Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių

(COM (2018) 225 final – 2018/0108 (COD))

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės

(COM(2018) 226 final – 2018/0107 (COD))

(2018/C 367/17)

Pagrindinis pranešėjas

Christian BÄUMLER

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 31
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Biuro sprendimas	2018 5 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	157/2/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad dėl didesnio naudojimosi informacijos paslaugomis kyla problemų teisėsaugai. Iki šiol trūksta patikimo bendradarbiavimo su paslaugų teikėjais, tiriamųjų priemonių jurisdikcijai trūksta skaidrumo ir jai būdingas teisinis neužtikrintumas.

1.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Pasiūlymu dėl Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų pateikimo ir saugojimo orderių nustatomos teisiškai privalomos Europos priemonės duomenų saugojimui ir prieigai prie jų.

1.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos įrodymų pateikimo orderis ir Europos įrodymų saugojimo orderis yra tyrimo priemonės, kurios gali būti taikomos tik atliekant baudžiamuosius tyrimus arba baudžiamajame procese dėl konkrečių nusikalstamų veikų.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos įrodymų pateikimo orderis būtų išduodamas tik dėl rimtesnių nusikaltimų. EESRK pažymi, kad šis tikslas būtų veikiau pasiektas nustatant minimalią 3 mėnesių bausmę, kaip orientacinį laikotarpį, vietoje maksimalios 3 metų bausmės.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad reglamentu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir valstybių narių konstitucijose.

1.6.

EESRK pažymi, kad nacionaliniu lygmeniu dažnai skirtingai atsakoma į klausimus, kaip gauti prieigą prie duomenų baudžiamosiose bylose ir kas dėl to nusprendžia. EESRK pritaria, kad būtų parengti visoje Europoje vienodi prieigos prie duomenų reikalavimai.

1.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad abiejų rūšių orderius turi išduoti ar patvirtinti valstybės narės teisminė institucija. Tačiau EESRK mano, kad sunkumų kelia tai, kad tais atvejais, kai tai yra duomenys apie abonentą arba prieigos duomenys, įrodymų pateikimo orderį gali išduoti ir prokuroras, ir pritaria tam, kad visų asmens duomenų rinkimui būtų privalomas teisėjo sprendimas.

1.8.

Kaip ir Komisija, EESRK mano, kad problemų gali kelti tai, kad trečiosios šalys gali nustatyti abipusius pareigas ES paslaugų teikėjams, kurios neatitinka ES pagrindinių teisių. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymu numatomos griežtos apsaugos priemonės ir aiškios nuorodos į ES acquis jau įtvirtintas sąlygas ir apsaugos priemones.

1.9.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlyme numatytai galimybei, kad adresatas gali ginčyti įrodymų pateikimo orderio teisėtumą, būtinumą ar proporcingumą ir, kad išduodančiojoje valstybėje turi būti atsižvelgiama į imunitetus ir privilegijas, kuriomis apsaugomi duomenys, prašomi paslaugų teikėjo valstybėje narėje.

1.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme paslaugos teikėjui nustatoma pareiga paskirti Sąjungoje teisinį atstovą, kuris priimtų, vykdytų ir užtikrintų sprendimų surinkti įrodymus vykdymą.

1.11.

EESRK mano, kad paslaugų teikėjai visais atvejais turėtų turėti teisę į išlaidų kompensavimą, jei tai numatyta išduodančiosios valstybės teisėje.

2.   Pasiūlymo aplinkybės

2.1.

Daugiau kaip pusė šiuo metu atliekamų baudžiamųjų tyrimų siejasi su tarpvalstybiniu prašymu dėl prieigos prie elektroninių įrodymų, pavyzdžiui, tekstinių pranešimų, e. pašto arba pranešimų programėlių. Šiuo tikslu Komisija siūlo naujas taisykles, kad policija ir teisminės institucijos galėtų lengviau ir greičiau gauti prieigą prie elektroninių įrodymų, kurie, jų nuomone, yra būtini tyrimams siekiant sulaikyti ir nuteisti nusikaltėlius ir teroristus.

2.2.

2016 m. Taryba (1) paragino imtis konkrečių veiksmų, pagrįstų bendru ES požiūriu, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingesnę savitarpio teisinę pagalbą, pagerinti valstybių narių institucijų ir ne ES šalyse įsisteigusių paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir pasiūlyti jurisdikcijos nustatymo ir užtikrinimo kibernetinėje erdvėje problemos sprendimo būdus.

2.3.

