Briuselis, 2018 03 14

COM(2018) 133 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Antroji pažangos ataskaita dėl neveiksnių paskolų mažinimo Europoje

{SWD(2018) 72 final}


KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Antroji pažangos ataskaita dėl neveiksnių paskolų mažinimo Europoje

1.Įvadas

Europos Sąjungai ir jos ekonomikai akivaizdžiai vėl stiprėjant, ES privalo ir toliau naudotis šia galimybe, kad sustiprintų ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS). Atsižvelgiant į Komisijos 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtintą Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą 1 , taip pat atsižvelgiant į Vadovų darbotvarkę 2 , vienas iš neatidėliotinų prioritetų yra sukurti bankų sąjungą ir įtvirtinti visas kapitalo rinkų sąjungos sudėtines dalis 3 . Integravus finansų sistemą padidės ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumas nepalankiems sukrėtimams, nes pagerės sąlygos tarpvalstybiniu mastu dalytis rizika privačiajame sektoriuje ir sumažės būtinybė prisiimti riziką viešajam sektoriui.

Kartu, remiantis 2016 m. birželio mėn. Tarybos veiksmų gairėmis 4 , 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikate 5 išdėstyta, kokie tolesni veiksmai reikalingi siekiant baigti kurti bankų sąjungą, t. y. skatinamas rizikos mažinimas ir pasidalijimas ja.

Rizikos mažinimo priemonėmis, kurių imtasi nuo finansų krizės pradžios, gerokai padidintas bankų mokumas, svertas ir likvidumo pozicijos, kaip nurodyta 2018 m. sausio 18 d. Komisijos paskelbtoje Pirmojoje pažangos ataskaitoje dėl neveiksnių paskolų mažinimo Europoje 6 . Be pažangos, iš esmės visose valstybėse narėse padarytos vertinant pagal šiuos pagrindinius rizikos parametrus, galima matyti ir tai, kad valstybės narės labiau artėja prie geresnio šių rodiklių vidurkio. Šią raidą visų pirma lemia tai, kad padėtis pastebimai pagerėjo labiausiai nuo krizės nukentėjusiose ir ekonomikos nuosmukį patyrusiose nacionalinėse bankų sistemose. Vertinant pagal Europos Centrinio Banko (ECB) imtį, euro zonos bankų 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas padidėjo nuo 14,6 proc. 2016 m. trečią ketvirtį iki 15,3 proc. 2017 m. trečią ketvirtį. Euro zonos bankų kapitalo pozicijų stiprėjimas matyti ir iš padidėjusių jų sverto koeficientų. Vidutinis sverto koeficientas 7 dar labiau padidėjo nuo 5 proc. 2016 m. trečią ketvirtį iki 5,2 proc. 2017 m. trečią ketvirtį. Taip pat padidėjo euro zonos bankų atsparumas su likvidumu susijusiems sukrėtimams: padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis padidėjo nuo 138 proc. 2016 m. trečią ketvirtį iki 140 proc. 2017 m. trečią ketvirtį. Buvo imtasi ryžtingų veiksmų rizikai mažinti, taigi tebesanti rizika euro zonoje valdoma veiksmingiau ir tolygiau nei prieš trejus metus.

Komisija taip pat pateikė kelias papildomas esmines priemones rizikai ES bankų sektoriuje mažinti ir sektoriaus atsparumui didinti. Pavyzdžiui, 2016 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė svarbų teisės aktų rinkinį; juo siekiama persvarstyti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD), Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą (BPeMR), IV-ąją kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD IV) ir Kapitalo reikalavimų reglamentą (KRR), kad bankų sektoriuje būtų dar labiau sumažinta rizika 8 . Tais pat metais Komisija taip pat patvirtino Direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės verslininkams ir nemokumo sistemų veiksmingumo pasiūlymą 9 . Neveiksnių paskolų prevencijai arba sumažinimui ir tinkamam kapitalo rinkų sąjungos veikimui užtikrinti būtinos veiksmingos restruktūrizavimo ir nemokumo nuostatos. Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą ragina imtis ryžtingų veiksmų dėl šių svarbių dokumentų, kad jie būtų greitai priimti.

Siekiant baigti kurti bankų sąjungą būtina išspręsti problemas, susijusias su didele neveiksnių paskolų 10 sankaupa ir galimu jų kaupimusi ateityje. Paskolos neveiksniomis laikomos tada, kai skolininkui sunku mokėti numatytas įmokas, kuriomis turi būti padengtos palūkanos ir (arba) grąžinamas kapitalas. Kai mokėti įmokas vėluojama daugiau kaip 90 dienų arba kai įvertinama, kad skolininkas paskolos greičiausiai negrąžins, paskola laikoma neveiksnia paskola. Dėl finansų krizės ir vėlesnių ekonomikos nuosmukių daugiau skolininkų negali grąžinti savo paskolų, nes daugiau įmonių ir asmenų nuolat patiria mokėjimo sunkumų ar net bankrutuoja. Tai ypač pasakytina apie valstybes nares, kuriose ekonomikos nuosmukis buvo ilgas arba gilus. Dėl tos priežasties daugelio bankų balansuose susikaupė neveiksnių paskolų.

Tai, kad susikaupia daug neveiksnių paskolų, gali turėti neigiamos įtakos banko veiklos rezultatams dviem pagrindiniais aspektais:

1.Dėl neveiksnių paskolų bankas gauna mažiau pajamų nei tada, kai paskolos yra veiksnios, taigi mažėja banko pelningumas ir gali būti patirta nuostolių, o dėl jų mažėja banko kapitalas. Blogiausiu atveju dėl šio poveikio gali kilti grėsmė banko gyvybingumui, o kartu – galimų padarinių finansiniam stabilumui.

2.Neveiksnioms paskoloms tvarkyti naudojami dideli ir žmogiškieji, ir finansiniai banko ištekliai. Dėl to mažėja banko pajėgumas skolinti, taip pat ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms.

Pagrindinė atsakomybė už didelio neveiksnių paskolų kiekio mažinimą ir toliau tenka tų paskolų slegiamiems bankams ir valstybėms narėms. Šį klausimą atitinkamoms šalims Komisija nuolat kėlė per Europos semestrą. Kartu, kalbant apie dabartinių neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykių sumažinimą ir pernelyg didelio neveiksnių paskolų kaupimosi ateityje prevenciją, šis klausimas dėl tarpusavio ryšių ES ir ypač euro zonos bankų sistemoje akivaizdžiai aktualus ES lygmeniu. Valstybių narių, kuriose neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis didelis, ekonomika gali turėti svarbų šalutinį poveikį visos ES ekonomikai, ir tai pasakytina tiek apie ekonomikos augimą, tiek apie finansinį stabilumą.

Atsižvelgdama į šį aktualumą ES lygmeniu ir remdamasi bendru susitarimu dėl poreikio tęsti ir plėsti Komisijos jau inicijuotus veiksmus, 2017 m. liepos mėn. Taryba priėmė Veiksmų planą neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti; šiuo veiksmų planu įvairios institucijos, taip pat ir Komisija, raginamos imtis tinkamų priemonių, kuriomis Europoje būtų toliau sprendžiamos problemos, susijusios su dideliu neveiksnių paskolų kiekiu. Pirmojoje pažangos ataskaitoje dėl neveiksnių paskolų mažinimo Komisija įsipareigojo kovo mėn. pateikti tų veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Sutelkus pastangas ir šiuo metu ekonomikai atsigaunant, didelės neveiksnių paskolų sankaupos, visų pirma tam tikruose bankuose ir valstybėse narėse, mažėja. Matoma tendencija, kad vidutinis neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis stabiliai mažėja – nuo 2014 m. jis sumažėjo daugiau kaip trečdaliu 11 . Kaip paaiškinta toliau, neveiksnių paskolų kiekis toliau mažėjo ir pastaruosius kelis mėnesius.

Dabar labai svarbu stiprinti pastangas galutinai išspręsti problemas, susijusias su likusia neveiksnių paskolų sankaupa ir galimu jų kaupimusi ateityje.

Kartu su šia pažangos ataskaita ir remdamasi tvirtu pagrindu, atsiradusiu dėl Sąjungos jau naudojamų rizikos mažinimo priemonių, Komisija teikia visapusišką dokumentų rinkinį; juo siekiama paspartinti su neveiksniomis paskolomis susijusių problemų sprendimą Europoje bei neleisti neveiksnioms paskoloms kauptis ateityje. Šį dokumentų rinkinį sudaro du pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – jais siekiama sukurti visoje Sąjungoje galiojančią teisinę sistemą, kad būtų skatinama spręsti neveiksnių paskolų klausimą, – ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – jame pateikiama neprivalomų techninių gairių (projektas), kaip būtų galima steigti nacionalines turto valdymo bendroves. Kartu šiais pasiūlymais bus:

·sustiprintos prudencinės priemonės, reikalingos neveiksnių paskolų problemai veiksmingai spręsti;

·raginama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas;

·padedama išieškoti skolas, nes didinama užstatą turinčių kreditorių apsauga vykstant neteisminiams procesams, papildant 2016 m. lapkričio mėn. pateiktą pasiūlymą dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės verslininkams ir nemokumo sistemos veiksmingumo, ir

·pageidaujančioms valstybėms narėms teikiamos gairės, kaip restruktūrizuoti savo bankus įsteigiant turto valdymo bendroves arba imantis kitų priemonių neveiksnių paskolų klausimui spręsti.

2.Pažanga, padaryta sprendžiant neveiksnių paskolų klausimą

Nuo finansų krizės pradžios 2008–2009 m. Komisija skyrė daug dėmesio neveiksnių paskolų problemai spręsti. Kai didelis neveiksnių paskolų kiekis ėmė kelti grėsmę bankų gyvybingumui, Komisija valstybėms narėms padėjo sukurti ad hoc ir sistemines priemones, kurių tikslas – sumažinti neveiksnių paskolų sankaupą su valstybės pagalbos taisyklėmis suderinamomis priemonėmis 12 . Dėl to gerokai sumažinta bendra neveiksnių paskolų sankaupa bankų sektoriuje. Bankai buvo skatinami rinkos priemonėmis valdyti ir mažinti turimas neveiksnias paskolas, o adekvačiai padalijus naštą ir įgyvendinus esminį restruktūrizavimą mokesčių mokėtojai buvo apsaugoti nuo būtinybės padengti išlaidas. Be to, vykdydami pagal valstybės pagalbos taisykles taikytinus reikalavimus bankai privalėjo restruktūrizuoti savo veiklą, kad būtų užtikrintas jų ilgalaikis gyvybingumas. Nesant galimybių gyvybingumą užtikrinti, bankai buvo likviduojami arba perimami gyvybingų bankų. Šiais veiksmais padėta užtikrinti atsparesnę ir tvirtesnę bankų sistemą. Panašiai, ateityje, kad atitiktų reikalavimus valstybės pagalbai gauti, žlungantys bankai bus restruktūrizuojami arba likviduojami, taigi bankų sistema stiprės.

