Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas

(COM(2018) 445 final – 2018/0235 (NLE))

(2019/C 110/25)

Pranešėjas:

Ulrich SAMM

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2018 7 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2018 11 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	202/0/5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pažymi, kad švarios energijos siekis laikomas labai svarbiu prioritetu ir šiuo tikslu branduolių sintezės energija pripažįstama galimu ilgalaikiu sprendimu, nes Europa pirmauja kuriant branduolių sintezės technologijas, kurias naudojant neišskiriama anglies dioksido ir kurios yra tvarios ir padeda apsaugoti mūsų energijos rūšių derinio tiekimą.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad didelės ilgalaikės investicijos į branduolių sintezės jėgainės plėtojimą vis dar susijusios su tam tikra pramonine rizika, tačiau, jeigu pavyktų įgyvendinti branduolių sintezės jėgainę, tai būtų naujas veiksnys, kuris gerokai pakeistų dabartinį energijos tiekimą ir užtikrintų revoliucingąją inovaciją, nes branduolių sintezės kuro yra daug ir jo rezervas faktiškai neišsemiamas.

1.3.

Pasiūlyme nagrinėjami pagrindiniai uždaviniai, kurie kils rengiant kitą daugiametę finansinę programą (DFP) siekiant išlaikyti teigiamą ITER projekto eigą. Bendradarbiaujant septyniems pasauliniams partneriams (ES, Jungtinėms Valstijoms, Rusijai, Japonijai, Kinijai, Pietų Korėjai ir Indijai) šiuo metu Kadaraše (Prancūzija) statomas pirmasis 500 MW šiluminės galios branduolių sintezės reaktorius ITER. Reaktorius bus pradėtas eksploatuoti 2025 m., o visavertis jo eksploatavimas (500 MW) planuojamas 2035 m. EESRK palankiai vertina per pastaruosius metus padarytą teigiamą pažangą po to, kai iš esmės peržiūrėjus ITER projektą buvo išspręstos problemos (paskirta nauja vyresnioji vadovybė ir atnaujintas ITER pagrindinio scenarijaus tvarkaraštis).

1.4.

EESRK ragina Komisiją labiau pabrėžti, kaip svarbu ITER projektą susieti su Europos branduolių sintezės moksliniais tyrimais, organizuojamais konsorciumo,„EUROfusion“, kuris finansuojamas pagal Mokslinių tyrimų ir mokymo programą (Euratomas) ir kuris valdo projektą „Jungtinis Europos toras“ (JET) – svarbų eksperimentinį įrenginį, esantį Kulheme, Jungtinėje Karalystėje. Be statybų, ITER taip pat reikia kruopščiai pasiruošti eksploatuoti šį reaktorių, todėl tik tvirta Europos mokslinių tyrimų bendruomenė gali užtikrinti susijusių programų ir pirmaujančios pozicijos tęstinumą.

1.5.

EESRK pripažįsta ES pridėtinę vertę, kaip matyti iš sėkmingos „EUROfusion“ veiklos. Šiuo klausimu paminėtina Europoje vykdoma mokslinių tyrimų programa, kurioje dalyvauja beveik visos valstybės narės (išskyrus Liuksemburgą ir Maltą), vykdančios labai svarbius projektus, kurie bendrai prisideda prie to, kad ES šioje srityje pirmauja pasaulyje.

1.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujosiose „EUROfusion“ parengtose Europos veiksmų gairėse, kuriomis siekiama kurti branduolių sintezės energiją, tinkamai nustatyta, kaip reikėtų kurti pirmąją branduolių sintezės jėgainę, remiantis aktyviu pramonės atstovų dalyvavimu, branduolių sintezės mokslininkų ir inžinierių visoje Europoje švietimu ir glaudžiu bendradarbiavimu už Europos ribų. Veiksmų gairėse numatyta, kad 2035 m. ITER bus labai veiksmingai eksploatuojamas įprastu režimu, o remiantis rezultatais, pirmoji branduolių sintezės jėgainė (DEMO), pirmą kartą elektros tinklui tieksianti elektros energiją, bus baigta projektuoti maždaug 2040 m., kai prasidės jos statyba.

1.7.

EESRK supranta, kad esama svarbių su ITER susijusių klausimų, kuriuos galima išspręsti tik įgyvendinant JET, todėl jis dar kartą primena susirūpinimą keliančius klausimus dėl „Brexit’o“ poveikio pastangoms toliau įgyvendinti JET. Kad ITER eksploatavimo rizika būtų kuo mažesnė, o mokslinių tyrimų planas būtų kuo geriau parengtas, EESRK mano, jog svarbu, kad JET (kaip ES arba bendras ES ir Jungtinės Karalystės įrenginys) ir toliau veiktų laikotarpiu nuo 2020 m. iki tol, kol ITER bus pradedamas pirmą kartą eksploatuoti, nes jei JET tuo laikotarpiu nebeveiktų, nėra jokių atsarginių sprendimo variantų.

1.8.

Komisijos pasiūlyme numatytas ITER projekto biudžetas, tačiau nėra paminėta, ar biudžetas yra pakankamas susijusiai branduolių sintezės mokslinių tyrimų programai. EESRK pabrėžia, kad „EUROfusion“ skirtas biudžetas 2021–2025 m. laikotarpiu turi atitikti branduolių sintezės veiksmų plano, kuriame darbas dėl ITER yra esminis, tikslus.

1.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad investicijos į pramonės sektoriui ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtas branduolių sintezės technologijas yra tinkamos. 2008–2017 m. Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (F4E) visoje Europoje sudarė sutarčių ir skyrė dotacijų, kurių vertė siekia maždaug 3,8 mlrd. EUR. Su ITER susijusiai veiklai skirtomis investicijomis pasinaudojo ne mažiau kaip 500 įmonių, įskaitant MVĮ, ir daugiau kaip 70 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) organizacijų iš maždaug 20 įvairių ES valstybių narių ir Šveicarijos. Be to, ES nepriklausančios ITER šalys, siekdamos remti savo pačių ITER sudedamųjų dalių gamybą, taip pat pasirašė sutartis su Europos pramonės atstovais, dėl to Europos bendrovėse papildomai kuriama naujų darbo vietų ir skatinamas ekonomikos augimas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad su ITER susijusiai veiklai skirtų investicijų grynąjį poveikį labiausiai skatina naujų produktų kūrimas ir technologijų perdavimas, dėl to kituose sektoriuose atsiranda naujų verslo galimybių.

1.10.

2. Įžanga

2.1.

ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor) yra tarptautinis mokslinio bendradarbiavimo projektas, kurį 2005 m. pradėjo įgyvendinti septyni pasauliniai partneriai (ITER šalys yra šios: ES, Jungtinės Valstijos, Rusija, Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir Indija). Projektu siekiama parodyti branduolių sintezės energijos naudojimo taikiems tikslams mokslines ir technologines galimybes Kadaraše (Prancūzija) statant ir eksploatuojant pirmąjį 500 MW galios branduolių sintezės reaktorių ITER. EESRK šiam projektui jau pritarė kelete nuomonių (1). ITER yra kitas žingsnis siekiant gaminti branduolių sintezės energiją, kuri yra naujoviškiausias ir perspektyviausias tvariosios energijos šaltinis, galintis padėti patenkinti didėjantį energijos poreikį ir kartu plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

2.2.

2015 m. iš esmės peržiūrėjus ITER projektą buvo paskirta nauja ITER organizacijos ir F4E vyresnioji vadovybė. 2016 m. lapkričio 19 d. ITER taryba patvirtino atnaujintą ITER pagrindinio scenarijaus tvarkaraštį. Pagal šį tvarkaraštį 2025 m. gruodžio mėn. nustatyta kaip anksčiausia techniškai įmanoma pirmosios plazmos etapo įgyvendinimo data, o visavertis eksploatavimas (500 MW), naudojant deuterį ir tritį, numatytas 2035 m. Nepriklausomuose vertinimuose patvirtinta teigiamai įvertinta pastaraisiais metais pasiekta ITER projekto pažanga, taip pripažinta, kad projektas stabilizuotas ir kad esama realaus pagrindo jį užbaigti.

2.3.

Europos įnašą į ITER organizacijos veiklą teikia F4E, kuri įsteigta kaip ES vietos agentūra, kurios būstinė yra Barselonoje (Ispanija). F4E yra bendroji įmonė, įsteigta pagal Euratomo sutarties 5 skyrių. Remiantis F4E įstatais, ši bendroji įmonė turi savo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą – biudžeto įvykdymą tvirtina Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos rekomendaciją. 2015 m. buvo priimtas naujas F4E finansinis reglamentas; Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atsakomybė už ITER ir atitinkamai F4E priežiūrą buvo perduota Energetikos generaliniam direktoratui.

2.4.

Be paramos ITER statyboms, įgyvendinant mokslinių tyrimų ir mokymo programą (2), kuria papildoma bendra mokslinių tyrimų programa „Europos horizontas“ (3), branduolių sintezės moksliniams tyrimams taip pat teikiama plataus masto ir didelė mokslinė parama. Ši programa apima ne tik įprastą branduolinių tyrimų veiklą, bet ir pagrindinių mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su branduolių sintezės energijos vystymu vadovaujantis branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiksmų gairėmis, kuriose, pasitelkiant ITER ir demonstracinę elektrinę (DEMO), apibūdintas tinkamiausias komercinio branduolių sintezės jėgainių panaudojimo būdas. Branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiksmų gairėse apibūdinami ne tik pagrindiniai reikalingi įrenginiai, bet ir moksliniai tyrimai, kuriuos reikia atlikti remiant ITER ir DEMO.

2.5.

Branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiksmų gaires parengė konsorciumas EUROfusion, kuris yra atsakingas už Europos branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą. Šis konsorciumas vienija 30 nacionalinių mokslinių tyrimų institutų ir apie 150 universitetų iš 26 ES šalių, taip pat Šveicarijos ir Ukrainos. Šio konsorciumo centrinė būstinė yra Garchinge (Vokietija), o Kalheme (Jungtinė Karalystė) jis įgyvendina pavyzdinį eksperimentą, t. y. projektą JET.

3. Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

3.1.

Siekiant išlaikyti teigiamą projekto dinamiką, užtikrinti nuolatinę pažangą statant ir surenkant ITER, taip pat užtikrinti, kad visos ITER šalys liktų įsipareigojusios, pasiūlyme (4) nagrinėjami pagrindiniai uždaviniai, su kuriais susiduriama rengiant kitą DFP. Siekiant įvykdyti šiuos uždavinius reikės užtikrinti ilgalaikį ES vadovavimą vykdant projektą; šiuo tikslu bus būtini puikūs F4E veiklos rezultatai ir visapusiškas ES laikymasis savo finansavimo įsipareigojimų ir nepiniginių įnašų.

3.2.

Ištekliai, kurių reikia Europos atominės energijos bendrijai (Euratomui), kad būtų sudarytos sąlygos sėkmingai užbaigti šį įrenginį ir pradėti eksploatavimo ir (arba) bandomąjį etapą, yra išsamiai išdėstyti Komisijos komunikate „ES įnašas į pertvarkytą ITER projektą“, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio mėn.

3.3.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatyti, kad su ITER susiję Euratomo įsipareigojimai neviršytų 6 070 000 000 EUR (dabartinėmis vertėmis). Ši suma laikoma kritine finansavimo mase, kurios reikia, kad su ITER susiję ES veiksmai būtų veiksmingi ir atitiktų naująjį ITER statybų pagrindinį scenarijų. Siūlomas biudžetas grindžiamas anksčiausia techniškai įmanoma ITER statybų pabaigos data, juo neatsižvelgiama į jokius nenumatytus atvejus, todėl daroma prielaida, kad visą didelę riziką galima sumažinti.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK pažymi, kad užtikrinti konkurencingumą ir apsaugoti mūsų energijos tiekimą yra svarbiausi uždaviniai, tačiau tvariai juos įvykdyti galima tik tada, jei kartu siekiama kovoti su klimato kaita. Energijos ištekliai, kuriuos naudojant neišskiriama anglies dioksido ir kurie yra tvarūs, yra labai svarbūs mūsų klestėjimui ir gerovei ateityje. Švarios energijos siekis laikomas labai svarbiu prioritetu ir šiuo tikslu branduolių sintezės energija pripažįstama galimu ilgalaikiu sprendimu, nes Europa pirmauja branduolių sintezės technologijų kūrimo srityje.

4.2.

EESRK pabrėžia, kad didelės ilgalaikės investicijos į branduolių sintezės jėgainės plėtojimą vis dar susijusios su tam tikra pramonine rizika, tačiau, jeigu pavyktų įgyvendinti branduolių sintezės jėgainę, tai būtų naujas veiksnys, kuris gerokai pakeistų esamą energijos tiekimą užtikrindamas revoliucingąją inovaciją. Branduolių sintezės kuro yra daug ir jis iš esmės neišsenka: tritį galima gauti iš ličio, metalo, kurio esama visur – ir Žemės plutoje, ir jūros vandenyje, o deuterio randama natūraliame vandenyje.

4.3.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į akivaizdžius branduolių sintezės saugos aspektus, palyginti su įprastu branduolių dalijimusi. Branduolių sintezės jėgainė yra iš esmės saugi: pakanka tik kelių gramų kuro, kad susidarytų plazma, o sutrikus veikimui ji greitai užgęsta. Vykstant deuterio ir tričio reakcijoms atsiranda neutronų, kurie aktyvina sienų medžiagas. Susidarę radioaktyvieji šalutiniai produktai yra trumpalaikiai, todėl praėjus tam tikram skilimo laikui daugelį medžiagų galima perdirbti ir nereikia jokių naujų branduolinių atliekų saugyklų.

4.4.

EESRK ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti poreikiui susieti ITER projektą ir konsorciumo EUROfusion organizuojamus Europos branduolių sintezės mokslinius tyrimus. Be statybų, ITER taip pat reikia kruopščiai pasiruošti eksploatuoti šį reaktorių ir vykdyti susijusias programas. Europoje vykdoma koordinuota programa naudojant JET ir kitus įrenginius, taip pat taikomi modeliavimo ir imitavimo metodai padeda tikrinti ir kurti ITER eksploatavimo scenarijus, taip pat numatyti ir optimizuoti ITER eksploatacines savybes ir DEMO projektą. Siekiant pasiruošti eksploatuoti ITER labai svarbu naudojant deuterio ir tričio mišinį eksploatuoti tokamaką JET, kurio siena yra ITER pavyzdžio.

4.5.

4.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos branduolių sintezės moksliniai tyrimai apskritai ir ITER projekto įgyvendinimas visų pirma gali būti puikus pavyzdys, parodantis bendrų europinių projektų galią. Svarbu, kad piliečiai būtų informuojami apie rezultatus, pasiektus Europos mastu pasitelkiant bendrą finansavimą ir pastangas. Tai padidins žmonių pasitikėjimą mokslu ir moksliniais tyrimais, taip pat informuotumą apie Europos Sąjungos svarbą siekiant tolimo ir sunkaus tikslo, kurio nebūtų įmanoma pasiekti be atskirų šalių pastangų ir finansavimo ir kuris darys svarbų ilgalaikį poveikį ne tik technologijoms ir pramonei, bet ir moksliniams tyrimams, pramonei ir MVĮ ir ypač ekonomikai ir darbo vietų kūrimui netgi trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK pripažįsta, kad naujosiose Europos veiksmų gairėse, kuriomis siekiama kurti branduolių sintezės energiją, tinkamai nustatyta, kaip reikėtų kurti pirmąją branduolių sintezės jėgainę, remiantis aktyviu pramonės atstovų dalyvavimu, branduolių sintezės mokslininkų ir inžinierių visoje Europoje švietimu ir glaudžiu bendradarbiavimu už Europos ribų. Veiksmų gairės apima trumpąjį laikotarpį, kol bus pradedamas eksploatuoti ITER (2025 m.), vidutinės trukmės laikotarpį, kol ITER bus labai veiksmingai eksploatuojamas įprastu režimu (2035 m.), ir ilgalaikį laikotarpį, per kurį bus siekiama pastatyti pirmąją branduolių sintezės jėgainę (DEMO), pirmą kartą elektros tinklui tieksiančią elektros energiją.

5.2.

Pagal veiksmų gaires ITER yra svarbiausias įrenginys, nes tikimasi, kad jis padės pasiekti daugelį svarbių tarpinių reikšmių siekiant gaminti branduolių sintezės energiją. Taigi didžioji dalis išteklių, kurie trumpuoju laikotarpiu siūlomi konsorciumui „EUROfusion“, yra skirti ITER ir su juo susijusiems eksperimentams, vienas iš jų – Kalheme (Anglija) įgyvendinamas projektas „Jungtinis Europos toras“ (JET). EESRK pripažįsta, jog vykdant projektą JET įrodyta, kad statyti ir eksploatuoti didelę branduolių sintezės mokslinių tyrimų infrastruktūrą yra veiksminga ir kad tai padeda užtikrinti didžiausią naudą mokslui ir pramonei.

5.3.

EESRK pritaria ITER organizacijos reikalavimui prieš įgyvendinant ITER projekto pirmosios plazmos etapą remtis svarbiais rezultatais, gautinais eksploatuojant įrenginį JET. Kadangi įrenginio JET pajėgumai yra išskirtiniai, nes jis yra vienintelis tokamakas, galintis veikti naudojant tritį, pagamintas naudojant ITER pirmosios sienos medžiagas ir nuotoliniu būdu visapusiškai valdomas, jį eksploatuojant galima prisidėti rengiant ITER mokslinių tyrimų planą, siekiant sumažinti riziką ir sąnaudas ir nustatyti ITER eksploatavimo licencijų išdavimo tvarką. Tai ypač svarbu, nes Komisijos siūlomu ITER projekto biudžetu neatsižvelgiama į jokius nenumatytus atvejus, todėl daroma prielaida, kad visą didelę riziką galima sumažinti.

5.4.

EESRK supranta, kad esama svarbių su ITER susijusių klausimų, kuriuos galima išspręsti tik įgyvendinant JET, todėl pritaria susirūpinimą keliantiems klausimams dėl „Brexit’o“ poveikio pastangoms toliau įgyvendinti JET. Kad ITER eksploatavimo rizika būtų kuo mažesnė, o mokslinių tyrimų planas būtų kuo geriau parengtas, EESRK mano, jog svarbu, kad JET (kaip ES arba bendras ES ir Jungtinės Karalystės įrenginys) ir toliau veiktų laikotarpiu nuo 2020 m., kol ITER bus pradedamas pirmą kartą eksploatuoti, nes jei JET tuo laikotarpiu nebeveiktų, nėra jokių atsarginių sprendimo variantų.

5.5.

Komisijos pasiūlyme numatytas ITER projekto biudžetas, tačiau nėra nieko paminėta, ar biudžetas yra pakankamas susijusiai branduolių sintezės mokslinių tyrimų programai. Pastarasis klausimas nagrinėjamas atskirame pasiūlyme (5), tačiau šiame pasiūlyme nieko nekalbama apie su ITER susijusias reikmes. EESRK primygtinai ragina Komisiją patikslinti, ar 2021–2025 m. laikotarpiu konsorciumui „EUROfusion“ skirtas biudžetas, kuris yra tokio pat dydžio kaip 2014–2018 m., yra suderinamas su branduolinės sintezės veiksmų gairių, pagal kurias ITER projekto darbai yra labai svarbūs, tikslais, kartu būtinai stiprinant su DEMO projektu susijusią veiklą.

5.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad investicijos į pramonės sektoriui ir MVĮ skirtas branduolių sintezės technologijas yra tinkamos. ES investicijos į ITER statybas Europos pramonei ir mokslinių tyrimų bendruomenei teikia didelę naudą ir suteikia joms galimybę dalyvauti pažangiausioje su ITER sudedamosiomis dalimis susijusioje MTTP, technologinio pasirengimo, projektavimo ir gamybos veikloje. Dėl to kuriamos naujos žinios ir nauji produktai, o tai skatina ekonomikos augimą ir užimtumą. 2008–2017 m. F4E visoje Europoje sudarė 839 sutartis ir skyrė dotacijų, kurių vertė siekia maždaug 3,8 mlrd. EUR. Su ITER susijusiai veiklai skirtomis investicijomis pasinaudojo ne mažiau kaip 500 įmonių, įskaitant MVĮ, ir daugiau kaip 70 MTTP organizacijų iš maždaug 20 įvairių ES valstybių narių ir Šveicarijos. Be to, ES nepriklausančios ITER šalys, siekdamos remti savo pačių ITER sudedamųjų dalių gamybą, taip pat pasirašė sutartis su Europos pramonės atstovais, dėl to Europos bendrovėse papildomai kuriama naujų darbo vietų ir skatinamas ekonomikos augimas.

5.7.

EESRK atsižvelgia į Komisijos pateiktą išsamią informaciją (6), kurioje atskleista, kad su ITER susijusiai veiklai skirtų investicijų grynąjį poveikį labiausiai skatina naujų produktų kūrimas ir technologijų perdavimas. Dėl sukurtų technologijų, skirtų ITER, kituose sektoriuose atsiranda naujų verslo galimybių, nes vykdant ITER projekto darbus pasaulio ekonomikos mastu didėja Europos bendrovių konkurencingumas, tradicinėms bendrovėms suteikiama galimybė patekti į aukštųjų technologijų rinką, be to, Europos aukštųjų technologijų pramonei ir MVĮ suteikiama išskirtinė galimybė diegti naujoves ir kurti produktus, skirtus naudoti ne branduolių sintezės srityje.

2018 m. gruodžio 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 302, 2004 12 7, p. 27, OL C 318, 2011 10 29, p. 127; OL C 229, 2012 7 31, p. 60.

(2) Nuomonė TEN/678 „Euratomas. 2021–2025 m. laikotarpio Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa“, pranešėja Giulia Barbucci (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 132).

(3) Nuomonė INT/858 „Europos horizontas“, pranešėjas Lobo Xavier (OL C 62, 2019 2 15, p. 33).

(4) COM(2018) 445 final.

(5) COM(2018)437 final ir nuomonė TEN/678, pranešėja Gulia Barbucci (žr. 2 išnašą).

(6) Pavyzdžiui, Konsultacinių įmonių „Trinomics“ (Roterdamas) ir „Cambridge Econometrics“ 2018 m. ITER projekto veiklos poveikio Europos Sąjungoje nepriklausomas tyrimas (angl. Study on the impact of the ITER project activities in the ES).