EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 04 25
COM(2018) 232 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Komunikatas „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“
{SWD(2018) 125 final}
1) Įvadas
Duomenimis grindžiamos inovacijos yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklių ir gali labai padidinti Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Sudarius tinkamas pagrindines sąlygas, Europos duomenų ekonomika iki 2020 m. gali išaugti dvigubai 1 .
Komisija jau ėmėsi svarbių priemonių siekdama pagerinti pagrindines sąlygas duomenims imlioms pramonės šakoms. ES priėmus Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą 2 , atsirado solidi sistema, leidžianti pasitikėti skaitmeninėmis technologijomis, o tai būtina sąlyga darniam duomenų ekonomikos vystymuisi. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas užtikrina aukštą duomenų apsaugos lygį. Visi, kuriems taikomos 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliosiančios naujosios taisyklės, turės laikytis visų jų reikalavimų. Siekiant ateityje įgyti patikimomis ir priimtomis duomenų technologijomis pagrįstą konkurencinį pranašumą, greta ES duomenų apsaugos taisyklėmis užtikrinto laisvo asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje atsiras laisvas ne asmens duomenų judėjimas, numatytas 2017 m. rugsėjo mėn. pateiktame reglamento pasiūlyme 3 .
Tačiau norint, kad duomenys būtų veiksmingiau naudojami visoje ES, reikia imtis tolesnių veiksmų. Įgyvendindama bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, Komisija šia linkme ėmėsi svarbių veiksmų. 2017 m. sausio mėn. ji paskelbė komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ 4 ir taip pradėjo plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, viešas konsultacijas internetu 5 . Po to bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros dokumente 6 paskelbtos iniciatyvos dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo ir dėl viešųjų ir viešai finansuojamų duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo. Ten taip pat nurodytos kitos priemonės, susijusios su viešajam interesui svarbiais privačiojo sektoriaus duomenimis.
Pasinaudodama galiojančiais duomenų apsaugos teisės aktais, Komisija dabar siūlo priemonių rinkinį, labai padėsiantį kurti ES bendrą duomenų erdvę – kliūčių neturinčią skaitmeninę plotmę, kuri bus tokio masto, kad joje įmanoma kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas. Kartu su šiuo komunikatu pateikiamos tokios priemonės:
·pasiūlymas dėl Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvos (VSI direktyvos) peržiūros 7 ;
·atnaujinta Rekomendacija dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo 8 ir
·dalijimosi privačiojo sektoriaus duomenimis gairės 9 .
Šios gairės grindžiamos įmonių dalijimosi duomenimis tarpusavyje ir su viešuoju sektoriumi principais, kurie pateikiami šiame komunikate. Numatytos priemonės apima skirtingų tipų duomenis, todėl jos nevienodo intensyvumo. Be to, jomis visomis siekiama platesnio tikslo: duomenis – pagrindinį inovacijų ir augimo šaltinį – iš skirtingų sektorių, šalių ir disciplinų sutelkti į bendrą duomenų erdvę.
2) Socialinė ir ekonominė nauda iš duomenimis grindžiamų inovacijų
Duomenys yra bendrosios skaitmeninės rinkos žaliava. Jie gali iš esmės pakeisti mūsų gyvenimus ir atverti naujų augimo galimybių, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Didelio duomenų, kurių nemažą dalį sugeneruoja prietaisai ir jutikliai, kiekio prieinamumas turi įtakos mums visiems. Iš tiesų mūsų gyvenime mažai beliko sričių, kurių dar nepaveikė vykstanti duomenų revoliucija. Optimaliai naudojami duomenys gali mums padėti gyventi sveikiau ir ilgiau, patiriant mažiau streso ir labiau tausojant aplinką. Jie taip pat gali padėti mūsų mokslininkams sukurti geresnius klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių prognozės modelius.
Pažangiai naudojant duomenis keičiasi visi ekonomikos sektoriai ir viešasis sektorius:
Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje naujausių oro ar dirvožemio drėgmės duomenų analizė gali padėti padidinti žemės ūkio produkciją. Gamybos pramonėje realiuoju laiku gaunami jutiklių duomenys padeda laiku atlikti prognozuojamąją prevencinę priežiūrą.
Duomenimis grindžiamos inovacijos taip pat gali padėti geriau formuoti viešąją politiką, teikti viešąsias paslaugas ir sumažinti administracinę naštą. Jos gali padėti valdyti krizes ir plėtoti aplinkos ir finansų politiką. Dalijantis su epidemijų protrūkiu susijusiais mokslinių tyrimų duomenimis galima daug sparčiau atlikti svarbius mokslinius tyrimus ir tinkamesniu metu imtis veiksmų.
Iš programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ gaunami didelės skiriamosios gebos duomenys padeda realiuoju laiku stebėti gamtinius vandens išteklius siekiant išvengti sausrų ar taršos. Tokie duomenys labai naudingi valdžios institucijoms ir tyrėjams, o privačioms įmonėms padeda teikti novatoriškas paslaugas.
Duomenų ekonominis poveikis didžiulis. 2016 m. duomenimis visoje ES buvo 254 850 duomenų įmonių 10 . Pagal didelio augimo scenarijų šis skaičius iki 2020 m. gali išaugti iki maždaug 360 000.
Apskritai gebėjimas analizuoti ir mokytis iš duomenų sparčiai tampa svarbiu verslo sėkmės ir valdžios efektyvumo veiksniu. Įmonės, kurios gali pasinaudoti dideliais duomenų kiekiais ir turi techninių pajėgumų ir kvalifikuotų darbuotojų duomenims analizuoti, įgis konkurencinį pranašumą 11 .
