I. ĮVADAS

Tai – penkioliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita. Joje apžvelgiami pokyčiai, susiję su dviem pagrindiniais ramsčiais: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei jų rėmimo priemonėmis ir mūsų apsaugos nuo šių grėsmių ir atsparumo joms didinimu.

Po Solsberyje įvykdyto išpuolio naudojant paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą Europos Vadovų Taryba 1 2018 m. kovo mėn. pažymėjo, kad „Europos Sąjunga privalo didinti savo atsparumą su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis (ChBRB) susijusiam pavojui, be kita ko, užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą tarp ES bei jos valstybių narių ir NATO“. Ji paragino Komisiją ir Vyriausiąją įgaliotinę tęsti šį darbą ir iki 2018 m. birželio mėn. įvyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pranešti apie pažangą. Ši pažangos ataskaita kartu su Bendru komunikatu 2 dėl atsparumo ir pajėgumų didinimo kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir Bendros kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemos įgyvendinimo 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. birželio mėn. bendra ataskaita 3 yra teikiami reaguojant į šį raginimą. Joje apžvelgiama 2017 m. spalio mėn. Pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms saugumo grėsmėms didinimo veiksmų plano 4 (toliau – Veiksmų planas) įgyvendinimo padėtis ir pristatomi tolesni veiksmai. Veiksmų plane, kuris yra viena iš saugumo sąjungos priemonių, skirtų apsaugai nuo terorizmo ir atsparumui jam didinti, vadovaujamasi prevenciniu požiūriu, grindžiamu supratimu, jog rizika, kad iškils su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis susijusių grėsmių, yra mažai tikėtina, tačiau įvykdyto tokio išpuolio poveikis būtų didelis ir ilgalaikis. Kol kas iš išpuolio Solsberyje, taip pat didėjančio susirūpinimo dėl domėjimosi terorizmu ir galimybių tokias medžiagas panaudoti tiek ES, tiek už jos ribų 5 matyti, kad cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės medžiagos kelia tikrą grėsmę. Todėl didėja neatidėliotina būtinybė visapusiškai įgyvendinti Veiksmų planą, vėl daugiausia dėmesio skiriant cheminėms grėsmėms.

Be to, šioje ataskaitoje, atsižvelgiant į 2018 m. Komisijos rekomendaciją 6 , apžvelgiama esama padėtis, susijusi su internete esančio teroristinio turinio šalinimu, taip pat tolesni Komisijos veiksmai radikalizacijos prevencijos srityje, atsižvelgiant į Aukšto lygio ekspertų grupės radikalizacijos klausimais baigiamąją ataskaitą. Po 2018 m. gegužės 29 d. Lježe įvykdyto išpuolio dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kaip svarbu kovoti su radikalizacija, nes, pasak Belgijos valdžios institucijų, šio išpuolio kaltininkas palaikė ryšius su radikalių pažiūrų asmenimis. Šioje ataskaitoje taip pat nustatoma keletas veiksmų, kuriais būtų galima didinti geležinkelių keleivių saugumą. Galiausiai šioje ataskaitoje apžvelgiama, kaip įgyvendinami kiti prioritetiniai dokumentai, visų pirma susiję su informacinių sistemų sąveikumu. Šioje srityje, Komisijai kartu su šia ataskaita patvirtinus du pasiūlymus dėl dalinio pakeitimo, teisėkūros institucijos iki metų pabaigos galės pasiekti sutarimą. Šioje ataskaitoje taip pat apžvelgiama, kaip įgyvendinama Keleivio duomenų įrašo direktyva, nes 2018 m. gegužės 25 d. suėjo jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, veiksmai, kuriais siekiama didinti kibernetinį saugumą ir kovoti su teroristų finansavimu, taip pat naujausi saugumo išorės aspekto pokyčiai.

Komisijos pasiūlymuose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina“ 7 taip pat atsižvelgiama į tai, kad naujoms saugumo grėsmėms reikalingi nauji atsako būdai, ir pabrėžiama, kad saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis ir kelis sektorius aprėpiantis aspektas, todėl reikia tvirto koordinuoto ES atsako. Komisija siūlo vidaus saugumui skiriamą finansavimą padidinti 1,8 karto, palyginti su dabartiniu laikotarpiu (2014–2020 m.). Priemonės, padedančios reaguoti į naujas saugumo problemas, išdėstomos įvairių sektorių teisės aktų pasiūlymuose, kurie pateikiami kaip daugiametės finansinės programos dalis.

II. PASIRENGIMO CHEMINĖMS, BIOLOGINĖMS, RADIOLOGINĖMS IR BRANDUOLINĖMS SAUGUMO GRĖSMĖMS DIDINIMAS

1.Veiksmų plano įgyvendinimo pažanga

Kaip matyti iš Solsberyje įvykdyto išpuolio naudojant paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (toliau – ChBRB) saugumo grėsmės yra sudėtingos ir gali sparčiai kisti. Teroristų organizacijos ChBRB medžiagų Europoje kol kas nenaudojo, tačiau esama patikimų įrodymų, iš kurių matyti, kad jos gali turėti ketinimų įsigyti ChBRB medžiagų arba ginklų ir gilina jiems panaudoti reikalingas žinias ir gebėjimus. Kaip atsakas į šias grėsmes 2017 m. spalio mėn. buvo pristatytas Pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms saugumo grėsmėms didinimo veiksmų planas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žinių ir pajėgumų telkimui ES lygmeniu, siekiant visoje Sąjungoje gerinti operatyvinį pasirengimą. Įgyvendinant Veiksmų planą padaryta nemaža pažanga – daugelyje įvairių sričių imtasi atitinkamų priemonių keturiems Veiksmų plano tikslams pasiekti: mažinti galimybes įsigyti ChBRB medžiagų; užtikrinti patikimesnį pasirengimą ChBRB saugumo incidentams ir reagavimą į juos; užmegzti tvirtesnius ChBRB saugumo vidaus ir išorės ryšius su pagrindiniais regioniniais ir tarptautiniais ES partneriais; gilinti žinias apie ChBRB pavojus.

Pirma, siekiant mažinti galimybes įsigyti ChBRB medžiagų, Sąjungoje stiprinamos muitinių priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam ChBRB medžiagų patekimui į ES. Siekiant stiprinti tarptautinių tiekimo grandinių stebėseną ir rizika grindžiamą kontrolę, labai svarbios yra krovinių informacijos sistemos. Todėl Komisija iš esmės atnaujina išankstinės informacijos apie krovinius ir muitinės rizikos valdymo sistemą, šiuo tikslu esamas menkai tarpusavyje susietas nacionalines sistemas pertvarkydama į integruotą didelio masto IT sistemą. Naujojoje sistemoje daugiausia dėmesio bus skiriama bendrai prekybos duomenų saugyklai, galinčiai tikruoju laiku priimti geresnės kokybės informaciją apie krovinius. Ji padės susieti nacionalinių muitinės institucijų rizikos vertinimo sistemas. Naujoji sistema bus susieta su daugybe kitų tarptautinės logistikos operacijose dalyvaujančių subjektų, pavyzdžiui, visų rūšių transportu besinaudojančiais ekspeditoriais, logistikos paslaugų teikėjais arba pašto operatoriais, taip į sistemą perkeliant vertingus šiuo metu neprieinamus duomenis apie krovinius. Šios sistemos paskirtis – apimti įvairiausių rūšių muitinės riziką, įskaitant ChBRB medžiagų keliamą grėsmę.