Institucinė ES ir, visų pirma, euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema taip pat iš esmės sustiprinta sukūrus bankų sąjungą ir du iš trijų jos ramsčių: bendrą priežiūros mechanizmą ir Bendrą pertvarkymo valdybą 13 . Be to, Europos semestro rekomendacijomis, skirtomis atitinkamoms valstybėms narėms, pabrėžtas poreikis imtis ryžtingų veiksmų dideliam neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykiui mažinti. Taip pat Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba valstybėms narėms teikia techninę paramą įgyvendinant su neveiksniomis paskolomis susijusius projektus 14 . Svarbų vaidmenį gerinant neveiksnių paskolų priežiūrą ir informacijos apie jas teikimą Europoje taip pat atliko ECB, vykdydamas priežiūros funkciją (bendras priežiūros mechanizmas), nacionalinės kompetentingos institucijos ir Europos bankininkystės institucija (EBI), be to, ECB – viena iš pagrindinių finansinio stabilumo išsaugojimo Sąjungoje institucijų. Dėl šių bendrų pastangų per pastaruosius kelerius metus padaryta didžiulė pažanga ES bankuose mažinant neveiksnių paskolų kiekį bei neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykį.

Visų pirma, naujausi 2017 m. trečio ketvirčio pabaigos duomenys patvirtina neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykio mažėjimo Europos Sąjungoje tendenciją. Šis santykis sumažėjo iki 4,4 proc., t. y. apytikriai 1 procentiniu punktu, vertinant pagal visus metų ketvirčius (žr. 1 diagramą), ir 0,2 proc., arba 40 mlrd. EUR, vertinant pagal kiekvieną ketvirtį. Taigi šis santykis nukrito iki žemiausio lygio nuo 2014 m. ketvirto ketvirčio. Taip atsitiko dėl to, kad sumažėjo neveiksnių paskolų kiekis, taip pat ES padaugėjo paskolų. Atidėjinių rodiklis 15 tebėra stabilus ir sudaro 50,7 proc. Nors esama šių teigiamų pokyčių, ryžtingus veiksmus būtina tęsti ir spartinti.

Pastaruoju metu neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis mažėjo beveik visose valstybėse narėse, nors atskirose valstybėse narėse 16 padėtis labai skiriasi (žr. 1 lentelę). Vis dėlto esama požymių, kad dėl politikos priemonių ir ekonomikos augimo sąveikos valstybėse narėse, kuriose neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis tebėra didelis, daroma daug žadanti pažanga.

1 lentelė. Neveiksnios paskolos ir atidėjiniai pagal valstybes nares  17

Šaltinis – ECB, konsoliduoti bankų duomenys. Komisijos tarnybų (FISMA GD) skaičiavimai.

Nors pažanga didžiulė, neveiksnios paskolos tebekelia riziką ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui. Bendras neveiksnių paskolų kiekis visoje ES vis dar sudaro apie 910 mlrd. EUR, t. y. gerokai viršija prieškrizinius rodiklius 18 . Greičiau mažinti neveiksnių paskolų sankaupas toliau trukdo struktūrinės kliūtys. Atidėjiniai dažnai kaupiami per lėtai ir nepakankamai, kad būtų galima veiksmingai imtis veiksmų ir neleisti ateityje susidaryti jokiai kritinei neveiksnių paskolų sankaupai. Nors tam tikrų investuotojų grupių susidomėjimas ir su neveiksniomis paskolomis susijusių sandorių apimtis išaugo, aktyvumas antrinėse neveiksnių paskolų rinkose dar nėra pakankamas, kad būtų iš esmės prisidedama prie neveiksnių paskolų mažinimo pastangų. Be to, kadangi nedaroma pažangos dėl Komisijos pateiktų pasiūlymų, skolos restruktūrizavimo, nemokumo ir skolos išieškojimo procesai tebevyksta per lėtai, o tam tikrais atvejais stokojama teisinio tikrumo.

3.Visapusiškas dokumentų rinkinys tebesančių ir būsimų neveiksnių paskolų klausimams spręsti

Nors padaryta nemenka pažanga, likusiems klausimams, susijusiems su dideliu neveiksnių paskolų kiekiu, spręsti dar reikia kitų teisėkūros priemonių. Šiomis aplinkybėmis reikia visapusiško požiūrio, ir dėmesį reikėtų sutelkti į papildomųjų politikos veiksmų derinį keturiose srityse: i) bankų priežiūros ir reguliavimo, ii) nacionalinių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų išieškojimo sistemų tolesnių reformų, iii) finansinių sunkumų paveikto turto antrinių rinkų plėtojimo ir iv) bankų restruktūrizavimo skatinimo, kai tai tinkama ir būtina. Šių keturių sričių veiksmai turėtų būti vykdomi nacionaliniu lygmeniu, o prireikus – ir ES lygmeniu. Komisija yra pasiryžusi įgyvendinti tas neveiksnių paskolų problemos sprendimo veiksmų plano dalis, už kurias ji tiesiogiai atsakinga.

Šiandien Komisija tvirtina visapusišką dokumentų rinkinį, skirtą keturioms pirmiau paminėtoms sritims, ir taip Europos Sąjungoje skatina finansinį stabilumą (žr. 2 diagramą; iš jos matyti, kaip Komisijos priemonių rinkinys dera su bendruoju veiksmų planu). Siūlomais veiksmais bankams ir valstybėms narėms bus suteikta galimybių spręsti neveiksnių paskolų klausimą dar ryžtingiau nei anksčiau ir ateityje išvengti pernelyg didelės neveiksnių paskolų sankaupos.

Bus reikalaujama, kad bankai atidėtų pakankamai išteklių atvejams, kai naujos paskolos tampa neveiksnios, taigi bus tinkamų paskatų neveiksnias paskolas pertvarkyti dar ankstyvame etape ir išvengti per didelės jų sankaupos.

