EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 11 22

COM(2018) 764 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EMPTY

Darnieji standartai: skaidrumo ir teisinio tikrumo didinimas kuriant visapusiškai veikiančią bendrąją rinką

Šiandien Komisija pateikė pirmąjį atsakymą į 2018 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymą įvertinti dabartinę padėtį ir pateikti likusių kliūčių visapusiškam bendrosios rinkos veikimui ir su ja susijusių galimybių vertinimą 1 . 

Atliekant šį vertinimą svarbus vaidmuo tenka standartizacijai, visų pirma – atsižvelgiant į jos vaidmenį šalinant technines prekybos kliūtis. Standartai padeda užtikrinti, kad vienas kitą papildantys produktai ir paslaugos būtų sąveikūs, sudaro palankesnes sąlygas kurti naujoviškus produktus ir galiausiai didina Europos vartotojų pasitikėjimą Sąjungoje siūlomų produktų ir paslaugų kokybe. Vykstant sparčiai technologijų plėtrai, Europos ekonomikos skaitmeninimo procesui ir formuojantis naujoms ekonomikos tendencijoms bei augimo modeliams, standartizacija atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad bendrosios rinkos plėtra būtų perspektyvi ir kad Europos vartotojai ir įmonės iš tokių pokyčių gautų naudos 2 .

Europos standartais pakeičiami vieni kitiems galintys prieštarauti nacionaliniai standartai visose Sąjungos valstybėse narėse ir taip sudaromos palankesnės sąlygos patekti į rinką tiems, kurie jais naudojasi. Taip standartai padeda nuolat stiprinti bendrąją rinką. Skatindama glaudžiai derinti Europos ir tarptautinius standartus, Europos Sąjunga skatina geriausią patirtį ir didina sąveiką pasaulinėse vertės grandinėse. Tai skatina prekybos srautus ir didina galimybes Europos įmonėms plėsti veiklą.

Gerai veikianti Europos standartizacijos sistema prisideda prie bendro ekonomikos augimo, remia inovacijas ir Europos pramonės pasaulinį konkurencingumą. Ji taip pat padeda užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktuose nustatyti saugos, sveikatos ir vartotojų bei aplinkos apsaugos lygiai būtų pasiekti praktiškai 3 . Europos pramonė sparčiai keičiasi taikydama įvairius novatoriškus sprendimus ir skaitmenines technologijas. Ši tendencija taip pat pastebima ir tradiciniuose ekonomikos sektoriuose. Visi jie turi poreikių, kuriems patenkinti reikia standartizavimo sprendimų – tokių, kurie atitiktų pažangius Europos standartus ir būtų parengti taikant šiuolaikišką ir dinamišką Europos standartizacijos sistemą.

Šiame komunikate pateikiama Europos standartizacijos sistemos veikimo apžvalga ir aptariamos pastaraisiais metais pradėtos įgyvendinti Standartizacijos reglamento įgyvendinimą remiančios iniciatyvos, be kita ko, atsižvelgiant į susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Komunikate paaiškinami veiksmai, kurių Komisija neseniai ėmėsi siekdama toliau tobulinti sistemą, ir nurodomi konkretūs veiksmai, kurių Komisija imsis artimiausioje ateityje, kad darniųjų standartų rengimo procese dalyvaujantiems subjektams būtų užtikrinta daugiau veiksmingumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo. Šis komunikatas yra svarbus darniųjų standartų, t. y. remiantis Komisijos prašymu priimtų Europos standartų, skirtų naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus, kontekste 4 .

