EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 03 08
COM(2018) 114 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus
Įvadas
2018 m. kovo 22–23 d. Europos Vadovų Taryba, be kitų dalykų, įvertins, kaip įgyvendinamas Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planas 1 . Tai yra svarbus į Investicijų planą Europai įtrauktas Europos Sąjungos prioritetas. Bendroji kapitalo rinka naudinga visai ES, tačiau ypač svarbi toms valstybėms narėms, kurių bendra valiuta yra euras.
Stiprios ir integruotos kapitalo rinkos padeda dalytis rizika privačiajame sektoriuje tarpvalstybiniu mastu euro zonoje ir jai nepriklausančiose šalyse, taigi taip skatinama našiai ir naujoviškai naudoti privatųjį kapitalą, išplečiami ir diversifikuojami realiosios ekonomikos finansavimo šaltiniai ir priemonės ir mažinamas poreikis viešajam sektoriui prisiimti riziką. Kaip ir kiti Komisijos plėtojami veiksniai, tokie kaip integruotos ir sąžiningos darbo rinkos ir skaidrios, nuo piktnaudžiavimo apsaugotos mokesčių sistemos, taip pat neveiksnių paskolų mažinimas, tai yra labai svarbu siekiant, kad ES šalių ekonomikos gebėtų stabilizuoti ir atlaikyti ekonominius sukrėtimus, kuriuos patiria tam tikros valstybės narės, regionai ar sektoriai. Nesant pakankamo finansinio diversifikavimo didėja sistemos nestabilumas, kurį lemia tam tikrų finansinių srautų kintamumas ištikus struktūriniam sukrėtimui (žr. paveikslą). Jeigu europiečių santaupos būtų investuojamos į diversifikuotą skirtingų dalyvių skirtingose valstybėse narėse teikiamų finansinių produktų portfelį, jų grąža mažiau kistų ir mažiau priklausytų nuo vienos atskiros šalies ekonomikos būklės.
Paveikslas. Finansiniai srautai ne finansų bendrovėms (mlrd. EUR, grynosios sumos)
Šaltinis – Europos Centrinio Banko ir Komisijos tarnybų skaičiavimai.
Pastaba. Duomenys nurodo ketvirtinių grynųjų srautų metinius slankiuosius vidurkius nuo 1999 m. ketvirto ketvirčio iki 2017 m. trečio ketvirčio.
Kad kapitalo rinkų sąjunga papildytų ES bankų sąjungą ir veiktų sėkmingai, taip pat reikia atvirų rinkų, suteikiančių geresnių galimybių ES įmonėms gauti finansavimą ir daugiau naujoviškų investavimo galimybių taupantiesiems – o jie šiandien gali geriau suprasti, kaip naudojami jų investuoti pinigai, ir nori daugiau investavimo pasirinkimo galimybių. Todėl pertvarkant kapitalo rinkas reikia suteikti priemonių, kad būtų galima pasinaudoti naujomis finansinių technologijų ir tvaraus finansavimo teikiamomis galimybėmis, ir sudaryti sąlygas pereiti prie švaresnės, tausiau išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos.
Kaip Komisija pareiškė 2017 m. birželio mėn. atlikdama Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą 2 , turėtume siekti platesnio užmojo tikslų, šalinti kliūtis ir, dar svarbiau, pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis.
Todėl Komisija taip pat teikia Finansinių technologijų („FinTech“) veiksmų planą ir Tvaraus finansavimo veiksmų planą.
Remdamasi 2017 m. kovo–birželio mėn. įvykusių viešų konsultacijų išvadomis ir atsižvelgdama į jau pateiktas iniciatyvas, Komisija mano, kad būtina imtis kelių tikslinių ES lygmens iniciatyvų, kad būtų galima pasinaudoti technologijomis grindžiamų inovacijų galimybėmis teikiant finansines paslaugas. „FinTech“ veiksmų plane išdėstomi aiškūs konkretūs žingsniai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas novatoriškų verslo modelių plėtrai, remti naujų technologijų diegimą, didinti kibernetinį saugumą ir finansų sistemos vientisumą. Juo bus užtikrinta, kad Europos finansų sektorius išliktų novatoriškas ir konkurencingas nemažinant finansinio stabilumo ir investuotojų apsaugos.
