Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo

(COM(2018) 334 final – 2018/0173 (CNS))

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka

(nauja redakcija)

(COM(2018) 346 final – 2018/0176 (CNS))

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo

(nauja redakcija)

(COM(2018) 341 final – 2018/0187 (COD))

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje nuostatos dėl elektroninio registro turinio

(COM(2018) 349 final – 2018/0181 (CNS))

(2019/C 62/17)

Pranešėjas

Jack O’CONNOR

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 7 5 Europos Sąjungos Taryba, 2018 6 13 Europos Komisija, 2018 5 25
Teisinis pagrindas	SESV 113 ir 114 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	193/0/9

1.   Santrauka ir išvados

1.1.

EESRK palankiai vertina šiame dokumentų rinkinyje Komisijos siūlomas priemones. Jis mano, kad jos iš esmės padės pasiekti užsibrėžtus tikslus, t. y. suteikti daugiau tikrumo ir aiškumo dėl tam tikriems alkoholio gaminiams taikomos tvarkos, palengvinti tarpvalstybinę prekybą taikant supaprastintas ir modernizuotas sistemas ir sumažinti administracinę bei teisinę naštą mažosioms įmonėms.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad valstybės narės iš akcizo mokesčio, ypač alkoholio gaminiams taikomo akcizo mokesčio, gauna nevienodas pajamas. Be to, skiriasi kultūriniai ryšiai, siejantys su tam tikrais gaminiais, socialiniai tikslai (pvz., sveikatos) ir įmonių tikslai (pvz., mažųjų įmonių skatinimas, inovacijos). Todėl taikomas pagrindinis principas – užtikrinti kuo didesnę veiksmų laisvę, kad valstybės narės galėtų pritaikyti alkoholio gaminių apmokestinimą akcizu prie nacionalinių poreikių ir tikslų, susijusių su mokesčių struktūra, kultūrinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. EESRK palankiai vertina tai, kad siūlomi pakeitimai nepažeidžia šio principo.

1.3.

Atsižvelgdamas į tai, kad apibrėžtims suteikta daugiau aiškumo ir nuoseklumo (pvz., teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomas, sidras ir pan.), kad atnaujinant IT sistemas administraciniu požiūriu supaprastinamos ir modernizuojamos tarpvalstybinės prekybos galimybės mažiems gamintojams ir kad paaiškintas denatūruoto alkoholio procesas ir sąlygos, EESRK pritaria priemonėms, išdėstytoms šiame peržiūrimų dokumentų rinkinyje. Jos sumažins administracinį ir teisinį netikrumą valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, todėl sumažės sąnaudos ir bus pašalintos kliūtys. Be to, reikėtų prašyti parengti ataskaitą dėl nelegalios alkoholinių gėrimų rinkos.

1.4.

Susirūpinimą kelia dvi sritys. Pirma, siūloma didinti apatinę muito ribą 2,8 %-3,5 % stiprumo alui. Nors tai siūloma kaip sveikatos tausojimo priemonė, susirūpinimą kelia tai, kad ji gali, priešingai, padidinti suvartojamo alkoholio kiekį. Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad tai bus palikta valstybių narių nuožiūrai, EESRK pritaria šiam pasiūlymui, tačiau ragina per penkerius metus atlikti peržiūrą siekiant įvertinti poveikį valstybėse narėse, kurios įgyvendins šį pasiūlymą.

1.4.1.

Antra, Komisija siūlo racionalizuoti alaus „galutinio produkto“ Plato laipsnio matavimo metodą, remdamasi tuo, kad tai turi būti atliekama alaus gamybos proceso pabaigoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) neseniai išaiškino šiuo metu galiojančią direktyvą taip, kad siekiant nustatyti akcizą, Plato laipsnis turėtų būti matuojamas prieš pridedant cukraus ir (arba) saldiklių. Tačiau EESRK nurodo, kad šis metodas taikomas tik trijose valstybėse narėse. Tai reiškia, kad vienuolika valstybių narių turėtų pakeisti savo metodą (likusios valstybės Plato metodo netaiko). Todėl, siekdamas sukelti kuo mažiau nepatogumų, EESRK remia Komisijos pasiūlymus. Tuomet tik trys valstybės narės turėtų pakeisti savo metodą.

2.   Komisijos pasiūlymų santrauka

2.1.