Be to, pripažįstama, kad duomenims tenka vis svarbesnė funkcija plėtojant naujas technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas (DI) ir daiktų internetas. Dirbtinio intelekto sprendimai gali tapti nepaprastai naudingi tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui. Naudojant dirbtinio intelekto technologijas lengviau kelti našumą ir didinti konkurencingumą labai įvairiuose sektoriuose. Jos taip pat padeda spręsti visuomenės ir aplinkos uždavinius ir lygiagrečiai narplioti paties dirbtinio intelekto problemas. Tokiomis aplinkybėmis kartu su šiuo duomenims skirtu dokumentų rinkiniu Komisija priima komunikatą „Didžiausia dirbtinio intelekto nauda Europai“, kuriame pateikta ES dirbtinio intelekto strategija. Trys strategijos aspektai: stiprinti Europos technologinius ir pramonės pajėgumus, pasirengti socialiniams ir ekonominiams pokyčiams ir užtikrinti tinkamą etikos ir teisinę sistemą. Vienas pagrindinių tikslų – demokratizuoti dirbtinio intelekto technologiją siekiant remti ne tik dirbtinio intelekto startuolius, bet ir jo naudotojus, įskaitant visų dydžių ne technologijų srities įmones. 2019 m. Komisija inicijuos užsakomojo dirbtinio intelekto platformą, siekdama Europos tyrėjams ir įmonėms sudaryti palankesnes sąlygas naudotis aukštos kokybės dirbtinio intelekto priemonėmis, duomenimis ir paslaugomis.
Kartu su šiuo duomenų rinkiniu Komisija taip pat priima dar vieną duomenų ekonomikai svarbią iniciatyvą – komunikatą „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“, kuriame kalbama apie duomenų, kaip vieno pagrindinių skaitmeninės transformacijos sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje veiksnių, potencialą. Duomenys gali padidinti milijonų piliečių gerovę ir atnešti sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų teikimo permainas, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas individualizuotajai medicinai, ankstyvam užkrečiamųjų ligų protrūkių aptikimui ir spartesnei vaistų ir medicinos priemonių plėtrai.
Siekdama išnaudoti šį potencialą duomenų ekonomikoje, ES privalo pasinaudoti galimybėmis skatinti sveikatos priežiūros sprendimų inovacijas, pavyzdžiui, telemediciną ir mobiliąsias sveikatos priežiūros programėles, kaip nurodyta Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros dokumente, griežtai laikydamasi duomenų apsaugos teisės aktų. Nustatytos trys pagrindinės sritys:
·saugi piliečių prieiga prie sveikatos duomenų ir galimybė jais dalytis;
·duomenų gerinimas siekiant paskatinti mokslinius tyrimus, pagerinti ligų prevenciją ir individualizuoti sveikatos priežiūrą ir slaugą;
·skaitmeninės priemonės, suteikiančios piliečiams daugiau galių ir skatinančios į asmenį orientuotą slaugą.
Minėtame komunikate išdėstyti veiksmai, kurių Komisija ketina imtis visose trijose srityse, kaip antai rekomendacija dėl keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais Europos formato, savanoriškas koordinavimo mechanizmas, skirtas dalytis duomenimis, įskaitant genomo duomenis, prevencijos ir individualizuotosios medicinos mokslinių tyrimų tikslais, taip pat pasiūlymai dėl sveikatos priežiūros ir slaugos institucijų keitimosi naujoviškos ir geriausios praktikos pavyzdžiais, gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos.
Kartu su nurodytomis priemonėmis skelbiama preliminari su sauga ir atsakomybe susijusių klausimų, kylančių dėl naujų duomenimis grindžiamų skaitmeninių technologijų, analizė 12 , kad sukuriant nuspėjamą teisinę aplinką verslui ir investuotojams ir apsaugant vartotojų ir piliečių teises būtų užtikrinta pasitikėjimą palaikanti aplinka ir atskaitomybė. Kartu su atitinkamomis pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją iki šiol įgyvendintomis iniciatyvomis šios priemonės suteiks ES unikalias sąlygas pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia duomenų revoliucija, ir kurti klestinčią, tvarią ir saugią duomenų ekonomiką remiantis vidaus rinkos dydžiu bei Europos bendrovių inovaciniais pajėgumais ir griežtai laikantis Europos vertybių.
3) Viešieji ir viešosiomis lėšomis finansuojami duomenys duomenimis grindžiamų inovacijų reikmėms
Prieiga prie viešųjų ir viešosiomis lėšomis finansuojamų duomenų ir pakartotinis jų naudojimas yra labai svarbus Europos bendros duomenų erdvės elementas. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros dokumente Komisija paskelbė, kad, remdamasi galiojančių teisės aktų vertinimu ir atsižvelgdama į poveikio vertinimą 13 , ji parengs viešųjų ir viešosiomis lėšomis finansuojamų duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo iniciatyvą. Šiame skyriuje aprašomi šios iniciatyvos elementai.
a) Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas
Viešojo sektoriaus institucijos generuoja ir surenka didžiulius kiekius duomenų, kurie yra vertinga žaliava kuriant novatoriškas skaitmenines paslaugas ir siekiant geriau formuoti politiką.
Viešojo sektoriaus informacija gali būti naudojama kaip įvairių produktų ir paslaugų pagrindas. Pavyzdžiui, iMar programėlėje naudojama valstybei priklausančių Ispanijos uostų informacija. Ji sujungiama su Ispanijos nacionalinės meteorologinės tarnybos pateikta vėjų prognoze, todėl programėlės naudotojai gauna ir tikralaikę informaciją, ir laivybos prognozes, kad galėtų saugiai planuoti kelionę jūra. Panašiai, batimetrinius duomenis, kuriuos saugios laivybos tikslams anksčiau surinko nacionalinės hidrografijos agentūros, EMODnet partnerystės organizacija pakartotinai naudoja topografiniuose žemėlapiuose, kad žymiai pagerintų štorminių potvynių prognozes Šiaurės jūroje.
