(1)

pasaulio ekonomika sparčiai tampa skaitmeninė, todėl atsirado naujų verslo modelių. Skaitmeninio verslo įmonėms būdinga tai, kad jų veikla glaudžiai susijusi su internetu. Visų pirma, skaitmeninio verslo modeliai daugiausia grindžiami gebėjimu veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, ribotu fiziniu buvimu ar jo nebuvimu, galutinių naudotojų indėliu į vertės kūrimą ir nematerialiojo turto svarba;

(1)

pasaulio ekonomika sparčiai tampa skaitmeninė, todėl atsirado naujų verslo modelių. Skaitmeninio verslo įmonėms būdinga tai, kad jų veikla glaudžiai susijusi su internetu. Visų pirma, skaitmeninio verslo modeliai daugiausia grindžiami gebėjimu veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, ribotu fiziniu buvimu ar jo nebuvimu ar apmokestinamu buvimu atitinkamoje šalyje , galutinių naudotojų indėliu į vertės kūrimą ir nematerialiojo turto svarba;

(2)

dabartinės pelno mokesčio taisyklės daugiausia buvo parengtos XX a. pradžioje ir skirtos tradicinėms įmonėms. Tos taisyklės pagrįstos idėja, kad apmokestinama turėtų būti ten, kur kuriama vertė. Tačiau dabartines taisykles taikant skaitmeninei ekonomikai ėmė nesutapti pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vieta, ypač kalbant apie verslo modelius, kurie daugiausia grindžiami naudotojo dalyvavimu. Todėl tapo akivaizdu, kad skaitmeninėje ekonomikoje gaunamam pelnui apmokestinti dabartinės pelno mokesčio taisyklės netinka, ir jas reikia peržiūrėti;

(2)

dabartinės pelno mokesčio taisyklės daugiausia buvo parengtos XX a. pradžioje ir skirtos tradicinėms įmonėms. Tos taisyklės pagrįstos idėja, kad apmokestinama turėtų būti ten, kur kuriama vertė. Tačiau dabartines taisykles taikant skaitmeninei ekonomikai ėmė nesutapti pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vieta, ypač kalbant apie verslo modelius, kurie daugiausia grindžiami naudotojo dalyvavimu . Skaitmeninimas pakeitė naudotojų vaidmenį ir sudarė jiems galimybę aktyviau dalyvauti vertės kūrimo procese. Todėl tapo akivaizdu, kad skaitmeninėje ekonomikoje gaunamam pelnui apmokestinti dabartinės pelno mokesčio taisyklės nėra pritaikytos prie šio naujo veiksnio ir jas reikia skubiai peržiūrėti;

(2a)

tikslas – panaikinti atotrūkį tarp skaitmeninių pajamų ir tradicinių pajamų apmokestinimo. Šiuo metu skaitmeninėms įmonėms taikomas tik 9,5  % veiksmingas mokesčio tarifas, palyginti su tradiciniams verslo modeliams taikomu 23,2  % tarifu  (1a) . Mokesčių sistema turi būti sąžininga ir naudinga visai visuomenei. Turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visoms bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms;

(3)

tokia peržiūra yra svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos elementas (3) atsižvelgiant į tai, kad bendrajai skaitmeninei rinkai reikia šiuolaikiškos ir stabilios mokesčių sistemos, kad skaitmeninė ekonomika skatintų inovacijas, mažintų rinkos susiskaidymą ir atvertų galimybes visiems rinkos dalyviams naudotis nauja dinamiška rinka sąžiningomis ir subalansuotomis sąlygomis;

(3)

tokia peržiūra yra svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos elementas (3) atsižvelgiant į tai, kad bendrajai skaitmeninei rinkai reikia sąžiningos, šiuolaikiškos ir stabilios mokesčių sistemos, kad skaitmenizuota ekonomika skatintų inovacijas ir integracinį augimą , mažintų rinkos susiskaidymą ir atvertų galimybes visiems rinkos dalyviams naudotis nauja dinamiška rinka sąžiningomis ir subalansuotomis sąlygomis . Skaitmeninimas daro poveikį visai ekonomikai, o tai apima daugiau nei skaitmeninių paslaugų mokesčio sukūrimas, todėl reikėtų reformuoti mokesčių taisykles. Šioje direktyvoje nustatytomis ad hoc priemonėmis neturėtų būti uždelsiamas darbas, susijęs su reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu ir tokio apmokestinimo įtraukimu į bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę;