Tvaraus finansavimo veiksmų planu siekiama sudaryti sąlygas tvaresniam ekonomikos augimui ir plėtrai kapitalo srautus skiriant tvaresnėms investicijoms, pavyzdžiui, perėjimui prie švarios energetikos ir žiedinės ekonomikos remti. Kiti svarbūs šio plano tikslai – į rizikos valdymą įtraukti tvarumo veiksnius ir didinti viešojo ir privačiojo valdymo skaidrumą ir ilgalaikiškumą, kad darniam vystymuisi remti būtų skiriama daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų, atsižvelgiant į pasaulinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą ir 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų.
Poreikis pasistūmėti įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą yra dar aktualesnis atsižvelgiant į būsimą Jungtinės Karalystės, didžiausio ES finansų centro, pasitraukimą iš bendrosios rinkos. Todėl mums reikia dar stipresnio postūmio kurti labiau išvystytas, integruotas ir geriau prižiūrimas kapitalo rinkas.
2016 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino „sparčiai ir ryžtingai daryti pažangą siekiant įmonėms užtikrinti paprastesnes galimybes gauti finansavimą ir remti investicijas į realiąją ekonomiką toliau įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkę“. ECOFIN taryba ne kartą pabrėžė, kaip svarbu baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą iki 2019 m., o paskutinį kartą tai padarė 2017 m. liepos mėn., atnaujindama savo įsipareigojimą remti kapitalo rinkų sąjungą ir visų pirma visus veiksmus, pasiūlytus atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, įskaitant devynias prioritetines iniciatyvas. Europos Parlamentas 2016 m. sausio 19 d. rezoliucijoje pripažino, kad kapitalo rinkoms tenka svarbus vaidmuo tenkinant valstybių narių ekonomikos finansavimo poreikius, ir pabrėžė, kad kapitalo rinkų sąjunga turi būti labiau orientuota į kapitalo rinkų galutinius naudotojus, t. y. įmones ir investuotojus.
Komisija yra įsipareigojusi iki 2019 m. vidurio įtvirtinti visas kapitalo rinkų sąjungos sudėtines dalis. Nors pirmi rezultatai jau pasiekti ir pagrindiniai etapai baigti (žr. priede pateiktą lentelę), dabar metas žengti pirmyn, kad būtų užtikrinta, kad iki kadencijos pabaigos būtų priimti visi dar nepriimti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Be to, Komisija šiandien siūlo daugiau priemonių ES kapitalo rinkoms plėtoti ir integruoti, o likę pasiūlymai bus pateikti iki 2018 m. gegužės mėn., taigi, jei bus pakankamai politinės valios, teisės aktai galės būti priimti iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų.
Žvelgiant toliau, tam, kad kapitalo rinkų sąjunga veiktų veiksmingai, jai reikia suteikti stiprų impulsą – jos sudėtines dalis pagrįsti trimis vienas kitą papildančiais aspektais: ES bendrąja rinka, aiškiomis ir proporcingomis taisyklėmis ir efektyvia priežiūra.
1.Didžiausia bendrosios rinkos nauda siejama su naujais europiniais produktais, ženklais ir pasais
Nauji visos Europos produktai, ženklai ir pasai užtikrins, kad investuotojai, vartotojai ir įmonės galėtų pasinaudoti visa bendrosios rinkos nauda (plėsdami veiklą Europoje ir konkuruodami visame pasaulyje). Jau sukurtos naujos taisyklės, kad Europos rizikos kapitalo fondai (EuVECA) būtų skatinami investuoti į veiklą pradedančias ir mažąsias ir vidutines įmones ir kad būtų remiama saugi ir stipri paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais rinka. Jeigu ES pakeitimo vertybiniais popieriais apimtys vėl pasiektų iki krizės buvusį vidutinį lygį, ekonomikai finansuoti būtų sutelkta iki 150 mlrd. EUR papildomų lėšų. Komisija taip pat pasiūlė naują visos Europos asmeninės pensijos ženklą, kad vartotojai galėtų taupyti pensijai, o į kapitalo rinkas būtų įnešta daugiau santaupų, taigi, ir daugiau finansavimo būtų skiriama našioms investicijoms. Komisija ragina kitas teisėkūros institucijas sparčiai baigti su šiuo pasiūlymu susijusį darbą, kad visi europiečiai galėtų pasinaudoti įvairiomis taupymo pensijai galimybėmis ir kartu būtų užtikrinta patikima vartotojų apsauga.