ES jau ėmėsi įvairių priemonių, kad valdžios institucijų duomenys – labai svarbus duomenų ekonomikos turtas – taptų prieinami visoje Sąjungoje. Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo 14 padėjo pamatus visą ES apimančiai sistemai, skatinančiai tarpvalstybiniu mastu naudoti viešosiomis lėšomis finansuojamus duomenis ir padedančiai kurti visos Europos duomenų paslaugas ir produktus. Šiuos veiksmus papildo priemonės, padedančios tarpvalstybiniu mastu lengviau rasti ir naudoti įvairiakalbius viešojo sektoriaus duomenis, pavyzdžiui, Europos atvirųjų duomenų portalas 15 . Rodydama pavyzdį, Komisija patvirtino teisinę jos pačios duomenų pakartotinio naudojimo tvarką 16 . Ją papildo atvirųjų duomenų portalas, kuriame suteikiama prieiga prie ES institucijų ir kitų ES įstaigų duomenų 17 .Tai viena pažangiausių pasaulyje pakartotinio naudojimo sistemų, kurios numatytoji taisyklė – pakartotinis Komisijos duomenų naudojimas turi būti leidžiamas nekomerciniais ir komerciniais tikslais be atskiro prašymo, neimant mokesčio iš pakartotinai naudoti ketinančio subjekto, nekeliant pakartotinio naudojimo sąlygų ir nediskriminuojant pakartotinio naudojimo subjektų, išskyrus labai nedaugelį tinkamai pagrįstų atvejų.
Persvarstyti Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvą 18 yra vienas svarbiausių šio duomenų rinkinio tikslų. Siūlomi pakeitimai duos akivaizdžios naudos: bus galima naudoti daugiau duomenų ir jie bus tinkamesni naudoti pakartotinai. Peržiūros tikslai:
·sumažinti kliūtis patekti į rinką, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, mažinant mokesčius už viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį naudojimą;
·padidinti duomenų prieinamumą į direktyvos taikymo sritį įtraukiant naujus viešųjų ir viešosiomis lėšomis finansuojamų duomenų tipus: i) duomenis, kuriuos turi valstybinės įmonės komunalinių paslaugų ir transporto sektoriuose, ir ii) mokslinių tyrimų duomenis;
·sumažinti riziką dėl pernelyg didelio pradininkų pranašumo, kuris naudingas didelėms įmonėms, taigi apriboja potencialių duomenis pakartotinai naudojančių subjektų skaičių 19 , reikalaujant skaidriau organizuoti derybų dėl viešojo ir privačiojo sektorių susitarimų procesą;
·plėsti verslo galimybes skatinant skelbti dinaminius duomenis ir diegti programų sąsajas (API).
Ypač svarbu suteikti prieigą prie dinaminių duomenų per API, nes taip palaikoma atvirųjų duomenų ekosistema, automatizuojant atsisiuntimo procesą sutaupoma laiko ir pinigų ir tampa kur kas lengviau pakartotinai naudoti duomenis įvairiems naujiems produktams ir paslaugoms. Dalijimasis duomenimis teisingai ir saugiai naudojantis API įvairiems duomenų vertės grandinės subjektams gali atnešti didelę pridėtinę vertę. Jis taip pat gali padėti kurti vertingas ekosistemas, pagrįstas duomenų turtu, kurio potencialo duomenų turėtojai dažnai neišnaudoja.
Šiuo metu viešojo sektoriaus institucijos API naudojasi nepakankamai, ir daug dokumentų vis dar pateikiami PDF formatu. Todėl kuriant pridėtinės vertės paslaugas viešojo sektoriaus dinaminiai duomenys naudojami nepakankamai. Siūlomais Direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo pakeitimais siekiama paskatinti viešojo sektoriaus institucijas visoje Europoje sparčiau diegti internetines funkcijas, plačiau skelbti dinaminius duomenis ir naudoti API.
Dokumentų rinkinyje taip pat skelbiami Duomenų bazių direktyvos 20 vertinimo rezultatai. Buvo įvertinta 21 , kaip apskritai veikia dvi direktyvos dalys – autorių teisių nuostatos ir duomenų bazių apsauga taikant sui generis teisę. Pastaroji vertinta atidžiau, be kita ko, analizuota sąsaja tarp direktyvoje nustatytos sui generis teisės ir duomenų ekonomikos.
Viena iš pagrindinių vertinimo išvadų – sui generis teisė ne visada tinka didžiųjų duomenų naudojimo atvejais ir vienintelio šaltinio duomenų bazėms 22 , todėl ji neužkerta kelio probleminiams atvejams, kuriais tam tikri teisių turėtojai galėtų reikalauti netiesioginių nuosavybės teisių į skaitmeninius duomenis. Vis dėlto iš vertinimo matyti, kad ši prielaida turėtų būti atidžiai stebima ateityje, nes kartais dėl teismo bylų mokslo ir suinteresuotųjų subjektų aplinkoje kildavo klausimų, ar sui generis teisė galėtų būti realiai taikoma plačiau nei paprastai manoma, pavyzdžiui, automatiškai sukurtiems duomenims. Vertinant Duomenų bazių direktyvą taip pat nagrinėta galima sui generis teisės ir Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvos sąveika. Šis klausimas svarstytas ir vertinant Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvą 23 . Atsižvelgiant į tai, kad tokia sąveika gali pasitaikyti praktikoje, siūlant peržiūrėti Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvą siekiama išaiškinti, kaip tarpusavyje dera abiejų teisės aktų nuostatos.
