Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tarybos rekomendacijos dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant

(COM(2018) 244 final – SWD(2018) 149 final)

(2018/C 440/25)

Pranešėja:

Renate HEINISCH

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 4 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 29 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 4 17
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 7 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinė sesija Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	136 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.   Europos lygmuo

1.1.1.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos vakcinų srityje, turėtų apsvarstyti vakcinoms tenkantį vaidmenį per visą žmogaus gyvenimą ir aiškiai spręsti su vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių skiepijimu susijusius klausimus tarpvalstybiniu lygmeniu. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, dėl silpnėjančio imuniteto tokiomis ligomis kaip tymai, kuriomis anksčiau sirgdavo vaikai, dabar serga paaugliai ir jauni suaugusieji. Dėl to, taip pat dėl tarpvalstybinės migracijos srautų ir galimybės naudotis naujomis vakcinomis, skirtomis konkrečioms amžiaus grupėms (pvz., vakcinomis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), meningokokinės infekcijos ir juostinės pūslelinės), reikia taikyti gyvenimo ciklo metodu grindžiamą skiepijimą.

1.1.2.

Kalbant apie šiandienos vaikus pažymėtina, kad skeptiškas jų tėvų požiūris į vakcinas yra vienas didžiausių pavojų vaikų gerovei – seniai pateikti moksliniai įrodymai yra menkinami siekiant skatinti neigiamą požiūrį į skiepijimą. Su šiuo populiariu polinkiu nepasitikėti bendra ekspertų ir mokslininkų nuomone turi būti kovojama pasitelkiant įrodymais grindžiamą informavimą, užtikrinant daugiau skaidrumo ir didinant informuotumą, jei norime išvengti Europos Sąjungą apėmusių tymų epidemijos ir neseniai mirtimi pasibaigusių difterijos atvejų. Visuomenės dalyvavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, pavyzdžiui, programoje „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“, yra viena iš priemonių, kurią Komisija turėtų taikyti šviesdama visuomenę apie skiepijimo naudą.

1.1.3.

EESRK ragina Komisiją minint Europos imunizacijos dieną didinti informuotumą apie vakcinoms tenkantį vaidmenį apsaugant žmones nuo sekinančių ligų. Tokiame forume turėtų būti taikomi konkrečiai pritaikyti informavimo metodai, kuriais būtų siekiama šviesti europiečius, visų pirma tėvus, vaikus, sveikatos priežiūros specialistus, migrantus, mažumų grupes ir kitas gyventojų grupes, kurioms kyla didesnė rizika patirti sunkius ligų, kurių galima išvengti skiepijant, padarinius. Reikėtų naudoti visus kanalus, įskaitant masines informavimo priemones ir socialinę žiniasklaidą, mokslu grindžiamai ir prieinamai informacijai teikti piliečiams ir organizacijoms. Kartų tarpusavio mokymosi metodas, taikytinas informuojant su vakcinomis susijusiais klausimais, taip pat padėtų skatinti visų kartų atstovus skiepytis ir mažinti jų nepasitikėjimą.

1.1.4.

Amžiuje, kai informacija ir komunikacija vis labiau skaitmeninama ir naujosios technologijos leidžia įvairiais būdais gerinti galimybes skiepyti ir skiepijimosi mastą, Sąjunga turi stengtis gerinti europiečių žinias apie vakcinas siekdama kovoti su skeptiškumu, o skaitmeninis sveikatos raštingumas turi būti pagerintas, kad būtų galima susipažinti su skaitmenine informacija apie vakcinas ir ją tvarkyti.

1.1.5.

Visada būtina prisiminti, kad žmonių ir gyvūnų sveikata yra neatskiriamai susijusi. Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad 75 % (1) infekcinių ligų, kuriomis serga žmonės, pirmą kartą buvo nustatytos gyvūnams. Vis didėjanti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmė taip pat būdinga ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai. Šiomis aplinkybėmis vakcinos padeda ne tik išvengti ligų, bet ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, nes tokiu atveju šių nebūtinų medžiagų naudojama mažiau. Tačiau kuriant ES paramos priemones į šią socialinę reikšmę neatsižvelgta, be to, ūkininkams netaikoma jokių rinkos paskatų naudoti vakcinas, o ne pigesnius produktus, dėl kurių didėja atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. EESRK rekomenduoja Komisijai per būsimą bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) peržiūrą į šią politiką įtraukti subsidijas ūkiams, kurių skiepijimo aprėptis yra didelė, nes šios subsidijos padėtų sumažinti ekonominę grėsmę ir grėsmę sveikatai dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms.

1.2.   Nacionalinis lygmuo

1.2.1.

Turime užtikrinti, kad gerokai seniau atsiradusios išvengiamos ligos arba ligos, kurių galima išvengti naudojant naujos kartos vakcinas, niekada nebepasikartotų ateityje. Sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant vaistininkus, slaugytojus ir gydytojus, taip pat medicinos paslaugas mokyklose ir darbo vietose teikiantys darbuotojai yra labai svarbūs kovojant su skeptišku požiūriu į vakcinas, nes šie specialistai atlieka vieną svarbiausių vaidmenų patariant pacientams ir juos konsultuojant. EESRK primygtinai ragina valstybes nares investuoti į tęstinį mokymą, kad sveikatos priežiūros specialistai, visų pirma vaistininkai, galėtų tapti skiepijimo šalininkais ir padėtų pasipriešinti baisiems judėjimo prieš skiepus padariniams visuomenės sveikatai. Be to, siekiant užtikrinti, kad kilus galimoms ūminėms reakcijoms ar ištikus anafilaksiniam šokui būtų imamasi tinkamų priemonių, skiepyti turėtų gydytojai.

1.2.2.

Sveikatos priežiūros specialistams taip pat gresia pavojus susirgti įvairiomis ligomis. Kaip patariamasis organas, atstovaujantis darbuotojams, darbdaviams ir kitoms interesų grupėms, EESRK ragina valstybes nares užtikrinti, kad Direktyva 2000/54/EB (kurioje nustatyta, kad jei darbuotojų sveikatai ir saugai dėl biologinių veiksnių, nuo kurių yra veiksmingų skiepų, poveikio gresia rizika, jų darbdaviai turėtų pasiūlyti jiems pasiskiepyti) būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinta.

1.2.3.

Ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir valstybės narės turi stengtis pasiekti gyventojų grupes, kurioms kyla didesnė rizika patirti sunkius tam tikrų ligų, kurių galima išvengti skiepijant, padarinius, pavyzdžiui, vaikus, nėščias moteris, pagyvenusius žmones, mažumų grupes, konkrečių pagrindinių sveikatos reikalavimų turinčius gyventojus arba gyventojus, patiriančius pavojų susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, pavyzdžiui, ŽPV ir hepatitu A ar B. Įprastinius sveikatos tikrinimus, pavyzdžiui, vaikų ar darbuotojų sveikatos tikrinimus, derinant su imunizacijos programomis būtų galima padėti padidinti kol kas nepakankamą skiepijimo aprėptį.

1.2.4.

Šiuo metu Europa susiduria su istorinėmis ir sudėtingomis aplinkybėmis, nes Europos gyventojų amžiaus struktūra pradėjo keistis priešinga kryptimi. Prevencinės priemonės, pavyzdžiui, suaugusiųjų skiepijimas, turėtų būti laikomos vienu iš šios problemos sprendimo būdų, be to, jos padeda siekti Europos tikslo skatinti aktyvią ir sveiką vyresnių žmonių gyvenseną.

1.2.5.

Tačiau EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad, nors 2009 m. Taryba nustatė tikslą pasiekti 75 % vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo nuo gripo lygį, šį tikslą įgyvendino tik viena valstybė narė. Atsižvelgdamos į tai, kad gripas pagyvenusiems žmonėms geriausiu atveju yra sekinanti, o blogiausiu atveju – mirtina liga, valstybės narės turėtų dvigubai labiau stengtis siekti šio tikslo.

1.2.6.

