KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Reglamento (ES) Nr. 913/2010 taikymo pagal jo 23 straipsnį

2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo 1 (toliau – reglamentas) įsigaliojo 2010 m. lapkričio mėn.

Jis turi būti vertinamas atsižvelgiant į platesnį kontekstą – ilgalaikę Europos Sąjungos politiką siekiant užtikrinti tvaresnį transportą, visų pirma mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mažinant sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Krovinių vežimas geležinkeliais iš tiesų turės svarbią funkciją ateities transporto modelyje. Naują postūmį suteikė 2016 m. Roterdamo ministrų deklaracija 2 ir sektoriaus Roterdamo pareiškimas 3 .

Reglamentu nustatomos tarptautinių geležinkelio koridorių (krovinių vežimo geležinkeliais koridoriai, arba KVGK) sukūrimo ir organizavimo taisyklės, siekiant kurti konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą. Reglamentu skatinamas krovinių vežimu geležinkeliais suinteresuotų pagrindinių subjektų (pirmiausia už geležinkelių transportą atsakingų valstybių narių institucijų ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų, taip pat geležinkelio įmonių ir terminalų operatorių) bendradarbiavimas. Juo ypač skatinamas pajėgumo pasiūlos, eismo valdymo, infrastruktūros darbų ir investavimo planų koordinavimas.

Devyni pradiniai reglamente apibrėžti KVGK jau sukurti (6 KVGK sukurti 2013 m. lapkričio mėn., o paskutiniai trys 2015 m. lapkričio mėn.) ir visapusiškai eksploatuojami. Vienas papildomas KVGK yra kuriamas, o dar vieną pasiūlė atitinkama valstybė narė ir Serbija.

Pagal reglamento 23 straipsnį Komisija periodiškai išnagrinėja, kaip taikomas reglamentas. Komisija pirmą kartą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai turėjo pateikti ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 10 d., o vėliau – kas trejus metus. Šis dokumentas – pirma Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji teikiama šiek tiek vėluojant, nes Komisija norėjo visapusiškai atsižvelgti į tik 2015 m. pabaigoje sukurtų KVGK atsiųstas nuomones ir buvo nuspręsta 2016 m. inicijuoti plačias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl KVGK (pakviesta teikti pozicijos dokumentus ir surengtos atviros viešos konsultacijos). Dalyvavusiųjų šiose konsultacijose skaičius labai džiugina ir rodo didelį susidomėjimą; gauta svarbių nuomonių apie reglamento taikymą, kai kurios iš jų perteiktos šiame dokumente.

Šioje ataskaitoje pateiktos pagrindinės išvados apie ligšiolinį reglamento taikymą. Joje siekta aiškiai parodyti svarbiausias teigiamas reglamento pasekmes ir pagrindinius iššūkius bei klausimus. Išsamesnė KVGK įgyvendinimo analizė pateikta kartu su ataskaita pateikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Abu dokumentai pagrįsti nuomonėmis, pateiktomis tiesiogiai Komisijos tarnyboms per KVGK posėdžius, taip pat išdėstytomis įvairiuose KVGK dokumentuose ir ataskaitose ir dukart per metus rengiamose Bendros Europos geležinkelių erdvės komiteto darbo grupės KVGK klausimais posėdžių diskusijose.

Apskritai KVGK įgyvendinimas padėjo padidinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kurio krovinių vežimo geležinkeliais sektoriui stigo iki reglamento įsigaliojimo, ypač funkcinio infrastruktūros valdymo srityje. Priėmus reglamentą atsivėrė didelės galimybės pašalinti tarpvalstybinio koordinavimo trūkumus. Priėmus reglamentą, pastebėta ir netiesiogiai iš bendradarbiavimo mechanizmų atsiradusių pasekmių, pavyzdžiui, lengviau užmegzti darbinius kontaktus tarptautiniu lygmeniu, net ir su krovinių vežimu geležinkeliais nesusijusiais klausimais, ar atsirado paskatų tobulinti koordinavimo procesus ir IT priemones, pavyzdžiui, pasitelkiant „RailNetEurope“ 4 . Tai didelė sėkmė.

Tačiau kai kuriose srityse rezultatai nepatenkinami arba kuklūs, pavyzdžiui, kiek tai susiję su skirtaisiais KVGK pajėgumais, darbų koordinavimu ar eismo valdymo koordinavimu. Tai pagrindinės sritys, kuriose reikia gerinti krovinių vežimo geležinkeliu tarpvalstybinių paslaugų kokybę ir patikimumą, nes be to krovinių vežimas geležinkeliais netaps konkurencingesnis ir galiausiai neįvyks perėjimas prie kitų transporto rūšių.

Praktiškai traukiniai važiuoja ne tik į koridorių ir iš jo, bet ir iš vieno koridoriaus į kitą. Todėl įvairiais lygmenimis (valstybių narių, infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių) pradėtas esama teisine sistema pagrįstas bendradarbiavimas koridorių sąsajos klausimais. Tai rodo tendenciją stiprinti tinklo naudojimu pagrįstą požiūrį siekiant konkurencingo krovinių vežimo.