Komisijos pasiūlymai yra padalyti į dvi dalis. t. y. siūlomą Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo ir siūlomą Tarybos direktyvą, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka. Be to, pateikti dar du administracinio pobūdžio pasiūlymai, remiantys Tarybos direktyvoje, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, pateiktus pasiūlymus, t. y. pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje nuostatos dėl elektroninio registro turinio ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (nauja redakcija).

2.2.

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/83/EEB. Komisijos pasiūlymais siekiama spręsti klausimus keturiose srityse: i) denatūruotam alkoholiui taikoma tvarka, ii) sumažinti tarifai smulkiesiems gamintojams ir kai kurių alkoholinių gėrimų klasifikacija, iii) silpni alkoholiniai gėrimai ir iv) saldinto ar aromatizuoto alaus Plato laipsnių matavimas.

2.2.1.

Denatūruotam alkoholiui taikoma tvarka. Šiuo metu visiškai denatūruoto alkoholio tarpusavio pripažinimas valstybėse narėse nėra nuoseklus, skirtingai aiškinama iš dalies denatūruotam alkoholiui, skirtam naudoti netiesioginiais tikslais, taikoma tvarka. Komisija siūlo: a) paaiškinti visiškai denatūruoto alkoholio abipusio pripažinimo tvarką ir modernizuoti valstybių narių pranešimų apie naujus reikalavimus teikimo procedūras, b) užtikrinti vienodą tvarką, taikomą iš dalies denatūruotam alkoholiui, skirtam naudoti netiesioginiais tikslais, ir c) reikalauti, kad iš dalies denatūruoto alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais viršija 90 %, ir nebaigtų gaminti produktų, kurių sudėtyje yra alkoholio, judėjimui būtų taikoma akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (ECMS).

2.2.2.

Sumažintų tarifų taikymas smulkiesiems gamintojams ir alkoholinių gėrimų klasifikacija. Valstybės narės gali taikyti sumažintus tarifus smulkiesiems alaus ir etilo alkoholio gamintojams. Smulkieji gamintojai turi būti teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomi; tačiau tai nėra tinkamai apibrėžta. Dėl to kyla netikrumas ir patiriama administracinių ir (arba) teismo išlaidų. Be to, valstybės narės negali taikyti sumažintų tarifų smulkiesiems kitų alkoholinių gėrimų gamintojams. Tai nepalanku smulkiesiems sidro gamintojams. Komisija siūlo: a) apibrėžti sąvoką „teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomas“ ir sukurti vienodą pažymėjimą mažoms darykloms, įskaitant sidro gamintojus, visoje ES (1) ir b) įvesti pasirenkamus sumažintus tarifus nepriklausomiems smulkiesiems sidro gamintojams (2).

2.2.3.

Silpnieji alkoholiniai gėrimai. Valstybės narės gali taikyti sumažintus tarifus silpniesiems alkoholiniams gėrimams. Tai taikoma tik kai kuriems alkoholio gaminiams (pvz., alui). Komisija siūlo padidinti ribinę vertę nuo 2,8 tūrinių procentų iki 3,5 tūrinių procentų (3). Buvo teigiama, kad ši ribinė vertė silpnam alui yra per maža, trukdo produktų inovacijoms ir nesuteikia daug paskatų plėtoti šį pasektorį. Dėl šios priežasties vartotojai nepereina prie silpno alus, o tai daro žalą sveikatos politikai.

2.2.4.

Saldinto ar aromatizuoto alaus Plato laipsnių matavimas. 14-je valstybių narių alus apmokestinamas akcizais remiantis galutinio produkto Plato laipsniu. Vienuolika valstybių narių šį laipsnį matuoja alaus gamybos proceso pabaigoje, o kitos – prieš maišymą su cukraus sirupu arba aromatinėmis medžiagomis (likusios valstybės narės Plato metodikos netaiko; jos faktinę alkoholio koncentraciją veikiau matuoja tūrio procentais). Direktyvoje nėra apibrėžtas terminas „galutinis produktas“, todėl galimi trys skirtingi aiškinimai. Dėl šios priežasties matuojama nevienodai, todėl skiriasi akcizai, taikomi produktams, kurie gali turėti tą patį alkoholio kiekį. Be to, teigiama, kad sudėtingos stebėsenos procedūros, nes pagal tris skirtingus aiškinimus Plato laipsnio matavimui taikomi skirtingi reikalavimai (pvz., reikalaujama stebėseną vykdyti alaus darykloje, o ne imant mėginį iš butelio). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (4) išaiškino šiuo metu galiojančią direktyvą taip, kad Plato laipsnis turėtų būti matuojamas iki gamybos proceso pabaigos, taigi neįtraukiant pridedamų medžiagų. Komisija siūlo patikslinti nuostatą dėl alaus Plato laipsnio matavimo, visų pirma tai, kada Plato laipsnis turėtų būti matuojamas (5). Numatoma matuoti proceso pabaigoje (t. y. atsižvelgiant į visas sudėtines dalis). Taip bus veiksmingai išaiškinta termino „galutinis produktas“ apibrėžtis.

