(1)

Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – Sąjungos mechanizmas), reglamentuojamu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (2), stiprinamas Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir sudaromos lengvesnės sąlygos koordinuoti veiksmus civilinė saugos srityje siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes;

(1)

Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – Sąjungos mechanizmas), reglamentuojamu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (3), stiprinamas Sąjungos, valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimas ir sudaromos lengvesnės sąlygos koordinuoti veiksmus civilinės saugos srityje siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes;

(3)

gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės gali įvykti bet kur pasaulyje, dažnai – be įspėjamųjų ženklų. Ir gaivalinės, ir žmogaus sukeltos nelaimės darosi vis dažnesnės, ekstremalesnės ir sudėtingesnės, jas pasunkina klimato kaitos poveikis, jos nepaiso nacionalinių sienų. Nelaimių sukelti padariniai žmonėms, aplinkai ir ekonomikai gali būti didžiuliai ;

(3)

gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės gali įvykti bet kur pasaulyje, dažnai – be įspėjamųjų ženklų. Ir gaivalinės, ir žmogaus sukeltos nelaimės darosi vis dažnesnės, ekstremalesnės ir sudėtingesnės, jas pasunkina klimato kaitos poveikis, jos nepaiso nacionalinių sienų. Nelaimių sukelti padariniai žmonėms, aplinkai ir socialiniai bei ekonominiai padariniai gali būti nežinomo masto. Deja, kartais tokios nelaimės būna tyčinės, pavyzdžiui, teroristinių išpuolių atveju ;

(4)

pastarojo meto patirtis parodė, kad ne visada pakanka savanoriškos pagal Sąjungos mechanizmą koordinuojamos ir remiamos savitarpio pagalbos, kad būtų užtikrinta pakankamai pajėgumų pagrindiniams nuo nelaimių nukentėjusių žmonių poreikiams tinkamai patenkinti ir kad būtų tinkamai apsaugotas turtas ir aplinka. Tai ypač aktualu, kai valstybės narės vienu metu nukenčia nuo besikartojančių nelaimių ir bendrų pajėgumų nepakanka;

(4)

pastarojo meto patirtis parodė, kad ne visada pakanka savanoriškos pagal Sąjungos mechanizmą koordinuojamos ir remiamos savitarpio pagalbos, kad būtų užtikrinta pakankamai pajėgumų pagrindiniams nuo nelaimių nukentėjusių žmonių poreikiams tinkamai patenkinti ir kad būtų tinkamai apsaugotas turtas ir aplinka. Tai ypač aktualu, kai kelios valstybės narės vienu metu nukenčia nuo besikartojančių, netikėtų, gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir kai bendrų pajėgumų nepakanka. Siekiant panaikinti tuos trūkumus ir įveikti naujus pavojus, visos Sąjungos priemonės turėtų būti naudojamos visiškai lanksčiai, be kita ko, skatinant aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą. Vis dėlto valstybės narės turėtų imtis tinkamų prevencinių veiksmų ir užtikrinti, kad būtų pakankamai nacionalinių gebėjimų tinkamai susidoroti su nelaimėmis ;

(4a)

miško gaisrų prevencija yra labai svarbi įgyvendinant įsipareigojimus dėl išmetamo CO2 kiekio. Degantys medžiai ir durpingi dirvožemiai per miško gaisrus išskiria CO2. Konkrečiau, iš tyrimų matyti, kad per gaisrus išskiriamas CO2 sudaro 20 proc. pasaulinio išmetamo kiekio, t. y. daugiau negu bendras visų transporto priemonių (automobilių, laivų ir orlaivių) pasaulyje išskiriamas CO2;

(5)

siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, svarbiausia – prevencija, ir šioje srityje reikia imtis daugiau veiksmų. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų reguliariai dalytis rizikos vertinimais ir savo nelaimių rizikos valdymo planavimo santraukomis, kad būtų užtikrintas integruotas požiūris į nelaimių valdymą ir susiejami rizikos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmai. Be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, susijusius su konkrečiomis nelaimėmis, visų pirma siekiant kuo labiau padidinti bendrą Sąjungos paramą nelaimių rizikos valdymui. Turėtų būti sumažinta administracinė našta ir sustiprinta prevencijos politika , be kita ko, užtikrinant būtinus ryšius su kitomis pagrindinėmis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, būtent Europos struktūriniais ir investicijų fondais, išvardytais Reglamento (ES) Nr. 1303/201313 2 konstatuojamojoje dalyje;

