EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 06 15

COM(2018) 377 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnį ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnį (geografinė pusiausvyra)

1 skirsnis. Pagrindiniai faktai ir bendrieji principai

1.Teisinis pagrindas

Šioje ataskaitoje nagrinėjamas kiekvienos valstybės narės piliečių atstovavimo lygis institucijose, kurių darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai. Ataskaita teikiama pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – TN) 27 straipsnio trečią pastraipą ir pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 12 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą. Nuoroda į TN 27 straipsnį taip pat yra nuoroda į KTĮS 12 straipsnį, nebent būtų aiškiai nurodyta kitaip.

Diskriminacija dėl pilietybės draudžiama pagal Sutarčių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Tarnybos nuostatų nuostatas 1 . Tuo pat metu pagal Tarnybos nuostatus reikalaujama, kad ES institucijos įdarbintų darbuotojus, atrinktus iš kuo didesnės geografinės teritorijos (TN 27 straipsnis) 2 . Jau vien dėl šių dviejų reikalavimų pusiausvyros institucijos turi galimybę atsižvelgti į pilietybę, netgi įdarbindamos konkrečioms pareigybėms, „kai įvairių kandidatų kvalifikacija iš esmės yra vienoda“ 3 .

2013 m. atlikus Tarnybos nuostatų reformą ir į juos įtraukus nuorodą į visų Sąjungos piliečių lygybės principą, teisėkūros institucijos nustatė naują teisinį pagrindą, pagal kurį kiekviena institucija priima atitinkamas priemones, kai atsiranda didelis pareigūnų pilietybių skirtumas, kurio negalima pagrįsti objektyviais kriterijais. Šio pakeitimo tikslas – suteikti būtinas teisines priemones dideliems skirtumams, kurie prieštarautų Sąjungos piliečių lygybės principui, naikinti.

2.Ataskaitos aprėptis

TN 27 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų to straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje vartojamų terminų apibrėžtys:

Institucijos – susijusios institucijos yra tos institucijos, kurioms taikomi Tarnybos nuostatai. Komisija pakvietė visas institucijas ir decentralizuotas agentūras pateikti informacijos ataskaitai. Šioms institucijoms ir agentūroms skirtas specialus skirsnis.

Darbuotojai – teisinis pagrindas apima pareigūnus (TN 27 straipsnis) ir laikinuosius darbuotojus (KTĮS 12 straipsnis). Abi tiriamosios visumos nagrinėjamos kartu.

Pareigų grupė – teisiniame pagrinde nėra reikalavimo suskirstyti pagal pareigų grupes. Tačiau, atsižvelgiant į pagrindinį ataskaitos tikslą, analizuojant padėtį Komisijoje daugiausia dėmesio bus skiriama AD pareigų grupei.

2 skirsnis. Europos Komisija

1.Metodika

1.1. Pagrindiniai faktai

Prieš įsigaliojant dabartinei TN 27 straipsnio formuluotei, geografinės pusiausvyros klausimas visų pirma buvo sprendžiamas plėtros etapų metu į Sąjungą stojant naujoms valstybėms narėms. Kiekvienu atveju buvo siekiama tikslo per ribotą laikotarpį pasiekti tinkamą naujųjų valstybių narių piliečių atstovavimo lygį, atsižvelgiant į santykinį plėtros mastą, palyginti su esama padėtimi.

Komisija priėmė keletą komunikatų, kuriuose nustatyti siektino tikslo nustatymo metodai (iki 2003 m. buvo vadovaujamasi orientacinėmis normomis 4 , o nuo 2003 m. – orientaciniais įdarbinimo tikslais 5 ). Komisija reguliariai teikė ataskaitas dėl pažangos siekiant įdarbinimo tikslų ir prireikus priėmė taisomąsias priemones.

2 priede pateikta išsami iki 2003 m. galiojusių orientacinių normų kaitos apžvalga ir lentelė, kurioje nurodyti nuo 2003 m. nustatyti įdarbinimo tikslai.

2003 m. buvo laikoma, kad orientacinių normų nustatymo metodika ir orientaciniai įdarbinimo tikslai bus pereinamojo laikotarpio priemonės, o 2018 m. baigsis paskutinis pereinamojo laikotarpio etapas po Kroatijos įstojimo. Taigi, šiuo metu įvykdytos sąlygos, kad orientacines normas valstybėms narėms būtų galima nustatyti pagal bendrą metodiką.

1.2. Pilietybių atstovavimo lygis

1.2.1. Pilietybė

Remiantis TN 28 straipsnio a punktu, pareigūną galima paskirti tik su sąlyga, kad jis yra vienos iš Sąjungos valstybių narių pilietis, nebent paskyrimų tarnyba būtų padariusi išimtį.

Dėl šios priežasties kiekvienas pareigūnas paskyrimo metu turi deklaruoti bent vieną pilietybę. Ši pilietybė informacinėje sistemoje įrašoma kaip pirmoji pilietybė ir nėra keičiama, nebent pareigūnas to paprašytų.

Ši ataskaita parengta remiantis duomenimis apie pirmąją pilietybę.

Paskyrimo metu ar vėlesniu karjeros etapu pareigūnai gali deklaruoti kitas pilietybes 6 . Bet kuri pilietybė, nurodoma po pirmosios pilietybės, informacinėje sistemoje įrašoma kaip antroji, trečioji ir t. t.

2018 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiau kaip vieną pilietybę buvo deklaravęs 1 041 pareigūnas ir laikinasis darbuotojas. Išsami pirmosios ir antrosios pilietybių apžvalga pateikta 7d priede.

1.2.2. Orientacinės normos

1.2.2.1. Jungtinė Karalystė

Kadangi 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė Europos Vadovų Tarybai pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos, Jungtinei Karalystei nenustatyta jokios orientacinės normos. Žinoma, būsimi veiksmai bus grindžiami šioje ataskaitoje atlikta analize. Taigi, nors yra visiškai pripažįstamas faktas, kad šios ataskaitos priėmimo metu Jungtinė Karalystė yra valstybė narė, neatrodo, kad šiuo etapu būtų tinkama nustatyti būsimo JK piliečių atstovavimo orientacinę normą.

Siekiant visapusiškai atsižvelgti į tai, kad JK tebėra valstybė narė iki išstojimo iš Sąjungos dienos, ir siekiant klausimą spręsti nedarant poveikio vykdomų derybų rezultatui, bet kuriuos susijusius duomenis siūloma perskaičiuoti neįtraukiant Jungtinei Karalystei skirtų verčių. Ataskaitoje pateikta išsami JK piliečių, kurie šiuo metu yra Komisijos AD pareigų grupės darbuotojai, apžvalga (žr. 7c priedą). JK piliečių užimamos pareigos daugiausia yra aukštesnio nei AD9 lygio. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiau kaip pusė šių darbuotojų buvo vyresni nei 50,5 metų.

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikras skaičius jos darbuotojų, kurie yra JK piliečiai, paprašė arba gali paprašyti pakeisti pirmąją pilietybę.

Tokie pakeitimai yra išimtinio pobūdžio ir turi būti atliekami vadovaujantis specialia tvarka.

Todėl, siekiant užtikrinti subalansuotą darbuotojų atstovavimą Komisijoje, ypač vidurinės grandies vadovybės ir vyresniosios vadovybės lygmenyse, vis tiek turi būti laikoma, kad darbuotojai iš Jungtinės Karalystės, kurie pilietybės pakeitimą deklaruoja po 2017 m. kovo 29 d., yra išsaugoję JK pilietybę kaip pirmąją pilietybę 7 .

1.2.2.2. Orientacinių normų nustatymas likusioms 27 valstybėms narėms

Reikėtų nustatyti valstybių narių svertinio koeficiento suderinimo metodą. Rodiklis, 2003 m. priimtas siekiant nustatyti orientacinius įdarbinimo tikslus, yra grindžiamas objektyviais kriterijais, pakankamai subalansuoja poreikį atspindėti ES gyventojų sudėtį ir poreikį užtikrinti būtiniausią mažesnių valstybių narių atstovavimo lygį ir yra lengvai taikomas 8 .

Geografinės pusiausvyros padėčiai analizuoti Komisijos tarnybos šiuo rodikliu de facto naudojosi nuo 2003 m., juo siūloma naudotis ir šios ataskaitos tikslais (be JK). Šis rodiklis bus reguliariai atnaujinamas, siekiant atsižvelgti į jo elementų pokyčius.

Šiuo metu nustatytos tokios orientacinės normos (skaičiavimas pateiktas 5 priede):

Valstybė narė	Orientacinė norma	Valstybė narė	Orientacinė norma
Мalta	0,6 %	Vengrija	3,0 %
Liuksemburgas	0,8 %	Portugalija	3,1 %
Kipras	0,8 %	Čekija	3,1 %
Estija	0,8 %	Graikija	3,1 %
Latvija	1,0 %	Belgija	3,1 %
Slovėnija	1,0 %	Nyderlandai	3,9 %
Lietuva	1,5 %	Rumunija	4,5 %
Kroatija	1,6 %	Lenkija	8,2 %
Airija	1,6 %	Ispanija	8,9 %
Slovakija	1,8 %	Italija	11,2 %
Suomija	1,8 %	Prancūzija	11,6 %
Danija	1,8 %	Vokietija	13,8 %
Bulgarija	2,4 %
Austrija	2,6 %
Švedija	2,7 %	Iš viso	100,0 %

1.2.3. Būtiniausio kiekvienos pilietybės darbuotojų skaičiaus nustatymas

Taikomos teisinės nuostatos dėl geografinės pusiausvyros atitinka du pagrindinius reikalavimus. Pirma, reikalaujama, kad atrankos ir įdarbinimo procesai būtų parengti taip, kad būtų išvengta bet kokio šališkumo pilietybės atžvilgiu. Antra, subalansuotą darbuotojų geografinį atstovavimą Komisija turi užtikrinti siekdama vieno svarbiausių savo tikslų, t. y. būti arti piliečių ir atspindėti valstybių narių įvairovę.

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad

-turėtų būti nustatytas ir užtikrintas būtiniausias kiekvienos ES pilietybės darbuotojų skaičius (kalbant apie Komisijos darbuotojus),

-nedideli nukrypimai nuo orientacinių normų turi būti toleruojami ne tik dėl to, kad jie nekelia grėsmės geografinei pusiausvyrai, bet ir dėl to, kad jie būtini siekiant išvengti neveiksmingumo rizikos.

Komisija laiko, kad didelis skirtumas yra tada, kai vienos ar kelių valstybių narių piliečiams tenkanti viso darbuotojų skaičiaus dalis nesiekia 80 % atitinkamos orientacinės normos.

1.3. Aprėptis

1.3.1. Pareigų grupė

Siekiant užtikrinti priemonių proporcingumą, šioje ataskaitoje bus nagrinėjama tik AD pareigų grupė. Nors TN 27 straipsnis taikomas visiems darbuotojams nepriklausomai nuo pareigų grupės, AST ir AST-SC pareigų grupėms galioja didesnis leistinas nuokrypis. Reikalavimas, kad darbuotojai atitiktų Europos Sąjungos nacionalinę įvairovę, pareigūnų, atsakingų už valdymo, konceptualias, analitines, lingvistines ir mokslines užduotis (t. y. AD pareigų grupės darbuotojų) atžvilgiu taikomas griežčiau nei pareigūnų, atsakingų už vykdymo ir technines užduotis (t. y. AST pareigų grupės darbuotojų) ar raštinės ir sekretoriato užduotis (t. y. AST-SC pareigų grupės darbuotojų), atžvilgiu.

Be to, vykdymo, technines, raštinės ir sekretoriato užduotis paprastai atlieka vietoje pasamdyti darbuotojai, tokios užduotys ekspatriantams yra mažiau patrauklios.

Todėl analizė ir galimi veiksmai pagal TN 27 straipsnio antrą pastraipą apsiriboja tik AD pareigų grupe.

1.3.2. Užimamos pareigos

Šioje ataskaitoje nagrinėjamas tik darbuotojų, užimančių nevadovaujamas pareigas, pasiskirstymas. Vadovaujamas pareigas užimančių darbuotojų pilietybių pasiskirstymui Komisijoje taikomos atskiros taisyklės, praktika ir speciali stebėsena 9 .

1.3.3. Kalbos tarnybos

Subalansuoto darbuotojų nacionalinio atstovavimo tikslo kalbos tarnybose ir su kalbomis nesusijusiose tarnybose negali būti siekiama tuo pačiu būdu.

Dėl specifinio kalbos tarnybų pobūdžio ir tikslų šių tarnybų darbuotojų įdarbinimo politika grindžiama sui generis argumentu. Visų pirma, reikiamas vertimo kalbą išmanančių darbuotojų skaičius nustatomas iš anksto ir nepriklauso nuo atitinkamos valstybės narės dydžio. Antra, nors darbuotojų įdarbinimą kalbos tarnybose nulemia ne pilietybė, o kalbos žinios, abu kriterijai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Trečia, tam tikros kalbos yra kelių valstybių narių oficialiosios kalbos. Todėl, priklausomai nuo konkrečios kalbos, kalbos tarnybų darbuotojų pasiskirstymo pagal pilietybę struktūros negalima lyginti su struktūra, kuri būdinga su kalbomis nesusijusioms tarnyboms.

Tad pirmiau 1.2 skirsnyje apibūdintų orientacinių normų taikymas kalbos tarnyboms neturi prasmės ir nėra pageidautinas. 6 priede pateikta lentelė, kurioje nurodytas visų nevadovaujamas pareigas užimančių AD pareigų grupės darbuotojų pasiskirstymas Komisijos kalbos tarnybose (tiksliau, Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu GD). Iš lentelės matyti, kad nepakankamai atstovaujama daugumai didesnių valstybių narių, taip pat valstybėms narėms, turinčioms bendrą (-as) valstybinę (-es) kalbą (-as) su kitomis valstybėmis narėmis. Skirtumai dar labiau išryškėja AD5–AD8 ir AD9–AD12 lygių grupes vertinant atskirai, tačiau akivaizdu, kad tikslinis tų pilietybių darbuotojų įdarbinimas siekiant panaikinti skirtumą neatitiktų jokių veiklos reikalavimų.

Todėl, atsižvelgdama į objektyvius apribojimus, susijusius su kalbos tarnybų darbuotojais, Komisija šių tarnybų neįtraukia į geografinės pusiausvyros vertinimo apimtį.

