenimu nepritaikytame būste, gali tapti nuskurdimą, socialinę atskirtį ir blogėjančią sveikatos būklę lemiančiu veiksniu,

—

pasirinkimas nebegali būti tik namai arba speciali įstaiga. Esama alternatyvių priežiūros formų. Reikėtų įvertinti socialinį ir ekonominį tam tikros priežiūros formos potencialą ir, atsižvelgiant į profilius ir patologijas, apibrėžti struktūras, kurias reikia sukurti (dienos centrai, nakties priežiūros centrai, į savarankiškumą orientuoti vietos centrai ir kt.),

—	reikėtų skirti kognityvinius sutrikimus ir savarankiškumo praradimą,

—	vyresnio amžiaus žmonių subūrimas neturi jokios kognityvinės naudos, be to, moksliškai įrodytas garbaus amžiaus žmonių psichinės ir fizinės sveikatos ryšys,

—	dėl vyresnio amžiaus žmonių subūrimo ir visiškos priežiūros perėmimo smarkiai išauga vangumo ir pasidavimo likimui rizika. Todėl neišvengiamai vis dažniau pasitelkiamas medicininis gydymas ir skiriami vaistai.

3.2.

Nekilnojamojo turto politika, susijusi su priklausomų vyresnio amžiaus žmonių apgyvendinimu specialiose įstaigose, turi būti racionali, kitaip ji bus neveiksminga, o vyresnio amžiaus asmenys patys negalės sumokėti išlaidų; taip pat svarbu atsižvelgti ir į geografinę padėtį. Ir toliau turi būti griežtai reikalaujama stengtis užtikrinti galimybę asmeniui pačiam priimti sprendimą dėl jo galimo apgyvendinimo specialioje įstaigoje.

3.2.1.

Reikia numatyti dinamišką ir lanksčią nekilnojamojo turto ir miestų politiką, kad pirmenybė būtų teikiama būstų įvairiarūšiškumui, kartų solidarumui ir socialinei įtraukčiai.

3.3.

Technologinė pažanga namų automatizavimo sistemų srityje yra svarbus būsto politikos elementas, kurį reikia įgyvendinti. Ji turėtų būti įgyvendinama ypatingą dėmesį skiriant kompetentingų ir kvalifikuotų darbuotojų teikiamai priežiūrai.

3.4.

Iniciatyvos „Vyresnio amžiaus žmonėms draugiškas miestas“(pranc. Ville amie des Aînés, VADA), kurią remia PSO, pagrindinis tikslas – skatinti aktyvų senėjimą optimizuojant vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, integraciją ir saugumą. Vyresnio amžiaus žmonėms draugiškame mieste įvertinama esama padėtis, šiems žmonėms skirtos struktūros ir paslaugos ir parengiamas prioritetų ir poveikio vietoje užtikrinimo planas.

ES galėtų imtis iniciatyvos parengti programą, kuria būtų siekiama įgyvendinti įvairius vyresnio amžiaus žmonėms draugiškų miestų bandomuosius projektus, skirtus skirtingoms tikslinėms miestų gyventojų grupėms – pradedant (labai) didelių miestų kvartalais ir baigiant pusiau kaimo vietovėmis.

4. Pakartotinis specialistų vertinimas ir parama mokymui

4.1.

Senėjančioje visuomenėje daugiau dėmesio reikia skirti simptomų nustatymui ir jų kintamumui. Reikia daugiau specialistų, kurie galėtų plėtoti sistemas ir procedūras. Taigi vis daugiau žmonių bus kviečiama dirbti reabilitacijos ir telemedicinos srityse.

Vykdant socialinį dialogą pageidautina sudaryti kolektyvines sutartis, kad būtų išvengta didelės sektoriaus darbuotojų rotacijos, šiuo tikslu primygtinai raginant pakartotinai įvertinti specialistų socialinę padėtį ir darbo užmokestį.

4.2.