KVGK siūlomos paslaugos ir pajėgumų produktai atitinka reglamento dvasią, tačiau gautos nuomonės ir ribotas rinkos dėmesys rodo, kad jie nepakankamai pritaikyti prie krovinių vežimo geležinkeliais klientų poreikių. Be to, taisyklės ir procesai, kurie iš esmės orientuoti į šalies poreikius, toliau kelia kliūčių veiksmingam ir sklandesniam tarptautiniam krovinių vežimo eismui.

Daugelis sektorių iniciatyvų liudija tinkamą kryptį ir šiuo metu išbandoma daug įdomių aktyviai pasiūlytų modelių, pavyzdžiui, bandomieji ad hoc eismo pajėgumo produktai ar aktyvesnis galutinių klientų įtraukimas kviečiant juos į posėdžius dėl strategijos. Prie to neabejotinai prisidėjo postūmis krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms, kurį davė Roterdamo ministrų deklaracija (ją rengiant glaudžiai bendradarbiauta su Komisija), ir 2016 m. per TEN-T dienų renginį Roterdame sektoriaus priimtas pareiškimas.

Tikrai reikia sukaupti daugiau patirties tokiose srityse kaip darbų koordinavimas ir pajėgumo valdymas pasienyje. Šių sričių procesai ir priemonės tebekuriami ar dar planuojami. KVGK iš tikro tebėra pradiniame patirtinio mokymosi ir mokymosi iš klaidų etape.

Taip pat svarbu atsižvelgti į regioninius skirtumus, susijusius su, pavyzdžiui, rinkos lūkesčiais ar prieinamu infrastruktūros pajėgumu. Todėl neįmanoma daryti apibendrinimų ir, siekiant įgyvendinti KVGK su plačiu užmoju, negalima taikyti vienintelio metodo. Be to, daugelis pasekmių neapčiuopiamos, todėl sunkiai pamatuojamos (pavyzdžiui, pirmiau mačius tik savo kiemą pradedama mąstyti ir Europos kategorijomis arba aktyviau mezgami ryšiai).

Apskritai susiję subjektai laikosi reglamento tik tiek, kiek oficialiai reikalaujama, ir nė kiek ne daugiau, nei aprėpia jo taikymo sritis. Įvairias reglamento nuostatas galima įgyvendinti skirtingai – su didesniu ar mažesniu užmoju, todėl bendrieji reglamento uždaviniai įgyvendinami nevienodai. Kita vertus, keli KVGK pratęsimo pavyzdžiai ir dviejų papildomų KVGK sukūrimas sukėlė didelį susidomėjimą ir bendrą paramą įgyvendinamiems KVGK.

Reglamente numatyta speciali valdymo struktūra, o dalyvaujantys subjektai gali neapsiriboti minimaliomis užduotimis ir kompetencijomis. Praktiškai KVGK yra integruota darbinė struktūra ir gali būti naudojama įvairioms, dažnai papildomo pobūdžio, reikmėms. Kaip rinkos priemonė, KVGK gali pasiūlyti kokybiškas konkurencingas paslaugas tiesioginiams ir galutiniams klientams. Kaip politikos ar bendradarbiavimo priemonė, KVGK turi pagerinti veiklos sąlygas koridoriuje, be kita ko, užtikrinti daugelio sričių nacionalinės praktikos koordinavimą ir suderinimą, taip pat padėti spręsti daugelį įvairių problemų, kurios kliudo vežti krovinius geležinkeliu, kaip antai tarpvalstybines ir sąveikos problemas. Kiek laikomasi vieno ar kito modelio, priklauso nuo KVGK.

KVGK yra pagrįsti tarpvyriausybiniu ir sektoriaus bendradarbiavimu. Ligšiolinė patirtis parodė, kad jų sėkmė pirmiausia priklauso nuo to, kokio masto, ypač aukštu lygmeniu, yra valstybių narių institucijų (vykdomųjų valdybų) ir infrastruktūros valdytojų (administracinių valdybų) užmojai. Be to, keliuose KVGK reglamentas laikytas mažiausiu reikalavimu, ir tik siekdami daugiau negu minimumo dalyvaujantys subjektai pasistūmėjo link reglamento tikslo – konkurencingesnio krovinių vežimo geležinkeliais.

Trumpai tariant, Komisijos vertinimu, šiuo metu yra pasiekta keletas svarbių su KVGK susijusių laimėjimų, pavyzdžiui, sukurta bendradarbiavimo mechanizmų, ir KVGK turi didelį potencialą. Tačiau visomis galimybėmis gali būti pasinaudota tik tada, jei įvairūs dalyvaujantys subjektai bus aukštu lygmeniu tvirtai pasiryžę prisidėti ir aiškiai sieks realių pokyčių, visų pirma keisdami mąstymą ir nacionalinėms reikmėms pritaikytus procesus.