2.3.

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija). Antrasis priemonių rinkinys yra techninio pobūdžio ir apima priemones, kuriomis siekiama supaprastinti akcizais apmokestinamų prekių vežimą. Akcizų ir muitinės procedūros ne visada yra suderintos ar sinchronizuotos, todėl importuojant ar eksportuojant akcizais apmokestinamas prekes kyla problemų. Kai kuriais atvejais akcizų procedūros yra sudėtingos ir įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Be to, atsižvelgiant į didelę fiskalinę riziką, kylančią laikant ir gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, šia tvarka daugiausia naudojasi didelės bendrovės. MVĮ naudojasi procedūromis, kurios yra labiau pritaikomos mažoms siuntoms ir nedažniems gabenimams, tačiau dėl kurių patiriama didesnė vienam pervežimui tenkanti reguliavimo našta. Dėl to patiriama papildomų administracinių ir reikalavimų laikymosi išlaidų, o įmonės ir nacionalinės institucijoms turi įdėti daugiau pastangų. Taip yra todėl, kad kai kurie procedūriniai veiksmai turi būti atliekami rankiniu būdu ir jiems taikomi reikalavimai, kurie įvairiose valstybėse narėse skiriasi. Be to, tokie veiksmai yra mokestinio sukčiavimo šaltinis. Komisija siūlo keletą priemonių, kuriomis siekiama racionalizuoti ir supaprastinti šiuos procesus, įskaitant sąveiką eksportuojant ir importuojant akcizais apmokestinamas prekes, prekių, už kurias sumokėtas akcizas, gabenimą tarp įmonių (B2B) ir išskirtinius atvejus.

2.3.1.

Sąveika importuojant. Nėra standartinių dokumentinių reikalavimų, kaip prašyti atleisti nuo akcizų prekes išleidžiant į laisvą apyvartą. Tokio išleidimo atveju atleidimo nuo mokėjimo galima prašyti, jeigu prekės turi būti gabenamos iš importo vietos taikant akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemą (EMCS), tačiau nėra standartinio įrodymų reikalavimo, koks taikomas pagal atleidimo nuo PVM tvarką importuojant ES viduje tiekiamas prekes. Komisija siūlo nustatyti reikalavimą deklaruoti siuntėją ir gavėją (valstybės narės turi galimybę reikalauti identifikuoti susijusių akcizais apmokestinamų prekių judėjimą).

2.3.2.

Sąveika eksportuojant. EMCS ir eksporto kontrolės sistema nėra suderintai sinchronizuojamos. Gabenimai turi būti užregistruojami rankiniu būdu, tačiau apie nebegaliojančiu pripažintą eksportą nepranešama EMCS. Tai gali užkrauti administracinę naštą įmonėms (pvz., vėliau atsisakoma garantijos), paskatinti galimą sukčiavimą ir sukelti rinkos iškraipymus. Komisija siūlo nustatyti reikalavimą identifikuoti akcizais apmokestinamų prekių siuntėją ir pateikti EMCS sistemoje užregistruoto gabenimo administracinį nuorodos kodą (angl. ARC). Siekiant pagerinti sinchronizavimą, taip pat bus nustatytas įpareigojimas EMCS pranešti apie išskirtinę padėtį eksportuojant (pavyzdžiui, apie neišvežimą iš ES, deklaracijos pripažinimą negaliojančia).

2.3.3.