Antra, kalbant apie pasirengimo ir atsparumo didinimą, valstybės narės stiprina savo pajėgumus aptikti ChBRB medžiagas, kad būtų galima užkirsti kelią ChBRB išpuoliams. Komisijos iniciatyva nacionalinių ekspertų konsorciumas išnagrinėjo apytiksliai 70 įvairių ChBRB scenarijų ir atliko aptikimo įrangos spragų analizę. Šios spragų analizės ataskaita buvo perduota valstybėms narėms ir su jomis aptarta, padedant nustatyti būsimų mokslinių tyrimų poreikius ir sudarant sąlygas priimti informacija grindžiamus sprendimus dėl aptikimo strategijos, taip pat imtis veiklos priemonių nustatytoms spragoms šalinti. Iš šios analizės taip pat matyti, kad akivaizdžiai reikia nustatyti visos ES masto aptikimo įrangos techninius standartus. Remdamasi šios analizės rezultatais ir pasitelkdama pagal Veiksmų planą sudarytą ChBRB patariamąją grupę 8 , Komisija sieks visos ES mastu standartizuoti ChBRB aptikimo įrangą. Be to, valstybės narės turėtų parengti esminių medicininių reagavimo priemonių, laboratorijų, gydymo ir kitų pajėgumų atsargų aprašus. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, siekdama nuolat teikti informaciją apie šių atsargų prieinamumą ES lygmeniu, kad valstybės narės ChBRB išpuolių atvejais galėtų greičiau gauti šias atsargas ir greitai jomis pasinaudoti. Norint pasirengti ChBRB išpuoliui ir suvaldyti jo padarinius, reikia stiprinti valstybių narių, įskaitant civilinės saugos institucijas, bendradarbiavimą ir geriau koordinuoti jų veiksmus. Siekiant stiprinti bendrus Europos pasirengimo ir reagavimo pajėgumus, Sąjungos civilinės saugos mechanizmas šiame procese gali atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų.

Trečia, ChBRB veiksmų plane pabrėžiama būtinybė glaudžiai bendradarbiauti su pagrindiniais tarptautiniais partneriais ir organizacijomis. 2018 m. birželio 28–29 d. Komisija, bendradarbiaudama su JAV energetikos departamentu, surengs ES ir JAV praktinį seminarą radioaktyviųjų šaltinių saugumo klausimais. Komisija taip pat stiprina su ChBRB susijusius Europos kaimynystės šalių partnerių institucijų ir bendruomenių pajėgumus. Be to, Sąjungoje imamasi konkrečių veiksmų, siekiant glaudžiau bendradarbiauti su NATO su ChBRB, įskaitant civilinę parengtį, susijusiais klausimais. ES atstovai stebėtojų teisėmis dalyvavo NATO surengtame praktiniame seminare dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo reaguojant į didelio masto teroristinį išpuolį naudojant ChBRB. Be to, ES ir NATO svarsto galimybę sukurti bendrą sprendimus priimantiems asmenims skirtą informuotumo didinimo ir mokymo ChBRB klausimais modulį. ES turėtų išnagrinėti priemones, kuriomis būtų skatinama laikytis tarptautinių cheminių ginklų nenaudojimo taisyklių ir standartų, be kita ko, galimą specialų ES sankcijų už cheminius ginklus režimą. Transporto srityje Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamos didinti ES aviacijos saugumo sistemos parengtį atremti ChBRB grėsmes. Šio bendradarbiavimo rezultatai – parengtas veiksmų, kuriais siekiama mažinti ChBRB grėsmes aviacijai, sąrašas.

Ketvirta, norint veiksmingai reaguoti į ChBRB pavojus, reikalingos visų lygmenų ekspertų žinios, todėl būtina aktyviau kaupti žinias ir jomis dalytis. Vienas iš geriausios patirties pavyzdžių yra Vidurio Europos ChBRBS 9 mokymo centras, kurį 2016 m. Budapešte įsteigė aštuonios valstybės narės 10 . Jame siekiama dalytis pirmojo reagavimo pajėgų žiniomis ir patirtimi apie ChBRBS ir šios srities įgūdžiais, juos plėtoti ir stiprinti, šiuo tikslu rengiant mokymą ir pratybas. Be to, Komisija palankiai įvertino projekto pasiūlymą, kuriuo siekiama stiprinti šį bendradarbiavimą sukuriant mobilų pirmojo reagavimo į ChBRBS ir (arba) radiologinės sklaidos įtaisus dalinį, kurį paprašius būtų galima dislokuoti įvykus ChBRBS incidentui. Vienas iš pavyzdžių, rodantis, kad reikia sukurti bendrus pajėgumus, yra ekspertizės sritis. Rinkti įrodymus ir juos tvarkyti užkrėstoje teritorijoje yra labai sudėtingi uždaviniai, ir, norint juos išspręsti, reikia turėti specializuotų priemonių. Komisijos Jungtinis tyrimų centras, siekdamas dalytis specializuotomis žiniomis apie susijusius pajėgumus, rengia šios srities iniciatyvas, susijusias su branduolinės ekspertizės pajėgumais. Atsižvelgdama į minėtos spragų analizės rezultatus, Komisija taip pat bendradarbiauja su ChBRB patariamąja grupe, siekdama nustatyti sritis, kuriose būtų galima sutelkti aptikimo pajėgumus.

Penkta, mokymas ir pratybos yra veiksmingo dalijimosi žiniomis apie ChBRB pavojus būdai. Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „eNotice“, sukurta duomenų bazė 11 , į kurią įtraukta daugiau kaip 200 atitinkamų mokymo iniciatyvų ir pateikiama mokymo galimybių visoje Sąjungoje apžvalga. Valstybės narės skatinamos kuo veiksmingiau naudotis esamomis ChBRB mokymo galimybėmis. Be to, visapusiškai pasinaudodama Europos branduolinio saugumo mokymo centru, Komisija pradėjo išsamią mokymo programą, skirtą ES muitinės ekspertams, kurie prie išorės sienų, uostuose ir oro uostuose naudojasi sudėtinga radiologinių ir branduolinių medžiagų aptikimo įranga. Be to, Komisija palankiai įvertino projekto pasiūlymą, kuriuo siekiama sukurti suderintą pirmojo reagavimo pajėgoms ir medicinos darbuotojams skirto ChBRB mokymo programą. Kalbant apie praktinius kursus, 2018 m. pradžioje Komisija surengė teorinio modeliavimo pratybas „Chimera“, kurių metu, siekiant patikrinti tarpvalstybinio pasirengimo ir reagavimo veiksmų planavimo lygį įgyvendinant išgalvotą sąmoningo užkrečiamosios ligos paskleidimo scenarijų, suburti visos ES sveikatos priežiūros, civilinės saugos ir saugumo sektorių atstovai. Šios visos ES masto pratybos padėjo stiprinti kelių sektorių gebėjimus, taip pat didinti sveikatos priežiūros, civilinės saugos ir saugumo sektorių veiksmų sąveiką ir gerinti jų koordinavimą ES ir valstybių narių lygmenimis. Be to, į dalijimosi žiniomis veiklą taip pat įtraukiamas privatusis sektorius, nes ChBRB išpuolis gali turėti didelių pasekmių privačiojo sektoriaus subjektams. Įgyvendinant pramonės inicijuotą projektą 12 , kuriuo siekiama didinti daugiausia aviacijos sektoriaus saugumą užtikrinančių darbuotojų informuotumą, sukurta e. mokymosi priemonė, kuria su ChBRB medžiagomis ir agentais susiduriantiems asmenims teikiama esminė informacija.

2.Aktyvesni veiksmai kovojant su cheminėmis grėsmėmis

Teroristų propagandoje vis dažniau kalbama apie galimybę rengiant teroristinius išpuolius panaudoti chemines medžiagas. Dėl to didėja susirūpinimas, kilęs dėl 2017 m. liepos mėn. Australijoje atskleisto teroristų sąmokslo ir neseniai teatre panaudotų cheminių medžiagų. Todėl Komisija, remdamasi pažanga, padaryta atlikus aptikimo pajėgumų spragų analizę ir ChBRB saugumo patariamojoje grupėje keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais, pagal bendrąją ChBRB veiksmų plano sistemą sparčiai imasi tolesnių veiksmų cheminių grėsmių srityje.

