Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Skaitmeninė revoliucija atsižvelgiant į piliečių poreikius ir teises“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 190/03)

Pranešėjas Ulrich SAMM

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 7 12
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 2 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	129/2/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šiuo metu vykstanti skaitmeninė revoliucija turi potencialo iš esmės keisti visuomenę, ekonomiką ir darbo vietas bei suteikti ilgalaikės naudos tiek ekonomikos augimui, tiek ir gyvenimo kokybei, darydama poveikį visiems sektoriams, keisdama mūsų gyvenimo, darbo ir bendravimo būdus. EESRK aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad žmonių vykdomos transformacijos turėtų būti naudingos visiems. Todėl Komitetas palankiai vertina visus politinius ir pilietinės visuomenės veiksmus, kurie padeda Europos piliečiams. Šioje nuomonėje visų pirma aptariami piliečių – darbuotojų, darbdavių ar apskritai vartotojų – poreikiai ir susirūpinimą keliantys klausimai bei nustatomos sritys, kuriose pilietinės visuomenės dalyvavimas yra svarbus. Tik iniciatyviai formuodami perėjimą prie skaitmeninių technologijų pasieksime sėkmės.

1.2.

Skaitmeninimo pažanga, ypač diegiant naujus skaitmeninius produktus ir paslaugas, gali vykti labai sparčiai (kaip mobiliųjų ir (arba) išmaniųjų telefonų atveju) arba lėtai tam tikrose srityse, kuriose žmonės ir apskritai visuomenė technologijas vertina labai apdairiai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai daromas poveikis žmonių savarankiškumui, atsakomybei, saugumui, orumui ir privatumui.

1.3.

Skaitmeninimas atveria daugybę naujų galimybių ir leidžia žmonėms pasirinkti geresnį gyvenimą precedento neturinčiu būdu. Antra vertus, juo labiau skaitmeninimas vyrauja mūsų gyvenime, juo labiau mumis galima manipuliuoti. Tai gali sumenkinti mūsų savarankiškumą tokiose srityse kaip vairavimas, maisto pasirinkimas, rūpinimasis savo sveikata, namų šildymas, rūkymas, alkoholio vartojimas, asmeninių finansų valdymas ir t. t. EESRK ragina nustatyti skaidrias taisykles, kurios būtų pritaikytos ir taikomos šioms sparčiai tobulėjančioms technologijoms. Gera įtikinama technologija turėtų apimti mokymą, o ne manipuliavimą, ir, siekiant užtikrinti žmonių savarankiškumą, ji turėtų atitikti laisvo žmogaus pasirinkimo principą.

1.4.

EESRK turi labai aiškią nuomonę, kokiu mastu yra etiškai priimtina (moralinį poveikį turinčių) sprendimų priėmimą deleguoti dirbtiniu intelektu grindžiamoms sistemoms: automatizuotos sistemos, nepaisant jų sudėtingumo, turi veikti pagal principą „valdo žmogus“. Tik žmonės priima galutinį sprendimą ir prisiima už jį atsakomybę.

1.5.

Dėl didėjančio automatizavimo namuose daugėja įsilaužimo galimybių programišiams. Būtina informuoti vartotojus apie šią riziką ir teikti paramą imantis saugumo priemonių, ypač tais atvejais, kai programišiai bando perimti išmaniųjų prietaisų kontrolę. EESRK ragina ES persvarstyti esamas saugumo nuostatas ir parengti griežtas saugumo taisykles bei jas pritaikyti prie naujų besikeičiančių technologijų siekiant apsaugoti piliečius jų namuose.

1.6.

EESRK palankiai vertina siekį gerinti kelių eismo saugą įdiegiant daugiau skaitmeninių technologijų automobiliuose, bet taip pat reiškia susirūpinimą dėl lėto šių patobulinimų diegimo tempo. Kad būtų paspartintas perėjimas prie labiau automatizuoto vairavimo, EESRK ragina sukurti ES skatinamųjų priemonių, kurios padėtų spręsti didelių išlaidų (reikia pirkti naujas transporto priemones) ir nepakankamo pagalbinių sistemų priėmimo (sudėtingumas, mokymo stoka) klausimus. EESRK mano, kad turi būti sukurta Europos strategija, kuri padėtų mūsų kelių transporto sistemą pritaikyti ir pakeisti taip, kad būtų galima sėkmingai naudoti visiškai autonomines transporto priemones užtikrinant šimtaprocentinę jų saugą.

1.7.

EESRK ragina, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias skaitmenines technologijas, pritaikyti ir peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Naujosios veido atpažinimo technologijos ypač kelia grėsmę mūsų privatumui. Kadangi šios technologijos tampa pigesnės ir lengvai pasiekiamos visiems, galiausiai gali būti taip, kad nebebus įmanoma anonimiškai eiti gatve ar apsipirkti. Grėsmė privatumui ir savarankiškumui yra dar didesnė, kai šios technologijos yra naudojamos profiliavimui arba įvertinimui. EESRK primygtinai pabrėžia, kad žmonės turėtų turėti teisę išlaikyti privatumą, taip pat ir viešosiose erdvėse. EESRK ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir susijusius reglamentus, atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi šios technologijos.

