EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 05 15

COM(2018) 306 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį

Europos Komisijos medžiaga 2018 m. gegužės 16 d. neoficialiam šalių vadovų susitikimui

„Mūsų ateitis negali likti tik scenarijus, eskizas, viena iš idėjų. Rytojaus Sąjungą turime parengti šiandien.“

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris,

Pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras

„Moksliniai tyrimai ir inovacijos labai svarbūs mūsų ateičiai. Tai vienintelis būdas tuo pat metu tvariai spręsti lėto ekonomikos augimo, riboto darbo vietų kūrimo problemas ir pasaulinius uždavinius tokiose srityse kaip sveikata ir saugumas, maistas ir vandenynai, klimatas ir energetika.“

Europos Komisijos medžiaga 2018 m. vasario 23 d. neoficialiam šalių vadovų susitikimui

„Sudarysime sąlygas būtinai veiksmų laisvei įvairiais lygmenimis, kad sustiprintume Europos inovacijų ir augimo potencialą.“

Romos deklaracija, 2017 m. kovo 25 d.

Europos Komisija palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pirmininko sprendimą surengti vadovų debatus apie mokslinius tyrimus, inovacijas ir žingsnius, kurių reikia Europos konkurencingumui pasaulyje užtikrinti. Šiame komunikate pateikiamas rinkinys konkrečių veiksmų, paskatinsiančių geriau įgyvendinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kuriuos valstybių ar vyriausybių vadovai galės aptarti neoficialiose diskusijose, vyksiančiose 2018 m. gegužės 16 d. Sofijoje.

1. Europos galimybė investuoti į ateitį

Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas – tai investicijos į Europos ateitį. Moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda mums konkuruoti visame pasaulyje ir išsaugoti mūsų unikalų socialinį modelį. Jie padeda spręsti didžiausias mūsų visuomenės, mūsų kartos problemas ir taip gerina milijonų žmonių kasdienį gyvenimą Europoje ir visame pasaulyje. Moksliniai tyrimai ir inovacijos mums padeda visose srityse – pagaminta 1,6 mln. Ebolos virusinės ligos skiepų dozių, sukurta 100 kartų už įprastas baterijas galingesnė baterija, tobulinami vandenilio elementais varomi autobusai mūsų miestams...

Taigi visuomenė gali vystytis tik tokiu greičiu, kokiu ji kuria inovacijas. Ilgalaikė visuomenės gerovė sukuriama tik geriausiai išnaudojant jos žmonių žinias, verslumo dvasią ir produktyvumą. Be to, bet kuri ekonomika gali išlaikyti pirmaujančią konkurencinę padėtį tik išlikdama pažangiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų avangarde.

Toks yra šiandieninis mūsų Sąjungos uždavinys, kurį turime įgyvendinti siekdami išlaikyti ir pagerinti europietišką gyvenimo būdą. Atėjo metas investuoti į ateitį. Technologijomis grindžiamos inovacijos, didėjanti visų sektorių skaitmenizacija ir pagrindinės pasaulinės tendencijos keičia mūsų gyvenimą: jos atveria daug galimybių, bet su jomis randasi ir naujų problemų. Šiai tendencijai spartėjant, būtinybė kurti inovacijas vis didės. Pasaulio šalys labai daug investuoja į visų ekonomikos sričių mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pasaulinė konkurencija tampa vis nuožmesnė ir Europai kyla grėsmė prarasti pirmaujančią konkurencinę poziciją svarbiuose pramonės sektoriuose. Todėl mūsų klestėjimas ateityje priklausys nuo to, kaip sustiprinsime Europos inovacinius gebėjimus, užtikrinsime reikiamas investicijas ir paspartinsime inovacijų sklaidą visoje Europoje.

Taigi ant kortos pastatyta daug, tačiau Europa taip pat gali daug. Naujos inovacijų bangos, apimsiančios fizines ir skaitmenines inovacijas, pagrindą sudarys mokslas, technologijos ir inžinerija – sritys, kuriose Europa turi ir privalo išlaikyti konkurencinį pranašumą. Europa, kurioje gyvena 7 proc. pasaulio gyventojų, skiria 20 proc. viso pasaulio investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, be to, jai tenka apie trečdalį aukštos kokybės mokslinių publikacijų 1 . Europa taip pat turi tvirtą pramonės bazę.

Pasinaudodama tuo, ką turi, ir vadovaudamasi savo vertybėmis Europa turi sukurti savitą inovacijos modelį. Ji turėtų kuo geriau išnaudoti galimybes, kurias teikia bendradarbiavimu ir partneryste grindžiama mūsų kultūra, padedanti inovacijoms plisti po visą Sąjungą. Tai darydama ji turi užtikrinti, kad Europoje teikiama didelė piliečių duomenų ir privatumo apsauga (kuri jau tapo pasauliniu etalonu) kuriant naujas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ar didžiųjų duomenų, technologijas, būtų konkurencinio pranašumo šaltinis 2 . 

ES – atviriausia pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė. Ji ne tik noriai leidžia viso pasaulio mokslinių tyrimų organizacijoms dalyvauti jos vykdomuose projektuose, bet ir pati jungtinėse programose daug bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais. Siekdama sudaryti vienodas sąlygas, ji turėtų skatinti naujas novatoriškų prekių ir paslaugų rinkos galimybes. Išlaikydama savo interesus strateginiuose sektoriuose, ES turėtų skatinti piliečiams ir verslo sektoriui abipusiai naudingą sąveiką ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas 3 .

Vis dėlto yra sričių, kuriose Europoje jaučiamas inovacijų trūkumas. To priežastis – ne idėjų ar veiklą pradedančių startuolių trūkumas; problema veikiau yra nepakankama veiklos plėtra ir sklaida – inovacijos ne visuomet tampa naujomis rinkos ir ekonomikos augimo galimybėmis. Be to, į mokslinius tyrimus ir inovacijas turėtų daugiau investuoti pramonė. Šiuo metu Europos Sąjungą lenkia Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, daugiau investuojančios į ateityje dominuosiančias technologijas.