Europos Parlamentas (2) taip pat atkreipė dėmesį į iššūkius, kurių paslaugų teikėjams, siekiantiems laikytis teisėsaugos prašymų, gali kilti dėl šiuo metu fragmentiškos teisinės sistemos. Parlamentas paragino sukurti Europos teisinę sistemą, įskaitant visų susijusių šalių teisių ir laisvių apsaugos priemones.

2.4.

Tais atvejais, kai įrodymai arba paslaugų teikėjas yra kitoje šalyje, taikomi prieš keletą dešimtmečių sukurti šalių bendradarbiavimo mechanizmai. Nepaisant reguliarių reformų, šiems bendradarbiavimo mechanizmams dėl didėjančio poreikio laiku užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie elektroninių įrodymų daromas vis didesnis spaudimas. Reaguodamos įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys nusprendė praplėsti savo nacionalines priemones. EESRK mano, kad dėl susidariusios situacijos atsiranda teisinis neužtikrintumas ir prieštaraujantys įsipareigojimai, taip pat kyla klausimų dėl pagrindinių teisių apsaugos ir procesinių apsaugos priemonių, taikomų asmenims, kuriems tokie prašymai padarė poveikį.

2.5.

EESRK mano, kad dėl didesnio naudojimosi informacijos paslaugomis kyla problemų teisėsaugai, nes susijusios institucijos dažnai neturi reikiamos įrangos, kad galėtų gauti įrodymus internetu. Ilgas įrodymų gavimo procesas taip pat yra viena pagrindinių kliūčių. Kiti pagrindiniai klausimai – patikimo bendradarbiavimo su paslaugų teikėjais nebuvimas, mažas skaidrumas ir teisinis neužtikrintumas, susijęs su tyrimo priemonių taikymo jurisdikcija. EESRK pritaria tiesioginiam tarpvalstybiniam teisėsaugos ir skaitmeninių paslaugų teikėjų bendradarbiavimui baudžiamųjų tyrimų srityje.

2.6.

Dabartinę ES teisinę sistemą sudaro Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonės, pvz., Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (3) (toliau – ETO direktyva), Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (4), Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą (5), Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europolo (6), Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (7), taip pat dvišaliai Sąjungos ir ne ES šalių susitarimai.

3.   Įrodymų pateikimo ir saugojimo orderiai

3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Pasiūlymu dėl Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (COM (2018) 225) nustatomos teisiškai privalomos Europos priemonės duomenų saugojimui ir gavimui. Adresatai yra elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, socialiniai tinklai, elektroninės prekyvietės, prieglobos paslaugų teikėjai ir interneto infrastruktūros, pvz., IP adresų ir domeno vardų registrų, teikėjai.

3.2.

ETO direktyva taikoma visoms tarpvalstybinėms tyrimo priemonėms ES. Tai apima prieigą prie elektroninių įrodymų, tačiau ETO direktyvoje nėra jokių konkrečių nuostatų, susijusių su elektroninių įrodymų rinkimu tarpvalstybiniu mastu. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo naujas taisykles, kad policija ir teisminės institucijos galėtų lengviau ir greičiau gauti prieigą prie elektroninių įrodymų.

3.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos įrodymų pateikimo orderis ir Europos įrodymų saugojimo orderis yra tyrimo priemonės, kurios gali būti taikomos tik atliekant baudžiamuosius tyrimus arba baudžiamajame procese dėl konkrečių nusikalstamų veikų. Pagal ryšį su konkrečiu tyrimu orderis atskiriamas nuo prevencinių priemonių arba duomenų saugojimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, ir užtikrinamas baudžiamajame procese galiojančių procesinių teisių taikymas.

3.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad orderiai dėl duomenų apie abonentą ir prieigos duomenų pateikimo turėtų būti išduodami dėl bet kurios nusikalstamos veikos, o orderis dėl duomenų apie sandorį arba turinio duomenų pateikimo gali būti išduodamas tik dėl nusikalstamų veikų, už kurias išduodančiojoje valstybėje skiriama ne trumpesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė, arba dėl konkrečių pasiūlyme nurodytų nusikaltimų ir kai yra konkretus ryšys su elektroninėmis priemonėmis ir nusikaltimais, kurie patenka į Terorizmo direktyvos (ES) 2017/541 taikymo sritį. Orientavimasis į ne trumpesnę nei 3 metų bausmę turėtų užtikrinti, kad Europos įrodymų pateikimo orderis būtų išduodamas tik dėl rimtesnių nusikaltimų, susijusių su tokiais duomenimis. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šis tikslas – kuriam EESRK pritaria – būtų veikiau pasiektas nustatant minimalią 3 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę.

3.5.

