Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES bendri minimalūs nedarbo draudimo standartai – konkretus žingsnis veiksmingai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/05)

Pranešėjas

Oliver RÖPKE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 3 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	141/65/14

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime buvo iškilmingai paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis. Kad ramstis būtų gyvybingas, ES ir valstybės narės turi imtis konkrečių priemonių veiksmingam jo įgyvendinimui.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) daro nuorodą į Europos socialinių teisių ramsčio 13 principą dėl nedarbo draudimo išmokų. Juo remiantis, bedarbiai turi teisę į valstybinių užimtumo tarnybų teikiamą deramą paramą jiems (vėl) integruojantis į darbo rinką ir į pagrįstą laikotarpį mokamas tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Tokios išmokos neturėtų sulaikyti jų gavėjų kuo greičiau vėl įsidarbinti.

1.3.

Nedarbo draudimas – nepaisant skirtingo nacionalinio organizavimo – yra labai svarbi visų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų dalis. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad pagerinti valstybių narių nedarbo draudimo sistemų standartai paskatintų geresnį darbo rinkų veikimą ir kad valstybėms narėms, kuriose pagal nedarbo draudimo sistemą teikiama didesnė parama ir skiriama daugiau lėšų aktyviai darbo rinkos politikai ir priemonėms, geriau pavyksta bedarbius vėl tvariai integruoti į darbo rinką (1). Kartu EESRK pabrėžia svarbią tokių sistemų kaip automatinės stabilizavimo priemonės funkciją.

1.4.

Šiuo metu nedarbo draudimo išmokos valstybėse narėse labai skiriasi. EESRK atkreipia dėmesį į 2019 m. bendrą užimtumo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad pagrįstą laikotarpį mokamos adekvataus dydžio bedarbio pašalpos, kurias galėtų gauti visi darbuotojai, kartu su veiksmingomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis yra labai svarbios remiant darbo ieškančių asmenų judėjimą darbo rinkoje (2).

1.5.

EESRK patvirtina savo raginimą numatyti aukštus užimtumo ir socialinius standartus (3), todėl rekomenduoja nustatyti su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. Reikėtų nustatyti siektiną grynąją pakeitimo normą, teisės gauti pašalpą laikotarpį ir išmokos gavėjų rodiklį. Be to, EESRK rekomenduoja nustatyti tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo tikslus.

1.6.

Pirmiausia reikėtų per Europos semestrą vykdomo lyginamojo indekso procese nustatyti ir stebėti su nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. EESRK pakartoja savo rekomendaciją, kad Europos socialinių teisių ramstis taip pat turėtų daryti poveikį ES ekonomikos valdymui (4). EESRK nuomone, įgyvendinant Europos semestrą konkrečioms valstybėms narėms skirtose rekomendacijose turėtų būti numatyti konkretūs tikslai, susiję su grynąja pakeitimo norma, teisės gauti pašalpą laikotarpiu ir nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliu, taip pat su tolesniu mokymusi ir aktyvumo skatinimu. Konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas rengia Komisija, Taryba dėl jų priima sprendimą, o Europos Vadovų Taryba jas patvirtina.

1.7.

Konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindas turėtų būti integruotos gairės (5). Remiantis 2018 m. užimtumo gairių, kurios yra taikomos ir 2019 m. (6) , 7 gaire (7), valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagrįstą laikotarpį bedarbiams būtų mokamos tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokos, atitinkančios jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles.

1.8.

Europos socialinių teisių ramstį papildo socialinių rodiklių suvestinė, skirta stebėti ramsčio įgyvendinimą sekant tendencijas ir pažangą valstybėse narėse ir į jas atsižvelgiant Europos semestre. EESRK rekomenduoja ateityje pagal socialinių rodiklių suvestinę stebėti ir nedarbo draudimo išmokas. Be to, jis rekomenduoja vykdyti nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesą, kuris papildytų socialinių rodiklių suvestinę. Todėl EESRK ypač palankiai vertina dabartines su nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesu susijusias Komisijos pastangas, tačiau jas reikėtų sustiprinti ir susieti su ilgalaikiu stebėsenos procesu.

1.9.