2018 m. kovo mėn. su valstybių narių ekspertais surengus konfidencialų susitikimą, nustatyta keletas neatidėliotinų tolesnio bendradarbiavimo kovos su cheminėmis grėsmėmis srityje prioritetų. Remdamasi šiais prioritetais, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, siekdama iki 2018 m. pabaigos atlikti šiuos veiksmus:

·sudaryti bendrą ypatingą grėsmę keliančių cheminių medžiagų sąrašą, kuriuo remiantis būtų imamasi tolesnių operatyvinių veiksmų, siekiant mažinti galimybes įsigyti tokių medžiagų ir stiprinti jų aptikimo pajėgumus. Šis darbas, remiantis nuolatiniais valstybių narių ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliekamais moksliniais tyrimais, bus atliekamas 2018 m. gegužės mėn. sudarytoje specialioje cheminių grėsmių nustatymo ekspertų grupėje;

·pradėti dialogą su tiekimo grandinėje dalyvaujančiais privačiojo sektoriaus subjektais, siekiant kartu parengti priemones, skirtas naujoms ir kintančioms cheminių medžiagų, kurias galima naudoti kaip pirmtakus, grėsmėms mažinti. Atliekant šį darbą kaip pavyzdžiu 13 naudojamasi veiksmais, kurių ES lygmeniu imtasi siekiant apriboti prieigą prie sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, o Pirmtakų nuolatiniame komitete jau įvyko pirmasis pasikeitimas nuomonėmis;

·siekiant parengti valstybėms narėms skirtas praktines rekomendacijas, kaip jos galėtų stiprinti savo nustatymo pajėgumus, sparčiau peržiūrėti grėsmių scenarijus ir išnagrinėti esamus nustatymo metodus, kad būtų galima greičiau nustatyti chemines grėsmes. Šiuo tikslu sudaryta minėta speciali ekspertų grupė, skirta klausimams, susijusiems su atsirandančiomis cheminėmis grėsmėmis, nagrinėti. Ilgesnės trukmės laikotarpiu šios grupės atliekamas darbas gali padėti standartizuoti aptikimo įrangą;

·didinti pirmojo reagavimo pajėgų, visų pirma teisėsaugos ir civilinės saugos srities darbuotojų, informuotumą, kad jie galėtų anksti atpažinti cheminio išpuolio požymius ir atitinkamai reaguoti.

III. KOVA SU RADIKALIZACIJA

1.Kova su teroristiniu turiniu internete

Kova su teroristiniu turiniu internete tebėra vienas iš pagrindinių radikalizacijos prevencijos uždavinių. 2018 m. kovo 1 d. patvirtinus Komisijos rekomendaciją 14 dėl kovos su neteisėtu turiniu internete, pradėta rengti ataskaitas, kaip to reikalaujama šioje rekomendacijoje, siekiant stebėti tiek pramonės, tiek valstybių narių ir kitų pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, Europolo, pastangas mažinti teroristinio turinio prieinamumą internete.

Iš pirmųjų šių ataskaitų, grindžiamų sutartais rodikliais, nustatytais ES interneto forume – iniciatyvoje, į kurią įsitraukė iš viso 13 įmonių, įskaitant didžiausias socialinių tinklų įmones 15 , 20 valstybių narių ir Europolas, išvadų matyti, kad skaidrumo srityje padaryta tam tikra pažanga, nes daugiau įmonių, įskaitant įmones, kurios anksčiau nedalyvavo ES interneto forumo veikloje, pateikė papildomos informacijos.

Be to, daugiau įmonių imasi aktyvių priemonių, kuriomis siekiama nustatyti teroristinį turinį, ir daugiau tokio turinio pašalinama. Toms įmonėms, kurios yra sukūrusios automatines teroristinio turinio nustatymo priemones, įskaitant anksčiau pašalintą turinį, pavyksta, nustatant ir pašalinant didelį kiekį suarchyvuotos medžiagos, greičiau pašalinti teroristinį turinį iš savo platformų. Toliau plėtojama saitažodžių duomenų bazė – įmonių konsorciumo sukurta priemonė, skirta bendradarbiavimui palengvinti, siekiant užkirsti kelią teroristinio turinio platinimui platformose. Didėja tiek šios duomenų bazės narių skaičius, tiek joje nustatomo teroristinio turinio apimtis. Šiuo metu prie šios duomenų bazės, į kurią dabar įtraukta 80 000 vaizdų saitažodžių ir 8 000 vaizdo įrašų saitažodžių, yra prisijungusios 13 įmonių. Kai kurios įmonės pirmą kartą pateikė grįžtamosios informacijos apie saitažodžių duomenų bazės poveikį, t. y. pašalintą turinį, tačiau ši informacija turi būti išplėsta, taip pat išsamiau ir sistemingiau teikiama iš visų platformų.

Valstybių narių žymėjimai taip pat tebėra svarbi atsako dalis. Toliau daugėja valstybių narių, pranešančių interneto įmonėms apie teroristinį turinį, o Europolo internetinės informacijos žymėjimo padalinys toliau ieško būdų, kaip būtų galima tobulinti ES pranešimus apie šalintiną turinį, visų pirma koordinuoti ir supaprastinti šį procesą. Ketvirtąjį 2017 m. ketvirtį ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys priėmė 8 103 sprendimus dėl šalintinos informacijos; 89 proc. tokios informacijos buvo pašalinta. Pirmąjį 2018 m. ketvirtį priimti 5 708 sprendimai dėl šalintinos informacijos, skirti didesniam skaičiui mažesnių, mažiau žinomų įmonių; sėkmingai pašalinta 61 proc. tokios informacijos. Įmonių, kurios ilgai bendradarbiauja su internetinės informacijos žymėjimo padaliniais, sėkmingai pašalintos informacijos lygis išliko stabilus – daugeliu atvejų pašalinama 90–100 proc. tokios informacijos. Įmonių reagavimo į pranešimus apie šalintiną informaciją greitis įvairiose platformose nevienodas – nuo mažiau nei valandos iki kelių dienų; tiek mažos, tiek didelės įmonės turi toliau didinti savo reagavimo spartą, kad galėtų tinkamai įgyvendinti minėtos rekomendacijos nuostatas teroristinį turinį pašalinti per vieną valandą nuo pranešimo.

Dar neįdiegti visapusiai sistemingos grįžtamosios informacijos apie žymėjimus mechanizmai, nors valstybės narės pripažįsta iš kelių įmonių gaunančios informacijos gavimo patvirtinimus ir patvirtinimą, kad bus imamasi veiksmų. Tik viena įmonė teikia išsamią informaciją apie informacijos gavimą, laiką ir veiksmus. Siekdamas gerinti teisėsaugos institucijų ir įmonių bendradarbiavimą ir jų veiksmų koordinavimą, 2016 m. ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys sukūrė internetinės informacijos žymėjimo valdymo taikomąją programą. Iki šiol prie šios platformos prisijungė trys valstybės narės, o kitos išreiškė susidomėjimą.

Siekdama nustatyti, ar dabartinio metodo pakanka ir ar reikia papildomų priemonių, kad būtų užtikrinamas greitas ir aktyvus neteisėto turinio internete nustatymas ir šalinimas, įskaitant galimas teisėkūros priemones, kuriomis būtų papildoma dabartinė reglamentavimo sistema, Komisija pradėjo poveikio vertinimą. Rengiant šį vertinimą bus remiamasi pagal šią rekomendaciją teikiamomis ataskaitomis.

Europolo ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys vadovavo daugiašalėms koordinuotoms šešių valstybių narių, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados pastangoms sunaikinti grupuotės „Da'esh“ propagandos aparatą. Šios bendros pastangos – daugiau kaip dvejus metus trukusio darbo, į kurį įsitraukė 29 šalys, kulminacija – ne tik itin sutrikdė grupuotės „Da'esh“ propagandinę veiklą ir jos infrastruktūrą, bet ir padėjo sukaupti daug skaitmeninių įrodymų.

