EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 03 23
COM(2018) 152 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Europos mokyklų administracinės struktūros reforma
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 03 23
COM(2018) 152 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Europos mokyklų administracinės struktūros reforma
1Įvadas
Europos mokyklų misija yra suteikti daugiakalbį ir daugiakultūrį ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį mokymą (įskaitant Europos bakalaureato diplomą) Europos Sąjungos (toliau – Sąjungos) institucijų darbuotojų vaikams. Taip Europos mokyklos padeda didinti Europos Sąjungos viešosios tarnybos patrauklumą.
Europos mokyklos – tarpvyriausybinė organizacija, įsteigta ES valstybių narių ir Sąjungos, kurios yra Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą 1 , Susitariančiosios Šalys. Yra 13 Europos mokyklų šešiose ES valstybėse narėse 2 ; šalyse, kuriose jos yra įsteigtos, jos turi viešosios įstaigos statusą. Aukščiausią sprendimų priėmimo organą – Valdytojų tarybą – sudaro valstybių narių, Europos Komisijos (Sąjungos vardu), tėvų, darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai 3 . Kiekvienas Tarybos narys, įskaitant Komisiją, turi vieną atstovą ir vieną balsą. ES valstybės narės rotacijos tvarka, keisdamosi kas mokslo metus pirmininkauja Europos mokykloms, o bendrą sistemos valdymą užtikrina Valdytojų tarybai atstovaujantis Europos mokyklų Generalinis sekretorius.
Pagal minėtos konvencijos 25 straipsnį Europos Komisija Sąjungos vardu skiria finansinį įnašą į Europos mokyklų biudžetą. Šis įnašas padengia bendros Europos mokyklų patirtų išlaidų sumos ir bendros kitų pajamų sumos skirtumą. Šios didžiausios Europos mokyklų biudžeto pajamos (maždaug 60 proc. 2017 m.) naudojamos vietoje samdomų mokytojų ir administracijos personalo atlyginimams mokėti, komandiruotų mokytojų nacionaliniams atlyginimams papildyti ir pridėtinėms išlaidoms padengti 4 . Kitas svarbus pajamų šaltinis (2017 m. apie 18 proc.) – valstybės narės, kurios komandiruoja Europos mokyklų mokytojus ir kitus darbuotojus ir jiems moka nacionalinį darbo užmokestį. Likusias pajamas sudaro kitų įstaigų ir bendrovių, kurių darbuotojų vaikai lanko šias mokyklas (jie sudaro apie 14 proc. moksleivių ir priklauso II kategorijai), mokami įnašai ir III kategorijos 5 mokinių tėvų mokami mokesčiai už mokslą ir įnašai (apie 8 proc.).
Pastaraisiais metais Europos mokyklų sistema patiria didelių problemų, susijusių su finansų valdymu. Tiek Audito Rūmai, tiek Vidaus audito tarnyba savo metinėse ataskaitose, susijusiose su 2013–2015 ataskaitiniais metais, nustatė tam tikrų trūkumų. Audito Rūmai 2013 ir 2014 m. ataskaitose nurodė negalėję užtikrintai teigti, kad Europos mokyklų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nebuvo reikšmingo iškraipymo. Tačiau savo 2015 ir 2016 m. ataskaitose Audito Rūmai nenurodė, kad galutiniame konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje būta esminių klaidų.
Vidaus audito tarnyba nurodė kelis vidaus kontrolės trūkumus ir pabrėžė, kad esama rizikos, kad Europos mokyklų lėšos yra naudojamos netinkamai.
Europos mokyklų finansų valdymo trūkumai nedaro poveikio Komisijos (Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato, toliau – Žmogiškųjų išteklių GD) Europos mokykloms atliktų mokėjimų teisėtumui ir tvarkingumui, nes mokėjimai yra griežtai reglamentuojami. Tačiau Komisija, kaip didžiausią įnašą į Europos mokyklų biudžetą teikianti institucija, norėjo užtikrinti, kad būtų suteiktos reikiamos garantijos dėl patikimo finansų valdymo ir Europos mokyklų operacijų tvarkingumo ir teisėtumo.
Taigi, remdamasis audito ataskaitomis ir tuo, kad 2012 m. buvo nustatytas sukčiavimo atvejis vienos iš mokyklų sąskaitose, Žmogiškųjų išteklių GD savo keturiose paskutinėse metinėse ataskaitose (2013–2016 m.) padarė su reputacija susijusią išlygą dėl Europos mokyklų finansų valdymo. Be to, Komisija balsavo prieš keturis paskutinius biudžeto įvykdymo patvirtinimus, susijusius su Europos mokyklų biudžeto vykdymu 2012, 2013, 2014 ir 2015 m. (nors visi kiti Valdytojų tarybos nariai balsavo už).
Europos Parlamentas pranešime dėl 2015 m. bendrojo ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo 6 nurodė tam tikrus Europos mokyklų finansų valdymo trūkumus, kurie atitinka Audito Rūmų ir Vidaus audito tarnybos išvadas.
Todėl Europos Parlamentas paragino Komisiją iki galo atlikti savo funkcijas visose Europos mokyklų valdymo srityse ir paprašė pateikti Parlamentui ir Tarybai komunikatą apie tai, kaip geriausiai būtų galima pertvarkyti Europos mokyklų administracinę struktūrą 7 .
Todėl šiuo komunikatu siekiama pateikti Komisijos požiūrį į Europos mokyklų administracinę ir finansinę struktūrą ir šiose srityse vykdomas reformas.
2Pažanga, padaryta reformuojant Europos mokyklų sistemos administracinę struktūrą
Svarbu pripažinti, kad reformuojant administracinę Europos mokyklų sistemos struktūrą jau pasiekta svarbių laimėjimų.
Pagrindinis laimėjimas yra tai, kad Valdytojų taryba 2017 m. rugsėjo mėn. priėmė persvarstytą Europos mokyklų finansinį reglamentą 8 . Finansinio reglamento peržiūrą inicijavo Komisija, kuri 2014 m. pabaigoje gavo Valdytojų tarybos įgaliojimą pradėti diskusijas šia tema. Naujajame finansiniame reglamente numatytas naujas finansų valdymo modelis, kuris turi būti įtrauktas į Europos mokyklų sistemą. Jo esmė – laipsniškas leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno funkcijų centralizavimas. Komisija taip pat palankiai vertina tai, kad persvarstytas finansinis reglamentas yra dar labiau suderintas su Sąjungos Finansiniu reglamentu 9 , ypač su jo biudžeto principais, vidaus kontrolės sistemomis (įskaitant geresnį pranešimų teikimą ir apskaitą) ir viešųjų pirkimų taisyklėmis.
Be to, siekdamos sumažinti auditorių nustatytus trūkumus, Europos mokyklos ėmėsi priemonių skatinti patikimą finansų valdymą ir kovoti su sukčiavimu, pavyzdžiui, įdiegė kaupimo principu vykdomą apskaitą, teikia atskaitas apie kontrolės rezultatus ir pertvarkė vidaus kontrolės sistemą (įdiegtas rizikos vertinimas, sukurtas rizikos registras ir persvarstyti vidaus kontrolės standartai). Nuo 2014 m. vykdoma vidaus kontrolės koordinavimo funkcija, kurios tikslas – mokykloms ir Europos mokyklų centriniam biurui patarti, kaip veiksmingai įgyvendinti audito rekomendacijas ir kurti bei įgyvendinti vidaus kontrolės sistemą. Europos mokyklų centriniame biure buvo sukurta specializuota viešųjų pirkimų grupė. Peržiūrėtas ir patobulintas pareigų atskyrimo principas, priimtos taisyklės dėl darbuotojų, vykdančių nuo pažeidimo rizikos neatsiejamas funkcijas, (pvz., komandiruotų iždininkų) kaitos, o taisyklės dėl vietoje samdomų iždininkų tebėra svarstomos.
Europos mokyklos padarė didelę pažangą šalinant mokėjimų sistemai taikomos vidaus kontrolės struktūrinius trūkumus. Dabar visose Europos mokyklose tinkamai atskirti su mokėjimų vykdymu susiję įgaliojimai. Todėl Vidaus audito tarnyba nustatė, kad sukčiavimo rizika, susijusi su mokėjimo sistemos trūkumais buvo pakankamai sumažinta ir laiko atitinkamą rekomendaciją įvykdyta 10 . Tai patvirtinta 2016 m. Audito Rūmų ataskaitoje 11 .
