(2a)

rizikos valdymas, vertinimas ir komunikacijos veikla turėtų būti grindžiami, be kita ko, visapusišku atsargumo principo taikymu;

(4)

todėl būtina užtikrinti išsamų ir nuoseklų pranešimo apie riziką procesą atliekant rizikos analizę, dalyvaujant Sąjungos ir nacionaliniams rizikos vertintojams ir rizikos valdytojams. Tas procesas turėtų vykti kartu surengiant atvirą visų suinteresuotųjų subjektų dialogą siekiant užtikrinti rizikos analizės proceso darnumą ir nuoseklumą ;

(4)

todėl būtina užtikrinti skaidrų, nepriklausomą, nuoseklų ir įtraukų pranešimo apie riziką procesą atliekant rizikos analizę, dalyvaujant Sąjungos ir nacionaliniams rizikos vertintojams ir rizikos valdytojams. Tas procesas turėtų atgauti piliečių pasitikėjimą, nes visas procesas yra grindžiamas šio reglamento tikslu – užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos lygį bei vartotojų interesų apsaugą. Be to, tas procesas turėtų padėti plėtoti dalyvavimu grindžiamą ir atvirą visų suinteresuotųjų subjektų , ypač visuomenės, dialogą siekiant užtikrinti , kad būtų siekiama tik viešojo intereso, o rizikos analizės procese būtų laikomasi tikslumo, išsamumo, skaidrumo, nuoseklumo ir atskaitomybės ;

(4a)

pasirašydama prekybos susitarimus, Sąjunga turi užtikrinti, kad trečiųjų šalių partnerių teisės aktai, kuriais reglamentuojami maisto produktai, būtų užtikrintas bent jau toks pat maisto saugos lygis kaip Sąjungos teisės aktais, kad būtų garantuota vartotojų sauga ir būtų užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai su Europos produktais;

(5)

ypač reikėtų siekti nuosekliai , tinkamai ir laiku paaiškinti ne tik pačias rizikos vertinimo išvadas, bet ir tai, kaip jos naudojamos siekiant padėti priimti pagrįstus rizikos valdymo sprendimus, kartu su kitais tinkamais veiksniais, kai reikia;

(5)

ypač reikėtų siekti tiksliai, aiškiai , nešališkai ir laiku paaiškinti ne tik pačias rizikos vertinimo išvadas, bet ir tai, kaip jos naudojamos siekiant padėti priimti pagrįstus rizikos valdymo sprendimus, kartu su kitais tinkamais veiksniais, kai reikia;

(6)

tam būtina nustatyti bendruosius tikslus ir pranešimo apie riziką principus , atsižvelgiant į atitinkamas rizikos vertintojų ir valdytojų funkcijas;

(6)

tam būtina nustatyti bendruosius tikslus ir pranešimo apie riziką principus . Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas rizikos vertintojų ir valdytojų funkcijas ir užtikrinamas jų nepriklausomumas ;

(8)

bendrajame plane turėtų būti nustatyti pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant pranešimo apie riziką veiksmus, kaip antai įvairių lygių rizika, rizikos pobūdis ir galimas poveikis visuomenės sveikatai, ką rizika tiesiogiai arba netiesiogiai veikia, rizikos poveikio lygiai, galimybė kontroliuoti riziką ir kiti veiksniai, darantys poveikį rizikos suvokimui, įskaitant skubumo lygį, taip pat taikytina teisės aktų sistema ir atitinkamos rinkos aplinkybės. Bendrajame plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės ir kanalai, kuriais reikia naudotis, ir turėtų būti sukurti tinkami mechanizmai nuosekliam pranešimui apie riziką užtikrinti;

(8)

bendrajame plane turėtų būti nustatytos praktinės priemonės, kuriomis visuomenei būtų sudarytos sąlygos susipažinti su būtina informacija, kad būtų pasiektas aukštas rizikos valdymo proceso skaidrumo lygis. Jame turėtų būti nustatyti pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant pranešimo apie riziką veiksmus, kaip antai įvairių lygių rizika, rizikos pobūdis ir galimas poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai ir aplinkai, ką rizika tiesiogiai arba netiesiogiai veikia, rizikos poveikio lygiai, galimybė kuo labiau sumažinti arba kontroliuoti riziką ir kiti veiksniai, darantys poveikį rizikos suvokimui, įskaitant skubumo lygį, taip pat taikytina teisės aktų sistema ir atitinkamos rinkos aplinkybės. Bendrajame plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės ir kanalai, kuriais reikia naudotis, ir turėtų būti sukurti tinkami mechanizmai nuosekliam pranešimui apie riziką užtikrinti;

(9)

esant skaidriam rizikos vertinimo procesui vartotojų ir plačiosios visuomenės akyse Tarnyba įgyja didesnį teisėtumą jai įgyvendinant jos misiją, padidėja jų pasitikėjimas jos darbu ir užtikrinama, kad Tarnyba būtų labiau atskaitinga Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje. Todėl būtina palaikyti plačiosios visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą rizikos analizės procesu, kuriuo grindžiami Sąjungos maistui skirti teisės aktai, ir, visų pirma, rizikos vertinimu, įskaitant Tarnybos organizavimą ir nepriklausomumą bei skaidrumą;

(9)

rizikos vertinimo proceso skaidrumo padidinimas prisidėtų prie to, kad vartotojų ir plačiosios visuomenės akyse Tarnyba įgytų didesnį teisėtumą jai įgyvendinant jos misiją, padidėja jų pasitikėjimas jos darbu ir užtikrinama, kad Tarnyba būtų labiau atskaitinga Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje. Todėl būtina atkurti plačiosios visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą rizikos analizės procesu, kuriuo grindžiami Sąjungos maistui skirti teisės aktai, ir, visų pirma, rizikos vertinimu, įskaitant Tarnybos organizavimą , veikimą ir nepriklausomumą bei skaidrumą;

(10)

reikėtų suderinti Tarnybos valdančiosios tarybos sudėtį su Bendruoju požiūriu į decentralizuotas agentūras, kaip numatyta 2012 m. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendrame pareiškime dėl decentralizuotų agentūrų  (22) ;

(11)

iš patirties žinoma, kad Tarnybos valdančiosios tarybos vaidmuo pirmiausia susijęs su administraciniais ir finansų aspektais ir nedaro poveikio Tarnybos vykdomo mokslinio darbo nepriklausomumui. Todėl į Tarnybos valdančiąją tarybą galima įtraukti visų valstybių narių atstovus, kartu numatant, kad tie atstovai turėtų turėti patirties, visų pirma, rizikos vertinimo srityje;

(11)

iš patirties žinoma, kad Tarnybos valdančiosios tarybos vaidmuo pirmiausia susijęs su administraciniais ir finansų aspektais ir nedaro poveikio Tarnybos vykdomo mokslinio darbo nepriklausomumui. Todėl į Tarnybos valdančiąją tarybą galima įtraukti visų valstybių narių , Komisijos, Europos Parlamento, taip pat pilietinės visuomenės ir pramonės asociacijų atstovus, kartu numatant, kad tie atstovai turėtų turėti patirties, visų pirma, rizikos vertinimo srityje , ir kad būtų vengiama bet kokio interesų konflikto ;

(12)

Administracinė valdyba turi būti išrinkta tokiu būdu, kad užtikrintų valstybių narių, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų aukščiausius kompetencijos standartus ir plačią patirtį atitinkamose srityse;

(12)

Administracinė valdyba turi būti išrinkta tokiu būdu, kad užtikrintų valstybių narių, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų aukščiausius kompetencijos standartus , įsipareigojimus sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse ir plačią patirtį atitinkamose srityse;

(13)

atlikus bendrųjų maistui skirtų teisės aktų tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad yra tam tikrų trūkumų, susijusių su ilgalaikiu Tarnybos gebėjimu palaikyti aukšto lygio kompetenciją. Visų pirma, sumažėjo kandidatų, teikiančių prašymus dėl narystės mokslinėse grupėse, skaičius. Taigi sistemą reikėtų stiprinti, o valstybės narės turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant , kad būtų suburta pakankama ekspertų grupė , kad būtų tenkinami Sąjungos rizikos vertinimo sistemos poreikiai , susiję su aukšto lygio moksline kompetencija, nepriklausomumu ir ekspertinėmis žiniomis įvairiose srityse ;

(13)

atlikus bendrųjų maistui skirtų teisės aktų tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad yra tam tikrų trūkumų, susijusių su ilgalaikiu Tarnybos gebėjimu palaikyti aukšto lygio kompetenciją , pasitelkiant kvalifikuotus darbuotojus . Visų pirma, sumažėjo kandidatų, teikiančių prašymus dėl narystės mokslinėse grupėse, skaičius ir turėtų būti ištirta šio sumažėjimo priežastis. Du trečdalius mokslinių grupių ekspertų atsiuntė šešios valstybės narės. Jungtinė Karalystė šiuo metu skiria apie 20 proc. nacionalinių ekspertų, todėl jai išstojus iš Sąjungos ši problema dar labiau padidės. Taigi , siekiant veiksmingiau kovoti su šiuo reiškiniu, sistemą reikia stiprinti ir tobulinti, kandidatus reikia skatinti teikti paraiškas , o valstybės narės turėtų remti Tarnybos kvietimų pareikšti susidomėjimą dėl narystės mokslinėse grupėse ir Mokslo komitete, sklaidą, užtikrinti , kad būtų suburta pakankama nepriklausomų ekspertų grupė teikiant paramą ir numatant paskatas ir atlygio mechanizmus, kad norinčiųjų įsitraukti į veiklą dalyvavimas būtų aktyvesnis, o susidomėjimo mastas didesnis ;

(14)

siekiant užtikrinti rizikos vertinimo nepriklausomumą nuo rizikos valdymo ir kitų interesų Sąjungos lygmeniu, valstybėms narėms pasiūlant mokslinių grupių narius, Tarnybos vykdomajam direktoriui juos atrenkant ir Tarnybos Valdančiajai tarybai juos paskiriant turėtų būti laikomasi griežtų kriterijų užtikrinant ekspertų kompetenciją ir nepriklausomumą ir kartu kiekvienai grupei būtinas ekspertines žinias įvairiose srityse. Šiuo tikslu taip pat svarbu, kad vykdomasis direktorius, kuris turi ginti EFSA interesus ir, visų pirma, ekspertų nepriklausomumą , dalyvautų atrenkant ir paskiriant mokslo sričių specialistus. Taip pat reikėtų imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad mokslo sričių specialistai turėtų galimybę veikti nepriklausomai;

(14)

siekiant užtikrinti rizikos vertinimo nepriklausomumą nuo rizikos valdymo ir kitų interesų Sąjungos lygmeniu, siūlant mokslinių grupių narius, Tarnybos vykdomajam direktoriui juos atrenkant ir Tarnybos Valdančiajai tarybai juos paskiriant turėtų būti laikomasi griežtų kriterijų užtikrinant ekspertų kompetenciją ir nepriklausomumą ir kartu kiekvienai grupei būtinas ekspertines žinias įvairiose srityse. Šiuo tikslu taip pat svarbu, kad vykdomasis direktorius, kuris yra teisinis Tarnybos atstovas, kuris turi ginti EFSA interesus , vykdyti rezultatų ir ypač ekspertų nepriklausomumo stebėseną , dalyvautų atrenkant ir paskiriant mokslo sričių specialistus. Taip pat reikėtų imtis papildomų priemonių , įskaitant tinkamą finansinę kompensaciją, siekiant užtikrinti, kad mokslo sričių specialistai turėtų galimybę veikti nepriklausomai , ir skirti pakankamai laiko jų rizikos vertinimo darbui Tarnyboje ;

(15)

itin svarbu užtikrinti veiksmingą Tarnybos veiklą ir didinti jos kompetencijos tvarumą. Tam būtina didinti Tarnybos ir valstybių narių paramą Tarnybos mokslinėms grupėms. Visų pirma, Tarnyba turėtų organizuoti parengiamąjį darbą, kuris padėtų grupėms vykdyti jų darbą, be kita ko, prašant Tarnybos darbuotojų arba nacionalinių mokslinių organizacijų, bendradarbiaujančių su Tarnyba, rengti preliminarias mokslines nuomones, kurias vėliau peržiūrėtų ir tvirtintų grupės;

(15)

itin svarbu užtikrinti veiksmingą Tarnybos veiklą ir didinti jos kompetencijos tvarumą. Tam būtina didinti Tarnybos ir valstybių narių paramą Tarnybos mokslinėms grupėms. Visų pirma, Tarnyba turėtų organizuoti parengiamąjį darbą, kuris padėtų grupėms vykdyti jų darbą, be kita ko, prašant Tarnybos darbuotojų arba nacionalinių mokslinių organizacijų, bendradarbiaujančių su Tarnyba, rengti preliminarias mokslines nuomones, kurias vėliau peržiūrėtų ir tvirtintų grupės. Tai neturėtų pažeisti Tarnybos mokslinių vertinimų nepriklausomumo;

(16)

leidimo suteikimo procedūros grindžiamos principu, kad būtent pareiškėjas turi įrodyti, kad remiantis turimomis mokslo žiniomis leidimo suteikimo procedūros dalykas atitinka Sąjungos saugos reikalavimus. Šis principas grindžiamas prielaida, kad visuomenės sveikata apsaugoma geriau, jeigu ne valdžios institucijos įrodo, kad tam tikras produktas yra nesaugus, kad galėtų uždrausti teikti jį rinkai, o būtent pareiškėjas įpareigojamas įrodyti, kad tas produktas yra saugus prieš pateikdamas jį rinkai. Be to, viešosios lėšos neturėtų būti naudojamos brangiems tyrimams, kurie galiausiai padės įmonėms pateikti produktą rinkai, užsakyti. Laikantis šio principo ir taikytinų reglamentavimo reikalavimų, pagrįsdami savo prašymus suteikti leidimą pagal Sąjungos sektorių maistui skirtus teisės aktus pareiškėjai turi pateikti svarbius tyrimus, įskaitant bandymus, kad įrodytų produkto saugą ir tam tikrais atvejais veiksmingumą;

(16)

leidimo suteikimo procedūros grindžiamos principu, kad būtent pareiškėjas turi įrodyti, kad remiantis turimomis mokslo žiniomis leidimo suteikimo procedūros dalykas atitinka Sąjungos saugos reikalavimus. Šis principas grindžiamas prielaida, kad visuomenės sveikata ir aplinka apsaugomos geriau, jeigu ne valdžios institucijos įrodo, kad tam tikras produktas yra nesaugus, kad galėtų uždrausti teikti jį rinkai, o būtent pareiškėjas įpareigojamas įrodyti, kad tas produktas yra saugus prieš pateikdamas jį rinkai. Be to, viešosios lėšos neturėtų būti naudojamos brangiems tyrimams, kurie galiausiai padės įmonėms pateikti produktą rinkai, užsakyti. Laikantis šio principo ir taikytinų reglamentavimo reikalavimų, pagrįsdami savo prašymus suteikti leidimą pagal Sąjungos sektorių maistui skirtus teisės aktus pareiškėjai turi pateikti svarbius tyrimus, įskaitant bandymus, kad įrodytų produkto saugą ir tam tikrais atvejais veiksmingumą;