Siūlomu nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesu siekiama didinti valstybių narių socialinę konvergenciją ir gerinti darbo rinkų veikimą. Lyginamojo indekso procesas turi remtis esamos padėties analize, nieko nepraleidžiant ir negražinant. Šis procesas negali apsiriboti stebėsena ir vertinimu. Analizuojant geriausių rezultatų pasiekusias šalis valstybės narės turi viena iš kitos mokytis (lyginamasis mokymasis) ir atlikti patobulinimus (lyginamieji veiksmai).

1.10.

Nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesas turėtų vykti vadovaujant Komisijai, o lyginamuosius standartus reikėtų nustatyti nuolat ir aktyviai įtraukiant socialinius partnerius.

1.11.

Socialiniai tikslai laikui bėgant turi paskatinti socialinę konvergenciją. Žmonės turi žinoti, kad Europos socialinių teisių ramsčio principai yra ne tik popieriuje, bet ir konkrečiai įgyvendinami ir palaipsniui gerina žmonių gyvenimą.

1.12.

EESRK rekomenduoja atidžiai stebėti ir įvertinti lyginamojo indekso proceso rezultatus. Jei siekiant norimo poveikio daroma pažanga yra nepakankama, reikėtų įdiegti teisiškai privalomą priemonę, kad būtų galima paremti ir papildyti valstybių narių pastangas atnaujinti nedarbo draudimo sistemas. Be Tarybos rekomendacijos, kuri būtų gairė valstybėms narėms, EESRK rekomenduoja remiantis SESV 153 straipsniu priimti direktyvą dėl valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomų teisiškai privalomų minimalių standartų. Joje turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu. EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus.

1.13.

Teisiškai privalomi minimalūs standartai būtų taikomi palaipsniui. Reikėtų nustatyti pakankamą terminą, kad visos valstybės narės galėtų pasiekti bendrus standartus.

1.14.

Kaip pabrėžiama SESV 153 straipsnyje, tai neturi didesniu mastu paveikti valstybių narių teisės nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų principus ir šių sistemų finansinės pusiausvyros. Šio principo turėtų būti laikomasi nepriklausomai nuo valstybėje narėje taikomos sistemos formos ar esmės. Valstybėms narėms nebūtų kliudoma naudotis Sutartyje numatyta teise išsaugoti arba nustatyti didesnės apsaugos (griežtesnes) priemones. Visų pirma reikia atsižvelgti į skirtingą nacionalinių draudimo sistemų organizavimą, socialinių partnerių įtraukimą ir finansavimą.

2. Pradinė padėtis ir nuomonės rengimo prielaidos

2.1.

Po 2008 m. prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės skausmingos patirties ir vėlesnių nestabilumo laikotarpių ekonomika vėl pradėjo augti ir nedarbo lygis mažėja. Tačiau dabartinis darbo rinkų atsigavimas nėra vienodas visose valstybėse narėse, regionuose ir gyventojų grupėse. Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į 2019 m. bendrą užimtumo ataskaitą (8).

2.2.

EESRK pritaria Tarybos nuomonei, kad valstybės narės ir ES turėtų šalinti socialines ekonomikos ir finansų krizės pasekmes ir siekti sukurti įtraukią visuomenę. Turėtų būti kovojama su nelygybe ir diskriminacija. Reikėtų visiems užtikrinti prieigą ir galimybes ir mažinti skurdą bei socialinę atskirtį, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimą (9).

2.3.

Pagal strategiją „Europa 2020“ ES užsibrėžė tikslą iki 2020 m. skurdo ir socialinę atskirties riziką patiriančių žmonių skaičių sumažinti 20 mln. Šis tikslas dar toli gražu nepasiektas. Nors nuo 2012 m. (kai beveik 25 % ES gyventojų grėsė skurdas ir socialinė atskirtis) padėtis nuolat gerėja, Europa vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais. 2018 m. beveik 22 % ES gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis (10).

2.4.

