Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteti nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

(COM(2018) 474 final – 2018/0258 (COD))

(2019/C 62/11)

Pranešėjas

Antonello PEZZINI

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 7 2 Taryba, 2018 7 4
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	200/0/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad kylant vis daugiau Sąjungos išorės sienų kontrolės problemų, būtina įdiegti sistemą, kuri leistų suderinti asmenų apsaugą bei sienų saugumą ir konstruktyvius prekybos ryšius su trečiosiomis šalimis.

1.2.

Tai vienas didžiausių iššūkių, kuriuos Europos Sąjunga turi įveikti, ir EESRK mano, kad sienų valdymo dokumentų rinkinys, parengtas kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiui, yra pirmas teigiamas žingsnis.

1.3.

EESRK nuomone, labai svarbu Sąjungoje užtikrinti aukštą muitinių įrangos kokybės ir inovacijų lygį, kad būtų geriau apsaugota socialinė kultūra, valstybių narių socialiniai, aplinkosaugos, ekonominiai ir finansiniai interesai, visų pirma: — vykdant kovą su neteisėta prekyba, kuri kol kas dar neveiksminga; — racionalizuojant ir supaprastinant teisėtos prekybos praktiką; — užtikrinant ES vidaus rinkos saugumą; — saugant aplinką ir piliečių sveikatą; — užtikrinant pagrindines darbuotojų teises; — apsaugant vartotojų interesus; — optimaliai valdant muitinės riziką; — užtikrinant muitų surinkimą.

1.4.

Komitetas taip pat mano, kad svarbu pagal naują priemonę: — įrangą pirmenybės tvarka teikti toms pasienio įstaigoms, kurios patiria didžiausią spaudimą atliekant tikrinimą, pavyzdžiui, prie jūrų sienų esančioms įstaigoms; — paspartinti šioje srityje dirbančių vertinimo grupių darbą (1); — užtikrinti tinkamą geografinį paskirstymą; — kartu su vidaus saugumo fondu palaikyti prekių ir asmenų srautų proporcingumą.

1.5.

Komitetas teigiamai vertina Komisijos pastangas pagerinti ES sienų kontrolę, padidinti lėšas ir sustiprinti reikiamas priemones, siekiant užtikrinti naujovišką ir kokybišką muitinį tikrinimą ir, jei įmanoma, vienodą muitinės veiklos taisyklių taikymą prie išorės sienų veikiančiose muitinės įstaigose (2).

1.6.

Komitetas mano, kad naujajai priemonei numatytas nepakankamas biudžetas atsižvelgiant į joje nustatytus tikslus, kurie, be kita ko, turėtų apimti fitosanitarinės saugos stebėsenos įrangą ir prekių konteinerių pažangiosios spektrografijos priemones (3).

1.7.

Komitetas taip pat mano, kad svarbu per palyginti trumpą laiką užtikrinti įrangos tiekimą toms pasienio įstaigoms, kurios patiria didžiausią spaudimą atliekant tikrinimą, pavyzdžiui, prie jūrų sienos esančioms įstaigoms, ir joms teikti pirmenybę skiriant dotacijas. Taip pat būtų pageidautina, kad naujoje priemonėje būtų numatyta sukurti skubios pagalbos rezervą, skirtą diegti naujus modernius įrenginius, kartu paliekant galimybę peržiūrėti jau patvirtintos įrangos sąrašą.

1.8.

Komitetas ragina užtikrinti kuo didesnį metinių darbo programų ir tiesiogiai Komisijos valdomų dotacijų paskirstymo mechanizmų (4) skaidrumą.

1.9.

EESRK rekomenduoja glaudžiai koordinuoti veiksmus, visų pirma susijusius su programa „Muitinė“, kurios lėšomis finansuojama visa IT infrastruktūra ir sistemos, įskaitant komercinės veiklos vykdytojų ir muitinės įstaigų sąveikos suskaitmeninimą, taip pat su programa „Europos horizontas“ ir kitais atitinkamais fondais.

1.10.

Komitetas prašo per vidutinės trukmės laikotarpį pateikti jam naujosios priemonės įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą kartu su kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais pagrįsta analize.

1.11.