(5)

siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, svarbiausia – prevencija, ir šioje srityje reikia imtis daugiau veiksmų. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų reguliariai dalytis nacionalinės saugos ir saugumo rizikos vertinimais ir savo nelaimių rizikos valdymo planavimo santraukomis, kad būtų užtikrintas integruotas požiūris į gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių valdymą ir susiejami rizikos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmai. Be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, susijusius su konkrečiomis nelaimėmis, įskaitant žmogaus sukeltas nelaimes , visų pirma siekiant kuo labiau padidinti bendrą Sąjungos, ypač Europos aplinkos agentūros , paramą nelaimių rizikos valdymui. Labai svarbu sumažinti administracinę naštą ir sustiprinti prevencijos politiką , be kita ko, stiprinant ryšius ir bendradarbiavimą su kitomis pagrindinėmis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, būtent Europos struktūriniais ir investicijų fondais, išvardytais Reglamento (ES) Nr. 1303/201313 2 konstatuojamojoje dalyje;

(5a)

rizika daro neigiamą poveikį regionų vystymuisi. Prevencija ir rizikos valdymas reiškia, kad reikalinga politikos krypčių ir institucinių sistemų pertvarka ir vietos, nacionalinių ir regioninių pajėgumų stiprinimas siekiant sukurti ir įgyvendinti rizikos valdymo priemones, koordinuojant daugelio įvairių subjektų veiksmus. Labai svarbu parengti regionų ir (arba) valstybių narių rizikos žemėlapius, sustiprinti reagavimo pajėgumus ir prevencinius veiksmus, ypatingą dėmesį skiriant su klimatu susijusiai rizikai. Itin svarbu, kad rengiant rizikos žemėlapius būtų atsižvelgiama į dabartinių klimato sąlygų nepastovumo keliamą riziką ir į prognozuojamus klimato kaitos pokyčius;

(5b)

rengdamos savo rizikos vertinimus ir rizikos valdymo planus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į specifinius pavojus, kylančius laukinių augalų ir gyvūnų gerovei. Komisija turėtų skatinti informacijos apie gyvūnus, kuriems šie pavojai daro poveikį, sklaidą visoje Europoje. Turėtų būti toliau rengiamos mokymo programos ir kursai šia tema;

(5c)

2017-ųjų miško gaisrų sezonas daugelyje valstybių narių buvo ypatingai ilgas ir intensyvus – vienoje valstybėje narėje jis nusinešė daugiau kaip 100 gyvybių. Išteklių trūkumas, nurodytas 2017 m. pradžioje paskelbtoje pajėgumų trūkumų ataskaitoje  (4), ir tai, kad Europos reagavimo į nelaimes (ERNP arba savanoriško rezervo) pajėgumais nepavyko laiku sureaguoti į visus 17 prašymų suteikti pagalbą degant miškams, parodė, kad nepakanka valstybių narių savanoriškų įnašų, kai keliose valstybėse narėse vienu metu kyla didelio masto ekstremalios situacijos ;

(5d)

paprasčiausia stiprinti bendradarbiavimą kaimyninėms valstybėms narėms, kurios turi tos pačios praktinės patirties ir tokias pačias struktūras ir kurias gali ištikti panašios nelaimės ir veikia panaši rizika;

(5e)

siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, labai svarbi vandens išteklių apsauga. Valstybės narės turėtų sudaryti esamų vandens išteklių žemėlapius, kad būtų sudarytos palankesnės prisitaikymo prie klimato kaitos sąlygos ir padidintas gyventojų atsparumas klimato kaitos grėsmėms, t. y. sausroms, gaisrams ar potvyniams. Tokie žemėlapiai padėtų remti veiksmų, kuriais mažinamas gyventojų pažeidžiamumas, plėtojimą;

(6)

reikia stiprinti bendrą gebėjimą pasirengti nelaimėms ir į jas reaguoti, visų pirma teikiant savitarpio paramą Europoje. Turėtų būti ne tik didinamos galimybės, kurias teikia Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai (toliau – ERNP arba savanoriškas telkinys), nuo šiol vadinami Europos civilinės saugos rezervu, tačiau Komisija taip pat turėtų sukurti „rescEU“. „rescEU“turėtų sudaryti greitai dislokuotini reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pajėgumai, kad būtų galima reaguoti į gaisrus, didelio masto potvynius ir žemės drebėjimus, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos standartus atitinkančios lauko ligoninės ir medicinos pagalbos komandos;

(6)

reikia stiprinti bendrą gebėjimą pasirengti nelaimėms ir į jas reaguoti, visų pirma teikiant savitarpio paramą Europoje. Turėtų būti ne tik didinamos galimybės, kurias teikia Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai (toliau – ERNP arba savanoriškas telkinys), nuo šiol vadinami Europos civilinės saugos rezervu, tačiau Komisija taip pat turėtų sukurti „rescEU“. „rescEU“turėtų sudaryti greitai dislokuotini reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pajėgumai, kad būtų galima reaguoti į gaisrus, didelio masto potvynius, žemės drebėjimus, teroristinius išpuolius, cheminius antpuolius ir biologines, radiologines bei branduolines grėsmes , taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos standartus atitinkančios lauko ligoninės ir medicinos pagalbos komandos. Atsižvelgiant į tai pabrėžiama, kad svarbu stiprinti ir įtraukti vietos ir regioninių institucijų specialius gebėjimus, nes jos pirmos imasi veiksmų įvykus nelaimei. Šios institucijos turėtų parengti bendradarbiavimo modelius, pagal kuriuos bendruomenės galėtų dalytis geriausia patirtimi ir turėtų galimybę dalyvauti didinant savo atsparumą gaivalinėms nelaimėms ;

(6a)

regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo nelaimių prevencijos ir valdymo srityje yra labai svarbus, o jų reagavimo pajėgumai turi būti atitinkamai įtraukti į visą koordinavimo ir dislokavimo veiklą, kuri vykdoma pagal šį sprendimą, atsižvelgiant į valstybių narių institucinę ir teisinę sistemą, kad jų veikla kuo mažiau dubliuotųsi ir kad būtų skatinamas sąveikumas. Šios institucijos gali atlikti svarbų prevencinį vaidmenį ir jos, kartu su savo savanorių pajėgumais, yra pirmosios, reaguojančios įvykus nelaimei. Todėl turi būti nuolat bendradarbiaujama vietos, regionų ir tarpvalstybiniu lygmeniu, siekiant sukurti bendras perspėjimo sistemas, kurios padėtų imtis skubių veiksmų prieš mobilizuojant „rescEU“, taip pat turėtų būti reguliariai rengiamos visuomenės informavimo apie pirmines reagavimo priemones kampanijos;

(7)

Sąjunga turėtų galėti paremti nepakankamai pajėgumų veiksmingai reaguoti į nelaimes turinčias valstybes nares, padėdama finansuoti išperkamąją nuomą arba nuomą ir užtikrinti, kad tokiais pajėgumais būtų galima greitai pasinaudoti, arba padėdama finansuoti jų įsigijimą. Tai labai padidintų Sąjungos mechanizmo veiksmingumą ir užtikrintų galimybes naudotis pajėgumais tais atvejais, kai antraip nebūtų galima veiksmingai reaguoti į nelaimes, ypač nelaimes, turinčias plataus masto padarinių daugelyje valstybėse narių. Perkant pajėgumus Sąjungos lygmeniu turėtų būti galima pasiekti masto ekonomiją ir geriau koordinuoti veiksmus reaguojant į nelaimes;

(7)

Sąjunga turėtų galėti paremti nepakankamai materialinių ir techninių pajėgumų veiksmingai reaguoti į nelaimes turinčias valstybes nares, įskaitant tarpvalstybinių nelaimių atvejais , padėdama finansuoti išperkamąją nuomą arba nuomą ir užtikrinti, kad tokiais pajėgumais būtų galima greitai pasinaudoti, arba padėdama finansuoti jų įsigijimą. Tai labai padidintų Sąjungos mechanizmo veiksmingumą ir jo dislokavimo galimybes ir užtikrintų galimybes greitai pasinaudoti materialiniais ir techniniais pajėgumais, įskaitant vyresnio amžiaus ar neįgalių asmenų gelbėjimo pajėgumus , tais atvejais, kai antraip nebūtų galima veiksmingai reaguoti į nelaimes, ypač nelaimes, turinčias plataus masto padarinių daugelyje valstybėse narių, pavyzdžiui, į tarpvalstybinio masto epidemijas . Iš anksto numatant tinkamą įrangą ir perkant pajėgumus Sąjungos lygmeniu turėtų būti galima pasiekti masto ekonomiją ir geriau koordinuoti veiksmus reaguojant į nelaimes. Turėtų būti užtikrintas optimalus ir skaidrus finansinių išteklių naudojimas ;

(7a)

kilus nenumatytoms nelaimėms daug valstybių narių supranta, kad neturi pakankamos materialinės ir techninės įrangos. Todėl Sąjungos mechanizmu turėtų būti suteikta galimybių, jei būtina, išplėsti materialinę ir techninę bazę, ypač kai kalbama apie neįgaliųjų, vyresnio amžiaus ar sergančių žmonių gelbėjimo darbus;

(9)

siekiant padidinti mokymų ir pratybų veiksmingumą ir efektyvumą ir sustiprinti valstybių narių nacionalinių civilinės saugos institucijų ir tarnybų bendradarbiavimą, būtina sukurti Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą , grindžiamą esamomis struktūromis ;

(9)

mokymas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbūs bendradarbiavimo aspektai civilinės saugos srityje. Mokymų ir pratybų veiksmingumas ir efektyvumas, inovacijų skatinimas ir valstybių narių nacionalinių civilinės saugos institucijų ir tarnybų dialogas ir bendradarbiavimas turėtų būti stiprinami remiantis esamomis struktūromis , įtraukiant kompetencijos centrus, universitetus, mokslininkus tyrėjus bei kitus valstybėse narėse dirbančius ekspertus ir keičiantis su jais informacija ;

(9a)

nors civilinės apsaugos stiprinimas atsižvelgiant į nelaimių tendencijas, tiek susijusias su oro sąlygomis, tiek su vidaus saugumu, yra vienas iš svarbiausių prioritetų visoje Sąjungoje, labai svarbu papildyti Sąjungos priemones stipresniu teritoriniu ir bendruomenės iniciatyvos aspektu, kadangi vietos bendruomenės veiksmai yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas sumažinti nelaimės padarytą žalą;

(10)

siekiant, kad „rescEU“pajėgumai veiktų, reikėtų skirti papildomų finansinių asignavimų veiksmams pagal Sąjungos mechanizmą finansuoti;

(10)

siekiant, kad „rescEU“pajėgumai veiktų, reikėtų skirti papildomų finansinių asignavimų veiksmams pagal Sąjungos mechanizmą finansuoti, tačiau ne finansinių paketų, kurie skiriami kitoms pagrindinėms Sąjungos politikos sritims, sąskaita ;

(10a)

persvarstytam Sąjungos mechanizmui turėtų būti užtikrintas atskiras finansavimas ir biudžeto asignavimai. Atsižvelgiant į tai, kad reikia vengti bet kokio neigiamo poveikio esamų daugiamečių programų finansavimui, didinant Sąjungos mechanizmo tikslinės peržiūros finansavimą 2018, 2019 ir 2020 m., turėtų būti išimtinai naudojamos visos priemonės, numatytos Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013  (5), visų pirma lankstumo priemonė ;

(11)

reikia supaprastinti Sąjungos mechanizmo procedūras siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų naudotis pagalba ir pajėgumais, kurių reikia, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes;

(11)

reikia supaprastinti, racionalizuoti Sąjungos mechanizmo procedūras ir padidinti jų lankstumą siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų greitai pasinaudoti pagalba ir pajėgumais, kurių reikia, kad būtų galima kuo greičiau ir efektyviau reaguoti į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes;

(12)

siekiant užtikrinti, kad būtų kuo daugiau naudojamasi esamomis finansavimo priemonėmis, ir paremti valstybes nares teikiant pagalbą, visų pirma reaguojant į nelaimes už Sąjungos ribų, turėtų būti numatyta nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 129 straipsnio 1 dalies leidžianti nuostata, kai finansavimas skiriamas pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21, 22 ir 23 straipsnius;

(12)

siekiant užtikrinti, kad būtų kuo daugiau naudojamasi esamomis finansavimo priemonėmis, ir paremti valstybes nares teikiant pagalbą, taip pat reaguojant į nelaimes už Sąjungos ribų, turėtų būti numatyta nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) 129 straipsnio 1 dalies leidžianti nuostata, kai finansavimas skiriamas pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21, 22 ir 23 straipsnius. Nepaisant tos leidžiančios nukrypti nuostatos, finansavimas, visų pirma skirtas civilinės saugos veiklai ir humanitarinei pagalbai, turėtų išlikti aiškiai atskirtas bet kokioje būsimoje Sąjungos finansavimo struktūroje ir visiškai atitikti skirtingus šios struktūros tikslus ir teisinius reikalavimus ;

(13)

svarbu užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi visų reikalingų veiksmų veiksmingai užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir sušvelninti jų poveikį. Nuostatomis turėtų būtų sustiprinti pagal Sąjungos mechanizmą vykdomų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmų ryšiai. Taip pat turėtų būtų užtikrintas suderinamumas su kitais aktualiais Sąjungos teisės aktais prevencijos ir nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant tarpvalstybinius prevencijos veiksmus ir reagavimą į grėsmes, kaip antai dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai (8). Taip pat turėtų būti užtikrintas suderinamumas su tarptautiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m., Paryžiaus susitarimu ir Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.;

(13)

svarbu užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi visų reikalingų veiksmų veiksmingai užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir sušvelninti jų poveikį. Nuostatomis turėtų būtų sustiprinti pagal Sąjungos mechanizmą vykdomų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmų ryšiai. Taip pat turėtų būtų užtikrintas suderinamumas su kitais aktualiais Sąjungos teisės aktais prevencijos ir nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant tarpvalstybinius prevencijos veiksmus ir reagavimą į grėsmes, kaip antai dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai (9). Teritorinio bendradarbiavimo programose, vykdomose pagal sanglaudos politiką, numatyti konkretūs veiksmai ir didesnė sąveika, siekiant atsižvelgti į atsparumą nelaimėms, rizikos prevenciją ir valdymą, taip pat tolesnes pastangas siekiant aktyvesnės integracijos ir didesnės sinergijos. Be to, visi veiksmai turėtų būti suderinti su tarptautiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m., Paryžiaus susitarimu ir Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ir aktyviai prisidėti įgyvendinant tuos įsipareigojimus ;

(13a)

itin svarbu, kad bendroje ekstremaliųjų situacijų ryšių ir informacijos sistemoje (CECIS) iki šiol užregistruoti moduliai būtų išsaugoti, kad būtų galima reaguoti į pagalbos prašymus ir, kaip įprasta, dalyvauti mokymo sistemoje;

(13b)

lygiai taip pat svarbu susieti Sąjungos mechanizmą, kuris apima tik laikotarpį iš karto po katastrofos, su kitomis Sąjungos priemonėmis, kurios orientuotos į žalos atitaisymą, pavyzdžiui, Solidarumo fondu;

(13c)

itin svarbu, kad Solidarumo fondas būtų pertvarkytas įtraukiant pareigą atlyginti žalą aplinkai, o rodiklis, kuriuo remiantis gaunamas patvirtinimas pasinaudoti lėšomis, būtų skaičiuojamas pagal tam tikro regiono arba valstybės narės BVP vienam gyventojui, o ne pasaulio BVP, kad dideliems ir tankiai apgyvendintiems neturtingiems regionams nebūtų apsunkintos galimybės pasinaudoti fondo lėšomis. Labai svarbu įvertinti katastrofos nuniokotą aplinką ekonominiu požiūriu, ypač didelės gamtinės vertės vietovėse, pavyzdžiui, saugomose teritorijose arba į „Natura 2000“tinklą įtrauktose vietovėse, kad jos galėtų būti atstatytos;

(13d)

Sąjunga turi imtis veiksmų, kad dėmesys būtų skirtas ir pagalbai vykdant techninį mokymą, kad būtų galima sustiprinti bendruomenių gebėjimą padėti sau ir jos būtų geriau pasirengusios suteikti pirmąją pagalbą ir sumažinti nelaimės padarinius. Tiksliniai mokymai ir švietimas, skirti už civilinę saugą atsakingiems asmenims, bendruomenių vadovams, socialiniams ir medicininės priežiūros darbuotojams, gelbėjimo bei priešgaisrinėms tarnyboms ir vietinėms savanoriškoms reagavimo grupėms, kurios turėtų turėti greitai pasiekiamą skubaus reagavimo įrangą, gali padėti sumažinti nelaimės padarinius ir mirčių skaičių krizės metu ir po jos;

e)

didinti mokslo žinių apie nelaimes prieinamumą ir naudojimą.

e)

didinti mokslo žinių apie nelaimes prieinamumą ir naudojimą, taip pat ir atokiausiuose regionuose bei užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) ;

aa)

„ea)

mažinti galimus tiesioginius katastrofų padarinius žmonių gyvenimui ir kultūros bei gamtos paveldui;“

ab)

„eb)

stiprinti bendradarbiavimo ir koordinavimo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu.“

a)

imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir sudarytų palankesnes sąlygas keistis žiniomis, mokslinių tyrimų rezultatais, geriausia praktika ir informacija, be kita ko, tarp valstybių narių, kurioms kyla panašaus pobūdžio rizika;

a)

imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir sudarytų palankesnes sąlygas skatinti bendradarbiavimą ir keistis žiniomis, mokslinių tyrimų rezultatais ir inovacijomis , geriausia praktika ir informacija, bei skatintų tokį keitimąsi , be kita ko, tarp valstybių narių, kurioms kyla panašaus pobūdžio rizika;

3a)

„aa)

koordinuoja informavimo apie perspėjimo sistemas ir jų gairių derinimą, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu; “

f )

renka ir platina valstybių narių pateiktą informaciją, organizuoja keitimąsi patirtimi, įgyta vertinant rizikos valdymo gebėjimus, ne vėliau kaip 2014  m. gruodžio 22 d. kartu su valstybėmis narėmis parengia tų vertinimų turinio, metodikos ir struktūros gaires, taip pat sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika prevencijos ir parengties planavimo srityje, be kita ko, atliekant neprivalomus tarpusavio vertinimus;

3b)

„f)

renka ir platina valstybių narių pateiktą informaciją, organizuoja keitimąsi patirtimi, įgyta vertinant rizikos valdymo gebėjimus, ne vėliau kaip 2019  m. gruodžio 22 d. kartu su valstybėmis narėmis parengia tų vertinimų turinio, metodikos ir struktūros gaires, taip pat sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika prevencijos ir parengties planavimo srityje, be kita ko, atliekant neprivalomus tarpusavio vertinimus;“

a)

ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas trejus metus parengia rizikos vertinimus nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu ir juos pateikia Komisijai;

a)

ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas trejus metus, konsultuodamosi su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir derindamos su Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa , parengia rizikos vertinimus nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu ir juos pateikia Komisijai pagal su Komisija suderintą modelį, naudodamos esamas nacionalines informacijos sistemas ;

d )

savanoriškai dalyvauja rizikos valdymo gebėjimų tarpusavio vertinimuose .

aa)

„d)

savanoriškai dalyvauja rizikos valdymo gebėjimų tarpusavio vertinimų peržiūroje siekiant nustatyti veiksmus, kurie padėtų šalinti trūkumus .“

k)

aktyviai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis imasi kitų būtinų papildomų rėmimo ir pasirengimo veiksmų, kad pasiektų 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tikslą.

4a)

„k)

aktyviai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis imasi kitų būtinų papildomų rėmimo ir pasirengimo veiksmų, be kita ko, koordinuojant su kitomis Sąjungos priemonėmis , kad pasiektų 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tikslą.“

4b)

a)

parengia civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo personalui skirtą nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į nelaimes mokymo programą ir jai vadovauja. Programa apima jungtinius kursus ir ekspertų mainų sistemą, pagal kurią asmenys gali būti deleguojami į kitas valstybes nares.

9a)

„a)

parengia civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo personalui skirtą nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į nelaimes mokymo programą ir jai vadovauja. Programa apima jungtinius kursus ir ekspertų mainų sistemą, pagal kurią asmenys gali būti deleguojami į kitas valstybes nares. Nauja civilinei saugai skirta programa „Erasmus“pristatoma vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013  (*1) taisyklėmis ir principais.

f)

skatina ir remia atitinkamų naujų Sąjungos mechanizmui skirtų technologijų diegimą ir naudojimą.

9b)

„f)

skatina mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remia atitinkamų naujų Sąjungos mechanizmui skirtų technologijų diegimą ir naudojimą.“

9c)

11a)

g)

„rescEU“sukūrimo, valdymo ir priežiūros, kaip numatyta 12 straipsnyje, įskaitant sprendimų dėl dislokavimo ir veiklos procedūrų kriterijus;

g)

„rescEU“sukūrimo, valdymo ir priežiūros, kaip numatyta 12 straipsnyje, įskaitant sprendimų dėl dislokavimo, veiklos ir dislokavimo sąlygų kriterijus nacionaliniu lygmeniu, tai atliekant valstybei narei, taip pat su jais susijusių finansinių ir kitų aspektų ;