Veiksmų, kurių imamasi teisingumo srityje, teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalis. 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, laikantis įprastos teisėkūros procedūros, galima patvirtinti priemones, kuriomis siekiama nustatyti priemones ir procedūras, padedančias užtikrinti visų formų nuosprendžių ir teismo sprendimų pripažinimą visoje Sąjungoje.

3.6.

Siekiant palengvinti elektroninių įrodymų rinkimą tarpvalstybiniu mastu, naujosios priemonės bus grindžiamos tarpusavio pripažinimo principu. Šalies, kurioje yra orderio adresatas, institucija neturės tiesiogiai dalyvauti įteikiant ir vykdant orderį. EESRK pažymi, kad tai gali reikšti, kad ES valstybės narės institucijos, vadovaudamosi savo šalies taisyklėmis, galės siekti gauti duomenų apie kitos ES valstybės narės pilietį.

3.7.

EESRK pabrėžia, kad reglamentu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir valstybių narių konstitucijose. Tai apima teisę į laisvę ir saugumą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, asmens duomenų apsaugą, laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, teisėtumo ir proporcingumo principus, taip pat teisę nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką. EESRK pažymi, kad šių teisių apsauga taip pat priklauso nuo sąlygų, kuriomis tos teisės gali būti apribojamos ir kas dėl to nusprendžia.

3.8.

EESRK pažymi, kad nacionaliniu lygmeniu dažnai skirtingai atsakoma į klausimus, kaip gauti prieigą prie duomenų baudžiamosiose bylose ir kas dėl to nusprendžia. Už prieigą prie duomenų gali būti atsakinga policija, prokuratūra arba teismas. Skirtumų atsiranda ir atsakant į klausimus, kokiu tyrimo etapu ir esant kokio laipsnio įtarimui pagal teisės aktus galima pasinaudoti prieiga prie duomenų. EESRK pritaria, kad būtų parengti visoje Europoje vienodi prieigos prie duomenų reikalavimai.

3.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad abiejų rūšių orderius turi išduoti ar patvirtinti valstybės narės teisminė institucija. Teisminė institucija, išduodama Europos įrodymų pateikimo arba įrodymų saugojimo orderį, visada turi dalyvauti kaip išduodančioji arba patvirtinančioji institucija. Orderius, kuriais nurodoma pateikti sandorių arba turinio duomenis, turi išduoti teisėjas arba teismas. Komisijos pasiūlymu būtų padidintas bendras teisinės apsaugos lygis Europoje.

3.10.

Tačiau EESRK mano, kad sunkumų kelia tai, kad tais atvejais, kai tai yra duomenys apie abonentą arba prieigos duomenys, įrodymų pateikimo orderį gali išduoti ir prokuroras, nes duomenys apie abonentą arba prieigos duomenys yra asmens duomenys, o prieigos prie duomenų iš kitos valstybės narės atveju retrospektyvi teisinė apsauga yra sudėtinga. EESRK pritaria tam, kad visų asmens duomenų rinkimui būtų privalomas teisėjo sprendimas.

3.11.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlyme numatytai galimybei, kad adresatas gali ginčyti įrodymų pateikimo orderio teisėtumą, būtinumą ar proporcingumą. Vadovaujantis Komisijos pasiūlymu, vykdančiosios valstybės teisės aktuose nustatytos teisės bus visapusiškai gerbiamos, tokiu būdu užtikrinant, kad išduodančiojoje valstybėje būtų atsižvelgiama į imunitetus ir privilegijas, kuriomis apsaugomi duomenys, prašomi paslaugų teikėjo valstybėje narėje. Kaip teigiama pasiūlyme, tai visų pirma galioja tais atvejais, kai šiais imunitetais ir privilegijomis užtikrinama didesnė apsauga nei išduodančiosios valstybės teisės aktais.

3.12.

EESRK atkreipia dėmesį, kad orderis taip pat daro poveikį paslaugų teikėjų teisėms, visų pirma laisvei užsiimti verslu. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymas apima paslaugų teikėjo teisę pareikšti tam tikrus reikalavimus išduodančiojoje valstybėje narėje, pvz., jeigu teisminė institucija neišdavė arba nepatvirtino orderio. Jeigu orderis perduodamas vykdančiajai valstybei vykdymo tikslais, vykdančioji institucija gali nuspręsti nepripažinti arba nevykdyti orderio, jeigu, jį gavus ir pasikonsultavus su išduodančiąja institucija, paaiškėja kokie nors riboti prieštaravimo pagrindai.

3.13.

