1.PAGRINDINIAI FAKTAI

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 395 straipsnį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui. Kadangi pagal šią procedūrą numatomos nuo bendrų PVM sistemos principų nukrypti leidžiančios nuostatos, laikantis nuoseklių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti proporcingos ir ribotos taikymo srities.

Raštu, kurį Komisija užregistravo rugpjūčio 8 d., Latvija paprašė leisti taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 193 straipsnio. Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Komisija apie Latvijos prašymą pranešė kitoms valstybėms narėms (Portugalijai pranešta 2017 m. lapkričio 6 d. raštu). 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Komisija pranešė Latvijai, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

Paprastai pagal PVM direktyvos 193 straipsnį prievolė mokesčių administratoriui sumokėti PVM tenka prekes tiekiančiam apmokestinamajam asmeniui. Nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios paprašė Latvija, tikslas – nustatyti tą prievolę apmokestinamajam asmeniui, kuriam yra tiekiamos prekės (t. y. taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą), kai yra tiekiami tam tikri produktai, konkrečiai, statybinės prekės. Prašoma nukrypti leidžiančia nuostata siekiama kovoti su sukčiavimu.

2.ATVIRKŠTINIS APMOKESTINIMAS

Pagal PVM direktyvos 193 straipsnį asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra prekes tiekiantis ar paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo. Pagal atvirkštinio apmokestinimo tvarką ta prievolė perkeliama apmokestinamajam asmeniui, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos.

Sukčiaujama taikant dingusio prekiautojo schemą, t. y. prekiautojai, pardavę prekes arba suteikę paslaugas, surenka PVM iš savo klientų ir pradingsta nepervedę iš klientų surinkto PVM mokesčių administratoriams. Piktybiškiausia tokio mokesčių slėpimo forma – karuselinio sukčiavimo schema (pagal kurią prekės ar paslaugos parduodamos iš vienų valstybių narių į kitas), kai tos pačios prekės tiekiamos arba tos pačios paslaugos teikiamos kelis kartus nemokant PVM mokesčių administratoriams, o klientas tuo pat metu atskaito PVM, kurį jis sumokėjo tiekėjui. Nustatyta, kad kai tokiais atvejais prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, vidaus atvirkštinio apmokestinimo mechanizmu panaikinama galimybė tokiu būdu išvengti mokesčių.

3.PRAŠYMAS

Latvija pagal PVM direktyvos 395 straipsnį prašo, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, leistų jai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 193 straipsnio ir kuri susijusi su atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymu statybinių prekių tiekimui vidaus rinkoje.

Atsižvelgdama į sukčiavimo atvejus, Latvija pradėjo taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą statybos paslaugų sektoriuje pagal PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies a punktą, todėl, Latvijos nuomone, statybos paslaugų sektoriuje sumažėjo sukčiavimo PVM atvejų. Tačiau Latvija tvirtina, kad buvo pastebėta, jog pradėjus taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą statybos paslaugų sektoriuje, padaugėjo PVM grąžinimo mokesčių mokėtojams atvejų, o tai galėtų būti iš dalies aiškinama tuo, kad padaugėjo sukčiavimo atvejų tiekiant statybines prekes. Latvijos teigimu, yra priežasčių manyti, kad dalis statybos sektoriaus registruotų PVM mokėtojų elgiasi nesąžiningai ir neatskleidžia tikrųjų statybinių prekių, panaudotų teikiant statybos paslaugas, kiekių.

Remiantis Latvijos pateikta informacija, panašiai kaip ir kituose sektoriuose, statybos sektoriuje veikiantys mokesčio mokėtojai taiko tą patį metodą siekdami nuslėpti PVM, konkrečiai: a) nepagrįstai padidina pirkimo mokestį; b) statybinių prekių tiekėjos yra abejotinos įmonės (dingęs prekiautojas), kurių prekių kilmės neįmanoma nustatyti; c) prekės įsigyjamos iš buferinių įmonių ir deklaruojamas pirkimo mokestis.

Be to, Latvija tvirtina, kad didžiausią statybos sektoriaus šešėlinės ekonomikos dalį sudaro verslo pajamų slėpimas ir atlyginimai vokeliuose.

Nustatydama, kad prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, Latvija kovotų su sukčiavimu, vykstančiu statybinių prekių sektoriuje. Iš prašymo matyti ir 2017 m. spalio 12 d. Komisijai atsiųstu raštu patvirtinama, kad Latvija nuo 2018 m. sausio 1 d. numato taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą tiekiamoms prekėms.

4.KOMISIJOS NUOMONĖ

Kai Komisija gauna prašymus pagal 395 straipsnį, ji juos išnagrinėja, siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdytos pagrindinės tokių prašymų patenkinimo sąlygos, t. y. ji nustato, ar dėl siūlomos specialios priemonės apmokestinimo tvarka taps paprastesnė apmokestinamiesiems asmenims ir (arba) mokesčių administratoriui arba ar pasiūlymu užkertamas kelias tam tikrų rūšių mokesčių slėpimui ir vengimui. Šiuo atžvilgiu Komisija visada laikėsi ribojamojo, atsargaus požiūrio, siekdama užtikrinti, kad nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nebūtų trikdomas bendros PVM sistemos veikimas, kad jų taikymo sritis būtų ribota, jos būtų būtinos ir proporcingos.

Todėl nuo mokėjimo dalimis sistemos nukrypti leidžianti nuostata gali būti tik kraštutinė ir nepaprastoji priemonė; taip pat turi būti teikiamos garantijos dėl nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos būtinumo ir išimtinio pobūdžio.

Tokiomis aplinkybėmis reikėtų prisiminti, kad Komisija visada laikėsi politikos svarstyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo tik tada, kai tuo pačiu metu minėtos prekės negali pasiekti galutinių vartotojų, silpnas mokesčių mokėtojas pakeičiamas patikimesniu mokesčių mokėtoju ir nėra pavojaus, kad sukčiavimas vyks mažmeninės prekybos lygmeniu arba kitose valstybėse narėse, kurios tokio mechanizmo netaiko.

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad aptariamos prekės gali būti skirtos privačiam vartotojui, todėl gali kilti rizika, kad bus sukčiaujama ir tolesnėje tiekimo grandinėje, taigi kontroliuoti sukčiavimą būtų dar sunkiau. Taigi perkėlus PVM mokėjimo prievolę paskutinei grandžiai, padidėtų rizika. Taip pat kyla rizika, kad sukčiavimas persikels į kita valstybes nares.

Be to, nukrypti leidžianti nuostata bet kokiu atveju nėra ilgalaikis sprendimas ir nepakeičia tinkamų sektoriui ir apmokestinamiesiems asmenims taikomų kontrolės priemonių. Savo prašyme Latvija nurodė, kad šiuo metu taikoma daug kovos su sukčiautojais PVM kontrolės priemonių, tačiau ji neįrodė, kodėl tokių kontrolės priemonių nepakanka kovojant su sukčiavimu, susijusiu su statybinėmis prekėmis. Be to, Latvija konkrečiai nenurodė, kokių priemonių buvo imtasi arba bus imamasi kovojant su sukčiavimu statybinių prekių sektoriuje.

Remiantis Latvijos pateikta informacija, statybinių prekių sektoriuje yra įvairių sukčiavimo formų. Nors nustatyta, kad vidaus rinkoje taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas yra veiksmingas kovojant su sukčiavimu taikant dingusio prekiautojo schemą, nepanašu, kad tai būtų tinkama priemonė kovoti su kitų formų sukčiavimu, pavyzdžiui, įsigytų prekių kiekių nedeklaravimu. Taigi prašoma priemone sukčiavimo statybinių prekių sektoriuje problema nebūtų optimaliai išspręsta.

Galiausiai, remdamasi pirmiau pateiktais argumentais, Komisija nepatenkino kelių prašymų leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą siekiant taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą. Šie prašymai susiję su Komisijos komunikatais dėl kiaulininkystės ir pašarų sektoriaus (2013 m. kovo 19 d. COM(2013) 148, atsakymas į Vengrijos prašymą), cukraus sektoriaus (2014 m. balandžio 22 d. COM(2014) 229, atsakymas į Vengrijos prašymą), brangakmenių (2014 m. spalio 10 d. COM(2014) 623, Estijos prašymas) ir mėsos sektoriaus (2017 m. sausio 19 d. COM(2017) 24 final, Slovakijos prašymas).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, Komisija priėjo prie išvados, kad nukrypti leidžianti nuostata, kuria būtų leidžiama taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą statybinių prekių sektoriuje, galėtų daryti neigiamą poveikį, susijusį su sukčiavimu mažmeniniu lygmeniu ir su kitoms valstybėms narėms. Be to, neatrodo, kad prašoma priemonė būtų optimali priemonė, kurią taikant būtų galima išspręsti sudėtingas sukčiavimo šiame sektoriuje problemas.

Reikėtų rasti platesnio masto sprendimą ir įtraukti tinkamas kontrolės priemones. Komisija gali suteikti Latvijai būtiną pagalbą siekiant spręsti sukčiavimo PVM problemas.

5.IŠVADA

Remdamasi išdėstytais argumentais, Komisija Latvijos prašymui nepritaria.