Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje

(COM(2018) 173 final)

(2018/C 440/28)

Pranešėjas:

Peter SCHMIDT

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 4 30 Europos Parlamentas, 2018 5 2
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2018 5 22
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinė sesija Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	172/1/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nesąžiningos prekybos praktika (NPP) maisto tiekimo grandinėje atsiranda dėl veiklos vykdytojų galios disbalanso ir daro neigiamą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sumažinti NPP atvejų skaičių kaip būtiną pirmąjį žingsnį siekiant apsaugoti silpnesnius veiklos vykdytojus, visų pirma ūkininkus, darbuotojus ir kai kuriuos veiklos vykdytojus, bei pagerinti valdymą maisto tiekimo grandinėje. Reglamentavimo metodas ir teisėkūros sistema su veiksmingais ir tvirtais vykdymo užtikrinimo mechanizmais yra būdas veiksmingai spręsti NPP klausimą ES lygmeniu.

1.2.

Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad Komisija tik visoje ES įvedė bendrą minimalųjį apsaugos standartą, uždrausdama vos tam tikrą NPP atvejų skaičių. Būtina uždrausti bet kokią piktnaudžiavimo praktiką.

1.3.

Apsaugos nuo NPP taikymo tik tiems maisto tiekimo grandinės tiekėjams, kurie yra mažosios arba vidutinės įmonės, kai jie parduoda produktus pirkėjams, kurie nėra mažosios arba vidutinės įmonės, klausimu EESRK mano, kad tai nepakankamai veiksminga norint išspręsti galios disbalanso problemą ir tai neturės jokio reikšmingo poveikio. Apsaugos taikymą reikia išplėsti įtraukiant visus subjektus – stambius ir smulkius, tiek Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų. NET ir tuo atveju, kai NPP patiria stambūs veiklos vykdytojai, ekonominiai padariniai dažnai perleidžiami silpniausiems grandinės veikėjams.

1.4.

Vykdymo užtikrinimo klausimu EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti suderintą ES vykdymo užtikrinimo institucijų sistemą. Tačiau vykdymo užtikrinimo mechanizmus taip pat reikėtų sustiprinti, pavyzdžiui, numatyti specialią kreipimosi į ombudsmeną procedūrą, grupės ieškinį ir institucijų užtikrinamą teisės vykdymą, kad taip būtų apsaugotas skundo pateikėjo anonimiškumas. Tokius mechanizmus taip pat turėtų papildyti galimybė nustatyti sankcijas. Skundų teikimo procesui palengvinti reikėtų numatyti privalomas rašytines sutartis – tai padidintų sąžiningumą derybose.

1.5.

EESRK rekomenduoja Komisijai ne tik spręsti NPP klausimą, bet ir skatinti bei remti verslo modelius, kurie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tiekimo grandinės tvarumą (pvz., ją sutrumpinant, padidinant jos skaidrumą ir pan.), ją perbalansuojant ir padidinant jos veiksmingumą, kad būtų sustiprinta galios pusiausvyra.

1.6.

Galiausiai EESRK pakartoja, kad sąžiningesnės prekybos praktikos skatinimas turėtų būti išsamios ES maisto politikos dalis, užtikrinant ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu tvaresnę maisto tiekimo grandinę ir siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus.

2. Įžanga

2.1.

Nesąžiningos prekybos praktika (NPP) apibrėžiama kaip įmonių vienų kitoms taikoma praktika, kuria nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio ir kuri prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam (1). Maisto tiekimo grandinė ypač kenčia nuo NPP dėl didelio disbalanso tarp smulkių ir stambių veiklos vykdytojų. NPP gali būti vykdoma visais maisto tiekimo grandinės lygmenimis ir viename lygmenyje taikoma NPP gali turėti poveikio kitoms grandinės dalims, priklausomai nuo susijusių dalyvių įtakos rinkoje (2).

2.2.

Kaip išsamiai aprašyta 2016 m. spalio mėn. priimtoje EESRK nuomonėje „Teisingesnė žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinė“ (3), derybinės galios koncentracija lėmė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, todėl silpnesni veiklos vykdytojai vis labiau kenčia nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Dėl šios priežasties rinkoje kylanti ekonominė rizika perkeliama į tiekimo grandinę, o tai labai neigiamai veikia vartotojus ir kai kuriuos veiklos vykdytojus, pavyzdžiui, ūkininkus, darbuotojus ir MVĮ. NPP problemą pripažino visi maisto tiekimo grandinės suinteresuotieji subjektai ir buvo nurodyta, kad dauguma veiklos vykdytojų yra patyrę NPP (4).

2.3.

Ypač reikėtų pabrėžti poveikį vartotojams. Patirdami spaudimą mažinti kainas, maisto perdirbėjai priversti kuo labiau sumažinti gamybos sąnaudas, o dėl to gali nukentėti vartotojams teikiamo maisto kokybė ir maisto sauga. Siekdamos sumažinti sąnaudas, kartais bendrovės naudoja pigesnes žaliavas, dėl kurių suprastėja maisto produktų kokybė ir vertė, pavyzdžiui, daugelyje produktų sveikatai naudingesnis Europoje gaminamas aliejus ir riebalai pakeičiami riebalų rūgščių transizomerais (5).

2.4.

Spaudimas silpniausiems maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojams auga. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, mažmenininkų bendrosios pridėtinės vertės dalis vis dar auga. Taip yra dėl didesnės mažmeninės prekybos ir perdirbimo sektoriaus koncentracijos maisto tiekimo grandinėje, atsirandančios dėl neteisingo kartelių teisės aiškinimo. Todėl būtina gerinti maisto tiekimo grandinės veikimą, siekiant užtikrinti teisingą pajamų pasiskirstymą tiekimo grandinėje. Tačiau negalima nuvertinti mažmenininkų, atsižvelgiant į jų atliekamą vaidmenį tiekiant kasdienes prekes.

2.5.

Kova su nesąžiningos prekybos praktika yra viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių siekiant užtikrinti geresnį maisto tiekimo grandinės veikimą, taip pat sumažinti kainų svyravimą rinkose ir sustiprinti gamintojų organizacijų vaidmenį. 2016 m. birželio mėn. rezoliucijoje (6) Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisinės sistemos, skirtos NPP. Šį raginimą 2016 m. spalio mėn. pakartojo EESRK, o 2016 m. lapkričio mėn. – Žemės ūkio rinkų darbo grupė.

2.6.

Dvidešimtyje valstybių narių jau taikomos įvairios teisėkūros iniciatyvos, skirtos NPP šalinti. Kartu su Tiekimo grandinės iniciatyva (TGI), tai padėjo didinti informuotumą apie nesubalansuotą galių pusiausvyrą maisto tiekimo grandinėje. Tačiau tokių nacionalinių ar savanoriškų priemonių, kuriomis iki šiol pavyko išspręsti nesąžiningos prekybos praktikos problemą, yra labai mažai. Komisija nusprendė 2018 m. balandžio mėn. pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pripažindama, kad nenuoseklios valstybėse narėse taikomos apsaugos nuo NPP taisyklės arba jų stoka gali pakenkti Sutarties tikslui užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį (7).

3. Komisijos pasiūlymas

3.1.

Siūloma direktyva Komisija siekia sumažinti maisto tiekimo grandinėje pasitaikančių NPP atvejų skaičių, visoje ES nustatydama bendrą minimalųjį apsaugos standartą, kurį sudaro konkrečių draudžiamos NPP pavyzdžių sąrašas, t. y. vėluojantys mokėjimai už greitai gendančius maisto produktus, užsakymų atšaukimas paskutinę minutę, vienašaliai ar atgaline data daromi sutarčių pakeitimai ir tiekėjų vertimas sumokėti už maisto produktų nuostolius. Kita praktika gali būti leidžiama, jei šalys iš anksto sudaro aiškias ir nedviprasmiškas sutartis, pagal kurias: pirkėjas grąžina neparduotus maisto produktus tiekėjui; pirkėjas ima iš tiekėjo mokestį, kad užtikrintų, jog bus sudaryta sutartis dėl maisto produktų tiekimo, arba ją išlaikytų; tiekėjas moka už pirkėjo parduodamų maisto produktų pardavimo skatinimą arba rinkodarą.

