EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 03 21
COM(2018) 146 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą
1. Įvadas
2018 m. kovo 22–23 d. Europos Vadovų Taryba svarstys skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą. 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtame Komisijos komunikate „Sąžininga ir veiksminga apmokestinimo sistema Europos Sąjungos bendrajai skaitmeninei rinkai“ 1 nustatytos pagrindinės skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo problemos ir tikslai. Dabar Komisija teikia pasiūlymus, kuriais siekiama nustatyti šiuolaikišką, sąžiningą ir veiksmingą skaitmeninės ekonomikos standartą. Tai atsakas į Europos Vadovų Tarybos ir ECOFIN tarybos raginimus, kuriuose buvo pabrėžtas „poreikis sukurti veiksmingo ir sąžiningo apmokestinimo sistemą, tinkamą skaitmeniniam amžiui“, ir paprašyta, kad ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje Komisija pateiktų pasiūlymų 2 .
Skaitmeninė ekonomika transformuoja mūsų bendravimą, vartojimą ir verslą. Skaitmeninė transformacija yra labai naudinga visuomenei. Kad būtų išnaudotas jos potencialas, Komisija į savo pagrindinių prioritetų sąrašą įtraukė bendrąją skaitmeninę rinką 3 . Sukūrusi bendrąją skaitmeninę rinką, Europos Sąjunga užsitikrins skaitmeninės ekonomikos lyderės vietą pasaulyje – atsiras naujų galimybių inovacijoms, o Europos įmonėms bus lengviau plėsti pasaulinę veiklą. Bendrosios skaitmeninės rinkos indėlis į Europos ekonomiką sudarytų 415 mlrd. EUR – būtų sukurta daugiau darbo vietų, didėtų augimas, konkurencija, daugėtų investicijų ir inovacijų. Darant prielaidą, kad laiku bus vykdoma tinkama politika ir įsigalios tinkama teisinė sistema, iki 2020 m. ES duomenų ekonomikos vertė išaugs iki 739 mlrd. EUR ir sudarys 4 % viso ES BVP 4 . Dėl skaitmeninimo padidės net mažiausių įmonių galimybės vykdyti verslą kitose valstybėse.
Skaitmeninė era jau prasidėjo: vis didesnė skaitmeninių paslaugų naudotojų dalis – sąmoningai ar nesąmoningai – dalyvauja vertės kūrimo procese. Naudotojai teikia duomenis, dalijasi žiniomis ir turiniu, kuria plačius įvairaus pobūdžio tinklus. Visa tai šių dienų ekonomikoje sukuria didžiulę vertę, kuri ateityje dar didės. Toliau pateikiamoje diagramoje pavaizduota aktyvi naudotojų veikla skaitmeninėje ekonomikoje.
Skaitmeninės įmonės auga gerokai greičiau negu visa ekonomika, didžiausios skaitmeninės bendrovės ES turi didžiules naudotojų ir vartotojų bazes. Pavyzdžiui, „Facebook“ naudojasi 42 % europiečių. Nors didžiausią skaitmeninės ekonomikos dalį sudaro vietinės svetainės (jos lankomos tik iš vienos šalies), duomenų srauto liūto dalis tenka nedideliam skaičiui pasaulinių svetainių. Per pastaruosius septynerius metus didžiausių skaitmeninių įmonių vidutinės metinės pajamos išaugo maždaug 14 %, palyginti su maždaug 3 % IT ir telekomunikacijų įmonių pajamų ir 0,2 % kitų tarptautinių įmonių pajamų 5 . Tai teigiamas sektoriaus dinamikos ir potencialo ženklas.
Sąžiningas ir veiksmingas apmokestinimas labai padės išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą. Svarbu atnaujinti mokestinę aplinką, kad joje būtų pripažinta reali skaitmeninės veiklos vertė, o į skaitmeninę veiklą orientuotos įmonės galėtų augti ir naudotis nuspėjamomis ir sąžiningomis verslo sąlygomis. Apmokestinimas atlieka svarbią funkciją ES ekonomikos ir socialiniame modelyje. Sąžininga ir veiksminga mokesčių sistema užtikrina pajamas viešosioms paslaugoms finansuoti, be to, prisideda prie ekonomikos augimo ir ES įmonių konkurencingumo. Matydami didėjančią nelygybę ir suvokdami socialinio teisingumo trūkumą, ES piliečiai ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų ir didinti mokesčių sistemos sąžiningumą. Visi mokesčių mokėtojai turi mokėti sąžiningą dalį, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos įmonėms (tai yra bendrosios rinkos sėkmės pagrindas) ir kad būtų apsaugotas Europos socialinis modelis, kuriuo pasikliauja piliečiai.