Siūlomos peržiūros dokumente taip pat pateikiama paaiškinimų dėl Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvos ir direktyvos, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) 24 ryšio, siekiant užtikrinti visapusišką šių dviejų teisės aktų derėjimą.
Be to, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą Komisija toliau rems visapusę atvirųjų duomenų infrastruktūros plėtrą po Europos atvirųjų duomenų portalo 25 įdiegimo. Ši aplinka galėtų sudaryti sąlygas naudotis sąveikiais duomenimis ir priemonėmis, taip pat gauti žinių ir paramos, kad Europos viešoji administracija ir įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, kuo daugiau pakartotinai naudotų atviruosius duomenis ir kad būtų plėtojamos turinio kūrimo galimybės Europos dirbtinio intelekto plėtrai. Komisija pasiūlė 26 , kad viešojo sektoriaus dalijimąsi duomenimis nuo 2019 m. taip pat remtų Dalijimosi duomenimis paramos centras Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos lėšomis.
Siekdama sukurti išbaigtą bendrą Europos duomenų erdvę, Komisija taip pat svarsto, ar toliau finansuoti veiksmus, kurie padėtų gerinti pakartotinai naudoti skirtų viešojo sektoriaus duomenų prieinamumą po 2020 m.
Galiausiai, į viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo principus taip pat atsižvelgiama skiriant paramą iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų 27 ir tenkinant vietos poreikius, todėl didėja efektyvumas (taikant e. valdžios sprendimus) ir modernizuojamos viešojo sektoriaus informacijos ir administracinės sistemos.
b) Prieiga prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimas
Nustatyta 28 , kad atvirasis mokslas yra nepaprastai svarbus veiksnys siekiant mokslo pažangos ir naudos visuomenei, ypač kai kalbama apie prieigą prie viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų ir jų pakartotinį naudojimą. Tai pabrėžta Tarybos išvadose dėl perėjimo prie atvirojo mokslo sistemos 29 , kuriose Taryba paragino Komisiją, bendradarbiaujant su Atvirojo mokslo politikos platforma ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, toliau plėtoti Europos atvirojo mokslo darbotvarkę. Atvirasis mokslas reiškia raginimą užtikrinti, kad mokslinių tyrimų procesai, kad ir kokio tipo tyrėjai, įskaitant piliečius mokslininkus, juos vykdytų, būtų atviri visais etapais – nuo projektų rengimo, metodikos ir darbo eigos iki rezultatų sklaidos. Tuo siekiama, kad naujiems moksliniams tyrimams būtų galima lengviau naudoti ankstesniuosius. Taip gerėja kokybė, išvengiama dubliavimo ir supaprastėja pakartotinis naudojimas, o tai galiausiai stiprina mokslo poveikį visuomenei. Komisija įsitikinusi, kad atėjo metas prieigą prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimą susieti su atviruoju mokslu, remiantis nuo 2012 m. Komisijos vykdoma atvirosios prieigos politika.
Programos „Horizontas 2020“ taisyklėse Komisija rodo atviros prieigos politikos pavyzdį. Ji taip pat remia atvirąjį mokslą palaikančias priemones ir paslaugas – finansuoja Europos atvirojo mokslo debesijai skirtą visos Europos portalą 30 .
2012 m. Komisija priėmė politikos dokumentų rinkinį, kuriame buvo kelios priemonės, skirtos prieigai prie Sąjungoje sukurtos mokslinės informacijos pagerinti. Šiame dokumentų rinkinyje Komisijos rekomendacija 2012/417/ES dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo 31 grindžiama prielaida, kad mokslinė informacija, įgyta gavus viešąjį finansavimą, turėtų būti prieinama ir leidžiama pakartotinai naudoti taikant kuo mažiau apribojimų.
Rekomendacijos vertinime taip patvirtinta, kad tai vertinga, paveiki ir aktualumo politikai nepraradusi priemonė. Vis dėlto, siekiant ją pritaikyti ateities reikmėms ir atsižvelgti į naujausius mokslinių tyrimų praktikos pokyčius ir į pastarojo meto ES politikos permainas, rekomendaciją reikia peržiūrėti. Kaip skelbta Europos debesijos iniciatyvoje 32 , į šį duomenų dokumentų rinkinį įtraukiama Europos atvirojo mokslo debesijos projekte ir Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros dokumente 33 numatyta peržiūrėta rekomendacija dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo 34 .
Peržiūrėta rekomendacija pateikiama kartu su peržiūrėta Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyva 35 , kurioje siūloma išplėsti direktyvos taikymo sritį (į ją įtraukti mokslinių tyrimų duomenis) ir užtikrinti ES atviros prieigos ir atvirųjų duomenų politikos tarpusavio derėjimą ir papildomumą. Taip atveriamas viešojo sektoriaus informacijos ir sykiu viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenų potencialas. Kaip siūloma Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvos peržiūros dokumente, valstybės narės privalėtų parengti politikos priemones, kuriomis sprendžiamas atviros prieigos prie viešųjų ir viešosiose institucijose saugomų mokslinių tyrimų duomenų uždavinys, o peržiūrėtoje rekomendacijoje dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo būtų gairės, kaip įgyvendinti atvirą prieigą prie viešųjų ir viešosiose institucijose saugomų mokslinių tyrimų duomenų.