Paskoloms vis tiek tapus neveiksnioms, bankai neveiksnias paskolas, išskyrus vartotojams suteiktas paskolas, galės pertvarkyti veiksmingesnėmis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, susijusiomis su užtikrintomis paskolomis, o skolininkams bus taikomos tinkamos apsaugos priemonės.

Jeigu net taikant minėtas priemones neveiksnių paskolų susikaups per daug (taip dabar yra nutikę keliuose tam tikrų valstybių narių bankuose), bankai neveiksnias paskolas kitiems veiklos vykdytojams galės parduoti veiksmingose, konkurencingose ir skaidriose antrinėse rinkose. Priežiūros institucijos, naudodamosi savo turimais su bankais susijusiais įgaliojimais (tai vadinama antruoju ramsčiu), nustatytais Kapitalo reikalavimų reglamente 19 , padės bankams tai atlikti.

Neveiksnioms paskoloms tapus didžiule ir plataus masto problema, pagal dabartines valstybės pagalbos ir bankų pertvarkymo taisykles to pageidaujančios valstybės narės galės steigti savo nacionalines turto valdymo bendroves ar imtis kitų priemonių.

2 diagrama. Tarybos veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti elementai 20

4.Pakankami bankų atidėjiniai būsimų neveiksnių paskolų nuostoliams padengti

Reglamentu, kuriuo iš dalies keičiamas Kapitalo reikalavimų reglamentas 21 , bus reikalaujama, kad bankai turėtų pakankamai lėšų naujų paskolų nuostoliams padengti, jeigu tos paskolos taptų neveiksniomis pozicijomis. Iš dalies pakeistu reglamentu nustatoma prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kad būtų išvengta būsimoms neveiksnioms paskoloms skirtų atidėjinių nepakankamumo rizikos. Tokia finansinio stabilumo stiprinimo priemonė atitiktų minimalų atidėjinių ir atskaitymų iš nuosavų lėšų, kurie bankams būtų taikomi siekiant padengti patirtus ir numatomus nuostolius, susijusius su naujomis paskolomis, kurios vėliau tampa neveiksnios, dydį. Jeigu bankas neturėtų reikalaujamų minimalių atidėjinių, būtų taikoma atskaitymų iš nuosavų lėšų priemonė.

Kad būtų nuosekliai laikomasi prudencinės sistemos, Komisija taip pat nustato bendrą neveiksnių pozicijų apibrėžtį pagal apibrėžtį, kuri jau vartojama priežiūros ataskaitų teikimo reikmėms. Prudencine finansinio stabilumo stiprinimo priemone bus mažinama finansinio stabilumo rizika, kylanti dėl to, kad esama daug neveiksnių paskolų, kurių galimi nuostoliai nepakankamai padengti, t. y. bus vengiama tokių neveiksnių pozicijų, galinčių turėti šalutinį poveikį esant nepalankioms rinkos sąlygoms, sankaupos arba didėjimo. Ta priemone taip pat bus užtikrinta, kad įstaigos turėtų pakankamų atidėjinių neveiksnių pozicijų nuostoliams padengti ir galėtų apsaugoti savo pelningumą, kapitalą ir finansavimo sąnaudas nepalankių sąlygų laikotarpiais. Tuo taip pat būtų užtikrinta, kad namų ūkiai ir įmonės galėtų gauti stabilų, mažiau prociklišką finansavimą.

5.Direktyva dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato susigrąžinimo

Direktyva bankams suteikiama galimybė veiksmingiau tvarkyti paskolas šioms tapus neveiksnioms, nes ja pagerinamos užstato, naudojamo kreditui užtikrinti, realizavimo arba kredito pardavimo trečiosioms šalims sąlygos. Įdiegus pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemą (angl. Accelerated extrajudicial collateral enforcement) – greitą būdą susigrąžinti vertę, – sumažėtų neveiksnių paskolų pertvarkymo sąnaudos ir bankams būtų lengviau susigrąžinti vertę. Kai bankai turi didelę neveiksnių paskolų sankaupą ir neturi pakankamai darbuotojų arba techninės patirties tas paskolas tinkamai administruoti, direktyva palengvinamas šių paskolų administravimo perdavimas specializuotam kredito administratoriui arba kredito sutarčių pardavimas kredito pirkėjui, turinčiam reikiamą rizikos apetitą ir techninės rizikos valdymo patirties.

Abu šia direktyva nustatyti būdai, kuriais bankai gali tvarkyti savo neveiksnias paskolas, sustiprina vienas kitą. Sutrumpėjus pertvarkymo laikui ir padidėjus susigrąžinimo galimybėms – to tikimasi įdiegus pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemą, – padidėja neveiksnių paskolų vertė, taip pat padidėja pirkimo kainos sudarant galimus su neveiksniomis paskolomis susijusius sandorius. Be to, užstatu užtikrintą neveiksnią paskolą antrinėse rinkose lengviau įkainoti nei neužtikrintą, nes pagal užstato vertę nustatoma minimali neveiksnios paskolos vertė. Taigi, kredito pirkėjai pirmumą teiks neveiksnioms paskoloms, kurioms galima taikyti pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemą. Tai savo ruožtu būtų papildomos paskatos kredito įstaigoms naudoti šią sistemą išduodant naujas paskolas. Be to, dėl pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemos pasiekus suderinimą rastųsi visoje Europoje veikiančių investuotojų į neveiksnias paskolas, taigi rinkos likvidumas dar padidėtų.

5.1.Tolesnis antrinės neveiksnių paskolų rinkos plėtojimas

Direktyva bus padedama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas, nes bus pašalintos pernelyg didelės kliūtys leisti paskolas administruoti trečiosioms šalims ir paskolas perduoti paskolų pirkėjams, kartu visiškai laikantis esamo Sąjungos civilinės teisės teisyno ir valstybių narių vartotojų apsaugos nuostatų.