3.2.

Apsauga taikoma tik nuo NPP, pasitaikančios, kai tiekėjas, kuris yra mažoji ir vidutinė įmonė (MVĮ), parduoda maisto produktus pirkėjui, kuris nėra MVĮ (8).

3.3.

Be to, Komisijos pasiūlymu reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų viešojo sektoriaus instituciją, atsakingą už naujų taisyklių vykdymo užtikrinimą. Tais atvejais, kai yra įrodytas pažeidimas, atsakinga institucija yra kompetentinga taikyti proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Ši vykdymo užtikrinimo institucija galės pradėti tyrimus savo iniciatyva arba remdamasi skundu. Tokiu atveju skundą pateikusios šalys galės prašyti išsaugoti konfidencialumą ir anonimiškumą, kad būtų apsaugota jų padėtis prekybos partnerio atžvilgiu. Komisija taip pat sukurs vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio koordinavimo mechanizmą ir sudarys palankias sąlygas jo veikimui, kad būtų galima keistis geriausios patirties pavyzdžiais.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, nes tai yra itin svarbus pirmasis žingsnis pradedant teisėkūros procesą NPP reglamentuoti visoje ES, kaip jis primygtinai rekomendavo savo 2016 m. nuomonėje. Tai yra būtina siekiant apsaugoti silpnesnius maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojus, būtent ūkininkus ir darbuotojus, ir užtikrinti, kad jų pajamos būtų pastovesnės ir stabilesnės. Visų pirma šiuo pasiūlymu padedama spręsti jų nepakankamos derybinės galios problemą, taip gerinant maisto tiekimo grandinės valdymą.

4.2.

Savo dokumente Komisija pripažįsta, jog mažai tikėtina, kad visoje ES įgyvendinant Tiekimo grandinės iniciatyvą (TGI) bus sukurta visapusiška valdymo sistema, dėl kurios taptų nebereikalingos teisinės priemonės, įskaitant vykdymo užtikrinimą (9). Atsižvelgdamas į tai, EESRK pakartoja, kad TGI ir kitos savanoriškos nacionalinės sistemos iš tikrųjų gali būti naudingos tik kaip veiksmingus ir tvirtus valstybių narių lygmeniu taikomus teisinius vykdymo užtikrinimo mechanizmus papildančios, o ne juos pakeičiančios priemonės (10).

4.3.

EESRK taip pat palankiai vertina raginimą sukurti suderintą ES vykdymo užtikrinimo institucijų tinklą, kaip jis yra rekomendavęs savo ankstesnėje nuomonėje. Itin svarbu užtikrinti veiksmingą vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą siekiant spręsti tarptautinės NPP klausimą, kuris kitu atveju liktų nesprendžiamas.

4.4.

Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad Komisija laikėsi minimalaus suderinimo požiūrio, kurio nepakanka, kad būtų pašalinti visi maisto tiekimo grandinėje pasitaikantys piktnaudžiavimo atvejai. Visų pirma Komitetas labai apgailestauja, kad laikoma, jog tik perkantieji gali užsiimti piktnaudžiavimo praktika ir kad pagal šią sistemą draudžiamas tik ribotas NPP atvejų skaičius – tai išsamiau paaiškinta 5 skyriuje.

4.5.