Be EMCS ir eksporto kontrolės susiejimo, siekiant prižiūrėti akcizais apmokestinamų prekių eksportą, taikomos ir kitos procedūros: išorinio ir vidinio tranzito procedūra ir viena vežimo sutartis (angl. STC). Taikant šias procedūras ekonominės veiklos vykdytojams supaprastinamos eksporto operacijos, nes tai joms suteikia galimybę užbaigti eksporto procedūrą prasidėjus tranzitui, taigi ir pranešti apie gabenimą EMCS. Taikant šias supaprastintas eksporto procedūras vis dėlto kyla keletas problemų: nepakankami įrodymai dėl atleidimo nuo akcizo, nėra fizinio išvežimo įrodymų, garantijų atsisakoma prieš faktinį prekių išvežimą ir nepakankama priežiūra. Tai gali sudaryti sukčiavimo galimybių ir sukelti teisinį netikrumą, o tai lemia sunkumus ir sumaištį įmonės lygmeniu. Šiuo metu teisiškai neįmanoma užbaigti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo procedūros pradedant tranzito procedūrą. Komisija siūlo leisti ekonominės veiklos vykdytojams naudotis supaprastinta tvarka eksportuoti akcizais apmokestinamas prekes taikant išorinio tranzito procedūrą po eksporto, o ne naudoti EMCS iki išorės sienos. Tai sudarytų galimybę deramai valdyti garantijas ir užkirstų kelią prekių dingimui paskirties vietoje, nes prekėms, kurios pradėjus išorinio tranzito procedūrą tampa ne Sąjungos prekėmis, būtų taikoma muitinės priežiūra tol, kol jos išvežamos iš muitų teritorijos.

2.3.4.

Prekių, už kurias sumokėtas akcizas, gabenimas tarp įmonių (B2B). Pagal dabartinę tvarką prekių, už kurias sumokėtas akcizas, gabenimas tarp įmonių (B2B) įforminamas popieriniuose dokumentuose. Šia tvarka naudojasi MVĮ, nes siunčiant ir gaunant prekes nereikia akcizais apmokestinamų prekių sandėlių. Tačiau ši procedūra yra pasenusi, neaiški ir sunkiai atliekama. Komisija siūlo automatizuoti šiuos gabenimus išplečiant EMCS taikymo sritį, šiuo tikslu sukuriant dvi naujas kategorijas: patvirtintas siuntėjas ir patvirtintas gavėjas. Taip bus atliktas supaprastinimas, sumažintos MVĮ išlaidos ir užtikrintas didesnis veiksmingumas.

2.3.5.

Išskirtiniai atvejai. Išskirtiniais atvejai – tai įvairūs nenumatyti atvejai: prekių kiekis, atgabentas į paskirties vietą, yra mažesnis (įskaitant natūralius trūkumus, kaip antai benzino išgaravimas) arba didesnis nei deklaruotas kiekis išsiuntimo vietoje; gavėjas atsisako atsakomybės už prekes; oficialus gabenimo atšaukimas ir pan. Tokie atvejai nėra reglamentuoti, todėl valstybės narės taiko skirtingas procedūras, siekdamos įvertinti nuostolius, įforminti atsisakymus ir nustatyti leidžiamų nuostolių ribą. Dėl to gali kilti sunkumų ir painiavos. Direktyvomis jau užtikrinama, kad kiekiai būtų apskaičiuojami vienodai. Komisija pripažįsta, kad ji privalo didinti nacionalinių institucijų informuotumą apie tai. Tačiau ji siūlo naujus veiksmus, kuriais siekiama suvienodinti leidžiamų nuostolių ribas.

2.4.

Be to, pateikti dar du administracinio pobūdžio pasiūlymai, remiantys Tarybos direktyvoje, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija), pateiktus pasiūlymus.

2.4.1.

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje nuostatos dėl elektroninio registro turinio yra susijęs su akcizais apmokestinamų prekių, išleistų vartoti vienos valstybės narės teritorijoje, o po to gabenamų į kitos valstybės teritoriją pristatyti komerciniais tikslais toje kitoje valstybėje narėje, gabenimo priežiūros automatizavimu.

2.4.2.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (nauja redakcija) pridedamas prie pirmiau minėto Tarybos reglamento ir juo įgyvendinamas akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimas.

3.   Pastabos

3.1.   Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/83/EEB

3.1.1.

Denatūruotam alkoholiui taikoma tvarka (pirmesnis 2.2.1 straipsnis). EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai yra tinkami ir turėtų būti teikiami toliau. Be to, reikia geriau perprasti neteisėtos alkoholio rinkos veikimą. Todėl reikėtų prašyti parengti ataskaitą šiuo klausimu siekiant parengti geresnių priemonių šiai problemai spręsti.