Dabar bankai ne visada gali savo neveiksnias paskolas valdyti veiksmingai arba efektyviai. Tokiais atvejais bankai susigrąžina mažesnę savo portfelio dalį, nei būtų įmanoma kitokiu atveju. Toks atvejis gali būti, pavyzdžiui, tada, kai bankai turi daug neveiksnių paskolų ir nepajėgia tinkamai jų administruoti. Taip pat galimas atvejis, kai bankuose atsiranda neveiksnių paskolų portfelis, o banko pagrindinė techninė patirtis, susijusi su susigrąžinimu, neaprėpia tų paskolų pobūdžio. Tokiais atvejais geriausia galimybė gali būti tų paskolų administravimą perduoti specializuotam paskolų administratoriui arba kredito sutartį parduoti.

Dėl šių priežasčių pasiūlymu nustatomas bendras nuostatų, kurių kredito administratoriai turi laikytis, kad galėtų veikti tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje, rinkinys. Pasiūlymu nustatomi bendri standartai, kuriais siekiama užtikrinti deramą paskolų pirkėjų ir kredito administratorių elgesį ir priežiūrą visoje Sąjungoje, kartu, suderinus valstybių narių patekimo į rinką nuostatas, skatinant didesnę konkurenciją. Dėl to sumažės galimų paskolų pirkėjų patekimo į rinką sąnaudos, nes padidės kredito administravimo paslaugų prieinamumas ir sumažės kredito administravimo sąnaudos. Rinkoje padaugėjus pirkėjų bus didesnė konkurencija, taigi ir didesnė paklausa bei didesnės sandorių kainos.

Siekiant sukurti patikimą antrinę neveiksnių paskolų rinką ir tvirtą kredito administratoriams taikomą sistemą, siūlomos aiškios taisyklės vartotojų teisėms ir interesams apsaugoti. Pasiūlymas apima teisines apsaugos priemones ir skaidrumo taisykles, taip užtikrinant, kad dėl skolos perdavimo nesumažėtų vartotojų apsaugos lygis. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems ir pernelyg įsiskolinusiems vartotojams. Pavyzdžiui, kredito administratoriai turėtų laikytis tinkamos veiksmų skolininkų atžvilgiu politikos, o prireikus vartotoją turėtų paraginti kreiptis į konsultacijas skolų klausimais teikiančias arba socialines tarnybas.

Siekiant vartojimo paskolų srityje užkirsti kelią galimoms naujoms neveiksnioms paskoloms, valstybės narės taip pat raginamos nustatyti vartotojo galimybių vertinimo taisykles. Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų plane 22 numatytas kreditingumo vertinimo parengiamasis darbas vykdomas, o Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama kredito įstaigoms apibrėžti geriausią patirtį ir pagrindinius principus, taikytinus vertinant vartotojų kreditingumą.

5.2.Veiksmingesnis užtikrintų paskolų vertės susigrąžinimas

Direktyva užstatą turintiems kreditoriams bus suteiktas veiksmingesnis užtikrintų paskolų vertės susigrąžinimo metodas taikant pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemą. Tai greitas ir veiksmingas neteisminis vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo užstatą turintiems skolintojams suteikiama galimybė susigrąžinti užstato, kurį suteikė tik bendrovės ir verslininkai, kad užtikrintų paskolą, vertę. Tokie mechanizmai jau įdiegti 25 valstybėse narėse (tačiau pusėje jų tokių mechanizmų aprėptis yra ribota ir apima tik kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą).

Pasiūlymu bankams bus padedama pagerinti savo dabartinius pertvarkymo procesus ir neveiksnias paskolas valdyti didinant skolų išieškojimo procedūrų veiksmingumą, t. y. taikant pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemą. Dauguma atvejų bankai savo neveiksnias paskolas tvarko patys – pertvarkymo priemonėmis susigrąžina vertę. Didelė dalis paskolų, tampančių neveiksniomis paskolomis, yra užstatu užtikrintos paskolos. Nors bankai, remdamiesi nacionalinėmis nemokumo ir skolų išieškojimo sistemomis gali realizuoti užstatą, procesas gali būti lėtas ir stokoti teisinio tikrumo. Dabar neveiksnios paskolos lieka bankų balansuose, dėl to bankas patiria ilgalaikį neužtikrintumą, o jo ištekliai būna įšaldyti. Taigi, bankas negali susitelkti į naujas paskolas perspektyviems klientams. Todėl pasiūlyme pateikiamas veiksmingas metodas, kuriuo bankai ir kitos paskolas galinčios teikti įmonės gali susigrąžinti savo lėšas iš užtikrintų paskolų, suteiktų verslo skolininkams, per neteisminę procedūrą. Šią veiksmingą neteisminę procedūrą būtų galima taikyti, kai skolintojas ir skolininkas paskolos sutartyje dėl to iš anksto susitaria. Vartojimo kreditams šios sistemos nebus galima taikyti, be to, ji parengta taip, kad nebūtų daroma poveikio ankstyvo restruktūrizavimo arba nemokumo procedūroms. Ja nebus daromas poveikis valstybių narių nemokumo įstatymams, pvz., nustatant kreditorių hierarchiją per nemokumo procedūras.

Pirmumas teikiamas restruktūrizavimo ir nemokumo procedūroms, o ne šiame pasiūlyme nustatytai pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemai. Siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi restruktūrizavimo pasiūlymo ir kad jis būtų papildomas, bus laikomasi šio principo: neteisminis užstato administravimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę būtų netaikytinas atskirų vykdymo procesų sustabdymas. Restruktūrizavimo pasiūlyme jau numatyta, kad kreditoriams, įskaitant užstatą turinčius bendrovės arba verslininko, kurių veiklos atžvilgiu vykdomos restruktūrizavimo procedūros, kreditorius, turi būti taikomas atskirų vykdymo procesų sustabdymo reikalavimas. Tokiu atveju sunkumų patiriantis skolininkas su kreditoriais gali rengti derybas dėl restruktūrizavimo plano ir išvengti nemokumo.