EESRK taip pat abejoja dėl Komisijos pasiūlymo apsaugą taikyti tik maisto produktus tiekiančioms MVĮ, kai jos juos parduoda pirkėjams, kurie nėra MVĮ. Siekiant apsauga nuo NPP būtų veiksminga ir sėkmingai taikoma, ji turėtų būti suteikiama visiems tiekimo grandinės dalyviams, nepriklausomai nuo jų dydžio, kad būtų daromas poveikis visiems prekybiniams santykiams. Tačiau EESRK pripažįsta MVĮ pažeidžiamumą. Be to, pasiūlyme nenagrinėjama nelygios derybinės galios ir ekonominės priklausomybės (tai ne visada prilygsta ekonominiam veiklos vykdytojų dydžiui) problema.

4.6.

Pasiūlymo aprėptis yra nepakankamai plati ir į jį taip pat reikėtų įtraukti žemės ūkyje pagaminamus ne maisto produktus, pavyzdžiui, sodininkystės produktus, taip pat pašarus.

4.7.

Kad maisto tiekimo grandinė būtų tvaresnė ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, ypač svarbu spręsti NPP klausimą (taip pat mažinti rinkos kintamumą ir stiprinti gamintojų organizacijų vaidmenį). EESRK pakartoja, kad sąžiningesnės prekybos praktikos skatinimas turėtų būti išsamios ES maisto politikos dalis siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT). Visų pirma tokia išsami politika turėtų užtikrinti sąžiningas kainas gamintojams, kad žemės ūkis išliktų rentabilus (11).

4.8.

Nors tai Komisijos pasiūlyme nenagrinėjama, EESRK dar kartą pabrėžia, jog būtina skatinti, kad visa visuomenė labiau vertintų maistą, ir, bendradarbiaudamas su atitinkamomis organizacijomis, norėtų paskatinti pradėti Europos masto informacinę ir sąmoningumo ugdymo kampaniją apie maisto vertę ir maisto švaistymo mažinimą (12).

5. Konkrečios pastabos

Draudžiamos NPP sąrašas

5.1.

NPP apskritai galima apibrėžti kaip praktiką, kuria akivaizdžiai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio ir kuri prieštarauja gerų ketinimų ir sąžiningos dalykinės praktikos principams (13). Tai taip pat apima visų rūšių praktiką, kai rizika nepagrįstai ir neproporcingai perkeliama susitariančiajai šaliai.

5.2.

Komisija uždraudė vykdyti tik tam tikrą nesąžiningos prekybos praktikos atvejų skaičių. Kaip EESRK yra rekomendavęs savo ankstesnėje nuomonėje, jis pakartoja, kad būtina uždrausti bet kokią nesąžiningą praktiką, pavyzdžiui, tokiais atvejais (sąrašas nebaigtinis):

—	nesąžiningas komercinės rizikos perkėlimas;

—	neaiškios arba neapibrėžtos sutarties nuostatos;

—	vienašališki ir atgaline data taikomi sutarčių pakeitimai, įskaitant kainos pakeitimus;

—	blogesnė produktų kokybė ar mažesnis vartotojų informavimas, apie tai nepranešant pirkėjams, su jais nesikonsultuojant ar negavus jų pritarimo;

—	reklamos ar rinkodaros išlaidų dalies padengimas;

—	uždelsti mokėjimai;

—	įtraukimo į prekybos sąrašą arba lojalumo mokesčiai;

—	mokestis už prekės vietą lentynoje;

—	pretenzijos dėl sugedusių ar neparduotų produktų;

—	maisto siuntos atsisakymas arba spaudimas sumažinti mokamą kainą dėl nežymių gaminio trūkumų;

—	spaudimas sumažinti kainas;

—	mokesčiai už išgalvotas paslaugas;

—	užsakymo atšaukimas ir numatyto kiekio sumažinimas paskutinę minutę;

—	grasinimai išbraukti iš prekybos sąrašo;

—	fiksuoti mokesčiai, kuriuos įmonės nustato tiekėjams kaip reikalavimą, kurį jie turi vykdyti, kad būtų įtraukti į tiekėjų sąrašą („mokėk, kad liktum“).

Valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę pratęsti šį sąrašą atsižvelgiant į konkrečią padėtį šalyje.

5.3.

EESRK taip pat ragina uždrausti maisto prekių mažmenininkams parduoti prekės už mažesnę nei savikaina kainą (14). EESRK konkrečiai rekomenduoja, kad tiekėjams, pavyzdžiui, ūkininkams, būtų mokama teisinga ir pelnyta kaina, kuri suteiktų jiems pakankamai pajamų investicijoms, inovacijoms ir tvariai gamybai.

5.4.

Visa Komisijos pasiūlyme aiškiai uždrausta NPP yra susijusi su jau sudarytomis sutartimis. Tačiau ji daug dažniau pasitaiko, kai spaudimas daromas veiklos vykdytojams dar nesudarius sutarties. Todėl kaip pavyzdį taip pat reikėtų įtraukti atvejį, kai rinkai įtaką daranti įmonė reikalauja, kad kita įmonė be jokios objektyviai pagrįstos priežasties jai suteiktų lengvatų (taip pat žr. Vokietijos konkurencijos apribojimų įstatymo (GWB) 19(2) dalies 5 punktą). Ši Vokietijos antimonopolinės teisės nuostata pasirodė esanti tinkama kovos su piktnaudžiavimu perkamąja galia priemonė. Tai puikiai iliustruoja Vokietijos aukščiausiojo teismo (BGH) sprendimas byloje „Hochzeitsrabatte“ („sutuoktuvių nuolaidos“), atsižvelgiant į galingo Vokietijos mažmenininko ir jo tiekėjų santykius (15).

MVĮ apibrėžtis

5.5.

Siekiant veiksmingai spręsti disbalanso maisto tiekimo grandinėje problemą, apsaugos nuo NPP taikymo tik maisto produktus teikiančioms MVĮ nepakanka. EESRK pabrėžia domino efektą, kuris gali būti sukurtas, kai stambūs veiklos vykdytojai nukenčia nuo NPP. Nesąžiningos prekybos praktika daro neigiamą poveikį, nepriklausomai nuo to, kas yra atsakingas. Ekonominiai padariniai neišvengiamai perleidžiami silpniausiems maisto tiekimo grandinės veikėjams, t. y. ūkininkams, darbuotojams, tam tikriems veiklos vykdytojams, o taip pat vartotojams.

5.6.

Kita priežastis, kodėl reikėtų išplėsti apsaugos taikymą, yra ta, kad stambūs veiklos vykdytojai visų pirma gali diskriminuoti MVĮ ir jų neįtraukti į tiekimo grandinę dėl rizikos gauti skundų. Tokiomis aplinkybėmis EESRK vėlgi pripažįsta MVĮ pažeidžiamumą.

Vykdymo užtikrinimas

5.7.

Veiksmingo vykdymo užtikrinimo srityje reikėtų atskirti privatinės teisės vykdymo užtikrinimą (Komisijos pasiūlyme tai dar nenumatyta) ir institucijų užtikrinamą teisės vykdymą. Reikėtų iš pat pradžių pabrėžti, kad reikia tinkamai atsižvelgti į suinteresuotosios šalies teisę į anonimiškumą, nes daugelis įmonių nesiryžta imtis veiksmų prieš piktnaudžiavimą, nes bijo patirti atsakomųjų veiksmų, pavyzdžiui, išbraukimą iš prekybos sąrašo (baimės faktorius).

5.7.1.

Privatinės teisės vykdymo užtikrinimas

Privatinės teisės vykdymo užtikrinimo srityje suinteresuotoji šalis turėtų turėti galimybę kreiptis dėl tam tikrų veiksmų uždraudimo ir nutraukimo bei žalos atlyginimo. Tačiau dėl baimės faktoriaus tokių teisės gynimo priemonių svarba yra veikiau menka. Be to, dėl tam tikrų veiksmų uždraudimo ir nutraukimo turėtų galėti kreiptis visos susijusios asociacijos. Tai užtikrintų su anonimiškumu susijusią specialią suinteresuotosios šalies apsaugą, kai nesąžininga prekybos praktika nukreipta prieš keletą įmonių (pavyzdžiui, maisto produktų sektoriuje veikiantis veiklos vykdytojas reikalauja, kad visi tiekėjai/pirkėjai prisidėtų prie bet kokių papildomų išlaidų ir pan.).