1.3.4. Lygiai

TN 27 straipsnis yra pirmasis įdarbinimui skirto skyriaus straipsnis. Taikant TN 31 straipsnį, AD pareigų grupės pareigūnai įdarbinami tik AD5–AD8 lygių ir, kai reikia, AD9, AD10, AD11 ar, išimtiniais atvejais, AD12 lygio pareigoms užimti. Atsižvelgiant į šį suskirstymą, ataskaitoje atskirai nagrinėjamos šios lygių grupės:

-AD9–AD12 (paskyrimų į šių lygių darbo vietas skaičius turi neviršyti 20 % viso paskyrimų į AD pareigų grupę skaičiaus bet kuriais metais);

-AD5–AD8 (į šių lygių darbo vietas paskiriama dažniausiai).

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad paprastai darbuotojai nėra įdarbinami AD13–AD14 lygių pareigoms užimti (todėl ši lygių grupė ataskaitoje nenagrinėjama), o įsigaliojus 2014 m. peržiūrėtiems Tarnybos nuostatams tie lygiai rezervuoti tik vadovaujamoms arba patariamosioms pareigoms. Šioje lygių grupėje nevadovaujamas pareigas užimančių darbuotojų esama dėl ankstesnės tvarkos; šie darbuotojai daugiausia yra valstybių narių, kurios į ES įstojo iki 2004 m., piliečiai. Kaip galima spręsti iš pasiskirstymo pagal amžiaus grupes, tokių darbuotojų skaičius laikui bėgant gerokai sumažės, nes didžioji jų dalis per artimiausius 10–15 metų išeis į pensiją. Tad darbuotojų, kurie yra valstybių narių, į ES įstojusių iki 2004 m., piliečiai, skaičius labiau keisis dėl artėjančio šių darbuotojų išėjimo į pensiją.

2. Nustatyti faktai ir analizė

2.1. Padėtis 2017 m. sausio 1 d.

2.1.1. AD9–AD12 lygių grupė

7b priede pateikiama 2017 m. sausio 1 d. buvusios padėties apžvalga. Pagrindinis nustatytas faktas yra toks, kad, tos dienos duomenimis,

-keturiolikai pilietybių buvo atstovaujama labai nepakankamai (t. y. visoms po 2004 m. į ES įstojusioms naujosioms valstybėms narėms ir Liuksemburgui),

-vertinant absoliučiaisiais skaičiais, labiausiai trūksta lenkų (160 asmenų) ir rumunų (155),

-vertinant santykiniais skaičiais, labiausiai trūksta kroatų (darbuotojų skaičius siekia 5 % Kroatijai numatytos orientacinės normos), bulgarų (8 %) ir rumunų (13 %).

Nepakankamą atstovavimą po 2004 m. į ES įstojusiems naujųjų valstybių narių piliečiams AD9–AD12 lygių grupėje tam tikru mastu buvo galima numatyti iš anksto, kadangi pagal specialias plėtrai skirtas nukrypti leidžiančias priemones nebuvo skelbiama jokių konkursų tų lygių pareigoms užimti (išskyrus vadovaujamas pareigas). Buvo siekiama visus lygius užpildyti palaipsniui, pradedant nuo žemiausiojo. Dėl šios priežasties visoms po 2004 m. į ES įstojusioms naujosioms valstybėms narėms atstovaujama nepakankamai.

Padėties pokyčiai atitinka lūkesčius. Atstovavimas visoms po 2004 m. į ES įstojusių naujųjų valstybių narių pilietybėms šiuo metu atitinka 50–70 % nustatyto tikslo. Kalbant apie valstybių narių, į ES įstojusių per 2007 m. ir 2013 m. plėtros etapus, piliečius, šių lygių pareigose dar per anksti 10 tikėtis išvysti pastebimą jų skaičių. Tačiau iš jų atstovavimo lygio AD5–AD8 lygių grupėje (atitinkamai daugiau nei 200 % ir 140 % tikslo, žr. 7a priedą) galima pagrįstai spręsti, kad procesas vyksta teisinga linkme. Komisija toliau atidžiai stebės šių piliečių atstovavimo lygio pokyčius šiuose lygiuose, kad galėtų tikrinti, ar tie pokyčiai atitinka dabartinę tendenciją.

Šių lygių grupėje sunku pagrįsti tik labai nepakankamą Liuksemburgo piliečių atstovavimą. Tačiau būtina paminėti, kad toks nepakankamas atstovavimas gali būti susijęs su mažu aptariamą pilietybę turinčių gyventojų skaičiumi: pakaktų, kad atitinkamų lygių pareigas užimtų viso labo dar keturi Liuksemburgo piliečiai, ir šalis nepatektų į nepakankamai atstovaujamųjų sąrašą.

2.1.2. AD5–AD8 lygių grupė

AD5–AD8 lygių grupė nusipelno ypatingo dėmesio dėl dinamiškos perspektyvos. Remiantis Tarnybos nuostatų reikalavimais, į šių lygių darbo vietas turi būti skiriama bent 80 % darbuotojų. Pilietybių atstovavimo lygis šių lygių grupėje lems pilietybių atstovavimo lygį AD9–AD12 lygių grupėje per ateinantį dešimtmetį. Dėl šios priežasties per tą patį laikotarpį vadovai (tiksliau, vidurinės grandies vadovai) bus pasirenkami iš šių lygių darbuotojų. Siekiant, kad pilietybių atstovavimas aukštesniuose lygiuose būtų subalansuotas ilgesniu laikotarpiu, būtina, kad atstovavimas AD5–AD8 grupėje būtų subalansuotas jau šiandien.

7a priede pateikiama 2017 m. sausio 1 d. buvusios padėties apžvalga. Pagrindinis nustatytas faktas yra toks, kad, tos dienos duomenimis,

-dešimčiai valstybių narių (t. y. kurios visos priklausė iki 2004 m. įstojusioms ES valstybėms narėms 11 ), tiksliau, Danijai, Vokietijai, Airijai, Prancūzijai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Austrijai, Portugalijai, Suomijai ir Švedijai, atstovaujama labai nepakankamai,

-vertinant absoliučiaisiais skaičiais, labiausiai trūksta Vokietijos (beveik 230) ir Prancūzijos (beveik 140) piliečių,

-vertinant santykiniais skaičiais, labiausiai trūksta liuksemburgiečių (jų nebuvo visai), švedų ir danų (pasiekta tik maždaug 30 % šioms šalims nustatytų orientacinių normų).

Tai, kad AD5–AD8 lygių grupėje nepakankamai atstovaujama daugumai ES 14 pilietybių 12 , bent jau iš dalies galima paaiškinti po 2004 m. galiojusia įdarbinimo tvarka. Taip yra todėl, kad dauguma darbo vietų, skirtų piliečiams iš valstybių narių, kurios į ES įstojo po 2004 m., priklausė AD5–AD8 grupei. Darbuotojai iš naujųjų valstybių narių daugiausia buvo įdarbinami baziniuose lygiuose ir tai beveik automatiškai nulėmė nepakankamą piliečių iš valstybių narių, kurios į ES įstojo iki 2004 m., atstovavimą.

AD5–AD8 lygių grupėje pakankamai atstovaujama tik keturioms iš ES 14 pilietybių: dviem atvejais (Italijos ir Ispanijos) – šiek tiek žemiau orientacinės normos, dar dviem atvejais (Belgijos ir Graikijos) orientacinė norma pasiekta.

Susiklosčius tokiai padėčiai būtina imtis tinkamų tikslinių priemonių tų pilietybių atstovavimo lygiui kelti, kitaip kyla grėsmė susidurti su kartų spragos problema.

Tačiau visgi abejotina, ar šių tikslinių tinkamų priemonių pakaks, kad subalansuotas visų pilietybių atstovavimas būtų užtikrintas ilgalaikiu laikotarpiu. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į dvi priežastis.

2.2. Pagrindinės nepakankamo atstovavimo AD5–AD8 lygių grupėje priežastys

2.2.1. Į EPSO rezervo sąrašus įtraukti laureatai

Iš to, jog, nepaisant pastaruosius 12 metų galiojusios įdarbinimo tvarkos, keturioms iš ES 14 pilietybių atstovaujama pakankamai, tikriausiai galima spręsti, kad yra kitų priežasčių, lemiančių tam tikrų pilietybių darbuotojų trūkumą. Padėtį iš dalies galima paaiškinti EPSO laureatų pasiskirstymu.

Iš 8a ir 8b prieduose pateiktų lentelių matyti, kad nuo 2010 m. laureatų pasiskirstymas neatitinka orientacinių normų. Ypač didelis kontrastas matyti žvelgiant į AD specialistų konkursų rezultatus – palyginti su orientacine norma, nepakankamai atstovaujama 23 iš 27 pilietybių. Orientacinę normą siekia tik 4 šalių (Belgijos, Graikijos, Italijos ir Ispanijos 13 ), t. y. tų pačių keturių ES 14 šalių, kurioms AD5–AD8 lygių grupėje atstovaujama pakankamai, kaip pirmiau nurodyta 2.1.2 skirsnyje, piliečių skaičius.

Čia svarbu paminėti, kad tam tikrų pilietybių laureatų trūksta ne dėl nepakankamų nuopelnų, bet dėl pasyvesnio nei tikėtasi dalyvavimo konkursuose. Iš 8a ir 8b prieduose pateiktų duomenų taip pat matyti, kad daugeliu itin nepakankamo atstovavimo atvejų atitinkamų valstybių narių piliečių santykinio dalyvavimo rodiklis yra daug mažesnis, o santykinis sėkmės rodiklis – didesnis (pvz., žr. duomenis apie Nyderlandų, Prancūzijos arba Vokietijos piliečių dalyvavimą bendro profilio konkursuose).

Taip pat tikėtina, kad, jei nebus imtasi veiksmų, EPSO sąrašuose esančių kandidatų pilietybių sudėties klausimas turės įtakos būsimai geografinei pusiausvyrai. Jeigu pastaruosius 8 metus stebimos tendencijos vyraus ir toliau, panašu, kad dabartiniai skirtumai neišnyks savaime ir, be kita ko, tam tikrų valstybių narių piliečiams (čekams, danams, estams, airiams, kipriečiams, latviams, lietuviams, liuksemburgiečiams, lenkams ir slovėnams) nebus pakankamai atstovaujama ir ateityje 14 .

2.2.2. Patrauklumo klausimas

Antrasis klausimas susijęs su Komisijos gebėjimu pritraukti pakankamai aukštos kvalifikacijos kandidatų iš visų valstybių narių. Dideli skirtumai tarp valstybių narių matyti iš AD5 konkursų dalyvių skaičiaus milijonui gyventojų per pastaruosius 8 metus (žr. 8a priedą). Trijų valstybių narių (Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų) piliečių dalyvavimo lygis nesiekia nė pusės ES vidurkio.

EPSO jau dėjo pastangų paskatinti valstybių narių, iš kurių trūksta darbuotojų, piliečius dalyvauti AD pareigų grupės konkursuose. Tačiau, kaip matyti iš neseniai vykusių ir tebevykstančių AD pareigų grupės konkursų dalyvių pasiskirstymo (žr. 8c priedą), iki šiol tokios pastangos neatnešė pageidaujamų rezultatų. Vokietijos ir Prancūzijos piliečių dalyvavimo lygis tebesiekia mažiau kaip pusę vidutinio lygio. Nyderlandų piliečių dalyvavimo lygis išaugo, tačiau Švedijos ir Lenkijos – labai sumažėjo.

Iš šių nustatytų faktų galima spręsti, kad Komisijai nelengva puoselėti savo kaip darbdavės patrauklumą tuo metu, kai yra manančių, kad siūlomas paketas (t. y. darbo užmokesčio, socialinės apsaugos, teisės į pensiją, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir kitų elementų derinys) laikui bėgant santykinai nuvertėjo.

3. Išvada

Remiantis pirmiau pateikta analize galima daryti keturias išvadas.

Visų pirma, padėtis AD5–AD8 ir AD9–AD12 lygių grupėse yra labai skirtinga. Abiem atvejais pasitaiko itin nepakankamo atstovavimo atvejų, tačiau susijusios valstybės narės ir pokyčiai skiriasi.

Antra, nors yra aiški sąsaja tarp nustatytų skirtumų ir per pastaruosius 10–15 galiojusios įdarbinimo tvarkos, panašu, kad skirtumą nemaža dalimi lemia ir EPSO sąrašų sudėtis. Neatrodytų, kad tokį skirtumą būtų galima paaiškinti objektyviomis priežastimis, ypač nuopelnais.

Trečia, panašu, kad dėl EPSO sąrašuose esančių skirtumų ateityje atsiras naujų skirtumų.

Ketvirta, bandymai komunikacijos veiksmais paskatinti dalyvauti dabartinio formato EPSO konkursuose nepadėjo pakankamai padidinti atitinkamų valstybių narių piliečių dalyvavimo lygio.

Be to, nuolatinį dėmesį reikėtų skirti ES institucijų kaip darbdavių patrauklumui.

Atsižvelgdama į tai, Komisija siekia nustatyti priemones, kurios, visiškai laikantis galiojančio teisinio pagrindo, padėtų pakeisti pirmiau apibūdintas tendencijas. Komisija numato parengti bendrąsias TN 27 straipsnio antros pastraipos įgyvendinimo nuostatas, kad jas priimtų pagal 110 straipsnį. Šiomis nuostatomis turėtų būti siekiama labiau suderinti į rezervo sąrašą įtrauktų laureatų pilietybių pasiskirstymą, kad Komisijos darbuotojų pilietybės deramai atitiktų ES piliečių pasiskirstymą pagal pilietybes.

3 skirsnis. Kitos ES institucijos,
kurioms taikomi Tarnybos nuostatai

1.Įvadas

Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų 27 straipsnio antros pastraipos įgyvendinimo ataskaitą. Tuo tikslu Komisija iš susijusių institucijų surinko atitinkamą informaciją.

Įvairių institucijų pateikta informacija apibendrinta 9 ir 12 prieduose pateiktose lentelėse, o atitinkami skaitiniai duomenys nurodyti 10, 11, 13 ir 14 prieduose.

Ataskaitoje apibendrinama įvairių informacijų pateikta informacija jos nekomentuojant.

2. Institucijos ir įstaigos, laikomos institucijomis pagal Tarnybos nuostatų 1b straipsnį

Komisija gavo informaciją iš visų susijusių institucijų.

Nė viena tų institucijų, išskyrus Europos išorės veiksmų tarnybą, nėra oficialiai patvirtinusi geografinės pusiausvyros, skirtumo ar didelio skirtumo sąvokų apibrėžčių. Tačiau dauguma jų stebi geografinį darbuotojų atstovavimą ir lygina jį su atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiumi arba su sudėtiniu rodikliu (gyventojų skaičiaus dalies vidurkiu, narių Europos Parlamente skaičiumi ir iki Lisabonos sutarties buvusiu balsų pasiskirstymu Taryboje), kurį Komisija nustatė į ES po 2004 m. įstojusioms valstybėms narėms.

Tokia stebėsena siekiama tenkinti atitinkamos institucijos poreikius ir atsižvelgti į apribojimus.

Daugumos institucijų darbuotojų sudėtis pasižymi geografiniais skirtumais; kai kuriais atvejais skirtumai laikomi dideliais. Tačiau visos institucijos laikėsi nuomonės, kad nustatyti (dideli) skirtumai pateisinami objektyviomis priežastimis. Vienos dažniausiai nurodomų pateisinamų priežasčių buvo vadinamasis vietos poveikis 15 , EPSO sąrašų sudėtis, gebėjimas pritraukti darbuotojų iš tam tikrų valstybių narių ir santykinis kalbos tarnybų dydis.

Kadangi buvo laikomasi nuomonės, kad visi skirtumai yra objektyviai pagrįsti, jokia institucija nesiėmė iniciatyvos priimti bendrųjų TN 27 straipsnio antros pastraipos įgyvendinimo nuostatų.

Be to, nė viena institucija nenumato, kad ateityje atsirastų didelis skirtumas (bent jau ne AD pareigų grupėje) ir atitinkamai nerengia bendrųjų įgyvendinimo nuostatų.

3. Decentralizuotos agentūros

Komisija gavo informaciją iš 19 decentralizuotų agentūrų.

Agentūros paprastai yra mažesnio dydžio, nei ankstesniame skyriuje nurodytos institucijos. Dažniausiai jos yra kitose valstybėse narėse, tiksliau, miestuose, kurie yra labiau nutolę nuo didžiausių ES institucijų pagrindinių būstinių. Jų veiklos sritis yra specializuota. Tokios agentūros viena kitos labai skiriasi dydžiu, veiklos apimtimi ir vieta. Dėl šios priežasties nei Komisija, nei agentūros nemanė, kad geografinės pusiausvyros atžvilgiu būtų tinkama taikyti bendrą metodą.

Iš analizės, kuri pateikta 12 priede esančioje lentelėje, matyti, kad vienos apibrėžties, kas turėtų būti laikoma geografine pusiausvyra, nėra. Tačiau, atsižvelgdamos į atitinkamus apribojimus, dauguma agentūrų laikėsi nuomonės, kad jose nėra didelio geografinio skirtumo. Atitinkamai, jos neketina priimti bendrųjų TN 27 straipsnio antros pastraipos įgyvendinimo nuostatų.

Didelį skirtumą nustatė dvi agentūros. Abi agentūros mano, kad tas skirtumas susidarė dėl kelių veiksnių, įskaitant taikomą korekcinį koeficientą ir sutuoktinių įsidarbinimo vietos rinkoje problemą.
Viena agentūra nustatė didėjantį skirtumą – įdarbinama vis daugiau priimančiosios valstybės narės piliečių. Ši agentūra svarsto galimybę parengti bendrąsias TN 27 straipsnio antros pastraipos įgyvendinimo nuostatas, jei šis skirtumas ir toliau didėtų.

1 PRIEDAS. Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnis:
„Savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių [...] lygybės principo“.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 18 straipsnis:
„Sutarčių taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės.

[…]“.

ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis „Diskriminacijos uždraudimas“:

1.Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

2.„Sutarčių taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės.

Verta paminėti ES konstitucinės teisės bendruosius principus – institucijų autonomijos ir lojalaus bendradarbiavimo principus.

Tarnybos nuostatuose pateiktos rekomendacijos ir draudimai, į kuriuos priimdama savo sprendimus turi atsižvelgti paskyrimų tarnyba. Paprastai paskyrimų tarnyba visus savo sprendimus turėtų priimti vadovaudamasi tik tarnybos interesais ir atsižvelgdama tik į asmens nuopelnus. Priklausomai nuo susijusios srities, Tarnybos nuostatuose pateiktas ir kriterijų, kurių paskyrimo tarnyba negali taikyti, juodasis sąrašas. Draudimas atsižvelgti į pilietybę aiškiai nurodytas tik įdarbinimo į atskiras darbo vietas atveju:

bendro pobūdžio draudimas (taikomas visiems Tarnybos nuostatams): Tarnybos nuostatų 1d straipsniu draudžiama „bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“ 16 ;

įdarbinimas: 27 straipsnyje reikalaujama, kad pareigūnai būtų įdarbinami iš kuo didesnės geografinės teritorijos Sąjungos valstybių narių piliečių.
Nors pilietybė nėra aiškiai paminėta, sąvoka „kuo didesnė geografinė teritorija“ suprantama kaip lygiavertė pilietybės sąvokai;

įdarbinimas į atskiras darbo vietas: 7 straipsnyje nustatyta, kad „paskyrimų tarnyba, vadovaudamasi vien tik tarnybos interesais ir neatsižvelgdama į pilietybę, kiekvieną pareigūną paskiria ar perkelia į [...] pareigas [...]“; 27 straipsnyje nustatyta, kad „pareigybės nerezervuojamos nė vienos valstybės narės piliečiams“.
Teismų praktika patvirtino, kad šiomis nuostatomis draudžiama konkrečias pareigybes rezervuoti tam tikros šalies piliečiams, tačiau jos neužkerta kelio institucijoms priimti priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti bendrą pusiausvyrą (visų pirma, atsižvelgti į pilietybę priimant į konkrečias pareigas, „kai įvairių kandidatų kvalifikacija iš esmės yra vienoda“ 17 ).

Per 2014 m. Tarnybos nuostatų peržiūrą buvo įtraukta konkreti su įdarbinimu susijusi nuoroda į pilietybę. Tiksliau:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1023/2013 2 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad 18 „būtina užtikrinti sistemą, pagal kurią būtų pritraukiami, įdarbinami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos valstybių narių piliečių [...]“. Be to, remiantis to paties reglamento 5 konstatuojamąja dalimi, „Europos Sąjungos viešosios tarnybos vertė [...] susijusi su jos kultūrine ir kalbine įvairove, kuri įmanoma tik užtikrinus tinkamą pareigūnų iš įvairių valstybių narių skaičiaus pusiausvyrą“.

Iš dalies pakeistame Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatyta, kad „Pagal Sąjungos piliečių lygybės principą kiekvienai institucijai leidžiama imtis tinkamų priemonių pastebėjus ilgalaikį ir didelį pareigūnų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus skirtumą, nepagrįstą objektyviais kriterijais“.

Pagrindinė šių (iš dalies pakeistų) nuostatų prielaida yra tokia, kad galimiems kandidatams siūlomas paketas ir atrankos bei įdarbinimo procesai turėtų būti parengti taip, kad, jei nėra objektyvaus pagrindimo, pareiškėjų, laureatų ir institucijose įdarbintų darbuotojų (taigi, ir dirbančių darbuotojų) pasiskirstymas pagal pilietybę apytikriai atitiktų Sąjungos piliečių pasiskirstymą pagal pilietybę. Todėl, jei nėra objektyvaus pateisinimo, bet koks nustatytas didelis nukrypimas turėtų būti laikomas piliečių lygybės principo pažeidimu, dėl kurio būtų pagrįsta imtis tinkamų taisomųjų priemonių.

Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, visų pirma jų 12 straipsnyje, nustatytos analogiškos laikiniesiems darbuotojams taikomos nuostatos.

Siekdama įgyvendinti iš dalies pakeistą Tarnybos nuostatų 27 straipsnį, kiekviena institucija paprastai turėtų:

-paaiškinti, ką reiškia pilietybių pusiausvyra,

-paaiškinti, ką reiškia didelis skirtumas,

-stebėti faktinę padėtį, kad galėtų nustatyti pilietybių pusiausvyrą,

-jei taikoma, nustatyti didelio skirtumo priežastis ir tai, ar jomis galima objektyviai pagrįsti skirtumą,

-kai tinkama, nustatyti ir (arba) priimti tinkamas taisomąsias priemones.

Be to, TN 27 straipsnyje nustatyta, kad praėjus trejų metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia antros dalies įgyvendinimo ataskaitą.

2 PRIEDAS. ES 15 valstybėms narėms nustatytos orientacinės normos 19

1 priedas

Geografinė pusiausvyra per ankstesnius plėtros etapus

Duomenys pateikti 1a priede

·Pradinis etapas (1958 m.): geografinė pusiausvyra pagrįsta per derybas nustatytais skaičiais
Kai valstybių narių buvo šešios, buvo vadovaujamasi principu didžiųjų valstybių narių atžvilgiu laikytis lygybės, o mažosioms valstybėms narėms taikyti suvestinį metodą. Prancūzijai, Vokietijai, Italijai ir Beniliukso šalims buvo nustatyti 25 % dydžio teoriniai tikslai. Neoficialios orientacinės vertės buvo taikomos lanksčiai ir tik aukštesniuose A lygiuose.

·Pirmasis plėtros etapas (1973 m.): geografinė pusiausvyra toliau grindžiama per derybas nustatytais skaičiais
Per 1973 m. plėtros procesą buvo manoma, kad JK turėtų tekti tokio paties dydžio dalis kaip kitoms trims didesnėms valstybėms narėms (18 %, kaip nustatyta po patikslinimo), o Danijai, Airijai ir Norvegijai – 10 % dydžio dalis visoms kartu. Norvegijai nusprendus nestoti, neatlikta jokio specialaus pakartotinio patikslinimo, nors buvo manoma, kad bendra Danijos ir Airijos dalis turėtų siekti maždaug 7–8 %.

·Antrasis plėtros etapas (1981 m.): geografinė pusiausvyra grindžiama per derybas nustatytų skaičių ir objektyvių kriterijų (gyventojų skaičiaus ir BVP duomenų) deriniu
Įstojus Graikijai, toliau buvo laikomasi vienodo didžiausių valstybių narių atstovavimo ir didesnio mažesnių valstybių narių atstovavimo principo. Tačiau, net jei naujame dokumente (COM(78)190) buvo siūloma, kad Graikijai turėtų tekti apytikriai tokia pati dalis, kaip Belgijai ir Nyderlandams, galiausiai Graikijai buvo nustatyta 4,5 % dydžio dalis, mažesnė už Belgijai ir Nyderlandams skirtą 8,1 % dydžio dalį. Šiam metodui iliustruoti pirmą kartą buvo pasitelkti duomenys apie gyventojų skaičių ir BVP.

·Trečiasis plėtros etapas (1986 m.): geografinė pusiausvyra toliau grindžiama per derybas nustatytų skaičių ir objektyvių kriterijų (gyventojų skaičiaus ir BVP duomenų) deriniu
Į Bendriją įstojus Pirėnų pusiasalio šalims, buvo papildytos neoficialios orientacinės vertės, kurios buvo nustatytos tik A1–A3 lygiams. Be aiškios nuorodos į kriterijus, Ispanijai skirta dalis siekė Nyderlandams ir didelėms šalims nustatytos dalies vidurkį, o Portugalijai nustatyta tokia pati dalis, kaip Graikijai.

·Ketvirtasis plėtros etapas (1995 m.): geografinė pusiausvyra toliau grindžiama per derybas nustatytų skaičių ir objektyvių kriterijų (gyventojų skaičiaus ir BVP duomenų) deriniu
1994 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikate SEC 94/844 buvo nustatytos orientacinės vertės, skirtos trims naujosioms valstybėms narėms, ir apibūdinta priimtoji metodika. Geografinė pusiausvyra buvo adaptuota atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių santykinės padėties palyginimo rezultatus, gautus įvertinus gyventojų skaičių, ekonominius ir socialinius duomenis išsiplėtusioje Sąjungoje. Suomijos rodikliai prilygo Danijos rodikliams ir buvo nustatytas tikslas įdarbinti tiek pat Suomijos piliečių, kiek tarnyboje dirba Danijos piliečių. Austrijos ir Švedijos rodikliai buvo pusantro karto didesni už Danijos, taigi buvo nustatyti proporcingi įdarbinimo tikslai. Šio metodo iliustracija pateikta 1b priede.

·Santrauka. Trys pagrindiniai iki šiol taikyti principai
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad Komisijoje geografinės pusiausvyros klausimas nagrinėjamas atsižvelgiant į trejopą aspektą:

*geografinė pusiausvyra nuo pat pradžių buvo aktualus klausimas, ypač kalbant apie aukštesnius A kategorijos lygius;

*geografinė pusiausvyra visada buvo grindžiama dvejopa taisykle, susijusia su:
a) vienodu atstovavimu keturioms (iš pradžių – trims) didžiausioms valstybėms narėms;
b) didesniu atstovavimu mažesnėms valstybėms narėms, siekiant užtikrinti būtiniausią atstovavimo lygį;

*vykstant plėtrai Sąjungos valstybių narių senbuvių svertinis koeficientas niekada nebuvo keičiamas. Todėl:
a) po visų plėtros etapų visų Sąjungos šalių senbuvių svertiniai koeficientai likdavo nepasikeitę (pvz., po 1981 m., 1986 m. ir 1995 m. įvykusios plėtros Belgijos koeficientas liko toks pats, kaip Nyderlandų, ir siekė 45 % Vokietijos koeficiento);
b) naujosioms valstybėms narėms svertinis koeficientas būdavo priskiriamas atsižvelgiant į panašiausios (-ių) senbuvės (-ių) svertinį koeficientą, pvz., Portugalijai suteiktas toks pats koeficientas, kaip Graikijai, Ispanijai – Nyderlandų ir Prancūzijos koeficientų vidurkį atitinkantis koeficientas, ir t. t.).