Statistiškai, kad ir koks būtų nagrinėjamas scenarijus, pagalbos namuose profesija veikiausiai bus didžiausias darbo vietų kūrimo šaltinis. Visoms su priežiūra ir pagalba pažeidžiamiems asmenims susijusioms profesijoms, kurios palyginti menkai priklauso nuo ekonomikos sąlygų, turėtų būti būdinga didelė užimtumo dinamika. Prižiūrintieji asmenys, pagalbiniai darbuotojai ir slaugytojai taip pat priskiriami profesijoms, kurios leis sukurti daugiausiai darbo vietų.

4.3.

Visa nagrinėta literatūra leidžia daryti tą pačią išvadą: vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą ir jiems skirtas paslaugas galima laikyti milžinišku darbo vietų kūrimo šaltiniu, nes pastebima aiški žemyno socialinio ir demografinio senėjimo tendencija. Didžiausią problemą kelia šių prastai apmokamų darbo vietų finansavimas, turint omenyje jų pridėtinę vertę, darbuotojų atsidavimą ir sunkias jų darbo sąlygas.

4.4.

Prižiūrinčiųjų asmenų mokymas taip pat turi būti remiamas, nes jų buvimas ir darbas, papildantis specialistų darbą, yra neatsiejamas nuo vyresnio amžiaus žmonių gerovės. ES galėtų inicijuoti savanorišką pagalbos neformaliesiems slaugytojams politiką, šiuo tikslu pasiūlydama valstybėms narėms priimti socialinius teisės aktus. Tokiu būdu prižiūrinčiajam asmeniui būtų suteiktas konkretus statusas.

4.5.

Visuomenės grupė, kuriai būtų skirtas profesinis mokymas vyresnio amžiaus asmenims teikiamų paslaugų srityje, paprastai yra menkai kvalifikuota (ar netgi nekvalifikuota), nes ji mažiau pratusi prie tradicinių mokymo procesų. Tačiau ji turi empirinių žinių. Todėl reikėtų sukurti mokymo, grindžiamo netipinėmis žiniomis (praktinės patirties ir gyvenimo įgūdžiais), skatinimo sistemą. EESRK rekomenduoja laikytis požiūrio, pagal kurį, nepamirštant kognityviojo mokymosi, siekiant nustatyti tinkamus kompetencijų profilius reikia naudotis įgytomis žiniomis grindžiama pedagogika.

4.6.

Tikslinei auditorijai reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas ir pasiūlyti mokymosi metodų užtikrinant didesnį lankstumą, kai pereinama prie būtinųjų techninių žinių:

—	naudojant IRT (ir kitas) priemones, kuriomis sudaromos sąlygos gauti teorinių žinių ir informacijos,

—	suteikiant konkrečių galimybių mainams,

—	paskiriant nuolatinį mentorių,

—	sukuriant interneto bendruomenes, su kuriomis būtų galima keistis žiniomis ir patirtimi.

4.7.

Ypatingas dėmesys pirmiau išvardytiems dalykams turėtų būti skiriamas įgyvendinant programą „Erasmus+“. Be to, Europos biudžeto valdymo institucija turėtų pradėti ir remti diskusijas pagal biudžeto eilutę „Bandymai“.

5. Tinkama finansavimo politika

5.1.

Visuotinės galimybės naudotis vyresnio amžiaus asmenims teikiamomis paslaugomis principas gali būti grindžiamas Europos vyresnio amžiaus žmonių platformos principu: paslaugų kaina turi būti tokia, kad nepablogėtų gyvenimo kokybė, nesumažėtų orumas ir nebūtų apribota pasirinkimo laisvė.

5.2.

Senstantis asmuo tebėra tiesioginis ir netiesioginis socialinės struktūros subjektas. Netekdamas savarankiškumo jis atlieka pasyvų socialinį vaidmenį – kuria tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas, reikalingas pagalbos tinklui organizuoti. Būtent tokiu metu visuomenė savo ruožtu gali imtis aktyvių veiksmų ir pritaikyti visus savo gebėjimus ir išteklius, kad užtikrintų visapusišką vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą.