4) Privačiojo sektoriaus duomenys – svarbus inovacijų ir konkurencingumo Europoje veiksnys
Prieiga prie privačiojo sektoriaus duomenų ir pakartotinis jų naudojimas yra labai svarbus Europos bendros duomenų erdvės elementas. Remiantis bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros dokumentu ir pasinaudojant konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais, galima apibrėžti keletą dalijimosi privačiojo sektoriaus duomenimis principų 36 .
a) dalijimasis duomenimis įmonių tarpusavio santykiuose
Komunikate „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ iškelta keletas klausimų dėl vis didėjančio duomenų kiekio. Juos dažnai automatizuotai kuria mašinos arba procesai, pagrįsti besiformuojančiomis technologijomis, pavyzdžiui, daiktų interneto. Siekiant iš šių ir kitų tipų privačiojo sektoriaus duomenų išgauti didžiausią vertę, rinkos dalyviams gali reikėti galimybės prieiti prie tokių duomenų ir juos naudoti, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu ir įvairiausiomis aplinkybėmis. Kaip nurodyta tame komunikate, ne asmens duomenys, kuriuos automatiškai generuoja daiktų interneto objektai, kelia ypatingų klausimų, nes paprastai daugiausia galimybių suteikti prieigą prie sugeneruotų duomenų ir spręsti dėl jų naudojimo turi tokių objektų gamintojai. Priklausomai nuo jų rinkos pobūdžio, jie gali suteikti prieigos ir naudojimo teisę objekto naudotojui arba jos nesuteikti, atimdami galimybę naudotis duomenimis, kurių generavimą jis paskatina.
Dialogas su suinteresuotosiomis šalimis ir atsakymai į internetinę apklausą 37 parodė, kad suinteresuotieji subjektai iš esmės sutaria, kad įmonėms būtų naudinga tarpusavyje daugiau dalytis duomenimis. Jie taip pat mano, kad šiuo duomenų ekonomikos raidos etapu galiojanti reguliavimo sistema atitinka paskirtį ir kad priimti horizontaliuosius teisės aktus dėl dalijimosi duomenimis įmonių tarpusavio santykiuose dar per anksti. Pirmiausia reikėtų užtikrinti geriausias sąlygas natūraliai duomenų rinkų plėtrai, suteikiant pirmenybę laisvei sudaryti sutartis. Apskritai, verslo subjektams turėtų būti leidžiama laisvai nuspręsti, kam ir kokiomis sąlygomis jie gali suteikti prieigą prie jų ne asmens duomenų. Suinteresuotieji subjektai taip pat iš esmės nepritaria naujo tipo su duomenų nuosavybe susijusiai teisei – nemažai jų nurodė, kad įmonėms dalijantis tarpusavyje svarbu ne tiek nuosavybė, kiek prieigos suteikimo būdas.
Kita vertus, suinteresuotieji subjektai labai remia nereguliuojamojo pobūdžio priemones, pavyzdžiui, i) skatinimą naudoti API siekiant paprastesnės ir labiau automatizuotos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo; ii) rekomenduotinų standartinių sutarčių sąlygų parengimą ir iii) ES lygmens gaires.
Atsižvelgdama į visus šiuo metu turimus faktus ir remdamasi komunikate „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ 38 aptartais principais, Komisija mano, jog svarbu pripažinti tai, kad duomenys gali būti pakartotinai naudojami nesumenkinant duomenų kokybės, o daugeliu atvejų – neprarandant konkurencinio pranašumo, nes tie patys duomenys gali padėti sukurti ar iš esmės pagerinti visiškai skirtingus produktus ar paslaugas. Tai visų pirma pasakytina apie galimybę naudotis atitinkamais duomenimis dirbtinio intelekto taikomųjų programų mokymo tikslais, o tai ypač aktualu Europos pramonei. Daugiau įmonių galėtų būti paskatintos įsitraukti į duomenų srities partnerystę su kitomis įmonėmis, t. y. susitarti su kitomis įmonėmis siekiant maksimaliai pasinaudoti kuo didesnio skaičiaus komercinių subjektų duomenimis.
Komisija taip pat mano, kad, siekiant užtikrinti sąžiningumą ir konkurencingumą daiktų interneto objektų ir produktų bei paslaugų, kurios priklauso nuo tokių objektų automatiškai sugeneruotų ne asmens duomenų, rinkose, sutartiniuose susitarimuose turėtų galioti tokie pagrindiniai principai:
a) skaidrumas. Atitinkamuose sutartiniuose susitarimuose turėtų būti skaidriai ir suprantamai nurodyti i) asmenys arba subjektai, turėsiantys prieigą prie duomenų, kuriuos generuoja produktas ar paslauga, ir jiems prieinamų duomenų tipas ir jų detalumo lygis; ii) tokių duomenų naudojimo tikslai.
b) bendras vertės kūrimas. Atitinkamuose sutartiniuose susitarimuose turėtų būti pripažįstama, kad tais atvejais, kai tokie duomenys generuojami kaip produkto ar paslaugos naudojimo šalutinis produktas, prie duomenų kūrimo yra prisidėjusios kelios šalys.
c) pagarba kiekvienos šalies komerciniams interesams. Atitinkamuose sutartiniuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama į duomenų valdytojų ir duomenų naudotojų poreikį apsaugoti ir komercinius interesus, ir paslaptis.
d) neiškreiptos konkurencijos užtikrinimas. Atitinkamuose sutartiniuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama į poreikį, keičiantis slaptais komerciniais duomenimis, užtikrinti neiškreiptą konkurenciją.
e) kuo mažesnis duomenų monopolizavimas. Įmonės, kurios siūlo produktą ar paslaugą, kuri, kaip šalutinį produktą, generuoja duomenis, turėtų leisti duomenis perkelti ir, kiek įmanoma, sudaryti tam sąlygas 39 . Jos taip pat turėtų svarstyti, jei įmanoma ir atsižvelgdamos į rinkos, kurioje veikia, ypatybes, ar nepasiūlius to paties produkto ar paslaugos be jokio su tais produktais ar paslaugomis susijusio duomenų perdavimo arba numatant tik ribotą tokių duomenų perdavimą.