Kad būtų pasistūmėta ir kitose srityse, Komisija šiandien siūlo daugiau priemonių naujiems produktams ir ženklams kurti ir kapitalo rinkoms integruoti:
·Europos investicijomis grindžiamų ir skolinimu grindžiamų sutelktinio finansavimo platformų ženklą („Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjai“); juo naudojantis sudaromos sąlygos tarpvalstybinei veiklai ir proporcingai sprendžiama rizikos investuotojams problema. Juo naudodamiesi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai galės lengviau plėsti veiklą visoje bendrojoje rinkoje, taigi verslininkams, veiklą pradedančioms įmonėms ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms apskritai padaugės galimybių gauti finansavimą. Tai taip pat yra pirmas konkretus rezultatas pagal „FinTech“ veiksmų planą, kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje būtų lengva visoje ES kurti ir plėtoti novatoriškus produktus ir sprendimus, nemažinant finansinio stabilumo ir investuotojų apsaugos.
·ES padengtųjų obligacijų reglamentavimo sistema buvo stabilus ir ekonomiškai efektyvus finansavimo šaltinis per finansų krizę ir turėtų būti plėtojama toliau, remiantis esamų nacionalinių sistemų taikymo gerąja praktika. Ši sistema parems ekonomikos finansavimą, o investuotojams suteiks daugiau saugesnių investavimo galimybių, kartu išsaugant finansinį stabilumą.
·Priemones, skirtas tarpvalstybinio investicinių fondų investicinių vienetų ir akcijų platinimo ES reguliavimo kliūtims mažinti. Tai sumažins tarpvalstybinės veiklos išlaidas ir padidins investicinių fondų bendrosios rinkos integraciją. Didesnė konkurencija investuotojams suteiks didesnį pasirinkimą ir užtikrins didesnę vertę, kartu išlaikant aukštą investuotojų apsaugos lygį.
2.Parama verslui ir verslininkams taikant aiškesnes ir paprastesnes taisykles
2016 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti. Šiuo svarbiu pasiūlymu siekiama palengvinti efektyvų finansinių sunkumų patiriančių gyvybingų įmonių restruktūrizavimą, kad būtų išvengta nemokumo ir neprarasta veiklos tęstinumo vertė. Fiziniams asmenims, įskaitant individualius verslininkus, pasiūlymu leidžiama nurašyti skolas ir taip suteikiama antra galimybė, kad jie galėtų pradėti veiklą iš naujo ir būtų skatinamas verslumas. Tai taip pat padidins pasitikėjimą, kad įmonė laikysis savo mokėjimo įsipareigojimų, pavyzdžiui, susijusių su jų banko paskolomis. Suderinus šias procedūras, iniciatyva būtų panaikintos kliūtys tarpvalstybinėms investicijoms ir taip skatinama kapitalo rinkų plėtra ES. Ji taip pat padės mažinti neveiksnių paskolų kaupimąsi bankuose ateityje ir spręsti dabartinių sankaupų problemą. Finansinių sunkumų patiriantiems verslininkams ir įmonėms suteikus geresnes galimybes taikyti sėkmingą restruktūrizavimo planą, daugiau įmonių galėtų išvengti nemokumo ir neveiksnias paskolas paversti tokiomis, kokias jie sugebėtų grąžinti. Komisija ragina kitas teisėkūros institucijas paspartinti šių svarbių taisyklių priėmimą.
Teikdama pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) Komisija taip pat pasiūlė mažinti mokesčių sistemos iškraipymą, kai įsiskolinimui teikiamas pranašumas prieš nuosavą kapitalą, teikiant lengvatą akcijų emisijai. Kiekvienais metais naujam įmonės nuosavam kapitalui bus taikoma nustatyto dydžio mokesčių atskaita, kurią sudaro nerizikingų palūkanų norma ir rizikos priedas. Dabartinėmis rinkos sąlygomis šios atskaitos norma būtų 2,7 %. Tai paskatins įmones ieškoti stabilesnių finansavimo šaltinių ir naudotis kapitalo rinkomis. Be to, padidėtų finansinis stabilumas, nes stipresnę kapitalo bazę turinčios įmonės būtų mažiau pažeidžiamos sukrėtimų. Komisija ragina Tarybą paspartinti šių svarbių taisyklių priėmimą.
Komisija šiandien siūlo naujas taisykles, kad palengvintų tarpvalstybinius sandorius suteikdama teisinio tikrumo dėl tų, kam priklauso finansinis reikalavimas, ir taip panaikintų teisinę riziką ir neigiamų sisteminių padarinių galimybę. Reikalavimų perleidimo mechanizmu didelės ir mažos įmonės naudojasi tam, kad gautų likvidumo ir turėtų galimybę gauti kreditą, o finansų įstaigos – kad optimaliau naudotų savo kapitalą. Be to, Komisija atskirame komunikate teikia daugiau rekomendacijų dėl teisės, taikytinos nustatant, kam priklauso vertybinių popierių sandorių pagrindinis turtas.