Problemos, su kuriomis valstybės narės šiuo metu susiduria, yra įvairios – nuo skeptiško požiūrio į vakcinas iki demografinių pokyčių, susijusių su visuomenės senėjimu ir aktyvesniu žmonių judėjimu, – o tai turi įtakos užkrato paplitimo visoje Sąjungoje pavojui. EESRK ragina valstybes nares keistis geriausia ir praktine patirtimi sprendžiant šias problemas.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK pritaria Komisijos trijų ramsčių metodui, kurį taikant siekiama sustiprinti bendradarbiavimą kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, nes taip galima laiku reaguoti į aktualias grėsmes sveikatai, su kuriomis ES šiuo metu susiduria, t. y. skeptišką požiūrį į vakcinas, mažėjančią skiepijimo nuo tam tikrų ligų aprėptį, precedento neturinčius ligų, kurių galima išvengti skiepijant, protrūkius ir neatitiktį tarp nacionalinių skiepijimo programų ir vakcinų trūkumo.

2.2.

EESRK palankiai vertina siūlomus veiksmus, kuriais siekiama nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis padidinti skiepijimo ir susijusių krypčių politikos, įskaitant pasirengimo krizėms, e. sveikatos, sveikatos technologijų vertinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei vaistų pramonės politiką, sąveiką. Bendros pastangos yra labai svarbios siekiant spręsti problemas, dėl kurių visoje Sąjungoje šiuo metu mažėja skiepijimo programų veiksmingumas.

2.3.

Skiepijimas – pagrindinė pirminės profilaktikos priemonė – padėjo Europai išsivaduoti nuo poliomielito ir išnaikinti kitas ligas, tokias kaip raupai, nes skiepijant žmogaus organizme užkertamas kelias ligai ir neleidžiama plisti virusams. Už Europos ribų globalizacija paskatino ne tik žmonių, bet ir virusų, užkrato ir ligų srautus tarp valstybių. Šią tendenciją paspartino pastarojo meto migrantų srautai. Skiepijimasis labai svarbus visuotinei sveikatai, nes ligų nesulaiko nacionalinės ar regioninės sienos.

2.4.

Europos Sąjungoje skiepijimo programos priklauso valstybių narių kompetencijai. Todėl Europos Sąjungoje esama įvairių imunizacijos strategijų, o kai kurios valstybės narės įgyvendino pažangias programas, skirtas su konkrečiomis ligomis susijusioms problemoms spręsti visą gyvenimo ciklą ir (arba) geografiniams ypatumams nagrinėti. Atsižvelgdamas į tai, kad ligos plinta nepaisydamos sienų, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui rengti gaires dėl ES bendro skiepijimo kalendoriaus, kad būtų lengviau suderinti nacionalinius skiepijimo kalendorius.

2.5.

Nepakankamai suderinti skiepijimo kalendoriai Sąjungoje taip pat yra kliūtis judėjimo ir apsigyvenimo laisvei, kuri yra viena pagrindinių ES piliečių ir jų šeimos narių teisių. Iš tiesų, kaip nurodyta Komisijos komunikate, žmonėms, visų pirma vaikams, kertant valstybių sienas gali būti sudėtinga atnaujinti skiepus. Tačiau dėl tokio skiepijimo kalendorių derinimo neturėtų mažėti vakcinų, kurias galima naudoti, įvairovė.

2.6.

Savo 2014 m. gruodžio mėn. išvadose (2) Taryba pripažino, kad, nors skiepijimas yra veiksminga priemonė visuomenės sveikatos srityje, pasikartojančios užkrečiamosios ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, tymai, kokliušas ir raudonukė, kuriomis gali apsikrėsti ir nuo jų mirti daug žmonių, vis dar kelia problemų visuomenės sveikatos srityje. Dėl šių naujausių pokyčių valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, tampa dar svarbesnis.