Kadangi diskusijos dėl įmonių tarpusavio dalijimosi duomenimis tebevyksta ir ilgainiui įgyjama daugiau patirties, šiuo komunikatu pradedamas naujas konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais etapas. Remiantis surinkta informacija, šie principai gali būti tobulinami toliau. Komisija toliau vertins, ar siekiant, kad rinkos toliau veiktų sąžiningai ir liktų atviros, pakanka tokių iš dalies pakeistų principų ir galimų elgesio kodeksų, ir išnagrinės padėtį, o prireikus – imsis atitinkamų veiksmų. Juos gali tekti papildyti konkretiems sektoriams taikomomis priemonėmis, nes atskirų rinkų struktūra skiriasi.
Kaip numatyta Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvoje 40 , Komisija jau ėmėsi veiksmų padėti pramonei, be kita ko, skyrė finansinę paramą pramonės duomenų platformoms ir inovacijų centrams pagal programą „Horizontas 2020“. Šias pastangas tęsia programos „Horizontas 2020“ 2018–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonės 41 , ypač vadinamosios pramonės ir asmens duomenų platformos, kurios skatina plėtoti patikimas ir saugias platformas ir privatumą saugančius analizės metodus, kurie leidžia saugiai dalytis būtent nuosavybės teise valdomais pramonės duomenimis ir asmens duomenimis, o kartu paprasčiau laikytis atitinkamų teisės aktų (pavyzdžiui, duomenų apsaugos teisės aktų).
Dalijimosi duomenimis paramos centras Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos lėšomis įdiegs priemonių kompleksą, padėsiantį lengviau dalytis ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privačiojo sektoriaus duomenimis. Jis teiks praktinę žinias ir paramą, susijusią su dalijimusi duomenimis: teiks geriausios praktikos pavyzdžius ir informaciją apie API, esamas pavyzdines sutartis ir kitus teisinius bei techninius aspektus. Jis taip pat padės toliau plėtoti gaires, pateiktas prie šio komunikato pridėtame tarnybų darbiniame dokumente 42 , kontrolinius sąrašus ir, jei tikslinga, galėtų parengti pavyzdines sutarčių nuostatas. Dirbant bus atsižvelgiama į 2016–2020 m. laikotarpio Sąveikumo programos (ISA2) rezultatus.
Komisija taip pat išnagrinės galimybę toliau skatinti API taikymą, pavyzdžiui, e. valdžios tikslais ir su vienkartinio duomenų pateikimo principu susijusiems veiksmams. Šiandien daug bendrovių turi didelį nepanaudotų duomenų lobyną, tačiau neturi išteklių ar pajėgumų duomenims analizuoti arba su jų duomenimis susijusioms komerciškai patrauklioms paslaugoms kurti. Todėl, tinkamai naudojant API, gali susiklostyti palankios sąlygos startuoliškai atmosferai: nenaudotas turtas gali tapti naudingas, o jį turinčios įmonės – kurti naujas paslaugas ir produktus. Taip įvyko finansų sektoriuje, kuriame prieiga prie tam tikrų bankinių duomenų naudojant gerai suprojektuotas API leido sukurti ištisą naują finansinių paslaugų ekosistemą, pavyzdžiui, prie individualių poreikių pritaikytus kasdienio apsipirkimo patarimus, kurių visa kontrolė ir vadyba priklauso finansų įstaigoms, kurios, neturėdamos tokių sąlygų, nebūtų pasiūliusios tokių paslaugų. API kūrimas ir naudojimas turi būti grindžiamas keletu principų: stabilumo, techninės priežiūros visą gyvavimo ciklą, naudojimo vienodumo ir standartų, patogumo ir saugumo.
Galiausiai, Komisija toliau stengsis sudaryti palankesnes sąlygas testams ir demonstravimui tam tikrose srityse, pavyzdžiui, dideliu mastu diegiant susietąjį ir automatizuotą judumą skaitmeniniuose tarpvalstybiniuose koridoriuose. Su šiais koridoriais susijusios veiklos pagrindas – ketinimų protokolas, kurį pasirašė 29 valstybės narės ir EEE šalys, pramonės atstovus ir valstybes nares vienijančio Frankfurto apskritojo stalo darbas ir 2018 m. skaitmeninės dienos renginyje ES ir EEE valstybių narių ir susijusių pramonės suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimas prie jos prisidėti. Kaupiant su šiais koridoriais susijusią patirtį bus, be kita ko, išbandytos techninės ir teisinės priemonės, leidžiančios gauti ir pakartotinai naudoti automobilių ir kitus atitinkamus susietojo ir automatizuoto judumo ekosistemos duomenis. Patirtis gali padėti rengti tolesnes šiam bendrosios skaitmeninės rinkos klausimui spręsti skirtas ES gaires.
b) prieiga prie privačiojo sektoriaus duomenų viešojo intereso reikmėms – verslo dalijimasis duomenimis su valdžios sektoriumi
Komisija taip pat nagrinėja įmonių ir viešojo sektoriaus dalijimosi duomenimis klausimą. Viešojo sektoriaus institucijos pradėjo daug bandomųjų projektų, kuriuos įgyvendindamos tiria duomenų analizės potencialą ir vertina, kiek ja galima vadovautis priimant politikos sprendimus ar gerinant viešąsias paslaugas.