Be to, pagal Europos mokyklų finansinį reglamentą OLAF suteikiama galimybė atlikti administracinius tyrimus Europos mokyklose, įskaitant inspekcijas, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų. Europos mokyklos rengia kovos su sukčiavimu strategiją, o OLAF pagal administracinius susitarimus organizuos mokymus apie sukčiavimo prevenciją.
Laipsniškai pradėti vykdyti Europos mokyklų ir generalinio sekretoriaus biuro metinių finansinių ataskaitų nepriklausomi išorės auditai. Jau atliktas penkių mokyklų auditas, o likusių bus atliktas per trejus metus.
Atsižvelgdama į šiuos įvairius elementus, Komisija mano, kad į savo 2017 m. veiklos ataskaitą ji nebeturi įtraukti su reputacija susijusios išlygos.
Kadangi Europos mokyklų centrinis biuras atlieka itin svarbią mokyklų konsultavimo funkciją, Komisija taip pat padėjo didinti išteklius, skirtus paramai ir konsultacijoms vidaus kontrolės ir finansų valdymo klausimais. Visų pirma Komisija savo iniciatyva konsultavo Europos mokyklas ir rengė mokymus, susijusius su leidimus suteikiančio pareigūno pareigomis, programų rengimu ir ataskaitų teikimu, taip pat vidaus kontrolės sistemos kūrimu. 2016 m. spalio mėn. buvo sudarytas tarpžinybinis susitarimas, kad Europos mokykloms būtų suteikta galimybė dalyvauti Komisijos organizuojamuose mokymuose finansų, biudžeto ir viešųjų pirkimų klausimais.
2015 ir 2016 m. ataskaitose Audito Rūmai patvirtino, kad pažanga padaryta, nes 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nebuvo nustatyta reikšmingų klaidų. Audito Rūmų išvados yra palankesnės, palyginti su ankstesne ataskaita, dėl to, kad daugelis būtinų priemonių, kurių Europos mokyklos ėmėsi pastaraisiais metais, pradeda duoti rezultatų.
Vis dėlto visapusiška administracinės struktūros reorganizacija ir vidaus kontrolės pertvarka yra ilgalaikis procesas. Tai atsispindi Audito Rūmų 2016 m. ataskaitoje, kurioje ne tik patvirtinta pažanga, bet ir pateikta didelė išlyga dėl nuolatinių vidaus kontrolės trūkumų, susijusių su įdarbinimo, viešųjų pirkimų ir mokėjimo tvarka, o tai rodo, kad reikia toliau pertvarkyti Europos mokyklų administracinę struktūrą.
3Komisijos nuomonė apie Europos mokyklų administracinės struktūros reformą
Visų pirma svarbu priminti, kad reaguodama į Europos Parlamento 2011 m. rezoliuciją 12 , Komisija 2012 m. pradėjo diskusijas Valdytojų taryboje apie valdymo modelio keitimą. Po diskusijų Valdytojų taryba padarė išvadą, kad Konvencijos keisti nereikia, nes ji turi įgaliojimus priimti bet kokį sprendimą, reikalingą tam, kad būtų pašalinti dabartinio modelio Europos mokyklų sistemos trūkumai.
Todėl Komisija pripažįsta, kad dabartinė valdymo sistema palieka pakankamai veiksmų laisvės reikiamoms įvairių Europos mokyklų sistemos sričių reformoms įgyvendinti. Komisija toliau vykdys savo funkcijas ir atsižvelgdama į dabartinę Europos mokyklų administracinę ir valdymo struktūrą, teiks joms paramą bei konsultacijas.
Kita vertus, valstybės narės, atsižvelgdamos į dabartinį tarpvyriausybinio bendradarbiavimo principu pagrįstą valdymą, turi toliau vykdyti savo įsipareigojimus Europos mokyklų atžvilgiu, t. y. atlikti itin svarbų vaidmenį bendroje mokymo sistemoje ir vykdyti savo, kaip priimančiųjų valstybių, finansinius įsipareigojimus bei prievoles.