1.8.

Pavieniam profesionalių skaitmeninių įgūdžių neturinčiam vartotojui reikalinga tvirta parama naudojantis sudėtingomis skaitmeninėmis sistemomis – ar tai būtų buitiniai prietaisai, ar skaitmeninės platformos. Naudotojo vadovai gali būti labai ilgi, o leidimas naudotis tam tikrais duomenimis dažnai suteikiamas neapgalvotai. EESRK yra įsitikinęs, kad skaidrumo nepakanka, todėl siekiant padėti vartotojams reikalingas supaprastinimas ir standartizuotos procedūros visoje ES.

1.9.

Skaitmeninės platformos paprastomis priemonėmis gali lengvai aptikti, kas jomis naudojasi. Tai reiškia, kad siekiant apsaugoti privatumą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nepakanka, kai duomenys yra sąmoningai netinkamai naudojami be žmonių žinios. EESRK yra įsitikinęs, kad privatumas gali būti užtikrinamas tik dar labiau ribojant prieigą prie neskelbtinų duomenų, suteikiant galimybę jais naudotis tik ribotam patvirtintų asmenų skaičiui. Saugumo priemonės turi būti parengtos pagal aukščiausio lygio patikimiausius standartus, įskaitant reguliarų nepriklausomų ES institucijų vykdomą tikrinimą.

1.10.

EESRK yra susirūpinęs dė l to, kad naudojant biometrinėmis technologijomis grindžiamas stebėjimo sistemas gali kilti klaidingo klasifikavimo ir stigmatizavimo pavojus, kai asmenys automatiškai priskiriami tam tikroms kategorijoms, pavyzdžiui, teroristų, nusikaltėlių ar nepatikimų asmenų. Sistemos, automatiškai identifikuojančios ir klasifikuojančios žmones kaip įtartinus, jokiu būdu neturėtų veikti be glaudžios sąveikos su žmonėmis ir kruopštaus jų patikrinimo.

1.11.

Numatomas robotų naudojimas sveikatos priežiūros sektoriuje. Tačiau robotai yra prietaisai, kurie negali atkartoti empatinių gebėjimų ir abipusiškumo, susijusių su žmogiškais santykiais priežiūros srityje. Robotai gali sumenkinti žmogaus orumą, jei jie naudojami ne tam tikromis bazinėmis sąlygomis. Todėl priežiūrai skirti robotai turėtų būti naudojami tik užduotims, kurioms nereikia emocinio, artimo ar asmeninio dalyvavimo, atlikti.

1.12.

EESRK rekomenduoja, taikant objektyvius mokslinius metodus, optimizuoti ir įvertinti žmonių ir mašinų sąveiką, kai pramonėje, prekyboje ir paslaugų sektoriuje planuojama diegti naujas automatizavimo sistemas. Pagal mokslinius kognityvinės ergonomikos metodus galima objektyviai įvertinti psichologinius poreikius, kai dirbama su naujomis techninės pagalbos sistemomis. Kad būtų galima įvertinti naudotojų sąsajas, derinamos skirtingos mokslinių tyrimų disciplinos, kaip antai psichologija ir ergonomika. EESRK yra įsitikinęs, kad skaitmeninimo sėkmė bus ilgalaikė tik tuo atveju, jeigu skaitmeninimas bus orientuotas į žmogų.

1.13.

EESRK ragina įvertinti regioninės plėtros skirtumus, galimos socialinės nelygybės mastą bei jos galimą poveikį ES vientisumui dėl nevienodų galimybių naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis ir įgūdžių trūkumo.

2. Įžanga

2.1.

Ankstesnėse nuomonėse (1) EESRK palankiai įvertino tai, kad Europos Komisija parengė Skaitmeninės Europos programą, kurioje pabrėžiamas ketinimas padaryti Europą skaitmeninimo lydere ir padidinti jos ekonominę galią bei konkurencingumą pasauliniu mastu, sudarant sąlygas skaitmeninei bendrajai rinkai virsti realybe ir užtikrinti, kad skaitmeninė transformacija vyktų visiems Europos piliečiams palankiu būdu.

2.2.