6.Techninis galimybių steigti nacionalines turto valdymo bendroves projektas

Šiuo dokumentų rinkiniu valstybėms narėms taip pat pateikta neprivalomų gairių, kaip jos, jeigu pageidautų, visiškai laikydamosi ES bankininkystės ir valstybės pagalbos nuostatų galėtų steigti nacionalines turto valdymo bendroves. Turto valdymo bendrovių projekte pateikta praktinių gairių, kaip nacionaliniu lygmeniu planuoti ir steigti turto valdymo bendroves, o gairės, kiek tik galima, pagrįstos geriausia valstybėse narėse įgyta patirtimi. Turto valdymo bendrovės gali būti privačios arba gauti (iš dalies) viešąją paramą (taigi joms nereikia valstybės pagalbos), jeigu gali būti laikoma, kad valstybė veikia kaip bet kuris kitas ekonominės veiklos vykdytojas. Galimybė steigti turto valdymo bendrovę, gaunančią valstybės pagalbą, neturėtų būti automatiškas sprendimas. Vis dėlto valstybės pagalbą gaunančias turto valdymo bendroves laikant išimtiniu sprendimu, projekte siekiama paaiškinti leistiną tokių turto valdymo bendrovių modelį, visiškai atitinkantį ES teisinę sistemą, visų pirma Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą ir valstybės pagalbos taisykles.

Projekte siūlomi keli bendrieji principai – atitinkamo turto perimetro, dalyvavimo perimetro, turto dydžio ribos svarbos, turto vertės nustatymo taisyklių, tinkamos kapitalo struktūros ir turto valdymo bendrovių valdymo bei veikimo. Be to, projekte aprašomos tam tikros alternatyvios paramos nuvertėjusiam turtui priemonės, kurios nėra valstybės pagalba, pavyzdžiui, rinkos sąlygas atitinkančios valstybės garantijos, kuriomis suteikiama galimybė neveiksnias paskolas pakeisti vertybiniais popieriais. Komisija anksčiau taip pat vertino kitas valstybių narių pasiūlytas priemones ankstesnių laikotarpių neveiksnių paskolų klausimams spręsti ir toliau tai darys pavieniais atvejais, siekdama užtikrinti, kad tos priemonės visiškai atitiktų Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą ir valstybės pagalbos taisykles.

7.Solidus dokumentų rinkinys, apimantis vienos kitas papildančias priemones

Į šį dokumentų rinkinį įtraukti pasiūlymai vienas kitą papildo ir, jeigu būtų įgyvendinami atskirai, nebūtų tokie veiksmingi. Teisės aktais nustatyta prudencine finansinio stabilumo stiprinimo priemone bus užtikrinta, kad dėl būsimų neveiksnių paskolų patiriami kredito nuostoliai būtų pakankamai padengti, o paskolų pertvarkymas arba pardavimas – lengvesnis. Šiuos veiksnius papildo skatinimas toliau plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas, nes joms esant neveiksnių paskolų paklausa taptų konkurencingesnė, padidėtų jų rinkos vertė. Be to, pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistema, t. y. supaprastinta užstato vertės susigrąžinimo tvarka, sumažinamos neveiksnių paskolų pertvarkymo sąnaudos.

Dokumentų rinkinys apima pagrindinę Tarybos veiksmų plano dalį. Derinant kelis elementus, dokumentų rinkinys, kaip visuma, yra tinkama aplinka bankų balanse esančių neveiksnių paskolų klausimams spręsti ir būsimos neveiksnių paskolų sankaupos rizikai mažinti. Manoma, kad tų elementų poveikis valstybėms narėms ir atitinkamoms įstaigoms bus skirtingas. Vieni turės stipresnį poveikį bankų ex ante rizikos vertinimui paskolų išdavimo etape, kitais bus skatinamas spartus neveiksnių paskolų pripažinimas ir geresnis valdymas, dar kitais – didinama tokių neveiksnių paskolų rinkos vertė.

Visų pirma:

·pasiūlymu dėl prudencinių finansinio stabilumo stiprinimo priemonių bus užtikrinta, kad dėl būsimų neveiksnių paskolų patiriami kredito nuostoliai būtų pakankamai padengti atidėjiniais, dėl to paskolų pertvarkymas ir (arba) pardavimas bus lengvesnis. Šiuos veiksnius papildytų labiau išplėtotos antrinės neveiksnių paskolų rinkos, nes joms esant išaugtų neveiksnių paskolų paklausa ir rinkos vertė. Bankai dėl to turėtų galimybių lengviau parduoti neveiksnias paskolas, nes būtų griežtesnės atidėjinių taisyklės.

·Jau anksčiau pasitvirtino, kad, nustačius tinkamas išankstines sąlygas, turto valdymo bendrovės yra naudinga priemonė, taigi šios įmonės tebėra svarbi priemonių rinkinio dalis, net atitinkamai ES teisinei sistemai kintant pastaruosius kelerius metus. Tačiau turto valdymo bendrovių naudingumas mažėja, jeigu antrinės neveiksnių paskolų rinkos neišplėtotos, nes viena iš turto valdymo bendrovių naudojamų svarbių priemonių yra jos paskolų pardavimas investuotojams, kurie yra trečiosios šalys. Turto valdymo bendrovės ir daug kitų potencialių kredito pirkėjų labai priklauso nuo to, ar yra nepriklausomų bendrovių, galinčių jų vardu administruoti ir valdyti paskolas. Todėl turto valdymo bendrovės bus veiksmingesnės, jeigu bus paremtos Komisijos šiame rinkinyje pateiktais teisiniais pasiūlymais. O jeigu antrinių neveiksnių paskolų rinkų veikimas nebus pagerintas, turto valdymo bendrovėms gali būti sunkiau siekti savo tikslo.