Nuo kadencijos pradžios Komisija į savo prioritetus įtraukė ES mokesčių sistemos sąžiningumo ir veiksmingumo didinimą 6 . ES atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulinėje mokesčių skaidrumo revoliucijoje 7 : priėmė privalomas taisykles, kuriomis šalinamos vengti mokesčių leidžiančios spragos 8 , ėmėsi veiksmų dėl nebendradarbiaujančių jurisdikcijų 9 ir priėmė atnaujintą prie šiuolaikinio pasaulio priderintą PVM sistemą 10 . Vadovaudamasi valstybės pagalbos taisyklėmis, Komisija ėmėsi veiksmų panaikinti lengvatinį apmokestinimą įmonėms, užsiimančiomis mokesčių planavimu. Be to, Komisija pasiūlė naują konkurencingą, sąžiningą ir tvirtą įmonių apmokestinimo bendrojoje rinkoje sistemą 11 . Komisija taip pat pasiūlė priemonių, kuriomis skatinamas skaidrumas – tarptautinės įmonės privalės skelbti mokesčius, kuriuos jos moka ES (viešas ataskaitų pagal šalis teikimas) 12 . Ji ragina Europos Parlamentą ir Tarybą parodyti daugiau ryžto ir greičiau priimti šį svarbų pasiūlymą.
Tačiau iššūkių dar yra. Visų pirma vykstant skaitmeninimui greitai keičiasi pasaulio ekonomika, todėl atsiranda naujas spaudimas pelno mokesčio sistemoms ES ir pasaulyje. Nauji verslo modeliai turėtų skatinti verslumą ir kartu užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Visais politikos formavimo lygmenimis turi būti užtikrinta paprasta ir verslą, ypač MVĮ, skatinanti reguliavimo aplinka. Kaip pabrėžiama 2017 m. gegužės mėn. pristatytame Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo 13 , tai nereiškia, kad skatinamas protekcionizmas, reglamentavimo panaikinimas ar lenktynės, kas labiau sumažins mokesčius, tai – pažangus reglamentavimas. Vyriausybės turi užtikrinti, kad mokesčių politikoje būtų atsižvelgiama į skaitmeninimą ir naujus verslo modelius ir kad įmonės mokėtų mokesčius ten, kur jos vykdo ekonominę veiklą. Šiandien Komisijos teikiami pasiūlymai – suderintas tinkamas atsakas į iššūkius.
2. Pelno mokesčio sistemos priderinimas prie 21-ojo amžiaus sąlygų. Būsimi uždaviniai
2.1 Pasenusios pelno mokesčio taisyklės
Skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės, kaip ir visos kitos įmonės, turi dalytis mokesčių našta, reikalinga viešosioms paslaugoms, kuriomis jos naudojasi, finansuoti. Tačiau kol kas taip nėra. Įmonės, turinčios reikšmingą skaitmeninę veiklavietę valstybėje narėje, gali naudotis jos viešosiomis paslaugomis ir rinkos infrastruktūra, pavyzdžiui, teismine sistema, aukšto lygio sujungiamumu valstybėje narėje, tačiau mokesčių joje nemoka, jeigu joje neturi reikšmingos fizinės veiklavietės. Daugiausia skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms, veikiančioms užsienyje, nėra didelio poreikio fiziškai būti vietoje: tik 50 % skaitmeninių tarptautinių įmonių filialų yra užsienyje, palyginti su 80 % tradicinių tarptautinių įmonių 14 .