2. Aukšto lygio ekspertų grupės radikalizacijos klausimais rekomendacijų įgyvendinimas

Be pastangų kovoti su teroristiniu turiniu internete, ES lygmeniu toliau dirbama siekiant užkirsti kelią radikalizacijai valstybėse narėse ir jų vietos bendruomenėse. 2017 m. liepos mėn. buvo suburta Aukšto lygio ekspertų grupė radikalizacijos klausimais 16 , kuriai pavesta pateikti rekomendacijas, kaip būtų galima stiprinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir jų tarpusavio bendradarbiavimą, 2018 m. gegužės 18 d. pateikė savo baigiamąją ataskaitą 17 . Joje pateikiama daug įvairių rekomendacijų dėl konkrečių veiksmų, kuriais siekiama spręsti prioritetinių sričių uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su radikalizacija kalėjimuose (įskaitant tolesnę stebėseną po paleidimo ir nuosprendžių tvarkymą), komunikacija ir internetine propaganda, įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu vietos lygmeniu, švietimu ir socialine įtrauktimi, parama grupėms, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį (visų pirma dėl jaunimo radikalizacijos ir grįžtančių vaikų), taip pat su išorės aspektu. Pripažįstant tokių ES iniciatyvų kaip Informacijos apie radikalizaciją tinklas (angl. RAN), Europos strateginės komunikacijos tinklas (angl. ESCN) ir ES interneto forumas pridėtinę vertę ir laimėjimus, šioje ataskaitoje raginama stiprinti šias iniciatyvas ir jas geriau koordinuoti tarpusavyje, kartu užtikrinant glaudesnius visų dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pirmosios grandies specialistus, politikos formuotojus ir tyrėjus, ryšius. Šioje ataskaitoje pabrėžiama, kaip svarbu, kad veiksmai, kurių imamasi ES lygmeniu, būtų labiau priderinti prie valstybių narių poreikių.

Komisija palankiai vertina šią baigiamąją ataskaitą, nes joje nustatomos sritys, kuriose valstybėse narėse ir ES lygmeniu reikia imtis skubių veiksmų. Visų pirma Komisija įgyvendins rekomendaciją sukurti ES bendradarbiavimo mechanizmą, kad užtikrintų aktyvesnį valstybių narių dalyvavimą kovojant su radikalizacija. Šis ES bendradarbiavimo mechanizmas bus sudarytas iš naujos Valdančiosios tarybos ir kovos su radikalizacija koordinavimo ir paramos struktūros. Valdančioji taryba bus sudaryta iš valstybių narių atstovų, o koordinavimo ir paramos struktūra bus įsteigta Komisijoje.

Komisija imsis skubių priemonių, kad įgyvendintų ekspertų grupės pateiktas rekomendacijas:

·pirma, siekdama užtikrinti, kad ES veiksmai šioje srityje būtų labiau priderinti prie valstybių narių poreikių ir politikos prioritetų, patvirtins sprendimą dėl Valdančiosios tarybos įsteigimo (ji bus sudaryta iš valstybių narių atstovų, o ES kovos su terorizmu koordinatorius ir Europos išorės veiksmų tarnyba dalyvaus kaip stebėtojai) ir suteiks galimybę valstybėms narėms aktyviau dalyvauti nustatant strategines gaires. Pirmąjį šios tarybos posėdį numatoma surengti ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio mėn.;

·antra, atsižvelgdama į šiuo metu turimus ribotus išteklius, kaip vieną iš savo organų sukurs sustiprintą koordinavimo ir paramos struktūrą. Norint pasiekti minėtoje baigiamojoje ataskaitoje iškeltus tikslus, valstybių narių indėlis kaupiant reikiamą kompetenciją bus labai svarbus. Šiuo tikslu Komisija ragina valstybes nares teikti pasiūlymus dėl neapmokamo delegavimo į šią koordinavimo ir paramos struktūrą. Ši struktūra kartu su Valdančiąja taryba sudarys ES bendradarbiavimo kovos su radikalizacija klausimais mechanizmą;

·trečia, siekdama palengvinti tolesnius valstybių narių informacijos mainus ir aptarti konkrečius tolesnius veiksmus, iki 2018 m. spalio mėn. sušauks nacionalinių prevencijos politikos formuotojų tinklo posėdį.

Komisija atkreipia dėmesį į ekspertų grupės rekomendaciją 2019 m. atlikti ES bendradarbiavimo kovos su radikalizacija klausimais mechanizmo vertinimą. Ji sieks tokio vertinimo rezultatus pristatyti iki 2019 m. gruodžio mėn., tačiau pripažįsta, jog gali būti, kad iki to laiko siūlomos priemonės dar nebus visiškai įgyvendintos.

Švietimo srityje 2018 m. gegužės 22 d. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba patvirtino rekomendaciją 18 dėl bendrų vertybių propagavimo mokyklose, siekiant stiprinti priklausymo jausmą vietos ir nacionaliniu lygmenimis, kaip buvo pasiūliusi Komisija 19 . Šioje rekomendacijoje valstybės narės raginamos imtis tolesnių veiksmų, siekiant mokyklose ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis.

IV. KONKREČIOS TRUMPALAIKĖS PRIEMONĖS GELEŽINKELIŲ KELEIVIŲ SAUGUMUI PAGERINTI

Transporto mazgai, geležinkeliai ir traukiniai yra didelės rizikos taikinys, nes tokia infrastruktūra projektuojama kaip atvira 20 . Šiuo metu kasdien Europos traukiniais vyksta 26 mln. keleivių ir prognozuojama, kad iki 2050 m. kelionių geležinkeliais padaugės maždaug 80 proc. Geležinkelių naudotojų, darbuotojų ir infrastruktūros apsauga nuo nuolat kintančių saugumo grėsmių yra itin svarbus ir nuolatinis uždavinys. Europos transportas turi likti saugus.

Europai reikia modernios geležinkelių saugumo sistemos, kuri būtų pagrįsta rizikos vertinimu ir užtikrintų spartų ir proporcingą reagavimą į atsirandančias grėsmes ir kartu geležinkelių paslaugų prieinamumą. Siekdamos užtikrinti didesnį saugumo lygį, kad Europos geležinkeliai būtų prieinami ir atviri keleiviams, ir užkirsti kelią nereikalingoms kliūtims vidaus rinkoje, valstybės narės turėtų tobulinti dalijimąsi informacija ir didinti informuotumą, parengtį ir gebėjimus reaguoti į teroristų išpuolius. Dėl pavienių valstybių narių įdiegtų priemonių jų nekoordinuojant proceso pradžioje gali atsirasti kliūčių ir sąnaudų, susijusių su ilgesne kelionės trukme, atšaukimu ir pernelyg dideliu keleivių skaičiumi geležinkelių mazguose.

Reikia užtikrinti vienodus saugumo lygius ES geležinkelių keleiviams įvairiose valstybėse ir aptarnaujant įvairiems transporto operatoriams. ES lygmens veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti tarpvalstybinį visų dalyvių veiksmų koordinavimą, galima padėti nuosekliai užtikrinti saugumą visoje ES.

Todėl Komisija siūlo imtis tam tikrų konkrečių trumpalaikių veiksmų siekdama padidinti ES geležinkelių keleivių saugumą (žr. I priedą). 2017 m. spalio 18 d. priėmus ES kovos su terorizmu teisės aktų rinkinį buvo paskelbtos priemonės, kuriomis siekiama padidinti viešųjų erdvių apsaugą 21 , ir siūlomi veiksmai grindžiami tomis priemonėmis ir tiksliniais tyrimais, iš kurių matyti, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant padidinti ES geležinkelių atsparumą saugumo srityje, ypač teikiant tarptautines paslaugas 22 . Tie veiksmai taip pat atitinka Komisijos, valstybių narių ir EU INTCEN atlikto rizikos vertinimo rezultatus.