Šiame kontekste labai svarbūs duomenys, kuriuos saugo tokios įmonės kaip telekomunikacijų operatoriai, interneto platformos, automobilių gamintojai, mažmenininkai arba socialiniai tinklai. Naudojant tuos duomenis galima, pavyzdžiui, kryptingiau reaguoti kilus epidemijoms, geriau planuoti miestus, gerinti kelių eismo saugumą ir geriau valdyti eismą, saugoti aplinką, stebėti rinką ir saugoti vartotojus.
Rengiant oficialią statistiką, tokių duomenų analizė gali būti ekonomiškai racionalesnė ir greičiau duoti rezultatų tokiais aspektais kaip gyventojų judėjimas, kainos, infliacija, interneto ekonomika, energetika ir eismas. Ji taip pat gali sumažinti įmonių ir piliečių naštą, nes nebereiktų apklausų anketų. 2017 m. komunikate „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ 43 šios galimybės aptartos, o bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros dokumente Komisija įsipareigojo toliau nagrinėti šį klausimą.
Peržiūrint Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo direktyvą 44 atliktų konsultacijų rezultatai rodė, kad idėja gerinti prieigą prie privačiojo sektoriaus duomenų valdžios institucijoms ir apskritai mokslo tikslais sulaukė pritarimo. Tačiau duomenų turėtojai nurodė, kad reikia spręsti keletą klausimų, įskaitant dėl kompensacijų, kurios leistų atgauti investicijas, sudėtas siekiant surinkti ar pritaikyti duomenis.
Bet kokie veiksmai šioje srityje turi visiškai atitikti asmens duomenų apsaugos teisės aktus.
Atsižvelgdama į sukauptą patirtį ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatus, Komisija mano, kad toliau nurodyti pagrindiniai principai galėtų padėti teikti privačiojo sektoriaus duomenis viešojo sektoriaus institucijoms pakartotinai naudoti lengvatinėmis sąlygomis.
a) proporcingumas naudojant privačiojo sektoriaus duomenis. Prašant suteikti privačiojo sektoriaus duomenų pakartotinai naudoti lengvatinėmis sąlygomis reikėtų nurodyti pagrindą – aiškų ir įrodomą viešąjį interesą. Prašymas dėl privačiojo sektoriaus duomenų turėtų būti adekvatus, susijęs su siekiamu viešojo intereso tikslu ir proporcingas detalumo, aktualumo ir duomenų apsaugos aspektais. Išlaidos ir pastangos, kurių reikia norint suteikti ir pakartotinai naudoti privačiojo sektoriaus duomenis, turėtų būti pagrįstos, palyginti su numatoma nauda visuomenei.
b) tikslo apribojimas. Privačiojo sektoriaus duomenys turėtų būti aiškiai skirti naudoti tik vienam ar keliems sutarčių, kuriomis nustatomas verslo bendradarbiavimas su valdžios sektoriumi, nuostatose kuo aiškiau sukonkretintiems tikslams. Sutartimis galima apriboti šių duomenų naudojimo trukmę. Privačiojo sektoriaus įmonės turėtų gauti konkrečias garantijas, kad gauti duomenys nebus naudojami nesusijusioms administracinėms ar teisminėms procedūroms; šiam reikalui kaip pavyzdžiu galima pasinaudoti griežtomis teisinėmis ir etikos nuostatomis dėl statistinių duomenų konfidencialumo Europos statistikos sistemoje.
c) nekenkimo principas. Verslo bendradarbiavimas su viešuoju sektoriumi duomenų srityje turi vykti užtikrinant teisėtų interesų, visų pirma komercinių paslapčių ir kitos neskelbtinos komercinės informacijos, apsaugą. Verslo bendradarbiavimas su viešuoju sektoriumi duomenų srityje turėtų leisti įmonėms santykiuose su kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir toliau uždirbti naudojantis iš atitinkamų duomenų gauta informacija.
d) duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos. Reikėtų siekti, kad verslo bendradarbiavimo su viešuoju sektoriumi susitarimai būtų abipusiai naudingi, suteikiant viešojo sektoriaus įstaigai lengvatines sąlygas, palyginti su kitais klientais, ir taip pripažįstant viešojo intereso tikslą.
Į tai visų pirma reikėtų atsižvelgti tariantis dėl kompensacijos dydžio – jis galėtų būti susietas su siekiamu viešojo intereso tikslu.
Verslo bendradarbiavimo su viešuoju sektoriumi duomenų srityje susitarimuose tas pačias funkcijas atliekančios tokios pačios valdžios institucijos neturėtų būti diskriminuojamos.
Verslo bendradarbiavimo su viešuoju sektoriumi duomenų srityje susitarimai turėtų sumažinti kitų tipų duomenų rinkimo, pavyzdžiui, apklausiamųjų tyrimų, poreikį. Tai turėtų sumažinti bendrą piliečiams ir įmonėms tenkančią naštą.
e) privačiojo sektoriaus duomenims taikomų apribojimų švelninimas. Siekiant atsižvelgti į galimą privačiojo sektoriaus duomenų ribotumą, pavyzdžiui, dėl galimai neišvengiamo subjektyvumo, duomenis teikiančios bendrovės turėtų suteikti pagrįstą ir proporcingą pagalbą, kad būtų lengviau įvertinti, ar duomenų kokybė atitinka keliamus tikslus, pavyzdžiui, suteikdamos galimybę atlikti auditą ar kitaip tikrinti duomenis, jei tai tinka. Įmonių neturėtų būti reikalaujama pagerinti atitinkamų duomenų kokybę. Viešojo sektoriaus įstaigos, savo ruožtu, turėtų užtikrinti, kad iš skirtingų šaltinių gaunami duomenys būtų tvarkomi išvengiant galimo atrankos subjektyvumo.
f) skaidrumas ir visuomenės dalyvavimas. Verslui bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi reikalingas susitarimo šalių ir jų tikslų skaidrumas. Viešųjų organizacijų įžvalgos ir verslo bendradarbiavimo su viešuoju sektoriumi gerieji pavyzdžiai turėtų būti skelbiami viešai tiek, kiek tai nekelia grėsmės pažeisti duomenų konfidencialumą.
Siekdama toliau svarstyti šį klausimą, Komisija surengs aukšto lygio apskritojo stalo diskusiją dėl prieigos prie privačiojo sektoriaus duomenų viešojo intereso reikmėms. Deramas dėmesys bus skiriamas kai kurių sričių diskusijų brandai, pavyzdžiui, tokių duomenų pakartotinio naudojimo oficialios statistikos reikmėms klausimu. Minėtieji principai bus siūlomi kaip pagrindas tolesnėms diskusijoms su suinteresuotaisiais subjektais. Komisija toliau vertins, ar šių priemonių pakanka, kad įmonėms taptų paprasčiau dalytis duomenimis su valdžios institucijomis, ir išnagrinės padėtį, o prireikus – imsis atitinkamų veiksmų, įskaitant galimas priemones konkrečiuose sektoriuose.
5) Išvada
Šiame komunikate Komisija nurodė priemones, kurios sudarys palankesnes sąlygas įmonėms ir viešajam sektoriui gauti prieigą prie duomenų, gaunamų iš skirtingų šaltinių, sektorių ir sričių Europos Sąjungoje, ir jais pakartotinai naudotis. Kartu su jau įgyvendinamomis iniciatyvomis (tokiomis kaip nauja asmens duomenų apsaugos reguliavimo sistema, kuri įsigalioja 2018 m. gegužės mėn., pasiūlymas dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo ir iniciatyvos didinti junglumą ir skatinti itin našų skaičiavimą) šiomis priemonėmis bus sukurta iš tiesų europinė bendra duomenų erdvė, stiprinama ES masto politikos priemonėmis, tiksliniais moksliniais tyrimais ir inovacijų finansavimu. Tai būtina siekiant užtikrinti ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
Komisija ragina teisėkūros institucijas siekti greitai priimti pasiūlyto duomenų dokumentų rinkinio teisėkūros procedūra priimamą aktą 45 , siekiant užtikrinti, kad ES galėtų visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia duomenimis grindžiama ekonomika. Ji taip pat ragina valstybes nares ir visus kitus suinteresuotuosius subjektus prisidėti prie paskelbtų priemonių ir iniciatyvų.
Nuo 1,99 % ES BVP 2016 m. iki 4 % 2020 m., IDC 2017, „European Data Market“ tyrimo galutinė ataskaita.
OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
COM(2017) 495 final.
COM(2017) 9 final.
COM(2017) 228 final.
COM(2018) 234.
C(2018) 2375.
SWD(2018) 125.
Organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra su duomenimis susijusių produktų, paslaugų ir technologijų kūrimas.
OECD, Data-driven innovation. Big Data for Growth and Well-being, 2015.
Tarnybų darbiniai dokumentai dėl Mašinų direktyvos vertinimo ir Atsakomybės už gaminius direktyvos vertinimo ir tarnybų darbinis dokumentas dėl atsakomybės už naujas skaitmenines technologijas.
SWD(2018) 127.
Komisijos sprendimas 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo .
COM(2018) 234.
Pagrindinė tokių susitarimų problema – juos sudarius galiausiai duomenis praktiškai pakartotinai naudoja vienas ar labai nedaug subjektų ir menką duomenų pakartotinį naudojimą lemia ne rinkos specifika, o tai, kaip buvo sudarytas viešojo ir privačiojo sektorių susitarimas. Skaidrinant procesą tikimasi apriboti pernelyg didelį pradininkų pranašumą, nes a) kiekvienai įmonei bus leidžiama sužinoti, kokie duomenys prieinami, ir b) padidės tikimybė, kad atitinkamus duomenis iš tikrųjų pakartotinai naudos daugiau subjektų.
SWD(2018) 146.
Vienintelio šaltinio duomenų bazė reiškia, kad nėra jokių kitų duomenų šaltinių, išskyrus vienintelę duomenų bazę.
SWD(2018) 145.
2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB .
COM(2018) 22 final.
http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9526-2016-INIT/lt/pdf.
SWD(2018) 83 final.
COM(2012) 4890 final.
COM(2016) 178 final.
COM(2017) 228 final.
C(2018) 2375.
COM(2018) 234.
SWD(2018) 125, „Dalijimosi privačiojo sektoriaus duomenimis Europos duomenų ekonomikoje gairės“, kurį sudaro dvi dalys: viena taikoma dalijimuisi duomenimis įmonių tarpusavio santykiuose, o kita taikoma, kai įmonės perduoda savo duomenimis valdžios sektoriui.
COM(2017) 9 final, p. 11.
Pavyzdžiui, pramonės procesuose robotų generuojami duomenys, kurie svarbūs teikiant paslaugas po pardavimo, pavyzdžiui, remonto ir priežiūros, arba paslaugų teikėjų vertinimo duomenys.
COM(2016) 180 final.
SWD(2018) 125.
Taip pat žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SWD(2017) 2 final.
COM(2018) 234.
COM(2018) 234.