Komisijos pasiūlyme numatyta, kad paslaugų teikėjai gali reikalauti, kad išduodančioji valstybė kompensuotų jų išlaidas pagal išduodančiosios valstybės nacionalinę teisę, jei tai numatyta išduodančiosios valstybės nacionalinėje teisėje, kuria reglamentuojamas vidaus orderių išdavimas panašiais vidaus atvejais. EESRK mano, kad paslaugų teikėjai visais atvejais turėtų turėti teisę į išlaidų kompensavimą, jei tai numatyta išduodančiosios valstybės teisėje.

4.   Prieštaraujantys įsipareigojimai

4.1.

Kaip ir Komisija, EESRK mano, kad problemų gali kelti tai, kad trečiosios šalys gali nustatyti pareigas ES paslaugų teikėjams, kurios nederėtų su ES pagrindinėmis teisėmis, įskaitant ES acquis užtikrinamą aukšto lygio duomenų apsaugą

4.2.

Pasiūlyme ši problema sprendžiama numatant priemonę, kurioje yra griežtos apsaugos priemonės ir aiškios nuorodos į ES acquis jau įtvirtintas sąlygas ir apsaugos priemones. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad tai galėtų būti pavyzdžiu užsienio teisės aktams.

4.3.

EESRK taip pat pritaria pasiūlyme numatytai konkrečiai prieštaraujančių įsipareigojimų sąlygai, kuri leidžia paslaugų teikėjams nustatyti ir šalinti prieštaraujančius įsipareigojimus, su kuriais jie susiduria, ir taip inicijuoti teisminę peržiūrą. Ši sąlyga turėtų užtikrinti pagarbą dviejų kategorijų teisės aktų aktams: tiek bendro pobūdžio blokavimo statutams, pvz., JAV elektroninių ryšių privatumo aktui (angl. ECPA), kuriuo, atsižvelgiant į jo geografinę taikymo sritį, išskyrus ribotas aplinkybes, draudžiama atskleisti informaciją, susijusią su turinio duomenimis, tiek įstatymams, kuriais paprastai nedraudžiama atskleisti informacijos, tačiau tai gali būti daroma individualiais atvejais.

4.4.

Komitetas pritaria Komisijai, kad tarptautiniai susitarimai su kitais pagrindiniais partneriais gali padėti dar labiau sumažinti su įstatymų kolizija susijusių situacijų skaičių. Tai būtų geriausias būdas išvengti konfliktų.

5.   Direktyva dėl teisinių atstovų skyrimo

5.1.

Komisijos pasiūlymą dėl Europos įrodymų pateikimo ir saugojimo orderių papildo Direktyva, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo baudžiamosiose bylose suderintos taisyklės (COM (2018) 226. Įvairiose valstybėse narėse šiuo metu taikomi skirtingi metodai, susiję su įpareigojimais paslaugų teikėjams. Šis fragmentiškumas yra ypač akivaizdus elektroninių įrodymų atveju. Dėl to visos susijusios suinteresuotosios šalys atsiduria teisiškai neužtikrintoje padėtyje, o paslaugų teikėjams gali būti taikomi skirtingi, kartais tarpusavyje prieštaraujantys įsipareigojimai ir gali galioti skirtinga su tuo susijusių sankcijų taikymo tvarka, priklausanti nuo to, ar jie teikia paslaugas nacionaliniu mastu, tarpvalstybiniu mastu Sąjungos viduje, ar iš Sąjungai nepriklausančių šalių.

5.2.

Komisijos pasiūlyta direktyva paslaugų teikėjams nustatomas įpareigojimas paskirti Sąjungoje teisinį atstovą, kuris priimtų, vykdytų ir užtikrintų sprendimų, kuriais kompetentingos nacionalinės institucijos siekia surinkti įrodymus baudžiamosiose bylose, vykdymą.

5.3.

EESRK nuomone, šia nuostata būtų užtikrintas geresnis vidaus rinkos veikimas, suderintas su bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės raida. Nustačius visiems Sąjungoje veikiantiems paslaugų teikėjams taikomą įpareigojimą paskirti teisinį atstovą būtų užtikrinta, kad visada bus aiškus tyrimo priemonių adresatas. Tada paslaugų teikėjams būtų lengviau vykdyti šiuos orderius, nes teisinis atstovas būtų atsakingas už šių orderių priėmimą, vykdymą ir vykdymo užtikrinimą paslaugų teikėjo vardu.

---

(1)  2016 m. birželio 9 d. Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl baudžiamosios teisenos kibernetinėje erdvėje stiprinimo, ST9579/16.

(2)  P8_TA(2017)0366.

(3)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1).

(4)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos aktas pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtinantis Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

(5)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais.

(6)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo).

(7)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR.