EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 11 30
COM(2018) 774 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2017 m. metinė ataskaita
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 11 30
COM(2018) 774 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2017 m. metinė ataskaita
Turinys
Įvadas
Pagrindinių 2017 m. remtų humanitarinės pagalbos operacijų apžvalga
Papildoma informacija ir šaltiniai
Įvadas
Šioje ataskaitoje pristatoma svarbiausia Sąjungos humanitarinės pagalbos veikla ir politikos rezultatai 2017 m., įgyvendinti per Europos Komisiją. Ši ataskaita parengta pagal 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos 19 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų metinę ataskaitą, kurioje būtų apibendrintos praėjusiais metais finansuotos operacijos.
Pagrindinių 2017 m. remtų humanitarinės pagalbos operacijų apžvalga
2017 m. Komisijai teko spręsti nemažai humanitarinės pagalbos srities uždavinių. Dėl įvairių užsitęsusių ir vis dar nerimstančių konfliktų, klimato kaitos poveikio ir gyventojų skaičiaus augimo humanitariniai poreikiai toliau didėjo, ypač Europos artimiausiose kaimyninėse šalyse.
Padėtis šalyse, kurias krėtė pavojingiausios didelio masto krizės, pagerėjo nedaug arba visai nepagerėjo: vien trijose krizės apimtose šalyse – Irake, Jemene ir Sirijoje – yra 27 proc. asmenų, kuriems reikalinga pagalba. Konfliktas Sirijoje sukėlė giliausią mūsų laikų humanitarinę krizę, dėl kurios keli šimtai tūkstančių žmonių neteko gyvybės, daugiau nei 11 mln. turėjo persikelti, o beveik 19 mln. Sirijos gyventojų reikalinga pagalba.
Komisija 94 šalims skyrė daugiau kaip 1 548 mlrd. EUR 1 ES lėšų. Didelė šios sumos dalis skirta paramai nuo konflikto nukentėjusiems Sirijoje esantiems žmonėms, taip pat pabėgėliams kaimyninėse šalyse ir regionuose. Be to, ES tebėra didžiausia pagalbos teikėja kitose pasaulio vietose ir didelę finansavimo dalį tebeskiria Afrikai.
Siekdama pagrindinių tikslų, Komisija, kaip paramos teikėja, ir toliau visų pirma skatina teikti principingą humanitarinę pagalbą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės normų. Šiuo požiūriu vertėtų atkreipti dėmesį į 10-ąją Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos sukaktį – Europos Parlamente vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo ir Komisijos narys C. Stylianides, dar kartą patvirtinta, kad šis dokumentas yra aktualesnis nei kada nors anksčiau. Be to, 2017 m. birželio mėn. Komisija pirmininkavo renginiui „Raginimas imtis veiksmų“, kurio tema – apsauga nuo smurto dėl lyties ekstremaliųjų situacijų atveju; šie veiksmai tebebus vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetinių tikslų.
Taip pat Komisija, laikydamasi paramos teikėjų ir įgyvendinimo agentūrų susitarimo „Grand Bargain“, sudaryto 2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais, toliau dirba siekdama užtikrinti kuo didesnį humanitarinei pagalbai skiriamo finansavimo naudojimo efektyvumą ir ekonominę naudą. Be to, Komisija toliau dirba siekdama didinti šalių atsparumą (tai vienas iš pagrindinių būdų reaguoti į daugelyje pasaulio vietų susiklosčiusią „naująją įprastą“ krizės ir nestabilumo padėtį) ir daro didelę pažangą išnaudodama humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio ryšį.
Siekdama padidinti humanitarinės pagalbos poveikį, Komisija daug dėmesio skiria paramai inovacijoms ir skaitmeninimui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, 2017 m. lapkričio mėn. Komisija įsteigė Europos inovacijų tarybos (EIC) „Horizonto“ apdovanojimą už įperkamas humanitarinei pagalbai teikti skirtas aukštąsias technologijas (angl. Horizon Prize on Affordable High-Tech for Humanitarian Aid) – šiuo apdovanojimu siekiama išnaudoti visas mokslinių tyrimų ir inovacijų teikiamas galimybes siekiant padėti išsivaduoti iš krizės ir ekstremaliųjų situacijų.
Švietimas ekstremaliosiose situacijose labiau nei bet kada laikomas viena pagrindinių Komisijos politikos sričių: 2017 m. Komisija 6 proc. ES humanitarinės pagalbos biudžeto skyrė švietimui ekstremaliosiose situacijose.
Vykdydama įsipareigojimą esant galimybei paramą teikti grynaisiais pinigais 2 , Komisija, įvairiose šalyse įgyvendindama humanitarines programas, skatina naudoti grynuosius pinigus ir toliau diegia pabėgėliams Turkijoje skirtą naujovišką programą „Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema“ (angl. ESSN). ES jau pasiekė ir šiuo metu viršija savo pradinį tikslą – suteikti paramą milijonui pažeidžiamiausių pabėgėlių Turkijoje jiems reguliariai pervedant grynųjų pinigų. 2018 m. rugsėjo mėn. duomenimis, paramą pagal ESSN gauna apie 1,4 mln. pabėgėlių.
Pagrindinių 2017 m. remtų humanitarinės pagalbos operacijų apžvalga
Atsakas į Sirijos krizę
Laikydamasi 2017 m. balandžio mėn. Briuselyje vykusioje konferencijoje duotų pažadų, Komisija humanitarinėms operacijoms Egipte, Jordanijoje, Libane ir Sirijoje skyrė daugiau kaip 280 mln. EUR. Turkijoje humanitarinė pagalba buvo teikiama kartu su kita pagalba pagal ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę.
Sirijai suteikta ES humanitarinė pagalba (142,5 mln. EUR) daugiausia skirta integruotoms ir lanksčioms svarbiausioms gyvybės gelbėjimo operacijoms ekstremaliosiose situacijose vykdyti. Veikla vykdyta visais galimais būdais: tarpvalstybiniu lygmeniu, opozicijos kontroliuojamose zonose ir vykdant įprastinę programavimo veiklą.
Libane (palyginti su kitomis pasaulio šalimis, šioje šalyje vienam gyventojui tenka didžiausias pabėgėlių skaičius) Sirijos pabėgėliams ES teikė pagalbą grynaisiais pinigais ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, vykdė neformaliojo švietimo veiklą ir teikė pastogę (įskaitant vandens tiekimą, higienos ir sanitarijos paslaugas) (80,5 mln. EUR).
Jordanijoje ES keliems tūkstančiams Sirijos pabėgėlių suteikė pagalbą (55 mln. EUR) grynaisiais pinigais, tenkino jų poreikius, susijusius su apsauga, sveikata ir pasirengimu žiemai, taip pat tenkino daugiau negu 45 000 pabėgėlių, tebesančių prie sienos su Sirija ir Iraku šiaurės rytuose (paprastai ši vieta vadinama berma), poreikius ekstremaliosiose situacijose.
Egipte ES rėmė (3,6 mln. EUR) miestų teritorijose esančius pabėgėlius, kurių gyvenimo sąlygos neatitinka standartų, – jiems teiktos apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugos ir pagalba grynaisiais pinigais.
2017 m. Turkija buvo priėmusi daugiau negu 3,5 mln. pabėgėlių. Komisija sudarė sutartis dėl visos 2016–2017 m. skirtos 1,4 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę. Ši suma apima iki šiol didžiausią – 998 mln. EUR vertės – ES humanitarinę programą „Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema“ , pagal kurią daugiau negu 1,1 mln. pabėgėlių skirtos tiesioginės piniginės išmokos; taip pat ši suma apima „Sąlyginio pinigų pervedimo švietimui programą“ – tai didžiausia iš visų kada nors įgyvendintų ES švietimo ekstremaliosiose situacijose programų.
Reagavimas į humanitarinius poreikius Afrikoje
2017 m. dėl keturių didelio masto regioninių krizių Vakarų ir Centrinėje Afrikoje buvo reikalinga didelio masto humanitarinė pagalba ir šiuo tikslu skirta 263 mln. EUR. Ši suma apima maisto ir mitybos srities pagalbą Sahelio regiono šalyse, kur 9 mln. žmonių buvo reikalinga skubi pagalba maisto srityje, be to, 3,5 mln. vaikų kentė nuo sunkaus ūminio neprievalgio. Ši suma taip pat apima reagavimo į didelio masto krizę Čado ežero regione veiksmus. Šio regiono šalyse, visų pirma šiaurės rytų Nigerijoje, tačiau ir kaimyniniame Čade, Kamerūne ir Nigeryje, yra 2,3 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, daugiau negu 200 000 pabėgėlių ir daugiau negu 7,1 mln. maisto krizę išgyvenančių žmonių. Skubi parama teikta nuo konflikto nukentėjusiems gyventojams šiaurinėje ir centrinėje Malio dalyse, taip pat kaimyniniame Burkina Fase, Mauritanijoje ir Nigeryje, nes konflikto poveikis humanitarinei padėčiai tebedidėjo. Parama teikta pažeidžiamiems gyventojams, nukentėjusiems nuo Centrinės Afrikos Respubliką apėmusios krizės, – dėl padidėjusio smurto daugiau žmonių perkelta tiek pačioje Centrinės Afrikos Respublikoje, tiek į kaimynines šalis, ir tai lėmė humanitarinių poreikių padidėjimą.
Rytų Afrikos ir Didžiųjų ežerų regionuose dėl tebesitęsiančių didelio masto krizių tebebuvo reikalinga didesnė humanitarinė pagalba, nes padėtis blogėjo tiek dėl konfliktų (ypač Etiopijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pietų Sudane ir Somalyje), tiek dėl gaivalinių nelaimių, visų pirma sausrų ir potvynių, – šios priežastys lėmė didelį priverstinio perkėlimo mastą ir didelį maisto stygių. Daugiau kaip 474 mln. EUR skirta siekiant patenkinti maždaug 35 mln. žmonių, patiriančių didelį maisto stygių Somalio pusiasalio ir Didžiųjų ežerų regionuose, poreikius, taip pat 5 mln. pabėgėlių iš Burundžio, Eritrėjos, Kongo Demokratinės Respublikos, Pietų Sudano, Somalio ir Sudano, įskaitant daugiausia pabėgėlių priimančias Afrikos šalis Etiopiją ir Ugandą, ir beveik 15 mln. šalies viduje perkeltų asmenų (daugiausia – Etiopijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pietų Sudane, Somalyje ir Sudane) poreikius. Daugumoje šalių asmenų, kuriems reikalinga pagalba, skaičius išaugo daugiausia dėl konfliktų, įtampos tarp etninių grupių, gaivalinių nelaimių, epidemijų, maisto stygiaus ir netinkamos mitybos. Pietų Afrikos / Indijos vandenyno regione daugiausia dėl gaivalinių nelaimių išaugo maisto stygius ir kiti humanitariniai poreikiai. Be to, 15 mln. EUR skirta opiausiems poreikiams patenkinti ir, dar svarbiau, pasirengimo priemonių kūrimo darbui siekiant padidinti riziką patiriančių gyventojų atsparumą.
Artimųjų Rytų regionas, Irakas, Šiaurės Afrika, Ukraina ir Vakarų Balkanai
2017 m. Irakui iš viso skirta 82,5 mln. EUR. 2016–2017 m. ES teikė ir pagalbą natūra – šią pagalbą, reaguodamos į Mosule susiklosčiusią padėtį, teikė šalys, dalyvaujančios įgyvendinant ES civilinės saugos mechanizmą. Skatinama įgyvendinti tvarias reagavimo priemones, taip pat pereiti prie greito atsigavimo pagalbos bei vidutinės trukmės pagalbos ir kartu išnaudojamas humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio ryšys.
Komisija skyrė 20 mln. EUR humanitarinėms operacijoms Palestinoje remti. Daugiausia dėmesio skirta Gazos Ruožui. ES siekė patenkinti humanitarinius poreikius, išaugusius dėl dešimtmetį trukusios blokados, galimybės gauti pagrindines paslaugas (sveikatos ir (arba) vandens, higienos ir sanitarijos) neturėjimo ir pasikartojančių smurto protrūkių. Vakarų Krante Komisija teberemia pažeidžiamiausias bendruomenes, kurių galimybė gauti išsilavinimą, prisijungti prie vandens tiekimo infrastruktūros ir užsidirbti pragyvenimui nedidelė arba kurios šios galimybės visai neturi ir kurioms kyla priverstinio perkėlimo rizika.
2017 m. Komisija skyrė Jemenui iš viso 76,7 mln. EUR humanitarinei pagalbai teikti. Įgyvendinant Komisijos finansuojamus humanitarinės pagalbos projektus pirmumas teiktas integruoto daugiasektorinio požiūrio į naujus ir užsitęsusius gyventojų perkėlimo atvejus taikymui; integruoto požiūrio taikymui šalinant sveikatos, mitybos ir aprūpinimo maistu krizes; integruotai arba atskirai vykdomai apsaugos veiklai, ypatingą dėmesį skiriant smurto dėl lyties panaikinimui ir švietimui ekstremaliosiose situacijose; greito reagavimo pajėgumų stiprinimui bei logistinei paramai, koordinavimui ir tarpininkavimui.
Kadangi šalyje dėl konflikto tebebuvo milijonas pažeidžiamų asmenų, 10 mln. EUR humanitarinė pagalba skirta Libijos viduje perkeltiems asmenims, grįžtantiems asmenims ir priimančiosioms bendruomenėms – daugiausia sveikatos, maisto ir apsaugos sektoriuose.
Trejus metus tebesitęsiant konfliktui, humanitarinė padėtis nuo konflikto nukentėjusiuose Ukrainos regionuose toliau stipriai blogėja ir šią padėtį Komisija priskiria prie „pamirštų krizių“ 3 . 2017 m. Komisija skyrė 20 mln. EUR siekdama patenkinti nuo konflikto nukentėjusių žmonių, gyvenančių abiejose konflikto zonos pusėse, taip pat vyriausybės nekontroliuojamose Luhansko ir Donecko srityse, poreikius.
2017 m. ES tebeteikė daugiasektorinę pagalbą (5 mln. EUR) pabėgėliams ir migrantams, tranzitu keliaujantiems per buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Serbiją, tačiau, uždarius sienas, tebesantiems Serbijoje.
Azija ir Lotynų Amerika
2017 m. ES toliau rėmė Azijos šalis – joms skyrė apie 95 mln. EUR humanitariniams poreikiams tenkinti ir pasirengimo nelaimėms veiklai finansuoti. Daugiausia dėmesio skirta stiprėjančiai Afganistaną apėmusiai gyventojų perkėlimo krizei, pagalbai daugiau negu 700 000 naujai iš Mianmaro į Bangladešą perkeltų rohinjų, taip pat Mianmare atskirtiems, smurtą patiriantiems rohinjams ir kitų mažumų nariams. Be to, Komisija ėmėsi veiksmų reaguodama į didėjančią Filipinų / Mindanao krizę, kuri dar labiau sustiprėjo dėl 2017 m. gruodžio mėn. praūžusios audros „Tembin“ padarinių.
Daugiau negu 30 mln. EUR skirta Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalims siekiant stiprinti jų pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į humanitarines ekstremaliąsias situacijas pajėgumus – daugiausia dėmesio skirta, be kita ko, reagavimui į Karibus nusiaubusius pražūtingus uraganus „Irma“ ir „Marija“, Haitį apėmusią maisto ir pastogės krizę bei blogėjančią humanitarinę padėtį Kolumbijoje ir Venesueloje. Kitos prioritetinės sritys, kurioms 2017 m. Azijos ir Lotynų Amerikos regione skirta nemažai dėmesio, buvo sausra ir smurtas Centrinėje Amerikoje.
Atsakas į gaivalines nelaimes
2017 m. Komisija ėmėsi veiksmų reaguodama į daug gaivalinių nelaimių ES ir įvairiose pasaulio šalyse. Šiuo tikslu Komisija teikė humanitarinę pagalbą per organizacijas partneres, taip pat siekė esant galimybei užtikrinti savo teikiamos humanitarinės pagalbos ir ES valstybių narių teikiamos pagalbos natūra sąveiką – tai buvo daroma įgyvendinant Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro koordinuojamą ES civilinės saugos mechanizmą. 2017 m. rugsėjo mėn. veiksmai, kuriais buvo reaguojama į Karibus nusiaubusius uraganus „Irma“ ir „Marija“, – puikus humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos priemonių tarpusavio papildomumo pavyzdys. Komisija ne tik teikė palydovinius žemėlapius, konsulinę pagalbą ir vykdė ES piliečių evakuaciją, teikė vežimo paslaugas ir pagalbą natūra bei dalijosi reagavimo į nelaimes srities žiniomis, bet ir suteikė 2,9 mln. EUR paramą labiausiai nukentėjusiems aštuonių nusiaubtų šalių (Antigvos ir Barbudos, Dominikos, Dominikos Respublikos, Haičio, Kubos, Sent Kitso ir Nevio, Sint Marteno ir Terkso ir Kaikoso) gyventojams.
Kompleksiniai klausimai
Švietimas ekstremaliosiose situacijose
2017 m. Komisija 6 proc. savo humanitarinės pagalbos biudžeto skyrė švietimui ekstremaliosiose situacijose (ŠES). 2017 m. Komisija lėšų ŠES teikė ne tik iš humanitarinės pagalbos biudžeto, bet ir pagal Skubios paramos Graikijai priemonę ir ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę – visa paramos ŠES suma siekė beveik 96 mln. EUR. 2017 m. šiomis lėšomis pagalba suteikta 1,14 mln. mergaičių ir berniukų. Be to, ES toliau didino informuotumą apie kokybiško švietimo svarbą krizės ir priverstinio perkėlimo aplinkybėmis, susiedama humanitarinę pagalbą teikiančių ir vystymosi veiklą vykdančių subjektų darbą. Taip pat ES, finansuodama Pasaulinio švietimo klasterio veiklą ir rengdama jo kasmetinį partnerių susitikimą, toliau užtikrino geresnį koordinavimą ir gebėjimų stiprinimą šiame sektoriuje.
Susitarimas „Grand Bargain“
2017 m. padaryta didelė pažanga įgyvendinant pagrindines susitarimo „Grand Bargain“ dalis, t. y. įvairias priemones, dėl kurių, siekdami padidinti humanitarinės pagalbos efektyvumą, humanitarinės pagalbos teikėjai ir agentūros susitarė 2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais. Tarp šių priemonių – nauji humanitarinės pagalbos ir vystymosi subjektų sąsajos stiprinimo metodai, konkrečiai (ES aplinkybėmis) – paskiriant šalis, kuriose bus bandoma išnaudoti humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio ryšį, ir taikant naujus pagalbos būdus, pavyzdžiui, pagalbą grynaisiais pinigais. Visų pirma Komisija, prižiūrėdama, kaip atliekamas bendras poreikių vertinimas, padeda daryti pažangą techninių diskusijų šiuo klausimu srityje.
Grynieji pinigai kaip pagalbos priemonė
ES toliau skatina teikti humanitarinę pagalbą grynaisiais pinigais ir vykdo susitarime „Grand Bargain“ nustatytą įsipareigojimą 35 proc. pagalbos suteikti grynaisiais pinigais. Kalbant apie didelio masto operacijas, būtų galima užtikrinti didesnį efektyvumą, ir ES parengė rekomendacijas humanitarinės pagalbos partneriams siekdama padidinti šių operacijų efektyvumą ir veiksmingumą.
Humanitarinės pagalbos ir vystymosi ryšys
Taikant humanitarinės pagalbos ir vystymosi ryšiu grindžiamą požiūrį humanitarinės pagalbos ir vystymosi subjektai skatinami glaudžiau ir geriau bendradarbiauti, kad, užtikrinus geresnę jų veiksmų sąsają, būtų pasiektas didesnis poveikis. 2017 m. tai buvo vienas iš ES prioritetinių tikslų, kurio ES siekė atsižvelgdama į užsitęsusių krizių laikotarpį ir humanitarinės pagalbos finansavimo poreikį. Pagrindiniai tikslai – padidinti efektyvumą, geriau numatyti krizes, anksčiau imtis reagavimo priemonių, rasti tvaresnių sprendimų. Kad tai būtų pasiekta, būtina keisti požiūrį, taigi 2017 m. patvirtintas šalių, kuriose bus bandoma įgyvendinti naująjį požiūrį, sąrašas. Pirma, Komisijos tarnybos įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą 14 šalių (Afganistane, Čade, Etiopijoje, Irake, Jemene, Kenijoje, Mianmare, Nigerijoje, Nigeryje, Pietų Sudane, Somalyje, Sudane, Tanzanijoje, Ugandoje). Be to, Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generaliniai direktoratai susitarė stiprinti bendradarbiavimą Jordanijoje, Libane ir Sirijoje – šio tikslo siekiama kuriant bendras humanitarinės pagalbos vystymosi srityje programas. Šešiose iš šių šalių (Čade, Irake, Mianmare, Nigerijoje, Sudane ir Ugandoje) valstybės narės taip pat vykdo veiklą siekdamos įrodyti politinio lygmens dalyvavimo nustatant bendrus tikslus ir veiksmus teikiamą pridėtinę vertę. Dar vienas puikus pavyzdys, kaip yra išnaudojamas humanitarinės pagalbos ir vystymosi ryšys, – tai sėkmingas skubios pagalbos ir pagalbos, teikiamos ilgesniu laikotarpiu pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, suderinimas.
2018 m. birželio 7 d. patvirtintas komunikatas „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“, o Tarybos išvados šiuo klausimu patvirtintos 2017 m. lapkričio 13 d. Šiuo požiūriu buvo svarbus 2017 m. rugsėjo mėn. Taline vykusiame neoficialiame FAC tarybos posėdyje vystymosi klausimais pradėtas darbas, susijęs su bandomųjų projektų, grindžiamų humanitarinės pagalbos ir vystymosi ryšiu, įgyvendinimu šešiose šalyse (Čade, Irake, Mianmare, Nigerijoje, Sudane, Ugandoje). Siekta išspręsti du pagrindinius uždavinius: i) kaip geriau susieti veiksmus, kurių imamasi siekiant pašalinti riziką ir opiausias problemas, kylančias įgyvendinant įvairių sričių (klimato, ekonomikos, socialinių reikalų, saugumo, politikos) veiksmus ir įvairias priemones; ii) kaip glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis.
Priverstinis perkėlimas
2017 m. įvairiose pasaulio šalyse dėl konflikto perkeliamų žmonių skaičius tebeaugo. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) daugiausia dėmesio skyrė ES požiūrio į priverstinį perkėlimą įgyvendinimui. Reguliariai koordinuojamais veiksmais, bendromis misijomis ir praktiniais seminarais prisidėta prie konkrečioms šalims, pavyzdžiui, Jordanijai, Libanui, Sudanui ir Ukrainai, skirtų suderintų reagavimo veiksmų kūrimo.
Vykdant veiklą, skirtą humanitarinės pagalbos ir vystymosi ryšiui sustiprinti, taip pat veiklą, susijusią su pasaulinėmis iniciatyvomis, kaip antai Visapusiška reagavimo į pabėgėlius programa (angl. CRRF) 4 ir Pasaulio banko įsipareigojimu dėl perkėlimo, remtasi ES požiūriu į priverstinį perkėlimą.
Pamirštos krizės
ES yra įsipareigojusi padėti tenkinti pažeidžiamiausių žmonių poreikius, kad ir kur jie gyventų, ir užtikrinti, kad nebūtų pamiršti žmonės, nukentėję nuo mažiau pastebimų krizių. 15 proc. humanitarinei pagalbai skirto finansavimo skiriama šių krizių padariniams šalinti. Šiuo tikslu naudojamas metodas, kurį taikant susiejami objektyvūs kriterijai – INFORM 5 , informavimo žiniasklaidoje ir valstybės pagalbos vienam gyventojui – ir kokybinis vertinimas, kurį atlieka Komisijos humanitarinės pagalbos ekspertai.
Neatidėliotinos pagalbos priemonių rinkinys
Komisijos neatidėliotinos humanitarinės pagalbos priemonių rinkinys skirtas imtis veiksmų staiga susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Šį rinkinį sudaro trys greito reagavimo į nelaimes priemonės. 2017 m. pradiniai finansiniai asignavimai siekė 7 mln. EUR. Priemonėms įgyvendinti iš biudžeto papildomai skirta 1 mln. EUR veiklos rezervo lėšų, taigi visas biudžetas išaugo iki 8 mln. EUR. Šią sumą būtų galima suskirstyti pagal priemones:
1) epidemijoms skirta priemonė (2,4 mln. EUR);
2) nedidelio masto atsako priemonė (2,6 mln. EUR);
3) parama Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (angl. IFRC) Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondui (angl. DREF) (3 mln. EUR).
Neatidėliotinos pagalbos priemonių rinkinio priemonėmis, skirtomis epidemijoms ir nedidelio masto atsakui, buvo tenkinami humanitariniai poreikiai, įskaitant poreikius, kurių atsirado dėl potvynių Nigeryje, Peru ir Zimbabvėje; dėl uraganų Dominikoje, Filipinuose ir Kosta Rikoje; dėl choleros protrūkių Čade, Jemene, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Somalyje, taip pat dėl maro epidemijos Madagaskare; dėl maisto stygiaus Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Venesueloje bei dėl nuošliaužų Kolumbijoje ir Siera Leonėje. Parama, skirta Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (angl. IFRC) Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondui (angl. DREF), buvo naudojama šalinant 28 nelaimių padarinius.
Komisijos humanitarinių oro pajėgų („ECHO Flight“) operacijos ir kitos humanitariniais tikslais vykdomos transporto ir logistikos operacijos
Tam tikromis krizės aplinkybėmis dėl su saugumu susijusių apribojimų ir (arba) trūkstamos tinkamos infrastruktūros pasiekti nuošalias vietoves ir žmones, kuriems reikia pagalbos, gali tik humanitarinės oro pajėgos. Rengiant oro pajėgų skrydžius visų pirma padedama suteikti gelbėjimo pagalbą žmonėms, kurių kitaip būtų neįmanoma pasiekti, o pagalbos darbuotojai gali suteikti pagalbą vietovėse, į kurias būtų sunku kitaip patekti. Humanitarinių pajėgų skrydžiai taip pat rengiami vykdant medicininį ir saugumo evakavimą. Siekdama šių tikslų ES finansuoja konkrečius transporto ir logistikos projektus (21,52 mln. EUR 2017 m.) ir turi nuosavas humanitarines oro pajėgas „ECHO Flight“ Užsachario Afrikoje (16 mln. EUR 2017 m.). 2017 m. „ECHO Flight“ pervežė 26 071 keleivį ir 194 tonas humanitarinės pagalbos reikmenų Kenijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Malyje ir Ugandoje.
Humanitarinės pagalbos operacijų vertinimas
Komisijos humanitarinės pagalbos vertinimo programa įgyvendinama penkerius metus. Siekiama į ją įtraukti visą Komisijos humanitarinę veiklą. Tai užtikrinama atliekant įvairius geografinius ir teminius vertinimus, apimančius visus svarbius ECHO GD humanitarinių intervencijos priemonių aspektus. Į tai atsižvelgta 2017 m. atliekant išsamų vertinimą, grindžiamą esamais 2012–2016 m. užbaigtais vertinimais. Vertinimo išvados skelbiamos adresu
http://ec.europa.eu/echo/funding-evaluations/evaluations/geographic-evaluations_en.
2017 m. biudžetas
1. Komisijos humanitarinės pagalbos srities finansavimo susitarimų sąrašas 6 :
http://ec.europa.eu/echo/files/funding/agreements/agreements_2017.pdf
2. 2017 m. humanitarinės pagalbos biudžeto vykdymas
|
2017 M. HUMANITARINĖS PAGALBOS BIUDŽETO VYKDYMAS |
||
|
Neįskaitant išorės asignuotųjų pajamų, gautų iš valstybių narių 7 |
||
|
Regionas / šalis |
Suma |
|
|
Afrika |
727 |
|
|
Sudanas ir Pietų Sudanas |
128 |
|
|
Centrinė Afrika |
79 |
|
|
Didžiųjų ežerų regionas |
57 |
|
|
Somalio pusiasalis |
289 |
|
|
Pietų Afrika, Indijos vandenynas |
15 |
|
|
Vakarų Afrika |
129 |
|
|
Šiaurės Afrika |
20 |
|
|
Afrika |
10 |
|
|
Artimieji Rytai ir rytinės kaimyninės šalys |
587 |
|
|
Artimieji Rytai |
413 |
|
|
Rytinės kaimyninės šalys (įskaitant Turkiją, Ukrainą, Vakarų Balkanus, Kaukazą) |
174 |
|
|
Azija, Ramiojo vandenyno regionas |
95 |
|
|
Pietvakarių ir Vidurinė Azija |
49 |
|
|
Pietryčių Azija ir Ramiojo vandenyno regionas |
45 |
|
|
Lotynų Amerika, Karibų jūros regionas |
43 |
|
|
Lotynų Amerika |
14 |
|
|
Karibų jūros regionas |
29 |
|
|
Pasaulio nelaimės |
24 |
|
|
Papildomos operacijos ir pagalba |
73 |
|
|
IŠ VISO |
1 548 |
|
|
(mln. EUR) |
||
Papildoma informacija ir šaltiniai
·Bendro pobūdžio informacija apie ECHO GD:
·Finansinė informacija apie Europos Komisijos humanitarinės pagalbos veiklą 2017 m.:
http://ec.europa.eu/echo/financing-decisions-hips-2017_en
·Informacija apie praėjusių metų operacijas: http://ec.europa.eu/echo/about/annual_reports_en.htm
·2017 m. metinė veiklos ataskaita, ECHO DG: https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-reports-2017_en
·2016 m. metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita: https://ec.europa.eu/info/node/10237
·ECHO GD vertinimo ataskaitos:
http://ec.europa.eu/echo/funding-evaluations/evaluations_en
·Europos Komisijos ir valstybių narių humanitarinės pagalbos finansavimo duomenys: https://euaidexplorer.ec.europa.eu
2014 m. Partnerystės migracijos srityje modelį pasirašiusių partnerių sąrašas
|
2017 M. PARTNERIAI. HUMANITARINĖS PAGALBOS OPERACIJOS |
|
|
Partnerio pavadinimas |
Partnerio valstybė |
|
ACCIÓN CONTRA EL HAMBRE - ES |
ISPANIJA |
|
ACTED – FR |
PRANCŪZIJA |
|
ACTION AGAINST HUNGER - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
ACTION CONTRE LA FAIM - FR |
PRANCŪZIJA |
|
ACTIONAID - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
ACPP |
ISPANIJA |
|
ADRA DANMARK - DK |
DANIJA |
|
ADRA DEUTSCHLAND E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
AGA KHAN FOUNDATION - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
AGENCY FOR CO-OPERATION AND RESEARCH IN DEVELOPMENT - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
AGRONOMES ET VETERINAIRES SANS FRONTIERES - FR |
PRANCŪZIJA |
|
ALLIANCE POUR L'ACTION MEDICALE INTERNATIONALE - FR |
PRANCŪZIJA |
|
ÄŒLOVEK V TÃSNI, O.P.S. - CZ |
ČEKIJA |
|
ARBEITER-SAMARITER-BUND DEUTSCHLAND E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
ARTSEN ZONDER GRENZEN - NL |
NYDERLANDAI |
|
ASSOCIAZIONE INTERNAZIONALE VOLONTARI LAICI- SERVIZIO DI PACE - IT |
ITALIJA |
|
BØRNEFONDEN |
DANIJA |
|
CARE - AT |
AUSTRIJA |
|
CARE - DE |
VOKIETIJA |
|
CARE - FR |
PRANCŪZIJA |
|
CARE - NL |
NYDERLANDAI |
|
CARE - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
CARITAS - AT |
AUSTRIJA |
|
CARITAS - CH |
ŠVEICARIJA |
|
CARITAS - DE |
VOKIETIJA |
|
CARITAS - FR |
PRANCŪZIJA |
|
CARITAS - LU |
LIUKSEMBURGAS |
|
CATHOLIC AGENCY FOR OVERSEAS DEVELOPMENT - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
CESVI FONDAZIONE ONLUS – IT |
ITALIJA |
|
CHRISTIAN AID – UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
COMITATO COLLABORAZIONE MEDICA |
ITALIJA |
|
COMITATO INTERNAZIONALE PER LO SVILUPPO DEI POPOLI - IT |
ITALIJA |
|
CONCERN WORLDWIDE - IE |
AIRIJA |
|
COOPERAZIONE INTERNAZIONALE - IT |
ITALIJA |
|
DANISH COMMITTEE FOR AID TO AFGHAN REFUGEES - DK |
DANIJA |
|
DANSK FLYGTNINGEHJAELP - DK |
DANIJA |
|
DEUTSCHE WELTHUNGERHILFE E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
EVANGELISCHES WERK FÜR DIAKONIE UND ENTWICKLUNG E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
FAO |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
FEDERACION DE ASOCIACIONES MEDICUS MUNDI ESPAÑA - ES |
ISPANIJA |
|
FEDERATION HANDICAP INTERNATIONAL - FR |
PRANCŪZIJA |
|
FOLKEKIRKENS NODHJAELP - DK |
DANIJA |
|
FONDAZIONE TERRE DES HOMMES ITALIA ONLUS - IT |
ITALIJA |
|
FUNDACION ALIANZA POR LOS DERECHOS, LA IGUALD Y LA SOLIDARIDAD INTERNACIONAL - ES |
ISPANIJA |
|
FUNDACION OXFAM INTERMON - ES |
ISPANIJA |
|
FUNDACIÓN PLAN INTERNATIONAL ESPAÑA - ES |
ISPANIJA |
|
FUNDACIÓN SAVE THE CHILDREN - ES |
ISPANIJA |
|
FONDAZIONE L'ALBERO DELLA VITA |
ITALIJA |
|
GENEVA CALL |
ŠVEICARIJA |
|
GOAL - IE |
AIRIJA |
|
GRUPPO DI VOLONTARIATO CIVILE - IT |
ITALIJA |
|
HELP - HILFE ZUR SELBSTHILFE E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
HELPAGE INTERNATIONAL - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
HELPCODE ITALIA ONLUS |
ITALIJA |
|
ICRC |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
IFRC |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
INTERNATIONAL MEDICAL CORPS - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
INTERNATIONAL NGO SAFETY ORGANISATION - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
INTERNATIONAL RESCUE COMMITTE - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
INTERSOS - IT |
ITALIJA |
|
IOM |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
ISLAMIC RELIEF WORLDWIDE - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
JOHANNITER-UNFALL-HILFE E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
KIRKENS NØDHJELP - NO |
NORVEGIJA |
|
KIRKON ULKOMAANAPU SR. - FI |
SUOMIJA |
|
LA CHAINE DE L'ESPOIR - FR |
PRANCŪZIJA |