2.7.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Tarybos rekomendacija dėl sustiprinto ES lygmens valstybių narių, pramonės atstovų ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo yra žingsnis tinkama linkme. EESRK visiškai pritaria tam, kad skiepijimo srityje reikia imtis ryžtingesnių veiksmų.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad skaitmeninės priemonės, pavyzdžiui, bendra ES piliečių skiepų kortelė, kurią galima gauti naudojantis elektroninėmis imunizacijos informacinėmis sistemomis, ir svetainė, skirta informuotumui apie skiepijimo naudą ir saugą didinti, galėtų padėti įgyvendinti komunikate nustatytus tikslus. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekdama padidinti skaitmeninį europiečių sveikatos raštingumą, kad iš šių skaitmeninių priemonių būtų gaunama kuo daugiau naudos.

3.2.

Turint omenyje tai, kad tradiciškai vaikams būdingomis ligomis dabar sergama vėlesniais gyvenimo etapais, be to, atsiradus naujoms vakcinoms, kurios gali padėti išvengti ligų suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus asmenims, valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę vykdyti skiepijimo programas per visą gyvenimo ciklą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyviausias skiepijimo strategijas, padedančias užkirsti kelią ligoms pagal įvairių amžiaus grupių (pvz., paauglių, nėščių moterų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, mažumoms priklausančių ir vyresnio amžiaus asmenų) reikmes.

3.3.

Kaip savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė J.-C. Juncker, vaikai vis dar miršta nuo ligų, kurių galima išvengti skiepijant, pavyzdžiui, tymų. Vaikams kyla didelė grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis nuo neskiepytų klasiokų. Gali tekti nustatyti, kad priėmimas į mokyklą vyks tik pateikus skiepijimosi įrodymą, tokiu būdu užtikrinant didelį skiepijimosi mastą. Atsižvelgiant į tai mokyklos ir pedagogai turėtų būti geriau informuojami apie vakcinų vaidmenį, kad galėtų tėvams ir vaikams perduoti šią informaciją. Šis šviečiamasis aspektas yra itin svarbus, nes mokyklos atlieka vieną svarbiausių vaidmenų tėvams priimant sprendimus.

3.4.

Įvairių formų vėžys, kurio galima išvengti skiepijant, šiandienos paaugliams gali tapti mirtina liga jiems suaugant. Kadangi vėžio atvejų daugėja, ES valstybės narės savo politikos darbotvarkėje nustatė, kad kova su vėžiu yra vienas svarbiausių prioritetų. Iš patirties matyti, kad tinkamai vykdant skiepijimo politiką galima beveik visiškai panaikinti tam tikras ligas, pavyzdžiui, su ŽPV susijusias infekcijas. Paauglių skiepijimas nuo ŽPV turėtų būti laikomas labai svarbiu vėžio kontrolės programų aspektu, nes su ŽPV susijusios infekcijos yra išskirtinė įvairių formų vėžio, kurio galima išvengti skiepijant, kategorija.

3.5.

Suaugusiųjų skiepijimas kartais yra vienintelė prevencinė priemonė, kurią galima taikyti siekiant išspręsti su konkrečia liga, pavyzdžiui, gripu ar juostine pūsleline, susijusias problemas, t. y. siekiant visiškai išvengti ligos ar sumažinti jos sunkumą. Europos Sąjungoje kas ketvirtas žmogus per savo gyvenimą suserga juostine pūsleline, o beveik 40 000 žmonių kasmet pirma laiko miršta dėl su gripu susijusių priežasčių. Šiuos skaičius galima sumažinti tik skiepijant žmones.

3.6.

Atsižvelgiant į tai, kad patys sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai kartais laikosi skeptiško požiūrio, taip pat būta ligų, kurių galima išvengti skiepijant, atvejų ir protrūkių, kilusių dėl to, kad šias ligas perdavė sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, reikėtų atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams skirtos skiepijimo programos ir kaip laikomasi jų reikalavimų, be to, pacientų saugos sumetimais, taip pat siekiant apsaugoti pačius sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus, šios programos turėtų būti sustiprintos rengiant tinkamus mokymus pagal Direktyvą 2000/54/EB.

---

(1)  Europos maisto saugos tarnyba „Koks yra gyvūnų ligų poveikis žmonėms?“

(2)  Tarybos išvados dėl skiepijimo kaip veiksmingos priemonės visuomenės sveikatos srityje, 2014 m. gruodžio 1 d.