Suinteresuotajai šaliai ar asociacijai turėtų būti suteikta galimybė tokius skundus teikti teismui arba ombudsmenui. Kreipimosi į ombudsmeną procedūros pranašumas – ginčo nereikėtų spręsti viešai. Turėtų būti nustatyta konkreti kreipimosi į ombudsmeną procedūra. Be to, ombudsmenui turėtų būti suteikti specialūs sprendimų priėmimo įgaliojimai. Savanoriškas procesas daugeliu atvejų nebūtų veiksmingas ir nesuteiktų realių teisės gynimo priemonių.

Be to, EESRK ragina veiklos vykdytojus kurti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti kultūrinius pokyčius ir didinti teisingumą tiekimo grandinėje.

5.7.2.

Institucijų užtikrinamas teisės vykdymas

Dėl baimės faktoriaus šioje srityje ypač svarbus yra institucijų užtikrinamas vykdymas, kuriam reikalingas reglamentavimas. Todėl tokioms institucijoms kaip Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos reikėtų suteikti plačius įgaliojimus atlikti tyrimus ir užtikrinti vykdymą. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti konkurencijos taisykles, nustatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 (dabar 101) ir 82 (dabar 102) straipsniuose, įgyvendinimo (pavyzdžiui, pasiūlymo dėl direktyvos 6 straipsnis yra daug švelnesnis). Visų pirma 17 straipsniu nustatomi įvairių ūkio sektorių ir susitarimų rūšių tyrimai. Atgrasomąjį poveikį būtų galima padidinti institucijoms suteikus įgaliojimus apmokestinti gautą pelną.

Alternatyvios maisto tiekimo grandinės

5.8.

EESRK pakartoja, kad turėtų būtų skatinami ir remiami alternatyvūs verslo modeliai, kurie leistų sutrumpinti tiekimo grandinę nuo maisto gamintojų iki galutinio vartotojo, įskaitant skaitmenines platformas, ir stiprinamas kooperatyvų ir gamintojų organizacijų vaidmuo ir padėtis, siekiant atkurti galios pusiausvyrą (16). Šiuo klausimu turi būti parengta kita EESRK nuomonė.

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Europos Komisija, 2014 m.

(2) Darbo grupės žemės ūkio produktų rinkos klausimais ataskaita, 2016 m. lapkričio mėn., https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/agri-markets-task-force/improving-markets-outcomes_en.pdf

(3) OL C 34, 2017 2 2, p. 130.

(4) 2014 m. liepos 15 d. Europos Komisijos komunikatas „Kova su nesąžiningos prekybos praktika įmonių tarpusavio maisto produktų tiekimo grandinėje“.

(5) OL C 34, 2017 2 2, p. 130.

(6) 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (2015/2065(INI)).

(7) COM(2018) 173 final.

(8) MVĮ apibrėžtis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013.

(9) COM(2018) 173 final.

(10) OL C 34, 2017 2 2, p. 130.

(11) OL C 129, 2018 4 11, p 18.

(12) OL C 34, 2017 2 2, p. 130.

(13) COM(2014) 472 final.

(14) OL C 34, 2017 2 2, p. 130.

(15) Žr. Vokietijos aukščiausiasis teismas (Bundesgerichtshof, BGH), 2018 1 23, KVR 3/17, Ekonomika ir konkurencija (Wirtschaft und Wettbewerb, WuW) 2018 m. 209 – Sutuoktuvių nuolaidos (vok. Hochzeitsrabatte).

(16) OL C 34, 2017 2 2, p. 130.