1a priedas

Ankstesni plėtros etapai. Gairės

		1958 m.	1973 m.	1981 m.	1986 m.	1995 m.
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(6)	(7)
	Beniliuksas	25,0 %	18,0 %	(17,7 %)	(15,1 %)	(13,5 %)
LU	Liuksemburgas			1,5 %	1,3 %	0,9 %
IE	Airija		3,5 %–4 %	3,5 %	3,0 %	2,7 %
FI	Suomija					2,7 %
DK	Danija		3,5 %–4 %	3,5 %	3,0 %	2,7 %
PT	Portugalija				3,8 %	3,6 %
GR	Graikija			4,5 %	3,8 %	3,6 %
AT	Austrija					4,0 %
SE	Švedija					4,0 %
BE	Belgija			8,1 %	6,9 %	6,3 %
NL	Nyderlandai			8,1 %	6,9 %	6,3 %
ES	Ispanija				11,0 %	9,8 %
IT	Italija	25,0 %	18,0 %	17,7 %	15,1 %	13,4 %
UK	Jungtinė Karalystė		18,0 %	17,7 %	15,1 %	13,4 %
FR	Prancūzija	25,0 %	18,0 %	17,7 %	15,1 %	13,4 %
DE	Vokietija	25,0 %	18,0 %	17,7 %	15,1 %	13,4 %
		100,0 %	97 %–98 %	100,0 %	100,1 %	100,2 %

1b priedas

Lyginamasis metodas, naudotas per 1995 m. plėtros etapą

		Gyventojų skaičius		BVP		Vidurkis (gyventojų skaičiaus ir BVP)	1995 m. gairės
(1)	(2)	(3)		(4)		(5)	(6)	(7)
LU	Liuksemburgas	0,4	0,1 %	21	0,2 %	0,2 %	0,9 %
IE	Airija	3,8	1,0 %	114	1,3 %	1,1 %	2,7 %
FI	Suomija	5,2	1,4 %	141	1,6 %	1,5 %		2,7 %
DK	Danija	5,4	1,4 %	181	2,1 %	1,7 %	2,7 %
PT	Portugalija	10,3	2,7 %	118	1,3 %	2,0 %	3,6 %
GR	Graikija	10,6	2,8 %	128	1,5 %	2,1 %	3,6 %
AT	Austrija	8,1	2,1 %	214	2,4 %	2,3 %		4,0 %
SE	Švedija	8,9	2,4 %	246	2,8 %	2,6 %		4,0 %
BE	Belgija	10,3	2,7 %	256	2,9 %	2,8 %	6,3 %
NL	Nyderlandai	16,0	4,2 %	430	4,9 %	4,6 %	6,3 %
ES	Ispanija	40,3	10,6 %	647	7,4 %	9,0 %	9,8 %
IT	Italija	57,9	15,3 %	1 224	13,9 %	14,6 %	13,4 %
UK	Jungtinė Karalystė	60,0	15,8 %	1 511	17,2 %	16,5 %	13,4 %
FR	Prancūzija	59,2	15,6 %	1,458	16,6 %	16,1 %	13,4 %
DE	Vokietija	82,3	21,7 %	2 112	24,0 %	22,9 %	13,4 %
		378,7	100,0 %	8 801	100,0 %	100,0 %	89,5 %	10,7 %

1) Eurostatas. Gyventojų skaičius 2001 m.
2) Eurostatas. BVP rinkos kainomis 2001 m.

3 PRIEDAS. Naujosioms valstybėms narėms skirtų pamatinių verčių ir įdarbinimo tikslų apskaičiavimo metodika

Metodas

Dėl 2004 m. plėtros etapo Komisija 2003 m. vasario 14 d. priėmė komunikatą dėl Komisijos pareigūnų iš naujųjų valstybių narių įdarbinimo 20 (toliau – 2003 m. komunikatas). Komunikate nustatyta, kad, atsižvelgiant į 2004 m. plėtros etapo pobūdį, taikant per ankstesnius plėtros etapus naudotus kriterijus nebūtų pasiektas sąžiningas ir subalansuotas rezultatas. Ši išvada ypač aktuali atsižvelgiant į tai, kad buvo tikimasi, jog naujųjų valstybių narių svarba per ateinančius 10 metų labai išaugs.

Atsižvelgdama į tai, Komisija parengė metodą, taikytiną naujosioms valstybėms narėms, įskaitant ir per būsimus plėtros etapus 21 . Priimdama šį metodą, Komisija nusprendė, kad „pamatinės vertės ir orientaciniai įdarbinimo tikslai kaip įdarbinimo priemonių pagrindas naujosioms valstybėms narėms bus taikomi tik pereinamuoju laikotarpiu“.

Komunikate nustatytas trijų pakopų metodas:

a)pirma, nustatomas bendras pareigybių skaičius, kuris turėtų būti numatytas visoms naujosioms valstybėms narėms,

b)antra, apskaičiuojama kiekvienai naujai valstybei narei skirta pamatinė vertė, t. y. orientacinė tai valstybei narei numatytų pareigybių dalis, išreikšta kaip naujosioms valstybėms narėms numatyto bendro pareigybių skaičiaus procentinė dalis,

c)trečia, kiekvienai naujai valstybei narei apskaičiuojamas įdarbinimo tikslas, t. y. a x b.

Bendro pareigybių skaičiaus, kuris turėtų būti numatytas visoms naujosioms valstybėms narėms, nustatymas

Šis skaičius nustatomas trimis nuosekliais etapais:

Pirma, atsižvelgiant į toliau nurodytus tris kriterijus, apskaičiuojamas visų naujųjų valstybių narių svoris, palyginti su bendru valstybių narių senbuvių svoriu: gyventojų skaičių, Europos Parlamento narių skaičių ir balsų paskirstymą Taryboje (apskaičiuojamas šių trijų kriterijų matematinis vidurkis).
Antra, šis svertinis koeficientas (išreikštas procentine dalimi) taikomas pareigybių pagal etatų planą skaičiui po plėtros etapo.
Trečia, nustatyta, kad naujosioms valstybėms narėms rezervuotinų pareigybių skaičius sudaro du trečdalius minėtosios sumos.

Toliau pateikiamoje lentelėje apibendrinami 2004 m. 22 , 2007 m. 23 ir 2013 m. 24 plėtros etapams skirti skaičiavimai.

	2004 m.	2007 m.	2013 m.
Naujųjų valstybių narių gyventojų skaičius (1)	75,0 mln.	29,5 mln.	4,4 mln.
Valstybių narių senbuvių gyventojų skaičius (1)	378,7 mln.	459,3 mln.	502,5 mln.
Naujosios (-ųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) atstovų Europos Parlamente skaičius	162	50	12
Valstybių narių senbuvių atstovų Europos Parlamente skaičius	570	732	754
Naujosios (-ųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) balsų Taryboje skaičius	84	24	7
Valstybių narių senbuvių balsų Taryboje skaičius	237	321	345
Naujosios (-ųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) svertinis koeficientas	21,6 %	7 %	1,5 %
Valstybių narių senbuvių svertinis koeficientas	78,4 %	93 %	98,5 %

1) Skaičiai stulpeliuose nesutampa, nes ES 10 plėtros atveju Komisija naudojo 2001 m. duomenis, ES 2 plėtros atveju – 2005 m. duomenis, o Kroatijos atveju – 2011 m. duomenis.

Kiekvienai valstybei narei skirtų pamatinių verčių apskaičiavimas

Apskaičiavimo metodas yra toks pats, kaip apskaičiuojant visų naujųjų valstybių narių svertinį koeficientą, išskyrus tai, kad naujosios valstybės narės nėra lyginamos su valstybėmis narėmis senbuvėmis, o tik tarpusavyje.

Praktinis metodikos taikymas

	Orientacinė pamatinė vertė	AD pareigų grupės pareigūnų įdarbinimo tikslas	AST pareigų grupės pareigūnų įdarbinimo tikslas
Čekija	14,3 %	318	184
Estija	3,4 %	76	44
Kipras	3,2 %	71	41
Latvija	4,5 %	100	58
Lietuva	7,0 %	156	90
Vengrija	14,2 %	316	182
Мalta	2,4 %	53	31
Lenkija	39,0 %	867	501
Slovėnija	3,9 %	87	50
Slovakija	8,1 %	180	104
ES 10(1)	100,0 %	2224	1284

Bulgarija	34,0 %	225	135
Rumunija	66,0 %	437	261
ES 2(2)	100,0 %	662	396

Kroatija (3)	Nėra duomenų	149	100

(1) ES 10 iš viso – 21,6 %, ES 15 iš viso – 78,4 %.
(2) ES 2 iš viso – 6,5 %, ES 25 iš viso – 93,5 %.
(3) Kroatija – 1,5 %, ES 27 iš viso – 98,5 %.

4 PRIEDAS. Valstybių narių gyventojų skaičiaus pokytis (neįtraukiant Jungtinės Karalystės)



	2001 m.	2015 m.	2015 m., palyginti su 2001 m.
Liuksemburgas	439 500	562 958	28,1 %
Kipras	697 500	847 008	21,4 %
Airija	3 832 783	4 628 949	20,8 %
Ispanija	40 665 542	46 449 565	14,2 %
Švedija	8 882 792	9 747 355	9,7 %
Мalta	391 415	429 344	9,7 %
Belgija	10 263 414	11 208 956	9,2 %
Prancūzija	61 357 400	66 415 161	8,2 %
Austrija	8 032 926	8 576 261	6,8 %
Italija	56 960 692	60 795 612	6,7 %
Danija	5 349 212	5 659 715	5,8 %
Nyderlandai	15 987 075	16 900 726	5,7 %
Suomija	5 181 115	5 471 753	5,6 %
Slovėnija	1 990 094	2 062 874	3,7 %
Čekija	10 414 373	10 538 275	1,2 %
Portugalija	10 256 658	10 374 822	1,2 %
Slovakija	5 402 547	5 421 349	0,3 %
Lenkija	38 253 955	38 005 614	−0,6 %
Graikija	10 934 097	10 858 018	-0,7 %
Vokietija	82 259 540	81 197 537	-1,3 %
Vengrija	10 200 298	9 855 571	-3,4 %
Kroatija	4 437 460	4 225 316	-4,8 %
Estija	1 388 000	1 313 271	-5,4 %
Bulgarija	7 928 901	7 202 198	-9,2 %
Rumunija	22 132 000	19 870 647	-10,2 %
Latvija	2 364 254	1 986 096	-16,0 %
Lietuva	3 483 972	2 921 262	-16,2 %

Iš viso	429 487 515	443 526 213	3,3 %

Šaltinis. Eurostatas. Duomenų gavimo data – 2017 m. sausio 23 d.

5 PRIEDAS. Pasiūlymas dėl naujų orientacinių normų. Aritmetinio metodo taikymas

Valstybė narė	Gyventojų skaičius 2015 m.	Aritmetinė dalis	Vietų Europos Parlamente skaičius	Aritmetinė dalis	Balsų paskirstymas Taryboje	Aritmetinė dalis	Orientacinė norma
Мalta	429 344	0,1 %	6	0,9 %	3	0,9 %	0,6 %
Liuksemburgas	562 958	0,1 %	6	0,9 %	4	1,2 %	0,8 %
Kipras	847 008	0,2 %	6	0,9 %	4	1,2 %	0,8 %
Estija	1 313 271	0,3 %	6	0,9 %	4	1,2 %	0,8 %
Latvija	1 986 096	0,4 %	8	1,2 %	4	1,2 %	1,0 %
Slovėnija	2 062 874	0,5 %	8	1,2 %	4	1,2 %	1,0 %
Lietuva	2 921 262	0,7 %	11	1,6 %	7	2,2 %	1,5 %
Kroatija	4 225 316	1,0 %	11	1,6 %	7	2,2 %	1,6 %
Airija	4 628 949	1,0 %	11	1,6 %	7	2,2 %	1,6 %
Slovakija	5 421 349	1,2 %	13	1,9 %	7	2,2 %	1,8 %
Suomija	5 471 753	1,2 %	13	1,9 %	7	2,2 %	1,8 %
Danija	5 659 715	1,3 %	13	1,9 %	7	2,2 %	1,8 %
Bulgarija	7 202 198	1,6 %	17	2,5 %	10	3,1 %	2,4 %
Austrija	8 576 261	1,9 %	18	2,7 %	10	3,1 %	2,6 %
Švedija	9 747 355	2,2 %	20	2,9 %	10	3,1 %	2,7 %
Vengrija	9 855 571	2,2 %	21	3,1 %	12	3,7 %	3,0 %
Portugalija	10 374 822	2,3 %	21	3,1 %	12	3,7 %	3,1 %
Čekija	10 538 275	2,4 %	21	3,1 %	12	3,7 %	3,1 %
Graikija	10 858 018	2,4 %	21	3,1 %	12	3,7 %	3,1 %
Belgija	11 208 956	2,5 %	21	3,1 %	12	3,7 %	3,1 %
Nyderlandai	16 900 726	3,8 %	26	3,8 %	13	4,0 %	3,9 %
Rumunija	19 870 647	4,5 %	32	4,7 %	14	4,3 %	4,5 %
Lenkija	38 005 614	8,6 %	51	7,5 %	27	8,4 %	8,2 %
Ispanija	46 449 565	10,5 %	54	8,0 %	27	8,4 %	8,9 %
Italija	60 795 612	13,7 %	73	10,8 %	29	9,0 %	11,2 %
Prancūzija	66 415 161	15,0 %	74	10,9 %	29	9,0 %	11,6 %
Vokietija	81 197 537	18,3 %	96	14,2 %	29	9,0 %	13,8 %

Iš viso	443 526 213	100,0 %	678	100,0 %	323	100,0 %	100,0 %

6 priedas. Į Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu GD paskirtų nevadovaujamas pareigas užimančiųAD pareigų
grupės darbuotojų pasiskirstymas 2017 m. sausio 1 d.

Gyventojų skaičius 2015 m., Europos Parlamento narių skaičius ir balsų Taryboje skaičius	Orientacinė norma		Tikslai, išreikšti darbuotojų skaičiumi (2017 m.)		Faktinė padėtis 2017 m. sausio 1 d.		Perteklius ar deficitas, palyginti su tikslu		Ar nustatytas didelis skirtumas?
Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu GD nevadovaujamas pareigas užimančių AD5–AD14 lygių darbuotojų	Absoliuti	Didelis skirtumas, jei mažiau kaip	Absoliutūs	Didelis skirtumas, jei mažiau kaip	Darbuotojų skaičius	Procentinė dalis	Darbuotojų skaičius (2017 m.)	Tikslo procentinė dalis
Belgija	3,1 %	2,5 %	63	50	147	7,3 %	84	233 %
Bulgarija	2,4 %	1,9 %	49	39	75	3,7 %	26	154 %
Čekija	3,1 %	2,5 %	62	50	80	3,9 %	18	129 %
Danija	1,8 %	1,4 %	36	29	65	3,2 %	29	180 %
Vokietija	13,8 %	11,1 %	280	224	165	8,1 %	−115	59 %	TAIP
Estija	0,8 %	0,6 %	16	13	67	3,3 %	51	410 %
Airija	1,6 %	1,3 %	33	26	40	2,0 %	7	123 %
Graikija	3,1 %	2,5 %	63	50	84	4,1 %	21	134 %
Ispanija	8,9 %	7,1 %	181	145	124	6,1 %	-57	69 %	TAIP
Prancūzija	11,6 %	9,3 %	235	188	98	4,8 %	-137	42 %	TAIP
Kroatija	1,6 %	1,3 %	32	26	59	2,9 %	27	184 %
Italija	11,2 %	8,9 %	226	181	129	6,4 %	-97	57 %	TAIP
Kipras	0,8 %	0,6 %	16	13	4	0,2 %	-12	26 %	TAIP
Latvija	1,0 %	0,8 %	19	15	70	3,5 %	51	362 %
Lietuva	1,5 %	1,2 %	30	24	71	3,5 %	41	236 %
Liuksemburgas	0,8 %	0,6 %	15	12	3	0,1 %	-12	20 %	TAIP
Vengrija	3,0 %	2,4 %	61	49	74	3,7 %	13	121 %
Мalta	0,6 %	0,5 %	13	10	58	2,9 %	45	450 %
Nyderlandai	3,9 %	3,1 %	79	63	41	2,0 %	-38	52 %	TAIP
Austrija	2,6 %	2,0 %	52	42	13	0,6 %	-39	25 %	TAIP
Lenkija	8,2 %	6,5 %	165	132	86	4,2 %	-79	52 %	TAIP
Portugalija	3,1 %	2,4 %	62	49	89	4,4 %	27	144 %
Rumunija	4,5 %	3,6 %	91	73	80	3,9 %	-11	88 %
Slovėnija	1,0 %	0,8 %	19	16	72	3,6 %	53	370 %
Slovakija	1,8 %	1,4 %	36	29	70	3,5 %	34	195 %
Suomija	1,8 %	1,4 %	36	29	94	4,6 %	58	262 %
Švedija	2,7 %	2,2 %	56	45	68	3,4 %	12	122 %

7a priedas. Į kitas nei Vertimo raštu GD ar Vertimo žodžiu GD tarnybas paskirtų AD5–AD8 lygių darbuotojų
pasiskirstymas 2017 m. sausio 1 d.