Pagal tarptautiniu mastu sutartą principą pelnas turėtų būti apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė 15 . Tačiau dabartinės tarptautinės mokesčių taisyklės sukurtos fizinėms įmonėms. Jos iš esmės grindžiamos fiziniu buvimu ir nepritaikytos verslo modeliams, pirmiausia pagrįstiems nematerialiu turtu, duomenimis ir žiniomis. Jose neatsižvelgiama į verslo modelius, pagal kuriuos įmonės gali teikti skaitmenines paslaugas šalyje, fiziškai joje nebūdamos. Į dabartines taisykles taip pat neįtraukti nauji pelno gavimo skaitmeniniame pasaulyje būdai. Pavyzdžiui, jas sunku taikyti vertei, sukurtai naudojant nematerialų turtą, pavyzdžiui, patentus ir algoritmus, kuriuos galima lengvai perkelti į jurisdikcijas, kuriose taikomi maži mokesčiai arba mokesčiai išvis netaikomi. Be to, taisyklėse neatsižvelgta į naudotojų vaidmenį kuriant skaitmeninių įmonių vertę: naudotojai teikia duomenis, turinį ir kuria sudėtines tinklų dalis, kurie yra itin svarbūs daugeliui skaitmeninio verslo modelių. Visa tai reiškia, kad vieta, kurioje vertė yra sukuriama, nesusijusi su nuo vietos, kurioje mokami mokesčiai.
Todėl skaitmeninio verslo modelio įmonės sumoka mažiau nei pusę tradicinio verslo modelio įmonių mokesčių dalies – joms taikomas vidutinis efektyvusis mokesčių tarifas yra 9,5 %, palyginti su 23,2 % 16 . Iš dalies taip atsitinka dėl pasenusios mokesčių sistemos, iš dalies – dėl vyriausybių skaitmeninėms įmonėms teikiamų faktinių paskatų siekiant remti šio ateities sektoriaus augimą. Tam tikrais atvejais naudojant agresyvaus mokesčių planavimo strategijas mokesčių naštą galima dar labiau sumažinti. Taigi sistema yra nesubalansuota ir nenaudinga tradicinėms įmonėms. Be to, atsiranda disbalansas tarp tik šalyje veikiančių skaitmeninių įmonių ir tų, kurios veikia keliose skirtingose jurisdikcijose. Todėl atsiranda abejonių dėl valstybių narių mokesčių bazių tvarumo ir pavojus, kad kitoms įmonėms ir mokesčių mokėtojams tenka didesnė mokesčių našta, taigi nukenčia socialinis teisingumas.
Visuomenė ir įmonės pripažįsta, kad dėl pasenusių mokesčių taisyklių kyla problemų. Per neseniai Komisijos vykdytas viešas konsultacijas beveik trys ketvirtadaliai respondentų pritarė, kad pagal dabartines tarptautines apmokestinimo taisykles skaitmeninės įmonės gali naudotis tam tikra palankia apmokestinimo tvarka ir sumažinti savo mokesčių dalį. 82 % visų respondentų manė, kad turėtų būti imamasi priemonių dėl dabartinių tarptautinių skaitmeninei ekonomikai taikomų apmokestinimo taisyklių 17 .
2.2. Reikia tarptautinio sprendimo
Skaitmeninė ekonomika peržengia sienas, ir tarptautiniu mastu vis dažniau pripažįstamas naujos mokesčių sistemos, kuri atitiktų šiuolaikinius skaitmeninio verslo modelius, poreikis. Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad galiausiai turi būti rastas visuotinis sprendimas. Tai atitinka ir poreikį suvaldyti globalizaciją nustatant tinkamą pasaulinį valdymą ir pasaulines taisykles. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad prisidėtų rengiant tarptautinį sprendimą. Tačiau siekti pažangos tarptautiniu lygmeniu yra nelengva dėl problemos pobūdžio sudėtingumo ir daugybės klausimų, kuriuos reikia išspręsti.
Todėl, lygiagrečiai tarptautinėms diskusijoms, tęsdama rugsėjo mėn. paskelbto komunikato iniciatyvą, dabar Komisija siūlo ES lygmens sprendimus. Tai paskatins tarptautines diskusijas: bus parodytas akivaizdus pavyzdys, kaip tarptautiniu lygmeniu diskutuojami principai gali virsti šiuolaikiška, sąžininga ir veiksminga pelno apmokestinimo sistema, pritaikyta skaitmeninei erai. Pirmosios pasiūliusios visapusį atsaką, kaip išspręsti problemą ir sumažinti artimiausio laikotarpio riziką, ES ir jos valstybės narės labiausiai prisidės prie visuotinio sprendimo formavimo.