Jau priimtos naujos prospektų taisyklės, padėsiančios įmonėms, renkančioms lėšas skolos ir nuosavybės priemonių viešosiose rinkose 3 . Visoje ES lėšas norinčioms rinkti mažosioms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms bus sukurtas naujas ES augimo prospektas. Tačiau reikia nuveikti daugiau, visų pirma užtikrinti, kad FPRD II sukurtu MVĮ augimo rinkos ženklu būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp pakankamos investuotojų apsaugos teikimo ir bereikalingos administracinės naštos vengimo. Todėl iki 2018 m. gegužės mėn. Komisija pristatys tolesnes priemones, kuriomis būtų užtikrinta proporcingesnė reglamentavimo aplinka siekiant skatinti įtraukti mažąsias ir vidutines įmones į MVĮ augimo rinkose veikiančių biržų sąrašus.
3.Efektyvesnė ES kapitalo rinkų priežiūra
Didėjant finansinei integracijai reikia integruotesnės ir veiksmingesnės priežiūros. Nuoseklus reguliavimas ir priežiūra palengvins tiek finansų įstaigų, tiek finansinėmis paslaugomis besinaudojančių vartotojų ir įmonių tarpvalstybinę veiklą. Tvirta finansinė integracija ir kapitalo rinka pagrįstas finansavimas gali duoti daug naudos, tačiau taip pat lemti naujų rūšių riziką. Todėl svarbu vengti reglamentavimo arbitražo, užtikrinti vienodas sąlygas ir nuoseklią investuotojų apsaugą bei finansinį stabilumą.
Visų pirma, kad kapitalo rinkų sąjunga būtų sėkminga, būtina sustiprinti Europos vertybinių popierių rinkų institucijos (EVPRI) gebėjimą užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir vykdymą ir vykdyti tiesioginę tam tikrų kapitalo rinkų priežiūrą. Todėl Komisija yra pasirengusi su Europos Parlamentu ir Taryba aktyviai aptarti idėjas, kaip paspartinti dabartines derybas, kad pasiūlymas dėl Europos priežiūros institucijų veiklos peržiūros būtų galutinai priimtas iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų. Tai yra labai svarbu kapitalo rinkų sąjungos sėkmei.
Labai svarbų vaidmenį integruotose kapitalo rinkose atlieka po sandorio sudarymo teikiamų paslaugų rinkos infrastruktūra. Todėl taip pat svarbu užtikrinti tolesnę priežiūros konvergenciją ir glaudesnį institucijų bendradarbiavimą siekiant nustatyti bendresnį visos Europos mastu taikomą požiūrį į ES pagrindinių sandorio šalių priežiūrą. Komisija pasiūlė reformų, kad sustiprintų pagrindinių sandorio šalių priežiūrą, ir ragina kitas teisėkūros institucijas paspartinti šių svarbių taisyklių priėmimą.
Išvada
Komisija vykdo savo įsipareigojimą iki 2019 m. įtvirtinti kapitalo rinkų sąjungos sudėtines dalis. Ji pateikė aštuonis pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, iš kurių kol kas teisėkūros institucijos priėmė tik tris, ir šiandien pateikia dar keturis pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Iki 2018 m. gegužės mėn. Komisija bus pateikusi visas teisėkūros iniciatyvas, kurios buvo paskelbtos 2015 m. Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane ir 2017 m. jo laikotarpio vidurio peržiūros dokumente. Komisija yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba dėl visų dar nepriimtų kapitalo rinkų sąjungai aktualių pasiūlymų.
Pertvarkyti ES kapitalo rinkų Komisija viena negali. Prisidėti turi visi suinteresuotieji subjektai nacionaliniu ir Europos lygmenimis, o Komisija toliau rems šias pastangas. Komisija rengiasi kitam artimiausiam žingsniui – diskusijai per kovo 22–23 d. įvyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą – ir ragina Europos Parlamentą ir Tarybą paspartinti darbą, susijusį su visais dar nepriimtais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, reikalingų, kad būtų baigta kurti kapitalo rinkų sąjunga, siekiant užtikrinti, kad jie būtų priimti vėliausiai iki Europos Parlamento rinkimų 2019 m. viduryje.
-
(1)
Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (COM(2015) 468), 2015 9 30.
-
(2)
Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2017) 292 final), 2017 6 8.
-
(3)
2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, OL L 168, 2017 6 30, p. 12–82.