(5)

pelno apmokestinimo problema skaitmeninėje ekonomikoje yra pasaulinė, todėl būtų idealu rasti daugiašalius tarptautinius jos sprendimus. Komisija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose debatuose šiuo klausimu , o EBPO šiuo metu tęsia darbą šioje srityje. Vis dėlto pažanga tarptautiniu lygmeniu daroma lėtai. Taigi, siekiant, kad pelno mokesčio sistema taptų tinkama naujiems skaitmeninio verslo modeliams, imamasi veiksmų, kad pelno mokesčio taisyklės būtų adaptuotos Sąjungos lygmeniu (6) ir būtų skatinama sudaryti susitarimus su Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiomis šalimis ir teritorijomis (7).

(5)

pelno apmokestinimo problema skaitmeninėje ekonomikoje yra pasaulinė, todėl būtų idealu rasti daugiašalius tarptautinius jos sprendimus. Komisija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose debatuose šiuo klausimu . Šiuo metu EBPO , Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Jungtinės Tautos (JT) ir Pasaulio banko grupė (PBG), kurios sudaro bendradarbiavimo mokesčių srityje platformą, tęsia darbą šioje srityje. Vis dėlto pažanga tarptautiniu lygmeniu daroma lėtai. Taigi, siekiant, kad pelno mokesčio sistema taptų tinkama naujiems skaitmeninio verslo modeliams, imamasi veiksmų, kad pelno mokesčio taisyklės būtų adaptuotos Sąjungos lygmeniu (6) ir būtų skatinama sudaryti susitarimus su Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiomis šalimis ir teritorijomis (7). Turėtų būti užtikrintas suderinamumas su mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtraukiąja sistema, kad nebūtų nukrypstama nuo tarptautinių standartų ir būtų išvengta didesnio sudėtingumo;

(6)

kol laukiama tokių veiksmų, kuriems priimti ir įgyvendinti gali prireikti laiko, valstybės narės jaučia spaudimą imtis veiksmų šiuo klausimu, nes yra rizikos, kad laikui bėgant jų pelno mokesčio bazės gerokai nukentėjo nuo erozijos. Valstybėms narėms pavieniui imantis nesuderintų priemonių gali būti skaidoma bendroji rinka ir iškraipoma konkurencija, o tai trukdytų plėtoti naujus skaitmeninius sprendimus ir kenktų bendram Sąjungos konkurencingumui. Dėl šios priežasties būtina nustatyti suderintą požiūrį į laikiną sprendimą, kuriuo ši problema būtų tikslingai sprendžiama, kol bus rastas visapusiškas sprendimas;

(6)

kol laukiama tokių veiksmų, kuriems priimti ir įgyvendinti gali prireikti laiko, valstybės narės jaučia spaudimą imtis veiksmų šiuo klausimu, nes yra rizikos, kad laikui bėgant jų pelno mokesčio bazės gerokai nukentėjo nuo erozijos. Valstybėms narėms pavieniui imantis nesuderintų priemonių gali būti skaidoma bendroji rinka ir iškraipoma konkurencija, o tai trukdytų plėtoti naujus skaitmeninius sprendimus ir kenktų bendram Sąjungos konkurencingumui. Dėl šios priežasties būtina nustatyti suderintą požiūrį į laikiną sprendimą, kuriuo ši problema būtų tikslingai sprendžiama, kol bus rastas visapusiškas sprendimas; Laikinas sprendimas turėtų būti laikinai apribotas, siekiant išvengti, kad jis netaptų nuolatinis. Todėl turėtų būti nustatyta laikino galiojimo sąlyga, pagal kurią ši direktyva automatiškai nustotų galioti priėmus visapusišką sprendimą, pageidautina tarptautiniu lygmeniu. Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., jei nebus susitarta dėl visapusiško sprendimo, Komisija turėtų svarstyti pasiūlymą, grindžiamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsniu, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba veikia laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros. Tai būtina siekiant nedelsiant sudaryti susitarimą, kad būtų išvengta valstybių narių vienašalių nacionalinių skaitmeninių mokesčių daugėjimo;

(7)

šiuo laikinu sprendimu turėtų būti nustatyta bendra skaitmeninių paslaugų mokesčio (SPM), kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos tam tikriems subjektams teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistema. Tai turėtų būti lengvai įgyvendinama priemonė, skirta pajamoms, kurios gaunamos teikiant skaitmenines paslaugas, kai naudotojų indėlis į vertės kūrimo procesą yra labai svarbus. Šiuo veiksniu (naudotojo kuriama verte) grindžiamas ir 5 konstatuojamojoje dalyje apibūdintas veiksmas, susijęs su pelno mokesčio taisyklėmis;