Nedarbo draudimas yra labai svarbi visų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų dalis. Jis užtikrina apsaugą darbuotojams netekus darbo ir saugo juos nuo skurdo. Kartu nedarbo draudimo išmokos yra automatinės stabilizavimo priemonės, kad bendrai išaugus nedarbo lygiui ne taip stipriai sumažėtų pajamos, taigi ir vartojimas. Be to, veiksmingos ir tinkamos nedarbo draudimo išmokos leidžia darbuotojams rasti jų lūkesčius ir kvalifikaciją atitinkantį darbą arba taikant aktyvią darbo rinkos politiką baigti persikvalifikavimo kursus.

2.5.

Pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse narėse dėl krizių valdymo politikos pablogėjo socialinė apsauga. Europos Sąjungoje vis dažniau lieka nepatenkinti daugelio žmonių socialiniai interesai ir reikalavimai. „Brexit’as“ pirmąkart pasuks Europos integraciją priešinga kryptimi. Šiuos pokyčius turėtume suvokti kaip įspėjimą. EESRK nuomone, kad ES būtų perspektyvi ir susigrąžintų žmonių pasitikėjimą, reikia stiprinti socialinį ES aspektą, kartu atremiant kitus šiandienos iššūkius, kaip antai klimato kaita ir skaitmeninimas. Tai pareikalaus ryžtingų visų lygmenų, įskaitant valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės veikėjus, veiksmų remiantis stabilia, tvaria ir įtraukia ekonomika (11).

2.6.

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija iškilmingai paskelbė Europos socialinių teisių ramstį. Kad jis būtų gyvybingas, ES ir valstybės narės turi imtis konkrečių priemonių veiksmingam jo įgyvendinimui. Naujai išrinkta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2019–2024 m. Europos Komisijos politinėse gairėse paskelbė visiško Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą. EESRK, pateikdamas savo pasiūlymą dėl tikslų, susijusių su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis, norėtų prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo.

2.7.

EESRK daro nuorodą į Europos socialinių teisių ramsčio 13 principą (nedarbo draudimo išmokos): bedarbiai turi teisę į valstybinių užimtumo tarnybų teikiamą aktyvumo skatinimo paramą jiems (vėl) integruojantis į darbo rinką ir į pagrįstą laikotarpį mokamas tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Tokios išmokos neturėtų sulaikyti jų gavėjų kuo greičiau vėl įsidarbinti.

2.8.

Šiuo atžvilgiu EESRK taip pat nurodo Europos socialinių teisių ramsčio 17 principą, pagal kurį neįgalieji turi teisę į finansinę paramą, kuria būtų užtikrinamas orus gyvenimas, ir į paslaugas, kurios jiems leistų dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Nustatant teisės į nedarbo draudimo išmoką laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad neįgaliesiems daug sunkiau ir ilgiau trunka rasti naują darbą arba perkvalifikavimo priemonę.

2.9.

Nedarbo draudimas yra labai svarbi visų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų dalis. Nacionalinės nedarbo draudimo sistemų nuostatos yra labai skirtingos tiek atsižvelgiant į teisę gauti išmoką, tiek ir į jos dydį, trukmę ir apskaičiavimo metodą. EESRK rekomenduoja įgyvendinant Europos semestrą nustatyti su nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis bendromis taisyklėmis ES lygmeniu būtina užtikrinti pagrindinę socialinę apsaugą (12). Jis rekomenduoja nuolat vertinti lyginamojo indekso procesą. Tarybos rekomendacija paskatintų ir pradėtų su bendrų minimalių standartų nustatymu susijusias diskusijas ir reformas valstybėse narėse ir sudarytų sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui šioje srityje.

2.10.

Jei siekiant norimo poveikio per tam tikrą laiką padaryta pažanga yra nepakankama, EESRK rekomenduoja remiantis SESV 153 straipsniu priimti direktyvą dėl valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomų teisiškai privalomų minimalių standartų. Joje turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu. EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus. Minimalūs reikalavimai neturi trukdyti valstybėms narėms nustatyti aukštesnių standartų (žr. Europos socialinių teisių ramsčio preambulės 16 punktą). Valstybėse narėse jau taikomi standartai neturi būti sumažinti. EESRK rekomenduoja nustatant valstybių narių minimalius nedarbo draudimo sistemų standartus atitinkamai taikyti išlygą dėl draudimo bloginti sąlygas (draudimas bloginti sąlygas dėl minimalių standartų nustatymo). Tokiu būdu atsižvelgiama į ES tikslą valstybėse narėse gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir palaikant jų gerėjimą jas suderinti (SESV 151 str.).