Kad įveiktų šias kliūtis ir išnaudotų visą savo potencialą, Europa turi savo veiksmus nukreipti trimis kryptimis. Pirma, reikia daug investuoti į mokslinius ir technologinius tyrimus, pagrindinį dėmesį sutelkiant svarbiems visuomenės ir pramonės uždaviniams, tokiems kaip saugumas, klimato kaita ir visuomenės senėjimo poveikis, spręsti. Antra, verslo aplinka turi tapti palankesnė inovacijoms ir labiau skatinanti rizikuoti. Trečia, tuo sparčiai vyksiančiu, o kai kuriems permainingu pereinamuoju laikotarpiu Europos piliečiams reikės padėti prisitaikyti prie permainų.

Ar Europai pavyks būti naujos inovacijų bangos lydere, priklausys nuo mūsų gebėjimo sukurti tinkamą politikos ir kitų priemonių derinį. Būtina, kad Europa remtų konkurencingą ateičiai svarbių strateginių vertės grandinių vystymą 4 . Tvirtą pamatą mums teikia bendroji skaitmeninė rinka 5 , energetikos sąjunga 6 , pramonės strategijos 7 ir mūsų konkurencijos politika. O tokios priemonės kaip Investicijų planas 8 , mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ 9 ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai 10 mums jau leido daug nuveikti šioje srityje. Visa tai padėjo Europai tapti daugelio mokslo ir technologijų sričių pasaulio lydere, o įmonėms sudarė geresnes sąlygas kurti inovacijas ir konkuruoti.

Dabar laikas pereiti į kitą lygmenį. Tai galime padaryti tik rinkdamiesi išties europinį požiūrį – bendradarbiaudami nepaisydami sienų ir veikdami visos Sąjungos mastu. Mūsų sėkmė priklausys nuo to, kaip veiksmingai sugebėsime derinti privatų kapitalą ir viešąsias investicijas. Nuo to, ar sukursime perspektyvias inovacijoms palankias Europos ir nacionalinio lygmens reglamentavimo sistemas. Nuo to, ar turėsime bendrąją rinką, kurioje veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis atsiperka ir skatinamos privačiosios investicijos į inovacijas. Nuo to, ar sugebėsime į Europos universitetus įpūsti verslumo dvasios. Nuo to, ar pavyks užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė ir kiekvienas Europos regionas prisidėtų prie kylančios mokslo ir inovacijų pažangos bangos. Visi šie veiksniai yra visų mūsų, kaip Sąjungos, rankose – atėjo metas kurti savo ateitį.

2. Atnaujinta tvirtesnės mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos kūrimo darbotvarkė

Moksliniai tyrimai ir inovacijos svarbūs daugelyje visuomenės gyvenimo sričių ir su jais susiję įvairūs vietos, nacionalinio ir Europos lygmens subjektai, priemonės ir politika. Europa turi suartinti šiuos įvairius veiksnius ir valdymo lygmenis, kad būtų sukurta moksliniams tyrimams ir inovacijoms palanki aplinka. Tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti susietos įvairios vietos ir regioninės mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos tam, kad inovacijos būtų skatinamos visoje ES vertės grandinėje.

Europos lygmeniu reglamentavimas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir ES biudžetas gali būti veiksmingi politikos įgyvendinimo svertai. Pavyzdžiui, energetikos, transporto ir pramonės politika padeda kurti tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Inovacijomis pagrįsta ekonomikos plėtra neatsiejama nuo sanglaudos ir žemės ūkio politikos. Specialiomis programomis skatinama skaitmeninė revoliucija ES. Moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat yra svarbūs įvairiose švietimo ir mokymo politikos srityse. Vidaus rinkos ir konkurencijos politikos priemonėmis siekiama padėti inovacinėms įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir suteikti joms daugiau galių, kad jos galėtų plėstis ir kurti naujas rinkas.

Vis dėlto yra spragų ir randasi naujų problemų, kurias Europa gali ir turi įveikti. Šiame komunikate apžvelgiama padaryta pažanga ir siūloma imtis naujų veiksmų tose srityse, kur Europos Sąjungos lygmeniu galima daug ką pakeisti.

2.1 Esminių viešųjų investicijų užtikrinimas ir privačiųjų investicijų skatinimas

Įrodymais patvirtinta, kad privačiųjų ir viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas mastas tiesiogiai didina našumą ir konkurencingumą pasaulio mastu 11 . Tačiau ES labai atsilieka nuo tikslo 3 proc. bendrojo vidaus produkto investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas 12 .

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros intensyvumas 2016 m. 13

Viešosios investicijos

Didžiąją dalį (apie 85 proc.) viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas Europos Sąjungoje sudaro nacionalinis finansavimas. Nors apskritai ES ir jos valstybės narės moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiria maždaug tiek pat viešojo finansavimo kaip JAV, tarp valstybių narių esama didelių skirtumų. Norint išnaudoti visą ES inovacijų potencialą, būtina, kad investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas padidintų mažiau šiai sričiai išleidžiančios valstybės narės.

Europos lygmeniu labai sėkmingai vykdoma ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ – daugelyje mokslo ir technologijų sričių ES išsiveržė į priekį kaip pasaulio lyderė 14 . Bendrą daugiau kaip 13,1 mlrd. EUR biudžetą 2014–2020 m. laikotarpiu turinti Europos mokslinių tyrimų taryba 15 padėjo skatinti mokslo pažangą pačiose naujausiose mokslinių tyrimų srityse ir pritraukti į Europą bene geriausių mokslininkų 16 . Programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ 6,2 mlrd. EUR biudžetas naudojamas aukštos klasės tyrėjams remti per visą jų karjerą 17 .

Finansavimas pagal Investicijų planą Europai padėjo įgyvendinti novatoriškus projektus, ypač tuos, kuriuos vykdo mažos ir vidutinės įmonės 18 . Europos struktūriniai ir investicijų fondai buvo gyvybiškai svarbus viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas šaltinis ir labai prisidėjo prie jų regioninės sklaidos 19 .

2018 m. gegužės 2 d. pateiktame 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlyme 20 Komisija aiškiai nurodė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos turi likti esminis ES prioritetas. Komisija pasiūlė investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas padidinti – būsimai programai „Europos horizontas“ ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai skirti 100 mlrd. EUR. Komisija taip pat pasiūlė fondo „InvestEU“ specialioje investicijų linijoje rinkos priemonėms, įskaitant finansines priemones ir biudžeto garantijas, sutelkti apie 11 mlrd. EUR, kurie savo ruožtu pritrauks 200 mlrd. EUR privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas 21 . Tai atspindi bendrą supratimą, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas ne tik labai svarbios ES darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, bet ir yra sritis, kurioje Europos masto veiksmais galima nuveikti daug daugiau.