Gyventojų skaičius 2015 m., Europos Parlamento narių skaičius ir balsų Taryboje skaičius	Orientacinė norma		Tikslai, išreikšti darbuotojų skaičiumi (2017 m.)		Faktinė padėtis 2017 m. sausio 1 d.		Perteklius ar deficitas, palyginti su tikslu		Ar nustatytas didelis skirtumas?
Ne Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu GD AD5–AD8 lygių darbuotojų	Absoliuti	Didelis skirtumas, jei mažiau kaip	Absoliutūs	Didelis skirtumas, jei mažiau kaip	Darbuotojų skaičius	Procentinė dalis	Darbuotojų skaičius (2017 m.)	Tikslo procentinė dalis
Belgija	3,1 %	2,5 %	131	105	300	7,1 %	169	229 %
Bulgarija	2,4 %	1,9 %	102	81	259	6,1 %	157	255 %
Čekija	3,1 %	2,5 %	129	103	135	3,2 %	6	105 %
Danija	1,8 %	1,4 %	75	60	25	0,6 %	-50	33 %	TAIP
Vokietija	13,8 %	11,1 %	582	466	354	8,4 %	-228	61 %	TAIP
Estija	0,8 %	0,6 %	34	27	39	0,9 %	5	115 %
Airija	1,6 %	1,3 %	68	54	28	0,7 %	-40	41 %	TAIP
Graikija	3,1 %	2,5 %	130	104	145	3,4 %	15	111 %
Ispanija	8,9 %	7,1 %	377	301	318	7,5 %	-59	84 %
Prancūzija	11,6 %	9,3 %	490	392	353	8,4 %	-137	72 %	TAIP
Kroatija	1,6 %	1,3 %	67	53	93	2,2 %	26	140 %
Italija	11,2 %	8,9 %	470	376	441	10,5 %	-29	94 %
Kipras	0,8 %	0,6 %	33	26	34	0,8 %	1	105 %
Latvija	1,0 %	0,8 %	40	32	48	1,1 %	8	119 %
Lietuva	1,5 %	1,2 %	63	50	77	1,8 %	14	123 %
Liuksemburgas	0,8 %	0,6 %	32	25	0	0,0 %	-32	0 %	TAIP
Vengrija	3,0 %	2,4 %	127	102	218	5,2 %	91	172 %
Мalta	0,6 %	0,5 %	27	21	30	0,7 %	3	112 %
Nyderlandai	3,9 %	3,1 %	164	131	82	1,9 %	-82	50 %	TAIP
Austrija	2,6 %	2,0 %	108	86	65	1,5 %	-43	60 %	TAIP
Lenkija	8,2 %	6,5 %	344	275	462	11,0 %	118	134 %
Portugalija	3,1 %	2,4 %	129	103	61	1,4 %	-68	47 %	TAIP
Rumunija	4,5 %	3,6 %	190	152	453	10,7 %	263	238 %
Slovėnija	1,0 %	0,8 %	41	32	50	1,2 %	9	123 %
Slovakija	1,8 %	1,4 %	75	60	80	1,9 %	5	107 %
Suomija	1,8 %	1,4 %	75	60	30	0,7 %	-45	40 %	TAIP
Švedija	2,7 %	2,2 %	116	93	36	0,9 %	-80	31 %	TAIP

7b priedas. Į kitas nei Vertimo raštu GD ar Vertimo žodžiu GD tarnybas paskirtų nevadovaujamas pareigas

užimančių AD9–AD12 lygių darbuotojų pasiskirstymas 2017 m. sausio 1 d.

Gyventojų skaičius 2015 m., Europos Parlamento narių skaičius ir balsų Taryboje skaičius	Orientacinė norma		Tikslai, išreikšti darbuotojų skaičiumi (2017 m.)		Faktinė padėtis 2017 m. sausio 1 d.		Perteklius ar deficitas, palyginti su tikslu		Ar nustatytas didelis skirtumas?
Ne Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu GD AD9–AD12 lygių ne vadovų	Absoliuti	Didelis skirtumas, jei mažiau kaip	Absoliutūs	Didelis skirtumas, jei mažiau kaip	Darbuotojų skaičius	Procentinė dalis	Darbuotojų skaičius (2017 m.)	Tikslo procentinė dalis
Belgija	3,1 %	2,5 %	123	98	571	14,4 %	448	464 %
Bulgarija	2,4 %	1,9 %	95	76	8	0,2 %	-87	8 %	TAIP
Čekija	3,1 %	2,5 %	121	97	68	1,7 %	-53	56 %	TAIP
Danija	1,8 %	1,4 %	71	56	71	1,8 %	0	101 %
Vokietija	13,8 %	11,1 %	546	437	503	12,7 %	-43	92 %
Estija	0,8 %	0,6 %	32	25	22	0,6 %	-10	69 %	TAIP
Airija	1,6 %	1,3 %	64	51	74	1,9 %	10	116 %
Graikija	3,1 %	2,5 %	122	98	164	4,1 %	42	134 %
Ispanija	8,9 %	7,1 %	353	282	376	9,5 %	23	107 %
Prancūzija	11,6 %	9,3 %	459	367	505	12,8 %	46	110 %
Kroatija	1,6 %	1,3 %	62	50	3	0,1 %	-59	5 %	TAIP
Italija	11,2 %	8,9 %	441	353	481	12,2 %	40	109 %
Kipras	0,8 %	0,6 %	30	24	21	0,5 %	-9	69 %	TAIP
Latvija	1,0 %	0,8 %	38	30	21	0,5 %	-17	56 %	TAIP
Lietuva	1,5 %	1,2 %	59	47	41	1,0 %	-18	70 %	TAIP
Liuksemburgas	0,8 %	0,6 %	30	24	20	0,5 %	-10	67 %	TAIP
Vengrija	3,0 %	2,4 %	119	95	82	2,1 %	-37	69 %	TAIP
Мalta	0,6 %	0,5 %	25	20	17	0,4 %	-8	68 %	TAIP
Nyderlandai	3,9 %	3,1 %	154	123	160	4,0 %	6	104 %
Austrija	2,6 %	2,0 %	101	81	121	3,1 %	20	120 %
Lenkija	8,2 %	6,5 %	322	258	162	4,1 %	-160	50 %	TAIP
Portugalija	3,1 %	2,4 %	121	96	107	2,7 %	-14	89 %
Rumunija	4,5 %	3,6 %	178	143	23	0,6 %	-155	13 %	TAIP
Slovėnija	1,0 %	0,8 %	38	30	29	0,7 %	-9	76 %	TAIP
Slovakija	1,8 %	1,4 %	70	56	36	0,9 %	-34	51 %	TAIP
Suomija	1,8 %	1,4 %	70	56	129	3,3 %	59	184 %
Švedija	2,7 %	2,2 %	109	87	137	3,5 %	28	126 %

7c priedas. Nevadovaujamas pareigas užimančių AD pareigų grupės darbuotojų britų skaičius 2017 m. sausio 1 d.

Pasiskirstymas pagal lygį

Jungtinės Karalystės piliečių, paskirtų vykdyti ne valdymo užduotis...	AD5–AD8	AD9–AD12	AD13–AD14	Iš viso
... ne Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu GD	81	170	110	361
... Vertimo raštu GD ar Vertimo žodžiu GD	50	56	41	147
Iš viso	131	226	151	508

Pasiskirstymas pagal amžių

7d priedas. Dvigubą pilietybę turinčių Komisijos pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų skaičius 2018 m. sausio 1 d.

		Antroji pilietybė
		AUT	BEL	BGR	CYP	CZE	DEU	DNK	ESP	EST	FIN	FRA	GBR	GRC	HRV	HUN	IRL	ITA	LTU	LUX	LVA	MLT	NLD	POL	PRT	ROU	SVK	SVN	SWE	Iš viso
Pirmoji pilietybė	AUT		1				3					2						1												7
	BEL	2		2		2	4		7	1		26	15	12	2	2	3	13		5			2	6	3	4	1	1	1	114
	BGR	1	17				6		1			14	3			1		1											2	46
	CYP		3				1					4	6	9											1					24
	CZE		1				3		1			3						5					1				1			15
	DEU	2	7			1			4			12	12	4	1	2	1	2		1			2	3	1	1	2		1	59
	DNK		3									4						1					1							9
	ESP		7				3					16	5				1	1						1						34
	EST																												1	1
	FIN												1																	1
	FRA	2	28	1		1	14		8		2		31	2				14	2				7	7	3	5			1	128
	GBR		12		3		4	1				25		4	1	1	27	7		15	1		4		2				4	111
	GRC	2	20		3		3					11	4					2		1			1						1	48
	HRV		2				2					3				1		4					1						1	14
	HUN	1	5				7					13	1					2		1						4				34
	IRL		4				1					2	57	1		1		1						1						68
	ITA	1	13			1	10				1	13	17	1	3		1			1			1	2				2		67
	LTU		1				1	1				1	1																	5
	LUX		1									2	2													1				6
	LVA											1																		1
	MLT		1										1																	2
	NLD		2						1				5		1			1												10
	POL		22				9	1	2			22	4			1		4		1			2		1				2	71
	PRT		8				1		1			2	1					2					1	1						17
	ROU		56				6					20	2	1		8		6		3			2		2		1		1	108
	SVK		5			4	3					4	2			2														20
	SVN		1	1										1	1			3		1										8
	SWE						2					3	3	1	1			2		1										13
	Iš viso	11	220	4	6	9	83	3	25	1	3	203	173	36	10	19	33	72	2	30	1	0	25	21	13	15	5	3	15	1041

8a priedas. Statistiniai duomenys apie EPSO AD5 lygio konkursus (išskyrus lingvistų) nuo 2010 m. iki 2017 m. vidurio

EPSO AD5 lygio konkursai nuo 2010 m. iki 2017 m. vidurio	Bendras paraiškų skaičius	Bendras laureatų skaičius	Gyventojų skaičius (mln.)	Orientacinės normos	Laureatų pasiskirstymas	Perteklius arba deficitas, palyginti su orientacine norma	Laureatų skaičius, išreikštas kaip orientacinės normos procentinė dalis	Ar yra didelių skirtumų EPSO sąrašuose*?	Dalyvių skaičius /mln. gyventojų	Laureatų procentinė dalis
Belgija	19795	171	11,2	3,1 %	11,1 %	8,0 %	357 %		1766	0,9 %
Bulgarija	11275	38	7,2	2,4 %	2,5 %	0,1 %	103 %		1565	0,3 %
Čekija	3452	15	10,5	3,1 %	1,0 %	-2,1 %	32 %	TAIP	328	0,4 %
Danija	1966	10	5,7	1,8 %	0,7 %	-1,1 %	36 %	TAIP	347	0,5 %
Vokietija	17583	205	81,2	13,8 %	13,3 %	-0,5 %	97 %		217	1,2 %
Estija	1789	2	1,3	0,8 %	0,1 %	-0,7 %	16 %	TAIP	1362	0,1 %
Airija	2028	11	4,6	1,6 %	0,7 %	-0,9 %	44 %	TAIP	438	0,5 %
Graikija	18787	49	10,9	3,1 %	3,2 %	0,1 %	103 %		1730	0,3 %
Ispanija	27569	177	46,4	8,9 %	11,5 %	2,6 %	129 %		594	0,6 %
Prancūzija	19208	163	66,4	11,6 %	10,6 %	-1,0 %	91 %		289	0,8 %
Kroatija	4239	26	4,2	1,6 %	1,7 %	0,1 %	109 %		1003	0,6 %
Italija	49325	261	60,8	11,2 %	17,0 %	5,8 %	152 %		811	0,5 %
Kipras	1077	0	0,8	0,8 %	0,0 %	-0,8 %	0 %	TAIP	1272	0,0 %
Latvija	2172	7	2,0	1,0 %	0,5 %	-0,5 %	48 %	TAIP	1094	0,3 %
Lietuva	4339	9	2,9	1,5 %	0,6 %	-0,9 %	39 %	TAIP	1485	0,2 %
Liuksemburgas	526	0	0,6	0,8 %	0,0 %	-0,8 %	0 %	TAIP	934	0,0 %
Vengrija	6435	56	9,9	3,0 %	3,6 %	0,6 %	121 %		653	0,9 %
Мalta	930	5	0,4	0,6 %	0,3 %	-0,3 %	51 %		2166	0,5 %
Nyderlandai	4532	71	16,9	3,9 %	4,6 %	0,7 %	119 %		268	1,6 %
Austrija	3779	38	8,6	2,6 %	2,5 %	-0,1 %	96 %		441	1,0 %
Lenkija	11452	30	38,0	8,2 %	2,0 %	-6,2 %	24 %	TAIP	301	0,3 %
Portugalija	10322	32	10,4	3,1 %	2,1 %	-1,0 %	68 %		995	0,3 %
Rumunija	25933	91	19,9	4,5 %	5,9 %	1,4 %	131 %		1305	0,4 %
Slovėnija	2475	6	2,1	1,0 %	0,4 %	-0,6 %	41 %	TAIP	1200	0,2 %
Slovakija	4144	17	5,4	1,8 %	1,1 %	-0,7 %	63 %		764	0,4 %
Suomija	3208	23	5,5	1,8 %	1,5 %	-0,3 %	84 %		586	0,7 %
Švedija	3132	24	9,7	2,7 %	1,6 %	-1,2 %	57 %		321	0,8 %
ES 27	261472	1537	443,5	100,0 %	100,0 %	0,0 %	100 %		590	0,6 %

Pastaba. Kroatijos skaičiai pakoreguoti siekiant atsižvelgti į tuo laikotarpiu dėl plėtros vykdytus konkursus.
*: laureatų procentinė dalis nesiekia 50 % orientacinės normos.