2.11.

Paramos bedarbiams atveju reikėtų atskirti socialinės apsaugos išmokas (draudimo išmokas) ir socialinę paramą. Draudimo išmokos paprastai grindžiamos įmokomis ir joms gauti būtinas nustatytos trukmės darbo laikotarpis. Socialinė parama yra nuo įmokų nepriklausanti ir iš mokesčių finansuojama parama, skirta paremti žmones, kurie patys negali savęs išlaikyti ir kurių atveju atliekama poreikių analizė. Šioje nuomonėje savo iniciatyva EESRK nagrinėja socialinio draudimo išmokas.

2.12.

Vykstant diskusijoms dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo Komisija siūlo sukurti euro zonai skirtą stabilizavimo funkciją (numatant galimybę dalyvauti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms), kuri leistų ateityje geriau reaguoti į asimetrinius sukrėtimus. Kaip galimą stabilizavimo funkciją Komisija įvardija Europos nedarbo perdraudimo sistemos, kuri veiktų kaip nacionalinių nedarbo sistemų perdraudimo fondas (13), sukūrimą. Šį daug ginčų sukėlusį fiskalinį pasiūlymą reikėtų aiškiai atsieti nuo šios nuomonės savo iniciatyva, kuri yra socialinės politikos pasiūlymas, skirtas stiprinti socialinį ES aspektą.

2.13.

Neseniai EESRK pasisakė už tai, kad būtų apsvarstyta galimybė nacionalinėse nedarbo sistemose taikyti ES minimalius standartus, kad, pavyzdžiui, bet kuris darbo ieškantis asmuo galėtų pasinaudoti finansine parama (14). Būtent šis raginimas nagrinėjamas šioje nuomonėje.

3. Bendrosios nuostatos

3.1.

Remiantis 2018 m. užimtumo gairių, kurios taikomos ir 2019 m. (15), 7 gaire (16), valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pagrįstą laikotarpį būtų mokamos tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokos, atitinkančios jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Šia rekomendacija užimtumo gairėse atsižvelgiama į Europos socialinių teisių ramstį.

3.2.

Skurdą ir socialinę atskirtį arba jų riziką patiriančių žmonių skaičiaus mažinimas yra vienas iš penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir vienas iš 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų. Socialinių rodiklių suvestinė, kurios įvedimas susijęs su Europos socialinių teisių ramsčiu, taip pat padeda stebėti su skurdą arba socialinę atskirtį ar šią riziką patiriančiais asmenimis susijusias tendencijas ir daromą pažangą valstybėse narėse.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos nustatytą faktą, kad teisės gauti nedarbo draudimo išmoką laikotarpis turi tiesioginio poveikio bedarbiams kylančiai skurdo rizikai. Valstybėms narėms, kuriose pagal nedarbo draudimo sistemą teikiama didesnė parama ir skiriama daugiau lėšų aktyviai darbo rinkos politikai ir priemonėms, geriau pavyksta bedarbius vėl tvariai integruoti į darbo rinką (17). Tarp valstybių narių pastebimi didžiuliai skirtumai. Maksimali bedarbio pašalpų mokėjimo trukmė siekia nuo 90 dienų Vengrijoje iki neterminuoto laikotarpio Belgijoje (18).

3.4.

EESRK nuomone, socialinio draudimo išmokos turi būti tokios, kad kylant rizikai, pavyzdžiui, nedarbo, būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis. Todėl nedarbo draudimo išmokos dydis, t. y. grynoji pakeitimo norma, turi būti tinkama. Čia taip pat pastebimi dideli skirtumai ES. Grynoji pakeitimo norma darbuotojo, turinčio nedidelį (vienerių metų) stažą ir gavusio mažą atlyginimą, atveju siekia nuo mažiau kaip 20 % (pavyzdžiui, Vengrijoje) iki maždaug 90 % (pavyzdžiui, Liuksemburge) paskutinio (grynojo) darbo užmokesčio (19).

3.5.

Bedarbių, gaunančių nedarbo draudimo išmokas, skaičius, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išreiškiamas nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliu (išmokos gavėjų dalis). Nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklis nurodomas atitinkamai pagal tam tikrą nedarbo trukmę (pvz., bedarbių, kurie praėjus vieneriems nedarbo metams gauna išmoką, dalis). Vėlgi ir čia esama didelių skirtumų tarp valstybių narių. Nedarbo draudimo išmoką gaunančių trumpalaikių bedarbių (asmenų, kurie trumpiau nei metus neturi darbo) dalis vidutiniškai sudaro tik trečdalį darbo neturinčių asmenų. Apie 63 % siekiantis Vokietijos nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklis yra aukščiausias. O štai Maltoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklis gerokai mažesnis nei 15 % (20)

3.6.

Žemą nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklį valstybėje narėje gali lemti įvairios priežastys. Viena iš priežasčių yra jaunimo nedarbas. Jauni bedarbiai, kuriems nepavyksta rasti darbo, dėl trūkstamo darbo laikotarpio dažnai negali įgyti teisės gauti išmoką. Todėl daugeliu atvejų darbo neturintys jaunuoliai išmokos negauna.

3.7.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra labai svarbus. Jiems turi būti teikiama kuo didesnė parama, kad jie galėtų kuo greičiau integruotis į darbo rinką.

3.8.

Nedarbo trukmė taip pat daro poveikį nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliui. Nedarbo draudimo išmoką gaunančių trumpalaikių bedarbių rodiklis ES vidutiniškai siekia apie trečdalį, tačiau ilgalaikių bedarbių atveju jis yra mažesnis, nes teisės gauti nedarbo draudimo išmoką laikotarpis daugumoje valstybių narių yra ribotas. EESRK rekomenduoja nustatyti siektiną nedarbo draudimo išmoką gaunančių trumpalaikių bedarbių (trumpiau nei metus darbo neturinčių asmenų) rodiklį.

3.9.

Dar viena žemo nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklio priežastis yra naujos užimtumo formos ir netipiniai bei mažų garantijų darbo santykiai, kurie apsunkina teisės į išmoką įgijimą. Atsižvelgdamas į politinį Tarybos susitarimą dėl rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, EESRK pasisako už visapusišką pagal naujas veiklos formas dirbančių darbuotojų su socialiniu draudimu susijusių teisių pripažinimo problemų sprendimą (21).

3.10.

Remiantis Europos socialinių teisių ramsčio 1 principu, kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje. Todėl EESRK remia tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo tikslus ir pakartoja savo nuomonę, kad ES darbotvarkėje turėtų būti užtikrinta visų žmonių teisė į mokymąsi visą gyvenimą (22).

3.11.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad pagerinti valstybių narių nedarbo draudimo sistemų standartai paskatintų geresnį darbo rinkų veikimą. Žemi standartai nebūtinai reiškia mažesnes valstybės išlaidas, nes bedarbiai, kurie negauna nedarbo draudimo išmokų, daugeliu atvejų gauna valstybės paramą kita forma (pavyzdžiui, bedarbio pašalpą arba minimalias pajamas). Kaip nurodo Komisija, pagrįsta būtų manyti, kad papildomas išlaidas, skirtas nedarbo draudimo standartų gerinimui, vykdant aktyvią darbo rinkos politiką, per palyginti trumpą laiką kompensuos išaugęs užimtumas ir dėl to padidėjusios mokestinės įplaukos, taip pat padidėjęs ekonomikos augimas (23).

4. Konkrečios pastabos

4.1.

4.2.

Todėl EESRK rekomenduoja nustatyti su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. Reikėtų nustatyti siektiną grynąją pakeitimo normą, teisės gauti pašalpą laikotarpį ir išmokos gavėjų rodiklį. Be to, EESRK rekomenduoja nustatyti tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo tikslus.

4.3.

EESRK labai palankiai vertina Komisijos pastangas Europos socialinių teisių ramstį įgyvendinti, be kita ko, pagal Europos semestrą ir paskatinti nacionalinių nedarbo draudimo išmokų lyginamosios analizės procesą (taip pat pateikiant bendrą užimtumo ataskaitą). Lyginamoji analizė pagrįstai laikoma svarbia Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemone. Šios pastangos turi būti intensyvesnės ir susietos su nuolatiniu stebėsenos procesu. Bedarbio pašalpų lyginamosios analizės procesu turi būti siekiama didinti valstybių narių socialinę konvergenciją ir gerinti darbo rinkų veikimą.