(16a)

palyginus Sąjungos agentūras matyti, kad Tarnybos leidimo suteikimo procedūra trunka iki 55 mėnesių, taigi penkis kartus ilgiau negu Europos vaistų agentūros (EMA) procedūra. Tai atgraso įmones nuo investicijų į inovatyvius produktus ir ilguoju laikotarpiu mažina Sąjungos konkurencingumą. Be to, dėl ilgų leidimo suteikimo procedūrų silpninamas pasitikėjimas Tarnyba. Todėl būtina skubiai užtikrinti rizikos vertinimo veiksmingumą padidinant žmogiškuosius ir finansinius išteklius;

(17)

parengtos nuostatos dėl prašymų suteikti leidimą turinio. Svarbu, kad Tarnybai rizikai įvertinti teikiamas prašymas suteikti leidimą atitiktų taikytinas specifikacijas siekiant užtikrinti, kad Tarnyba atliktų itin kokybišką rizikos vertinimą. Pareiškėjai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, ne visada aiškiai supranta tas specifikacijas. Todėl būtų naudinga, jeigu potencialiems pareiškėjams paprašius Tarnyba teiktų jiems rekomendacijas dėl taikytinų taisyklių ir privalomo prašymo suteikti leidimą turinio prieš oficialiai pateikiant tą prašymą , nenagrinėjant teikiamų tyrimų struktūros, nes už tai ir toliau atsako pareiškėjas . Siekiant užtikrinti šio proceso skaidrumą Tarnybos rekomendacijos turėtų būti skelbiamos viešai;

(17)

parengtos nuostatos dėl prašymų suteikti leidimą turinio. Svarbu, kad Tarnybai rizikai įvertinti teikiamas prašymas suteikti leidimą atitiktų taikytinas specifikacijas siekiant užtikrinti, kad Tarnyba atliktų itin kokybišką rizikos vertinimą. Pareiškėjai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, ne visada aiškiai supranta tas specifikacijas. Todėl būtų naudinga, jeigu potencialiems pareiškėjams paprašius Tarnyba teiktų jiems rekomendacijas dėl taikytinų taisyklių ir privalomo prašymo suteikti leidimą turinio prieš oficialiai pateikiant tą prašymą . Ne vėliau kaip … [36 mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija turėtų įvertinti bendrųjų dėl Tarnybos veikimo suteiktų konsultacijų įtaką. Visų pirma Komisija turėtų įvertinti jų įtaką Tarnybos išteklių paskirstymui ir jos nepriklausomumui;

(18)

Tarnybai turėtų būti žinomas visų tyrimų, kuriuos pareiškėjas atliko planuodamas ateityje teikti prašymą suteikti leidimą pagal Sąjungos maistui skirtus teisės aktus, dalykas. Tam būtina ir tinkama, kad tyrimus užsakantys verslo veiklos vykdytojai ir juos atliekančios laboratorijos apie tuos tyrimus juos užsakant praneštų Tarnybai. Pagal taikytinas skaidrumo taisykles informacija apie tyrimus, apie kuriuos pranešama, turėtų būti skelbiama viešai tik po to, kai paskelbtas atitinkamas prašymas suteikti leidimą;

(18)

Tarnybai turėtų būti žinomas visų tyrimų, kuriuos pareiškėjas atliko planuodamas ateityje teikti prašymą suteikti arba atnaujinti leidimą pagal Sąjungos maistui skirtus teisės aktus, dalykas. Tam būtina ir tinkama, kad tyrimus užsakantys verslo veiklos vykdytojai ir juos atliekančios laboratorijos apie tuos tyrimus juos užsakant Sąjungoje arba už jos ribų praneštų Tarnybai. Pagal taikytinas skaidrumo taisykles informacija apie tyrimus, apie kuriuos pranešama, turėtų būti skelbiama viešai tik po to, kai paskelbtas atitinkamas prašymas suteikti arba atnaujinti leidimą;

(20)

visuomenei kyla tam tikrų abejonių dėl Tarnybos vertinimo nagrinėjant prašymus suteikti leidimą, kai iš esmės remiamasi pramonės atliktais tyrimais. Tarnyba jau atlieka paiešką mokslinėje literatūroje, kad galėtų apsvarstyti kitus duomenis ir tyrimus, kurių yra dėl jai vertinti pateikto dalyko. Siekiant papildomai užtikrinti, kad Tarnyba galėtų susipažinti su visais svarbiais moksliniais duomenimis ir tyrimais, kurių yra dėl leidimo suteikimo procedūros dalyko, reikia numatyti konsultacijas su trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti, ar yra kitų svarbių mokslinių duomenų ar tyrimų. Siekiant padidinti konsultacijų veiksmingumą, pagal šiame reglamente įtvirtintas skaidrumo taisykles konsultacijos turėtų vykti paskelbus pramonės atstovų pateiktus tyrimus , įtrauktus į prašymą suteikti leidimą;

(20)

visuomenei kyla tam tikrų abejonių dėl Tarnybos vertinimo nagrinėjant prašymus suteikti leidimą, kai iš esmės remiamasi pramonės atliktais tyrimais. Jei pateikiamas naujas prašymas dėl leidimo suteikimo arba atnaujinimo procedūros, Tarnyba turėtų visada atlikti paiešką mokslinėje literatūroje, kad galėtų apsvarstyti kitus duomenis ir tyrimus, kurių yra dėl jai vertinti pateikto dalyko , ir prireikus reikalauti papildomų tyrimų. Tarnyba turėtų suteikti viešą prieigą prie visos savo turimos atitinkamos mokslinės literatūros tam tikrų klausimu. Siekiant papildomai užtikrinti, kad Tarnyba galėtų susipažinti su visais svarbiais moksliniais duomenimis ir tyrimais, kurių yra dėl leidimo suteikimo procedūros dalyko, reikia numatyti konsultacijas su trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti, ar yra kitų svarbių mokslinių duomenų ar tyrimų. Siekiant padidinti konsultacijų veiksmingumą, pagal šiame reglamente įtvirtintas skaidrumo taisykles konsultacijos turėtų vykti nedelsiant po to, kai paskelbiami pramonės atstovų pateikti tyrimai , įtraukti į prašymą suteikti leidimą;

(21)

tyrimai, įskaitant bandymus, kuriuos pateikia verslo veiklos vykdytojai siekdami pagrįsti savo prašymus suteikti leidimą pagal Sąjungos maistui skirtus teisės aktus, paprastai atitinka tarptautiniu lygmeniu pripažintus principus, kuriais sukuriamas vienodas jų kokybės pagrindas, visų pirma, susijęs su rezultatų atkuriamumu. Tačiau tam tikrais atvejais gali kilti taikytinų standartų laikymosi problemų, tad tokiam laikymuisi patikrinti įdiegtos nacionalinės sistemos. Reikėtų numatyti papildomas garantijas, kad plačioji visuomenė būtų tikra dėl tyrimų kokybės ir kad būtų sukurta išsamesnė audito sistema, kurią taikydama Komisija patvirtintų valstybių narių taikomas kontrolės priemones, susijusias su tų principų įgyvendinimu tyrimus ir bandymus atliekančiose laboratorijose;