Inovacijos turi būti pagrindinė 2021–2027 m. ES politikos ir programų varomoji jėga. Bus užtikrinamas visapusiškas tarpusavio papildomumas ir sąveika su kitomis ES finansavimo programomis, kad racionalizuotas ir koordinuojamas finansavimas pasitarnautų geresnei mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai. Todėl didelį postūmį inovacijoms suteiks ne tik programa „Europos horizontas“, bet ir kitos didžiosios finansavimo programos – Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas, Skaitmeninės Europos programa, Europos gynybos fondas, bendra žemės ūkio politika ir Kosmoso programa.

Privačiosios investicijos

Mažas privačiųjų investicijų į inovacijas lygis – sena Europos problema. Europos įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekia 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai nublanksta prieš Kiniją (1,6 proc.), Jungtines Amerikos Valstijas (2 proc.), Japoniją (2,6 proc.) ar Pietų Korėją (3,3 proc.) 22 .

ES įmonės moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleidžia mažiau nei jų konkurentai 23

Verslo MTTP intensyvumo raida 2000–2016 m.

Europai reikia inovacijas kuriančios ir į inovacijas investuojančios pramonės. Kad Europoje padidėtų privačiųjų investicijų lygis, reikia geresnės verslo aplinkos ir paprastos, aiškios ir veiksmingos reglamentavimo sistemos. Ji turi sudaryti sąlygas atviroms ir konkurencinėms rinkoms, suteikti tinkamas paskatas investuoti ir palengvinti finansavimo gavimo galimybes, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Siekiant neatsilikti nuo pasaulinių konkurentų taip pat labai svarbu, kad per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes būtų finansuojami pramoniniai tyrimai.

ES pramonės politikos strategija siekiama pagerinti bendras verslo subjektų investavimo į inovacijas sąlygas, pavyzdžiui, palengvinti novatoriškų sprendimų viešojo pirkimo sąlygas. Tai įgyvendinama visapusiu veiksmų kompleksu, įskaitant intelektinės nuosavybės sistemų atnaujinimą ir tokias bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyvas kaip kibernetinio saugumo ir duomenų srautų reglamentavimas 24 . Šie veiksmai papildo ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kuria siekiama, vykdant sistemingas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir atliekant poveikio ir bendrą vertinimą, užtikrinti, kad ES politikos priemonės ir teisės aktai būtų kuo veiksmingesni ir efektyvesni 25 . Naujos dirbtinio intelekto, itin našaus skaičiavimo ir duomenų ekonomikos iniciatyvos papildys kitas priemones, bendrai padėsiančias Europai per kitą inovacijų bangą išsikovoti lyderės pozicijas. 26 Įgyvendinant Investicijų planą Europai šalinamos kliūtys investicijoms, investiciniai projektai tampa matomi ir sulaukia techninės pagalbos, o finansiniai ištekliai naudojami išmaniau 27 . 

Rizikos kapitalas – silpnoji Europos vieta, o jis yra svarbus novatoriškų startuolių finansavimo šaltinis. Bendras mūsų rizikos kapitalo investicijų lygis sudaro penktadalį Jungtinių Amerikos Valstijų lygio 28 . Vidutinis rizikos kapitalo Europoje dydis per mažas, kad pritrauktų didžiuosius institucinius ar privačius investuotojus. Dėl to augančioms įmonėms pristinga finansavimo ir išsivysto pernelyg didelė priklausomybė nuo viešosios paramos.

2007–2016 m. ES ir JAV surinktos rizikos kapitalo lėšos (mlrd. EUR) 29

Europos strateginių investicijų fondas atgaivino investicijas į strateginius projektus, o trečdalis visos numatomos daugiau kaip 500 mlrd. EUR investicijų sumos turėtų būti skirta moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Komisija daug dėmesio skyrė tam, kad inovacijoms, tiek ankstyvame etape, tiek vėlesnei jų plėtrai, būtų sudarytos palankios sąlygos gauti finansavimą. Praktiškai tai įgyvendinama programos „Horizontas 2020“ finansavimo priemonėmis „InnovFin“ (numatoma investicijų suma – 30 mlrd. EUR) ir pasinaudojant Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (numatoma investicijų suma – 40 mlrd. EUR). Mažųjų ir vidutinių įmonių inovacijos taip pat finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo remiamomis finansinėmis priemonėmis 30 . 

Ateityje turime išmokti „su mažiau pasiekti daugiau“ – išmaniai naudotis finansinėmis priemonėmis ir veiksmingai pritraukti bei tikslingai nukreipti privataus kapitalo investicijų kritinę masę. Kartu reikalinga inovacijoms palanki mokesčių sistema, pagal kurią į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuotoms lėšoms būtų taikoma mokesčių atskaita, o veiklą pradedančioms įmonėms būtų numatyta papildomų lengvatų. Visa tai siekiama įgyvendinti Komisijos pasiūlymu dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės. Dabar labai svarbu, kad šį pasiūlymą nedelsdami priimtų Europos Parlamentas ir Taryba, kad valstybės narės galėtų, visapusiškai pasinaudodamos šia svarbia priemone, sudaryti palankias sąlygas privačioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas 31 .

Naujoje stambioje iniciatyvoje „VentureEU“ jungiami programos „Horizontas 2020“, Europos strateginių investicijų fondo ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos ištekliai. Šios privačių fondo valdytojų administruojamos ir daugiausia privačių investuotojų lėšomis finansuojamos iniciatyvos tikslas – padidinti Europos rizikos kapitalo apimtis 32 . „VentureEU“ turėtų suaktyvinti institucinius investuotojus ir padrąsinti daugiau fondų valdytojų ateiti į Europos rinką ir veikti keliose šalyse – taip būtų sprendžiama ilgalaikio finansavimo deficito problema. ES, skirdama iš viso 410 mln. EUR investicijų, pirminiame etape per artimiausius 12 mėnesių tikisi pritraukti daugiau kaip 2,1 mlrd. EUR, o ilgainiui – 6,5 mlrd. EUR investicijų iš kitų šaltinių, kurie bus investuoti į maždaug 1 500 Europos startuolių ir veiklą plečiančių įmonių. „VentureEU“ yra pajėgi padvigubinti rizikos kapitalo investicijas Europoje. Be to, šiuo metu Komisija kuria naujos iniciatyvos „ESCALAR“ koncepciją; jos tikslas būtų, sutelkiant didelius privačius fondus, pavyzdžiui, pensijų ar draudimo fondus, padėti rizikos kapitalo fondams augti sparčiau.