Nustatyti tiek ES, tiek nacionalinio lygmens veiksmai, kuriais siekiama padidinti geležinkelių saugumą. ES lygmeniu Komisija siūlo sukurti ES geležinkelių keleivių saugumo platformą, kurioje vyktų veiksmingas bendradarbiavimas ir būtų siūlomos rekomendacijos siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingai koordinuoti geležinkelių saugumo veiksmus. Platformoje bus teikiama parama renkant itin svarbią geležinkelių saugumo informaciją ir ja keičiantis siekiant optimizuoti tarpvalstybinių geležinkelių paslaugų saugumą ir sukurti koordinavimo mechanizmą, kad būtų išvengta vienašališkų sprendimų nacionaliniu lygmeniu. Ji taip pat padės valstybėms narėms ir geležinkelių suinteresuotiesiems subjektams kartu įvertinti naujas grėsmes ir saugumo incidentus ir imtis tinkamų koordinuotų atsakomųjų priemonių. Be to, Komisija, glaudžiai koordinuodama savo veiksmus su valstybėmis narėmis, Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis agentūromis, parengs bendrą rizikos vertinimo metodiką geležinkelių saugumo rizikai vertinti ES lygmeniu.

Siūlomi veiksmai bus išbandyti praktikoje. Komisija vykdys metinius veiksmus, kuriais bus tikrinamas šio mechanizmo veiksmingumas pagal įvairius scenarijus. Tai būtų galima susieti su jau vykdomomis ES remiamomis pratybomis, kurias rengia geležinkelių policijos pajėgos. Komisija teiks šių veiksmų įgyvendinimo ataskaitą ir gali svarstyti visas būtinas priemones vadovaudamasi geresnio reglamentavimo principais, kad pagerintų veiksmus arba pašalintų visus nustatytus trūkumus.

V. KITŲ PRIORITETINIŲ SAUGUMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMAS

1.Siekiant užtikrinti informacinių sistemų sąveikumą

Siekdama sukurti patvaresnes ir pažangesnes saugumo informacines sistemas ES skubiai didelio prioriteto tvarka šalina ES informacijos valdymo ir dalijimosi ja trūkumus. Tam yra itin svarbūs 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlymai 23 dėl informacinių sistemų sąveikumo, kuriuos tebenagrinėja Europos Parlamentas ir Taryba. Bendroje deklaracijoje dėl ES prioritetų teisėkūros srityje visos trys institucijos susitarė drauge sieksiančios susitarti dėl šių pasiūlymų iki 2018 m. pabaigos. Todėl, kaip buvo paskelbta anksčiau 24 , kartu su šia ataskaita Komisija pateikė du iš dalies pakeistus pasiūlymus dėl sąveikumo, į kuriuos įtraukti būtini 2017 m. gruodžio mėn. sąveikumo pasiūlymų pakeitimai, susiję su tomis teisinėmis priemonėmis, dėl kurių tuo metu dar buvo deramasi. Komisija ragina kitus teisės aktų leidėjus pakeistus pasiūlymus įtraukti į vykstantį sąveikumo pasiūlymų nagrinėjimo procesą, kad būtų galima nedelsiant pradėti trišalius dialogus.

Pasiūlymuose su pakeitimais atsispindi neseniai Europos Parlamento ir Tarybos padaryta pažanga rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl saugumo, sienų ir migracijos valdymo ES informacinių sistemų. 2018 m. balandžio 25 d. teisės aktų leidėjai pasiekė galutinį politinį sutarimą sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) 25 , kurioje bus galima atlikti išankstinius neteisėtos migracijos ir saugumo patikrinimus asmenims, kurie keliauja į ES be vizos. 2018 m. birželio 12 d. teisės aktų leidėjai taip pat pasiekė politinį sutarimą dėl trijų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 26 siekiant sustiprinti Šengeno informacinę sistemą – Europoje labiausiai paplitusią dalijimosi informacija sistemą saugumo ir sienų valdymo srityje. Padidinus sistemos pajėgumą kovoti su terorizmu ir tarpvalstybiniais nusikaltimais, gerinti sienų ir migracijos valdymą ir užtikrinti veiksmingus informacijos mainus tarp valstybių narių, bus padidintas Europos piliečių saugumas. Be to, 2018 m. gegužės 24 d. teisės aktų leidėjai pasiekė politinį sutarimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 27 siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje sustiprinti „eu-LISA“ – Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrą. Gavusi didesnius įgaliojimus agentūra galės kurti ir diegti techninius sprendimus, kad atitinkamos informacinės sistemos būtų sąveikios. Pasiekus sutarimą dėl šių trijų iniciatyvų ir padarius pažangą diskusijose dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 28 siekiant išplėsti Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą į ją įtraukiant trečiųjų šalių piliečius, Komisijai buvo sudaryta galimybė pakeisti pirmiau minėtus pasiūlymus dėl sąveikumo, į 2017 m. gruodžio mėn. sąveikumo pasiūlymus įtraukiant būtinus pakeitimus, susijusius su tomis teisinėmis priemonėmis.

Į iš dalies pakeistus sąveikumo pasiūlymus neįtraukti pakeitimai, susiję su ES prieglobsčio ir neteisėtos migracijos duomenų baze EURODAC, nes diskusijos dėl 2016 m. gegužės mėn. pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 29 siekiant sustiprinti EURODAC dar neužbaigtos. Dabartinės sistemos EURODAC struktūra techniškai netinkama, kad būtų užtikrintas informacinių sistemų sąveikumas, nes joje saugomi tik biometriniai duomenys ir registracijos numeriai, tačiau neįtraukiami kiti asmens duomenys (pvz., vardas ir pavardė, amžius, gimimo data), pagal kuriuos būtų galima nustatyti kelias tapatybes, susietas su tuo pačiu biometrinių duomenų rinkiniu. 2016 m. gegužės mėn. pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiama išplėsti EURODAC tikslą, kad būtų nustatoma valstybės teritorijoje neteisėtai esančių ir neteisėtai į ES atvykusių trečiųjų šalių piliečių tapatybė. Visų pirma, numatoma saugoti asmens duomenis, kaip antai vardą ir pavardę, amžių, gimimo datą, pilietybę ir tapatybės dokumentus. Tokie tapatybės duomenys yra būtini norint užtikrinti, kad EURODAC būtų galima padėti įgyvendinti sąveikumo tikslus ir ji būtų tokios techninės struktūros, kad galėtų veikti. Esant tokiai būtinybei išryškėja poreikis teisės aktų leidėjams skubiai susitarti dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Kol tariamasi dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sustiprinti EURODAC, ES teritorijoje neteisėtai esančių ir neteisėtai atvykusių trečiųjų šalių piliečių duomenys negali būti sąveikūs su ES informacinėmis sistemomis. Kai teisės aktų leidėjai pasieks sutarimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sustiprinti EURODAC arba kai bus padaryta pakankama pažanga, Komisija per dvi savaites pateiks atitinkamus sąveikumo pasiūlymų pakeitimus.

2018 m. gegužės 16 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 30 siekiant sustiprinti Vizų informacinę sistemą (VIS), kad būtų geriau reaguojama į kintančias saugumo ir migracijos problemas ir gerinamas ES išorės sienų valdymas. Nors galiojanti Vizų informacinė sistema jau įtraukta į 2017 m. gruodžio mėn. sąveikumo pasiūlymus, pagal 2018 m. gegužės mėn. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sustiprinti Vizų informacinę sistemą būtų galima visiškai įdiegti siūlomus sąveikumo sprendimus. Pasiūlymu numatoma kruopščiau tikrinti duomenų bazes siekiant išvengti su migracija ir saugumu susijusios rizikos išduodant vizas ir padidinti pajėgumus užkirsti kelią nusikaltimams, taip padedant didinti saugumą ir užpildyti informacijos spragas.

2.Keleivio duomenų įrašo direktyvos įgyvendinimas

Keleivio duomenų įrašo direktyva 31 yra itin svarbi Sąjungai norint bendrai reaguoti į terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmę. Valstybės narės turėjo įgyvendinti direktyvą iki 2018 m. gegužės 25 d. 2018 m. birželio 7 d. keturiolika valstybių narių pranešė Komisijai apie priemones, kuriomis jos perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę 32 . Kitos trylika valstybių narių kol kas nepranešė apie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones 33 . Devyniose valstybėse narėse būtini teisės aktai pateikti svarstyti parlamentui, o dar vienoje – pirminis teisės aktas, kuriuo įgyvendinama direktyva, jau priimtas, bet dar nepriimti antrinės teisės aktai, kuriais direktyva turėtų būti visiškai perkelta į nacionalinę teisę. Iš valstybių narių, kurios dar nepranešė Komisijai apie perkėlimą į nacionalinę teisę, penkiose galioja teisės aktai, pagal kuriuos jos gali rinkti keleivių duomenų įrašo duomenis pagal nacionalinę teisę. Tačiau jų teisės aktų sistemą dar reikia iš dalies pakeisti, kad ji visiškai atitiktų direktyvą.