4.4.

EESRK nuomone, konkrečioms valstybėms narėms skirtose rekomendacijose turėtų būti numatyti konkretūs tikslai, susiję su grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu, taip pat su tolesniu mokymusi ir aktyvumo skatinimu. Kartu reikia pritarti Komisijos požiūriui, kad didesnės išmokos turi būti siejamos su atitinkamu darbo neturinčių asmenų aktyvumo skatinimu.

4.5.

Bendrosios rinkos sėkmė didele dalimi priklauso nuo darbo rinkų ir socialinės sistemos veiksmingumo ir Europos valstybių ekonomikos gebėjimo prisitaikyti prie sukrėtimų. Remiantis šia prielaida buvo nustatyta strategija „Europa 2020“, skirta transformuoti ES, kad jos ekonomika taptų pažangi, tvari ir įtrauki, siekiant užtikrinti aukšto lygio užimtumą, našumą ir socialinę sanglaudą (25). EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES nepasieks strategijos „Europa 2020“ tikslo 20 mln. sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį arba jų riziką patiriančių asmenų skaičių.

4.6.

EESRK nuomone, po 2019 m. gegužės 23–26 d. Europos Parlamento rinkimų prioritetinis naujos sudėties Komisijos uždavinys bus pasiūlyti priemonių darbo rinkų veikimui gerinti ir valstybių narių konvergencijai didinti. Be to, reikalinga nauja socialinio Europos aspekto po 2020 m. strategija.

4.7.

Šiuo metu valstybės narės konsultuojasi dėl socialinio Europos aspekto po 2020 m. Be kitų, kyla klausimas, kokie yra pagrindiniai elementai, kurie turėtų apibrėžti būsimą socialinį aspektą (26). EESRK nuomone, pagrindiniai socialinio Europos aspekto po 2020 m. elementai yra geresnis darbo rinkų veikimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi. Prie to gali svariai prisidėti su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis susiję tikslai.

4.8.

Socialiniai tikslai laikui bėgant turi paskatinti socialinę konvergenciją. Žmonės turi žinoti, kad Europos socialinių teisių ramstyje nustatytos teisės ir principai yra ne tik popieriuje, bet ir konkrečiai įgyvendinami ir dėl jų palaipsniui gerėja žmonių gyvenimas.

4.9.

Jei tikslų poveikis įgyvendinant Europos Semestrą būtų nepakankamas, EESRK rekomenduoja atsižvelgiant į socialinį Europos aspektą po 2020 m. pagal SESV 153 straipsnį priimti direktyvą dėl valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomų teisiškai privalomų minimalių standartų nustatymo. Joje turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu. EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus.

2019 m. gruodžio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Europos semestro teminės informacijos suvestinė. Nedarbo išmokos. 2017 m.

(2) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(3) OL C 62, 2019 2 15, p. 165.

(4) OL C 81, 2018 3 2, p. 145.

(5) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(6) OL L 185, 2019 7 11, p. 44.

(7) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(8) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(9) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(10) Eurostatas, 2019 10 16.

(11) OL C 262, 2018 7 25, p. 1.

(12) OL C 13, 2016 1 15, p. 40.

(13) COM(2017) 822 final, 2017 12 6.

(14) OL C 129, 2018 4 11, p. 7.

(15) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(16) OL L 224, 2018 9 5, p. 44.

(17) Europos semestro teminės informacijos suve stinė. Nedarbo išmokos. 2017 m.

(18) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(19) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(20) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(21) OL C 129, 2018 4 11, p. 7.

(22) OL C 237, 2018 7 6, p. 8 ir EESRK nuomonės OL C 14, 2020 1 15, p. 1 ir OL C 14, 2020 1 15, p. 46.

(23) Europos semestro teminės informacijos suvestinė. Nedarbo išmokos. 2017 m.

(24) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(25) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(26) EPSCO taryba ST 6622 2019 INIT, 2019 2 27.

Už	64
Prieš	119
Susilaikė	19