Šiuo metu vykstanti skaitmeninė revoliucija pakeitė visuomenę ir ateityje ją keis dar labiau. Šie pokyčiai yra susiję su ekonomika ir darbo vietomis ir suteikia ilgalaikės naudos tiek ekonomikos augimui, tiek ir gyvenimo kokybei, darydama poveikį visiems sektoriams, keisdama tai, kaip gyvename, dirbame ir bendraujame. EESRK aiškiai išreiškė savo nuomonę (2), kad žmonių vykdomos transformacijos turėtų būti naudingos visiems. Todėl Komitetas palankiai vertina visus politinius ir pilietinės visuomenės veiksmus, kurie padeda Europos piliečiams. Šioje nuomonėje daugiausiai dėmesio skiriama piliečių – darbuotojų, darbdavių ar apskritai vartotojų – poreikiams ir susirūpinimą keliantiems klausimams. Joje nurodomos sritys, kuriose pilietinės visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus iniciatyviai formuojant perėjimą prie skaitmeninių technologijų, kad jis būtų sėkmingas.

2.3.

2.4.

Naujas skaitmenines prietaikas propaguoja daugelis entuziastų pramonės srityje, laboratorijose ir universitetuose, o ne tik, kaip galvoja dauguma žmonių, tokie interneto milžinai kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ar „Microsoft“. Šiam entuziazmui pritaria daug visuomenės narių; vis dėlto yra reikšminga mažuma žmonių, kurie yra skeptiškai nusiteikę arba jaučia nerimą dėl grėsmių jų privatumui, savarankiškumui, saugumui ir t. t., galbūt dėl to, kad jiems trūksta žinių ar kyla baimė dėl ateities. Perėjimą prie skaitmeninių technologijų lemia ne tik technologijos. Piliečių ir visuomenės poreikiai ir pageidavimai, taip pat jų teisės, turėtų daryti lemiamą poveikį tolesnei technologijų raidai. Užtikrinant sėkmingą perėjimą prie skaitmeninių technologijų, žmonių įtraukimas į kūrimo ir sprendimų priėmimo procesus yra akivaizdus iššūkis visiems, visų pirma pilietinei visuomenei. Tai taip pat reiškia, kad turėtų būti užtikrintos galimybės naudotis saugiu ir įperkamu interneto ryšiu, siekiant išvengti diskriminacijos ir atskirties.

3. Perėjimo prie skaitmeninių technologijų greitis

3.1.

Skaitmeninė revoliucija – tai perėjimas nuo mechaninių ir analoginių elektroninių technologijų prie skaitmeninės elektronikos, kuris vyko maždaug tarp praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos ir aštuntojo dešimtmečio pabaigos, kai buvo pradėti naudoti ir paplito skaitmeniniai centriniai kompiuteriai ir asmeniniai kompiuteriai. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje skaitmeninės technologijos plačiai paplito daugelyje sričių. Dabar planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų naudojimas beveik lenkia asmeninių kompiuterių naudojimą.

3.2.

1991 m., kai žiniatinklis tapo pasiekiamas visuomenei, buvo sukurta nauja infrastruktūra, kurioje tapo įmanoma sujungti skaitmeninius prietaisus, kuriant naujas funkcijas, smarkiai viršijančias atskiro skaitmeninio prietaiso funkcijas. Šių technologijų derinys iš esmės pakeitė mūsų bendravimo, darbo ir užsiėmimo verslu būdus. Skaitmeninės platformos suteikė galimybių atsirasti visiškai kitokiems veiklos būdams – „Airbnb“, „Uber“, „Amazon“ir daugelis kitų panašių įmonių per kelerius metus tapo reikšmingais ekonominiais subjektais.

3.3.

Atrodo, tolesniam skaitmeninimui nėra ribų. Vis labiau naudojantis išmaniaisiais jutikliais, tampa įmanoma skaityti ir apdoroti duomenis (padėties, judesio, aplinkos duomenis, biologinius duomenis, cheminius duomenis), susijusius su bet kokiais objektais (daiktų internetas). Iš esmės jutiklių skaičius yra neribotas, todėl teoriškai įmanoma sukurti skaitmeninį visos mūsų fizinės aplinkos žemėlapį. Ateityje spartusis plačiajuostis ryšys (5G) leis reaguoti į jutiklių duomenis realiuoju laiku.

3.4.

Didelius duomenų, gautų iš jutiklių ir platformų, kiekius (didieji duomenys) apdoros tam tikrais algoritmais grindžiamos kompiuterių programos. Programuotojai galės arba siaurai apibrėžti šiuos algoritmus, arba dinamiškai juos generuoti naudodami įvesties duomenų rinkinius (mašinų mokymasis arba dirbtinis intelektas (DI). Ypač iš DI daugelis tikisi reikšmingų technologinių proveržių (3). Klausimas, kokiu mastu leisime mašinoms priimti (moralinį poveikį turinčius) sprendimus, yra nepaprastai svarbus ir tam būtina socialinė ir politinė kontrolė. Jau dabar yra didelis poreikis tam tikrose srityse (pavyzdžiui, finansinių paslaugų technologijų) įdiegti automatinių kompiuterinių sistemų apribojimus, nes dideliu mastu prarandama kontrolė ir trūksta skaidrumo.