5.3.

Apskritai vyresnio amžiaus asmenims teikiamas paslaugas tvirtai remia valdžios institucijos, pasitelkdamos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti finansavimą privačių namų ūkių poreikiams patenkinti. Tačiau dėl šių paslaugų komercinimo ir monetizavimo kinta valdžios institucijų vaidmuo ir šių paslaugų valdymas. Priklausomiems asmenims skirtų paslaugų teikėjai, valstybė ir vietos bendruomenės yra linkę tapti rinkos reguliuotojais, nes nustato procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti rinkos efektyvumą ir pagalbos gavėjų pasitikėjimą. Tai daugiausia susiję su vietos veiklos vykdytojų kontrole, paslaugų kokybe ir informacijos sklaida. EESRK pageidauja, kad Komisija rekomenduotų valstybėms narėms užtikrinti rinkų skaidrumą ir gerinti veiklos vyresnio amžiaus asmenims teikiamų paslaugų srityje kokybę.

5.4.

Siekiant užtikrinti faktinį paslaugų vyresnio amžiaus asmenims poreikio finansavimą, reikėtų paskatinti valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas įdiegti draudimo savarankiškumo netekimo atveju priemonę, kuri, pageidautina, būtų integruota į socialinės apsaugos sistemą. Šis draudimas turėtų būti įtraukus, kad būtų finansuojamos paslaugos ir įranga, kuriomis sudaromos sąlygos veiksmingai užtikrinti savarankiškumą. Draudimas savarankiškumo netekimo atveju turėtų apimti poreikius, susijusius su priežiūra ir paslaugomis namuose, taip pat laikiną arba nuolatinę institucinę globą.

5.5.

Nors šis draudimas turi būti įtrauktas į valstybių socialinės apsaugos sistemas, finansavimo negalima užtikrinti tik iš mokesčių bazės. Reikėtų numatyti finansavimą ir iš kitų viešųjų bei privačių šaltinių, pavyzdžiui, iš pensijų fondų.

Pageidautina, kad šiuo metu Komisijos iniciatyva būtų atliktas socialinių ir ekonominių perspektyvų tyrimas dėl darbo vietų vyresnio amžiaus asmenims teikiamų paslaugų srityje finansavimo Sąjungos teritorijoje. Šiame tyrime turėtų būti numatytos įvairios viešojo ir privačiojo finansavimo sąlygos, pasiūlyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis grindžiami investicijų mechanizmai ir pateiktos įvairios rekomendacijos tiek viršvalstybiniu, tiek valstybių narių lygmeniu. Šio tyrimo forma turėtų būti nustatyta remiantis apskritojo stalo diskusijomis finansų klausimais, kuriose dalyvautų svarbiausi už pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms atsakingi subjektai.

2019 m. gegužės 15 d.,Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Šia nuomone papildoma 2012 m. gruodžio 13 d. EESRK nuomonė „Socialinių, sveikatos priežiūros ir švietimo asmeninių paslaugų sektoriaus būsimų pokyčių tendencijos ir pasekmės Europos Sąjungoje“(OL C 44, 2013 2 15, p. 16) ir 2018 m. vasario 14 d. nuomonė „Pramonės permainos sveikatos sektoriuje“(OL C 227, 2018 6 28, p. 11). Joje taip pat atsižvelgiama į 2008 m. liepos 2 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl tarpvalstybinio elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo ir į 2019 m. vasario 6 d. rekomendaciją dėl Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato.

(2) Japonija (sparčiausiai senėjanti EBPO šalis) yra įdiegusi vadinamąją „Fureai Kippu“sistemą, kuri yra vietos lygmens savitarpio pagalbos tinklas, „laiko bankas“ , leidžiantis supažindinti gyventojus su savanoriška veikla. Remiantis subsidiarumo principu, šis tinklas apima visą pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms arba neįgaliesiems, kuriems netaikomas sveikatos draudimas.