(21)

tyrimai, įskaitant bandymus, kuriuos pateikia verslo veiklos vykdytojai siekdami pagrįsti savo prašymus suteikti leidimą pagal Sąjungos maistui skirtus teisės aktus, turėtų būti grindžiami nepriklausomo tarpusavio vertinimo literatūra arba atitikti tarptautiniu lygmeniu pripažintus standartus ir geros laboratorinės praktikos (GLP) principus, kuriais sukuriamas vienodas jų kokybės pagrindas, visų pirma, susijęs su rezultatų atkuriamumu. Tačiau tam tikrais atvejais gali kilti taikytinų standartų laikymosi problemų, tad tokiam laikymuisi patikrinti įdiegtos nacionalinės sistemos. Reikėtų numatyti papildomas garantijas, kad plačioji visuomenė būtų tikra dėl tyrimų kokybės ir kad būtų sukurta išsamesnė audito sistema, kurią taikydama Komisija patvirtintų valstybių narių arba trečiųjų šalių, bendradarbiaujant su Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės direktoratu, taikomas kontrolės priemones, susijusias su tų principų įgyvendinimu Sąjungos ir trečiųjų šalių tyrimus ir bandymus atliekančiose laboratorijose;

(21a)

procesas turėtų būti pakankamai lankstus, kad būtų galima nedelsiant atsižvelgti į naujus, didelį neigiamą poveikį sveikatai turinčius veiksnius, net jeigu jie nėra konkrečiai nurodyti teisės aktais nustatytuose reikalavimuose pateikti duomenis;

(22)

maisto sauga yra opus klausimas, kuris itin rūpi visiems Sąjungos piliečiams. Laikantis principo, kad būtent pramonė turi įrodyti Sąjungos reikalavimų laikymąsi, svarbu sukurti papildomą patvirtinimo priemonę siekiant aptarti konkrečius didelės visuomeninės svarbos atvejus, kai saugos klausimais yra prieštaringų nuomonių, t. y. užsakyti papildomus tyrimus siekiant patvirtinti rizikai vertinti naudojamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad tai bus finansuojama iš Sąjungos biudžeto ir kad tokios išimtinės patvirtinimo priemonės naudojimas turėtų būti proporcingas, tokius patvirtinamuosius tyrimus turėtų užsakyti Komisija. Derėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrais atvejais užsakomų tyrimų taikymo sritis turėtų būti platesnė nei nagrinėjamų įrodymų (pavyzdžiui, kai paaiškėja, kad yra naujų mokslinių pokyčių);

(22)

maisto sauga yra opus klausimas, kuris itin rūpi visiems Sąjungos piliečiams. Laikantis principo, kad būtent pramonė turi įrodyti Sąjungos reikalavimų laikymąsi, svarbu sukurti papildomą patvirtinimo priemonę siekiant aptarti konkrečius didelės visuomeninės svarbos atvejus, kai saugos klausimais yra prieštaringų nuomonių, t. y. užsakyti papildomus tyrimus siekiant patvirtinti rizikai vertinti naudojamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad tai bus finansuojama iš Sąjungos biudžeto ir kad tokios išimtinės patvirtinimo priemonės naudojimas turėtų būti proporcingas, jei mokslinės išvados skiriasi, tokius patvirtinamuosius tyrimus turėtų užsakyti Komisija. Derėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrais atvejais užsakomų tyrimų taikymo sritis turėtų būti platesnė nei rizikos vertinimo proceso metu nagrinėjamų įrodymų (pavyzdžiui, kai paaiškėja, kad yra naujų mokslinių pokyčių);

(23a)

Orhuso konvencijoje nustatyta keletas visuomenės teisių, susijusių su aplinka. Konvencijoje numatyta teisė visiems gauti valdžios institucijų turimą informaciją apie aplinką, teisė dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais ir teisė peržiūrėti procedūras, kurias taikant apskundžiami viešieji sprendimai, priimti neatsižvelgiant į dvi minėtas teises arba aplinkos teisės aktus apskritai;

(24)

Europos piliečių iniciatyvoje „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ taip pat patvirtinami nuogąstavimai dėl skaidrumo, susiję su tyrimais, kuriuos pramonė užsako ir pateikia kartu su prašymu suteikti leidimą (23);

(24)

kaip Orhuso konvencijos šalis, Sąjunga pripažino, kad aplinkos srityje didesnės visuomenės galimybės gauti informacijos ir dalyvauti priimant sprendimus gerina priimamų sprendimų kokybę ir jų įgyvendinimą, ugdo visuomenės sąmoningumą aplinkos klausimais ir sudaro sąlygas išreikšti savo susirūpinimą, o valdžios institucijoms – deramai į jį atsižvelgti. Europos piliečių iniciatyvoje „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ taip pat patvirtinami nuogąstavimai dėl skaidrumo, susiję su tyrimais, kuriuos pramonė užsako ir pateikia kartu su prašymu suteikti leidimą (23);

(25a)

pasinaudojant Europos cheminių medžiagų agentūros apeliacine taryba kaip modeliu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006  (1a) 89–93 straipsniuose, EFSA apeliacinė taryba turėtų būti įsteigta deleguotaisiais aktais;

(27)

siekiant nustatyti, kokiu lygmeniu atskleidžiant informaciją užtikrinama tinkama pusiausvyra, atitinkamas visuomenės teises į rizikos vertinimo proceso skaidrumą reikėtų derinti su komercinių pareiškėjų teisėmis, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 tikslus;

(27)

siekiant nustatyti, kokiu lygmeniu iniciatyviai atskleidžiant informaciją užtikrinama tinkama pusiausvyra, poreikį užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą reikėtų derinti su komercinių pareiškėjų teisėmis, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 tikslus , susijusius su aukšto lygio žmonių gyvenimo ir sveikatos apsauga, vartotojų interesų apsauga, taip pat gyvūnų sveikatos ir gerovės apsauga, augalų sveikatos ir aplinkos apsauga ;

(27a)

šio reglamento nuostatomis dėl aktyvios sklaidos nesiekiama kokiais nors būdais apriboti reglamentuose (EB) Nr. 1049/2001 ir (EB) Nr. 1367/2006 numatytų teisių taikymo srities;

(30)

taip pat būtina nustatyti konkrečius reikalavimus dėl asmens duomenų apsaugos siekiant užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (24)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.  2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1) (25). Taigi pagal šį reglamentą neturėtų būti skelbiami jokie asmens duomenys, nebent tai būtų būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą, nepriklausomumą ir patikimumą, kartu užkertant kelią interesų konfliktams;

(30)

asmens duomenų, reikalingų užtikrinant rizikos vertinimo proceso skaidrumą, apsaugos ir konfidencialumo sumetimais taip pat būtinos nuorodos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (24) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (25). Taigi pagal šį reglamentą neturėtų būti skelbiami jokie asmens duomenys, nebent tai būtų būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą, nepriklausomumą ir patikimumą, kartu užkertant kelią interesų konfliktams . Užtikrinant rizikos vertinimo proceso skaidrumą, nepriklausomumą, tvarumą ir patikimumą, visų pirma siekiant išvengti interesų konfliktų, būtina ir proporcinga skelbti asmenvardžius asmenų, kuriuos Tarnyba paskiria prisidėti prie jos sprendimų priėmimo proceso, be kita ko, prie rekomendacinių dokumentų tvirtinimo;

(31)

didesnio skaidrumo tikslais ir siekiant užtikrinti, kad Tarnybos gaunami prašymai paskelbti mokslinio darbo rezultatus būtų tvarkomi veiksmingai, reikėtų sukurti standartinius duomenų formatus ir programinės įrangos paketus. Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 įgyvendinimo sąlygas dėl standartinių duomenų formatų ir programinės įrangos paketų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26);

(31)

didesnio skaidrumo tikslais ir siekiant užtikrinti, kad Tarnybos gaunami prašymai paskelbti mokslinio darbo rezultatus būtų tvarkomi veiksmingai, reikėtų sukurti standartinius duomenų formatus ir programinės įrangos paketus. Siekiant užtikrinti vienodas ir suderintas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 įgyvendinimo sąlygas dėl standartinių duomenų formatų ir programinės įrangos paketų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26);

(33)

be to, siekiant įvertinti įvairių Tarnybai taikomų nuostatų veiksmingumą ir efektyvumą taip pat reikėtų numatyti Komisijos atliekamą Tarnybos vertinimą pagal Bendrąjį požiūrį į decentralizuotas agentūras . Atliekant vertinimą, visų pirma, turėtų būti peržiūrimos Mokslo komiteto ir mokslinių grupių narių atrankos procedūros vertinant jų skaidrumą, išlaidų efektyvumą ir tinkamumą siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir kompetenciją ir užkirsti kelią interesų konfliktams;

(33)

be to, siekiant įvertinti įvairių Tarnybai taikomų nuostatų veiksmingumą ir efektyvumą taip pat reikėtų atlikti nepriklausomą Tarnybos vertinimą. Atliekant vertinimą, visų pirma, turėtų būti peržiūrimos Mokslo komiteto ir mokslinių grupių narių atrankos procedūros vertinant jų skaidrumą, išlaidų efektyvumą ir tinkamumą siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir kompetenciją ir užkirsti kelią interesų konfliktams;

(33a)

7-ojoje ES aplinkosaugos veiksmų programoje buvo nurodyti metodai, kuriuos taikant galima ištirti cheminių medžiagų sudėtinį poveikį, o tai yra svarbiausia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kad būtų atsižvelgta į mišrų poveikį, reikia taikyti kompleksinį požiūrį, stiprinti Europos lygmens vertinimo agentūrų bendradarbiavimą ir apibrėžti tinkamas priemones;

(35)

siekiant užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą taip pat būtina išplėsti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 taikymo sritį, kuri šiuo metu susijusi tik su maistui skirtais teisės aktais, kad į ją taip pat patektų prašymai suteikti leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl pašarų priedų, Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu, ir Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų;

(35)

siekiant užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą ir nepriklausomumą taip pat būtina išplėsti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 taikymo sritį, kuri šiuo metu susijusi tik su maistui skirtais teisės aktais, kad į ją taip pat patektų prašymai suteikti leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl pašarų priedų, Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu, ir Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų;

(36)

siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į sektoriaus ypatumus, susijusius su konfidencialia informacija, atitinkamas visuomenės teises į  rizikos vertinimo proceso skaidrumą , įskaitant teises pagal Orhuso konvenciją  (1), reikėtų derinti su komercinių pareiškėjų teisėmis, atsižvelgiant į konkrečius Sąjungos sektorių teisės aktų tikslus ir įgytą patirtį. Be to, reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/18/EB, Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003, Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 siekiant nustatyti papildomą konfidencialią informaciją, be numatytosios Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

(36)

siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į sektoriaus ypatumus, susijusius su konfidencialia informacija, atitinkamas visuomenės teises į  skaidrumą, įskaitant teisę į naudą , kurią teikia aktyvus informacijos, susijusios su rizikos vertinimo procesu, skleidimas , reikėtų derinti su komercinių pareiškėjų teisėmis, atsižvelgiant į konkrečius Sąjungos sektorių teisės aktų tikslus ir įgytą patirtį. Be to, reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/18/EB, Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003, Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 siekiant nustatyti papildomą konfidencialią informaciją, be numatytosios Reglamente (EB) Nr. 178/2002 . Šio reglamento nuostatomis dėl aktyvios informacijos sklaidos ir prašymo dėl konfidencialumo vertinimo Tarnyboje jokiu būdu neturėtų būti apribojama reglamentais (EB) Nr. 1049/2001 ir (EB) Nr. 1367/2006 numatytų teisių apimtis;

(36a)

atliekant bendrųjų maisto produktams skirtų teisės aktų tinkamumo patikrą taip pat pabrėžta, kad rizikos valdymo procesas nėra skaidrus. Reikia geriau informuoti visuomenę apie svarstomas rizikos valdymo galimybes, vartotojų ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, kurį galima pasiekti kiekviena iš šių galimybių, taip pat apie kitus veiksnius, išskyrus rizikos vertinimo rezultatus, į kuriuos atsižvelgia rizikos valdytojai, ir tai, kaip jie yra derinami tarpusavyje sprendimų priėmimo procese;

(37)

siekiant toliau stiprinti rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų ryšį Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir didinti pranešimo apie riziką darnumą ir nuoseklumą , Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį kad ji galėtų priimti bendrąjį planą pranešimo apie riziką srityje su žemės ūkio maisto produktų grandine susijusiais klausimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37)

siekiant gerinti rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų tarpusavio keitimąsi informacija rizikos analizės procese Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis , taip pat su kitais maisto grandinės suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai ekonominės veiklos vykdytojais, vartotojų ir kitomis pilietinės visuomenėmis organizacijomis , Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį kad ji galėtų priimti bendrąjį planą pranešimo apie riziką srityje su žemės ūkio maisto produktų grandine susijusiais klausimais. Bendrajame pranešimo apie riziką plane turėtų būti nustatytos praktinės priemonės, kuriomis visuomenei būtų sudarytos sąlygos susipažinti su būtina informacija, kad būtų pasiektas aukštas rizikos valdymo proceso skaidrumo lygis. Todėl ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37a)

nuostatos, susijusios su tuo, kokia informacija turėtų būti skelbiama, neturėtų daryti poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001, taip pat nacionalinės ar Sąjungos teisės aktams dėl galimybės visuomenei susipažinti su oficialiais dokumentais;

(38)

siekiant sudaryti galimybę Tarnybai ir verslo veiklos vykdytojams prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų užtikrinant, kad Tarnybos veikla ir toliau vyktų sklandžiai, būtina numatyti šio reglamento taikymo pereinamojo laikotarpio priemones;

(38)

siekiant sudaryti galimybę Tarnybai , valstybėms narėms, Komisijai ir verslo veiklos vykdytojams prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų užtikrinant, kad Tarnybos veikla ir toliau vyktų sklandžiai, būtina numatyti šio reglamento taikymo pereinamojo laikotarpio priemones;

(39a)

kadangi šiame pasiūlyme pateiktais pakeitimais Tarnybai suteikiama plati kompetencija dėl rizikos vertinimo ir konfidencialumo tikrinimo, būtina gerokai padidinti Tarnybai iš biudžeto skiriamas lėšas pagal Komisijos pasiūlymo III priedą. Pasiūlymas atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą, tačiau gali prireikti naudoti specialias priemones, apibūdintas Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013. Jei Europos Parlamento ir valstybių narių konsultacijose dėl Sąjungos biudžeto nebūtų susitarta dėl reikiamų biudžeto lėšų skyrimo, Komisija turėtų deleguotuoju aktu pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl finansavimo;

(40a)

iš pastarųjų su maisto sauga susijusių įvykių matyti, kad nepaprastosios padėties atvejams būtina nustatyti atitinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad, kilus rimtam pavojui žmonių bei gyvūnų sveikatai ar aplinkai, visiems maisto produktams, neatsižvelgiant į jų rūšį bei kilmę, ir visiems pašarams būtų taikomos bendrosios priemonės. Taikant šį visapusišką požiūrį dėl priemonių, kuriomis užtikrinama maisto sauga nepaprastosios padėties atveju, turėtų būti sudaromos sąlygos imtis efektyvių veiksmų ir užkirsti kelią dirbtiniems skirtumams sprendžiant su maisto produktais ar pašarais susijusio rimto pavojaus klausimą, įskaitant suderintos ir bendros įspėjimų apie maisto produktus sistemos valdymo procedūros nustatymą;

-1)

-1a)

a)

skatinti konkrečių nagrinėjamų klausimų suvokimą ir supratimą visame rizikos analizės procese;

a)

skatinti konkrečių nagrinėjamų klausimų suvokimą ir supratimą visame rizikos analizės ir valdymo procese;

b)

skatinti nuoseklumą ir skaidrumą formuluojant rizikos valdymo rekomendacijas;

b)

skatinti nuoseklumą , skaidrumą ir aiškumą formuluojant rizikos valdymo galimybes, rekomendacijas ir sprendimus ;

c)

sukurti patikimą pagrindą rizikos valdymo sprendimams suprasti;

c)

sukurti patikimą mokslinį pagrindą rizikos valdymo sprendimams suprasti; įskaitant informaciją apie:

d)

padėti visuomenei suprasti rizikos analizės procesą, kad ji labiau pasitikėtų jo rezultatais;

d)

padėti visuomenei suprasti rizikos analizės procesą, kad ji labiau pasitikėtų jo rezultatais , įskaitant aiškios ir nuoseklios informacijos apie atitinkamas rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų užduotis, įgaliojimus ir pareigas teikimą ;

e)

skatinti tinkamą visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir

e)

skatinti subalansuotą visų suinteresuotųjų subjektų , įskaitant maisto grandinės ekonominės veiklos vykdytojus, vartotojų ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas, dalyvavimą ir

f)

užtikrinti tinkamus informacijos mainus su suinteresuotaisiais subjektais apie riziką, susijusią su žemės ūkio maisto produktų grandine.

f)

užtikrinti skaidrius ir lygiateisius informacijos mainus su e punkte nurodytais suinteresuotaisiais subjektais apie riziką, susijusią su žemės ūkio maisto produktų grandine.

fa)

informuoti vartotojus apie rizikos prevencijos strategijas ir

fb)

kovoti su melagingos informacijos ir jos šaltinių platinimu.

a)

užtikrinama, kad būtų aktyviai ir laiku keičiamasi tikslia ir tinkama informacija remiantis skaidrumo, atvirumo ir reagavimo principais;

a)

užtikrinama, kad būtų aktyviai ir laiku keičiamasi tikslia ir išsamia informacija su visais suinteresuotaisiais subjektais remiantis skaidrumo, atvirumo ir reagavimo principais;

b)

kiekviename rizikos analizės proceso etape nuo prašymų teikti mokslines konsultacijas iki rizikos vertinimo pateikimo ir rizikos valdymo sprendimų priėmimo teikiama skaidri informacija;

b)

kiekviename rizikos analizės proceso etape nuo prašymų teikti mokslines konsultacijas iki rizikos vertinimo pateikimo ir rizikos valdymo sprendimų priėmimo teikiama skaidri informacija;

c)

atsižvelgiama į tai, kaip suvokiama rizika;

c)

apsvarstoma tai, kaip suvokiama rizika

d)

visiems suinteresuotiesiems subjektams padedama suprasti vieni kitus ir dalyvauti dialoge ir

d)

visiems suinteresuotiesiems subjektams padedama suprasti vieni kitus ir dalyvauti dialoge;

e)

su teikiama informacija turėtų turėti galimybę susipažinti ir tie, kurie tiesiogiai nedalyvauja procese, atsižvelgiant į asmens duomenų konfidencialumą ir apsaugą.

e)

su teikiama informacija turėtų turėti galimybę susipažinti ir tie, kurie tiesiogiai nedalyvauja procese, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą, ir

ea)

parengiami metodai, kaip geriau suprasti pavojaus ir rizikos skirtumą.

a)

nustatomi pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant reikiamų pranešimo apie riziką veiksmų tipą ir lygį;

a)

nustatomi pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant reikiamų pranešimo apie riziką veiksmų tipą ir lygį;

b)

numatomos tinkamos pagrindinės priemonės ir kanalai, kuriuos reikia naudoti pranešimo apie riziką tikslais, atsižvelgiant į  atitinkamų tikslinių adresatų grupių poreikius , ir

b)

numatomos tinkamos pagrindinės priemonės ir kanalai, kuriuos reikia naudoti pranešimo apie riziką tikslais, atsižvelgiant į  poreikį užtikrinti subalansuotą visų suinteresuotų subjektų dalyvavimą , įskaitant maisto grandinės ekonominės veiklos vykdytojus, vartotojų ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas;

c)

sukuriami tinkami mechanizmai siekiant užtikrinti nuoseklesnį rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų požiūrį į pranešimą apie riziką ir atvirą visų suinteresuotųjų subjektų dialogą.

c)

sukuriami tinkami mechanizmai siekiant užtikrinti nuoseklesnį rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų požiūrį į pranešimą apie riziką , įskaitant sistemingą mokslinio vertinimo arba priimtino rizikos lygio suvokimo skirtumų pripažinimą ir paaiškinimą;

ca)

nustatomos 55a straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visuomenei praktinės priemonės ir tvarkaraštis.

1a)

1b)

1c)

1d)

b )

tobulinti ir derinti vienodas rizikos įvertinimo metodologijas, taikomas jos veiklos srityse;

„b )

taikant kompleksinį požiūrį skatinti ir koordinuoti vienodų rizikos vertinimo metodų rengimą jos kompetencijai priklausančiose srityse , pirmiausia atsižvelgiant į galimą mišrų cheminių medžiagų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;“ ;

a)

du nariai ir pakaitiniai nariai, kuriuos paskiria Komisija ir kurie atstovauja Komisijai ir turi teisę balsuoti;

a)

du nariai ir pakaitiniai nariai, kuriuos paskiria Komisija ir kurie atstovauja Komisijai ir turi teisę balsuoti;

b)

vienas Europos Parlamento paskirtas narys , turintis teisę balsuoti;

b)

du Europos Parlamento paskirti atstovai , turintys teisę balsuoti;

c)

keturi teisę balsuoti turintys nariai, atstovaujantys pilietinei visuomenei ir maisto grandinės interesams: vienas iš vartotojų organizacijų, vienas iš nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, vienas iš ūkininkų organizacijų ir vienas iš pramonės organizacijų. Tuos narius paskiria Taryba pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos parengtu sąrašu, kuriame yra daugiau pavardžių nei vietų, kurias reikia užpildyti. Komisijos sudarytas sąrašas siunčiamas Europos Parlamentui kartu su atitinkamais kvalifikaciniais dokumentais. Kuo skubiau ir ne ilgiau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo, Europos Parlamentas savo nuomonę gali pateikti svarstyti Tarybai, ir tada ši paskiria tuos narius.

c)

šeši teisę balsuoti turintys nariai, atstovaujantys pilietinei visuomenei ir maisto grandinės interesams: vienas iš vartotojų organizacijų, vienas iš nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, vienas iš nevyriausybinių visuomenės sveikatos organizacijų, vienas iš ūkininkų organizacijų , vienas iš žemės ūkio chemijos organizacijos ir vienas iš maisto pramonės organizacijų. Tuos narius paskiria Taryba pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos parengtu sąrašu, kuriame yra daugiau pavardžių nei vietų, kurias reikia užpildyti. Komisijos sudarytas sąrašas siunčiamas Europos Parlamentui kartu su atitinkamais kvalifikaciniais dokumentais. Kuo skubiau ir ne ilgiau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo, Europos Parlamentas savo nuomonę gali pateikti svarstyti Tarybai, ir tada ši paskiria tuos narius.

—

a)

pasitaręs su Valdančiąja taryba vykdomasis direktorius siunčia valstybėms narėms prašyti kiekvienai mokslinei grupei suteikti tam tikrus daugelio mokslo sričių specialistus ir nurodo , kiek ekspertų turėtų pasiūlyti valstybės narės. Vykdantysis direktorius praneša valstybėms narėms apie Tarnybos nepriklausomumo politiką ir mokslinių grupių nariams taikytinas įgyvendinimo taisykles. Kad galėtų pasiūlyti ekspertus, valstybės narės paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse. Vykdomasis direktorius praneša Valdančiajai tarybai apie valstybėms narėms išsiųstus prašymus;

a)

pasitaręs su Valdančiąja taryba vykdomasis direktorius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje , pagrindiniuose moksliniuose leidiniuose ir Tarnybos interneto svetainėje paskelbia kvietimą pareikšti susidomėjimą ir informuoja valstybes nares . Kvietime nurodoma , kokios keletą mokslo sričių apimančios kompetencijos turi turėti kiekvienos mokslinės grupės ekspertai ir kiek tokių ekspertų reikia.

b)

valstybės narės pasiūlo ekspertus siekdamos kartu pasiekti vykdomojo direktoriaus nustatytą skaičių . Kiekviena valstybė narė pasiūlo bent 12 mokslo sričių specialistų. Valstybės narės gali siūlyti kitų valstybių narių piliečių kandidatūras ;

b)

valstybės narės užtikrina, kad kvietimas pareikšti susidomėjimą būtų plačiai paskleistas visoje mokslo bendruomenėje . Jos taip pat gali pasiūlyti ekspertų kandidatūras nurodytose mokslo srityse, jei tos kandidatūros siūlomos remiantis šalyje paskelbtu kvietimu pareikšti susidomėjimą ;

c)

remdamasis valstybių narių kandidatūrų pasiūlymais vykdomasis direktorius parengia kiekvienos mokslinės grupės ekspertų sąrašą, kuriame turi būti daugiau asmenų nei numatoma paskirti ekspertų . Vykdomasis direktorius gali nesudaryti tokio sąrašo, jeigu gali įrodyti , kad dėl pasiūlytų kandidatūrų jis, atsižvelgdamas į šios dalies d punkte išdėstytus atrankos kriterijus, negali sudaryti didesnio sąrašo. Vykdomasis direktorius pateikia sąrašą Valdančiajai tarybai, kad ši paskirtų ekspertus;

c)

remdamasis gautomis paraiškomis bei kandidatūrų pasiūlymais ir laikydamasis Tarnybos nepriklausomumo politikos ir mokslinių grupių nariams taikomų įgyvendinimo taisyklių, vykdomasis direktorius kiekvienai mokslinei grupei parengia ekspertų sąrašą, kuris yra didesnis už narių, kurie turės būti paskirti , skaičių . Vykdomasis direktorius gali nesudaryti tokio sąrašo, jeigu gali pagrįsti , kad gavęs paraiškas ir kandidatūras jis, atsižvelgdamas į šios dalies d punkte išdėstytus atrankos kriterijus, negali sudaryti didesnio sąrašo. Vykdomasis direktorius pateikia sąrašą Valdančiajai tarybai, kad ši paskirtų ekspertus;

d)

valstybės narės siūlo narių kandidatūras, vykdomasis direktorius vykdo atranką ir Valdančioji taryba juos paskiria remdamiesi šiais kriterijais:

d)

valstybės narės siūlo narių kandidatūras, vykdomasis direktorius vykdo atranką ir Valdančioji taryba juos paskiria remdamiesi šiais kriterijais:

e)

Valdančioji taryba užtikrina, kad galutinai paskiriant ekspertus būtų užtikrinama kuo platesnė geografinė aprėptis.

e)

Valdančioji taryba užtikrina, kad galutinai paskiriant ekspertus būtų užtikrinama kuo platesnė geografinė aprėptis.

b)

kiekvienos mokslinės grupės narių skaičiumi neviršijant 5f dalyje nustatyto didžiausio skaičiaus;

ca)

28 straipsnio 9 dalis papildoma šiuo punktu:

a)

Mokslo komiteto ir mokslinių grupių bei jų darbo grupių darbotvarkes ir protokolus;

a)

Valdančiosios tarybos, Patariamojo komiteto, Mokslo komiteto ir mokslinių grupių bei jų darbo grupių darbotvarkes , dalyvių sąrašus ir protokolus;

c)

mokslinius duomenis, tyrimus ir kitą prašymų suteikti leidimą pagal Sąjungos maistui skirtus teisės aktus patvirtinamąją informaciją, įskaitant papildomą pareiškėjų pateiktą informaciją, taip pat kitus mokslinius duomenis ir informaciją, kuriais grindžiami Europos Parlamento, Komisijos ir valstybių narių prašymai paskelbti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, atsižvelgiant į konfidencialios informacijos ir asmens duomenų apsaugą pagal 39–39f straipsnius;

c)

mokslinius duomenis, tyrimus ir kitą prašymų suteikti leidimą pagal Sąjungos maistui skirtus teisės aktus patvirtinamąją informaciją, įskaitant papildomą pareiškėjų pateiktą informaciją, taip pat kitus mokslinius duomenis ir informaciją, kuriais grindžiami Europos Parlamento, Komisijos ir valstybių narių prašymai paskelbti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, atsižvelgiant į  viršesnį viešąjį interesą atskleisti informaciją ir konfidencialios informacijos ir asmens duomenų apsaugą pagal 39–39f straipsnius;

d)

informaciją, kurią grindžiami mokslinio darbo rezultatai, įskaitant mokslines nuomones, atsižvelgiant į konfidencialios informacijos ir asmens duomenų apsaugą pagal 39–39f straipsnius;

d)

informaciją, kurią grindžiami mokslinio darbo rezultatai, įskaitant mokslines nuomones, atsižvelgiant į  viršesnį viešąjį interesą atskleisti informaciją ir konfidencialios informacijos ir asmens duomenų apsaugą pagal 39–39f straipsnius;

ha)

informacija apie pareiškėjo pavadinimą ir paraiškos pavadinimą;

i)

rekomendacijas , kurias Tarnyba pateikė potencialiems pareiškėjams etape prieš prašymo pateikimą, kaip numatyta 32a ir 32c straipsniuose.

i)

bendruosius patarimus , kuriuos Tarnyba teikia potencialiems pareiškėjams etape prieš prašymo pateikimą, kaip numatyta 32a ir 32c straipsniuose.

a)

jokių intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su dokumentais arba jų turiniu ir

ca)

įterpiama ši dalis:

1)

metodas ir kitos su tuo metodu susijusios techninės ir pramoninės specifikacijos, naudojamos gaminant produktą, kuris yra prašymo atskleisti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, dalykas;

1)

metodas ir kitos su tuo metodu susijusios techninės ir pramoninės specifikacijos, naudojamos gaminant produktą, kuris yra prašymo atskleisti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, dalykas , išskyrus atvejus, kai tai yra svarbu siekiant suvokti galimą poveikį sveikatai ir aplinkai, jei pareiškėjas, pateikdamas patikrinamą pagrindimą, įrodo, kad, taikant tokį metodą, į aplinką nebus išmetami teršalai ir nebus daromas žalingas poveikis sveikatai ir aplinkai ;

3)

komercinė informacija, atskleidžianti pareiškėjo šaltinius, rinkos dalis arba verslo strategiją ir

3)

komercinė informacija, atskleidžianti pareiškėjo šaltinius, novatoriškas produkto ir (arba) medžiagos idėjas, rinkos dalis arba verslo strategiją;

4)

produkto, kuris yra prašymo atskleisti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, dalykas, kiekybinė sudėtis.