(7)

šiuo laikinu sprendimu turėtų būti nustatyta bendra skaitmeninių paslaugų mokesčio (SPM), kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos tam tikriems subjektams teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, įskaitant internetinį turinį, sistema. Tai turėtų būti lengvai įgyvendinama priemonė, skirta pajamoms, kurios gaunamos teikiant skaitmenines paslaugas, kai naudotojų ir nematerialiojo turto indėlis į vertės kūrimo procesą yra labai svarbus. Šiais veiksniais (naudotojo kuriama verte ir dideliu priklausymu nuo nematerialiojo turto ) grindžiamas ir 5 konstatuojamojoje dalyje apibūdintas veiksmas, susijęs su pelno mokesčio taisyklėmis;

(9)

SPM turėtų būti apmokestinamos pajamos, kurios gaunamos teikiant tik tam tikras skaitmenines paslaugas . Tos skaitmeninės paslaugos – tai paslaugos , kurios daugiausia grindžiamos naudotojo kuriama verte ir kurių atveju skirtumas tarp pelno apmokestinimo vietos ir naudotojų įsisteigimo vietos paprastai yra didžiausias . Tačiau apmokestinti reikėtų ne patį naudotojo dalyvavimą, o pajamas, gautas už naudotojo indėlio apdorojimą;

(9)

SPM turėtų būti apmokestinamos pajamos, kurios gaunamos teikiant skaitmenines paslaugas, kurios daugiausia grindžiamos naudotojo kuriama verte ir jo gebėjimu teikti paslaugas nuotoliniu būdu fiziškai visiškai nedalyvaujant arba dalyvaujant labai mažai . Šiais atvejais skirtumas tarp pelno apmokestinimo vietos ir naudotojų įsisteigimo vietos paprastai yra didžiausias;

(10)

visų pirma, apmokestinamos turėtų būti tokios pajamos, kurios gaunamos teikiant toliau išvardytas paslaugas: i) skaitmeninėje sąsajoje skelbdamas tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą; ii) teikiant daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kurios gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų (tai dar vadinama tarpininkavimo paslaugomis); perduodant apie naudotojus surinktus duomenis, sugeneruotus dėl tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose. Jeigu teikiant tokias paslaugas negaunama jokių pajamų, mokėti SPM nebūtų privaloma. Be to, į mokesčio taikymo sritį nepatektų kitos tokias paslaugas teikiančio subjekto gautos pajamos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tų paslaugų teikimu;

(10)

visų pirma, apmokestinamos turėtų būti tokios pajamos, kurios gaunamos teikiant toliau išvardytas paslaugas: i) skaitmeninėje sąsajoje skelbdamas tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą; ii) teikiant daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kurios gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų (tai dar vadinama tarpininkavimo paslaugomis); iii) tvarkant, perduodant ir parduodant apie naudotojus surinktus duomenis, sugeneruotus dėl tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose ; taip pat iv) teikiant skaitmeninį turinį, pvz., vaizdo, garso medžiagą, žaidimus arba tekstus. Jeigu teikiant tokį turinį, prekes ir paslaugas negaunama jokių pajamų, mokėti SPM nebūtų privaloma. Be to, į mokesčio taikymo sritį nepatektų kitos tokias paslaugas teikiančio subjekto gautos pajamos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tų paslaugų teikimu;

(13)

kalbant apie daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios palengvina susijusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą tiesiogiai tarp tos sąsajos naudotojų, susiję sandoriai ir pajamos, kurias už tuos sandorius gavo naudotojai, į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti. Į SPM taikymo sritį neturėtų patekti ir pajamos, gaunamos už mažmeninės prekybos veiklą, susijusią su prekių ar paslaugų, kurios užsakomos tokių prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo svetainėje internetu, pardavimu (ir kai tiekėjas neveikia kaip tarpininkas) , nes mažmenininko atveju kuriama vertė yra susijusi su patiektomis prekėmis arba suteiktomis paslaugomis, o skaitmenine sąsaja naudojamasi tik kaip ryšio priemone . Tai, ar internetu prekes parduodantis tiekėjas arba paslaugų teikėjas veikia savo sąskaita, ar teikia tarpininkavimo paslaugas , būtų nustatoma atsižvelgiant į  susijusių šalių susitarimuose nustatytą teisinį ir ekonominį sandorio turinį. Pavyzdžiui, galima būtų teigti, kad skaitmeninės sąsajos, kurioje siūlomos trečiosios šalies prekės, teikėjas teikia tarpininkavimo paslaugą (kitaip tariant, teikia daugiašalę skaitmeninę sąsają), kai neprisiimama jokios didelės prekių atsargos rizikos arba kai tokių prekių kainą faktiškai nustato trečioji šalis;