Be pranešimo apie nacionalines direktyvos perkėlimo priemones pagal 18 straipsnį, Keleivio duomenų įrašo direktyvoje numatomi konkretūs pranešimai, susiję su jos taikymu ES vidaus skrydžiams (2 straipsnis), informacijos apie keleivius skyrių steigimu (4 straipsnis) ir kompetentingų valdžios institucijų, turinčių teisę prašyti informacijos apie keleivius skyrių pateikti PNR duomenis ir juos gauti, sąrašu (7 straipsnis). Visos dvidešimt septynios valstybės narės 34 išsiuntė Komisijai savo kompetentingų institucijų, turinčių teisę prašyti pateikti PNR duomenis arba tų duomenų tvarkymo rezultatus arba juos gauti, sąrašą, kaip numatyta Keleivio duomenų įrašo direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje. Devyniolika valstybių narių pranešė Komisijai, kad ketina taikyti direktyvą ES vidaus skrydžiams, kaip numatyta 2 straipsnio 1 dalyje, o kita dvidešimt viena valstybė narė pranešė, kad įsteigė informacijos apie keleivius skyrių pagal 4 straipsnio 5 dalį.

Be veiksmų siekiant perkelti direktyvą į nacionalinę teisę ir sudaryti būtinas institucines sąlygas, valstybės narės padarė pažangą kuriant reikiamus PNR duomenų saugojimo, tvarkymo ir analizės techninius sprendimus. Dvidešimt keturiose valstybėse narėse jau įdiegtas PNR techninis sprendimas, o kitose trijose vykdomi įvairūs būtinos infrastruktūros įrengimo etapai. Junglumo su oro vežėjais užtikrinimo procesas siekiant sudaryti galimybę perduoti PNR duomenis į informacijos apie keleivius skyrius jau gerokai pažengęs dvylikoje valstybių narių, o dar vienuolikoje bent vienas oro vežėjas jau perduoda PNR duomenis informacijos apie keleivius skyriui tikruoju laiku.

Taigi apskritai Komisija pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus įgyvendinant Keleivio duomenų įrašo direktyvą padaryta didelė pažanga. Tačiau, atsižvelgdama į itin didelę šios priemonės svarbą ES bendram atsakui į terorizmą ir sunkius nusikaltimus, Komisija išnaudos visas turimas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemones, įskaitant, kai tinkama, pažeidimų tyrimo veiksmus. Neperkėlus direktyvos į nacionalinę teisę sumažėja ES PNR mechanizmo veiksmingumas apskritai, teisinis saugumas oro vežėjams, nes delsiama sukurti vieną visos ES PNR duomenų teikimo režimą, ir veiksminga asmens duomenų apsauga visoje ES. Komisija ir po direktyvos įgyvendinimo termino padės visoms valstybėms narėms užbaigti kurti PNR sistemas, be kita ko, padėdama joms keistis informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais. 2018 m. birželio 7 d. įvyko pirmasis susitikimas su valstybėmis narėmis siekiant aptarti su Keleivio duomenų įrašo direktyvos taikymu susijusius sunkumus.

3.Kibernetinis saugumas ir kibernetinės grėsmės

Bendradarbiaudama su Europos išorės veiksmų tarnyba, Komisija ir toliau vykdo veiksmus pagal 2017 m. rugsėjo mėn. bendrą komunikatą 35 „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“.

2018 m. gegužės 9 d. suėjo terminas, iki kurio visos ES valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę Direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo. Tai pirmasis ES lygmens teisiškai privalomų taisyklių rinkinys kibernetinio saugumo srityje, kuriuo nustatomas aukštas bendras tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje ES.

2018 m. birželio 6 ir 7 d. vyko 5-osios Europos kibernetinės krizės pratybos „Cyber Europe 2018“, kurias koordinavo ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) 36 . Pratybos buvo organizuotos IT saugumo, veiklos tęstinumo ir krizių valdymo grupėms iš ES ir ELPA valstybių narių ir jose dalyvavo daugiau nei 1 000 dalyvių. Scenarijus buvo susijęs su aviacija, galbūt dalyvaujant civilinės aviacijos institucijoms, oro navigacijos paslaugų teikėjams (ANSP), oro uostų bendrovėms, oro vežėjams, galimai darant poveikį ir kitiems sektoriams.

Piliečiams daromas didelio masto dezinformacijos, įskaitant klaidinančią arba akivaizdžiai klaidingą informaciją, poveikis yra dar viena rimta kibernetinė grėsmė, kelianti Europai didelių sunkumų. 2018 m. balandžio 26 d. komunikate „Europos kova su internetine dezinformacija“ 37 Komisija siūlo veiksmų planą ir savireguliavimo priemones, kuriomis galima kovoti su internetinės dezinformacijos sklaida Europoje ir jos poveikiu ir užtikrinti Europos vertybių ir demokratinių sistemų apsaugą. Tarp konkrečių siūlomų priemonių yra ES lygmens interneto platformų ir reklamos skelbėjų praktikos kodeksas dėl dezinformacijos, parama nepriklausomam faktų tikrintojų tinklui ir keli veiksmai, kuriais siekiama skatinti kokybišką žurnalistiką ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. 2018 m. gegužės 29 d. įvyko pirmasis daugiašalio suinteresuotųjų subjektų forumo dezinformacijos klausimais susitikimas, skirtas plataus užmojo veiksmų gairėms, siekiant užtikrinti, kad kodeksas būtų patvirtintas 2018 m. liepos 17 d.

Remiant domenų vardų sistemos viešosios politikos tikslus itin svarbų vaidmenį atlieka Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN). Komisija primena 38 , kad ICANN turėtų stengtis sparčiau užtikrinti visišką atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, šiuo metu vykstant WHOIS paslaugos reformai, kartu užtikrinant, kad būtų naudojamas WHOIS modelis, kuriuo ir toliau būtų palaikomos esminės viešojo intereso funkcijos nuo teisėsaugos iki kibernetinio saugumo ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos. Turėdama omenyje šį tikslą Komisija ir toliau padeda ICANN ir Europos duomenų apsaugos valdybai 39 (EDPB) diskutuoti siekiant sukurti naują modelį, kuriuo būtų galima pasiekti abu tikslus. Šiuo požiūriu Komisija ragina ICANN prisiimti atsakomybę ir išspręsti dar neišspręstus klausimus. 2018 m. gegužės 17 d. ICANN valdyba priėmė laikiną gTLD (vadinamųjų bendrųjų aukščiausio lygio domenų vardų) registracijos duomenų specifikaciją, taikomą nuo 2018 m. gegužės 25 d. siekiant užtikrinti BDAR laikymąsi. Nors laikinojoje specifikacijoje nėra reglamentuojami kai kurie klausimai, įskaitant susijusius su prieiga prie WHOIS duomenų teisėtais tikslais, pavyzdžiui, vykdant teisėsaugos tyrimus, ICANN valdyba įsipareigojo toliau dirbti kartu su bendruomene kuriant ir įgyvendinant išsamų nuolatinį sprendimą 40 . 2018 m. gegužės 27 d. Europos duomenų apsaugos valdyba patvirtino pareiškimą, kuriuo pripažįsta ICANN pastangas siekiant užtikrinti, kad WHOIS sistema atitiktų BDAR, bet tolesnė ICANN pažanga siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi teisiniai reikalavimai, bus stebima toliau 41 . Kadangi nesant išsamaus WHOIS paslaugos modelio gali būti padaryta didelė žala teisėsaugos institucijų gebėjimui tirti nusikaltimus, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, Komisija taip pat budriai stebės, kad ICANN laiku pateiktų tinkamą modelį, kuriuo būtų užtikrinama prieiga prie WHOIS duomenų teisėtais tikslais.