3.5.

Visuomenėje skaitmeninimas vyksta labai sparčiai. Kaip rodo bandomieji projektai arba į rinką jau patenkantys produktai, viešosios organizacijos ir įmonės pradeda taikyti daug naujų metodų. Šie nauji produktai, priklausomai nuo sektoriaus, į rinką gali skverbtis išties labai skirtingai. Ir atvirkščiai, tam tikrose srityse tai gali vykti lėtai, kai technologijos vertinamos itin apdariai, kaip aprašyta tolesniuose punktuose.

3.6.

Tipinis daiktų interneto, kurį visuomenė priima ribotai, pavyzdys yra namų automatizavimas arba išmaniųjų namų sistemos, skirtos valdyti apšvietimą, šildymą, pramogų prietaisus ar įrenginius, buitinius prietaisus ir t. t. Patekimo kontrolės ir signalizacijos sistemos su saugumo kameromis gali nusiųsti filmuotą medžiagą. Namų automatizavimo sistemoms nepakanka techninių standartų, todėl sunku kurti skirtingiems objektams skirtas nuosekliai veikiančias taikomąsias programas. Tam gali prireikti ir aukšto lygio įgūdžių bei nuolatinio atnaujinimo. Kitas sunkumas yra tas, kad dauguma namų yra bendra aplinka, kuria dalijamasi su žmonėmis, turinčiais skirtingų pomėgių, įgūdžių ir gebėjimų (pavyzdžiui, su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir svečiais). Daug paprasčiau gyventi išmaniuose namuose, kuriuose valdomas vieno asmens gyvenimas.

3.7.

Naudojantis išmaniaisiais automobilių jutikliais sudaromos sąlygos susietajam ir automatizuotam judumui, nes siūloma daugybė naujų funkcijų siekiant didesnio patogumo ir saugumo, o galiausiai, perėjus prie visiško automatizavimo – aukščiausio lygio saugumo kelių transporto sektoriuje (4). Automatizuoto vairavimo technologija yra gana brandi, tačiau dėl keleto priežasčių platus jos naudojimas populiarėja lėtai. Pirma, aukšto lygio pagalbinis vairavimas įmanomas tik naujuose automobiliuose, kuriuose jutikliai ir centriniai kompiuterių blokai yra neatsiejama transporto priemonės dalis. Šių priemonių kaina asmenims ir visuomenei yra kliūtis įsiskverbti į rinką. Antra, didėjant pagalbinių sistemų skaičiui, vairuoti automobilį gali pasidaryti gerokai sunkiau, todėl visuomenė jas priima ribotai. Trečia, reikalavimas, kad visiškai autonominės transporto priemonės būtų 100 % saugios, yra didelė kliūtis, nes autonominės transporto priemonės važinėja tais pačiais keliais kaip ir įprasti automobiliai ir kiti kelių eismo dalyviai. Visiškai automatinės transporto priemonės apskritai yra iššūkis, nes dėl jų reikia iš esmės pertvarkyti kelių sistemą.

3.8.

„Google“ir „Facebook“jau intensyviai ir sėkmingai naudoja DI, siekdami optimizuoti rodomą informaciją ir reklamą. Tačiau yra dar daug kitų sričių, kuriose gali būti ir bus naudojamas DI, teikiantis didžiulę pagalbą kognityviajame darbe, pavyzdžiui, žiniomis grindžiamose profesijose. Tačiau, kaip neseniai buvo pastebėta, kai kurios šios sritys vystosi lėčiau nei tikėtasi dėl esminės problemos: „DI apribojamas ne dėl technologijų (kompiuterių galios), bet dėl iš esmės nepakankamo mūsų suvokimo, kaip konkrečiai žmonės mokosi ir mąsto“. Nestandartinis mąstymas ir rėmimasis gyvenimo patirtimi vis dar yra žmonių privilegija.

3.9.

Keletui pradininkų labai sėkmingai pavyko viešąsias paslaugas paversti lanksčiais e. sprendimais. Pavyzdžiui, Estijoje daugelis paslaugų, kaip antai e. Vyriausybė, e. mokesčiai, e. sveikata ar e. balsavimas, yra vertinamos palankiai, jomis plačiai naudojamasi ir, daugelio nuomone, jas reikėtų įdiegti visose ES šalyse, pageidautina, taikant vienodus standartus sąveikumui užtikrinti. Tik turėdami ES masto strategiją ir tinkamai finansuojamus projektus galime įveikti kliūtis, kylančias dėl esamų didelių regionų, institucijų bei kultūrų skirtumų, ir užtikrinti reikalingą subsidiarumą, o ne centralizuotą valdymą.

