EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 05

COM(2018) 796 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI (EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMUI), TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR EUROPOS REGIONŲ KOMITETUI

Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas

1.Įvadas. Euras kaip vienybės, suverenumo ir stabilumo simbolis

2017 m. Romos deklaracijoje 1 , dėl kurios susitarta 60-ųjų Romos sutarties metinių proga, pareikšta, kad stipresnė Europos Sąjunga yra būtina. ES vadovai ypač pabrėžė tai, kad ES turėtų tapti stipresne pasaulinio masto veikėja. Ji turi labiau pajėgti atlaikyti pasaulinius sukrėtimus, daryti poveikį įvykiams pasaulyje ir būti geriau pasirengusi prisiimti tarptautinę atsakomybę.

2018 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė euro strateginę svarbą šiomis aplinkybėmis ir paragino imtis veiksmų, kad euro vaidmuo tarptautinėje arenoje būtų visavertis: „[Iki] kitų metų turime pasiekti, kad sustiprėtų tarptautinis euro vaidmuo. Nepaisant visų euro įvedimui prieštaravusių balsų, eurui suėjo 20 metų, per kuriuos jau daug pasiekta. Euras yra antra pasaulyje daugiausiai naudojama valiuta. Su euru savo valiutą vienaip ar kitaip yra susiejusios 60 šalių. Tačiau turime dėti daugiau pastangų, kad mūsų bendra valiuta atliktų visavertį vaidmenį tarptautinėje arenoje.“

Per dvidešimt egzistavimo metų euras tapo Europos ekonomikos stiprybės ženklu ir Europos simboliu pasaulyje. Visoje 19 valstybių narių euro zonoje euro banknotus ir monetas kasdien naudoja 340 mln. Europos piliečių. Europiečiai eurą laiko vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos simbolių 2 . Praėjus dešimčiai metų po pasaulį sukrėtusios finansų krizės, Europos ekonominės ir pinigų sąjungos struktūra gerokai sustiprėjo, o viešoji parama eurui dar padidėjo 3 . Laikui bėgant taip pat išryškėjo praktinė euro nauda: stabilios kainos, mažesnės operacijų sąnaudos piliečiams ir įmonėms, skaidresnės ir konkurencingesnės rinkos ir didesnė ES vidaus ir tarptautinė prekyba. Turėdama bendrą valiutą Sąjunga išlieka labiausiai integruota ekonomine erdve pasaulyje, siūlančia investicijoms palankią aplinką.

Istoriškai pasaulio įvykiai visada prisidėjo prie tolesnės ekonominės ir monetarinės integracijos Europoje ir perėjimo prie bendros valiutos. Dėl valiutos rinkos svyravimų XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje tuometinių Europos Bendrijų valstybių arba vyriausybių vadovai pareikalavo, kad Taryba parengtų glaudesnės monetarinės integracijos planą. Tenkinant šį prašymą 1970 m. paskelbtame P. Wernerio pranešime 4 pateiktas plataus užmojo ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo planas. P. Wernerio pranešimas buvo grindžiamas prielaida, kad valiutų kursai JAV dolerio atžvilgiu išliks stabilūs. Tačiau 1971 m. rugpjūčio 13 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas R. Nixonas nusprendė sustabdyti JAV dolerio konvertavimą į auksą – taip vienašališkai baigta taikyti nuo Antrojo pasaulinio karo veikusi fiksuoto valiutos kurso sistema.

Tada Europa turėjo nuspręsti prisiimti atsakomybę už savo likimą ir pradėti kurti bendrą valiutą: iš pradžių taikyti valiutų kurso mechanizmai 5 , o 1999 m. sausio 1 d. bendra valiuta galiausiai buvo sukurta. Valiuta buvo kuriama kartu apibrėžiant bendrą ekonomikos valdymo sistemą, kuria naudodamosi valstybės narės koordinuos savo politiką ir prisiims bendrą atsakomybę.

Per 20 metų nuo euro įvedimo, jis tapo antra pagal svarbą tarptautinė valiuta.

·Kaip patikima vertės išsaugojimo priemone, eurais laikoma beveik 20 proc. užsienio centrinių bankų tarptautinių atsargų.

·Įmonės ir užsienio vyriausybės naudoja eurą leisdamos skolos vertybinius popierius. Iki 2017 m. pabaigos daugiau kaip 20 proc. tarptautinėse rinkose išleistų skolos vertybinių popierių valiuta buvo euras.

·Euras tapo plačiai pripažinta tarptautinių atsiskaitymų valiuta. 2017 m. tarptautinių operacijų vertė maždaug 36 proc. atvejų buvo nurodyta eurais arba jais buvo atsiskaityta, palyginti su maždaug 40 proc. atvejų, kai naudotasi JAV doleriais.

·Beveik 60 pasaulio šalių 6 eurą naudoja, naudos arba su juo susies savo valiutą. Daugumai Europos ekonominės erdvės šalių, taip pat mažesnėms kaimyninėms šalims ir Afrikos CFA 7 zonai (14 šalių) euras yra pagrindinė pasirinktoji valiuta. Kai eurą įsives daugiau Europos Sąjungos valstybių narų, kaip numatyta Sutartyje (išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę), bendros valiutos svarba padidės.

Vis dėlto tarptautiniu mastu euras dar nėra naudojamas taip, kaip buvo prieš finansų krizę 8 . Pavyzdžiui, užsienio skolos vertybinių popierių emisijos eurais apimtis prieš krizę (2007 m.) buvo pasiekusi aukščiausią tašką – 40 proc., o dabar yra šiek tiek didesnė kaip 20 proc., panašiai kaip 1999 m.

1 diagrama. Pasaulinės užsienio valiutos atsargos pagal valiutas

Šaltinis – Komisijos apskaičiavimai remiantis TVF duomenims.