4)

produkto, kuris yra prašymo atskleisti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, dalykas, kiekybinė sudėtis , išskyrus atvejus, kai tai yra svarbu siekiant suvokti galimą poveikį sveikatai ir aplinkai .

a)

kai būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, gyvūnų sveikatą arba aplinką, kaip antai ekstremaliosiose situacijose, Tarnyba gali atskleisti 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją ir

a)

kai būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, gyvūnų sveikatą arba aplinką, kaip antai ekstremaliosiose situacijose, Tarnyba gali atskleisti 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją arba

b)

informacija, įtraukta į mokslinio darbo išvadas, įskaitant mokslines nuomones, kurią pateikia Tarnyba ir kuri yra susijusi su nuspėjamu poveikiu sveikatai.

b)

informacija, įtraukta į mokslinio darbo išvadas, įskaitant mokslines nuomones, kurią pateikia Tarnyba ir kuri yra susijusi su nuspėjamu poveikiu visuomenės sveikatai , gyvūnų sveikatai ir aplinkai .

ba)

kai yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją.

bb)

informacija, kurios atskleidimą pateisina viršesnis viešasis interesas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 6 straipsnį, visų pirma tais atvejais, kai informacija yra susijusi su teršalų išmetimu į aplinką.

a)

nedelsdama paskelbia pareiškėjo pateiktą nekonfidencialų variantą;

a)

nedelsdama paskelbia pareiškėjo pateiktą nekonfidencialų paraiškos variantą , kai tik nusprendžiama, kad paraiška priimtina ;

c)

raštu praneša pareiškėjui apie savo ketinimą atskleisti informaciją ir pagrindimą prieš Tarnybai oficialiai priimant sprendimą dėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Tarnybos įvertinimu , jis gali pareikšti savo nuomonę arba atsiimti savo prašymą per dvi savaites nuo pranešimo apie Tarnybos poziciją datos;

c)

raštu praneša pareiškėjui apie savo ketinimą atskleisti informaciją ir pagrindimą prieš Tarnybai oficialiai priimant sprendimą dėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia. Jeigu pareiškėjas prieštarauja Tarnybos įvertinimui , jis gali 1) pareikšti savo nuomonę , 2) atsiimti savo prašymą arba 3) paprašyti, kad Tarnybos apeliacinė taryba jį peržiūrėtų per keturias savaites nuo pranešimo apie Tarnybos poziciją datos . Pareiškėjas Tarnybai gali įteikti rašytinį pranešimą, prašydamas, kad Tarnybos apeliacinė taryba iš naujo išnagrinėtų nuomonę. Tuo atveju pareiškėjas per 60 dienų nuo išvados gavimo siunčia Tarnybai išsamų savo prašymo pagrindimą. Gavusi prašymo pagrindimą Tarnybos apeliacinė taryba per 60 dienų pakartotinai išnagrinėja savo nuomonę.

d)

per dešimt savaičių po prašymo informaciją, susijusią su prašymais suteikti leidimą, laikyti konfidencialia gavimo ir nepagrįstai nedelsdama ( papildomų duomenų ir informacijos atveju) priima pagrįstą sprendimą dėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia, atsižvelgdama į pareiškėjo pastabas, ir apie savo sprendimą praneša pareiškėjui ir Komisijai ir , jei tinkama, valstybėms narėms; ir

d)

per aštuonias savaites po prašymo informaciją, susijusią su prašymais suteikti leidimą, laikyti konfidencialia gavimo ir be nepagrįsto delsimo, jei reikia papildomų duomenų ir informacijos, priima pagrįstą sprendimą dėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia, atsižvelgdama į pareiškėjo pastabas, ir apie savo sprendimą praneša pareiškėjui ir Komisijai ir visais atvejais valstybėms narėms ir

e)

pagrįstais atvejais paskelbia bet kokius papildomus duomenis ir informaciją, dėl kurių prašymas laikyti informaciją konfidencialia nebuvo patenkintas , ne anksčiau nei praėjus dviem savaitėms po pranešimo apie sprendimą pareiškėjui, kaip numatyta d punkte .

e)

paskelbia su paraiška susijusius nekonfidencialius duomenis ir informaciją tik priėmus galutinį sprendimą dėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia pagal šį straipsnį ir Tarnybai paskelbus savo mokslinės nuomonės projektą pagal 38 straipsnį. Jei pareiškėjas atsiima prašymą suteikti leidimą pagal 39 straipsnio c punktą dėl to, kad , jo manymu, Tarnyba planuoja paskelbti pernelyg išsamią informaciją, Tarnyba, Komisija ir valstybės narės neskelbia jokios informacijos apie prašymą suteikti leidimą .

c)

visų Mokslo komiteto ir mokslinių grupių ir jų darbo grupių posėdžių dalyvių vardus ir pavardes.

c)

visų Mokslo komiteto ir mokslinių grupių , jų darbo grupių ir bet kurio kito ad hoc darbo grupės atitinkama tema posėdžių dalyvių ir stebėtojų vardus ir pavardes.

9b)

2a)

1a)

a)

tyrimo planą dėl tyrimų, kuriais įrodomas pašarų priedo veiksmingumas, susijęs su naudojimo pagal paskirtį tikslais, kaip apibrėžta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir I priede; ir

b)

veikliosios medžiagos priemaišų specifikacijas ir atitinkamus tyrimo metodus, kuriuos savo organizacijos viduje sukūrė pareiškėjas, išskyrus priemaišas, kurios gali padaryti neigiamą poveikį gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai.

2a)

b)

prekių ženklą, kuriuo medžiaga bus pateikiama rinkai, ir preparatų, medžiagų ar gaminių, kuriuose ji bus naudojama, jei taikoma, prekių pavadinimą; ir

4a)

a)

ankstyvuoju rizikos valdymo proceso etapu – numatytus rizikos valdymo priemonių projektus;

b)

posėdžių, kuriuose aptariamos rizikos valdymo priemonės ir dėl jų balsuojama, darbotvarkes, darbo tvarką ir išsamias ataskaitų santraukas, projektus priemonių, kurios prireikus bus tvirtinamos priimant deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, įskaitant atskirų valstybių narių balsavimo komitetų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011  (1a) , posėdžiuose rezultatus ir paaiškinimus, taip pat ir apeliaciniuose komitetuose, kurie padeda Komisijai įgyvendinti [Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, Direktyvą 2001/18/EB, Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003, Reglamentą (EB) Nr. 2065/2003, Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004, Reglamentą (EB) Nr. 1331/2008, Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir Reglamentą (ES) 2015/2283], ir

c)

valstybių narių darbo grupės posėdžių, per kuriuos buvo aptartos atitinkamos rizikos valdymo priemonės, darbotvarkes ir išsamius protokolus.

a)

priemonės priežastys ir tikslai;

b)

priemonės pagrindimas reikalingumo ir proporcingumo požiūriu;

c)

priemonės poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, aplinkai, visuomenei ir maisto gamintojams, kaip nurodyta poveikio vertinime, ir

d)

konsultavimosi su visuomene, taip pat ir pagal [Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento] 9 straipsnį, rezultatai.