(13)

kalbant apie daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios palengvina susijusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą tiesiogiai tarp tos sąsajos naudotojų, susiję sandoriai ir pajamos, kurias už tuos sandorius gavo naudotojai, į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti. Į SPM taikymo sritį neturėtų patekti ir pajamos, gaunamos už mažmeninės prekybos veiklą, susijusią su prekių ar paslaugų, kurios užsakomos tokių prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo svetainėje internetu, pardavimu (ir kai tiekėjas neveikia kaip tarpininkas). Tačiau , atsižvelgiant į  galimybę tvarkyti naudotojo duomenis naudojantis skaitmenine sąsaja taip sukuriant papildomą sandorio vertę , ir kadangi fizinis nebuvimas gali sudaryti agresyvaus mokesčių planavimo galimybę , vykdant šios direktyvos peržiūrą turėtų būti apsvarstytas šių paslaugų apimties išplėtimas ;

(14)

į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti paslaugos, susijusios subjekto per skaitmeninę sąsają teikiamomis skaitmeninio turinio paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar skaitmeninis turinys priklauso tam subjektui, ar tas subjektas yra įsigijęs to turinio platinimo teises. Net jei tam tikra tokio skaitmeninio turinio gavėjų sąveika yra galima ir todėl galėtų būti laikoma, kad tokių paslaugų teikėjas teikia daugiašalę skaitmeninę sąsają, nėra taip akivaizdu, kad naudotojas atlieka pagrindinį vaidmenį skaitmeninę sąsają teikiančio subjekto vertės kūrimo procese . Vertę veikiau kuria pats subjekto teikiamas skaitmeninis turinys. Todėl pajamos iš tokių paslaugų neturėtų patekti į mokesčio taikymo sritį;

(14)

į mokesčio taikymo sritį turėtų patekti paslaugos, susijusios su subjekto per skaitmeninę sąsają teikiamomis skaitmeninio turinio paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar skaitmeninis turinys priklauso tam subjektui, ar tas subjektas yra įsigijęs to turinio platinimo teises. Pajamas iš tokių paslaugų per … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] turėtų įvertinti Komisija .

(15)

skaitmeninis turinys turėtų būti apibrėžiamas kaip skaitmenine forma pateikti duomenys, pavyzdžiui, kompiuterinės programos, taikomosios programos, žaidimai, muzika, vaizdo medžiaga arba tekstai, neatsižvelgiant į tai, ar jais galima naudotis parsisiunčiant ar pasinaudojant srautiniu duomenų siuntimu, kurie yra kitokie nei duomenys, teikiami pačios skaitmeninės sąsajos; Ši apibrėžtis svarbi siekiant atskirti įvairias formas, kurias gali įgauti naudotojo įsigytas skaitmeninis turinys, nors tai nekeičia fakto, kad vienintelis arba pagrindinis naudotojo tikslas šiuo atveju yra skaitmeninio turinio įsigijimas;

(15)

skaitmeninis turinys turėtų būti apibrėžiamas kaip skaitmenine forma pateikti duomenys, pavyzdžiui, kompiuterinės programos, taikomosios programos, žaidimai, muzika, vaizdo medžiaga arba tekstai, neatsižvelgiant į tai, ar jais galima naudotis parsisiunčiant ar pasinaudojant srautiniu duomenų siuntimu, kurie yra kitokie nei duomenys, teikiami pačios skaitmeninės sąsajos;

(15a)

(16)

14 konstatuojamojoje dalyje apibūdintą paslaugą reikėtų skirti nuo paslaugos, kuri susijusi su daugiašalės skaitmeninės sąsajos, per kurią naudotojai gali įkelti skaitmeninį turinį ir juo dalytis su kitais naudotojais, teikimo, arba sąsajos, kuri palengvina susijusį skaitmeninio turinio teikimą tiesiogiai tarp naudotojų, teikimo. Pastarosios paslaugos yra tarpininkavimo paslauga ir todėl turėtų patekti į SPM taikymo sritį nepriklausomai nuo susijusio sandorio pobūdžio;