4. Susirūpinimą keliantys veiksniai ir rekomendacijos

4.1. 2017 m. Europos Komisija paskelbė Eurobarometro tyrimą (5), kurio duomenimis, 76 % žmonių, kasdien besinaudojančių internetu, teigia, kad šios technologijos daro teigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei, tačiau 38 % žmonių niekada nesinaudoja internetu. Pastaroji procentinė dalis gali būti tokia dėl to, kad nepakanka skaitmeninių įgūdžių, tačiau yra nemažai žmonių, kurie turi įgūdžių, tačiau turi rimtų abejonių dėl naudojimosi internetu ir todėl dvejoja, ar verta pasekti kitų rodomu pavyzdžiu. Į šią poziciją reikia deramai atsižvelgti ir ją rimtai įvertinti. Susirūpinta visų pirma dėl savarankiškumo, atsakomybės, saugumo, žmogaus orumo, privatumo ir darbo sąlygų, kaip paaiškinta toliau.

4.2. Savarankiškumas

4.2.1.

Kalbame apie paternalizmą, jei kažkas dedasi žinąs geriau už kitus, ko jiems reikia. Kalbant apie technologijų paternalizmą, paternalizmas „deleguojamas“technologijoms. Paternalizmas gali būti paremtas įtikinimais arba priverstinis. Gera įtikinama technologija turėtų apimti mokymą, o ne manipuliavimą, ir, siekiant užtikrinti žmonių savarankiškumą, ji turėtų atitikti laisvo žmogaus pasirinkimo reikalavimą. Skaitmeninimas atveria daugybę naujų galimybių ir leidžia žmonėms pasirinkti geresnį gyvenimą precedento neturinčiu būdu. Antra vertus, juo labiau skaitmeninimas vyrauja mūsų gyvenime, juo labiau mumis galima manipuliuoti. Taip sumenkinamas mūsų savarankiškumas tokiose srityse kaip vairavimas, maisto pasirinkimas, rūpinimasis savo sveikata, namų šildymas, rūkymas, alkoholio vartojimas, asmeninių finansų valdymas ir, kaip rodo neseni įvykiai, net rinkimai, kurie manipuliuojant gali kelti grėsmę demokratijai. EESRK ragina parengti, pritaikyti ir taikyti skaidrias taisykles, o prireikus – ir griežtas teisines priemones šioms sparčiai tobulėjančioms technologijoms.

4.2.2.

Kinija yra ryškiausias pavyzdys, kaip perdėtas skaitmeninių technologijų naudojimas gali daryti įtaką žmonėms. Kinijos Vyriausybė registruoja kiekvieno piliečio duomenis, kuriais remiantis galima nuspręsti, ar žmogus atitinka reikalavimus paskolai, vizai ar darbui gauti. Tai visiškai skiriasi nuo Europos vertybių ir teisių (duomenų apsaugos, privatumo, socialinės apsaugos, tvarumo).

4.2.3.

Pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau nori grįžti prie analoginio gyvenimo, bent jau tam tikrą laiko dalį. Rengiamos poilsio stovyklos, kuriose suaugusieji savaitgaliui atsijungia nuo technologijų tinklų, arba žmonės būna nepasiekiami, kad galėtų skirti dėmesį vaikams, šeimoms ir draugams, t. y. be telefonų. Dabar stabiliai paklausūs yra tokie analoginiais laikomi dalykai kaip knygos, be kompiuterių kuriama muzika, vinilinės plokštelės, popierius, rašikliai ir kt., nors yra ir skaitmeninių atitikmenų. Yra žinoma, kad keletas aukšto lygio įmonių vadovų retsykiais užblokuoja savo e. laiškų srautus. Tai reiškia, kad iš jų elektroninio pašto dėžutės ištrinami visi patenkantys elektroniniai laiškai arba dėžutė apskritai panaikinama tam, kad būtų galimybė pailsėti nuo plūstančių elektroninių žinučių. EESRK mano, kad perėjimui prie skaitmeninių technologijų taip pat reikalinga ši atsvara, kad jis būtų sėkmingas ir priimtinas visiems, ir perspėja dėl pernelyg didelio spaudimo pakeisti analogines technologijas.

4.3. Atsakomybė

Principu „žmogus nedalyvauja“daroma nuoroda į visišką automatizavimą, kai sprendimą be žmogaus įsikišimo priima sistema. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie žinių sistemas, kurios medicinines diagnozes nustato vadovaudamosi dideliu informacijos kiekiu, arba karinius robotus, kurie, naudodamiesi iš įvairių šaltinių gauta informacija, priima sprendimus dėl gyvenimo arba mirties. Labai svarbus dažnai užduodamas klausimas: kokiu mastu etiškai priimtina (moralinį poveikį turinčių) sprendimų priėmimą perduoti DI pagrįstoms sistemoms? EESRK jau yra aiškiai išreiškęs savo nuomonę šiuo klausimu (6): sąvokos „atsakomybė“ir „moralė“išimtinai susietos su žmonėmis, todėl tam tikros psichologinės ar asmens savybės negali būti priskiriamos robotams. Automatizuotos sistemos, neatsižvelgiant į jų sudėtingumą, turi veikti laikantis principo „valdo žmogus“. Tik žmonės priima galutinį sprendimą ir prisiima už jį atsakomybę.