|
LUTHERAN WORLD FEDERATION - CH |
ŠVEICARIJA |
|
MALTESER HILFSDIENST E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
MDECINS DU MONDE - BE |
BELGIJA |
|
MEDAIR - CH |
ŠVEICARIJA |
|
MEDECINS DU MONDE - FR |
PRANCŪZIJA |
|
MEDECINS SANS FRONTIERES - BE |
BELGIJA |
|
MEDECINS SANS FRONTIERES - CH |
ŠVEICARIJA |
|
MEDICO INTERNATIONAL E.V - DE |
VOKIETIJA |
|
MEDICOS DEL MUNDO ESPAÑA - ES |
ISPANIJA |
|
MERCY CORPS EUROPE - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
MISSION AVIATION FELLOWSHIP INTERNATIONAL - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
MISSION OST FORENING - DK |
DANIJA |
|
MOVIMIENTO POR LA PAZ, EL DESARME Y LA LIBERTAD - ES |
ISPANIJA |
|
MUSLIM AID - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
NORWEGIAN REFUGEE COUNCIL – NO |
NORVEGIJA |
|
OXFAM – UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
OXFAM ITALIA ONLUS ASSOCIAZIONE – IT |
ITALIJA |
|
OXFAM-SOLIDARITE(IT) – BE |
BELGIJA |
|
PELASTAKAA LAPSET - RÄDDA BARNEN - FI |
SUOMIJA |
|
PLAN INTERNATIONAL - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
PLAN INTERNATIONAL SVERIGE INSAMLINGSSTIFTELSE - SE |
ŠVEDIJA |
|
PLAN IRELAND CHARITABLE ASSISTANCE - IE |
AIRIJA |
|
POLSKA AKCJA HUMANITARNA - PL |
LENKIJA |
|
PRACTICAL ACTION - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
PREMIERE URGENCE INTERNATIONALE - FR |
PRANCŪZIJA |
|
RADDA BARNENS RKSFORBUND - SE |
ŠVEDIJA |
|
RED BARNET - DK |
DANIJA |
|
RED CROSS - BE |
BELGIJA |
|
RED CROSS - DE |
VOKIETIJA |
|
RED CROSS - DK |
DANIJA |
|
RED CROSS - ES |
ISPANIJA |
|
RED CROSS - FI |
SUOMIJA |
|
RED CROSS - FR |
PRANCŪZIJA |
|
RED CROSS - LU |
LIUKSEMBURGAS |
|
RED CROSS - NL |
NYDERLANDAI |
|
RED CROSS - NO |
NORVEGIJA |
|
RED CROSS - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
REDD BARNA - NO |
NORVEGIJA |
|
REDR - ENGINEERS FOR DISASTER RELIEF - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
RED EEN KIND |
NYDERLANDAI |
|
RELIEF INTERNATIONAL - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
SAVE THE CHILDREN - NL |
NYDERLANDAI |
|
SAVE THE CHILDREN ITALIA ONLUS - IT |
ITALIJA |
|
SECOURS POPULAIRE FRANCAIS |
PRANCŪZIJA |
|
SOLIDAR SUISSE - CH |
ŠVEICARIJA |
|
SOLIDARITES INTERNATIONAL - FR |
PRANCŪZIJA |
|
SOS CHILDREN'S VILLAGES |
NYDERLANDAI |
|
SOS SAHEL INTERNATIONAL FRANCE - FR |
PRANCŪZIJA |
|
SOS-KINDERDORF INTERNATIONAL - AT |
AUSTRIJA |
|
STICHTING OXFAM NOVIB - NL |
NYDERLANDAI |
|
STICHTING WAR CHILD - NL |
NYDERLANDAI |
|
STICHTING WORLD VISION NEDERLAND - NL |
NYDERLANDAI |
|
SVENSKA KYRKAN - SE |
ŠVEDIJA |
|
TEARFUND - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
TERRE DES HOMMES - CH |
ŠVEICARIJA |
|
THE INTERNATIONAL CATHOLIC MIGRATION COMMISSION - CH |
ŠVEICARIJA |
|
THE SAVE THE CHILDREN FUND - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
THE SMILE OF THE CHILD |
GRAIKIJA |
|
TIERÄRZTE OHNE GRENZEN E.V. - DE |
VOKIETIJA |
|
TRIANGLE GENERATION HUMANITAIRE - FR |
PRANCŪZIJA |
|
TROCAIRE - IE |
AIRIJA |
|
UN - OCHA |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UN - OHCHR |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UN - PAHO |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNDP |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNESCO |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNFPA |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNHCR |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNICEF |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNISDR |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNOPS |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNRWA |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
UNWOMEN |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
WAR CHILD |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
WFP |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
WHO |
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA |
|
WORLD VISION - DE |
VOKIETIJA |
|
WORLD VISION - UK |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
ZOA - NL |
NYDERLANDAI |