·Be to, įdiegus pagreitinto neteisminio užstato administravimo sistemą – greitą būdą susigrąžinti užstato vertę, – sumažėtų neveiksnių paskolų pertvarkymo sąnaudos, taigi bankams ir neveiksnių paskolų pirkėjams būtų lengviau susigrąžinti vertę. Tokia priemone, kuria galima naudotis nesiimant prevencinio restruktūrizavimo arba nemokumo procedūrų, būtų papildoma 2016 m. lapkričio mėn. pasiūlymas dėl Direktyvos dėl restruktūrizavimo, antrosios galimybės ir nemokumo sistemų veiksmingumo.

3 diagrama. Neveiksnių paskolų dokumentų rinkinys. Vienas kito poveikį stiprinantys veiksmai

Be to, Komisija kartu su ECB ir EBI nagrinėja, kaip skatinti didesnį neveiksnių paskolų ir neveiksnių paskolų rinkų skaidrumą. Tam reikės padidinti duomenų apie neveiksnias paskolas prieinamumą ir palyginamumą. Viena šiomis aplinkybėmis svarstoma idėja yra remti rinkos dalyvių tvarkomų neveiksnių paskolų informacijos platformų arba kredito registrų plėtojimą. Aiškinamasis darbas beveik baigtas, ir bus pateiktas Komisijos, ECB ir EBI bendrai parengtas specialus techninis nurodymas.  23

Galiausiai, Komisijos šiandien pateikiamomis iniciatyvomis iš esmės papildomi ir kiti Tarybos veiksmų plano elementai, įskaitant siūlomas priemones, kurių turėtų imtis valstybės narės, priežiūros institucijos ir kitos ES institucijos. Konkrečiau, Komisijos šiandien pasiūlytas priemones papildys šios priemonės:

·bendrosios visiems ES bankams skirtos neveiksnių paskolų valdymo gairės;

·išsamios gairės dėl bankų paskolų išdavimo, stebėsenos ir vidaus valdymo, visų pirma dėmesį skiriant skaidrumui ir skolininkų galimybių vertinimui;

·makroprudenciniai metodai, kuriais siekiama neleisti atsirasti visą sistemą apimančių su neveiksniomis paskolomis susijusių problemų, atsižvelgiant į galimą neveiksnių paskolų politikos priemonių procikliškumą ir poveikį finansiniam stabilumui, ir

·informacijos apie bankų turto kokybę ir neveiksnias paskolas atskleidimo reikalavimai.

Komisijos, ECB, EBI ir Europos sisteminės rizikos valdybos veiksmams bus būdinga svarbi sinergija. Siūlomi teisės aktais nustatyti minimalaus padengimo reikalavimai bankų vadovams suteiktų stiprių paskatų ateityje neleisti kauptis neveiksnioms paskoloms neveiksnias paskolas geriau valdant ir taikant geresnę paskolų išdavimo praktiką. Tuo bus sustiprintas tikėtinas ECB ir EBI vykdomo darbo, susijusio su bankų paskolų išdavimu, neveiksnių paskolų valdymu, stebėsena ir vidaus valdymo praktika, poveikis. Darbu, susijusiu su neveiksnių paskolų informacija ir rinkos infrastruktūra, būtų dar labiau pagerintas antrinių neveiksnių paskolų rinkų veikimas.

8.Išvados

Kadangi apskritai daroma didelė pažanga mažinant riziką ES bankų sektoriuje, toliau mažėja ir neveiksnių paskolų sankaupa. Nepaisant šios teigiamos tendencijos, didelis neveiksnių paskolų kiekis tebėra iššūkis kelioms valstybėms narėms ir visai ES.

Paspartinti esamas neveiksnių paskolų mažėjimo tendencijas ir užkirsti kelią naujų neveiksnių paskolų sankaupai – svarbus žingsnis kuriant bankų sąjungą. Nors ECB jau vykdo didelių ir sisteminės svarbos bankų priežiūrą (bendras priežiūros mechanizmas) ir jau veikia Bendra priežiūros valdyba, bankų sąjunga dar nebaigta kurti. Po krizės sukurtų prudencinės ir pertvarkymo sistemų pagrindinės sudėtinės dalys jau yra arba netrukus bus įtvirtintos, o rizika euro zonos bankų sektoriuje labai mažinama. Tai reiškia, kad atėjo laikas ir dviem trūkstamiems bankų sąjungos elementams: Bendro pertvarkymo fondo bendrai fiskalinio stabilumo priemonei ir Europos indėlių garantijų sistemai. Nebaigtoje kurti bankų sąjungoje bankų sektorius tebebus suskaidytas nacionalinių sienų, ir galiausiai nebus gauta ekonominės naudos bei nepadidės stabilumas, kuriuos galėtų užtikrinti didesnė sektoriaus integracija.

Šiandien paskelbtas visapusiškas dokumentų rinkinys yra svarbus žingsnis sprendžiant šį uždavinį. Norint, kad didelių neveiksnių paskolų problema būtų išspręsta, t. y. ir kad esamos jų sankaupos būtų sumažintos iki tvaraus lygio, ir kad būtų užkirstas kelias galimam jų kaupimuisi ateityje, per ateinančius mėnesius ir metus būtina užtikrinti tokią pat sparčią visų numatytų priemonių įgyvendinimo pažangą.