Siekiant, kad tai padaryti būtų lengviau, kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvomis paprastinama Europos rizikos kapitalo fondų kaupimo ir valdymo reglamentavimo sistema. Todėl ilgainiui gauti rizikos kapitalo turėtų būti paprasčiau. Tačiau toliau turi būti dedamos pastangos, kad būtų pasiektas Europos ekonomikos svorį labiau atitinkantis mastas.

2.2    Inovacijoms palankesnė reglamentavimo sistema

Gerai veikiančios rinkos, kuriose skatinama konkurencija ir inovacijos, padeda kurti darbo vietas ir augti ekonomikai. Europos ekonomikai reikia į inovacijas orientuotos ir lanksčios, prisitaikyti prie sparčiai kintančių pramonės ir visuomenės poreikių galinčios reglamentavimo sistemos. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas naujiems rinkos dalyviams ir sukurti paskatas inovacijoms, būtina nustatyti konkurencijos taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Bendri standartai ir sąveikumo taisyklės padeda novatoriškiems sprendimams patekti į rinką ir skintis joje kelią. Todėl reglamentuojant – tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu – turėtų būti išlaikyta nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra. Reglamentavimu turėtų būti užtikrinta sąžininga konkurencija ir neturėtų būti baudžiama už nesėkmes ar rizikavimą.

Įgyvendindama naująją daugiametę finansinę programą Komisija dar labiau supaprastins valstybės pagalbos taisykles, kad būtų užtikrinta didesnė sąveika ir viešojo finansavimo parama novatoriškiems projektams. Todėl derinti ES ir nacionalines lėšas taps paprasčiau. Be to, pažangumo ženklu įvertinti programos „Europos horizontas“ projektai galės būti lengvai finansuojami regioniniu lygmeniu Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis 33 .

Reguliavimo institucijos inovacijoms daro didelį poveikį – svarbu ne tik joms sudaryti tinkamas sąlygas, bet ir atnaujinti reguliavimą novatoriškų produktų ir paslaugų kūrimo tempu. Siekdama užtikrinti, kad formuojant įvairių sričių Europos politiką būtų atsižvelgiama ir į inovacijų aspektą, Europos Komisija, rengdama svarbiausias teisėkūros iniciatyvas, jau taiko inovacijų principą 34 . Daugiau panašių pastangų turėtų dėti ir valstybės narės. Reglamentavimo sistemos turėtų sudaryti geresnes sąlygas vykdyti bandymus, mokytis ir prisitaikyti, o vykdant viešąją politiką reikėtų geriau pasinaudoti visais turimais duomenimis ir analizės galimybėmis.

Siekdama aiškiau parodyti, kaip dabartiniai reglamentavimo reikalavimai taikomi novatoriškoms idėjoms, ir padėti inovacijų kūrėjams įveikti įsivaizduojamas ES reglamentavimo kliūtis, Komisija vykdo bandomuosius inovacijų susitarimų projektus. Ankstyvieji su baterijomis ir pakartotiniu vandens naudojimu susijusių bandomųjų projektų rezultatai verčia manyti, kad ši patirtis gali suteikti naudingos grįžtamosios informacijos, kaip patobulinti reglamentavimą ir paskatinti inovacijas.

Siekiant padrąsinti eksperimentavimo ir rizikavimo kultūrą, labai svarbu, kad ir nacionalinio lygmens reguliavimas būtų efektyvus. Į tai atsižvelgdama, Komisija pasiūlė naują nemokumo įstatymą, kad sunkumų patiriančios įmonės galėtų anksti atlikti restruktūrizaciją ir taip išvengti bankroto. Pagal jį sąžiningiems inovacijų kūrėjams ir verslininkams būtų suteikiama dar viena galimybė pradėti iš naujo – praėjus 3 metams jie būtų visiškai atleidžiami nuo skolų, susijusių su ankstesniu jų verslu; o pagrįsti bendrieji interesai būtų apsaugomi tinkamais apribojimais 35 .

Norėdama padėti valdžios institucijoms sukurti ir palaikyti novatoriškų sprendimų paklausą, šiandien Komisija paskelbė Inovacijų viešojo pirkimo gaires, kuriose aptariama, kaip galima įgyvendinti inovacijų viešąjį pirkimą ir pateikiama daug konkrečių gerosios patirties pavyzdžių. 36

2.3 Europos tapimas rinkas kuriančių inovacijų lydere

Europa pirmauja pasaulyje mokslo srityje. Pas mus gyvena vieni kūrybingiausių ir versliausių pasaulio protų ir gimsta bene novatoriškiausios idėjos pasaulyje. Tai yra daug, tačiau kartais toms inovacijoms sunku prasiskinti kelią į rinką.

Europai palyginti gerai sekasi išlaikyti esamų produktų, paslaugų ir procesų vertę arba ją padidinti; tai vadinama laipsniškomis inovacijomis. Pavyzdžių rasime pačiuose įvairiuose sektoriuose – kosmoso, aeronautikos, farmacijos, elektronikos, atsinaujinančiosios energijos, biologinės pramonės ir pažangiosios gamybos. Taip pat nemažai pasistūmėjome remdami inovacijas, susijusias su bazinėmis didelio poveikio technologijomis, tokiomis kaip robotika, fotonika, biotechnologija 37 . Šios technologijos gali būti naudojamos ir taikomos daugelyje pramonės sektorių, jos gali padėti generuoti žinias ir rastis naujiems dalyvavimo modeliams, jos taip pat svarbios sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius ir padeda ES išlikti pramonės lydere 38 .

Tačiau Europa turi pasitempti radikalių ir proveržio inovacijų srityje.