Komisijos manymu, Europos mokyklų sistemos administracinės struktūros konsolidavimas turėtų būti vykdomas taip:
3.1Finansų valdymas. Pagrindinių funkcijų centralizavimas
Pagal naująjį Europos mokyklų finansinį reglamentą leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno funkcijos bus laipsniškai centralizuotos vadovaujantis Europos Komisijos taikomu modeliu.
Konkrečiau, vietoj 14 leidimus suteikiančių pareigūnų (dabar yra centrinio biuro generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir 13 mokyklų direktorių) leidimus suteikiančio pareigūno funkcijos bus centralizuotos Europos mokyklų generalinio sekretoriaus lygmeniu. Šis centralizavimas bus užbaigtas 2020 m. sausio 1 d. Generalinis sekretorius, kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, galės paskirti įgaliotuosius leidimus suteikiančius pareigūnus (Europos mokyklų direktorius ir už centrinio biuro išlaidas atsakingą pareigūną, kuris turės būti nustatytas centrinio biuro lygmeniu).
Pereinamuoju laikotarpiu, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., generalinis sekretorius Valdytojų tarybai 2019 m. balandžio mėn. ir 2020 m. balandžio mėn. pateiks metines veiklos ataskaitas apie bendrą Europos mokyklų sistemos valdymą, kurioje išdėstys svarbiausias išvadas, susijusias su biudžeto valdymu, patikimu finansų valdymu ir vidaus kontrolės sistemomis. Be to, generalinis sekretorius nedelsdamas informuos Valdytojų tarybą apie bet kokius reikšmingus faktus, apie kuriuos jam buvo pranešta po Europos mokyklų sistemos kontrolės arba audito.
Generalinis sekretorius dar turi pateikti ataskaitą Valdytojų tarybai (pirmą kartą iki 2019 m. liepos vidurio) apie biudžeto ir finansų valdymą ir apie pagrindinius faktus, nustatytus vykdant ex post kontrolę ir taikant vidaus kontrolės sistemas.
Laipsniškas apskaitos pareigūno funkcijų centralizavimas pradėtas 2018 m. sausio 1 d., o visiškai užbaigti šį procesą tikimasi 2020 m. 13 Europos mokyklų ir centriniame biure bus įsteigta buhalteriui pavaldaus ir už išlaidas atsakingo vietos apskaitos pareigūno korespondento pareigybė. Centrinis apskaitos pareigūnas pasirašys ataskaitas ir patikins, kad jose teisingai ir objektyviai atspindėta finansinė padėtis. Pirmą kartą jis tai padarys 2019 m. liepos mėn., pasirašydamas 2018 m. ataskaitas.
Reforma supaprastins Europos mokyklų apskaitą, suteiks priežiūros funkciją Valdytojų tarybai ir padės sumažinti Audito Rūmų išvadose nurodytus trūkumus, susijusius su konsolidavimu, patikimumu ir tikslumu, taip pat vėlavimu ir atsargų bei ilgalaikio turto valdymu.
Įgyvendinus persvarstytą finansinį reglamentą bus sukurtas naujas Europos mokyklų finansinio valdymo modelis. Taip tikimasi užtikrinti patikimą finansų valdymą ir padidinti Europos mokyklų sistemos aiškumą bei atskaitomybę kartu paisant Konvencijos 6 straipsnyje numatytos mokyklų autonomijos ir užtikrinant kiekvieno finansų pareigūno ir įgaliotojo ar perįgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybę.
Naujasis finansinis reglamentas suteikia teisinį pagrindą pradėti vykdyti centralizavimo procesą. Toks procesas reiškia, kad reikės iš esmės pakeisti esamą struktūrą, o Europos mokyklos tuos pakeitimus turės kruopščiai įgyvendinti. Teks spręsti įvairius uždavinius, susijusius su centrinio biuro ir Europos mokyklų personalo įdarbinimu, skirtingų paslaugų centralizavimo lygiu ir poveikiu centrinėms ir vietos administracijoms. Kad Europos mokyklos sulauktų tikėtinos centralizavimo naudos, visa tai reikės kruopščiai įvertinti ir išspręsti šias problemas.