2 diagrama. Pasauliniai atsiskaitymai pagal valiutas

Šaltinis – SWIFT.

3 diagrama. Šalys, naudojančios eurą arba su juo susiejusios savo valiutą

Šaltinis – remiantis TVF ir ECB duomenimis.

Po krizės Europa ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad euras vis labiau taptų ekonominės apsaugos ir įgalėjimo šaltiniu. Remdamasi vizija, išdėstyta 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešime 9 ir vėliau išplėtota 2017 m. pavasarį paskelbtuose diskusijoms skirtuose dokumentuose dėl glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos 10 ir dėl ES finansų ateities 11 , Komisija pateikė Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą 12 . Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas – logiška šios bendros darbotvarkės tąsa ir nauja riba, nubrėžta per pastaruosius ketverius metus. Tai nėra naujas klausimas. Nuo pat euro įvedimo buvo diskutuojama apie tarptautinį euro vaidmenį, tačiau dar niekada nebuvo tokios tinkamos progos tą vaidmenį sustiprinti.

Toliau stiprinant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą atsiranda galimybių dar labiau didinti euro vaidmenį pasaulyje ir išnaudoti visą jo potencialą, parodant euro zonos politinę, ekonominę ir finansinę svarbą. Pasaulio piliečių, įmonių ir rinkų pasirenkama valiuta nėra statiška ir priklauso nuo istorinių priežasčių, likvidumo aspektų ir pasirinktos politikos. Tarptautinis atskirų valiutų vaidmuo pastaraisiais šimtmečiais pasikeitė: JAV doleris tapo pagrindine pasaulio valiuta tik po Antrojo pasaulinio karo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominės galios, išplėtotos finansų sistemos ir stabilumo.

Paskutinės pasaulinės tendencijos, išaugusi kitų valstybių ekonominė galia ir naujų technologijų plėtra skatina galimą perėjimą prie įvairesnės ir daugiapolės sistemos, apimančios kelias pasaulio valiutas. Pavyzdžiui, Kinijos ženminbi dar nėra tarptautinė valiuta, dėl kurios galėtų iškilti grėsmė dolerio ar kad ir euro padėčiai, tačiau jo tarptautinis naudojimas yra svarbus Kinijos reformų darbotvarkės elementas. Tą patvirtina didėjantis Kinijos importuotojų ir eksportuotojų pajėgumas atlikti ir priimti mokėjimus savo valiuta. Kita vertus, pastarojo meto ekstrateritoriniai veiksmai, kurių vienašališkai ėmėsi trečiųjų valstybių jurisdikcijos, kaip antai Iranui pakartotinai nustatytų sankcijų atveju 13 , ir naujausi iššūkiai tarptautiniams taisyklėmis grindžiamiems santykiams ir prekybai veikia kaip įspėjimas: Europai reikia ekonominio ir monetarinio suverenumo.

2.Tarptautinio euro vaidmens stiprinimo galimybė

Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas turėtų būti laikomas dalimi platesnio masto Europos įsipareigojimo siekti atviros, daugiašalės ir taisyklėmis grindžiamos pasaulio ekonomikos. Dėl stipresnio euro vaidmens padidėtų tarptautinės finansų sistemos atsparumas: rinkos dalyviai visame pasaulyje gautų papildomų pasirinkimo galimybių ir tarptautinę ekonomiką mažiau pažeistų sukrėtimai, susiję su didele daugelio sektorių priklausomybe nuo vienos valiutos.

Kartu stipresnis euro vaidmuo gali duoti apčiuopiamos naudos Sąjungoje, nes leistų Europos Sąjungai stiprinti savo piliečių ir įmonių apsaugą, puoselėti savo vertybes ir ginti savo interesus sprendžiant pasaulio reikalus pagal taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo principą. Visų pirma, euras ir toliau turėtų paremti Europos atsakingos prekybos darbotvarkės įgyvendinimą ir ją plėsti, sudarydamas sąlygas Europos įmonėms prekiauti be sutrikimų visame pasaulyje ir duoti naudos Europos ekonomikai, kartu išsaugodamas Europos socialinį ir reguliavimo modelį Sąjungoje.

Sprendimą naudoti konkrečią valiutą galiausiai priima rinkos dalyviai, ir ekonominės veiklos vykdytojai turi pagrįstų priežasčių, dėl kurių gali norėti investuoti ir apsidrausti skirtingomis valiutomis. Siekiama ne varžyti prekybos laisvę ar riboti pasirinkimo galimybes, o plėsti rinkos dalyvių pasirinkimo galimybes užtikrinant, kad euras visais svarbiais aspektais būtų tvirta ir patikima alternatyva.

Keletas veiksnių tebetrukdo labiau naudotis euru tarptautiniu mastu ir teberiboja Europos finansinį suverenumą.

·Po Antrojo pasaulinio karo pagal Breton Vudso sistemą JAV doleris pasaulyje tapo tarptautine atsargų valiuta ir faktiškai pakeitė pagrindine pasaulio valiuta buvusį svarą sterlingų. Kartu JAV doleris taip pat tapo įprasta prekybos prekėmis valiuta ir pagrindine išvestinių finansinių priemonių operacijų valiuta 14 . Kai valiuta įsitvirtina kaip standartas, dėl tinklo poveikio ji tampa dar patrauklesnė, nes, kuo valiuta plačiau naudojama, tuo labiau galima vykdyti sudėtingesnes finansų rinkos operacijas užtikrinant didesnį likvidumą 15 . Todėl sunku atsirasti alternatyvioms atsargų valiutoms.

·Tam tikroms operacijoms naudoti JAV dolerį pigiau negu naudoti eurą iš dalies dėl JAV dolerio, kaip rinkoje įsitvirtinusio standarto, vaidmens. Kadangi JAV doleris yra likvidesnis, jį naudojant kaip pagrindinę valiutą, daugelis pinigų rinkos 16 operacijų ne tokios brangios, palyginti su atvejais, kai tiesiogiai naudojamas euras.