Nors atitinkamiems pavieniams bankams ir valstybėms narėms reikia toliau dėti tiek pat pastangų, būtina tęsti ir bendrus Komisijos bei kitų ES institucijų, įskaitant ECB, veiksmus. Šiandien pateiktas teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių rinkinys, o kartu ir šis komunikatas, yra svarbi šio darbo dalis. Todėl Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą ragina daryti sparčią pažangą šiuo svarbiu klausimu, kad būtų remiamos bendros pastangos mažinti riziką Europos bankų sektoriuje. Be to, jau anksčiau pateiktoms teisėkūros priemonėms, susijusioms su rizikos mažinimu, – jos pateiktos 2016 m. lapkričio mėn. bankų sektoriaus dokumentų rinkinyje 24 , – ir įmonių restruktūrizavimo bei nemokumo teisei turi būti teikiamas didžiausias politinis prioritetas ir dėl jų turi būti susitarta kuo skubiau. Komisija yra pasirengusi su kitomis teisėkūros institucijomis imtis reikiamų veiksmų.

(1) COM(2017) 821.
(2) http://www.consilium.europa.eu/media/21594/leaders-agenda.pdf .
(3) Komisija kovo 7 d. paskelbė komunikatą [COM(2018)] „Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus“.
(4)   http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/06/17/conclusions-on-banking-union/ .
(5)   https://ec.europa.eu/info/publications/171011-communication-banking-union_en .
(6) COM(2018) 37.
(7) T. y. viso lygio sverto koeficientas, apskaičiuotas pagal griežtesnes taisykles ir pateiktas iki 2019 m., kai baigsis pereinamasis laikotarpis. Į pereinamojo įgyvendinimo laikotarpio švelninantį poveikį neatsižvelgiama.
(8) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-3731_lt.htm.
(9) COM/2016/0723 – 2016/0359 (COD).
(10) Neveiksniomis paskolos laikomos tada, kai skolininkas nepajėgia mokėti numatytų įmokų, kad padengtų palūkanas ir (arba) grąžintų kapitalą. Kai mokėti įmokas vėluojama daugiau kaip 90 dienų arba kai įvertinama, kad skolininkas paskolos greičiausiai negrąžins, paskola laikoma neveiksnia paskola (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/227).
(11) 2 skirsnyje pateikta apžvalga.
(12) Tam tikrais atvejais pagal finansinės pagalbos programą.
(13) Pasiūlymą dėl trečiojo bankų sąjungos ramsčio, Europos indėlių garantijų sistemos, Komisija pateikė 2015 m. lapkričio mėn. O 2017 m. spalio mėn. Komunikate dėl bankų sąjungos sukūrimo [COM(2017) 592] Komisija suteikė naują postūmį deryboms dėl Europos indėlių garantijų sistemos.
(14) (ES) 2017/825.
(15) Šaltinis – ECB. Kadangi duomenų apie atidėjinius paskoloms nėra, ES atidėjinių rodiklis apskaičiuotas atsižvelgiant į visų skolos priemonių (paskolų ir skolos vertybinių popierių) vertės sumažėjimą ir neveiksnias paskolas.
(16) 2017 m. trečio ketvirčio pabaigoje kelių valstybių narių neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis buvo mažas (dešimties valstybių narių santykis buvo mažesnis nei 3 proc.). Kitų santykis buvo didelis (aštuonių valstybių narių santykis viršijo 10 proc.).
(17)  Pastabos. Pateikti vidaus kredito įstaigų ir užsienio subjektų kontroliuojamų patronuojamųjų įmonių ir filialų skaičiai. * Portugalijos ir ES šio sektoriaus duomenų neturima. Pateikti visų sektorių paskolų ir išankstinių mokėjimų skaičiai. Bulgarijos, Vokietijos, Ispanijos ir Vengrijos šio sektoriaus duomenys turimi tik kaip balansinės vertės (t. y. bendra namų ūkių ir ne finansų bendrovių pozicija). ** Bulgarijos, Vokietijos, Ispanijos, Vengrijos ir ES atidėjinių paskoloms duomenų neturima. Šiais atvejais skaičiai grindžiami visų skolos priemonių (t. y. paskolų ir skolos vertybinių popierių) vertės sumažėjimu ir neveiksniomis paskolomis. Bendrų ES 2016 m. antro ir trečio ketvirčių duomenų neturima. 2016 m. skaičius lentelėje yra 2016 m. pirmo ketvirčio skaičius.
(18) Šaltinis – ECB.
(19) Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas).
(20) Pastaba dėl santrumpų – TVB (turto valdymo bendrovė), BPMR (Bendro priežiūros mechanizmo reglamentas), KRD IV (IV-oji kapitalo reikalavimų direktyva).
(21) Reglamentas (ES) Nr. 575/2013.
(22) COM(2017) 139.
(23) Neveiksnių paskolų valdymui būtų palanku, jeigu paskolų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo ir nemokumo sistemos būtų veiksmingesnės ir labiau nuspėjamos. Todėl Komisija imasi lyginamosios tokių sistemų analizės, kad galėtų susidaryti patikimą vėlavimo ir vertės susigrąžinimo, su kuriais bankai susiduria skolininkams nevykdant savo įsipareigojimų, vaizdą. Komisija valstybes nares ir priežiūros institucijas kviečia glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų sukurta patikima lyginimo metodika. Taigi, Komisijos pasiūlymu dėl Direktyvos dėl įmonių nemokumo, restruktūrizavimo ir antrosios galimybės nustatomos valstybių narių prievolės rinkti palyginamus duomenis apie nemokumo ir restruktūrizavimo procedūras ir perduoti juos Komisijai. Tai labai svarbu siekiant parodyti, kiek reglamentavimo sistema veiksminga nemokių skolininkų atžvilgiu valstybėse narėse.
(24) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-3731_lt.htm .