Jeigu per tinkamą laiką būtų sukurta bendra muitinės įstaigų dažniausiai vartojamų terminų bazė, kaip jau daroma skrydžių valdymo srityje, būtų lengviau sukurti taip norimą bendrą vienalytę Europos muitinių sistemą.

1.11.1.

EESRK rekomenduoja nedelsiant modernizuoti gausią muitinės įrangą, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į daiktų interneto, kibernetinio saugumo, skaitmeninio atsekamumo ir pažangiausių technologijų pritaikymo raidą, ir paspartinti jos diegimą bei užtikrinti naujausiomis žiniomis grindžiamus mokymus apie šios įrangos taikymą.

1.11.2.

Be to, būtų tikslinga parengti bendras mokymo programas (5) remiantis „ES muitinės kompetencijos programa“, kuria siekiama suderinti ir kelti muitinės veiklos standartus visoje ES.

1.11.3.

Kartu svarbu nustatyti muitinėms skirtų dotuojamų medžiagų ir įrenginių bendrus standartus ir protokolus, suteikiant, jei reikia, įgaliojimus Europos standartizacijos institucijoms.

2.   Įžanga

2.1.

Komisija siūlo būsimame 2021–2027 m. biudžete Europos Sąjungos sienų valdymui skirti trigubai daugiau lėšų: tos lėšos būtų skiriamos sienų stiprinimui ir prekių, paslaugų bei asmenų, įskaitant migrantus, judėjimui gerinti. Pagal ES vykdomosios valdžios pasiūlymą finansinis paketas turėtų nuo esamų 13 mlrd. EUR padidėti iki 34,9 mlrd. EUR.

2.2.

Komisija ketina įsteigti naują atskirą integruoto sienų valdymo fondą. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) bus dar labiau sustiprinta sudarant naują nuolatinį apie 10 000 apsaugos pareigūnų korpusą ir skiriant papildomą finansavimą siekiant pagerinti muitinį tikrinimą ir patobulinti tikrinimo įrangą. Bus sukurtas daugiau kaip 9,3 mlrd. EUR vertės naujas Integruoto sienų valdymo fondas (angl. IBMF).

2.2.1.

Šios investicijos bus naudojamos FRONTEX stiprinti, sistemingam tikrinimui prie sienų, naujoms didelio masto ir sąveikioms informatikos sistemoms kurti ir būsimai įvažiavimo ir išvažiavimo per sienas reguliavimo sistemai įdiegti.

2.3.

Naująjį Integruoto sienų valdymo fondą sudarys dvi atskiros priemonės: pirmoji bus skirta integruotam sienų ir vizų valdymui (angl. IGFV), antroji – muitinio tikrinimo įrangai (angl. CCE), kurios biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu sieks 1,3 mlrd. EUR; fondas turėtų padėti vykdyti adekvatų ir ekvivalentišką muitinį tikrinimą įvairiose pasienio įstaigose.

2.3.1.

Šis fondas finansuos šiuolaikiškos ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos įsigijimą, jos techninę priežiūrą ir modernizavimą.

2.4.

Praėjus 50 metų nuo 1968 m. liepos 1 d., kai pradėjo veikti Muitų sąjunga, ji yra nepakeičiamas bendrosios rinkos ramstis, saugantis ES sienas ir piliečius nuo draudžiamų ir pavojingų prekių, pavyzdžiui, ginklų ir narkotinių medžiagų, taip pat nuo suklastotų prekių, ir kartu skatinantis nuolatinį ES tenkančios pasaulinės prekybos dalies augimą: 2017 m. ES muitinės aptarnavo 16 % pasaulinės prekybos.

2.5.

Siekiant užtikrinti tinkamą muitų sąjungos veikimą, ES valstybėse narėse taikomos Sąjungos muitinės kodeksu grindžiamos bendros taisyklės. Šis kodeksas buvo priimtas 2013 m. ir nuo 2016 m. taikomas visose ES valstybėse narėse. Nuo 2016 m. kodeksas yra nauja teisinė sistema, skirta valdyti prekių, judančių tarp Sąjungos muitų teritorijos ir trečiųjų šalių, importą, eksportą, vežimą tranzitu ir saugojimą.

2.5.1.

Be to, muitinės taiko daugiau kaip 60 teisės aktų, kurie nėra tiesiogiai susiję su muitais, o, pavyzdžiui, taikomi šiose srityse: — dvejopo naudojimo civilinio ir gynybinio prekių; — šaunamųjų ginklų; — narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų; — grynųjų pinigų judėjimo; — intelektinės nuosavybės teisių; — visuomenės sveikatos; — produktų saugos; — vartotojų apsaugos; — laukinių rūšių apsaugos; — aplinkos apsaugos.

2.6.

EESRK visada teigė, kad „veiksminga muitų sąjunga yra būtina Europos integracijos proceso sąlyga siekiant užtikrinti vienodai veiksmingą, saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą, vartotojų ir aplinkos apsaugą bei veiksmingą kovą su sukčiavimu ir padirbinėjimu visoje Sąjungos teritorijoje“ (6).

2.7.

Komitetas taip pat pabrėžė, kad būtina ir svarbu „imtis modernizavimo priemonių, t. y. supaprastinti muitų srities teisės aktus ir užbaigti sąveikių muitinių sistemų kompiuterizavimą, kad būtų lengviau vykdyti prekybą ir būtų geriau koordinuojami prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai“ (7).

2.8.

Dar 2012 m. Europos Vadovų Taryba išreiškė nuomonę (8) dėl būtinybės tobulinti muitų sąjungos vidaus valdymą ir dėl galimybės bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad ekonominių operacijų vykdytojams būtų teikiamos geriausios paslaugos; 2014 m. birželio mėn. išvadose Taryba rekomendavo pagerinti rezultatų vertinimą nurodydama kelis sektorius ir paprašė parengti tinkamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

2.9.

Savo 2017 m. kovo 23 d. išvadose dėl muitinių finansavimo Taryba paragino Komisiją „įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius […] ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir […] jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais“.

2.10.

Europos Parlamentas savo 2017 m. balandžio 7 d. rezoliucijoje (9) pažymėjo, kad „muitinės procedūrų efektyvumas turi lemiamą svarbą ne tik sudarant palankesnes sąlygas prekybai, bet ir įgyvendinant veiksmingą ir tikslingą teisėsaugą, susijusią su akcizu apmokestinamų prekių, patenkančių į ES, klastojimu ir kontrabanda“ ir kad „muitinės […] turi užtikrinti saugų prekių judėjimą, taigi Europos Sąjungoje ginti vartotojus, ir taikyti prekybos susitarimų nuostatas“.

3.   Komisijos pasiūlymai

3.1.

Reglamentu siūloma į Integruoto sienų valdymo fondą (angl. IBMF) įtraukti naują muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, kuri bus priskirta biudžeto išlaidų eilutei „Migracijos ir sienų valdymas“ ir kurios paskirtis – teikti daugiau paramos valstybėms narėms siekiant užtikrinti ekvivalentiškesnį muitinį tikrinimą visoje muitų sąjungoje, mažinant valstybių narių muitinės įstaigų veiklos skirtumus.

3.2.

Naujoji finansavimo priemonė, kuriai įgyvendinti numatyta 2021–2027 m. skirti 1,3 mlrd. EUR, bus taikoma muitinio tikrinimo įrangai, naudojamai keturių tipų pasienio įstaigose (sausumos, jūrų, oro uostų (10) ir pašto).

3.3.

Finansavimą galės gauti visos valstybės narės ir bus įvertinti visų tipų pasienio įstaigų poreikiai. Rytų ir pietryčių sausumos sienų ekspertų grupė (CELBET), kuriai priklauso 11 valstybių narių, kompetentingų ES sausumos sienų klausimais, jau pradėjo darbą šioje srityje, o darbas kitų tipų sienų klausimais bus pradėtas netrukus, kad valstybių poreikiai galėtų būti įvertinti ir lėšos galėtų būti skirtos, kai tik priemonė įsigalios, 2021 m., visoms 27 valstybėms narėms (11).

3.4.

Nustatyti tikslai turėtų būti labiau koordinuojami ir užtikrintas teisinis tikrumas, didesnis veiksmingumas ir papildomumas taikant centralizuotą požiūrį ir tiesioginį valdymą: numatytos dotacijos valstybėms narėms, padengiančios iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų, kuriomis remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, priežiūra ir tobulinimas pagal iš anksto nustatytus standartus atsižvelgiant į sienos tipą.

3.5.

Priemonė glaudžiai susijusi su naująja programa „Muitinė“ (12), kurioje numatytos bendradarbiavimo priemonės bus naudojamos modernios muitinio tikrinimo įrangos poreikiams įvertinti ir, jei reikės, bendram (13) muitinės darbuotojų mokymui, kaip geriau naudotis šia įranga.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant įveikti didėjančias Sąjungos išorės sienų kontrolės problemas, būtina įdiegti sistemą, kurioje derėtų asmenų apsauga, socialinė rinkos ekonomika, tvarios gamybos ir darnios valstybių narių tarpusavio prekybos bei prekybos su trečiosiomis šalimis saugumas.

4.2.

Komitetas teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas skirti daugiau lėšų ir stiprinti veiksmų priemones siekiant sugriežtinti išorės sienų kontrolę ir užtikrinti modernų bei kokybišką muitinį tikrinimą, kad būtų sustiprinta muitų sąjunga.

4.3.

Tačiau EESRK mano, kad visiškai nepakanka naujajai priemonei skirto finansinio paketo – 1,3 mlrd. EUR, t. y. beveik 186 mln. EUR per metus, kuris sudaro mažiau nei trisdešimtąją dalį 34,9 mlrd. EUR sumos, 2021–2027 m. laikotarpiu numatytos sienų ir migrantų srautų valdymo bendriesiems uždaviniams spręsti.

4.4.

Komiteto nuomone, taip pat yra svarbu: — įrangą pirmenybės tvarka tiekti toms pasienio įstaigoms, kurios patiria didžiausią spaudimą atliekant tikrinimą, pavyzdžiui, prie jūrų sienų esančioms įstaigoms; — paspartinti toje srityje dirbančių vertinimo grupių darbą (14); — užtikrinti tinkamą geografinį paskirstymą; — pasinaudojant Vidaus saugumo fondu, palaikyti prekių ir asmenų srautų proporcingumą.

4.4.1.

EESRK nuomone, ypač svarbu užtikrinti tinkamą muitinio tikrinimo įrangos kokybės ir inovacijų lygį, kad būtų geriau apsaugota ES ir jos valstybių narių socialinė kultūra, ekonominiai ir finansiniai interesai, visų pirma: — vykdant kovą su neteisėta prekyba, kuri kol kas dar neveiksminga (15); — racionalizuojant ir supaprastinant teisėtos prekybos praktiką; — užtikrinant ES vidaus rinkos saugumą; — saugant aplinką ir piliečių sveikatą; — užtikrinant pagrindines darbuotojų teises; — apsaugant vartotojus; — valdant riziką; — užtikrinant muitų surinkimą.

4.5.

Komitetas ragina kuo plačiau informuoti apie metines darbo programas ir numatytus veiksmus, taip pat apie Komisijos valdomų dotacijų skyrimo mechanizmus, skatinančius grupinį įrangos, kuri turi būti moderni, įsigijimą (16).

4.6.

EESRK rekomenduoja glaudžiai koordinuoti veiksmus, visų pirma susijusius su programa „Muitinė“, kurios lėšomis finansuojama visa IT infrastruktūra ir sistemos, įskaitant komercinės veiklos vykdytojų ir muitinės įstaigų sąveikos suskaitmeninimą, taip pat su programa „Europos horizontas“, naudinga siekiant nustatyti inovatyvius muitinio tikrinimo metodus.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais tvarkoma daugiau nei 200 mln. TEU (17), t. y. daugiau nei 10 mln. konteinerių, yra labai sunku atlikti reguliarius tikrinimus daugelyje jūros ir sausumos kelių pasienio punktų. Todėl būtų tikslinga atlikti tikrinimus kol šie konteineriai yra gabenami, šiuo tikslu peržiūrint konteineriams gaminti naudojamas medžiagas (18), kad būtų galima juos atpažinti naudojantis bepiločiais orlaiviais ar „Galileo“ sistema.

5.2.

Būtų naudinga atnaujinti 1972 m. Ženevos konvenciją ir 1967 m. ISO standartus, kurie buvo priimti iki esminių XXI a. permainų, kai prasidėjo globalizacija ir iškilo šiuo metu taip pat nerimą kelianti klastojimo problema (19).

5.3.

Turėtų būti nedelsiant modernizuota gausi muitinės įranga, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į daiktų interneto, kibernetinio saugumo, skaitmeninio atsekamumo ir vis pažangesnių technologijų pritaikymo raidą ir paspartinti jos diegimą bei užtikrinti naujausiomis žiniomis grindžiamus mokymus apie tinkamą šios įrangos taikymą pasinaudojant „ES muitinės kompetencijos programa“ (ES Customs CFW) (20). Todėl būtų svarbu, kad naujoje priemonėje būtų numatyta sukurti skubios pagalbos rezervą, skirtą diegti modernius įrenginius, kartu paliekant galimybę peržiūrėti jau patvirtintos įrangos sąrašą.

---

(1)  Šiuo metu vos 11 valstybių narių, kurių teritorijoje yra rytų ir pietryčių išorinės sausumos sienos, yra sudariusios reikalingos įrangos ir atliktinų veiksmų aprašus ir nustačiusios kiekvienai kategorijai taikytinus standartus.

(2)  Turima omenyje 2 140 muitinės įstaigų, žr. https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-report-2016-taxation-and-customs-union_en.

(3)  Labai naudinga gausybės konteinerių turiniui tikrinti.

(4)  Dotacijos, kurios, nukrypstant nuo Finansinio reglamento, skiriamos valstybėms narėms, įsigyjančioms materialiojo turto. Žr. 2018 m. liepos 18 d. Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 7 straipsnį, 10 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio f punktą ir 197 straipsnį.

(5)  The European Union Customs Competency Framework (ES Customs CFW) aims at harmonising and raising customs performance standards throughout the ES. © Europos Sąjunga, 2015 m. ES muitinės kompetencijos programoje išdėstyti ES muitinių sektoriaus kompetencijų sistemos komponentai ir pateikiamas kompetencijų nustatymo metodas. Joje taip pat paaiškinama, kodėl buvo pasirinktos tam tikros kompetencijos atskirose veiklos srityse, visų pirma nurodomi kriterijai, kuriais buvo vadovaujamasi sudarant operatyvinių gebėjimų sąrašą (pvz., nuoroda į Sąjungos muitinės kodeksą, sąsajos su gebėjimais, kurių reikia darbo vietoje, perspektyvos).

(6)  Žr. OL C 229, 2012 7 31, p. 68.

(7)  Žr. 6 išnašą.

(8)  Žr. OL C 80, 2013 3 19, p. 11.

(9)  Žr. http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A8-2017-0162+0+DOC+XML+V0//LT.

(10)  ES yra apie 400 civilinių oro uostų.

(11)  Pasiūlymas pateiktas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo.

(12)  Žr. COM(2018) 442 final, dėl kurio EESRK parengė atskirą nuomonę INT/860. Žr. Oficialiojo leidinio p. 45.

(13)  Žr. programos „Darbo vizitai“ pratęsimą.

(14)  Šiuo metu vos 11 valstybių narių, kurių teritorijoje yra rytų ir pietryčių išorinės sausumos sienos, yra sudariusios reikalingos įrangos ir atliktinų veiksmų aprašus ir nustačiusios kiekvienai kategorijai taikytinus standartus.

(15)  2017 m. buvo konfiskuota 31,4 mln. vienetų, kurių vertė 582 mln. EUR. 25 % iš konfiskuotų vienetų buvo suklastoti maisto produktai, 11 % – žaislai, 8 % – cigaretės (Europos Komisijos duomenys).

(16)  Žr. COM(2018) 178 final, Komisijos ataskaita dėl muitinės IT strategijos.

(17)  TEU (angl. Twenty-foot Equivalent Unit – dvidešimčiai pėdų lygus vienetas); 1 TEU atitinka vieną 20 pėdų konteinerį, t. y. 28 t ir 40 m3.

(18)  Jau dabar daug konteinerių gaminama iš medienos ar kitų medžiagų.

(19)  Žr. OL C 345, 2017 10 13, p. 25.

(20)  Žr. 6 išnašą.