4.4. Saugumas ir vartotojai

4.4.1.

Naudojant populiarius naujus prietaisus mūsų namai tampa ne tik išmanesni, bet ir pažeidžiamesni. Kai vis daugiau mūsų naudojamų prietaisų – išmanieji televizoriai, internetinės vaizdo kameros, žaidimų konsolės, išmanieji laikrodžiai – prijungiami prie interneto, labai svarbu turėti gerą namų tinklo apsaugos planą. Išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimi prietaisai yra išmaniųjų telefonų plėtiniai, kuriais naudojantis galima nedelsiant prisijungti prie galingos programinės įrangos, elektroninio pašto, tekstinių pranešimų ir saityno. Jie ne tik išgauna programišiams vertingą informaciją, bet taip pat gali perimti išmaniųjų prietaisų valdymą. Saugumo tyrinėtojai pademonstravo, kaip paprasta įsilaužti į žaislinę lėlę „Cayla“, net įsibrauti į insulino pompos valdymą arba sekti išmanųjį laikrodį segintį asmenį. Vartotojai turi būti informuojami apie šiuos pavojus. EESRK ragina ES persvarstyti esamas saugumo nuostatas ir parengti griežtas saugumo taisykles bei jas pritaikyti prie naujų besikeičiančių technologijų, siekiant apsaugoti piliečius jų namuose.

4.4.2.

Biometrinių technologijų naudojimas (veido atpažinimo, pirštų atspaudų, rainelės nuskaitymo) yra puiku, jei sistema veikia tinkamai. Tačiau kai sistema klaidingai atpažįsta žmogų kaip įtartiną, dažnai klaidas ištaisyti labai sunku. Naudojant biometrines technologijas gali iškilti klaidingo klasifikavimo ir stigmatizavimo pavojus, kai asmenys automatiškai priskiriami tam tikroms kategorijoms, kaip antai teroristų, nusikaltėlių ar nepatikimų asmenų. Dėl to gali būti panaikinta nekaltumo prezumpcija. Taip pat panašu, kad biometrinės technologijos negali būti taikomos visiems. Pavyzdžiui, negalima nuskaityti 2 % žmonių pirštų atspaudų, nes jie yra vyresnio amžiaus, dėl tam tikrų jų profesijų arba dėl jų chemoterapinio gydymo. Mūsų visuomenėje naudojamos skaitmeninės sistemos turi būti sukurtos taip, kad žmonės, neatitinkantys tam tikrų įprastų kriterijų, nebūtų atskiriami ar diskriminuojami. Sistemos, automatiškai klasifikuojančios žmones kaip įtartinus, niekada neturėtų veikti be glaudžios sąveikos su žmonėmis ir kruopštaus jų patikrinimo.

4.4.3.

Didelė problema yra tapatybės klastojimas. Tapatybės klastojimas – tyčinis netikrų identifikatorių įgijimas, priskyrimas, turėjimas ar kūrimas, neteisėtas elgesys ar ketinimas veikti neteisėtai. Mūsų visuomenėje būtina užtikrinti pakankamą teisinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo tapatybės klastojimo.

4.5. Žmogaus orumas

4.5.1.

Robotų naudojimas sveikatos priežiūros sektoriuje yra susirūpinimą keliantis klausimas. Robotai yra prietaisai, kurie negali atkartoti empatinių gebėjimų ir abipusiškumo, susijusio su žmogiškais santykiais priežiūros srityje. Todėl priežiūrai skirti robotai turėtų būti naudojami tik užduotims, kurioms nereikia emocinio, artimo ar asmeninio dalyvavimo, atlikti. Robotai gali sumenkinti žmogaus orumą, jei jie yra naudojami ne tam tikromis bazinėmis sąlygomis.

4.6. Privatumas

4.6.1.

Veido atpažinimas – technologija, kai žmogaus veido profilis palyginamas su duomenų baze tam, kad būtų nustatyta, ar nuskenuotas asmuo yra toje duomenų bazėje. Ji naudojama policijos tyrimuose ar viešosiose erdvėse įtaisytose apsaugos kamerose, šios technologijos naudojimas reglamentuojamas įstatymų. Tokia ypač konfidenciali informacija turi būti patikimai saugoma. Tačiau veido atpažinimo technologija taps pigesnė ir lengvai pasiekiama visiems, ją bus galima naudoti bet kurioje parduotuvėje, įmonėje ar net privatiems tikslams. Esama bandymų naudoti šiuos būdus net ir jausmų atpažinimui. Baiminamasi, kad galiausiai gali būti taip, kad dėl veido atpažinimo technologijos nebebus įmanoma anonimiškai eiti gatve ar apsipirkti. EESRK reikalauja, kad žmonės turėtų teisę išlaikyti privatumą ir viešosiose erdvėse. Apskritai turi būti uždrausta atpažinti vaizdo kameromis, jei žmonės nežino, kad yra stebimi.