Europos standartizacijos sistema grindžiama Komisijos ir standartizacijos bendruomenės viešojo ir privačiojo sektorių partneryste. Unikalumo jai suteikia tai, kad taikomi darnieji standartai. Šie standartai tampa Sąjungos teisės dalimi ir, kai taikomi, gamintojams visoje bendrojoje rinkoje leidžia daryti atitikties Sąjungos teisės aktų reikalavimams prielaidą. Tai darniųjų standartų naudotojams suteikia svarbaus teisinio tikrumo ir yra ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes, jų laikantis, rinkai pateikiami Sąjungos teisės aktus atitinkantys gaminiai, nepatiriant papildomų išlaidų. Vadinamoji naujoji teisės aktų sistema yra sukurta taip, kad būtų lanksti ir atitiktų rinkos lūkesčius. Ji pagrįsta pramonės, mažųjų ir vidutinių įmonių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendru sutarimu, kartu užtikrinant, kad gaminiai, atitinkantys darniuosius standartus, atitiktų ir Sąjungos teisės aktus.

Taikant darniuosius standartus naudotojams suteikiama teisinio tikrumo ir stabilumo, o tai mažina gamintojų išlaidas. Tai savo ruožtu yra svarbu investuotojams, tačiau taip pat reikalauja didesnės reguliavimo institucijų, turinčių tinkamai prižiūrėti šiuos darniuosius standartus, viešosios atsakomybės.

2013 m. įsigaliojęs Reglamentas Nr. 1025/2012 (toliau – Europos standartizacijos reglamentas) 5 yra pagrindinė Europos standartizacijos sistemą reglamentuojanti teisinė sistema; ja, be kita ko, nustatytas ir susijusių dalyvių atsakomybės bei prievolių paskirstymas. Reikia skubiai atlikti tam tikrus šios teisinės sistemos praktinio įgyvendinimo patobulinimus, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

1.    Europos standartizacijos sistemos veikimas

Darniuosius standartus rengia viena iš trijų Europos standartizacijos organizacijų 6 , remdamasi oficialiu Komisijos prašymu (toliau – standartizacijos prašymas), – taip siekiama prisidėti prie Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo. Šiuose standartizacijos prašymuose apibrėžiama, ko tikimasi iš Europos standartizacijos organizacijų. Visų pirma juose nurodoma, kurie darnieji standartai turi būti parengti ir iki kada. Standartizacijos prašymus Komisija rengia kartu su valstybėmis narėmis vykdydama įtraukų ir skaidrų procesą.

Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos užtikrina, kad darniųjų standartų rengimo procesas būtų grindžiamas bendru sutarimu, skaidrus bei įtraukus. Visų pirma Komisija atidžiai stebi, ar šiame procese atsižvelgiama į mažųjų ir vidutinių įmonių ir suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių visoms visuomenės dalims, kaip antai vartotojams ir darbuotojams, taip pat aplinkos interesams, indėlį, nes jų indėlis padeda gerinti standartų kokybę. Europos standartizacijos organizacijoms parengus darnųjį standartą, Komisija vertina, ar jis atitinka atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir pirminį standartizacijos prašymą. Padariusi išvadą, kad standartas atitinka prašymą ir Sąjungos teisės aktus, Komisija priima sprendimą paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atitinkamai, Komisijai priėmus sprendimą paskelbti nuorodą Oficialiajame leidinyje, tas standartas pradeda daryti teisinį poveikį pagal susijusius Sąjungos teisės aktus.

Laikoma, kad pagal darniuosius standartus pagamintiems gaminiams galioja atitikties atitinkamiems teisės aktų reikalavimams prielaida 7 . Taikydamas darniuosius standartus, gamintojas gali pasinaudoti supaprastinta atitikties vertinimo procedūra. Taip gamintojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, darniaisiais standartais sumažinama finansinė ir administracinė našta ir padidinamas teisinis tikrumas, susijęs su gaminių atitiktimi Sąjungos teisės aktams. Šis teisinis poveikis ir tikrumas yra labai svarbūs mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes suteikia joms galimybę konkurencingai gaminti naujos kartos gaminius 8 .