(17)

apmokestinamos paslaugos, susijusios su apie naudotojus surinktų duomenų perdavimu, turėtų apimti tik duomenis, kurie buvo sugeneruoti iš tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose , o ne duomenis, kurie buvo gauti jutikliais arba kitomis priemonėmis ir surinkti skaitmeniniu būdu . Taip yra todėl, kad į SPM taikymo sritį turėtų patekti tokios paslaugos, kurias teikiant skaitmeninėmis sąsajomis naudojamasi kaip naudotojo indėlio , kuris teikia finansinę naudą , kūrimo būdu, o ne paslaugos, kurias teikiant sąsajomis naudojamasi tik kaip kitais būdais sugeneruotų duomenų perdavimo būdu . Todėl SPM neturėtų būti nei duomenų rinkimo mokestis , nei naudojimosi duomenimis, kuriuos įmonė surinko savo vidaus reikmėms, mokestis, nei mokestis už įmonės surinktų duomenų dalijimąsi su kitomis šalimis be jokio atlygio . SPM turėtų būti apmokestinamas pajamų generavimas iš duomenų, gautų iš labai specifinės veiklos (naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose), perdavimo;

(17)

apmokestinamos paslaugos, susijusios su apie naudotojus surinktų duomenų tvarkymu, perdavimu ir pardavimu , turėtų apimti tik duomenis, kurie buvo sugeneruoti iš naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose. Apmokestinamos turėtų būti tos paslaugos, kurias teikiant skaitmeninėmis sąsajomis naudojamasi kaip naudotojo indėliu , kuris teikia finansinę naudą. SPM nėra paties duomenų rinkimo mokestis. SPM turėtų būti apmokestinamas pajamų generavimas iš šių duomenų, gautų iš labai specifinės veiklos (naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose), tvarkymo pardavimo arba perdavimo trečiajai šaliai.

(22)

SPM apmokestinamaisiais asmenimis turėtų būti laikomi tik tam tikri subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę valstybėje narėje, ar Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančioje šalyje ar teritorijoje. Tiksliau, subjektas turėtų būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu tik tuo atveju, jei atitinka abi toliau nurodytas sąlygas: i) bendra visame pasaulyje gautų pajamų suma, kurią už paskutinius pasibaigusius finansinius metus, už kuriuos turima finansinė ataskaita, deklaravo subjektas, viršija 750 000 000  EUR; bendra apmokestinamų pajamų, kurias tais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 50 000 000  EUR;

(22)

SPM apmokestinamaisiais asmenimis turėtų būti laikomi tik tam tikri subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę valstybėje narėje, ar Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančioje šalyje ar teritorijoje. Tiksliau, subjektas turėtų būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu tik tuo atveju, jei atitinka abi toliau nurodytas sąlygas: i) bendra visame pasaulyje gautų pajamų suma, kurią už paskutinius pasibaigusius finansinius metus, už kuriuos turima finansinė ataskaita, deklaravo subjektas, viršija 750 000 000  EUR; bendra apmokestinamų pajamų, kurias tais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 40 000 000 EUR;

(23)

pirmoji riba (bendros metinės visame pasaulyje gautos pajamos) nustatyta siekiant į mokesčio taikymo sritį įtraukti tik tam tikro masto įmones, paprastai pajėgias teikti tokias skaitmenines paslaugas, kurių atveju naudotojų indėlis yra labai svarbus, o tokių įmonių veikla daugiausia grindžiama plačiais naudotojų tinklais, dideliu naudotojų srautu ir naudojimusi tvirta padėtimi rinkoje. Dėl tokių verslo modelių, kurių atveju gaunamos pajamos priklauso nuo naudotojo kuriamos vertės ir kurie yra gyvybingi, tik jei juos taiko tam tikro dydžio įmonės, atsiranda didžiausias skirtumas tarp pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vietos. Be to, didesnės įmonės turi daugiau galimybių užsiimti agresyviu mokesčių planavimu. Dėl šios priežasties tokia pati riba pasiūlyta ir pagal kitas Sąjungos iniciatyvas  (9) . Nustatant tokią ribą taip pat siekiama suteikti teisinio aiškumo, kadangi įmonėms ir mokesčių administratoriams būtų paprasčiau ir pigiau nustatyti, ar subjektas privalo mokėti SPM. Be to, dėl šios ribos į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti mažosios ir pradedančiosios įmonės, kurioms reikalavimų laikymosi našta, susijusi su naujuoju mokesčiu, tikriausiai padarytų neproporcingą poveikį;

(23)

pirmoji riba (bendros metinės visame pasaulyje gautos pajamos) nustatyta siekiant į mokesčio taikymo sritį įtraukti tik tam tikro masto įmones, paprastai pajėgias teikti tokias skaitmenines paslaugas, kurios iš esmės grindžiamos mobiliuoju nematerialiuoju ir (arba) skaitmeniniu turtu ir kurių atveju naudotojų indėlis yra labai svarbus, o tokių įmonių veikla daugiausia grindžiama plačiais naudotojų tinklais, dideliu naudotojų srautu ir naudojimusi tvirta padėtimi rinkoje. Dėl tokių verslo modelių, kurių atveju gaunamos pajamos priklauso nuo naudotojo kuriamos vertės ir kurie yra gyvybingi, tik jei juos taiko tam tikro dydžio įmonės, atsiranda didžiausias skirtumas tarp pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vietos. Be to, didesnės įmonės turi daugiau galimybių užsiimti agresyviu mokesčių planavimu. Nustatant ribą taip pat siekiama suteikti teisinio aiškumo, kadangi įmonėms ir mokesčių administratoriams būtų paprasčiau ir pigiau nustatyti, ar subjektas privalo mokėti SPM Be to, dėl šios ribos į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti mažosios ir pradedančiosios įmonės, kurioms reikalavimų laikymosi našta, susijusi su naujuoju mokesčiu, tikriausiai padarytų neproporcingą poveikį;

(27)

siekiant mažinti galimo dvigubo apmokestinimo, kai toms pačioms pajamoms taikomas ir įmonių pelno mokestis, ir SPM, poveikį, tikimasi , kad valstybės narės jų teritorijoje sumokėtą SPM įmonėms leis išskaičiuoti iš įmonių pelno mokesčio bazės, nepriklausomai nuo to, ar abu mokesčiai sumokėti toje pačioje, ar skirtingose valstybėse narėse;

(27)

siekiant mažinti galimo dvigubo apmokestinimo, kai toms pačioms pajamoms taikomas ir įmonių pelno mokestis, ir SPM, poveikį, ateityje reikės rasti Sąjungos masto bendrą sprendimą , kad įmonėms būtų leidžiama jų teritorijoje sumokėtą SPM išskaičiuoti iš įmonių pelno mokesčio bazės, nepriklausomai nuo to, ar abu mokesčiai sumokėti toje pačioje, ar skirtingose valstybėse narėse;

(29)

jeigu tam tikros apmokestinamos paslaugos naudotojai yra skirtingose valstybėse narėse arba Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiose šalyse ir teritorijose, atitinkamos apmokestinamos pajamos, gautos už tą paslaugą, kiekvienai valstybei narei turėtų būti paskirstomos proporcingai, remiantis keliais paskirstymo kriterijais. Šie paskirstymo kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į kiekvienos apmokestinamos paslaugos pobūdį ir išskirtinius veiksnius, dėl kurių tokios paslaugos teikėjas gauna pajamas;

(29)

jeigu tam tikros apmokestinamos paslaugos naudotojai yra skirtingose valstybėse narėse arba Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiose šalyse ir teritorijose, atitinkamos apmokestinamos pajamos, gautos už tą paslaugą, kiekvienai valstybei narei turėtų būti paskirstomos proporcingai, remiantis keliais paskirstymo kriterijais. Šie paskirstymo kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į kiekvienos apmokestinamos paslaugos pobūdį ir išskirtinius veiksnius, dėl kurių tokios paslaugos teikėjas gauna pajamas. Jei taikant paskirstymo kriterijų atsiranda nesubalansuotas paskirstymas, kuris neatitinka ekonominės veiklos, tokią padėtį galėtų ištaisyti ginčų sprendimo mechanizmas. Atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes, Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti ginčų sprendimo mechanizmą, siekiant užtikrinti deramą ginčų sprendimą, kai su jais yra susijusios skirtingos valstybės narės;

(30)

siekiant nustatyti tam tikrai valstybei tam tikru mokestiniu laikotarpiu priskirtiną pajamų dalį tuo atveju, jei apmokestinama paslauga susijusi su reklamos skelbimu skaitmeninėje sąsajoje, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek kartų reklama pasirodė naudotojų įrenginiuose toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu;

(30)

siekiant nustatyti tam tikrai valstybei tam tikru mokestiniu laikotarpiu priskirtiną apmokestinamų pajamų dalį tuo atveju, jei apmokestinama paslauga susijusi su reklamos skelbimu arba turinio tiekimu skaitmeninėje sąsajoje, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek kartų reklama ar skaitmeninis turinys pasirodė naudotojų įrenginiuose toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu;

(32)

kiek tai susiję su duomenų, surinktų apie naudotojus, perdavimu, apmokestinamos pajamos mokestiniu laikotarpiu tam tikrai valstybei narei turėtų būti priskiriamos atsižvelgiant į naudotojų, apie kuriuos tuo mokestiniu laikotarpiu perduoti duomenys buvo sugeneruoti dėl to, kad tokie naudotojai naudojosi įrenginiu toje valstybėje narėje, skaičių;

(32)

kiek tai susiję su duomenų, surinktų apie naudotojus, tvarkymu, pardavimu ar perdavimu, apmokestinamos pajamos mokestiniu laikotarpiu tam tikrai valstybei narei turėtų būti priskiriamos atsižvelgiant į naudotojų, apie kuriuos tuo mokestiniu laikotarpiu išnaudoti, parduoti ar perduoti duomenys buvo sugeneruoti dėl to, kad tokie naudotojai naudojosi įrenginiu toje valstybėje narėje, skaičių;

(34)

bet koks su SPM susijęs asmens duomenų tvarkymas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (10), įskaitant duomenų tvarkymą, kurio gali prireikti dėl interneto protokolo (IP) adresų arba kitų geografinės vietos nustatymo būdų. Dėmesį visų pirma reikėtų atkreipti į būtinybę suteikti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis. Kai įmanoma, asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami;

(34)

bet koks su SPM susijęs asmens duomenų tvarkymas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (10), įskaitant duomenų tvarkymą, kurio gali prireikti dėl interneto protokolo (IP) adresų arba kitų geografinės vietos nustatymo būdų , iš kurių negalima nustatyti tų naudotojų tapatybės. Valstybės narės mokesčių administratoriui pranešama apie metodą, naudojamą naudotojų buvimo vietai nustatyti . Dėmesį visų pirma reikėtų atkreipti į būtinybę suteikti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu , ypač atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo principus , informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis. Kai įmanoma, asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami;

(35)

apmokestinamos pajamos turėtų prilygti visoms bendrosioms apmokestinamojo asmens gautoms pajamoms, atskaičius pridėtinės vertės mokestį ir kitus panašius mokesčius. Apmokestinamos pajamos turėtų būti pripažįstamos apmokestinamojo asmens gautomis suėjus jų gavimo terminui nepriklausomai nuo to, ar jos iki tol buvo iš tikrųjų sumokėtos. SPM tam tikroje valstybėje narėje turėtų būti privaloma mokėti už apmokestinamų pajamų, kurias apmokestinamasis asmuo gavo mokestiniu laikotarpiu, dalį, kuri laikoma gauta toje valstybėje narėje; mokestis turėtų būti apskaičiuojamas tai daliai taikant SPM tarifą. Siekiant išvengti bendrosios rinkos iškraipymų, Sąjungoje turėtų galioti vienodas SPM tarifas. SPM tarifas turėtų būti 3 % – tokio dydžio tarifu išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp pajamų, gaunamų iš mokesčio, ir diferencijuoto PSM poveikio skirtingo dydžio pelną gaunančioms įmonėms apskaičiavimo;

(35)

apmokestinamos pajamos turėtų prilygti visoms bendrosioms apmokestinamojo asmens gautoms pajamoms, atskaičius pridėtinės vertės mokestį ir kitus panašius mokesčius. Apmokestinamos pajamos turėtų būti pripažįstamos apmokestinamojo asmens gautomis suėjus jų gavimo terminui nepriklausomai nuo to, ar jos iki tol buvo iš tikrųjų sumokėtos. SPM tam tikroje valstybėje narėje turėtų būti privaloma mokėti už apmokestinamų pajamų, kurias apmokestinamasis asmuo gavo mokestiniu laikotarpiu, dalį, kuri laikoma gauta toje valstybėje narėje; mokestis turėtų būti apskaičiuojamas tai daliai taikant SPM tarifą. Siekiant išvengti bendrosios rinkos iškraipymų, Sąjungoje turėtų galioti vienodas SPM tarifas. SPM tarifas nustatomas 3 % – tokio dydžio tarifu išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp pajamų, gaunamų iš mokesčio, ir diferencijuoto PSM poveikio skirtingo dydžio pelną gaunančioms įmonėms apskaičiavimo;

(37)

valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti apskaitos, įrašų tvarkymo ar kitas prievoles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokėtinas SPM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat kitas priemones, susijusias su mokesčio vengimo, slėpimo ir piktnaudžiavimo prevencija;

(37)

valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti apskaitos, įrašų tvarkymo ar kitas prievoles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokėtinas SPM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat kitas priemones, įskaitant nuobaudas ir sankcijas, susijusias su mokesčio vengimo, slėpimo ir piktnaudžiavimo prevencija;

(37a)

bendras SPM, kurį moka apmokestinamasis asmuo kiekvienoje valstybėje narėje, turėtų būti ataskaitų pagal atskiras šalis sistemos dalis;

(38a)

jeigu apmokestinamajam asmeniui SPM mokestis taikomas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, Komisija kas trejus metus turėtų atlikti nustatytai valstybei narei pateiktos SPM deklaracijos auditą;

(40a)

SPM yra laikina priemonė, taikoma, kol bus rastas nuolatinis sprendimas, ir ji jokiu būdu neturėtų užvilkinti nuolatinio sprendimo įsigaliojimo. Ši direktyva turėtų nustoti galioti patvirtinus ankstesnę Tarybos direktyvą, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu, arba Tarybos direktyvą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir Tarybos direktyvą dėl bendros pelno mokesčio bazės, įskaitant skaitmeninės nuolatinės buveinės apibrėžties nustatymą, kaip pasiūlyta Europos Parlamento 2018 m. kovo 15 d. teisėkūros rezoliucijose dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės ir pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, arba direktyvą, kuria būtų įgyvendinamas tarptautiniame forume, kaip antai EBPO ar JT, priimtas sprendimas.

(40b)

valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai informaciją apie SPM mokėjimą, kurį vykdo subjektai, vieno langelio principu veikiančios tarnybos veikimą ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis mokesčių surinkimo ir mokėjimo klausimais;

(40c)

praėjus dvejiems metams nuo … [šios direktyvos įsigaliojimo data], Komisija turėtų atlikti šios direktyvos taikymo vertinimą ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, kai tinkama, pridedami jos peržiūros pasiūlymai laikantis sąžiningo skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo principų.

(41)

šios direktyvos tikslas – saugoti bendrosios rinkos vientisumą, užtikrinti jos tinkamą veikimą ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui. Kadangi tų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tų tikslų pobūdžio ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

(41)

šios direktyvos tikslas – saugoti bendrosios rinkos vientisumą, užtikrinti jos sąžiningą ir tinkamą veikimą ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui. Kadangi tų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tų tikslų pobūdžio ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

7a)

c)

perduodamas duomenis, surinktus apie naudotojus ir sugeneruotus remiantis naudotojų veikla skaitmeninėse sąsajose.

c)

tvarkydamas ir perduodamas duomenis, surinktus apie naudotojus ir sugeneruotus remiantis naudotojų veikla skaitmeninėse sąsajose;

ca)

sudaromos sąlygos naudotojams naudotis skaitmeninės sąsajos turiniu, pvz., vaizdo, garso medžiaga, žaidimais ar tekstu naudojant skaitmeninę sąsają;

a)

skaitmeninės sąsajos teikimui, kai vienintelis arba pagrindinis tą sąsają teikiančio subjekto tikslas yra teikti naudotojams skaitmeninį turinį, ryšių arba mokėjimo paslaugas;

a)

skaitmeninės sąsajos teikimui, kai vienintelis arba pagrindinis tą sąsają teikiančio subjekto tikslas yra teikti naudotojams skaitmeninį turinį, ryšių arba mokėjimo paslaugas , jei dėl naudotojų duomenų tvarkymo, perdavimo ar pardavimo negaunamos papildomos pajamos ;

b)

bendra apmokestinamų pajamų, kurias atitinkamais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 50 000 000  EUR.

b)

bendra apmokestinamų pajamų, kurias atitinkamais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 40 000 000  EUR .

ca)

paslaugos, kuriai taikomas 3 straipsnio 1 dalies ca punktas, atveju – atitinkamas skaitmeninis turinys naudotojo įrenginyje pasirodo, kai įrenginiu naudojamasi prieigai prie skaitmeninės sąsajos toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu.