Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014

(COM(2018) 390 final – 2018/0210 (COD))

(2019/C 110/20)

Pranešėjas:

Brian CURTIS (UK-II)

Tarybos prašymas pateikti nuomonę	2018 7 12
Europos Parlamento prašymas pateikti nuomonę	2018 7 2
Teisinis pagrindas	SESV 42 straipsnis, 43 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 1 dalis, 100 straipsnio 2 dalis, 173 straipsnio 3 dalis, 175 straipsnis, 188 straipsnis, 192 straipsnio 1 dalis, 194 straipsnio 2 dalis, 304 straipsnis ir 349 straipsnis
Biuro sprendimas	2018 5 22 (laukiant prašymo pateikti nuomonę)
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 11 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	214/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo valstybėms narėms suteikiama lankstesnė ir jų strateginius prioritetus atitinkanti sistema ir siekiama remti tvarų žvejų verslo modelį ir išsaugoti žvejybos sektoriaus konkurencingumą. EESRK visų pirma prašo skubaus patvirtinimo, prieinamesnio finansavimo mechanizmo ir proporcingesnės ir labiau suderintos sankcijų sistemos. Visais proceso etapais – nuo nacionalinių planų rengimo iki jų įgyvendinimo ir galutinio vertinimo – reikėtų įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę ir regiono suinteresuotųjų subjektų platformas.

1.2.

EESRK mano, kad dabartinį EJRŽF biudžetą (6,4 mlrd. EUR) reikėtų išsaugoti. Tai yra labai svarbu, norint atlikti radikalius pakeitimus ir atnaujinimus, kaip to iš žuvininkystės sektoriaus reikalauja Europos Sąjunga. Ypač reikėtų pažymėti, kad dabartinis EJRŽF sudaro 0,6 % 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP), o tai reiškia, kad bet koks jo finansavimo sumažinimas bendram ES biudžetui darys nežymų poveikį, tačiau gali turėti tiesioginių pasekmių daugeliui pakrančių regionų.

1.3.

EESRK pažymi, kad Komisijos pasiūlymas nėra grindžiamas išsamiu ekonominio ir socialinio poveikio vertinimu. Šį trūkumą dar labiau sustiprina tai, kad jau daugiau kaip 20 metų tęsiasi žuvininkystės sektoriaus krizė. Todėl Komitetas reikalauja, kad nedelsiant įsitrauktų Europos Komisija (ypač jos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas) ir būtų pradėtas vykdyti socialinis dialogas šiame sektoriuje siekiant nustatyti tinkamiausias priemones, kuriomis būtų galima atsverti ekonominį ir socialinį poveikį.

1.4.

EESRK nurodo, kad plėtojant akvakultūrą ir mėlynąją ekonomiką, dar toli gražu nekompensuojamos prarastos įmonės ir darbo vietos. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti konkrečios paskirties regiono lygmens supaprastintą naujų akvakultūros projektų kūrimo ir esamų projektų atnaujinimo mechanizmą.

1.5.

Naujasis EJRŽF prioritetą turėtų teikti socialiniam aspektui, siekiant sustiprinti ir finansuoti priemones socialiniam dialogui, saugumui, darbo sąlygoms ir gebėjimų stiprinimui skatinti ir remti ir taip didinti darbuotojų gebėjimus ir remti kartų kaitą.

1.6.

Komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis tvirtesnių veiksmų užtikrinant visapusišką importuojamų prekių atsekamumą tiek NNN žvejybos, tiek ir maisto saugos srityse. Naujos visuotinės ES žuvininkystės ir vandenynų valdymo strategijos kertinis akmuo turėtų būti kova su be kokios formos vergija ir išnaudojimu laivuose ar išteklių perdirbimo metu sausumoje.

1.7.

EESRK rekomenduoja finansuoti naujus laivus, kurie pakeistų senus, su sąlyga, kad atitinkamas laivynas neturėtų perteklinių pajėgumų ir sugaunamos tikslinės rūšys atitiktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį. Ši priemonė turėtų apimti tvaresnių ir efektyvesnių variklių naudojimą siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir užtikrinti įgulos saugumą.

1.8.

Komitetas rekomenduoja ir toliau taikyti dabartinius finansinės paramos ir kompensavimo kriterijus tais atvejais, kai laikinai ar visam laikui nutraukiama žvejybos veikla. Svarbu, kad šiomis finansinėmis priemonėmis galėtų pasinaudoti tiek žvejai, tiek ir žvejybos laivų savininkai.

1.9.

Komitetas pritaria pasiūlymui sukurti konkrečias priemones, naudingas mažos apimties priekrantės žvejybai, kuri yra svarbiausias daugelio pakrantės bendruomenių išgyvenimo ir kultūros paveldo veiksnys. Nepaisant to, norint paremti tvarų nedidelės apimties žvejybos verslo modelį taip pat labai svarbu sukurti individualiai pritaikytas išsaugojimo ir technines priemones, kur tokia žvejyba yra labiau paplitusi (pavyzdžiui, Viduržemio jūroje). Tokias išsaugojimo ir technines priemones reikėtų pritaikyti prie įvairių žvejybos formų ir kiekvienos jūros biologinių savybių. EESRK mano, kad siekiant atsakingai valdyti žvejybą būtina veiksmingai rinkti duomenis, vykdyti kontrolę ir užtikrinti vykdymą, nes šiais veiksniais skatinama socialinė ir ekonominė nauda žvejams ir vietos bendruomenėms.

2.   Įžanga ir metodika

2.1.

Naujasis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) yra 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) dalis. EJRŽF yra pagrindinė priemonė, kuria siekiama remti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, skatinti Sąjungos jūrų politikos įgyvendinimą ir stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą, ypač laikantis 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės.

2.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad naujasis ES ilgalaikis biudžetas yra esminis veiksnys siekiant darnaus vystymosi, augimo ir sanglaudos, ir, platesne prasme, kuriant Europos ateitį. Todėl ši nuomonė yra glaudžiai susijusi su visomis kitomis nuomonėmis, kuriose pateikiama konkrečių fondų, vykdomų pagal naująją 2021–2027 m. DFP, analizė (1).

3.   Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

3.1.

Naujasis 2021–2027 m. EJRŽF sutelks dėmesį į keturis prioritetus: — tausios žuvininkystės skatinimą ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimą, — indėlį į aprūpinimą maistu darnios ir konkurencingos akvakultūros ir rinkų priemonėmis, — sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymą, — tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimą ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimą.

3.2.

Dabartinėmis kainomis EJRŽF biudžetas sieks 6,14 mlrd. EUR. Ištekliai didžiąja dalimi valdomi taikant pasidalijamojo ir tiesioginio valdymo principus. 5,31 mlrd. EUR skiriami taikant pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą, o 0,83 mlrd. EUR – Europos Komisijos tiesioginio valdymo principą.

3.3.

Komisijos pasiūlymu siekiama pašalinti 2014–2020 m. EJRŽF apribojimus ir sukurti finansavimo sistemą, kurią pasitelkiant būtų galima įveikti naujus sunkumus, patiriamus įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Pagrindiniai naujojo EJRŽF ypatumai yra šie:

3.3.1.   Supaprastinimas

2014–2020 m. EJRŽF grindžiamas griežtu finansavimo galimybių ir tinkamumo finansuoti taisyklių aprašymu, dėl kurio valstybėms narėms ir paramos gavėjams buvo sunku jį įgyvendinti. 2021–2027 m. EJRŽF suteikia daugiau galimybių, kuriomis naudodamosi valstybės narės gali skirti paramą savo konkretiems strateginiams prioritetams. Visų pirma, reglamente kiekvienam prioritetui apibūdintos įvairios paramos sritys ir sukuriama lanksti įgyvendinimo sistema. Valstybės narės parengs savo programas, kuriose nurodys tinkamiausius prioritetų įgyvendinimo metodus. Joms bus lanksčiau taikomos tinkamumo finansuoti taisyklės

3.3.2.   Suderinamumas su kitais ES fondais

Pagal naująją DFP visiems fondams taikomos taisyklės yra nustatytos Bendrųjų nuostatų reglamentu (BNR). Visų pirma bus kuriama konkreti sinergija su kitais fondais (Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir kt.).

3.3.3.   Sąlygos

Laikydamasi Jungtinių Tautų susitikimo darnaus vystymosi klausimais sprendimų (Rio+20) ir 14 DVT – vandenynų išsaugojimas ir tausus naudojimas – ES įsipareigojo skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką, biologinių išteklių išsaugojimą ir geros aplinkos būklės siekį, uždrausti tam tikrų rūšių žvejybos subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai, panaikinti subsidijas, kuriomis prisidedama prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (NNN žvejybos), ir neskirti naujų panašaus pobūdžio subsidijų. Todėl siekiant išvengti neigiamo poveikio žvejybos išteklių išsaugojimui reglamentu nustatomi suvaržymai ir sąlygos („netinkami finansuoti veiksmai“).

3.3.4.   Didelis dėmesys veiklos rezultatams

EJRŽF veiklos rezultatai bus vertinami remiantis rodikliais. Valstybės narės teiks ataskaitas apie pažangą, padarytą siekiant nustatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių. Komisija atliks metinę veiklos rezultatų peržiūrą remdamasi valstybių narių parengtomis metinėmis veiklos rezultatų ataskaitomis, kad būtų galima anksti nustatyti galimas įgyvendinimo problemas ir taisomuosius veiksmus.

3.3.5.   Aplinkos, socialinis ir ekonominis tvarumas

Tausi žvejyba ir darni akvakultūra yra vieni iš svarbiausių BŽP tikslų. Laikantis plačios tvarumo sąvokos, ekonominės, socialinės ir užimtumo naudos reikėtų siekti kartu įgyvendinant ir tikslus aplinkosaugos srityje. Didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis ir toliau bus svarbiausias būdas tausiai žvejybai užtikrinti. Bus teikiama parama pereiti prie tvaresnės veiklos. Kompensacija už neeilinį žvejybos veiklos nutraukimą bus skiriama tik jeigu dėl tokių aplinkybių žvejai patirs didelį poveikį (2). Naujajame EJRŽF dėmesys ir parama bus konkrečiai skiriami mažos apimties priekrantės žvejybai, atokiausiems regionams, kartų atsinaujinimui, švietimui ir mokymui bei sveikatai ir saugai darbe. Kadangi įpareigojimas iškrauti laimikį turi labai didelį finansinį poveikį, jis galėtų išlikti svarbiausiu aspektu. Todėl EJRŽF lėšomis bus teikiama parama inovacijoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, pavyzdžiui, investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Galiausiai žvejams ir uostams bus teikiama parama už šiuolaikišką pamestų žvejybos įrankių ir šiukšlių rinkimą jūroje ir atliekų tvarkymą.

3.4.

Daugiau nei 60 % ES suvartojamos žuvies importuojama iš trečiųjų šalių (3). Siekiant panaikinti šį skirtumą netgi būtina kartu su žvejybos veikla remti akvakultūrą, iš kurios ūkių būtų tiekiama aukštos kokybės standartus atitinkanti ir įperkama žuvis. Todėl EJRŽF rems akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir tvarią plėtrą.

3.5.

60 % vandenynų viršija nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vadinasi, ES turės aktyviau imtis veiksmų ir atlikti didesnį vaidmenį pasaulinio iššūkio – vandenynų valdymo – srityje. Taikant tiesioginio valdymo principą, EJRŽF lėšomis bus remiamas šis įsipareigojimas užtikrinti vandenynų saugą, saugumą, švarą ir tvarų valdymą. Galiausiai 2021–2027 m. EJRŽF lėšomis bus finansuojami nauji iššūkiai – geresnė sienų apsauga (pasienio apsaugos tarnybų bendradarbiavimas) ir jūrų stebėjimas.

3.6.

Ši parama bus papildyta specialiu finansavimu Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai, tausios žvejybos partnerystės susitarimams (TŽPS) ir Sąjungos narystei regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) ir kitose tarptautinėse organizacijose, taip padedant Sąjungai užtikrinti žuvininkystės ir jūrų sektorių politikos vykdymą.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo valstybėms narėms suteikiama lankstesnė ir jų strateginius prioritetus atitinkanti sistema ir siekiama remti tvarų žvejų verslo modelį ir išsaugoti žvejybos sektoriaus konkurencingumą. Visų pirma Komitetas nurodo, kad svarbiausia dabartinio EJRŽF problema – žemas įgyvendinimo lygis (4). Šią padėtį lemia dvi svarbiausios priežastys: — vėlyvas patvirtinimas ir tolesnis vėlyvas įgyvendinimas. Teisėkūros institucijos EJRŽF reglamentą priėmė tik 2014 m. gegužės mėn., o po to valstybėms narėms reikėjo papildomo laiko savo nacionalinėms programoms parengti ir patvirtinti; — dabartinė sistema yra pernelyg sudėtinga ir biurokratizuota. Be to, daugelis žvejų prieš teikdami paraiškas finansavimui gauti dvejoja, nes baiminasi, kad gali patirti neproporcingos finansinės rizikos. Remiantis pasiūlymo 12 straipsnio 2 dalimi (kuria toliau taikomos galiojančios nuostatos), jeigu per penkerių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo gavimo paramos gavėjai padaro bet kokį sunkų pažeidimą (5), jie atgaline data tampa nebetinkami finansuoti ir turi grąžinti visas gautas lėšas. Tokį reikalavimą reikėtų panaikinti.

4.2.

Dėl minėtų priežasčių EESRK prašo skubiai vykdyti patvirtinimą, sukurti prieinamesnį finansavimo mechanizmą ir nustatyti proporcingesnę ir labiau suderintą sankcijų sistemą. Visi žvejai turėtų EJRŽF laikyti patogia naudoti sistema, kuria siekiama gerinti jų veiklą tvarumo ir kokybės klausimais. Šis aspektas bus labai svarbus įgyvendinant neseniai Europos Komisijos pasiūlytą naują žuvininkystės kontrolės sistemą ir jos laikantis (6). Komitetas rekomenduoja visais proceso etapais – nuo nacionalinių planų rengimo iki jų įgyvendinimo ir galutinio vertinimo – įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę ir regionų suinteresuotųjų subjektų platformas.

4.3.

Naujojo EJRŽF biudžetas (6,14 mlrd. EUR), palyginti su dabartinio 2014–2020 m. EJRŽF biudžetu (6,4 mlrd. EUR), buvo sumažintas 4 % EESRK suvokia, kad „Brexit’as“ yra svarbi šio finansinio sumažinimo priežastis. Nepaisant to, EESRK nurodo, kad siekiant radikalių žuvininkystės sektoriaus, kuriame dirba daugiau nei 150 000 žvejų ir visoje vertės grandinėje 730 000 darbuotojų ir per metus generuojama beveik 400 mlrd. EUR, kuriuos sudaro darbo užmokestis ir grynasis pelnas, pokyčių, kuriuos prašo įgyvendinti Europos Sąjunga, dabartinį biudžetą reikėtų padidinti ar bent jau nemažinti. Reikėtų pažymėti, kad dabartinis EJRŽF sudaro 0,6 % 2014–2020 m. DFP, o tai reiškia, kad bet koks jo finansavimo sumažinimas bendram ES biudžetui darys nežymų poveikį, tačiau gali turėti tiesioginių pasekmių daugeliui pakrančių regionų.

4.4.

EESRK pažymi, kad Komisijos pasiūlymas nėra grindžiamas išsamiu ekonominio ir socialinio poveikio vertinimu. Šį trūkumą didina tai, kad žvejybos sektorius ilgiau nei 20 metų išgyvena krizę, o priemonėmis, kurios buvo skirtos siekiant tausesnės žvejybos ir akvakultūros, nepavyko pakeisti neigiamų tendencijų (7). Todėl Komitetas primygtinai ragina, kad nedelsiant įsitrauktų Europos Komisija (ypač jos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas) ir būtų pradėtas vykdyti socialinis dialogas šiame sektoriuje (8) siekiant nustatyti tinkamiausias priemones, kuriomis būtų galima atsverti ekonominį ir socialinį poveikį.

4.5.

EESRK nurodo, kad priemonėmis, kurios pradėtos taikyti siekiant plėtoti akvakultūrą ir mėlynąją ekonomiką, dar toli gražu nekompensuojama už prarastas įmones ir darbo vietas – tokius praradimus daugiausia lėmė perteklinės biurokratijos sistema. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas taikyti konkrečios paskirties regiono lygmens supaprastintą naujų akvakultūros projektų kūrimo ir esamų projektų atnaujinimo mechanizmą, kuriame būtų apibrėžtos akvakultūrai priskirtos zonos.

4.6.

Tausi žvejyba ir toliau yra svarbiausias tikslas, o žvejybos sektoriui turėtų būti sudaromos sąlygos šiam tikslui pasiekti. Vis dėlto, iš šio Komisijos pasiūlyto prioriteto nėra aišku, ar pagal dabartinį EJRŽF finansuojamos priemonės apima darbo ir saugumo sąlygų gerinimą, pavyzdžiui, mokymą, konsultavimo paslaugas, žmogiškojo kapitalo rėmimą, socialinį dialogą, jaunus žvejus arba sveikatą ir saugą. Tiek pats sektorius, tiek ir institucijos yra nurodžiusios, kad kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kliūtis kartų kaitai. EESRK primygtinai ragina teisėkūros institucijas prioritetą teikti socialiniam aspektui, siekiant sustiprinti ir finansuoti priemones socialiniam dialogui, saugumui, darbo sąlygoms ir gebėjimų stiprinimui skatinti ir remti ir taip kelti darbuotojų kvalifikaciją. Kitu atveju šis sektorius nebus patrauklus jauniems specialistams.

4.7.

Laivų atnaujinimas siekiant didinti saugą laive nemažinant žvejybos pajėgumų, kartų atsinaujinimas ir tinkamos darbo sąlygos, mokymai ir atlyginimai yra svarbiausi su ekonomikos augimu ir ekonomine galia susijusių ES trūkumų rodikliai. EJRŽF lėšomis reikėtų skatinti žvejus įsitraukti išsaugant jūrų biologinę įvairovę, be kita ko – pasitelkiant novatoriškus įrankius siekiant didinti selektyvumą, atliekant poveikio tyrimus arba mažinant žvejybos poveikį. Šiomis aplinkybėmis Komisijos taikomu „mažinimo“ metodu nepavyks išspręsti visų su tvarumu ir konkurencingumu susijusių problemų.

4.8.

EESRK pažymi, kad didžioji dalis iš trečiųjų šalių importuotos žuvies buvo sužvejota ne taip tvariai, kaip sužvejojamas atitinkamas ES laimikis, jau nekalbant apie darbo sąlygas laivuose arba perdirbant žuvį krante. Dėl mažesnių kainų atsiranda nesąžininga konkurencija su ES žvejais, dėl kurios daroma žala bet kokioms galimybėms nustatyti stabilias mažiausias pirmojo pardavimo kainas, kurios būtinos tam, kad ES žvejai galėtų išsilaikyti rinkoje. Komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingesnių veiksmų užtikrinant visapusišką importuojamų prekių atsekamumą tiek NNN žvejybos, tiek ir maisto saugos srityse, ir rengti vartotojų informuotumo apie Europos žuvies kokybę didinimo kampanijas. Taip pat būtina užkirsti kelią abejotinai mažmeninės prekybos praktikai, pavyzdžiui, kai ant šviežios žuvies prekystalių išdėliojama aiškiai ir vienareikšmiškai nepaženklinta atšildyta žuvis.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Komitetas pritaria naujajam Europos Komisijos metodui, kuriuo siekiama sukurti bendrąją sistemą, kurioje nebūtų nustatytos griežtos priemonės, ir dėl kurios būtų sudaromos lankstesnės sąlygos valstybėms narėms, įgyvendinančioms institucijoms ir paramos gavėjams. Visų pirma ši supaprastinta sistema turėtų suteikti galimybę kurti konkrečiam tikslui pritaikytas nacionalines programas. Vis dėlto, kuriant šią sistemą visoje ES reikėtų užtikrinti vienodas sąlygas gauti finansavimą. Be to, dėl BNR, kuriame pateikiamos visos įgyvendinimo taisyklės, turėtų būti lengviau bendrai naudotis įvairiomis ES finansavimo programomis. Reikėtų sukurti aiškius mechanizmus siekiant patvirtinti, kad lėšos iš tiesų panaudotos svarbiausioms reikmėms ir tai, kad finansinė pagalba skiriama tvariam vandenynų valdymui.

5.2.

EESRK pritaria pasiūlymui nustatyti keturis svarbiausius prioritetus. Komitetas ypač palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į ankstesnes jo nuomones, konkretus dėmesys skiriamas vandenynų valdymui ir vietos plėtrai siekiant įgyvendinti DVT ir remti mažos apimties žvejybą (9). Nepaisant to, EESRK nurodo, kad neseniai išaiškinti vergijos ir išnaudojimo Europos laivuose atvejai (10) ir, deja, tokia praktika yra netgi dar labiau paplitusi trečiosiose šalyse (įskaitant vaikų vergiją). Komitetas mano, kad Komisijos naujosios visuotinės strategijos kertinis akmuo turėtų būti kova su bet kokios formos žmonių išnaudojimu.

5.3.

Komiteto nuomone, laivyno atnaujinimas yra viena iš esminių problemų, nes vidutiniškai Europos žvejybos laivai senesni nei 30 metų ir neretai neužtenka juos atnaujinti įprastomis priemonėmis. Dėl šios priežasties EESRK rekomenduoja skatinti finansuoti naujus laivus, kurie pakeistų senus, su sąlyga, kad atitinkamas laivynas neturėtų perteklinių pajėgumų ir sugaunamos tikslinės rūšys atitiktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį. Be to, atsižvelgiant į Išsamios laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo TJO strategijos, kurios tikslas – iki 2050 m. bent 50 % sumažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį, būtina keisti didesnių laivų variklius, kad būtų galima prisitaikyti ir įvykdyti šį tikslą. Todėl svarbu įtraukti viešuosius tvaresnių ir efektyvesnių variklių pirkimus siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir užtikrinti įgulos saugumą. Tiesą sakant, remiantis Maisto ir žemės organizacijos (FAO) skaičiavimais, žvejyba yra galimai pavojinga veikla, todėl būtina vykdyti tinkamus sveikatos ir saugos darbo vietoje mokymus siekiant, kad įvyktų mažiau nelaimingų atsitikimų, būtų patiriama mažiau sužeidimų ir rečiau sergama su darbu susijusiomis ligomis (11). Dėl visų šių priežasčių svarbu, kad žvejybos pajėgumai ir biologinė įvairovė būtų atskirti nuo laivyno ir variklių atnaujinimo.

5.4.

Parama laikinai nutraukus veiklą atliko labai svarbų vaidmenį gerinant išteklių būklę, ypač atsižvelgiant į žvejybos draudimo laikotarpius, tuo pat metu žvejams iš dalies kompensuojant jų prarastas pajamas. Komisija šią priemonę naujoje finansinėje sistemoje išsaugo, tačiau siūlo naujus reikalavimus, kurių ankstesniame reglamente nebuvo. Tol, kol nėra pranešimų apie piktnaudžiavimą lėšomis laikino veiklos nutraukimo atveju, Komisija turėtų laikytis ankstesnių kriterijų ir juos išsaugoti, kad būtų galima teikti pagalbą daugumai žvejų, kuriems jos gali prireikti. Tas pats principas turėtų būti taikomas veiklos nutraukimui visam laikui. Abiem atvejais svarbu, kad šia finansine parama pasinaudotų žvejai, o ne tik žvejybos laivų savininkai, kaip nustatyta pagal dabartinį EJRŽF.

5.5.

Žvejyba yra sezoninė veikla ir laimikis gali būti nepastovus ir kartais viršyti rinkos poreikius. Todėl būtinos priemonės tinkamam produkcijos pertekliaus valdymui padedant stabilizuoti dalį produkcijos dar prieš teikiant ją parduoti, ypač sumažėjus laimikiui. Šiuo tikslu EJRŽF turėtų toliau remti gamintojų organizacijas, kurioms būtinos laikino žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų sandėliavimo galimybės. Kad ši pagalba būtų veiksminga, reikia nedelsiant pradėti ją teikti. Šiuo požiūriu EESRK remia mechanizmų, skirtų sandėliavimo išlaidoms kompensuoti, išsaugojimą.

5.6.

Kartų atsinaujinimas – dar viena šio sektoriaus ateičiai labai svarbi problema. Nors kai kurios naujos iniciatyvos, dėl kurių lengviau įsigyti naudotus laivus, vykdyti profesinį mokymą ir gerinti darbo sąlygas, teikia naudos, jomis nesprendžiama svarbiausia problema – maža investicijų grąža. Ši problema itin akivaizdi mažos apimties žvejybos srityje, kur šeimos lygmeniu eksploatuojami trumpesni nei 12 m ilgio laivai. EESRK pažymi, kad tai, jog nuolat prarandami laivai ir darbo vietos, neatitinka Komisijos prognozės, kad iki 2030 m. ES žvejybos sektoriaus produkcijos apimtys turėtų išaugti dvigubai, o šis augimas neturėtų skirtis nuo pasaulinio augimo prognozių (12).

5.7.

Komitetas pritaria pasiūlymui parengti konkrečias priemones, naudingas mažos apimties priekrantės žvejybai, kuri yra svarbiausias daugelio pakrantės bendruomenių išgyvenimo ir kultūros paveldo veiksnys. Tokiai žvejybai naudojami laivai sudaro 75 % visų ES registruotų žvejybos laivų, o vykdant šios rūšies žvejybą sukuriama beveik pusė visų sektoriaus darbo vietų. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl krizės labiausiai nukentėjo tradicinė ir mažos apimties žvejyba, todėl reikia parengti konkrečią strategiją, kaip šių rūšių žvejyba galėtų atgauti tvirtą padėtį rinkoje. Teigiamą šios iniciatyvos poveikį pajus ir nusilpusios vietos bendruomenės.

5.8.

Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia taikyti novatoriškus metodus siekiant valdyti mažos apimties žvejybos teises ir iš esmės būtina toliau bendradarbiauti siekiant, kad sektoriai galėtų geriau valdyti savo kvotas ir (arba) dienų jūroje skaičių, sieti gamybą su pateikimu į rinką arba spręsti su žvejybą stabdančių žuvų rūšimis susijusias problemas. Didžiausia nauda pakrantės bendruomenėms ir jūrų aplinkai sukuriama tada, kai žvejybos galimybės skirstomos remiantis skaidriais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais kriterijais. Fondai, kurie skatina tvarumą ir dalyvaujamuosius procesus, gali prisidėti kovojant su tokiais iššūkiais ir apimti tokius veiksmus kaip praktinių seminarų organizavimo lengvinimas ar dalyvaujamųjų procesų kūrimas siekiant bendrauti su mokslininkais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

5.9.

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra yra itin didelės naudos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu teikianti priemonė. Ši strategija buvo reikšminga skatinant ekonomikos įvairinimą vietos bendruomenėse. Todėl Komitetas pritaria pasiūlymui šią strategiją išplėsti taip, kad ji būtų taikoma visiems mėlynosios ekonomikos sektoriams. Vis dėlto tvariai mėlynajai ekonomikai skiriamu finansavimu reikėtų užtikrinti, kad ši ir kitos kartos patirtų socialinę ir ekonominę naudą ir kad būtų galima atnaujinti ir apsaugoti jūrų ekosistemų įvairovę, našumą, atsparumą ir vidinę vertę, taip pat finansavimu reikėtų skatinti švarias technologijas, atsinaujinančiąją energiją ir žiedinius medžiagų srautus.

5.10.

Komitetas mano, kad 2017 m. Maltoje paskelbta deklaracija „MedFish4Ever“ yra kertinis akmuo, kuriuo gali remtis ES veiksmai. Vis dėlto EESRK laikosi nuomonės, kad konkrečias išsaugojimo ir technines priemones reikėtų pritaikyti prie įvairių žvejybos formų ir Viduržemio jūros biologinių savybių. Tiesą sakant, EESRK yra pažymėjęs, kad sėkmingas daugiamečiu vienos rūšies žuvų žvejybos planu nustatytas modelis (pavyzdžiui, taikomas Baltijos jūroje) nėra toks veiksmingas tuo atveju, kai žvejojamos įvairios žuvų rūšys (pavyzdžiui, Viduržemio jūroje) (13). Be to, Šiaurės ir Pietų Europoje taikomi visiškai skirtingi žvejybos metodai. Visų pirma, žvejyba Viduržemio jūroje pasižymi tuo, kad ten vykdoma daugiausia mažos apimties ir tradicinė žvejyba (14). Todėl Komitetas rekomenduoja skatinti laimikio vertinimo ir duomenų rinkimo mokslinius tyrimus siekiant parengti konkrečiam tikslui pritaikytas ir efektyvesnes biologinės įvairovės apsaugos sistemas. Siekiant atsakingai valdyti žvejybą būtina veiksmingai rinkti duomenis, vykdyti kontrolę ir užtikrinti vykdymą, nes šiais veiksniais skatinama socialinė ir ekonominė nauda žvejams ir vietos bendruomenėms.

5.11.

EESRK jau yra prognozavęs (15), kad įpareigojimas iškrauti laimikį yra viena iš pagrindinių sektoriaus, tiek žvejybos įmonių, tiek nacionalinių valdžios institucijų, problemų, nes šis įpareigojimas yra sudėtingas, o siekiant pereiti prie tausesnės žvejybos (pavyzdžiui, naudojant konkrečius selektyviuosius įrankius) patiriamos didelės išlaidos. Naujuoju Komisijos pasiūlymu dėl žuvininkystės kontrolės (16) siekiama išplėsti dabartinius įpareigojimus mažos apimties laivams ir apskritai visam sektoriui nustatyti naujas pareigas ir užduotis (t. y. laive privalo būti apsauginė vaizdo stebėjimo sistema). EESRK mano, kad reikia sukurti paprastesnę, lankstesnę ir pragmatiškesnę kontrolės sistemą, taip pat būtina nacionaliniu lygmeniu teikti tinkamą paramą dideliam skaičiui laivų. Todėl sėkmingas naujos kontrolės sistemos įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su greitu ir visišku 2021–2027 m. EJRŽF įgyvendinimu, kad būtų galima padėti visiems žvejams laikytis naujojo reglamento (17).

5.12.

EESRK nurodo, kad naująją ES direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (18) (pavyzdžiui, naudotų žvejybos įrankių mažinimo) derinant su naująja direktyva dėl uosto priėmimo įrenginių (19) tausiajai žvejybai ir žiedinei ekonomikai atsirastų naujų scenarijų ir galimybių. Priemonę, kuria žvejams skirtomis iniciatyvomis siekiama paskatinti grąžinti žvejybos įrankius, reikėtų išplėsti taip, kad ji būtų taikoma visų kitų rūšių atliekų ir jūros šiukšlių, surinktų vykdant žvejybos veiklą, grąžinimui.

5.13.

Sektoriui ši iniciatyva turėtų būti iš esmės svarbi, nes, remiantis dabar galiojančiais įstatymais, žvejai, norėdami tokias atliekas ir šiukšles pašalinti uostuose, turi mokėti mokestį. Vadinasi, žvejai moka už tai, kad valo vandenynus ir pašalina atliekas, kurių patys nesukūrė, o priešingai – surinko. EESRK nuomone, žvejai galėtų sukurti didelės pridėtinės vertės, o jiems suteikus tinkamus mokymus, valymo procesas galėtų tapti dar viena pelninga ekonomine veikla, tokia kaip žvejybos turizmas (mėlynoji ekonomika) (20).

5.14.

EESRK, atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą 25 % viso ES biudžeto lėšų skirti kovai su klimato kaita, siūlo reikšmingą dalį šių lėšų skirti uostų atnaujinimui siekiant kurti uždarą jūros šiukšlių tvarkymo ciklą ir skatinti žiedinę ekonomiką. Taikant platesnę jūros šiukšlių prevencijos strategiją reikėtų skirti konkrečių lėšų upių valymui (21). EESRK mano, kad atvirojo valdymo modelius, kuriuose vietos lygmeniu dalyvauja viešojo sektoriaus institucijos ir organizuota pilietinė visuomenė, tokius kaip „upių sutartys“, būtų galima pakartotinai įgyvendinti taikant struktūruotą metodą – skatinant tarpvalstybinių tinklų kūrimą (22).

5.15.

Daugelis suinteresuotųjų subjektų nurodė, kad esama sunkumų siekiant suvienodinti sąlygas teritorijose, kuriose vykdoma kita su jūros naudojimu susijusi veikla, ypač teritorijose, kuriose veiklą vykdo ir trečiųjų šalių laivynai (23). Todėl jeigu ES tarptautinio vandenynų valdymo srityje atliktų didesnį vaidmenį, galėtų atsirasti daugiau galimybių aplinkos tvarumo ir sąžiningos konkurencijos klausimais.

5.16.

EESRK pritaria tam, kad būtų vykdoma laivų iš trečiųjų šalių kontrolė. Be to, Komitetas nurodo, kad geresnė žuvų iš trečiųjų šalių atsekamumo sistema būtų naudinga kovojant su klastojimu ir užtikrinant maisto saugą.

---

(1)  EESRK nuomonės: Daugiametė finansinė programa po 2020 m. (OL C 440, 2018 12 6, p. 106); Bendrųjų nuostatų reglamentas 2021–2027 m. (OL C 62, 2019 2 15, p. 83); Reglamentas dėl Europos regioninės plėtros fondo 2021–2027 m. (OL C 62, 2019 2 15, p. 90); Reglamentas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo 2021–2027 m. (OL C 440, 2018 12 6, p. 116); Reglamentas dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo 2021–2027 m. (OL C 440, 2018 12 6, p. 124); Europos socialinis fondas + (OL C 62, 2019 2 15, p. 165); Pasiūlymas dėl „Europos horizonto“ (naujosios 9-osios bendrosios programos) (OL C 62, 2019 2 15, p. 33).

(2)  Jeigu atitinkamo laivo komercinė veikla sustabdoma bent 90 dienų iš eilės ir jeigu su sustabdymu susiję ekonominiai nuostoliai sudaro daugiau nei 30 % atitinkamos įmonės vidutinės metinės apyvartos per nurodytą laikotarpį.

(3)  COM(2018) 390, p. 12.

(4)  Dabartinis 2014–2020 m. EJRŽF įgyvendintas labai nedideliu mastu. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad 29 % finansinių išteklių buvo skirta atrinktiems projektams ir tik 8 % viso biudžeto išleista atrinktų projektų įgyvendinimui. Europos Komisijos duomenys. https://cohesiondata.ec.europa.eu/funds/emff#

(5)  Už sunkius pažeidimus taikomos baudos. Baudos gali būti įvairaus dydžio, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pavyzdžiui, Ispanijoje baudos dydis gali siekti nuo 601 euro iki 60 000 eurų. Vadinasi, žvejui gali būti skirta pažeidimo sunkumui proporcinga bauda, kuri siektų tik 601 eurą, bet dėl 10 straipsnio 2 dalies nuostatų jis galėtų netekti kelių šimtų tūkstančių eurų vertės paramos investicijoms, kurios galėjo būti baigtos vykdyti ir apmokėtos prieš penkerius metus. Šis poveikis itin stipriai juntamas mažos apimties žvejybos sektoriuje.

(6)  EESRK nuomonė Žuvininkystės kontrolė, (žr. Oficialiojo leidinio p. 118).

(7)  Pavyzdžiui, Italijoje per pastaruosius 30 metų 8 000 km pakrantės ruože veikiančių žvejybos laivų skaičius sumažėjo maždaug 33 % Vidutinis laivų amžius yra 34 metai, todėl būtina nedelsiant juos atnaujinti arba pakeisti naujais laivais. Per šį laikotarpį buvo prarasta 18 000 darbo vietų (Italijos žvejybos sektoriuje dirba 25 000 asmenų). Italijos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministerijos duomenys (2016 m.).

(8)  ES jūrinės žvejybos socialinio dialogo komitetas (EUSSDC).

(9)  EESRK nuomonė Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo daugiametis planas (OL C 288, 2017 8 31, p 68).

(10)  https://www.theguardian.com/world/2018/may/18/we-thought-slavery-had-gone-away-african-men-exploited-on-irish-boats

(11)  Remiantis FAO skaičiavimais, visame pasaulyje žvejybos sektoriuje per metus įvyksta daugiau kaip 32 000 nelaimingų atsitikimų (https://safety4sea.com/fishers-fatalities-give-impetus-to-fishing-vessel-safety-work/).

(12)  OECD, Ocean Economy in 2030, 2016.

(13)  GFCM, The State of Mediterranean and Black Sea Fisheries, 2016, p. 26. Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GCFM) ir FAO pabrėžia, kad tikslinę žvejybą paprasčiau vykdyti jūrose, kuriose žvejojamos vienos rūšies žuvys, nes jose kartu gyvena nedaug žuvų rūšių, todėl nesunku nustatyti laimikio ribas. Visai kitokia padėtis yra jūrose, kuriose žvejojamos įvairių rūšių žuvys, nes toje pačioje vietovėje gali būti daug žuvų rūšių.

(14)  EESRK nuomonė Bendros žuvininkystės politikos reforma, 1.3 punktas (OL C 181, 2012 6 21, p. 183) ir nuomonė Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo daugiametis planas (OL C 288, 2017 8 31, p. 68).

(15)  EESRK nuomonė Įpareigojimas iškrauti laimikį (OL C 311, 2014 9 12, p. 68). 1.2 punktas „Komisijos pasiūlymas yra pernelyg sudėtingas ir žvejai, vykdydami įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis, turės pernelyg daug papildomo ir neproporcingo darbo. Todėl, Komiteto nuomone, reikėtų nustatyti pragmatiškesnes, aiškesnes, paprastesnes ir lankstesnes taisykles, pagal kurias žvejams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti nustatant jiems pereinamąjį laikotarpį ir netaikant griežtų baudų.“

(16)  COM(2018) 368 final.

(17)  Žr. 6 išnašą.

(18)  COM(2018) 340 final.

(19)  COM(2018) 33 final.

(20)  EESRK nuomonė Vienkartinio naudojimo plastikai (OL C 62, 2019 2 15, p. 207).

(21)  Jungtinių Tautų aplinkos programos informacinis pranešimas, 2016 m. 80 % šiukšlių į jūrą patenka iš upių.

(22)  Žr. 20 išnašą.

(23)  Viduržemio jūros patariamoji taryba (MEDAC), ES žvejybos ir jūrų sektoriaus finansavimo po 2020 m. klausimai, 2018 m. vasario mėn.