·Euras yra daug naujesnė valiuta ir jos struktūrą reikia toliau plėtoti ir išbaigti. Būtina imtis tolesnių veiksmų, kad būtų išbaigtas ekonominės ir pinigų sąjungos modelis, kuriuo grindžiama bendra valiuta.

·Kai kuriose svarbiausiose pasaulio finansų rinkos infrastruktūrose daugiausiai naudojamos kitos valiutos, ne euras, ir (arba) jos yra už euro zonos ir Sąjungos ribų. Tarptautinė finansų sistema ir rinkos iš esmės ir vis dažniau priklauso nuo sujungtų prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo platformų. Kai kurios iš šių platformų dėl istorinių ir likvidumo priežasčių yra ne euro zonoje arba jas valdo ne Europos įmonės, todėl joms didesnę įtaką gali daryti trečiosios valstybės.

Kelios politikos kryptys galėtų padidinti euro patrauklumą, padidinti eurais atliekamų mokėjimų dalį strateginiuose sektoriuose ir toliau stiprinti Europos ekonominį ir finansinį suverenumą tiek Sąjungoje, tiek užsienyje. Pagrindinės kryptys nurodomos toliau.

3.Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas – tvirto tarptautinio euro vaidmens pagrindas

Tarptautinės valiutos turi remtis didelės, stabilios ir veiksmingai veikiančios ekonomikos valstybėmis ir finansų sistemomis, kurios patrauklios tarptautiniams naudotojams ir investuotojams. Nors tarptautinį euro vaidmenį daugiausia lemia rinkos jėgos, Europos bendros valiutos patikimumo sąlyga ir laidas yra patikima nacionalinė fiskalinė ir ekonomikos augimui palanki politika, sveikas finansų sektorius ir ES ekonominės ir fiskalinės sistemos laikymasis.

Sukūrus dar stabilesnę ir atsparesnę ekonomikos ir finansų sistemą, galima būtų padidinti euro patrauklumą pasaulyje. Europa galėtų sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, padarydama jį dar priimtinesne prekybos mokėjimų priemone ir patikima investicijų valiuta. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti tvarų augimą ir didesnį atsparumą nepalankiems sukrėtimams, visų pirma reikės baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą. Konkrečiai, sukūrus bankų sąjungą 17 , būtų sudarytos sąlygos veikti stipresniems ir geriau prižiūrimiems bankams, todėl Europoje bankų sektorius taptų dar atsparesnis ir augtų pasitikėjimas ES finansų sektoriumi ir bendra valiuta. Sukūrus glaudesnę kapitalo rinkų sąjungą 18 , atsirastų įvairesnių ir likvidžių finansų rinkų, be to, padidėtų privačiojo sektoriaus rizikos pasidalijimas. Tai savo ruožtu pritrauktų kapitalo ir jis būtų nukreiptas į daugiau įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ir infrastruktūros projektus. Stipresnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos užtikrins įmonėms daugiau galimybių rinktis finansavimą mažesnėmis sąnaudomis, suteiks naujų galimybių santaupų turėtojams ir investuotojams, padidins finansų sistemos atsparumą ir kartu euro patrauklumą. Be to, nebebus galima pasinaudoti euru pinigams plauti ar teroristams finansuoti ir už šiuos nusikaltimus bus veiksmingai baudžiama.

Komisija teisėkūros institucijoms pateikė keletą svarbių pasiūlymų užbaigti kurti bankų sąjungą ir užtikrinti kapitalo rinkų sąjungą, tačiau jie dar nėra galutinai patvirtinti. Visų pirma, patvirtinus Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonę (kad būtų galima suvaldyti net ir didelę bankų krizę) ir Europos indėlių garantijų sistemą (kad būtų galima užtikrinti dar tvirtesnį ir panašesnio masto indėlių draudimą) sumažėtų bankų priklausomybė nuo nacionalinių vyriausybių ir taip sustiprėtų finansinis stabilumas, o Komisijos pasiūlytas bankų sektoriaus dokumentų rinkinys ir neveiksnių paskolų dokumentų rinkinys riziką bankų sektoriuje sumažintų dar labiau.

Kai didėja naudojama eurais išreikšto turto, kurio kredito reitingas didesnis, grupė, lengviau plėtoti Europos finansų sektorių ir didėja ES finansų reguliavimo ir ES mokėjimo sistemų pasaulinė reikšmė. Komisijos pasiūlymas 19 dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kuriuos turi išleisti privatusis sektorius, būtų viena iš galimybių padidinti esamą eurais išreikšto turto, kurio kredito reitingas didelis, kiekį ir užtikrinti didelį patrauklumą tarptautiniams investuotojams. Todėl padidėtų tokio eurais išreikšto turto likvidumas, o tai yra viena iš svarbių ypatybių, dėl kurių euras nėra taip palankiai vertinamas pasaulio rinkose, palyginti su JAV doleriu.

Rengdama kitą Sąjungos daugiametę finansinę programą 20 , Komisija pateikė pasiūlymų, kuriais siekiama specialiomis biudžeto priemonėmis toliau gerinti euro zonos šalių ekonomikos veiklos rezultatus ir atsparumą, taip pat pasiūlymų, kuriais remiamos euro zonai nepriklausančios šalys, norinčios įsivesti eurą. Siūloma Europos investicijų stabilizavimo priemonė 21 leistų geriau susidoroti su dideliais asimetriniais sukrėtimais euro zonoje, o tai savo ruožtu padidintų investuotojų pasitikėjimą euru. Tuo pat metu įgyvendinant Reformų rėmimo programą 22 , struktūrinės reformos, kurios yra labai svarbios siekiant padidinti sanglaudą ir konkurencingumą, būtų įgyvendinamos geriau, didėtų našumas ir visų valstybių narių ekonominių ir socialinių struktūrų atsparumas. Reformų rėmimo programa apima konvergencijos priemonę, kuria siekiama padėti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms įsivesti eurą. 

Didesnis tarptautinis vaidmuo taip pat suponuoja atitinkamus institucinius gebėjimus ir vieningesnį atstovavimą, siekiant koordinuoti pozicijas ir kalbėti vienu balsu. Keli Komisijos pasiūlymai yra tolesni veiksmai šia kryptimi, papildantys Europos Centrinio Banko, Euro grupės ir Komisijos jau atliekamą vaidmenį, kuris apibrėžtas ES sutartyse. 2017 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą sukurti Europos valiutos fondą, įtvirtintą Europos Sąjungos teisinėje sistemoje ir grindžiamą nusistovėjusia Europos stabilumo mechanizmo struktūra ir valdymu. Be to, Komisijos pasiūlymu 23  pagerinti euro zonos išorės atstovavimą tarptautinėse finansų organizacijose siekiama padėti stiprinti euro zonos poziciją tarptautinėje arenoje ir užtikrinti, kad jos balsas būtų aiškiai girdimas pasaulio mastu. Sujungus esamas ES lygmens funkcijas ir kartu taikant glaudžiai susijusias politikos priemones, Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybė padėtų sukurti naujas sąveikas ir taip ilgainiui pagerinti bendrą ES ekonominės politikos formavimo nuoseklumą ir veiksmingumą, įskaitant gebėjimą kalbėti vienu balsu euro klausimais. 

4.Kitos tarptautinio euro vaidmens plėtojimo iniciatyvos

Šiame komunikate taip pat išdėstomos iniciatyvos, kuriomis tarptautinį euro vaidmenį siekiama plėtoti trijose skirtingose srityse: Europos finansų sektoriuje (siekiant užtikrinti stiprias ir visapusiškas eurais išreikštas finansų rinkas), tarptautiniame finansų sektoriuje (kuriame didesnis euro vaidmuo būtų naudingas pasaulio finansų stabilumui) ir pagrindiniuose strateginiuose sektoriuose (pavyzdžiui, energetikos, prekių ir orlaivių gamybos), kuriuose būtų galima toliau plėtoti euro vaidmenį.

4.1.Papildomos Europos finansų sektoriaus stiprinimo priemonės

Padidėjus euro patrauklumui, padidės jo naudojimas, o tai dar labiau padidins jo patrauklumą. Tai gali sukurti sėkmingą ciklą.

Euro zonos finansinis suverenumą stiprina papildomos kryptingesnės bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos priemonės. Euro zonos finansų rinkos ir infrastruktūros sudaro sąlygas teikti patikimas ir stabilias finansines paslaugas ir suteikia galimybių atlikti operacijas, taigi plečia galimybes stiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Eurais teikiamų paslaugų mastas ir autonomija priklauso nuo to, ar rinkos dalyviai mano, kad jos yra ekonomiškai efektyvios, paprastos ir saugios, kad jie galėtų vykdyti savo tarptautinę veiklą ir savo vertės rezervus laikyti eurais. Taigi, priemonės, kuriomis didinamas stabilumas ir likvidumas ir plečiamas eurais teikiamų finansinių paslaugų spektras, sustiprina tarptautinį euro vaidmenį. Be to, stiprindama euro vaidmenį, ES turėtų ir toliau vykdyti savo reglamentavimo darbotvarkę tokiose srityse, kaip antai kova su pinigų plovimu 24 ir teroristų finansavimu 25 . Griežta finansinių sandorių priežiūra prisideda prie visuotinio saugumo, finansų sistemos vientisumo ir tvaraus augimo.

Šios tikslinės priemonės padidintų ne tik euro naudojimo patrauklumą, bet ir euro zonos atsparumą išorinės įtakai.

Pirma, Komisija siekia plačiau naudoti eurą, stiprindama Europos rinkos infrastruktūrų likvidumą ir atsparumą. Siekiant bendro sisteminės rizikos sumažinimo tikslo, Europos rinkos infrastruktūros reglamentu 26 rinkos dalyviams nustatytas įpareigojimas per tam skirtą rinkos infrastruktūrą 27 vykdyti 28 tam tikrų finansinių sutarčių tarpuskaitą (pvz., ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, kaip antai išvestinių finansinių priemonių, kuriomis apsidraudžiama nuo palūkanų normų pokyčių). Svarbu tai, kad šios priemonės padėjo sukurti likvidžias eurais išreikštų produktų, kuriais gali naudotis visos sandorio šalys, tarpuskaitos rinkas. Gerai išvystyta tarpuskaitos rinkos infrastruktūra rinkos dalyviams suteikia galimybę lengvai ir veiksmingai apsidrausti nuo būsimų su jų komerciniais sandoriais susijusių palūkanų ar valiutų kursų pokyčių. Dėl didelio tokių eurais išreikštų rinkų prieinamumo didės euro patrauklumas sudarant tokius sandorius. Laikydamasi minėtame reglamente numatytos nustatymo procedūros ir jos sąlygų, taip pat siekdama skatinti naudotis likvidžiomis ir veiksmingomis centrinės tarpuskaitos priemonėmis, Komisija galėtų išplėsti išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, taikymo sritį. Be to, Komisija galėtų apsvarstyti galimybę tarpuskaitos paslaugas naudoti platesniam sandorių šalių ratui.

Antra, Komisija siekia toliau didinti euro zonos finansų rinkų veiksmingumą sukurdama patikimą sistemą, leisiančią kurti patikimus palūkanų normų lyginamuosius indeksus 29 . Rinkos dalyviai daugelyje sutarčių ir finansinių produktų naudoja palūkanų normų lyginamuosius indeksus kaip orientacines normas. Pagal ES Lyginamųjų indeksų reglamentą 30 reikalaujama, kad ES ir euro zonos finansiniai lyginamieji indeksai būtų skaidresni ir patikimesni. Todėl visiškas įgyvendinus šį reglamentą, turėtų padėti padidėti eurais išreikštų priemonių prekybos ir kainų patrauklumas 31 . Komisija lengvins tolesnį rinkos segmentų, lyginamųjų indeksų administratorių, prisidedančių bankų, nacionalinių kompetentingų institucijų ir Europos Centrinio Banko veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą.

Trečia, Komisija remia visiškai integruotą ES momentinių mokėjimų sistemą, siekdama sumažinti mažmeninių mokėjimo sistemų riziką ir pažeidžiamumą ir padidinti esamų mokėjimo sprendimų autonomiją. Atlikdami tarptautinius mokėjimus kortelėmis ir internetu, ES piliečiai naudojasi nedidelio skaičiaus pasaulinių paslaugų teikėjų paslaugomis. Kadangi dažnai net Europos viduje atliekamų mokėjimų tarpuskaita vykdoma už ES ribų, dėl techninių, ekonominių ir teisinių priežasčių, kurios gali atsirasti ne ES teritorijoje, susidariusių sutrikimų mažmeninė mokėjimo sistema be priežasties tampa pažeidžiama. Be to, kai rinkoje dominuoja kelios tarptautinių kortelių sistemos, kyla klausimų dėl valdymo aspekto, nes dėl jų dominavimo labai sumažėja Europos mokėjimo paslaugų teikėjų įtaka pokyčiams didelėje mažmeninių mokėjimų rinkos dalyje. ES masto tarptautinių momentinių mokėjimų sprendimas papildytų dabartines kortelių sistemas, sumažintų išorinių sutrikimų riziką ir užtikrintų, kad ES taptų veiksmingesnė ir kartu savarankiškesnė. Momentinių mokėjimų eurais įvedimas taip pat suteikia galimybių kurti veiksmingus naujus mažmeninių mokėjimų sprendimus, kurie taip pat būtų taikomi tarptautiniams mokėjimams ir gali būti naudingi Europos piliečiams, įmonėms ir bankams. ES masto standartai, taikomi momentiniams mokėjimams eurais, jau nustatyti 2017 m. lapkričio mėn. pradėjusioje veikti bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) momentinio kredito pervedimo schemoje. 2018 m. lapkričio mėn. Europos Centrinis Bankas pradėjo įgyvendinti momentinių mokėjimų vykdymo (TIPS) sistemą, pagal kurią Europos Sąjungoje lengviau atlikti tarptautinius momentinius mokėjimus. Komisija išnagrinės, kokių priemonių imtis, kad tarpvalstybiniu mastu būtų lengviau naudotis atskirose valstybėse narėse sukurtais mokėjimo sprendimais. Siekdama užtikrinti esamų momentinių mokėjimų sprendimų sąveikumą, ji toliau rems Mažmeninių mokėjimų eurais tarybos darbą (prižiūrint Europos Centriniam Bankui). Komisija taip pat bendradarbiaus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl bendro įsipareigojimo, kuriuo būtų užtikrinama, kad vartotojams būtų teikiamos įvairios momentinių mokėjimų paslaugos, įskaitant tarptautinius mokėjimus. Komisija įvertins pažangą, padarytą peržiūrint Mokėjimo sąskaitų direktyvą, kuri turi būti atlikta 2019 m. 

Ketvirta, Komisija ieškos galimybių dar labiau didinti euro vaidmenį užsienio valiutų keitimo rinkose. Prekyba užsienio valiutų keitimo rinkoje vyksta naudojantis vadinamosiomis valiutų poromis, pavyzdžiui, eurais ir doleriais arba eurais ir Japonijos jenomis. Šiandien visose likvidžiausiose valiutų porose yra JAV doleris (įskaitant eurą ir JAV dolerio porą, kuri yra pati likvidžiausia). Prekyba naudojant eurą ir kitas nei JAV doleris valiutas, paprastai vykdoma per JAV dolerį (trianguliacija). Viena iš priežasčių yra ta, kad JAV doleris plačiai naudojamas kaip pasaulinė atsargų valiuta, kurią palaiko labai išvystyta ir likvidi valstybės obligacijų rinka. Vertėtų ištirti, kodėl susidarė dabartinė padėtis, ir galimybes toliau didinti tam tikrų euro ir kitų nei JAV doleris valiutų porų rinkos likvidumą. Be to, užsienio valiutų rinkose pagrindinį vaidmenį atlieka dideli rinkos formuotojai 32 ir euro zonos bankai galėtų toliau plėtoti savo vaidmenį tokioje rinkos formavimo veikloje. Siekdama sustiprinti euro vaidmenį užsienio valiutų rinkoje, Komisija pradės tikslines konsultacijas su finansų rinkų dalyviais, kad nustatytų galimas kliūtis ir paskatas.

4.2.Su tarptautiniu finansų sektoriumi susijusios iniciatyvos

Eurui tenkantį tarptautinį pasaulinio finansinio stabilumo saugojimo vaidmenį būtų galima plėsti laipsniškai. Centrinių bankų tarpusavio bendradarbiavimas siekiant išsaugoti tą stabilumą padeda užtikrinti, kad Europos įmonės galėtų prekiauti visame pasaulyje. Po finansų krizės, siekdamas išsaugoti finansinį stabilumą ir išvengti pasaulio ekonomikos sutrikimų, Europos Centrinis Bankas dirbo su kitais centriniais bankais, pavyzdžiui, remdamasis savo įgaliojimais sukūrė keletą valiutų apsikeitimo sandorių linijų 33 , kaip užsienio likvidumo apsaugos priemonę rinkos sutrikimų atveju. Šios pastangos buvo naudingos Europos bendrovių pasaulinei prekybai.