Atsižvelgiant į laipsnišką leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno funkcijų centralizavimą, 2017 m. rugsėjo mėn. Valdytojų taryba kartu su persvarstytu finansiniu reglamentu priėmė ir įgyvendinimo planą. Jame pateiktas daugelio finansų valdymo gerinimo veiksmų (pvz., parengti tikslesnes viešųjų pirkimų, biudžeto sudarymo ir ataskaitų teikimo procedūras, pašalinti apskaitos programinės įrangos trūkumus ir įdiegti centrinius apskaitos patvirtinimo mechanizmus) tvarkaraštis.
Centralizavimo proceso įgyvendinimas bus labai sudėtinga užduotis – norint ją atlikti, Europos mokykloms reikės patikimai vykdyti įgyvendinimo planą.
3.2Finansų ir biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės pagerinimas
Be Europos mokyklų administracijos svarbiausių funkcijų centralizavimo, reikia, kad Europos mokyklos daugiau dėmesio skirtų toliau nurodytoms sritims:
3.2.1Mokėjimo sistema
Kaip nurodyta 2 punkte, ir Vidaus audito tarnyba, ir Audito Rūmai nustatė, kad su trūkumais susijusi sukčiavimo rizika yra labai sumažinta. Tačiau Audito Rūmai savo 2016 finansinių metų ataskaitoje perkvalifikavo savo rekomendaciją, nes integravus apskaitos programinę įrangą ir elektroninių mokėjimų sistemą nebuvo pašalinti visi vidaus kontrolės trūkumai. Todėl nepaisant to, kad sukčiavimo rizika yra pakankamai sumažinta, reikia dėti pastangas sumažinti likusią riziką.
Komisija pritarė mokėjimų vykdymo centralizavimui, dėl kurio 2017 m. rugsėjo mėn. nusprendė Valdytojų taryba naujo finansų valdymo 2017–2019 m. įgyvendinimo plane.
3.2.2Pareigų atskyrimas ir finansinė grandinė
Leidimų suteikimo ir apskaitos funkcijos turi būti atskirtos. Viena vertus, šis atskyrimas bus atliktas mokyklos direktorių paskyrus įgaliotuoju leidimus suteikiančiu pareigūnu, gaunančiu įgaliojimus tiesiogiai iš generalinio sekretoriaus. Kita vertus, kiekvienoje mokykloje ir centriniame biure bus po apskaitos pareigūną korespondentą, kuris bus atsakingas už kasdienį sąskaitų tvarkymą ir centrinio apskaitos pareigūno nustatytų taisyklių taikymą. Be to, atliekant visus sandorius bus taikomas keturių akių principas.
Neseniai buvo persvarstyti Komandiruotojo personalo nuostatai 13 , siekiant geriau atspindėti iždininkų ir (arba) administratorių funkcijų svarbą administruojant Europos mokyklas ir su jomis susijusią riziką. Į naujuosius nuostatus, kurie įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., visų pirma įtrauktos nuostatos dėl komandiruotų iždininkų judumo, geriau apibrėžtos užduotys ir pateiktos darbo užmokesčio lentelės.
Kad būtų užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas, Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuras turėtų tinkamai iš naujo suformuluoti užduočių, kurios bus pavestos iždininkams, tikslų aprašą.
3.2.3Vidaus kontrolės aplinka
Komisija mano, kad reikia toliau stiprinti vidaus kontrolės sistemas. Ji palankiai vertina veiksmų planus, kuriuos šiuo tikslu priėmė Valdytojų taryba, atsižvelgdama į naująjį finansinį reglamentą ir taikydama rizikos mažinimo priemones, kad įgyvendintų audito rekomendacijas. Šio plano tikslas, be kita ko, yra atnaujinti vidaus kontrolės standartus, parengti rizikos vertinimo metodus ir visų rūšių sandoriams taikomą ex post kontrolės metodiką.
Tokiomis priemonėmis didinamas mokyklų pateiktos informacijos patikimumas ir įspėjama apie esamas ar galimas problemas.