4.6.2.

Nors „didžiojo brolio“scenarijus, kai visus seka Vyriausybė, jau yra gerai žinomas, „mažojo brolio“scenarijus, kai asmenys ar mažos įmonės seka vieni kitus, tampa vis labiau įmanomas. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti išmaniaisiais akiniais siekiant įrašyti ir gauti duomenų apie pašnekovą ar lankytoją. Toliau vystantis pažangioms ir įperkamoms technologijoms, atsiras kitų elektroninių sekimo prietaisų. EESRK pabrėžia, kad be Bendrojo duomenų apsaugos reglamento turime parengti aiškias ir griežtas taisykles žmonių privatumui užtikrinti.

4.6.3.

Vis labiau automatizuojant namus, privačiais laikomi namai tampa vis labiau perregimi. Skirtumas tarp namų ir išorinio pasaulio nyksta, nes sienos nebeapsaugo nuo smalsių akių. Pramogų prietaisai, signalizavimo sistemos su apsaugos kameromis ir centrinio valdymo sistemos (staliniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, išmanieji garsiakalbiai) – galimybė įsilaužti programišiams. EESRK ragina ES imtis koordinuotų veiksmų siekiant informuoti vartotojus apie šiuos pavojus ir teikti paramą imantis saugumo priemonių.

4.6.4.

Vienas skaitmeninių sistemų pavojų – jų sudėtingumas. Visų pirma, pavieniam profesionalių skaitmeninių įgūdžių neturinčiam vartotojui reikalinga tvirta parama. Pavyzdžiui, skaitmeninės įrangos naudotojo vadovai gali būti labai ilgi. Juose naudotojas paprastai įspėjamas apie privatumo problemas, tačiau leidimas naudotis tam tikrais duomenimis dažnai suteikiamas neapgalvotai, nes žmonės nesupranta viso vadovo arba dažnai kenčia nuo vadinamojo sutikimo nuovargio, atsirandančio dėl daugybės kartų, kuomet jie turi suteikti leidimą naudoti jų duomenis juos fiksuojantiems prietaisams. Dėl to kyla klausimas, kam šiame procese tenka atsakomybė. EESRK ragina siekti supaprastinimo ir siūlo nustatyti ES standartines procedūras arba standartinius dokumentų rinkinius privatumo klausimais, kurie būtų lengvai suprantami visiems.

4.6.5.

Privatumo problema iškyla ir skaitmeninėse platformose. Platformos paprastomis priemonėmis gali lengvai aptikti, kas jomis naudojasi. Pavyzdžiui, „Uber“darbuotojai naudojosi bendrovės priemone „God View“, kad galėtų stebėti politikus, garsenybes ir kitus; iškėlus teismo bylą tai buvo sustabdyta. Tačiau technologijos vis dar fiksuoja stebėjimo ir jungimosi duomenis. EESRK yra įsitikinęs, kad privatumas gali būti užtikrinamas tik taikant papildomas priemones – ribojant prieigą prie neskelbtinų duomenų, suteikiant galimybę jais naudotis tik ribotam patvirtintų asmenų skaičiui. Šios saugumo priemonės turi būti parengtos pagal aukščiausio lygio patikimiausius standartus, įskaitant reguliarų nepriklausomų ES institucijų vykdomą tikrinimą.

4.7. Darbas ateityje

4.7.1.

Skaitmeniniame amžiuje darbas ir toliau bus pagrindinis pajamų šaltinis. Įsidarbinimo galimybės iš darbdavio perspektyvos ir gebėjimas dirbti darbuotojo požiūriu yra dvi to paties skaitmeninės transformacijos medalio pusės. Darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie naujų užduočių prilygsta galimybei darbą skaitmeninių technologijų pagalba pritaikyti individualiems darbo reikalavimams. Kadangi riba tarp darbo siekiant užsidirbti pinigų ir darbo asmeniniais tikslais vis labiau nyksta, visų pirma socialiniams partneriams iškyla sunkumų rasti ir nustatyti naujus kriterijus sąžiningam individualių darbo rezultatų įvertinimui. Norint numatyti skaitmenines permainas reikia įtraukti darbuotojus juos informuojant, konsultuojant ir jiems dalyvaujant. Socialinė apsauga, visuotinės svarbos viešosios paslaugos ir ekologiškų pragyvenimo šaltinių užtikrinimas tebėra būtinos išankstinės sąlygos ateities darbo visuomenei skaitmeninės transformacijos srityje.

4.7.2.

Darbo ateičiai didelės įtakos turės automatizavimas ir robotai. Pavyzdžiui, autonominės transporto sistemos (angl. DTS) jau įprastos pervežant medžiagas sandėliuose. Robotai taip pat gali pakeisti žmones, dirbančius monotonišką, sunkų ar pavojingą darbą, o nauja vadinamųjų pažangiųjų paramos robotų karta gali tapti fiziniais darbuotojų partneriais, ypač naudingais fizinę negalią turintiems žmonėms. Dabartiniai robotai dažniausiai pakeičia žmones, dirbančius fizinį darbą, bet DI naudojantys robotai atliks ir intelektinį darbą. Bus daromas poveikis daugeliui profesijų, nes robotai perima tam tikras užduotis arba, kaip matėme per pastaruosius dešimtmečius, net visiškai pakeičia dirbančius žmones. Numatoma, kad užimtumas visuose pramonės sektoriuose išliks stabilus iki 2022 m. Apžvelgiant didelių bendrovių veiklą netgi matyti, kad pakitus darbo pasidalijimui tarp žmonių ir mašinų buvo sukurta beveik dvigubai daugiau naujų darbo vietų ir funkcinių vaidmenų nei buvo prarasta. EESRK šiuos klausimus aptarė daugelyje nuomonių (7).

4.7.3.

Nevienoda prieiga prie naujų skaitmeninių technologijų ir įgūdžių trūkumas gali būti laipsniškai didėjančių regionų vystymosi skirtumų priežastis, daranti poveikį šių regionų ekonominei, kultūrinei ir atitinkamai socialinei plėtrai. EESRK ragina įvertinti galimos socialinės nelygybės mastą ir jos galimą poveikį ES vientisumui.

4.7.4.

Darbuotojai, dirbantys su automatizuotomis sistemomis arba dideliu informacijos kiekiu, gali susidurti su tam tikromis problemomis. Jie turi atlikti sudėtingas užduotis, kurioms reikia daug informacijos. Pavyzdžiui, virtualioji realybė pasitelkiama mokymo ir planavimo tikslais, o papildyta realybė naudojama vykdant techninės priežiūros projektus. EESRK rekomenduoja, taikant objektyvius mokslinius metodus, optimizuoti ir įvertinti žmonių ir mašinų sąveiką, kai pramonėje ir prekyboje planuojama diegti naujas automatizavimo sistemas.

4.7.5.

Kita vertus, darbdaviams kyla sunkumų, kai iš daugelio įvairių naujų technologijų reikia atsirinkti tinkamus skaitmeninius sprendimus. Svarbu sukurti tinkamas technologijų pagalbos sistemas bendrovių veiklai ir darbo procesams užtikrinti. Prieš pradedant diegti naujas technologijas, taip pat rekomenduojama nustatyti darbuotojų kompetenciją technologijų srityje ir prireikus surengti mokymus. Darbuotojų dalyvavimas diegiant naujas technologijas taip pat yra labai svarbus veiksnys.

4.7.6.

Kognityvinės ergonomikos mokslinių tyrimų sritis skaitmeninimo amžiuje išgyvena pakilimą. Pagal mokslinius kognityvinės ergonomikos metodus galima objektyviai įvertinti psichologinius poreikius, kai dirbama su naujomis techninės pagalbos sistemomis. Kad būtų galima įvertinti naudotojų sąsajas, derinamos skirtingos mokslinių tyrimų disciplinos, kaip antai psichologija ir ergonomika. Tikslas – optimalios darbo vietos sukūrimas ir visiems palanki padėtis. Tokios visiems palankios padėties atveju darbuotojai pasiekia optimalų pasitenkinimo darbu, gerovės ir sveikatos lygį ir užtikrina bendrovei optimalius ilgalaikius veiklos rezultatus ir našumą. EESRK rekomenduoja, kad tokie vertinimo metodai taptų standartiniais, nes yra naudingi ir darbuotojams, ir bendrovėms. Skaitmeninė transformacija turėtų būti stebima atliekant išsamų ir Europos lėšomis finansuojamą, į darbą orientuotą mokslinį tyrimą dėl „skaitmeninimo naudos deramam darbui“. EESRK įsitikinęs, kad skaitmeninimo sėkmė bus ilgalaikė tik tuo atveju, jei „Pramonė 4.0“sistemos bus kuriamos veiksmingai ir jos bus palankios darbuotojams.

2019 m. vasario 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 292.

(2) OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 237, 2018 7 6, p. 8; OL C 367, 2018 10 10, p. 15.

(3) OJ C 288, 2017 8 31, p. 1..

(4) OL C 62, 2019 2 15, p. 274.

(5) Specialusis Eurobarometro tyrimas Nr. 460, kurį atliko TNS Opinion and Social, 2017 m. kovo mėn.

(6) OJ C 288, 2017 8 31, p. 1..

(7) OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 237, 2018 7 6, p. 8; OL C 367, 2018 10 10, p. 15.