Europos įstaigas ir mechanizmus reikėtų skatinti didinti eurais išreikštą skolos dalį ir taip rodyti pavyzdį. Europos lygmens subjektai daugelį metų daugiausia eurais, bet taip pat ir užsienio valiutomis, leidžia skolos vertybinius popierius visų pirma siekdami finansuoti projektus (Europos investicijų banko grupė) arba teikti finansinę paramą valstybėms narėms (Europos finansinio stabilumo fondas, Europos stabilumo mechanizmas). Šių ES įstaigų emisijos patraukė pasaulinių investuotojų dėmesį, be kita ko, per krizę, ir padidino eurais išreikštą aukštos kokybės turto dalį.

Europa galėtų toliau plėtoti savo ekonominę diplomatiją užmegzdama ryšius su pasauliniais partneriais, kad paskatintų naudoti eurą mokėjimams ir kaip atsargų valiutą. Europa yra svarbi geopolitinė veikėja, turinti ekonominę įtaką pasaulyje 34 . Tarptautiniams partneriams skirtos diplomatinės pastangos skatinti naudoti eurą ir įtvirtinti Europos pozicijas dėl pasaulinės finansų struktūros plėtojimo krypties padėtų sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį.

Siekdama platesnio euro naudojimo, Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis ES įstaigomis derėsis su pasauliniais partneriais. Galima būtų apsvarstyti aukšto lygio prekybos misijų galimybę: jų metu verslo atstovams būtų pabrėžiama euro svarba. Turint omenyje naujausius pokyčius, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse gali padidėti noras įvairinti užsienio valiuta išreikštų skolos vertybinių popierių poziciją, todėl kai kuriais iš šių veiksmų būtų galima siekti, kad daugiau jų užsienio skolos vertybinių popierių emisijų būtų išreikšta eurais.

Galiausiai 2017 m. rugsėjo mėn. patvirtintas Išorės investicijų planas 35 , kuriuo siekiama skatinti investicijas Afrikos ir Europos kaimynystės šalyse partnerėse, be kita ko, teikiant techninę paramą valdžios institucijoms ir įmonėms. Techninė parama galėtų būti naudojama siekiant didinti besivystančių šalių galimybes naudotis mokėjimų eurais sistema, pavyzdžiui, kad būtų laikomasi ES kovos su pinigų plovimu teisės aktų, ir palengvinti prekybos ryšius.

4.3.Tolesni veiksmai siekiant padidinti euro naudojimą pagrindiniuose strateginiuose sektoriuose: energetikos, prekių ir transporto

Nors didelė dalis tarptautinių mokėjimų atliekama eurais, pagrindiniuose strateginiuose sektoriuose jį būtų galima naudoti plačiau. Nors Europos įmonės yra stambios pirkėjos ir pagrindinės gamintojos, svarbiausiose strateginėse rinkose jos vis dar prekiauja JAV doleriais, dažnai net tarpusavyje. Dėl to įmonės patiria valiutos ir politinę riziką, kaip antai dėl tarptautinių sankcijų, kurios daro tiesioginį poveikį doleriais išreikštiems sandoriams.

Energetikos sektoriuje daugiau kaip 80 proc. Europos energijos importo įkainojama ir už jį atsiskaitoma JAV doleriais, nepaisant to, kad prekės daugiausia tiekiamos iš Rusijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos, o ES yra didžiausia energijos importuotoja pasaulyje. ES metinės energijos importo išlaidos per pastaruosius 5 metus vidutiniškai siekė 300 mlrd. EUR. Energetikos srityje daugiau kaip 93 proc. prekių sudaro nafta ir šiuo metu visose sudaromose sutartyse jos vertė išreikšta doleriais. Kalbant apie gamtines dujas, apie 70 proc. ES importo sutarčių yra JAV doleriais. Dujų, kuriomis prekiaujama ES gamtinių dujų biržose, tiekimo sutartyse vertė išreiškiama eurais.

Panaši padėtis susidarė žaliavų (metalų ir mineralų) ir maisto prekių rinkose. Europa suvartoja apie 10 proc. pasaulio žaliavų ir yra svarbus importuotojas. Nepaisant to, dauguma žaliavų pasaulio biržose prekiaujama už JAV dolerius. Ta pati padėtis yra ir labai standartizuotų maisto prekių, pvz., grūdų, aliejingųjų sėklų ir cukraus rinkose. Europa yra svarbi paprastųjų kviečių, cukraus ir alyvuogių aliejaus eksportuotoja, tačiau eurą iš esmės naudoja tik ES vidaus prekyboje.

Pavyzdžiui, neseniai atliktame transporto sektoriaus tyrime 36 prieita prie išvados, kad beveik visos sąskaitos faktūros orlaivių gamybos sektoriuje išrašomos JAV doleriais, net euro zonoje. Daugiau kaip pusė „Airbus“ pajamų nurodoma JAV doleriais, o apytiksliai 60 proc. tokios valiutų pozicijos „natūraliai apdraudžiama“ 37 JAV doleriais patiriamomis išlaidomis. Likusios išlaidos iš esmės patiriamos eurais.

Yra keli veiksniai, kuriais galima paaiškinti, kodėl euras menkai naudojamas pagrindiniuose sektoriuose: tai, be kita ko, istorinė inercija, tinklo poveikis ir likvidumo priežastys. Pavyzdžiui, tarptautinėje prekyboje nafta ir prekėmis trūksta eurais išreikštų lyginamųjų indeksų 38 . Biržos prekių rinkose dominuoja JAV doleris dėl anksti susikūrusių Čikagos ir Niujorko biržų. Kalbant apie orlaivių gamybą, JAV doleriais nurodytos kuro kainos turi įtakos valiutai, kuri naudojama visoje vertės grandinėje. Be to, orlaivių rinka, įskaitant draudimą ir priežiūrą, yra pasaulinė rinka, kuri neleidžia diferencijuoti kainų pagal regionus.

Artimiausiais mėnesiais Komisija ketina pristatyti kelias tikslines strateginių sektorių iniciatyvas.

·Šiandien priimta Komisijos rekomendacija siekiama skatinti plačiau naudoti eurą tarptautiniuose energetikos susitarimuose ir sandoriuose. Komisija rekomenduoja sutarčių, sudaromų pagal tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų valstybių energetikos susitarimus, vertę išreikšti eurais. Europos rinkos dalyviams ir finansines paslaugas teikiančioms bendrovėms taip pat rekomenduojama dažniau naudoti eurą energetikos sandoriuose. Be to, Komisija pradės konsultacijas ir pakvies suinteresuotuosius subjektus pareikšti savo nuomonę dėl potencialo plačiau rinkoje naudoti eurą naftos, perdirbtų produktų ir gamtinių dujų sandoriuose. Visų pirma, per konsultacijas bus renkama grįžtamoji informacija, ar reikia parengti žalios naftos orientacines sutartis, kurių vertė būtų išreikšta eurais, ir sutvirtinti sutartis dėl perdirbtų produktų. Per konsultacijas taip pat bus surinkta suinteresuotųjų šalių nuomonių, ar plačiau naudoti dujų sutartis, kurių vertė išreiškiama eurais.

·Žaliavų (metalų ir mineralinių medžiagų) ir maisto produktų sektoriuje Komisija aktyviai konsultuosis su suinteresuotosiomis šalimis, siekdama nustatyti, kaip padidinti prekybą eurais, visų pirma sandorių Europos biržose ir tiesioginių sandorių tarp Europos bendrovių atvejais. Siekiant tęsti diskusijas su visais pagrindiniais veikėjais, 2020 m. planuojama surengti bendrą Europos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl prekių. Be to, Komisija toliau įgyvendins į rinką orientuotą bendrą žemės ūkio politiką, sudarydama sąlygas dar labiau didinti tarptautinę prekybą žemės ūkio produktais. Komisija taip pat skatins naudojimąsi ateities sandorių eurais rinkomis ir eurais sudaromomis sutartimis (pvz., didindama informuotumą ir rengdama mokymus) ir sieks didesnio žemės ūkio ir maisto produktų, kurių vertė nurodoma eurais, rinkos skaidrumo 39 .

·Siekiant apsvarstyti, kaip transporto sektoriaus (orlaivių, jūrų ir geležinkelių transporto priemonių) gamintojus paskatinti naudoti eurą, bus pradėtos konsultacijos. Per konsultacijas bus išsamiau nagrinėjama, kodėl euras nenaudojamas daugelyje svarbiausių tarptautinių sandorių, ir jos padės nustatyti sąlygas, kurios galėtų paskatinti Europos įmones sudaryti sandorius eurais.

Komisija dirbs šiomis skirtingomis kryptimis vienu metu ir iki 2019 m. vasaros pateiks pažangos ataskaitą.

5.Išvada

Įgyvendinant veiksmų planą, kuriuo siekiama užbaigti kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, galima dar labiau didinti euro vaidmenį pasaulyje, kad jis labiau atitiktų euro zonos politinį, ekonominį ir finansinį svorį. Tai leistų ES geriau apsaugoti savo piliečius ir įmones, puoselėti savo vertybes ir ginti savo interesus. Be to, tarptautinė ekonomika bus mažiau pažeidžiama ištikus sukrėtimams, susijusiems su viena dominuojančia valiuta, ir sustiprės subalansuota, taisyklėmis grindžiama tarptautinė politinė ir ekonominė tvarka.

Komisija ragina ES vadovus aptarti tarptautinį euro vaidmenį gruodžio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime diskutuojant, kaip užbaigti kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą. Stiprinant tarptautinį euro vaidmenį reikės toliau stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūras, be kita ko, priimti visus dar nepriimtus pasiūlymus, kad būtų užbaigta kurti bankų sąjunga ir padaryta aiški pažanga kuriant kapitalo rinkų sąjungą.

Be to, Komisija vykdys minėtas tikslines iniciatyvas ir ragina visus atitinkamus dalyvius ir suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti šiame procese.

(1)       Romos deklaracija – 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovų deklaracija.

(2)    Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 89, http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/STANDARD/surveyKy/2180.  

(3)    Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 473. Bendra parama mūsų bendrai valiutai vėl pasiekė aukščiausią lygį. Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 74 proc. euro zonos piliečių mano, kad euras naudingas ES, https://ec.europa.eu/info/news/eurobarometer-2018-nov-20_en.

(4)       http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/pages/publication6142_en.pdf  

(5) Apie euro istoriją (įskaitant vadinamąjį valiutų gyvatės modelį ir valiutų kurso mechanizmą, VKM) žr. https://ec.europa.eu/info/about-european-commission/euro/history-euro/history-euro_lt.

(6)    Įskaitant priklausomas teritorijas.

(7)    CFA frankas – dviejų kai kuriose Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse naudojamų su euru susietų valiutų, kurias garantuoja Prancūzijos iždas, pavadinimas.

(8)    Europos Centrinis Bankas. Euro tarptautinis vaidmuo, 2018 m. birželio mėn., https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/ire/ecb.ire201806.en.pdf.

(9)     https://ec.europa.eu/commission/publications/five-presidents-report-completing-europes-economic-and-monetary-union_en  

(10)     https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-deepening-economic-and-monetary-union_lt  

(11)     https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-future-eu-finances_lt  

(12)     https://ec.europa.eu/commission/publications/completing-europes-economic-and-monetary-union-factsheets_lt  

(13)    2018 m. gegužės 8 d. Jungtinės Amerikos Valstijos nusprendė pasitraukti iš Bendro visapusiško veiksmų plano ir vienašališkai vėl pradėti Iranui taikyti visas panaikintas sankcijas. Jos įsigaliojo dviem etapais: rugpjūčio 7 d. ir lapkričio 5 d. Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis susitarimo dėl branduolinės programos ir jau ėmėsi tam tikrų priemonių, kad išlaikytų ekonominius ryšius su Iranu, be kita ko, aktyvavo blokavimo statutą, kuriuo siekiama sušvelninti JAV taikomų sankcijų ekstrateritorinį poveikį ES įmonėms.

(14)    Finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo kitų pagrindinių kintamųjų vertės.

(15)    Daugiau galimybių vykdyti sandorius, nes rinka yra didesnė.

(16)    Rinkos, kuriose prekiaujama finansinėmis priemonėmis, kurių likvidumas didelis ir kurių grąžinimo terminai yra labai trumpi.

(17)    Trečioji neveiksnių paskolų mažinimo ir tolesnio rizikos mažinimo bankų sąjungoje pažangos ataskaita, COM(2018) 766 final, 2018 m. lapkričio 28 d.

(18)    COM(2018) 767 final, 2018 m. lapkričio 28 d.

(19)    COM(2018) 339 final, 2018 m. gegužės 24 d.

(20)      COM(2018) 322 final, 2018 m. gegužės 2 d.

(21)    COM(2018) 387 final, 2018 m. gegužės 31 d.

(22)    COM(2018) 391 final, 2018 m. gegužės 31 d.

(23)      COM(2015) 602 final, 2015 m. spalio 21 d.

(24)    COM(2018) 645 final, 2018 m. rugsėjo 12 d.

(25)    COM(2018) 640 final, 2018 m. rugsėjo 12 d.

(26)    Reglamentas (ES) 2012/648, OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(27)      Centrinės tarpuskaitos sandorio šalys.

(28)      Pavedimų parduoti ir pavedimų pirkti derinimas.

(29)    Orientacinės palūkanų normos pateikiamos daugelyje finansinių sutarčių, pavyzdžiui, indeksuojamų pagal kintamąsias palūkanų normas, siekiant įvertinti balansinius straipsnius ir įkainoti išvestines finansines priemones, kaip antai išankstinius sandorius, pasirinkimo sandorius ir apsikeitimo sandorius.

(30)      Reglamentas (ES) 2016/1011, OL L 171, 2016 6 29, p. 1.

(31)    Tai visų pirma pasakytina apie pinigų rinkas, kuriose prekiaujama finansinėmis priemonėmis, kurių likvidumas didelis ir kurių grąžinimo terminai yra labai trumpi. Rinkos dalyviai naudojasi pinigų rinka trumpalaikiam, t. y. iki vienų metų, skolinimuisi ir skolinimui.

(32)      Bendrovė, kuri ilgą laikotarpį visada pasirengusi pirkti arba parduoti finansinį turtą viešai kotiruojama kaina.

(33)    Valiutų apsikeitimo sandorių linija yra dviejų centrinių bankų susitarimas keistis atitinkamomis valiutomis. Apsikeitimo sandorių linijos išsaugo galimybę naudotis užsienio valiutos likvidumu nepalankiomis aplinkybėmis ir taip padeda saugiau vykdyti veiklą kitose pasaulio šalyse. 2011 m. ECB kartu su Anglijos banku, Kanados banku, Japonijos banku, Federaliniu rezervu ir Šveicarijos nacionaliniu banku sudarė apsikeitimo sandorių linijų tinklą, kuris dalyvaujantiems centriniams bankams suteikia galimybę vieniems iš kitų įsigyti valiutos. 2013 m. ECB sudarė valiutos apsikeitimo susitarimą su Kinija.

(34)      Pavyzdžiui, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės ir toliau pirmauja pasaulyje pagal oficialią paramą vystymuisi – 2017 m. jos iš viso skyrė 75,7 mlrd. EUR. Tikimasi, kad taikant Išorės investicijų planą pradinis ES indėlis – 4,1 mlrd. EUR – pritrauks 44 mlrd. EUR investicijų. Kitu programavimo laikotarpiu ES trečiosioms valstybėms galėtų skirti iš viso 123 mlrd. EUR vertės finansinę paramą, jei būtų priimti Komisijos pasiūlymai.

(35)     https://ec.europa.eu/commission/eu-external-investment-plan/what-eus-external-investment-plan_en  

(36)      Jungtinio tyrimų centro studija, http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC96913/lbna27754enn.pdf.

(37)      Natūralus rizikos draudimas yra įstaigų, kurios vykdydamos įprastines veiklos procedūras gali patirti didelio valiutų kursų svyravimo poveikį, rizikos mažinimas. Rizika, be kita ko, gali būti mažinama gaunant pajamas kitoje šalyje ir kita valiuta ir ta pačia valiuta patiriant išlaidas.

(38)      Naftos sektoriuje pirmuosius fizinės rinkos kainų lyginamuosius standartus XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje sukūrė didelės naftos bendrovės ir kainas nurodančios agentūros, kurios naudojo JAV dolerį, siekdamos palengvinti pasaulines operacijas ir skirtingų rūšių žaliavinės naftos palyginimą.

(39)    Nuo 2014 m., kai buvo įsteigti ES rinkos stebėjimo centrai, vis daugiau orientacinių kainų dabar skelbiama eurais (o praeityje didžioji dalis informacijos prekiautojams buvo pateikiama JAV doleriais). Tai bus labiau įtvirtinta pasiūlyme užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą, kurį planuojama priimti 2019 m.