3.3 Išteklių perskirstymas siekiant vykdyti centralizavimo procesą
Persvarstant finansinį reglamentą, kuris buvo priimtas 2017 m. rugsėjo mėn., centralizavimo procesui vykdyti reikalingi etatai buvo numatyti 2017 ir 2018 m. biudžetuose.
Komisija paprašė, kad rengiant 2019 m. biudžeto projektą būtų vėl diskutuojama apie darbuotojų perskirstymą. Komisija mano, kad Europos mokyklos turėtų parengti daugiamečius žmogiškųjų išteklių planus, kurie padėtų perskirstyti darbuotojus atsižvelgiant į prioritetus ir poreikius. Ieškant subalansuoto sprendimo reikėtų atsižvelgti į poreikį ir sustiprinti mokyklų patikimo valdymo ir vidaus kontrolės sistemas, ir sukurti reikiamas centralizuotas struktūras, kurios padėtų vykdyti centro funkcijas.
3.4 Sąžininga ir patikima išlaidų pasidalijimo sistema
Komandiruotų mokytojų, kurie tradiciškai sudarė Europos mokyklų sistemos pagrindą, skaičius mažėja. Kartu mažėja valstybių narių įnašai šios kategorijos darbuotojų atlyginimams mokėti. O moksleivių skaičius sparčiai auga.
Ypač svarbi valstybių narių funkcija – komandiruoti mokytojus, ypač dėstančiuosius anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Mažėjantis šiomis kalbomis pamokas vedančių komandiruotų mokytojų skaičius turi dvejopą poveikį Europos mokykloms. Viena vertus, dėl to mokyklos mokytojus priverstos samdyti vietoje, taigi dėl ES išlyginamojo įnašo į Europos mokyklų sistemą nukenčia biudžetas, nes vietoje samdomų mokytojų atlyginimai mokami iš ES biudžeto, o Konvencijoje nustatyta, kad Europos mokyklos sistemos pagrindas yra mokytojų komandiravimas iš valstybių narių 14 . Kita vertus, dėl mažėjančio komandiruotų mokytojų skaičiaus gali išaugti dalykų, dėstomų ne gimtakalbių mokytojų, skaičius, jei nepavyksta įdarbinti gimtakalbių.
Atsižvelgdama į tai, kad subalansuota išlaidų pasidalijimo sistema yra labai svarbi Europos mokyklų sistemos finansiniam stabilumui, Komisija rekomenduoja pradėti diskusijas apie dabartinės sistemos persvarstymą, kad būtų parengtas perspektyvus sprendimas, kuris būtų taikomas nuo 2020–2021 mokslo metų. Pagal persvarstytą išlaidų pasidalijimo mechanizmą Europos mokyklų sistemos pagrindu turėtų išlikti mokytojų komandiravimas arba paskyrimas iš valstybių narių. Taip pat reikėtų tinkamai atsižvelgti į realius mokyklų poreikius ir galimus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padarinius kartu užtikrinant teisingą išlaidų pasidalijimą tarp valstybių narių.
Be to, Komisija mano, kad išlaidų pasidalijimo modelį turėtų tinkamai įgyvendinti kitos ES institucijos, agentūros ir įstaigos, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos ne iš ES biudžeto ir kurių darbuotojų vaikai lanko Europos mokyklas. Šiuo tikslu Komisija sudarė susitarimus dėl įnašo su EIB grupe ir ESM 15 , taip pat su EUIPO (buvusia VRDT) 16 ir kitomis agentūromis bei įstaigomis (Bendra pertvarkymo valdyba ir įvairiomis bendrosiomis įmonėmis), kad jos padengtų savo darbuotojų vaikų mokymo išlaidas. Be to, 2017 m. pabaigoje pagal Konvencijos 28 straipsnį buvo sudarytas ES ir Europos Centrinio Banko susitarimas dėl dalyvavimo. Vyksta diskusijos su kai kuriomis kitomis agentūromis, siekiant gauti jų finansinį įnašą į Europos mokyklų biudžetus.