8b priedas. Statistiniai duomenys apie EPSO AD pareigų grupės specialistų konkursus (išskyrus lingvistų) 2010–2016 m.

EPSO AD pareigų grupės specialistų konkursai 2010–2016 m.	Bendras paraiškų skaičius	Bendras laureatų skaičius	Gyventojų skaičius (mln.)	Orientacinės normos	Laureatų pasiskirstymas	Perteklius arba deficitas, palyginti su orientacine norma	Laureatų skaičius, išreikštas kaip orientacinės normos procentinė dalis	Ar yra didelių skirtumų EPSO sąrašuose*?	Dalyvių skaičius	Laureatų procentinė dalis
									/mln. gyventojų
Belgija	4862	122	11,2	3,1 %	10,0 %	6,9 %	322 %		434	2,5 %
Bulgarija	2172	21	7,2	2,4 %	1,7 %	-0,7 %	72 %		302	1,0 %
Čekija	451	8	10,5	3,1 %	0,7 %	-2,4 %	21 %	TAIP	43	1,8 %
Danija	219	10	5,7	1,8 %	0,8 %	-1,0 %	46 %	TAIP	39	4,6 %
Vokietija	2886	132	81,2	13,8 %	10,9 %	-3,0 %	79 %		36	4,6 %
Estija	313	6	1,3	0,8 %	0,5 %	-0,3 %	61 %		238	1,9 %
Airija	571	11	4,6	1,6 %	0,9 %	-0,7 %	56 %		123	1,9 %
Graikija	3955	78	10,9	3,1 %	6,4 %	3,3 %	208 %		364	2,0 %
Ispanija	7493	157	46,4	8,9 %	12,9 %	4,0 %	145 %		161	2,1 %
Prancūzija	5324	106	66,4	11,6 %	8,7 %	-2,9 %	75 %		80	2,0 %
Kroatija	875	19	4,2	1,6 %	1,6 %	0,0 %	100 %		207	2,2 %
Italija	10420	245	60,8	11,2 %	20,2 %	9,0 %	181 %		171	2,4 %
Kipras	238	3	0,8	0,8 %	0,2 %	-0,5 %	32 %	TAIP	281	1,3 %
Latvija	327	6	2,0	1,0 %	0,5 %	-0,5 %	52 %		165	1,8 %
Lietuva	767	13	2,9	1,5 %	1,1 %	-0,4 %	72 %		263	1,7 %
Liuksemburgas	117	3	0,6	0,8 %	0,2 %	-0,5 %	33 %	TAIP	208	2,6 %
Vengrija	1019	32	9,9	3,0 %	2,6 %	-0,4 %	87 %		103	3,1 %
Мalta	147	2	0,4	0,6 %	0,2 %	-0,5 %	26 %	TAIP	342	1,4 %
Nyderlandai	954	35	16,9	3,9 %	2,9 %	-1,0 %	74 %		56	3,7 %
Austrija	636	27	8,6	2,6 %	2,2 %	-0,3 %	87 %		74	4,2 %
Lenkija	2093	44	38,0	8,2 %	3,6 %	-4,5 %	44 %	TAIP	55	2,1 %
Portugalija	2515	34	10,4	3,1 %	2,8 %	-0,3 %	92 %		242	1,4 %
Rumunija	424	47	19,9	4,5 %	3,9 %	-0,6 %	86 %		21	11,1 %
Slovėnija	526	11	2,1	1,0 %	0,9 %	-0,1 %	94 %		255	2,1 %
Slovakija	744	16	5,4	1,8 %	1,3 %	-0,5 %	74 %		137	2,2 %
Suomija	501	12	5,5	1,8 %	1,0 %	-0,8 %	56 %		92	2,4 %
Švedija	476	15	9,7	2,7 %	1,2 %	-1,5 %	45 %	TAIP	49	3,2 %
ES 27	51025	1215	443,5	100,0 %	100,0 %	0,0 %	100 %		115	2,4 %

Pastaba. Kroatijos skaičiai pakoreguoti siekiant atsižvelgti į tuo laikotarpiu dėl plėtros vykdytus konkursus.
*: laureatų procentinė dalis nesiekia 50 % orientacinės normos.

8c priedas. Patvirtintų paraiškų naujausiame (tebevykstančiame) AD pareigų grupės konkurse skaičius

EPSO AD/338/17	Paraiškų skaičius	Gyventojų skaičius (mln.)	Dalyvių skaičius /mln. gyventojų*	Kaip ES vidurkio procentinė dalis

Belgija	2073	11,2	185	274 %
Bulgarija	913	7,2	127	188 %
Čekija	264	10,5	25	37 %
Danija	197	5,7	35	52 %
Vokietija	1867	81,2	23	34 %
Estija	152	1,3	116	171 %
Airija	245	4,6	53	78 %
Graikija	3306	10,9	304	451 %
Ispanija	3731	46,4	80	119 %
Prancūzija	2184	66,4	33	49 %
Kroatija	525	4,2	124	184 %
Italija	6341	60,8	104	155 %
Kipras	163	0,8	192	285 %
Latvija	156	2,0	79	116 %
Lietuva	370	2,9	127	188 %
Liuksemburgas	71	0,6	126	187 %
Vengrija	533	9,9	54	80 %
Мalta	103	0,4	240	355 %
Nyderlandai	1072	16,9	63	94 %
Austrija	507	8,6	59	88 %
Lenkija	1025	38,0	27	40 %
Portugalija	1028	10,4	99	147 %
Rumunija	1875	19,9	94	140 %
Slovėnija	248	2,1	120	178 %
Slovakija	297	5,4	55	81 %
Suomija	399	5,5	73	108 %
Švedija	288	9,7	30	44 %
ES	29933	443,5	67	100 %

*: Nelygintina su 2010–2017 m. skirta lentele, apimančia duomenis apie kelis konkursus.

9 priedas. Kitų institucijų pateiktų duomenų santrauka
Pastaba. Visi pareiškimai ir formuluotės atspindi atitinkamos institucijos pareiškimus.

Institucija	Geografinės pusiausvyros vertinimo metodika ir kriterijai	(Didelio) skirtumo rodiklis (-iai)	Nustatytas (didelis) skirtumas pagal valstybes nares	Objektyvus skirtumo pagrindimas	Ar numatomas skirtumas ateityje?	Ar imtasi arba numatoma imtis tinkamų priemonių pagal 27 straipsnį?
Europos Parlamentas	Šiuo klausimu Europos Parlamentas dar nesurengė debatų ar diskusijų. Todėl stulpeliai dešinėje yra užpildyti remiantis prielaidomis, kad: ·geografinė pusiausvyra galėtų būti vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu), ·kiekvienos pilietybės darbuotojų dalis Europos Parlamento sekretoriate galėtų būti palyginta su atitinkamos valstybės narės dalimi nuo bendro ES gyventojų skaičiaus.		Nepakankamai atstovaujama – JK ir kiek mažesniu mastu – DE. Per daug atstovaujama – BE, EE, FI, HR, LT, LU, LV, MT, SL ir SK.	Visus skirtumus objektyviai pagrindė: ·UK, DE: ES institucijos ir (arba) darbas ES institucijose nėra pakankamai patrauklūs; laureatų skaičius EPSO rezervo sąrašuose, ·BE, LU: darbo vietos poveikis ir važinėjimo dirbti į kitą šalį poveikis, ·EE, FI, HR, LT, LV, MT, SL ir SK: kalbos paslaugos (vertimo raštu ir žodžiu, teisininkų lingvistų paslaugos) teikiamos visomis oficialiosiomis kalbomis; būtinojo lingvistų skaičiaus kritinė masė turi didesnį poveikį mažesnėms valstybėms narėms.	NE	NE / NE
Tarybos generalinis sekretoriatas	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės dalies -nuo ES gyventojų skaičiaus, -Europos Parlamento narių skaičiaus, -nuo balsų Taryboje skaičiaus iki Lisabonos sutartyje nustatytų taisyklių taikymo vidurkis.	Skirtumas nustatomas, kai faktinė vienos pilietybės darbuotojų dalis nuo lyginamojo indekso nukrypsta daugiau nei +/-20 %. Didelis skirtumas nustatomas, kai konkrečios pilietybės darbuotojų dalis nesiekia 40 % arba viršija 400 % to lyginamojo indekso.	Aiškiai nepakankamai atstovaujama – CY, DE ir UK. Aiškiai per daug atstovaujama – BE.	Visus skirtumus objektyviai pagrindė: CY, DE, UK: nedidelis laureatų skaičius EPSO rezervo sąrašuose, BE: vietos poveikis. Pusiausvyrai įtaką daro ir didelė santykinė kalbos paslaugų svarba.	Dėl didelio neapibrėžtumo labai sudėtinga nuspėti	NE / NE
Teisingumo Teismas	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalis nuo ES gyventojų skaičiaus.	Skirtumas nustatomas, kai yra aiškiai nepakankamai atstovaujama arba aiškiai per daug atstovaujama. Didelis skirtumas nėra apibrėžtas.	Nepakankamai atstovaujama – JK. Per daug atstovaujama – FR, BE.	Visus skirtumus objektyviai pagrindė: ·FR, BE: Teisingumo Teismo darbo kalba yra prancūzų (tačiau siūloma išsami kalbų kursų programa), ·JK: sudėtinga įdarbinti JK piliečius.	NE	NE / NE (taip pat atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES)
Audito Rūmai	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalis nuo ES gyventojų skaičiaus.	Skirtumas nustatomas, kai faktinė vienos pilietybės darbuotojų dalis nuo lyginamojo indekso nukrypsta daugiau nei +/-20 %. Didelis skirtumas nustatomas, kai toks nuokrypis viršija +/-50 %.	Nepakankamai atstovaujama – JK. Per daug atstovaujama – BE, PT.	Visus skirtumus objektyviai pagrindė: Liuksemburgo ypatumai, susiję su šalies dydžiu, patrauklumu, dideliu tarpvalstybinių darbuotojų skaičiumi ir dideliu rezidentų portugalų skaičiumi.	NE, išskyrus galbūt AST–SC pareigų grupėje	NE / NE
Europos išorės veiksmų tarnyba	Geografinė pusiausvyra vertinama pareigų grupių lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant AD pareigų grupės darbuotojams. Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalis nuo ES gyventojų skaičiaus.	Didelis skirtumas nustatomas, kai kurios nors valstybės narės piliečių visai nėra (arba jai aiškiai nepakankamai atstovaujama).	Skirtumas nenustatytas.	Nėra duomenų.	NE	NE / NE
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	EESRK nėra nustatęs geografinės pusiausvyros oficialios apibrėžties, todėl jos nevertina pagal konkrečią metodiką.	Piliečių iš vienos ar daugiau valstybių narių trūkumas galėtų reikšti, kad yra skirtumas.	Nepakankamai atstovaujama – CY Pastaba. Tačiau EESRK pavyko įdarbinti šios šalies pilietį po galutinio termino. Daug darbuotojų iš BE, IT, EE, LV, SL ir kt.	Visus skirtumus objektyviai pagrindė: Kipro piliečių EPSO sąrašuose skaičius nedidelis, dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo yra nedaug laisvų darbo vietų, vietos poveikis ir kitos istorinės priežastys (IT). Pusiausvyrai įtaką daro ir santykinė kalbos paslaugų svarba	NE, išskyrus galbūt AST–SC pareigų grupėje	NE / NE
Regionų komitetas	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės dalies -nuo ES gyventojų skaičiaus, -Europos Parlamento narių skaičiaus, -nuo balsų Taryboje skaičiaus iki Lisabonos sutartyje nustatytų taisyklių taikymo vidurkis.	Skirtumas nustatomas, kai faktinė vienos pilietybės darbuotojų dalis yra 50 % mažesnė arba 200 % didesnė už lyginamąjį indeksą. Didelis skirtumas nustatomas, kai ši dalis labai nukrypsta nuo šių ribų.	Aiškiai nepakankamai atstovaujama – LU ir UK. Aiškiai per daug atstovaujama – BE.	Visus skirtumus objektyviai pagrindė: institucijos dydis, būstinės daromas poveikis, kai kurių valstybių narių piliečiams ES institucijos nepakankamai patrauklios, mažas tam tikrų valstybių narių dydis. Kadangi Regionų komitetas yra nedidelis, skaičius vertinti reikia atsargiai.	NE. Tačiau Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES arba pablogėjusios sąlygos gali turėti įtakos	NE / NE
Europos ombudsmenas	Atsižvelgiant į institucijos dydį, ji niekada nėra apibrėžusi geografinės pusiausvyros ar disbalanso. Rodikliu galėtų būti piliečių iš visų valstybių narių dalyvavimas atsižvelgiant į šalių gyventojų skaičių.	Skirtumas nustatomas, kai nepakankamai atstovaujama arba per daug atstovaujama be objektyvaus pagrindimo.	Aiškiai per daug atstovaujama – FR, AST pareigų grupėje.	Visus skirtumus objektyviai pagrindė: ·vietos Prancūzijoje poveikis, ·sudėtinga įdarbinti Strasbūre, ·istorinės priežastys (didelis laikinųjų pareigybių skaičius).	NE	NE / NE
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	EDAPP yra maža institucija, kurios veiklos sritis yra labai siaura. Todėl įdarbinama remiantis konkrečiais profiliais ir duomenų apsaugos srities ESPO rezervo sąrašais ir renkamasi iš nedidelio pareiškėjų rato. Dėl profilių specifiškumo ir įdarbinimo sudėtingumo, subalansuoto atstovavimo klausimas iki šiol nagrinėjamas nebuvo.	Nėra duomenų.	NE	Nėra duomenų.	NE	NE / NE

10 priedas. ES institucijų AD pareigų grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal pilietybę (darbuotojų skaičius)

AD pareigų grupės pareigūnai ir laikinieji darbuotojai, padėtis 2017 m. sausio 1 d.
Šaltinis. Institucijų pateikti duomenys