Proveržio inovacija leidžia sukurti visiškai naujus produktus, paslaugas ar procesus arba iš esmės pagerinti esamų produktų, paslaugų ar procesų kokybę. Pavyzdžiui, tokia būtų inovacija, dėl kurios elektrinio automobilio baterijoje galima padvigubinti energijos tankį. Ji atveria visiškai naujus verslo modelius ir rinkos galimybes. Palyginti su laipsniška inovacija, proveržio inovacijas dažnai sukuria nauji rinkos dalyviai, neretai startuoliai, neturintys turto ar pinigų srautų. Dažnai šios inovacijos susijusios su didesne technologine, rinkos ir reglamentavimo rizika. Radikali inovacija kelia grėsmę, kad esami sprendimai ar pramonės sektoriai taps nebereikalingi. Klasikiniai pavyzdžiai – išmanusis telefonas ar internetinės srautinio muzikos ar vaizdo siuntimo paslaugos. Radikalios inovacijos padeda sukurti visiškai naujus produktus ir paslaugas, naujus verslo modelius, o kartais ir naujas rinkas.

Europoje vis dar pernelyg retai sukuriama radikalių arba proveržio inovacijų. Tai lemia daugelis veiksnių, be kita ko, rizikos kapitalo stygius, giliai įsišaknijęs nenoras rizikuoti, pernelyg mažas naujų technologijų perdavimas iš mokslinių tyrimų bazės ir nesugebėjimas išnaudoti Sąjungos masto teikiamų galimybių. Pernelyg mažai Europos startuolių išsilaiko ilgiau nei lemiamas pirminis 2–3 metų etapas. O iš tų, kurie išsilaiko, pernelyg mažai išauga į didesnes ar pasaulines įmones 39 . Mažiau kaip 5 proc. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių plečiasi į užsienį 40 .

Todėl Komisija siūlo sukurti Europos inovacijų tarybą, kuri padėtų Europoje sukurti daugiau didžiųjų proveržio inovacijų. Europos inovacijų taryba bus vieno langelio principu veikianti įstaiga, užsiimsianti didelį potencialą turinčiomis technologijomis ir proveržio technologijomis, taip pat padėsianti plėtros potencialą turinčioms įmonėms. Ji rems perspektyvių idėjų komercinį kelią nuo mokslinių tyrimų iki pramonės. Tai bus įgyvendinama kuriant startuolius, pumpurines įmones ar perduodant technologijas pramonei. Europos inovacijų taryba rems inovacijų plėtrą veiklos pradžios etape, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų ir prisidėta prie ekonomikos augimo 41 . Tuo tikslu ji racionalizuos ir supaprastins esamas struktūras. Tarybos veikla papildys Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklą.

Jau pradėtas bandomasis projektas – grupuojamos susijusios dabartinės schemos ir atliekamos pirmosios programos „Horizontas 2020“ reformos. 2018–2020 m. šiai veiklai numatyta 2,7 mlrd. EUR suma. Ateityje, kai Europos inovacijų taryba jau vykdys visas savo funkcijas, ji bus administruojama taip, kad būtų galima investuoti į rizikingesnius projektus. Remdamasi inovacijų kūrėjų strateginėmis rekomendacijomis Europos inovacijų taryba teiks prioritetą pažangiems ir didesnio poveikio projektams. Ji turėtų padėti paspartinti inovacijų, sukurtų įgyvendinant programos „Europos horizontas“ projektus, komercializaciją ir plėtrą. Be to, siekiant užtikrinti kryptingumą, mastą ir Europos politikos prioritetų įgyvendinimą, ji turėtų teikti patarimus dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo schemų.

Šią veiklą papildys Komisijos iniciatyva „Inovacijų radaras“ – priemonė, padėsianti nustatyti, kurios iš ES biudžeto finansuojamų inovacijų turi rinkos potencialą.

2.4    ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų formulavimas

Europinė parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms padeda ES įgyvendinti savo prioritetus, palengvina kasdienį piliečių gyvenimą ir padeda padaryti svarbius atradimus, kurių poveikį pajunta milijonai žmonių visame pasaulyje. Ar kalbėtume apie Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų dėl klimato kaitos įgyvendinimą, ar naujų planetų atradimus, ar didžiulę vėžio gydymo pažangą, – ES finansavimo pridėtinė vertė yra reali ir įrodoma. Jis galbūt netgi padės jums artimoje ateityje atsispausdinti jūsų svajonių namo 3D versiją.

Suformuluodama ES lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas Europa gali šią savo pridėtinę vertę ir poveikį dar labiau padidinti. Šioms misijoms būtų iškeliami plataus užmojo tikslai, verčiantys mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje siekti naujų aukštumų, įgyvendinti darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo darbotvarkę ir išspręsti kai kuriuos svarbius visuomenės uždavinius. Misijos būtų nustatomos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais. Jų temos galėtų būti įvairios – kova su liga, švarus transportas ar vandenynai be plastiko.

Pripažįstant, kad įgyvendinama tai, kas yra pamatuojama, misijoms turėtų būti iškeliami plataus užmojo ir konkretūs uždaviniai, kurie turi būti pasiekti per tam tikrą laikotarpį. Jei pavyzdžiu paimtume vandenynų taršą plastiku, uždaviniai galėtų būti, pavyzdžiui, iki 2025 m. 90 proc. sumažinti į jūrų aplinką patenkančio plastiko kiekį ir surinkti daugiau kaip pusę vandenynuose jau esančio plastiko.

Misijos skatins investuoti ir dalyvauti įvairių vertės grandinę sudarančių sektorių, politikos sričių (pvz., energetikos ir klimato, transporto, pažangiosios gamybos, sveikatos ir mitybos, skaitmeninių technologijų), mokslo disciplinų (įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus), taip pat įvairių subjektų ir suinteresuotųjų šalių atstovus. Procesas turi būti įtraukus – viena vertus, turi būti nustatomos sritys, kuriose masto ir ekonominio poveikio prasme galima pasiekti daugiausiai, kita vertus, turi būti sprendžiami visuomenei aktualūs uždaviniai. Misijos galėtų būti orientuotos į visuomenės, mokslinius ar technologinius aspektus ir užtikrinti valstybių narių, regionų ar vietos lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų sąveiką.

Misijos turėtų skatinti ir netgi reikalauti eksperimentuoti ir rizikuoti. Formuluojant misijas bus galima pasinaudoti „Grafeno“ ir „Žmogaus smegenų“ pavyzdinių projektų 42 , taip pat naujesnio kvantinių technologijų projekto patirtimi ir ją tęsti. Visiems šiems projektams būdingas platus užmojus ir aiškus technologinis požiūris, pagrįstas įvairių sričių moksliniais tyrimais.

2.5 Sparčios inovacijų plėtros ir diegimo visoje Sąjungoje rėmimas

Anksčiau Europoje buvo aiškus inovacijų atotrūkis tarp Šiaurės ir Pietų, tarp Vakarų ir Rytų. Dabar šie skirtumai gerokai subtilesni, nes daug valstybių padarė didžiulę pažangą, ypač investicijų masto srityje. Visose Europos dalyse atsirado mokslo ir technologijų pažangos salų. Tačiau tarp regionų vis dar jaučiami skirtumai – kelios vietovės dar smarkiai atsilieka pagal investicijas į inovacijas, inovacijų pajėgumą ir rezultatus. Inovacijų sklaidos trūkumai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl bendras Europos produktyvumas auga lėtai 43 .

ES regionų inovacijų veiksmingumas 44

Reikia papildomų pastangų, kad inovacijos būtų sparčiau diegiamos mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir labiau tradiciniuose sektoriuose. Investicijos turi būti veiksmingesnės, rezultatyvesnės ir labiau pritaikytos prie regiono ar vietos poreikių. ES finansavimas labai prisidėjo prie regioninių inovacijų ekosistemų, įskaitant inovacijų centrus, susiformavimo. Šiuose centruose mažosios ir vidutinės įmonės, pasinaudodamos infrastruktūra ir ekspertinėmis žiniomis, gali eksperimentuoti su naujomis technologijomis. Šias pastangas papildo pažangiosios specializacijos strategijos – jos padeda užtikrinti, kad visi ES regionai išnaudotų savo potencialą ir sėkmingai pereitų į naują inovacijomis grindžiamos pramonės erą 45 .

Nuo 2014 m. Europos struktūriniai ir investicijų fondai skiria daugiau dėmesio inovacijoms – jų remiamos 120 pažangiosios specializacijos strategijų skatina inovacijas atsižvelgiant į kiekvieno regiono stipriąsias puses. Europos regioninės plėtros fonde 80 mlrd. EUR numatyta verslumui, skaitmenizacijai ir verslo subjektų vykdomiems moksliniams tyrimams skatinti, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose. Europos socialinis fondas ir programa „Erasmus +“ remia investicijas, kuriomis tobulinami įgūdžiai. Bendra žemės ūkio politika remiamas skaitmeninių technologijų diegimas kaimo vietovėse ir taip stiprinami jų inovaciniai pajėgumai.

Norėdami, kad Europa padidintų savo inovacinį pajėgumą ir kad visoje Sąjungoje veiksmingiau ir greičiau vyktų inovacijų sklaida, turime glaudžiau ir labiau strategiškai koordinuoti skirtingas ES finansavimo schemas ir Europos lygmeniu labiau derinti prioritetus, pavyzdžiui, pažangiosios specializacijos strategijų ir programos „Europos horizontas“. Reikia labiau remti įvairių Europos ir tarptautinės vertės grandinės subjektų tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą. Taip pat turi būti stiprinami regioninio ir vietos lygmens instituciniai pajėgumai ir taip padedama įgyvendinti inovacijų sistemų reformas ir išugdyti reikiamus naujus įgūdžius.

Pagrindiniai žingsniai -    Pasinaudojant Europos struktūriniais ir investicijų fondais įtraukti regionus į inovacijų ekonomiką. Stiprinti ir racionalizuoti pažangiosios specializacijos strategijas siekiant teikti tarpregioninę paramą inovacijoms. Stiprinti programos „Europos horizontas“, fondo „InvestEU“, Europos socialinio fondo, programos „Erasmus +“, Skaitmeninės Europos programos, bendros žemės ūkio politikos ir kitų programų sąveiką.

2.6    Investavimas į įgūdžius visuose lygmenyse ir Europos universitetų verslumo ir tarpdalykiškumo skatinimas

Tam, kad inovacijos suklestėtų visuose Europos ekonomikos sektoriuose ir visose visuomenės grupėse, turime tapti besimokančia ir verslia visuomene. Būtini esminiai pokyčiai švietimo ir mokymo sistemoje, mokslinių tyrimų sistemoje ir darbo vietose, kad visiems būtų sudarytos galimybės visą gyvenimą mokytis ir kelti kvalifikaciją. Taip galėsime išspręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą Europoje. Apskaičiuota, kad Europoje apie 40 proc. darbuotojų reikia patobulinti skaitmeninius įgūdžius, o 70 mln. europiečių stokoja bazinių raštingumo ir skaičiavimo gebėjimų.

Daugiau kaip pusė visų piliečių turi tik bazinius skaitmeninius įgūdžius arba iš viso jų neturi 46

Jei kalbėtume apie kito lygio įgūdžius, geriau išnaudoti inovacijų kūrimo ir verslumo potencialą turi Europos universitetai 47 . Tai padėtų kurti idėjas ir naujus verslo modelius, o šie savo ruožtų virstų startuoliais ir pumpurinėmis įmonėmis. Universitetai turėtų būti labiau pasirengę trinti ribas tarp disciplinų ir bendradarbiauti su verslo pasauliu bei pilietine visuomene. Be to, bendrojo ir techninio lavinimo įstaigos turėtų būti labiau orientuotos į naujų verslo ir visuomenės poreikių tenkinimą – pasiūlyti dinamiškų mokymosi programų, padedančių užpildyti įgūdžių spragas ir sparčiau gauti žinių, jas skleisti ir pakartotinai naudoti.

2017 m. lapkričio mėn. Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime Europos vadovai pripažino, kad ugdant į ateitį orientuotus įgūdžius ir kompetencijas, leisiančius sėkmingai kurti inovacijas, aukštasis mokslas atlieka labai svarbų vaidmenį 48 . Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją aktyviau vykdyti įvairias iniciatyvas, be kita ko, skatinti, kad iki 2024 m. atsirastų apie dvidešimt „Europos universitetų“, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos ES universitetų tinklai 49 . „Europos universitetuose“ tarpvalstybinis bendradarbiavimas išaugs į kitą lygmenį – be to, kas daroma dabar, bus kuriamos ilgalaikės aukščiausios kokybės švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, studentams, personalui ir tyrėjams bus užtikrinta daugiau mobilumo galimybių ir bus kuriamos iš tiesų tarptautinės žinių kūrimo Europos komandos. Jie turėtų būti pagrindinė Europos švietimo erdvės kūrimo varomoji jėga ir prisidėti prie Europos universitetų tarptautinio konkurencingumo stiprinimo 50 . 

Jei įvairiuose karjeros etapuose tyrėjai imtų taikyti atvirojo mokslo metodus, karjeros aplinka galėtų tapti patrauklesnė visiems, didesnį pripažinimą ir atlygį pelnytų tarptautinis judumas ir perėjimas iš mokslo srities į verslą ir atvirkščiai 51 . Todėl universitetų ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų modernizaciją reikėtų skatinti suteikiant jiems atvirojo mokslo ženklą. Toks aukštos kokybės ženklas galėtų būti suteikiamas konkretiems universitetams ir tarpvalstybinei universitetų partnerystei ir į jį galėtų būti atsižvelgiama ateityje teikiant ES paramą tarpvalstybiniams projektams, kuriuose dalyvauja universitetai 52 .

Europos lygmeniu turėtume toliau vykdyti ir tobulinti gerų rezultatų davusias iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos inovacijų ir technologijos instituto veiklą, programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir iniciatyvą „HEInnovate“ 53 . Jas įgyvendinant bendradarbiauja verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijos, taip pat skatinamas verslumas ir žinių perdavimas visoje vertės grandinėje.

Siekiant gerinti žinių perdavimą, reikalinga glaudesnė profesinio rengimo bei mokymo ir inovacijų sistemų sąsaja; ji padės geriau rinkti žinias apie įgūdžius ir derinti įgūdžių pasiūlą ir paklausą, kaip numatyta Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje 54 .

Be to, siekiant patenkinti naujosios ekonomikos poreikius ir puoselėti darbo jėgos dinamiškumą bei verslumą Europos socialinis fondas toliau padės europiečiams persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją, o Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas 55 gali padėti pritaikyti mokymą prie naujų profesijų tam tikruose sektoriuose. Įgyvendinant Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir Skaitmeninių įgūdžių strategiją siekiama nustatyti, kokių įgūdžių reikės ateityje, ir juos ugdyti.

3. Išvados

Europos ekonominė ir socialinė gerovė priklauso nuo mūsų gebėjimo kurti inovacijas. Jei norime išlaikyti Europos socialinį ir ekonomikos modelį, modernizuoti pramonę ir sukurti darnią bei įtraukią Europos Sąjungą, turime inovacijas įtraukti į visas politikos sritis ir į jas atsižvelgti priimdami socialinius, ekonominius bei pramonės sprendimus.

Kadangi inovacijos reiškia kaitą, jos atvers naujų galimybių kurti darbo vietas Europoje ir augti jos ekonomikai. Turime būti pasirengę pasinaudoti šiomis galimybėmis ir įveikti iššūkius bei netikrumą. Turime rūpintis, kad šių galimybių teikiama nauda mūsų visuomenėje būtų padalyta teisingai.

Ši kaita pareikalaus iš mūsų bendro užmojo ir naujo požiūrio į inovacijas ir mokslinius tyrimus. Labai svarbu, kad regionai, valstybės narės ir Europos Komisija turėtų tą pačią darbotvarkę. Pasinaudodami Europos privalumais turime kreipti ją nauja linkme ir suteikti naują postūmį, kad ji visų mūsų labui taptų tikrąja inovacijų lydere pasaulyje.

(1)

   Ataskaita „Science, Research and Innovation Performance of the EU 2018“.

(2)

   COM(2018) 237.

(3)

   Tai ypač aktualu ES derantis dėl prekybos susitarimų. Žr. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema, COM(2017) 487.

(4)

   Jürgeno Rüttgerso vadovaujamos Pramonės technologijų aukšto lygio nepriklausomos grupės ataskaita „Re-finding Industry –Defining Innovation“, Europos Komisija, 2018.

(5)

   COM(2015) 192, COM(2015) 550.

(6)

   COM(2015) 80, COM(2016) 763.

(7)

   COM(2017) 479.

(8)

   30 proc. pagal Investicijų planą paskirstytų lėšų atiteko mažosioms ir vidutinėms įmonėms, 22 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams ir 11 proc. – Europos skaitmeninių gebėjimų stiprinimo projektams.

(9)

   Šiuo metu savo 2014–2020 m. bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ ES skiria beveik 80 mlrd. EUR.

(10)

   Europos struktūriniai ir investicijų fondai į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoja daugiau kaip 44 mlrd. EUR, iš jų 30 mlrd. EUR atitenka pereinamojo laikotarpio, mažiau išsivysčiusiems, atokiausiems ir retai apgyvendintiems regionams.

(11)

   COM(2018) 2.

(12)

   COM(2010) 2020, COM(2017) 690. Taip pat žr. ataskaitą „Science, Research and Innovation Performance of the EU 2018“ ir Pascalio Lamy vadovaujamos nepriklausomos aukšto lygio grupės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų poveikio didinimo klausimams ataskaitą „Lab, Fab, App“.

(13)

   Šaltinis – Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas Duomenys – Eurostatas.

(14)

   COM(2018) 2 ir ataskaita „Lab, Fab, App“.

(15)

   Europos mokslinių tyrimų taryba įsteigta 2013 m. kaip programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo organas. Ją sudaro nepriklausomas iš pasižymėjusių mokslininkų sudarytas valdymo organas – Mokslo taryba ir už įgyvendinimą atsakinga Vykdomoji įstaiga. Taryba yra programos „Horizontas 2020“ dalis.

(16)

   Pavyzdžiui, Europos mokslinių tyrimų tarybos dotaciją gavęs profesorius B. Feringa, už programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ lėšomis bendrai finansuojamą projektą atsakingas mokslininkas, 2016 m. buvo apdovanotas Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje.

(17)

   Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ yra programos „Horizontas 2020“ dalis. Nuo 2013 m. devyni Nobelio premijos laureatai buvo arba programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ stipendijų gavėjai, arba jų darbo vadovai.

(18)

   30 proc. pagal Investicijų planą paskirstytų lėšų atiteko MVĮ, 22 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams ir 11 proc. – Europos skaitmeninių gebėjimų stiprinimo projektams.