4Išvada
Europos mokyklos pradėjo ilgalaikę esminę administracinės ir finansinės struktūros reformą. Kol kas tai leido sumažinti Europos mokyklų mokėjimo sistemose nustatytus vidaus kontrolės trūkumus, lėmusius sukčiavimo atvejį, dėl kurio Komisija pateikė su reputacija susijusią išlygą. Taip pat buvo sustiprinta esama vidaus kontrolės struktūra ir peržiūrėtas finansinis reglamentas, o tai leis Europos mokykloms dar esmingiau pertvarkyti savo administracinę struktūrą.
Norint pagerinti vidaus kontrolę ir administracinį valdymą reikalingi pirmiau aprašyti tolesni veiksmai. Reformuodamos administracinę struktūrą Europos mokyklos turi tvirtai pasiryžti ją vykdyti ir tinkamai įgyvendinti suplanuotus veiksmus. Komisija, kai įmanoma, toliau teiks joms reikiamą paramą.
Siekiant, kad visa sistema ateityje būtų tvari, itin svarbu, kad veiktų sąžininga ir patikima išlaidų pasidalijimo tarp ES biudžeto, valstybių narių ir Europos mokyklų sistemai priklausančių institucijų bei įstaigų sistema.
Komisija mano, kad pagrindinius trūkumus ir Europos mokykloms kylančias problemas galima išspręsti taikant galiojančią Europos mokyklų nustatytą sistemą, jei valstybės narės tam tvirtai nusiteiks. Šiuo tikslu Komisija toliau sieks užtikrinti, kad į jos poziciją būtų atsižvelgiama Europos mokyklų priežiūros sistemoje, konkrečiau, bendrame mokymo komitete, biudžeto komitete ir Valdytojų taryboje.
Oficialusis leidinys L 212, 1994 8 17, p. 3–14.
Alikantės, Briuselio (Uklio + Berkendalio), Briuselio II (Voliuvės), Briuselio III (Ikselio), Briuselio IV (Lakeno), Frankfurto prie Maino, Molo, Bergeno, Karlsrūhės, Miuncheno, Varezės, Liuksemburgo I ir Liuksemburgo II mokyklos ir mokyklos šešiose šalyse (Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Liuksemburge). Jose 2017 m. mokėsi iš viso apie 27 000 mokinių.
Taip pat Europos patentų tarnybos (Miuncheno Europos mokykloje), Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo (nuo 2016 m. Liuksemburgo Europos mokykloje), EUIPO (nuo 2017 m. Alikantės Europos mokykloje) ir ECB (nuo 2017 m. Frankfurto Europos mokykloje) atstovai; jie teisę balsuoti turi tik jų susitarimuose nurodytais klausimais, susijusiais su Europos mokyklomis.
Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuro pastato išlaidos, mokyklų valymo, priežiūros, IT ir pedagoginės pagalbos išlaidos.
Likę (I kategorijos) mokiniai yra ES institucijų ir įstaigų darbuotojų vaikai, kurie mokesčių už mokslą nemoka.
Dok. A8-0150/2017.
Rekomendacija 2015/PAR/0371.
Naują finansinį reglamentą Valdytojų taryba priėmė 2017 m. rugsėjo 5 d . Jis skelbiamas 2017-12-D-21-en-1 https://www.eursc.eu/BasicTexts/2017-12-D-21-en-1.pdf .
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių
(OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
Tolesni Vidaus audito tarnybos veiksmai dėl rekomendacijų, pateiktų ir dar neįvykdytų po Vidaus audito tarnybos audito „Iždo ir pajamų valdymas Europos mokyklose“.
Ataskaita apie Europos mokyklų 2016 finansinių metų metines finansines ataskaitas https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=42117.
2011 m. rugsėjo 27 d. 2011/2036(INI).
2017 m. birželio 8 d. Valdytojų taryba patvirtino keletą Europos mokyklų komandiruotojo personalo nuostatų pakeitimų. Žr. 2017-04-D-8-en-1.
Konvencijos 3 straipsnio 2 dalies ir 25 straipsnio 1 dalis.
Europos investicijų bankas, atstovaujantis ir Europos investicijų fondui, ir Europos stabilumo mechanizmas (2015 m. gruodžio mėn.).
2017 m. birželio mėn. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.