AD pareigų grupės pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Europos Parlamentas	Tarybos generalinis sekretoriatas	Teisingumo Teismas	EIVT	EESRK	Regionų komitetas	Europos ombudsmenas	EDAPP	Iš viso
Belgija	182	116	108	72	30	16	0	6	530
Bulgarija	75	41	33	9	8	12	0	0	178
Čekija	69	44	34	19	8	12	2	1	189
Danija	60	44	35	32	14	3	2	1	191
Vokietija	218	91	69	87	26	26	5	3	525
Estija	55	41	30	22	8	5	0	0	161
Airija	27	28	14	26	3	5	6	0	109
Graikija	100	50	47	37	17	10	3	0	264
Ispanija	175	86	70	77	20	12	2	4	446
Prancūzija	217	92	185	100	18	19	5	4	640
Kroatija	68	31	29	9	6	7	0	0	150
Italija	201	77	78	105	30	24	0	4	519
Kipras	6	2	2	3	0	0	0	1	14
Latvija	55	35	32	7	5	11	0	0	145
Lietuva	56	38	33	19	9	9	0	0	164
Liuksemburgas	13	6	9	4	1	0	0	0	33
Vengrija	89	42	39	16	10	8	1	1	206
Мalta	45	32	24	10	5	4	1	0	121
Nyderlandai	63	32	22	32	10	6	1	1	167
Austrija	32	18	13	24	9	2	2	0	100
Lenkija	111	61	43	39	11	20	2	2	289
Portugalija	84	62	38	31	10	7	1	0	233
Rumunija	97	57	37	24	15	14	1	1	246
Slovėnija	58	40	32	13	4	10	0	1	158
Slovakija	64	37	32	5	7	12	0	0	157
Suomija	91	58	31	19	11	10	1	0	221
Švedija	70	40	36	34	8	8	1	1	198
Jungtinė Karalystė	118	50	50	72	15	10	1	0	316
Iš viso	2 499	1 351	1 205	947	318	282	37	31	6 670

11 priedas. ES institucijų AD pareigų grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal pilietybę

(AD pareigų grupės darbuotojų procentinė dalis)

AD pareigų grupės pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų pasiskirstymas 2017 m. sausio 1 d.
Šaltinis. Institucijų pateikti duomenys

AD pareigų grupės pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Europos Parlamentas	Tarybos generalinis sekretoriatas	Teisingumo Teismas	EIVT	EESRK	Regionų komitetas	Europos ombudsmenas	EDAPP	Iš viso
Belgija	7 %	9 %	9 %	8 %	9 %	6 %	0 %	19 %	8 %
Bulgarija	3 %	3 %	3 %	1 %	3 %	4 %	0 %	0 %	3 %
Čekija	3 %	3 %	3 %	2 %	3 %	4 %	5 %	3 %	3 %
Danija	2 %	3 %	3 %	3 %	4 %	1 %	5 %	3 %	3 %
Vokietija	9 %	7 %	6 %	9 %	8 %	9 %	14 %	10 %	8 %
Estija	2 %	3 %	2 %	2 %	3 %	2 %	0 %	0 %	2 %
Airija	1 %	2 %	1 %	3 %	1 %	2 %	16 %	0 %	2 %
Graikija	4 %	4 %	4 %	4 %	5 %	4 %	8 %	0 %	4 %
Ispanija	7 %	6 %	6 %	8 %	6 %	4 %	5 %	13 %	7 %
Prancūzija	9 %	7 %	15 %	11 %	6 %	7 %	14 %	13 %	10 %
Kroatija	3 %	2 %	2 %	1 %	2 %	2 %	0 %	0 %	2 %
Italija	8 %	6 %	6 %	11 %	9 %	9 %	0 %	13 %	8 %
Kipras	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	3 %	0 %
Latvija	2 %	3 %	3 %	1 %	2 %	4 %	0 %	0 %	2 %
Lietuva	2 %	3 %	3 %	2 %	3 %	3 %	0 %	0 %	2 %
Liuksemburgas	1 %	0 %	1 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %
Vengrija	4 %	3 %	3 %	2 %	3 %	3 %	3 %	3 %	3 %
Мalta	2 %	2 %	2 %	1 %	2 %	1 %	3 %	0 %	2 %
Nyderlandai	3 %	2 %	2 %	3 %	3 %	2 %	3 %	3 %	3 %
Austrija	1 %	1 %	1 %	3 %	3 %	1 %	5 %	0 %	1 %
Lenkija	4 %	5 %	4 %	4 %	3 %	7 %	5 %	6 %	4 %
Portugalija	3 %	5 %	3 %	3 %	3 %	2 %	3 %	0 %	3 %
Rumunija	4 %	4 %	3 %	3 %	5 %	5 %	3 %	3 %	4 %
Slovėnija	2 %	3 %	3 %	1 %	1 %	4 %	0 %	3 %	2 %
Slovakija	3 %	3 %	3 %	1 %	2 %	4 %	0 %	0 %	2 %
Suomija	4 %	4 %	3 %	2 %	3 %	4 %	3 %	0 %	3 %
Švedija	3 %	3 %	3 %	4 %	3 %	3 %	3 %	3 %	3 %
Jungtinė Karalystė	5 %	4 %	4 %	8 %	5 %	4 %	3 %	0 %	5 %
Iš viso	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %

12 priedas. Agentūrų pateiktų duomenų santrauka
Pastaba. Visi pareiškimai ir formuluotės atspindi atitinkamos agentūros pareiškimus.

AGENTŪRA	Geografinės pusiausvyros vertinimo metodika ir kriterijai	(Didelio) skirtumo rodiklis (-iai)	Nustatytas (didelis) skirtumas pagal valstybes nares	Objektyvus skirtumo pagrindimas	Ar numatomas skirtumas ateityje?	Ar imtasi arba numatoma imtis tinkamų priemonių pagal 27 straipsnį?
ACER	Geografinė pusiausvyra vertinama atsižvelgiant į tai, kiek kiekvienos šalies piliečių yra tarp darbuotojų.	Skirtumas nustatomas, jei darbuotojai atstovauja mažiau nei 50 % valstybių narių arba jei vienos pilietybės darbuotojai sudaro daugiau nei 50 % viso darbuotojų skaičiaus.	Ne	Nėra duomenų.	Ne, tačiau dėl korekcinio koeficiento kyla problemų	NE / NE
CEDEFOP	Geografinė pusiausvyra vertinama atsižvelgiant į tai, kiek kiekvienos šalies piliečių yra tarp darbuotojų.	Didelis skirtumas nustatomas, kai vienos pilietybės darbuotojų skaičius viršija 40 % etatų plane numatytų darbuotojų.	Ne	Nėra duomenų.	Ne	NE / NE
CEPOL	CEPOL nėra apibrėžusi, kas yra kiekvienos pilietybės subalansuotas atstovavimas tarp darbuotojų. Duomenys apie geografinę pusiausvyrą įtraukiami į mėnesines vidaus ataskaitas ir į metinę ataskaitą.	CEPOL manytų, kad atsirado didelis skirtumas, jei vienos pilietybės darbuotojai sudarytų daugiau nei 50 % visų darbuotojų (laikinųjų darbuotojų, sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų).	Pastebėta, kad 2014–2016 m., po to, kai agentūra buvo perkelta iš Jungtinės Karalystės į Vengriją, padaugėjo darbuotojų Vengrijos piliečių. Tačiau didelio skirtumo dar nėra.	Nėra duomenų.	Taip (remiantis dabartinėmis tendencijomis)	Ne / svarstoma
BAVT	Metodika nebuvo nustatyta. Administracijos personalui netaikoma.	Skirtumas atsiranda, kai du ar daugiau vadovų arba daugiau kaip 40 % AD pareigų grupės darbuotojų yra tos pačios pilietybės.	Ne	Nėra duomenų.	Ne	NE / NE
EASA	Geografinė pusiausvyra stebima ir lyginama su valstybių narių gyventojų skaičiumi.	Nėra duomenų.	Ne, atsižvelgiant į agentūros ypatumus (žr. pagrindimą).	Darbuotojų pasiskirstymas atitinka agentūros supratimą apie aviacijos srities ekspertų pasiskirstymą valstybėse narėse.	Ne	NE / NE
ECDC	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: turėtų būti atstovaujama visoms valstybėms narėms. Antrasis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir vietų Europos Parlamente skaičių.	Didelis skirtumas atsiranda, jei daugeliui valstybių narių neatstovaujama arba aiškiai nepakankamai atstovaujama ir (arba) aiškiai per daug atstovaujama.	Švedijai per daug atstovaujama.	Vietos poveikis.	Ne	NE / NE
EIOPA	Atstovaujamų pilietybių skaičius.	Didelis skirtumas atsirastų, jei agentūra negalėtų pritraukti įvairių pilietybių darbuotojų.	Ne	EIOPA perėmė EDPPPIK darbuotojus, vietos poveikis.	Ne	NE / NE
EEA	Numatoma, kad didesnėms ir senosioms valstybėms narėms atstovaujama plačiau.	Skirtumas nustatomas, kai sumažėja didesnių ir (arba) senųjų valstybių narių piliečių dalis.	Ne	Nėra duomenų.	Ne	NE / NE
EFSA	Nėra nustatytos nei metodikos, nei kriterijų. Metodikoje (jei ji bus priimta) turėtų būti atsižvelgiama į tokius aspektus kaip vietos poveikis, kurį daro decentralizuota vietovė.	Nėra duomenų.	Vienos pilietybės darbuotojai sudaro 40 % visų darbuotojų.	Nėra duomenų.	Ne	NE / NE (numatomos socialinės priemonės)
EMA	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės ir laikinieji darbuotojai bei sutartininkai kartu). Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalis nuo ES/EEE gyventojų skaičiaus.	Skirtumas nustatomas, kai faktinė vienos pilietybės darbuotojų dalis nuo lyginamojo indekso nukrypsta daugiau nei +100 % arba – 50 %.	Nepakankamai atstovaujama – NL, DE, LU (ir Norvegijai). Per daug atstovaujama – EE, GR, IE, LV, LT, PT ir SK.	Dėl EMA nustatyto darbo vietų lygio (daugiau žemesnio lygio, nei kitose agentūrose) agentūra tampa ne tokia patraukli kai kurių šalių piliečiams. Padėtį gali pagerinti tolesni veiksmai, kurių būtų imtasi parengus darbo vietų schemas.	Laukiama perkėlimo	NE / NE
ENNSC	Turėtų būti atstovaujama visoms valstybėms narėms.	Didelis skirtumas nustatomas, jei vienos pilietybės darbuotojai sudaro daugiau nei 30 % visų darbuotojų.	Ne	Nėra duomenų.	Ne	NE / NE
EMSA	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalis nuo ES gyventojų skaičiaus.	Didelis skirtumas nustatomas, kai faktinė vienos pilietybės darbuotojų dalis nuo lyginamojo indekso nukrypsta daugiau nei +100 % arba – 50 %.	Aiškiai nepakankamai atstovaujama – FR, IT, UK. Aiškiai per daug atstovaujama – PT, GR, BE.	Nuolat mažėjantis korekcinis koeficientas, sutuoktiniams sunku įsidarbinti.	Taip	NE / TAIP socialinė priemonė
ENISA	Geografinė pusiausvyra stebima ir lyginama su valstybių narių gyventojų skaičiumi.	Skirtumas nustatomas, jei vienos konkrečios pilietybės darbuotojai sudaro daugiau nei 50 % visų darbuotojų.	NE	Nėra duomenų, tačiau dėl Graikijos ekonomikos krizės ir sumažėjusio / mažo korekcinio koeficiento dauguma pareiškėjų yra kilę iš šios valstybės narės.	Ne	NE / NE
ETF	Skaičiuojamos atstovaujamos pilietybės.	Skirtumas nustatomas, jei atstovaujama mažiau nei 60 % pilietybių. Skirtumas didelis, jei vienos pilietybės darbuotojai sudaro daugiau nei 40 % visų darbuotojų.	Ne	Nėra duomenų.	Ne	NE / NE
EUIPO	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Turėtų būti atstovaujama visoms valstybėms narėms.	Skirtumas nustatomas, jei valstybei narei per daug atstovaujama, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, tačiau atsižvelgiama į jos dydį.	Ispanijai per daug atstovaujama.	Vietos poveikis.	Ne	NE / NE
„eu-LISA“	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalis nuo ES gyventojų skaičiaus.	Atsakyme neapibrėžta.	Nepakankamai atstovaujama – DE, UK, SWE, DK, MT, SL. Nenustatyta, kad nepakankamai atstovaujama.	Vietos poveikis: toleruotina, kai ne daugiau kaip 30 % darbuotojų yra tos šalies, kurioje yra vieta, į kurią jie paskirti dirbti, piliečiai. Nutolimas nuo pagrindinių būstinių. Mažas korekcinis koeficientas. Sutuoktiniams sunku įsidarbinti.
„Eurofound“	Atstovaujamų valstybių narių skaičius.	Neapibrėžta.	Ne	Nėra duomenų.	Ne	NE / NE
Eurojustas	Nėra duomenų.	Nėra duomenų.	Skirtumas nenustatytas, tačiau darbuotojų olandų grupė yra didžiausia.	Vietos poveikis.	Ne	NE / NE
FRONTEX	Geografinė pusiausvyra vertinama suvestiniu lygmeniu (visos pareigų grupės kartu). Lyginamasis indeksas: vienodo paskirstymo (visų valstybių narių svertinis koeficientas vienodas) ir atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalies nuo ES gyventojų skaičiaus derinys.	Didelis skirtumas nustatomas, kai: -kurios nors šalies piliečių tarp darbuotojų visai nėra, -faktinė vienos pilietybės darbuotojų dalis nuo gyventojų dalies nukrypsta daugiau nei +/– 50 %.	Taip (ir nepakankamai atstovaujama, ir per daug atstovaujama).	Objektyvus pagrindimas nepateiktas. Tačiau dėl Lenkijai taikomo mažo korekcinio koeficiento agentūra tampa ne tokia patraukli.	Taip (siejama su korekciniu koeficientu)	NE / NE (laukiama Komisijos iniciatyvos)

13 priedas. ES decentralizuotų agentūrų AD pareigų grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal pilietybę (darbuotojų skaičius)

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai, padėtis 2017 m. sausio 1 d. (tik ES valstybių narių piliečiai)
Šaltinis: Agentūrų pateikti duomenys

AD pareigų grupės pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	ACER	CEDEFOP	CEPOL	BAVT	ECDC	EASA	EEA	EIOPA	EFSA	EMA	ENNSC	EMSA (**)	ENISA	ETF	ES PVAP	„eu-LISA“	„Eurofound“	Eurojustas (*)	FRONTEX	Iš viso
Belgija	3	7	1	0	6	18	4	4	23	15	4	5	1	4	13	4	3	5	4	124
Bulgarija	2	1	0	0	5	6	0	4	0	5	3	3	0	2	1	3	0	2	5	42
Čekija	1	2	0	0	1	5	0	2	1	2	0	1	1	0	6	1	0	0	2	25
Danija	0	2	1	0	1	5	7	2	1	5	0	1	0	1	2	0	0	0	1	29
Vokietija	2	10	2	2	14	95	10	10	15	28	4	7	2	5	36	4	4	3	9	262
Estija	0	0	1	0	0	1	1	0	0	0	0	2	0	0	0	4	0	1	0	10
Airija	1	0	0	1	0	5	3	2	2	13	3	3	2	2	6	1	6	1	1	52
Graikija	4	28	2	0	3	10	1	3	8	20	0	10	8	2	4	5	2	6	10	126
Ispanija	3	3	0	2	2	51	3	9	18	40	4	15	1	4	48	3	6	8	8	228
Prancūzija	4	11	0	2	15	125	6	2	17	56	5	11	2	3	26	17	3	3	6	314
Kroatija	0	0	0	0	0	1	0	0	0	2	0		0	0	0	1	0	0	1	5
Italija	6	7	1	1	10	74	0	4	78	43	5	10	1	7	20	8	3	7	10	295
Kipras	2	0	0	0	0	2	0	0	0	0	0	1	0	1	0	0	0	0	0	6
Latvija	0	2	1	0	2	3	0	1	1	2	1	1	0	1	0	0	0	2	1	18
Lietuva	0	0	0	0	0	3	0	0	0	1	0	0	0	0	4	2	1	1	5	17
Liuksemburgas	0	1	0	0	0	0	0	0	3	0	1	0	0	0	0	0	1	0	1	7
Vengrija	4	0	3	0	3	5	1	2	6	4	0	1	0	0	5	4	2	1	8	49
Мalta	0	1	0	0	2	0	0	0	0	1	0	3	0	0	0	0	0	0	0	7
Nyderlandai	2	2	2	0	2	26	3	7	6	1	1	4	0	4	8	0	4	8	4	84
Austrija	1	2	1	0	1	8	1	4	9	7	0	1	0	2	6	0	4	2	3	52
Lenkija	0	1	0	1	1	5	1	2	0	8	1	10	1	0	11	4	1	2	23	72
Portugalija	1	1	0	2	4	11	4	8	8	20	6	28	2	2	13	1	1	2	7	121
Rumunija	1	3	1	0	3	20	2	0	1	8	1	3	4	2	2	8	0	4	13	76
Slovėnija	10	1	0	0	1	4	1	2	0	0	0	0	0	0	1	0	0	2	2	24
Slovakija	1	1	1	0	1	7	1	0	1	3	0	0	0	0	2	2	0	1	2	23
Suomija	0	1	0	0	7	7	1	1	1	4	0	2	0	2	3	0	1	0	4	34
Švedija	0	0	0	1	15	4	3	0	0	6	0	1	0	1	1	0	2	4	0	38
Jungtinė Karalystė	0	3	0	0	7	43	6	5	13	36	8	9	1	7	12	0	3	6	5	164
Iš viso	48	90	17	12	106	544	59	74	212	330	47	132	26	52	230	72	47	71	135	2 304

*: 0,5 etato ekvivalento konvertuojama į 1**: tik laikinųjų darbuotojų atveju.
14 priedas. ES decentralizuotų agentūrų AD pareigų grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal pilietybę (AD pareigų grupės darbuotojų procentinė dalis)

Pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų pasiskirstymas 2017 m. sausio 1 d. (tik ES valstybių narių piliečiai)
Šaltinis: Agentūrų pateikti duomenys

AD pareigų grupės pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	ACER	CEDEFOP	CEPOL	BAVT	ECDC	EASA	EEA	EIOPA	EFSA	EMA	ENNSC	EMSA (*)	ENISA	ETF	ES PVAP	„eu-LISA“	„Eurofound“	Eurojustas	FRONTEX	Iš viso
Belgija	6 %	8 %	6 %	0 %	6 %	3 %	7 %	5 %	11 %	5 %	9 %	4 %	4 %	8 %	6 %	6 %	6 %	7 %	3 %	5 %
Bulgarija	4 %	1 %	0 %	0 %	5 %	1 %	0 %	5 %	0 %	2 %	6 %	2 %	0 %	4 %	0 %	4 %	0 %	3 %	4 %	2 %
Čekija	2 %	2 %	0 %	0 %	1 %	1 %	0 %	3 %	0 %	1 %	0 %	1 %	4 %	0 %	3 %	1 %	0 %	0 %	1 %	1 %
Danija	0 %	2 %	6 %	0 %	1 %	1 %	12 %	3 %	0 %	2 %	0 %	1 %	0 %	2 %	1 %	0 %	0 %	0 %	1 %	1 %
Vokietija	4 %	11 %	12 %	17 %	13 %	17 %	17 %	14 %	7 %	8 %	9 %	5 %	8 %	10 %	16 %	6 %	9 %	4 %	7 %	11 %
Estija	0 %	0 %	6 %	0 %	0 %	0 %	2 %	0 %	0 %	0 %	0 %	2 %	0 %	0 %	0 %	6 %	0 %	1 %	0 %	0 %
Airija	2 %	0 %	0 %	8 %	0 %	1 %	5 %	3 %	1 %	4 %	6 %	2 %	8 %	4 %	3 %	1 %	13 %	1 %	1 %	2 %
Graikija	8 %	31 %	12 %	0 %	3 %	2 %	2 %	4 %	4 %	6 %	0 %	8 %	31 %	4 %	2 %	7 %	4 %	8 %	7 %	5 %
Ispanija	6 %	3 %	0 %	17 %	2 %	9 %	5 %	12 %	8 %	12 %	9 %	11 %	4 %	8 %	21 %	4 %	13 %	11 %	6 %	10 %
Prancūzija	8 %	12 %	0 %	17 %	14 %	23 %	10 %	3 %	8 %	17 %	11 %	8 %	8 %	6 %	11 %	24 %	6 %	4 %	4 %	14 %
Kroatija	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	1 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	1 %	0 %	0 %	1 %	0 %
Italija	13 %	8 %	6 %	8 %	9 %	14 %	0 %	5 %	37 %	13 %	11 %	8 %	4 %	13 %	9 %	11 %	6 %	10 %	7 %	13 %
Kipras	4 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	1 %	0 %	2 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %
Latvija	0 %	2 %	6 %	0 %	2 %	1 %	0 %	1 %	0 %	1 %	2 %	1 %	0 %	2 %	0 %	0 %	0 %	3 %	1 %	1 %
Lietuva	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	1 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	2 %	3 %	2 %	1 %	4 %	1 %
Liuksemburgas	0 %	1 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	1 %	0 %	2 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	2 %	0 %	1 %	0 %
Vengrija	8 %	0 %	18 %	0 %	3 %	1 %	2 %	3 %	3 %	1 %	0 %	1 %	0 %	0 %	2 %	6 %	4 %	1 %	6 %	2 %
Мalta	0 %	1 %	0 %	0 %	2 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	2 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %
Nyderlandai	4 %	2 %	12 %	0 %	2 %	5 %	5 %	9 %	3 %	0 %	2 %	3 %	0 %	8 %	3 %	0 %	9 %	11 %	3 %	4 %
Austrija	2 %	2 %	6 %	0 %	1 %	1 %	2 %	5 %	4 %	2 %	0 %	1 %	0 %	4 %	3 %	0 %	9 %	3 %	2 %	2 %
Lenkija	0 %	1 %	0 %	8 %	1 %	1 %	2 %	3 %	0 %	2 %	2 %	8 %	4 %	0 %	5 %	6 %	2 %	3 %	17 %	3 %
Portugalija	2 %	1 %	0 %	17 %	4 %	2 %	7 %	11 %	4 %	6 %	13 %	21 %	8 %	4 %	6 %	1 %	2 %	3 %	5 %	5 %
Rumunija	2 %	3 %	6 %	0 %	3 %	4 %	3 %	0 %	0 %	2 %	2 %	2 %	15 %	4 %	1 %	11 %	0 %	6 %	10 %	3 %
Slovėnija	21 %	1 %	0 %	0 %	1 %	1 %	2 %	3 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	3 %	1 %	1 %
Slovakija	2 %	1 %	6 %	0 %	1 %	1 %	2 %	0 %	0 %	1 %	0 %	0 %	0 %	0 %	1 %	3 %	0 %	1 %	1 %	1 %
Suomija	0 %	1 %	0 %	0 %	7 %	1 %	2 %	1 %	0 %	1 %	0 %	2 %	0 %	4 %	1 %	0 %	2 %	0 %	3 %	1 %
Švedija	0 %	0 %	0 %	8 %	14 %	1 %	5 %	0 %	0 %	2 %	0 %	1 %	0 %	2 %	0 %	0 %	4 %	6 %	0 %	2 %
Jungtinė Karalystė	0 %	3 %	0 %	0 %	7 %	8 %	10 %	7 %	6 %	11 %	17 %	7 %	4 %	13 %	5 %	0 %	6 %	8 %	4 %	7 %
Iš viso	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %	100 %

*: tik laikinųjų darbuotojų atveju.

(1) Pagal Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnį reikalaujama, kad savo veikloje Sąjunga visada laikytųsi piliečių lygybės principo. TN 1d straipsniu taip pat draudžiama „bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu“. Be to, TN 27 straipsniu draudžiama atskiras pareigybes rezervuoti kurios nors valstybės narės piliečiams. Išsamesnis teisinio pagrindo aprašymas pateiktas 1 priede.

(2) Atsižvelgdamas į tai, teisės aktų leidėjas praeityje yra priėmęs specialių reglamentų, kuriais siekta apriboti darbuotojų įdarbinimą ir leisti pareigybes rezervuoti vienos ar kelių valstybių narių piliečiams – tai paprastai buvo daroma vykstant plėtrai.

(3) Pvz., žr. 1983 m. birželio 30 d. Sprendimo Bernhard Schloh prieš Europos Bendrijų Tarybą, 85/82, 26 punktą.

(4) Žr. 1994 m. gegužės 17 d. Komisijos nario K. van Mierto Komisijos komunikatą SEC(1994)844 dėl Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo.

(5) Žr. 2003 m. vasario 14 d. Komisijos nario N. Kinnocko komunikatą C(2003)436/5 dėl Komisijos pareigūnų iš naujųjų valstybių narių įdarbinimo (priimtas 2003 m. vasario 19 d.); 2006 m. lapkričio 24 d. Komisijos nario S. Kallaso komunikatą C(2006)5778 dėl Komisijos pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos įdarbinimo (priimtas taikant rašytinę procedūrą 2006 m. gruodžio 1 d., SEC(2006)1574/5); 2012 m. liepos 12 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo M. Šefčovičiaus komunikatą dėl Komisijos pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų iš Kroatijos įdarbinimo (SEC(2012)436 final).

(6) Kaip bebūtų, darbuotojai privalo deklaruoti, jeigu jie yra ar buvo valstybės, kurios teritorijoje yra jų darbo vieta, piliečiai.

(7) Nebent jie pateikia įrodymą, kad neatšaukiamai atsisakė JK pilietybės.

(8) Šis metodas skiriasi nuo ankstesniojo metodo, pagal kurį trims didžiausioms valstybėms narėms steigėjoms (Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai) buvo suteiktas vienodas svertinis koeficientas ir pagal kurį laikui bėgant neužtikrinamas stabilumas. Tiesa, vienas iš trijų objektyvių kriterijų (gyventojų skaičius, kaip parodyta 4 priede) yra kintamas, o antrasis (balsų paskirstymas Taryboje), nors tebėra minimas Sutartyje, nuo 2017 m. balandžio mėn. nebetaikomas. Nepaisant to, šio metodo privalumai gerokai atsveria trūkumus.

(9) Pavyzdžiui, kalbant apie vyresniuosius vadovus, Komisija nustatė, kad yra pageidautina, „kad kiekvienos pilietybės atstovai užimtų bent po vienas pareigas, atitinkančias bazinę generalinio direktoriaus pareigybę. Už personalą bei administraciją atsakingas Komisijos narys du kartus per metus [...] informuos Komisijos narius [...] apie vyresniųjų vadovų geografinę pusiausvyrą“ (2004 m. spalio 26 d. patvirtintas su vyresniaisiais pareigūnais susijusios politikos apžvalginis dokumentas SEC(2004)1352/2, PV 1676).

(10) Paaukštinimas nuo AD5 (šio lygio pareigoms įdarbinama dažniausiai) iki AD9 lygio vidutiniškai trunka 12 metų (trumpiausias galimas pagal Tarnybos nuostatus leistinas laikotarpis yra 8 metai).

(11) T. y. visoms valstybėms narėms, kurios į Europos Sąjungą įstojo iki 2004 m.

(12) T. y. visoms valstybėms narėms, į ES įstojusioms iki 2004 m., išskyrus JK.

(13) Be to, panašu, kad toks pats nukrypimas būdingas ir kalbant apie bendro profilio AD lygio konkursus, tik prie pakankamai atstovaujamų pilietybių šiuo atveju dar priskirtini nyderlandiečiai, vengrai ir rumunai.

(14) Atsižvelgiant į Tarnybos nuostatų reikalavimą, kad laureatų sąraše turėtų būti bent dvigubai daugiau kandidatų pavardžių nei pareigybių, į kurias reikia paskirti pareigūnus, kiekvienos valstybės narės piliečių skaičius idealiu atveju turėtų siekti bet 50 % atitinkamos orientacinės normos.

(15) Tačiau nė viena institucija nepateikė išsamios šios sąvokos apibrėžties.

(16) 1962 m. Tarnybos nuostatų versijoje draudimas diskriminuoti buvo nustatytas straipsnyje, susijusiame su įdarbinimu (27 straipsnyje) ir apsiribojo draudimu diskriminuoti dėl rasės, religijos ar lyties. 1998 m. Tarnybos nuostatų versijoje buvo nustatytas bendro pobūdžio draudimas diskriminuoti dėl rasės, politinių, filosofinių ar religinių įsitikinimų, lyties ar seksualinės orientacijos.

(17) Pvz., žr. 1983 m. birželio 30 d. Sprendimo Bernhard Schloh prieš Europos Bendrijų Tarybą, 85/82, 26 punktą arba 1999 m. liepos 6 d. Sprendimą Jean-Claude Séché prieš Europos Bendrijų Komisiją, sujungtos bylos T-112/96 ir T-115/96.

(18) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, EURATOMAS) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

(19) Šios ataskaitos 2 priedas paimtas iš 2003 m. sausio 28 d. Komunikato C(2003)436. Tiksliau, jis atitinka to komunikato 1, 1a ir 1b priedus.

(20) 2003 m. vasario 14 d. Komisijos nario N. Kinnocko komunikatas C(2003)436/5 dėl Komisijos pareigūnų iš naujųjų valstybių narių įdarbinimo (priimtas 2003 m. vasario 19 d.).

(21) Komunikate konkrečiai nurodyta, kad: „Siūlomas metodas taikomas 10-čiai naujųjų valstybių narių, įstojančių į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. Tačiau jis gali būti taikomas bet kokiam naujųjų valstybių narių skaičiui“.

(22) 2003 m. vasario 14 d. C(2003)436/5, 1601-asis Komisijos posėdis.

(23) C(2006)5778, 2006 m. lapkričio 24 d. rašytinė procedūra.

(24) SEC(2012)436 final, 2012 m. liepos 11 d. rašytinė užbaigimo procedūra.