Todėl Komisija turi atkreipti ypatingą dėmesį į darniųjų standartų turinį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šį reikalavimą įtvirtino ir savo naujausioje teismo praktikoje, konkrečiai – Sprendime James Elliott Construction Limited prieš Irish Asfalt Limited, C-613/14 9 . Šiuo sprendimu Teismas išaiškino darniųjų standartų vaidmenį ir teisinį statusą, padarydamas išvadą, kad darnieji standartai „yra ES teisės dalis“, nesvarbu, kad juos rengia nepriklausomos privačios organizacijos ir kad jie vis dar taikytini savanoriškai.

Be to, Teismas dar kartą pabrėžė Komisijos atsakomybę darniųjų standartų inicijavimo, valdymo ir stebėsenos procese. Todėl Komisija privalo kruopščiai laikytis darniųjų standartų rengimo tvarkos ir įvertinti, ar jie atitinka Sąjungos suderintuose teisės aktuose ir (arba) standartizacijos prašymuose nustatytus reikalavimus, – taip siekiama užtikrinti, kad darnieji standartai visiškai atitiktų taikomus teisės aktus. Tai apima ne tik techninius standartų aspektus, bet ir kitus Europos standartizacijos reglamento elementus, pavyzdžiui, tai, ar jų rengimo procesas buvo įtraukus. Komisija ketina šiuos įsipareigojimus įvykdyti kuo greičiau ir veiksmingiau.

2.    Standartizacijos reglamento ir atitinkamos teismų praktikos įgyvendinimas

Po to, kai 2013 m. įsigaliojo Standartizacijos reglamentas 10 ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė kelis sprendimus, Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama prisidėti prie teisinės sistemos įgyvendinimo ir pagerinti praktinį Europos standartizacijos sistemos veikimą.

Pagal Standartizacijos reglamentą 11 Komisija priėmė metines Europos standartizacijos Sąjungos darbo programas, kuriose pabrėžiama darniųjų standartų svarba, jų teisinis poveikis (atitikties prielaida), taip pat jų kokybė ir savalaikiškumas. Be darbo planavimo rengiant darniuosius standartus, šiose programose taip pat pateikta konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti Europos standartizacijos sistemos valdymą, pavyzdžiui, suteikiant pirmenybę Europos standartizacijos organizacijoms teikiamam Europos Sąjungos finansiniam įnašui, susijusiam su tiesiogine technine parama rengiant darniuosius standartus. Be to, siekdama paskatinti mažųjų ir vidutinių įmonių ir visuomeninių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos standartizacijos procese, Komisija metinėse Sąjungos darbo programose taip pat pateikė Europos standartizacijos organizacijoms skirtas aiškias veikimo gaires.

Komisija taip pat ėmėsi kelių iniciatyvų, kad jos vykdoma standartizacijos politika būtų skaidresnė ir prieinamesnė. Siekdamos užtikrinti, kad Standartizacijos reglamentas būtų įgyvendinamas teisingai, Komisijos tarnybos 2015 m. Europos standartizacijos vadove pateikė rekomendacijų dėl standartizacijos prašymų vaidmens, plėtojimo, priėmimo ir vykdymo 12 . Šis dokumentas buvo parengtas palaikant visapusišką partnerystę ir bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei visuomenės suinteresuotaisiais subjektais kartu su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais. Komisija taip pat parengė bendrą šabloną, skirtą darniųjų standartų nuorodų skelbimui Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, taip pat 2016 m. rekomendacinį dokumentą dėl darniųjų standartų nuorodų skelbimo Oficialiajame leidinyje sąlygų tikrinimo 13 .

Vadovaudamasi 2015 m. bendrosios rinkos strategija 14 ir 2016 m. birželio 1 d. priimtu Standartizacijos dokumentų rinkiniu 15 , Komisija savo Jungtinėje standartizacijos iniciatyvoje (toliau – Jungtinė iniciatyva), kurią remia įvairūs suinteresuotieji subjektai ir visos valstybės narės, išdėstė bendrą Europos standartizacijos viziją. Jungtinės iniciatyvos tikslas – užtikrinti nuolatines Sąjungos pastangas modernizuoti Europos standartizacijos sistemą, kad ji išliktų patraukli, neatsilikti nuo tokių pokyčių kaip skaitmeninimas, taikant dinamišką, lanksčią ir įtraukią sistemą, taip pat paspartinti bei aukščiau prioritetų sąraše iškelti standartų nustatymą, siekiant laiku tenkinti rinkos ir naudotojų poreikius. Konkretūs Jungtinės iniciatyvos veiksmai yra skirti informuotumui didinti ir darniųjų standartų rengimui bei įgyvendinimui gerinti. Jungtinėje iniciatyvoje taip pat nagrinėjamas standartų vaidmuo sprendžiant ekonomikos skaitmeninės pertvarkos uždavinius. Skaitmeninė ekonomikos pertvarka sukuria poreikį paspartinti Europos standartizacijos pertvarką, kad ji būtų tinkama dabarties ir ateities uždaviniams spręsti, visų pirma tokiose srityse kaip daiktų internetas, didieji duomenys, pažangioji gamyba, robotika, trimatis spausdinimas, blokų grandinės technologijos ir dirbtinis intelektas. Moderni, dinamiška ir įtrauki Europos standartizacijos sistema, gebanti sparčiai reaguoti į naujus pokyčius, padės paspartinti šių naujų technologijų sklaidą.

2017 m. Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos susitarė dėl bendro veiksmų plano, kuriuo siekiama spręsti darniųjų standartų, dėl neigiamo Komisijos įvertinimo neskelbiamų Oficialiajame leidinyje, klausimą. Šį klausimą iškėlė REFIT platforma 16 ir keli suinteresuotieji subjektai, nes tai turi įtakos tinkamam Europos standartizacijos sistemos veikimui. Siekdama išspręsti šią problemą, Komisija, bendradarbiaudama su Europos standartizacijos organizacijomis, spartų tokių darniųjų standartų trūkumų mažinimą iškėlė prioritetu. Likusių trūkumų šalinimo klausimas Komisijoje tebėra vienas iš prioritetų.

Siekiant užtikrinti, kad darniųjų standartų nuorodos Oficialiajame leidinyje būtų pateikiamos laiku ir duotų naudos, tikslinga rengiant standartus kylančius sunkumus identifikuoti kuo anksčiau. Šiuo tikslu Komisija sukūrė konsultantų struktūrą. Konsultantai teikia Komisijos tarnyboms techninę pagalbą vertinant darniųjų standartų projektus ir taip padeda Komisijai geriau užtikrinti, kad darnieji standartai atitiktų atitinkamus teisės aktus.

Kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė standartizavimo srityje būtų koordinuojama geriau, Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos rengia reguliarius struktūrinius dialogus. Šiuose dialoguose daugiausia dėmesio skiriama techniniams ir politiniams Europos standartizacijos aspektams, įskaitant klausimus, susijusius su darniųjų standartų kokybe ir jų poveikiu įmonėms, rinkoms ir vartotojams.

Siekdama paskatinti teisėkūros institucijas aktyviau dalyvauti Europos standartizacijos prioritetų nustatymo procese, 2018 m. birželio mėn. Komisija surengė tarpinstitucinį dialogą. Šiame dialoge dalyvavo Europos Sąjungos institucijų aukšto lygio atstovai, standartizacijos organizacijos, verslo įmonės (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones) ir kiti susiję suinteresuotieji subjektai, kaip antai vartotojai, darbuotojai ir aplinkosaugos organizacijos. Jame daugiausia dėmesio skirta prioritetiniams klausimams, susijusiems su darniųjų standartų rengimo procesu, ir būsimiems šios srities prioritetams, kaip antai skaitmeninimui ir sparčiai augančiai bendradarbiaujamajai ekonomikai.

Tarpinstitucinis dialogas ir diskusijos su pagrindiniais Europos standartizacijos sistemos dalyviais aiškiai parodė, kad reikia toliau didinti teisinį tikrumą, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos standartizacijos teisės aktų sistema būtų aiškinama vienodai, visų pirma atsižvelgiant į Standartizacijos reglamentą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir rekomendacinius dokumentus.

3.    Tolesni veiksmai, kuriais siekiama didinti skaidrumą, stiprinti teisinį tikrumą ir spartinti priėmimą

Nors padaryta didelė pažanga, Komisija pripažįsta, kad Europos standartizacijos sistemos veikimui gerinti skiriamas pastangas reikia stiprinti. Šiuo tikslu Komisija imsis tam tikrų specialių skubių veiksmų, kuriais bus siekiama dar labiau padidinti Europos standartizacijos proceso skaidrumą ir veiksmingumą. Tai padės sustiprinti teisinį tikrumą suinteresuotiesiems subjektams ir naudotojams ir aiškiau apibrėžti įvairių subjektų vaidmenis bei atsakomybę.

Komisija peržiūri savo vidaus sprendimų priėmimo procesus, siekdama racionalizuoti nuorodų į darniuosius standartus skelbimo Oficialiajame leidinyje procedūras 17 . Ši peržiūra grindžiama geriausia praktika pagal Komisijos vidaus darbo tvarkos taisykles; ji padės užtikrinti, kad reikiami sprendimai būtų parengti kruopščiai, koordinuotai ir laiku.

Siekdama dar aiškiau apibrėžti įvairių subjektų vaidmenis ir atsakomybę visais darniųjų standartų rengimo etapais, Komisija parengs rekomendacinį dokumentą.

Šiame rekomendaciniame dokumente, papildant esamus dokumentus 18 , visų pirma bus paaiškinti esminiai ir procedūriniai naujo standartizacijos prašymo formato, kurį Komisija rengia siekdama užtikrinti didesnį standartų rengimo skaidrumą ir nuspėjamumą, aspektai. Jame taip pat bus paaiškintas Komisijos ir jos ekspertų konsultantų vaidmuo. Pagaliau jame bus pateikta papildomų rekomendacijų, kaip pagerinti darniųjų standartų vertinimo procedūros nuoseklumą ir spartą visuose susijusiuose sektoriuose.

Siekdama užtikrinti geresnį darniųjų standartų, kuriuos šiuo metu rengia Europos standartizacijos organizacijos, vertinimo proceso aukštesnio lygio koordinavimą, Komisija ir toliau remsis Jungtinio tyrimų centro moksliniu indėliu ir kartu per neseniai įdiegtą ekspertų konsultantų sistemą stiprins savo ryšius su techniniais komitetais, atsakingais už standartų rengimą. Bus siekiama kuo labiau padidinti vertinimų spartą, kokybę ir tikslumą, taip tikintis pagerinti proceso kokybę ir užtikrinti, kad nuorodos į darniuosius standartus būtų kuo greičiau paskelbtos Oficialiajame leidinyje. Priemonėse bus numatyta:

-stiprinti atitinkamų Komisijos tarnybų, atsakingų už suderintus teisės aktus, ir techninių komitetų, atsakingų už darniųjų standartų rengimą, tarpusavio ryšius;

-plėsti ekspertų konsultantų grupę ir plėtoti jų įgūdžius, kad pakaktų kompetencijos, reikalingos kokybiškiems vertinimams atlikti ir sistemos atsparumui užtikrinti;

-tobulinti darbo procedūrų ir užduočių paskirstymo ekspertams organizavimą;

-skirti dėmesio tęstinei konsultantų įnašo kokybės peržiūrai; įtraukti ekspertams konsultantams skirtas mokymo programas;

-gerinti horizontalųjį vertinimo nuoseklumą, visuose sektoriuose taikant suderintas rekomendacijas;

-tinkamai valdyti galimus interesų konfliktus.

Išvada

Europos standartizacijos sistema prisideda prie bendrosios rinkos plėtotės. Atitinkamų Sąjungos teisės aktų atitikties prielaida suteikia svarbaus teisinio tikrumo visiems standartų naudotojams, ypač – mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 2013 m. įsigaliojusiame Standartizacijos reglamente nustatytas naujas, viešojo ir privačiojo sektorių partneryste paremtas sistemos dalyvių funkcijų ir atsakomybės pasidalijimas. Jame taip pat nustatyta tvirta įtraukties reikalavimų sistema, kuria sudaromos sąlygos standartizacijos procese atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių, vartotojų ir darbuotojų, taip pat į aplinkosaugos interesus. Bendras visų Europos standartizacijos sistemos partnerių tikslas – užtikrinti, kad būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas Standartizacijos reglamentas ir kiti susiję Sąjungos teisės aktai.

Komisijai patikėta atsakomybė atlikti Europos darniųjų standartų vertinimą. Komisija taip pat turi užtikrinti, kad šie standartai atitiktų atitinkamų Sąjungos suderintų teisės aktų reikalavimus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina šios atsakomybės svarbą ir aiškiai parodo jos teisinį poveikį.

Nors dabartinė sistema veikia, Komisija pripažįsta, kad tobulėti dar yra kur. Siekiant tolesnės pažangos užtikrinant didesnį įtraukumą, teisinį tikrumą, nuspėjamumą ir galimybę greitai pajusti darniųjų standartų teikiamą naudą bendrajai rinkai, bus nedelsiant imamasi keturių pirmiau išvardytų veiksmų. Šiuo požiūriu taip pat labai svarbūs tikslai – inovacijos ir piliečių bei aplinkos apsauga. Siekdama užtikrinti nuolatinę Europos standartizacijos, kaip visapusiškai veikiančios bendrosios rinkos kertinio akmens, sėkmę, Komisija tęs darbą su visais susijusiais partneriais.

(1)

COM(2018) 772.

(2)

Pavyzdžiui, Sąjungoje toliau plėtojant žiedinę ekonomiką, reikia nustatyti kokybiškus perdirbtų žaliavų, tokių kaip plastikai arba iš atliekų gautos trąšos, standartus.

(3)

Darnieji standartai taip pat apima socialinės įtraukties klausimus, pavyzdžiui, prieinamumą. Europos prieinamumo akte standartai naudojami tam, kad būtų galima daryti atitikties prielaidą.

(4)

Jis netaikomas kitų rūšių standartams, t. y. tarptautiniams standartams, Europos (nesuderintiems) standartams, nacionaliniams standartams, techninėms specifikacijoms ir kt.

(5)

OL L 316, 2012 11 14, p. 12–33.

(6)

Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI).

(7)

Yra daug kitų Sąjungos teisės aktų, kurie atspindi Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 nustatytą sistemą, kaip antai Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 (Statybos produktų reglamentas) ir Direktyva 2001/95/EB (Direktyva dėl bendros gaminių saugos). Paprastumo sumetimais šiame komunikate jie atskirai nenagrinėjami. Tačiau šiame komunikate aptariami bendrieji klausimai susiję ir su minėtais teisės aktais.

(8)

Statybos produktų sektoriuje taikoma nemažų nukrypimų nuo įprastos standartizacijos praktikos.

(9)

Taip pat žr., pvz., sprendimus Global Garden Products, T-474/15 ir Anstar, C-630/16.

(10)

Juo pakeistos Direktyvos 98/34/EEB standartizavimo nuostatos.

(11)

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 8 straipsnis.

(12)

SWD(2015) 205 final, 2015 10 27, http://ec.europa.eu/growth/single-market/european-standards/vademecum_lt.

(13)

http://www.cc.cec/Ares/ext/documentInfoDetails.do?documentId=080166e5ae43cdde.

(14)

COM(2015) 550 final.

(15)

COM(2016) 358 final.

(16)

REFIT platformos nuomonė XXII.2.b.

(17)

Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. šie sprendimai bus priimami taikant paspartintą rašytinę Komisijos procedūrą.

(18)

Standartizacijos vadovas, Mėlynasis vadovas ir kt.