4.Kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltėliai ir teroristai vykdo veiklą įvairiose valstybėse narėse ir gali pervesti lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą vos per kelias valandas, kad pasirengtų išpuoliams arba pervestų arba išplautų iš nusikaltimų gautas pajamas, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus veiksmingos saugumo sąjungos kūrimo aspektas. 2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė direktyvą, kuria sugriežtinamos ES taisyklės dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. Taikant vadinamąją 5-ąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą padidės įmonių ir patikos fondų nuosavybės skaidrumas, kad būtų galima užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pasitelkiant neskaidrias struktūras. Pagerės finansinės žvalgybos padalinių darbas, nes jie turės daugiau galimybių susipažinti su informacija centriniuose bankų sąskaitų registruose. Taip pat sumažės teroristų finansavimo rizika, susijusi su anonimišku virtualiųjų valiutų ir išankstinio mokėjimo priemonių naudojimu. Galiausiai bus užtikrintas bendras aukštas apsaugos priemonių lygis, susijęs su finansų srautais iš didelės rizikos trečiųjų šalių.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį sutarimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 42 dėl direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria bus suderintos pinigų plovimo nusikalstamos veikos.

Atsižvelgdama į Veiksmų planą 43 dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo 2016 m. vasario mėn. Taryba paragino Komisiją „išnagrinėti poreikį taikyti atitinkamus apribojimus tam tikras sumas viršijantiems mokėjimams grynaisiais“. Vėliau Komisija neoficialiai konsultavosi su valstybėmis narėmis, užsakė išorės rangovui atlikti tyrimą ir 2017 m. kovo–gegužės mėn. surengė viešas konsultacijas. Kartu su šia saugumo sąjungos kūrimo pažangos ataskaita Komisija paskelbė ataskaitą dėl mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimų. Remiantis nustatytais faktais padaryta išvada, kad mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtų didelė kliūtis teroristų finansavimui, bet tokie apribojimai galėtų būti naudingi kovojant su pinigų plovimu. Kol kas Komisija šiuo klausimu tolesnių teisėkūros veiksmų nesiims.

5.Išorės matmuo

Šaulių ir lengvieji ginklai (ŠLG) ir neteisėti šaunamieji ginklai toliau didina nestabilumą ir smurtą tiek Europos Sąjungoje, tiek jos kaimyniniuose ir kituose regionuose. Todėl Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė siūlo Tarybai peržiūrėti 2005 m. šaulių ir lengvųjų ginklų strategiją atsižvelgiant į naujas aplinkybes saugumo srityje, ES iniciatyvas ir įprastinės ginkluotės kontrolės pokyčius, įvykusius po 2005 m., kaip antai Sutarties dėl prekybos ginklais įsigaliojimą, JT protokolo dėl šaunamųjų ginklų sudarymą, ES teisės aktų dėl šaunamųjų ginklų peržiūrą, kartu su kaimyninėmis šalimis vykdomą veiklą pagal 2015 m. Komisijos veiksmų planą 44 ir darbą pagal ES politikos ciklą. Tos atnaujintos strategijos tikslas – vadovauti kolektyviniams koordinuotiems Europos lygmens veiksmams siekiant užkirsti kelią teroristams, nusikaltėliams ir kitiems neįgaliotiems asmenims neteisėtai įsigyti šaunamuosius ginklus, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, ir jų šaudmenis ir pažaboti tą reiškinį. Strategija remiamos griežtesnės tarptautinės ir ES lygmens normos, patobulintos kontrolės priemonės ir šaunamųjų ginklų, šaulių ir lengvųjų ginklų ir šaudmenų atsekamumas per jų gyvavimo ciklą.

2018 m. balandžio 23–24 d. Didžiojo septyneto (G 7) saugumo ministrai susitiko Toronte, kad aptartų G 7 bendradarbiavimą saugumo srityje, įskaitant bendrus veiksmus kovojant su terorizmo grėsmių atsiradimu. Toronte saugumo ministrai prisiėmė įsipareigojimus 45 sutelkdami dėmesį į viešųjų erdvių apsaugą, parengtį įveikti ChBRB pavojus ir pastangas kovoti su teroristų internetu platinamu turiniu, kibernetinio saugumo didinimą ir kovą su prekyba žmonėmis. Bendro saugumo ministrų ir užsienio reikalų ministrų posėdyje buvo priimti bendri įsipareigojimai valdyti užsienio teroristus kovotojus ir su jais susijusius keleivius 46 ir ginti demokratiją nuo užsienio grėsmių 47 .

2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė sprendimą leisti vykdant Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED operaciją SOPHIA) įgyvendinti bandomąjį projektą „Informacijos apie nusikaltimus padalinys (CIC)“. CIC, kaip operacijos informacijos mazgas, bus įrengtas laive, kuriame yra EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA pajėgų vadavietė, kur visi atitinkami subjektai galės dirbti kartu siekdami padėti gauti, rinkti ir laiku abiem kryptimis teikti informaciją, kuria analizės ir tolesniais operatyviniais tikslais galėtų kartu naudotis EUNAVFOR MED operacija SOPHIA, atitinkamos teisingumo ir vidaus reikalų agentūros ir valstybių narių teisėsaugos institucijos spręsdamos klausimus, susijusius su operacijos įgaliojimais, visų pirma su neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis, prekyba ginklais ir neteisėta prekyba eksportuojama nafta, ir kuri padėtų apsaugoti operacijos pajėgas.

2018 m. gegužės 17 d. Sofijoje įvyko aukščiausiojo lygio susitikimas su Vakarų Balkanų vadovais. Jame buvo patvirtinta europinė šio regiono perspektyva ir nustatyti keli konkretūs bendradarbiavimo stiprinimo veiksmai, įskaitant tokias svarbias sritis kaip saugumas ir teisinė valstybė, kaip numatyta Pavyzdinėje Vakarų Balkanų saugumo ir migracijos strategijoje 48 .

2018 m. gegužės 22 ir 23 d. Tarybai pirmininkaujanti Bulgarija Sofijoje surengė ES ir JAV ministrų susitikimą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais. ES ir JAV aptarė pastangas, dedamas siekiant kovoti su terorizmu, sutelkdamos dėmesį į veiksmingą dalijimąsi informacija, radikalizacijos ir interneto naudojimo terorizmo tikslais prevenciją ir budrumą dėl cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, ypač atsižvelgiant į kintančias chemines grėsmes aviacijos saugumo srityje ir viešosiose erdvėse.

2018 m. gegužės 25 d. Briuselyje įvyko pirmasis aukšto lygio ES ir JTO dialogas kovos su terorizmu tema. ES ir JTO aptarė pastangas, dedamas siekiant bendradarbiauti užkertant kelią terorizmui ir kovojant su juo, sutelkdamos dėmesį į tam tikrus teminius ir geografinius prioritetus, ypač užsienio teroristus kovotojus ir terorizmo aukas.

2018 m. gegužės 29 d. Briuselyje ES ir NATO darbuotojai surengė pirmąjį dialogą kovos su terorizmu tema įgyvendindami 2016 m. Bendrą deklaraciją. Jie aptarė užsienio teroristų kovotojų grąžinimo ir perkėlimo problemas ir kovos su terorizmu pajėgumų didinimo pastangas Irake, Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Tunise.

2018 m. birželio 4 d. Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba priėmė aštuonis sprendimus, kuriais Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl ES susitarimų su Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Tunisu ir Turkija dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europolo ir šių šalių kompetentingų institucijų siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu.

2018 m. gegužės mėn. pabaigoje Kanadai patvirtinus derybinius įgaliojimus dėl peržiūrėto ES ir Kanados susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo Komisija ir Kanada nedelsdamos ėmėsi priemonių, kad pradėtų oficialias derybas šiuo klausimu; derybas numatoma pradėti 2018 m. birželio 20 d.

VI. IŠVADA

Iš šios ataskaitos matyti, kad daroma tolesnė pažanga siekiant sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, padėti valstybėms narėms kovoti su terorizmu, sunkiais nusikaltimais ir kibernetinėmis grėsmėmis ir padėti užtikrinti aukštą piliečių saugumo lygį. Komisija ragina teisės aktų leidėjus siekti spartaus sutarimo dėl visų teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų, kurie šiuo metu yra aptariami ir kuriais siekiama toliau didinti piliečių saugumą, kaip numatyta Bendroje deklaracijoje dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje.

Komisija ir toliau šiuos klausimus laikys prioritetiniais, be kita ko, turėdama omenyje neoficialų valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą vidaus saugumo klausimais, kurį pagal Vadovų darbotvarkę numatoma surengti 2018 m. rugsėjo 20 d. Zalcburge.

(1)

http://www.consilium.europa.eu/media/33457/22-euco-final-conclusions-en.pdf .

(2)

JOIN(2018) 16 final, 2018 6 12.

(3)

JOIN(2018) 14 final, 2018 6 12.

(4)

COM(2017) 610 final, 2017 10 18.

(5)

Europolo 2017 m. ataskaita dėl terorizmo padėties ir tendencijų (angl. TE-SAT), p. 16; pateikiama adresu www.europol.europa.eu/sites/default/files/documents/tesat2017.pdf . Taip pat žr. Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos generalinio direktoriaus pareiškimus: www.globaltimes.cn/content/1044644.shtml .

(6)

C(2018) 1177 final, 2018 3 1.

(7)

COM(2018) 321 final, 2018 5 2.

(8)

Siekdama palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, Komisija sudarė naują ChBRB saugumo patariamąją grupę, sudarytą iš nacionalinių ChBRB saugumo koordinatorių. Šie koordinatoriai kiekvienoje valstybėje narėje veikia kaip Komisijos kontaktiniai asmenys ChBRB klausimais. Ši grupė pirmą kartą susitiko 2018 m. sausio mėn. Ji dar kartą susirinks 2018 m. liepos mėn., kad aptartų ChBRB politikos raidos ES lygmeniu klausimus ir suderintų valstybių narių vykdomą veiklą.

(9)

ChBRBS – cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės medžiagos ir sprogmenys.

(10)

Čekija, Vokietija, Kroatija, Vengrija, Austrija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

(11)

https://www.h2020-enotice.eu/static/roster.html .

(12)

Projektas „E. mokymas kovos su ChBRB terorizmu klausimais. ChBRB mokymo internetu programos kūrimas“ (angl. eTraining Against CBRN Terrorism: the development of a CBRN Online Training, nuorodos numeris HOME/2013/ISEC/AG/CBRN/4000005269) buvo finansuojamas programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ lėšomis.

(13)

Siekdama saugumo sąjungoje mažinti teroristų ir nusikaltėlių galimybes veikti, Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad apribotų prieigą prie sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, kurie gali būti netinkamai panaudoti savadarbiams sprogmenims gaminti. 2017 m. spalio mėn. Komisija pateikė rekomendaciją, kurioje išdėstyti esamomis taisyklėmis grindžiami skubūs veiksmai, padedantys užkirsti kelią netinkamam sprogstamųjų medžiagų pirmtakų naudojimui (2017 m. spalio 18 d. Rekomendacija C(2017) 6950 final). Remdamasi šia rekomendacija, 2018 m. balandžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo peržiūrimas ir sugriežtinamas dabartinis Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2018) 209 final, 2018 4 17). Išsamesnės informacijos pateikiama Keturioliktojoje pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitoje (COM(2018) 211 final, 2018 4 17).

(14)

Kaip nurodyta Keturioliktojoje pažangos, padarytos kuriant saugumo sąjungą, ataskaitoje (COM(2018) 211 final, 2018 4 17).

(15)

Iš 33 įmonių, į kurias kreipėsi Komisija.

(16)

http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=3552&NewSearch=1&NewSearch=1 .

(17)

http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=3552 .

(18)

Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-8015-2018-INIT/lt/pdf .

(19)

Tryliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita (COM(2018) 46 final, 2018 1 24).

(20)

Vienuoliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita (COM(2017) 608 final, 2017 10 18).

(21)

COM(2017) 612 final, 2017 10 18.

(22)

Steer Davies and Gleave, Study on options for the security of European high-speed and international rail services conducted at the request of the services of the EC, December 2016: http://europa.eu/!mM86yp .

(23)

COM(2017) 793 final ir COM(2017) 794 final (2017 12 12).

(24)

Žr. Keturioliktąją pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2018) 211 final, 2018 4 17). 2017 m. gruodžio mėn. pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl informacinių sistemų sąveikumo jau padaryti būtini Šengeno sienų kodekso, būsimosios atvykimo ir išvykimo sistemos ir Vizų informacinės sistemos teisinių priemonių pakeitimai. Tarp jų nėra kitų būtinų teisės aktų (reglamentų dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos, EURODAC, Šengeno informacinės sistemos, Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, ir Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros), dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba dar derėjosi, kai buvo pateikti sąveikumo pasiūlymai, pakeitimų.

(25)

COM(2016) 731 final (2016 11 16).

(26)

COM(2016) 881 final, 882 final ir 883 final (2016 12 21).

(27)

COM(2017) 352 final (2017 6 29).

(28)

COM(2017) 344 final (2017 6 29).

(29)

COM(2016) 272 final (2016 5 4).

(30)

COM(2018) 302 final (2018 5 16).

(31)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, OL L 119, 2016 5 4, p. 132–149.

(32)

Airija, Belgija, Estija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Slovakija, Vengrija ir Vokietija. Informacija apie nacionalines direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, apie kurias pranešė valstybės narės, viešai skelbiama svetainėje „Eur-Lex“: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/NIM/?uri=CELEX:32016L0681 .

(33)

Danija Keleivio duomenų įrašo direktyvoje nedalyvauja.

(34)

Danija Keleivio duomenų įrašo direktyvoje nedalyvauja.

(35)

JOIN (2017) 450 final (2017 9 13).

(36)

Daugiau informacijos žr. http://www.cyber-europe.eu/ .

(37)

COM(2018) 236 final (2018 4 26).

(38)

Keturioliktojoje saugumo sąjungos kūrimo pažangos ataskaitoje (COM(2018) 211 final, 2018 4 17) Komisija paminėjo vykstančius WHOIS paslaugos pokyčius, visų pirma, susijusius su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymu nuo 2018 m. gegužės 25 d.

(39)

Pakeičia 29 straipsnio darbo grupę.

(40)

ICANN valdyba patvirtino šį požiūrį 2018 m. gegužės 23 d. raštu Komisijai: https://www.icann.org/resources/pages/correspondence .

(41)

https://edpb.europa.eu/news/news/2018/european-data-protection-board-endorsed-statement-wp29-icannwhois_sv .

(42)

COM(2016) 826 final (2016 12 21).

(43)

COM(2016) 50 (2016 2 2).

(44)

COM(2015) 624 final (2015 12 2).

(45)

https://g7.gc.ca/en/g7-presidency/themes/building-peaceful-secure-world/g7-ministerial-meeting/chairs-statement-security-ministers-meeting/g7-security-ministers-commitments-paper/ .

(46)

https://g7.gc.ca/en/g7-presidency/themes/building-peaceful-secure-world/g7-ministerial-meeting/managing-foreign-terrorist-fighters-associated-travellers/ .

(47)

https://g7.gc.ca/en/g7-presidency/themes/building-peaceful-secure-world/g7-ministerial-meeting/defending-democracy-addressing-foreign-threats/ .

(48)

COM(2018) 65 final (2018 2 6). Tai apima aktyvesnį bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir užkertant kelią radikalizavimui, bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu stiprinimą prioritetinėse srityse, kaip antai kovos su šaunamųjų ginklų, narkotikų kontrabanda, neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis srityse, ir atnaujinto veiksmų plano dėl bendradarbiavimo kovojant su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais rengimą.