3.1.2.

Sumažinti tarifai smulkiems gamintojams ir tam tikrų alkoholinių gėrimų klasifikacija (pirmesnis 2.2.2 punktas). Be to, EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymu būtų sprendžiamos esamos problemos ir užtikrinamas didesnis aiškumas kartu tobulinant sistemą, kad būtų išsaugota paskata smulkiems gamintojams. EESRK mano, kad ateityje Komisija turėtų apsvarstyti galimybę panašų sumažintą tarifą taikyti stipriųjų gėrimų distiliuotojams peržiūrėjus viršutines ribas.

3.1.3.

Nedidelio stiprumo alkoholiniai gėrimai (pirmesnis 2.2.3 straipsnis). Su šiuo klausimu susiję Komisijos pasiūlymai yra labiau ginčytini. Beveik nėra įrodymų, kad nukenčia produktų inovacijos. Neoficialiais duomenimis, gamintojai, įskaitant smulkiuosius gamintojus, gamina vis daugiau silpno alaus. Siekiant bet kokios naudos sveikatai, reikėtų suteikti paskatų standartinio stiprumo alaus vartotojams pereiti prie pagal tūrį pakeisto silpno alkoholio. Jei taip nebus, tuomet silpno alaus vartotojai gali padidinti savo suvartojamo alkoholio kiekį. Tačiau EESRK pripažįsta, kad šie pasiūlymai nėra privalomi valstybėms narėms: kiekviena valstybė narė savo nuožiūra gali taikyti žemesnę ribinę vertę ir sumažinti akcizų tarifus. Todėl EESRK pritaria šiems pasiūlymams. Tačiau per penkerių metų laikotarpį reikėtų atlikti peržiūrą tose valstybėse narėse, kurios taikys šias nuostatas, siekiant įvertinti didesnio silpnesnių alkoholinių gėrimų ir mažesnio standartinio stiprumo gėrimų suvartojimo mastą.

3.1.4.

Saldinto ar aromatizuoto alaus Plato laipsnių matavimas (pirmesnis 2.2.4 punktas). EESRK pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymai šiais klausimais gali būti labiau ginčytini, visų pirma atsižvelgiantį į tai, kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) aiškina galiojančią direktyvą. Tai, kad reikia užtikrinti, kad alkoholio kiekis būtų matuojamas prieš pridedant cukraus ir (arba) saldiklių, užkrauna administracinę naštą, kuriai prieštarauja ekonominės veiklos vykdytojų atstovai. Tačiau šiuo metu tik trys valstybės narės alkoholio kiekį matuoja prieš pridedant cukraus ir (arba) saldiklių, o likusios vienuolika, taikančių Plato metodiką, naudoja Komisijos pasiūlymus atitinkantį metodą. Atsižvelgiant į tai ir į nuoseklaus „galutinio produkto“ apibrėžties taikymo naudą, mažiau nepatogumų kiltų, jei savo metodą pakeistų šios trys, o ne visos vienuolika valstybių narių. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiuos produktus eksportuojant Plato metodika yra neaktuali, nes reikalaujama išmatuoti faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais. Be to, EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai padėtį sutrikdys mažiausiai ir padės apsaugoti mokestines pajamas.

3.2.   Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija)

3.2.1.

EESRK mano, kad šiame pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos, apimančios importo ir eksporto sandorius, tranzito suderinimą, prekių, už kurias sumokėtas akcizas, vežimą tarp įmonių ir ypatingą padėtį, nurodytos priemonės darys numatomą poveikį, t. y. supaprastins akcizais apmokestinamų prekių vežimą, suderins akcizus su muitinės procedūromis, sumažins administracines ir reikalavimų laikymosi sąnaudas ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms valdžios institucijoms ir padės kovoti su sukčiavimu. Komitetas pritaria šiems pasiūlymams.

3.3.   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 389/2012, ir pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (nauja redakcija)

3.3.1.

EESRK pritaria šiems pasiūlymams, nes jie administraciniu požiūriu supaprastina pasiūlymų, pateiktų Tarybos direktyvoje, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, įgyvendinimą.

---

(1)  4 straipsnis ir 13a straipsnis.

(2)  13 straipsnis.

(3)  5 straipsnis

(4)  C-30/17 – Kompania Piwowarska, 2018 m. gegužės 17 d.

(5)  3 straipsnis.