3. Tvarus apmokestinimas skaitmeniniame amžiuje. Visapusiškas sprendimas pelno mokesčio sistemai
ES skaitmeninei rinkai reikia stabilios mokesčių sistemos, kuri atitiktų šiuolaikinius skaitmeninio verslo modelius. Ja turėtų būti skatinamos inovacijos – sudaroma stabili aplinka įmonėms investuoti. Ji taip pat turėtų suteikti galimybes visiems dalyviams pasinaudoti nauja rinkos dinamika sąžiningomis ir suvienodintomis sąlygomis. Mokesčių sistema turėtų užtikrinti tikrumą dėl mokesčių investuojančioms įmonėms ir neleisti iškraipyti konkurencijos arba atsirasti naujoms spragoms bendrojoje rinkoje. Be to, turėtų būti užtikrinamos tvarios valstybių narių mokestinės pajamos.
Todėl Komisija siūlo visapusišką skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo problemos sprendimą. Jį sudaro trys elementai.
3.1 Nauja direktyva dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo
Pirmasis visapusiško sprendimo elementas – Direktyva, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu. Šioje direktyvoje, nekeičiant dabartinės pelno mokesčio sistemos, pateiktas sprendimas, kaip skaitmeninėje ekonomikoje spręsti klausimus „kur apmokestinti“ ir „ką apmokestinti“.
Direktyvoje siūloma, kad įmonės turėtų mokėti mokesčius valstybėse narėse, kuriose turi reikšmingą skaitmeninę veiklavietę net tuo atveju, kai jų ten fiziškai nėra. Apmokestinimas būtų nustatytas pagal pajamas, gaunamas teikiant skaitmenines paslaugas, interneto naudotojų skaičių ir skaitmeninių paslaugų teikimo verslo sutarčių skaičių. Šiomis ribomis būtų užtikrinama, kad vertinant, ar įmonė turėtų būti apmokestinta, būtų atsižvelgiama į reikšmingą skaitmeninės veiklos mastą, be to, būtų išvengta pernelyg didelės naštos MVĮ.
Direktyvoje taip pat nustatomos naujos pelno priskyrimo skaitmeninėms įmonėms taisyklės. Direktyvoje siūloma remtis dabartiniais sandorių kainodaros principais, joje nustatoma, kad pelno priskyrimas skaitmeninei įmonei turėtų atspindėti konkrečius būdus, kuriais vykdant skaitmeninę veiklą sukuriama vertė, ir taikyti tokius kriterijus, kaip duomenys ir naudotojai.
3.2. Principų integravimas į pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės
Komisijos siūlomo visapusiško sprendimo antras pagal svarbą elementas – integruoti siūlomos direktyvos nuostatas į pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB). Komisija pasirengusi dirbti su valstybėmis narėmis ir išnagrinėti, kaip tą pasiekti. Pranešimuose dėl bendros pelno mokesčio bazės ir BKPMB Europos Parlamento pasiūlyti daliniai pakeitimai yra geras tolesnio darbo pagrindas 18 .
Nauja direktyva dėl skaitmeninės veiklavietės ir kartu daliniais BKPMB pakeitimais bus užtikrinta, kad valstybių narių pelno mokesčio sistemoms ir siūlomai bendrai konsoliduotai mokesčio bazei ES lygmeniu galiotų taisyklės, kuriomis būtų sprendžiami skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo uždaviniai.
3.3 Sprendimo taikymas pasauliniu lygmeniu
Siūlant ES lygmens sprendimą taip pat turi būti atsižvelgiama į pasaulinę dimensiją. Šie pasiūlymai – Komisijos indėlis formuojant konsensusu pagrįstą sprendimą, kurį EBPO ketina rasti iki 2020 m. Jais parodoma, kaip gali būti įgyvendinti tarptautiniu lygmeniu aptariami principai.
ES sprendimas turėtų būti taikomas, kai tik įmanoma, santykiuose su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad ES ir ES nepriklausančių šalių įmonėms sąlygos būtų vienodos. Tai turėtų būti daroma valstybėms narėms pasirašant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Taigi, be siūlomos direktyvos, Komisija taip pat skelbia rekomendaciją valstybėms narėms suderinti savo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su ES nepriklausančiomis jurisdikcijomis pagal siūlomos direktyvos nuostatas.
Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms taikyti bendrą metodą derantis su ES nepriklausančiomis jurisdikcijomis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių pakeitimų. Komisija pasiruošusi padėti Tarybai nustatyti prioritetines jurisdikcijas, su kuriomis reikia derėtis, ir, jeigu Taryba nuspręs, vesti tiriamąsias derybas su ES nepriklausančiomis jurisdikcijomis dėl sutikimo iš dalies keisti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su valstybėmis narėmis. Taip būtų išvengta metodų įvairovės, dėl kurios gali atsirasti nevienodos sąlygos ir naujos mokesčių sistemos spragos.
Sąžiningo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sudėtinės dalys
4. Artimiausio laikotarpio susiskaidymo rizikos valdymas. Laikina priemonė tam tikroms, teikiant skaitmenines paslaugas gautoms pajamoms apmokestinti
Prireiks laiko susitarti dėl struktūrinio sprendimo ir jį įgyvendinti, visų pirma įtraukti principus į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su ES nepriklausančiomis jurisdikcijomis. Tačiau valstybės narės patiria vis didesnį politinį spaudimą veikti dabar ir apmokestinti skaitmeninę ekonomiką, kad užsitikrintų pajamas ir užtikrintų vienodas sąlygas. Vis daugiau valstybių narių jau imasi vienašalių veiksmų. Vienašales netiesioginio apmokestinimo priemones jau suplanavo arba įgyvendino 10 valstybių narių. Kiti nacionaliniai mokesčių administratoriai mato riziką, kad dabartinė padėtis galėtų paskatinti imtis tolesnių nekoordinuotų priemonių 19 .
Skirtingų skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo metodų gausa gali labiau suskaidyti ES bendrąją rinką: gali atsirasti papildomų kliūčių ir teisinio netikrumo įmonėms ir gali būti iškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje. Be to, gali atsirasti naujų spragų, dėl kurių būtų lengviau išvengti mokesčių. Visa tai kenktų ES konkurencingumui ir apmokestinimo sąžiningumui. Taip pat dėl nekoordinuotų nacionalinių priemonių mažėja galimybių siekti bendro visapusiško ES metodo.
Todėl būtina rasti laikiną ES lygmens sprendimą. Jis turėtų užkirsti kelią bendrosios rinkos susiskaidymui ir padidinti teisingumą, tuo pat metu sudarydamas sąlygas valstybėms narėms užsitikrinti pajamas ir skatindamas ieškoti visapusiškesnio sprendimo. Laikina priemonės turėtų būti taikoma tol, kol tarptautiniu lygmeniu bus susitarta dėl visapusiško sprendimo.
Taigi Komisija siūlo laikiną ES lygmens skaitmeninių paslaugų mokestį. Siūlomos priemonės taikymo sritis labai konkreti. Priemonė skiriama veiklai, kurią vykdant susidaro didelis skirtumas tarp sukuriamos vertės ir valstybių narių galimybių ją apmokestinti – ir kurioje naudotojų dalyvavimas ir naudotojų įnašas yra itin svarbūs kuriant vertę. Siūlomas 3 % tarifo skaitmeninių paslaugų mokestis būtų taikomas bendroms metinėms pajamoms ES, gautoms teikiant konkrečias skaitmenines paslaugas, ir turėtų būti mokamas valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kuriose yra susiję naudotojai. Apskaičiuota, kad apmokestinus skaitmenines paslaugas ES kasmet būtų gaunama maždaug 5 mlrd. EUR pajamų, taigi, padidėtų ES ir nacionalinių viešųjų finansų tvarumas 20 .
Skaitmeninių paslaugų mokestis būtų taikomas pajamoms, gautoms iš dviejų rūšių skaitmeninių paslaugų. Pagrindinis tokių paslaugų požymis – tai, kaip gaunamos jų pajamos, labai priklauso nuo naudotojų dalyvavimo arba apie naudotojus gautų duomenų panaudojimo. Kadangi tokios paslaugos paprastai teikiamos nuotoliniu būdu, jų teikėjas nebūtinai turi būti fiziškai įsisteigęs jurisdikcijoje, kurioje yra naudotojų buvimo, taigi ir vertės kūrimo, vieta. Todėl naujuoju mokesčiu siekiama šioms jurisdikcijoms suteikti apmokestinimo teises. Jis taip pat būtų taikomas paslaugoms, susijusioms su reklamos skelbimu skaitmeninėse sąsajose. Be to, jis būtų taikomas tarpininkų skaitmeninėms sąsajoms arba prekyvietėms, kurių pagrindinis tikslas – palengvinti tiesioginį naudotojų bendravimą (kaip antai tarpusavio prekybos programėlės arba tinklavietės). Siekiant užtikrinti, kad apmokestinimas nedarytų neigiamo poveikio mažoms arba besikuriančioms įmonės, būtų nustatytos taikytinos ribos. Direktyvoje taip pat siūloma įsteigti vieno langelio sistemą siekiant supaprastinti procesą įmonėms.
Rengdama laikinąją priemonę, Komisija atsižvelgė į EBPO tarpinėje ataskaitoje 21 , pateiktoje G 20 finansų ministrams, nustatytus elementus ir į valstybių narių taikomą praktiką.
5. Išvada
Dėl skaitmeninimo pasaulinėje ekonomikoje vyksta sparti esminė transformacija. Siekiant visapusiškai išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes ir spręsti valstybių narių mokesčių sistemoms kylančius iššūkius yra itin svarbu imtis veiksmų ir pritaikyti pelno mokesčio sistemą prie skaitmeninio amžiaus.
Šiandien Komisijos pasiūlymuose pateiktas visapusiškas struktūrinis skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo problemos sprendimas ES, ir jie padės valstybėms narėms taikyti šiuos principus ES nepriklausančioms jurisdikcijoms. Juose taip pat pateikiamas paprastas laikinas sprendimas, padėsiantis šalinti bendrosios rinkos susiskaidymo riziką ir užkirsti kelią tolesniam atotrūkiui tol, kol bus susitarta dėl visapusiško sprendimo ir jis bus įgyvendintas.
Todėl Komisija ragina valstybes nares greitai pritarti šiandien pateiktiems pasiūlymams, kad įmonės, administracijos, piliečiai ir Europos ekonomika galėtų naudotis vienoda šiuolaikiška skaitmeninės ekonomikos mokesčių sistema. Šie pasiūlymai turėtų būti bendras pagrindas, kuriuo remdamosi ES ir valstybės narės dalyvautų tolesniame tarptautiniame su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu susijusiame darbe ir prisidėtų prie sėkmingos tokio darbo baigties.
-
(1)
COM(2017) 547 final.
-
(2)
2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (dokumentas EUCO 14/17) ir
2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvados dėl reagavimo į pelno apmokestinimo problemas skaitmeninėje ekonomikoje (FISC 346 ECOFIN 1092).
-
(3)
https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/shaping-digital-single-market
-
(4)
https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/building-european-data-economy
-
(5)
SWD(2018) 81 final.
-
(6)
Žr. priede pateiktą apmokestinimo iniciatyvų santrauką.
-
(7)
Tarybos direktyva (ES) 2015/2376; Tarybos direktyva (ES) 2016/881; Tarybos direktyva (ES) 2016/2258; COM(2016) 198 final ir COM(2017) 335 final.
-
(8)
Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 ir Tarybos direktyva (ES) 2017/952.
- (9)
-
(10)
Direktyva dėl įmonių e. prekybai taikomo PVM. Komisija priėmė pasiūlymą 2016 m. gruodžio 1 d. (COM(2016) 757 final), Taryba jį priėmė 2017 m. gruodžio 5 d. (TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2017/2455).
-
(11)
COM(2016) 685 final ir COM(2016) 683 final.
-
(12)
COM(2016) 0198 final.
-
(13)
https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-globalisation_lt.pdf
-
(14)
Pagal metodiką, išdėstytą Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos 2017 m. pasaulio investicijų ataskaitos IV skyriuje (174–175 p.).
-
(15)
2013 m. EBPO / G20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas.
-
(16)
SWD(2018) 81 final.
-
(17)
Prie pasiūlymų pridedamo poveikio vertinimo (SWD(2018) 81 final) 2 priede pateikiama išsami rezultatų santrauka.
-
(18)
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (COM(2016)0685 –C8-0472/2016 – 2016/0337(CNS)) ir
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683 –C8-0471/2016 – 2016/0336(CNS)).
-
(19)
15 iš 21 valstybės narės dalyvavo Komisijos konsultacijose ir manė, kad dabartinė padėtis galėtų pastūmėti kai kurias valstybes nares priimti vienašales priemones.
-
(20)
Dalis šių įplaukų galėtų būti skirta ES biudžeto pajamoms, pavyzdžiui, pagal nuosavų išteklių sprendimą dėl kitos daugiametės finansinės programos laikotarpio.
-
(21)
EBPO (2018 m.), „Tax Challenges Arising from Digitalisation – Interim Report 2018: Inclusive Framework on BEPS“, „OECD Publishing“, Paryžius. http://dx.doi.org/10.1787/9789264293083-en