(19)

   Žr. ataskaitą „Science, Research and Innovation Performance of the EU“: Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra pagrindinis mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje šaltinis.

(20)

   COM(2018) 321.

(21)

   Kitose programose, pvz., Inovacijų fonde, Bendrosios rinkos programoje, žemės ūkio ir jūrų politikos fonduose, Europos socialiniame fonde, programoje „Erasmus +“, ES kultūros ir vertybių programose, taip pat bus svarbių inovacijoms skirtų elementų.

(22)

   Ataskaita „Science, Research and Innovation Performance of the EU 2018“.

(23)

   Šaltinis – Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas Duomenys – Eurostatas, OECD.

(24)

   COM(2017) 479.

(25)

   COM(2015) 215 ir COM(2017) 651.

(26)

   COM(2018) 008, COM(2018)237.

(27)

      http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/investment-plan/  

(28)

   PwC / CB Insights MoneyTree™ Report, 2017 m. 4 ketv.

(29)

   Šaltinis – Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, duomenys – „Invest Europe“, NVCA / Pitchbook /

(30)

     Šiuo metu pažangaus augimo projektų paskoloms, garantijoms ir nuosavo kapitalo priemonėms numatyta skirti 9,2 mlrd. EUR; šios lėšos pritrauks papildomą viešąjį ir privatųjį finansavimą.

(31)

   Bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės pasiūlyme numatyta itin didele mokesčių atskaita siekiama paskatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. COM(2016) 685.

(32)

   „VentureEU“ – Europos masto rizikos kapitalo fondų fondas, sudarytas iš šešių privačiai valdomų fondų ( http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-2763_lt.htm ). 

(33)

   Pagal programą „Horizontas 2020“ pateikti, tačiau jos finansavimo negavę tarptautiniu mastu pažangūs projektai įvertinami pažangumo ženklu, kad jie galėtų būti finansuojami iš struktūrinių fondų.

(34)

   Inovacijų principas yra neatsiejama ES geresnio reglamentavimo iniciatyvos dalis; jį taikant užtikrinama, kad formuojant politiką ar rengiant teisės aktus visuomet būtų visapusiškai įvertinamas poveikis inovacijoms.

(35)

   Europos Komisijos pasiūlyta direktyva dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti ( http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/image/document/2016-48/proposal_40046.pdf ).

(36)

   C(2018) 3051.

(37)

    http://ec.europa.eu/research/industrial_technologies/pdf/re_finding_industry_022018.pdf#view=fit&pagemod e=none

(38)

   Pramonės technologijų aukšto lygio grupės ataskaita „Re-finding Industry –Defining Innovation“, Europos Komisija, 2018.

(39)

   Iš viso neaugančių arba augančių mažiau kaip 5 proc. įmonių Europoje yra 45 proc., o JAV – 37 proc. Europos Parlamentas (2017), „Helping European SMEs to grow“.

    http://www.europarl.europa.eu/thinktank/lt/document.html?reference=EPRS_IDA(2017)603967

(40)

   Tai, kad ES beveik visiškai nėra pasaulyje pirmaujančių technologijų įmonių, taip pat rodo ES silpnąją vietą.

(41)

   Novatorių aukšto lygio darbo grupės ataskaita „Europe is back: accelerating breakthrough innovation“ ( https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/eic_hlg_bz_web.pdf ).

(42)

   „Grafeno“ projektą ES pradėjo 2013 m. pagal programą „Horizontas 2020“. Tai viena didžiausių ES istorijoje mokslinių tyrimų iniciatyvų, kuria siekiama, kad Europos visuomenė galėtų naudotis grafeno (itin plonos anglies medžiagos, galinčios pakeisti silicį) ir dvimačių medžiagų mokslinių tyrimų laimėjimais. „Žmogaus smegenų“ projektą ES taip pat pradėjo 2013 m. pagal programą „Horizontas 2020“. Juo siekiama paspartinti neuromokslo, kompiuterijos ir smegenų medicinos sričių pažangą. Vykdyti abu šiuos projektus – atitinkamai Grafeno institute Mančesteryje ir Europos neuromorfinių skaičiavimų institute Heidelberge – padeda Europos plėtros fondo investicijos.

(43)

   „Science Research and Innovation Performance of the EU 2018“( https://ec.europa.eu/info/support-policy-making-eu-and-horizon-2020-associated-countries/srip-report_en ). 

(44)

   Šaltinis – Europos Komisija, Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas.

(45)

   COM(2017) 376.

(46)

   Šaltinis – Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės duomenys, Europos Komisija.

(47)

    https://heinnovate.eu/en  

(48)

    https://ec.europa.eu/commission/publications/eu-leaders-meeting-education-culture_en

(49)

   2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba. Reaguodama į šį paraginimą, 2018 m. sausio 17 d. Komisija pateikė pirmą priemonių rinkinį, skirtą gerinti padėtį bendrųjų gebėjimų, skaitmeninių įgūdžių, vertybių ir įtraukaus švietimo srityse. Antras priemonių rinkinys, apimantis tokius klausimus kaip lengvesnis kvalifikacijos pripažinimas, kalbų mokymosi skatinimas, kokybiškesnis ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, taip pat Europos universitetų ir ES studento kortelės iniciatyvų pažanga, pateiktas 2018 m. gegužės 16 d. (dokumentai COM(2018) 267–272).

(50)

   Nuo to laiko, kai paskelbtos Europos Vadovų Tarybos išvados, „Europos universitetų“ iniciatyva sparčiai pasistūmėjo į priekį ir pirmieji kvietimai teikti bandomųjų projektų paraiškas pagal programą „Erasmus+“ bus paskelbti spalio mėn.

(51)

    https://ec.europa.eu/research/openscience/index.cfm?pg=home&section=monitor

(52)

   Bus sukurtas paskatų paketas, palankus sėkmingai vykdomoms schemoms ir naudingas naujoms tokiose srityse kaip skaitmeninių ir verslumo įgūdžių ugdymas, žinių perdavimas, novatoriškos mokymo programos, karjeros paskatos, tarpsektorinis ir tarpdalykinis judumas.

(53)

   Iniciatyvos „HEInnovate“ tikslas – padėti universitetams įvertinti savo verslumo gebėjimus, o valstybėms narėms – juos didinti.

(54)

   COM(2016) 381.

(55)

    http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1415&langId=en