NUOMONĖ Nr. 1/2018

(pagal SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktą)

dėl 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento Ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų

(2018/C 291/01)

TURINYS

	Dalis	Puslapis
ĮVADAS…	1–8	2
Aiškinamoji informacija…	1–4	2
Komisijos pasiūlymas…	5–8	3
BENDROS PASTABOS…	9–18	3
Bendras tikslas apsaugoti Sąjungos biudžetą…	9–11	3
Naujas mechanizmas, suteikiantis Komisijai didelę vertinimo laisvę…	12–16	4
Nesurengta jokios konkrečios suinteresuotųjų šalių konsultacijos…	17	4
Neatliktas joks poveikio vertinimas…	18	4
SPECIALIOS PASTABOS…	19–30	5
Neaiškiai apibrėžti rėmimosi šaltiniai ir kriterijai…	19–23	5
Komisijai nenustatyta jokio termino…	24	6
Komisijai nenustatyta aiški prievolė savo iniciatyva įvertinti galimybę atšaukti priemones…	25	6
Komisijai nenustatyta prievolė įvertinti galimą poveikį galutiniams naudos gavėjams ir nacionaliniam biudžetui…	26–29	6
Bendradarbiavimas su Europos prokuratūra netaikomas visoms valstybėms narėms…	30	7

EUROPOS SĄJUNGOS AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 322 straipsnio 1 dalies a punktą, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį;

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (toliau – Pasiūlymas) (1);

atsižvelgdami į 2018 m. gegužės 14 d. Audito Rūmų gautą Tarybos prašymą parengti nuomonę dėl minėto 2018 m. gegužės 3 d. pasiūlymo,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

ĮVADAS

Aiškinamoji informacija

1.

Komisijos 2014 m. komunikate „Nauja ES sistema teisinei valstybei stiprinti“ (2) pristatomas naujas teisinis pagrindas, skirtas užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią teisinės valstybės apsaugą visose valstybėse narėse. Šis pagrindas leido sukurti struktūrą, leidžiančią pasipriešinti ir šalinti sisteminę grėsmę teisinės valstybės principams bei atsispirti būsimoms grėsmėms, iškilsiančioms teisinės valstybės principams, kol dar netenkinamos Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje nustatytos mechanizmų panaudojimo sąlygos. Šis pagrindas turėjo papildyti ES sutarties 7 straipsnyje aprašytus mechanizmus ir neprieštarauja pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnyje, taikymui.

2.

Komisijos 2018 m. komunikate „Nauja, moderni daugiametė finansinė programa, skirta Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m.“ (3) paaiškinta, kad “Sąjunga yra bendrija, grindžiama teisės principais, o jos vertybės sudaro patį jos gyvavimo pagrindą. Jos apima visą jos teisinę ir institucinę struktūrą, visas jos politikas ir programas. Todėl šių vertybių puoselėjimas turėtų būti užtikrintas visose Sąjungos politikos srityse. Tai apima ir ES biudžetą, nes pagrindinių vertybių puoselėjimas yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo išankstinė sąlyga. Teisinės valstybės principo laikymasis yra svarbus Europos piliečiams, taip pat verslo iniciatyvoms, inovacijoms ir investicijoms. Europos ekonomika labiausiai klesti tuomet, kai teisinė ir institucinė sistemos visiškai atitinka bendrąsias Sąjungos vertybes.

3.

2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamentas paprašė Komisijos „pasiūlyti mechanizmą, kurį taikant Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių nepaisančios valstybės narės gali patirti finansinių pasekmių“, tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „galutiniams Sąjungos biudžeto naudos gavėjams jokiu būdu negali turėti poveikio taisyklių pažeidimai, padaryti ne dėl jų kaltės“. Jis pareiškė esąs „įsitikinęs, kad Sąjungos biudžetas nėra tinkama priemonė spręsti ES sutarties 2 straipsnio nesilaikymo klausimą, ir kad bet kokias galimas finansines pasekmes nepriklausomai nuo biudžeto vykdymo turėtų prisiimti valstybė narė“ (4).

4.

Komisijos nuomone, „šiuo metu nėra jokio mechanizmo, skirto apsaugoti ES mokesčių mokėtojų pinigus esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų“ (5). Šiuo metu galiojančios taisyklės reikalauja, kad valstybės narės įrodytų, kad jų valdymo ir kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su ES lėšų panaudojimu, pakankamai gerai apsaugo finansinius Sąjungos interesus (6), o jei to padaryti nepavyksta, Komisija taiko taisomąsias priemones (pavyzdžiui, sustabdo mokėjimus arba taiko finansinius pataisymus). Jei Komisija nustato ES teisės aktų pažeidimų, ji gali prieš valstybę narę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 straipsnį. Be to, jei valstybė narė nesilaiko pagrindinių vertybių, kurios išvardytos ES sutarties 2 straipsnyje, įskaitant teisinės valstybės principų, Komisija gali inicijuoti mechanizmą, numatytą ES sutarties 7 straipsnyje, ir dėl to gali būti sustabdytos tam tikros teisės (įskaitant balsavimo teisę Taryboje; žr. 15 dalį).

Komisijos pasiūlymas

5.

Atsižvelgdama į tai, kad bendras Pasiūlymo tikslas yra prisidėti prie tinkamo Sąjungos biudžeto vykdymo, Komisija pasirinko už pagrindą Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 322 straipsnio 1 dalies a punktą, kitaip sakant, tą patį teisinį pagrindą kaip Finansinio reglamento. Pasiūlymas yra atskiras reglamentas, kuris yra dalis reglamentavimo paketo, susijusio su 2021–2027 m. laikotarpio daugiamete finansine programa.

6.

Kalbant konkrečiau, Komisijos pasiūlymu siekiama nustatyti „taisykles, reikalingas užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų“, kurie pažeidžia arba kelia pavojų, kad bus pažeisti patikimo finansų valdymo principai arba kad bus pakenkta Sąjungos finansinių interesų apsaugai. Taigi ši nuostata suteikia Komisijai teisę pradėti procedūrą anksčiau, nei šie pavojai pasireikš. Sustiprinant apsaugą nuo galimų nacionalinių institucijų praktikų ar nuslėpimų, prieštaraujančių teisinės valstybės principams, Pasiūlymu siekiama prisidėti prie ES patikimo biudžeto finansų valdymo.

7.

Pasiūlyme numatyta, kad Komisija, atsižvelgusi į atitinkamos valstybės narės pateiktą informaciją ir pastabas, pateikia Tarybai įgyvendinimo akto dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą (priklausomai nuo visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžio, sunkumo ir masto). Laikoma, kad Taryba šį pasiūlymą priėmė, išskyrus atvejus, kai per vieną mėnesį ir kvalifikuota balsų dauguma ji nusprendžia Komisijos pasiūlymą atmesti ar pataisyti. Atitinkamos priemonės gali būti valstybės narės galimybių naudotis ES lėšomis visiškas ar dalinis sustabdymas, sumažinimas ar apribojimas.

8.

Pasiūlymas įpareigoja Komisiją įvertinti padėtį tuo atveju, kai atitinkama valstybė narė pateikia dokumentų, siekdama įrodyti, kad nustatyti visuotiniai trūkumai, visiškai ar iš dalies, buvo pašalinti arba jų nebeliko, ir, jei vertinimas yra teigiamas, pateikti Tarybai pasiūlymą dėl sprendimo atsisakyti visų ar dalies šių priemonių. Nesant tokio sprendimo iki n+2 metų pabaigos, sustabdyti n metų įsipareigojimai atitinkamai valstybei narei bus galutinai prarasti.

BENDROS PASTABOS

Bendras tikslas apsaugoti Sąjungos biudžetą

9.

Mes sveikiname Komisijos teisėkūros iniciatyvos užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą nuo visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumų tikslą (žr. 1 langelį), darančių ar galinčių daryti neigiamą poveikį patikimam finansų valdymui ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai.

1 langelis. Teisinės valstybės principas Sąjungoje Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, taip pat Europos Tarybos parengtuose dokumentuose, visų pirma grindžiamuose Venecijos komisijos ekspertinėmis žiniomis, paaiškinama pagrindinė teisinės valstybės, kaip bendros ES vertybės pagal ES sutarties 2 straipsnį, reikšmė. Prie šių principų priskiriami teisėtumas, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinis tikrumas; vykdomosios valdžios galių savavališkumo draudimas; nepriklausomas ir nešališkas teismų darbas; veiksminga teisminė peržiūra, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms, ir lygybė prieš įstatymą.

10.

Mes pažymime, kad Komisija siūlomą mechanizmą grindžia būtinumu laikytis teisinės valstybės principo, kaip išankstinės sąlygos užtikrinant patikimą ES lėšų finansų valdymą. Mes sutinkame su Komisijos nuomone, kad neteisėti ir savavališki už lėšų valdymą atsakingų valdžios institucijų sprendimai gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams.

11.

Kaip aukščiausioji Sąjungos audito institucija mes pripažįstame, kad visų ES piliečių ir nacionalinių institucijų pasitikėjimas teisinės valstybės veikimu gyvybiškai svarbus, kad visa ES toliau vystytųsi ir taptų „laisvės, saugumo ir teisingumo erdve be vidinių sienų“ (7). Mes taip pat pripažįstame, kad teismų nepriklausomumas ir nešališkumas yra būtini norint užtikrinti patikimą ES biudžeto finansų valdymą ir apsaugą, visų pirma kalbant apie teisinių ieškinių teisminį vykdymą, kovą su sukčiavimu ir kitus teisėtus ES interesus.

Naujas mechanizmas, suteikiantis Komisijai didelę vertinimo laisvę

12.

Mes pažymime kad, siūlomas mechanizmas yra konkretesnis ir greičiau pritaikomas tikslo, taikymo srities ir priemonių, kurių galima imtis, spektro atžvilgiais negu ES sutarties 7 straipsnyje numatyti mechanizmai. Reglamento projektas suteikia Komisijai daugiau vertinimo laisvės šiame procese nei dabartinės taisyklės tam, kad būtų užkardytas bet koks bandymas pažeisti vieną pagrindinių vertybių, nustatytų ES sutarties 2 straipsnyje.

13.

Komisija pradeda procedūrą, jei mano, jog esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, kad yra atitiktis Pasiūlymo 3 straipsnio sąlygoms. Tai darydama, ji gali atsižvelgti į visą aktualią informaciją, išvardytą Pasiūlymo 12 konstatuojamoje dalyje, įskaitant ES Teisingumo Teismo priimtus sprendimus, Europos Audito Rūmų ataskaitas, taip pat atitinkamų tarptautinių organizacijų išvadas ir rekomendacijas (žr. 19 dalį). Tačiau procedūros pradėjimo ir kokybinio vertinimo kriterijai nėra aiškiai apibrėžti (žr. 20–23 dalis).

14.

Atsakydama į Komisijos nustatytą faktą, atitinkama valstybė narė turėtų pateikti visą reikalingą informaciją ir gali pateikti savo pastabas, į kurias Komisija turėtų atsižvelgti. Tuomet Komisija turi nuspręsti, kokia priemonė buvo tinkama kiekvienu atskiru atveju. Pasiūlyme numatyta, kad Komisija tai daro atsižvelgdama į proporcingumo principą ir kad ji vertina kiekvieną atvejį atskirai (pagal padėties rimtumą, praėjusį laiką, trukmę, pasikartojimą, atitinkamos valstybės narės intenciją ir jos bendradarbiavimo laipsnį, taip pat pagal nagrinėjamo trūkumo poveikį ES lėšoms). Taip pat nėra aiškiai apibrėžti priemonių pasirinkimo ir jų masto kriterijai (žr. 20 dalį).

15.

Pagal ES sutarties 7 straipsnį, norint aiškiai nustatyti šiurkštų 2 straipsnyje minimų vertybių pažeidimą, būtina Tarybos keturių penktųjų balsų dauguma. Be to, pagal šį straipsnį Europos Vadovų Taryba – remdamasi Komisijos pasiūlymu ir po Europos Parlamento pritarimo – vieningai nusprendžia, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Tokį sprendimą priėmus, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali sustabdyti kai kurias atitinkamos valstybės narės narystės teises, įskaitant balsavimo Taryboje teises. Tačiau šiame siūlomame mechanizme Komisijos pasiūlymas laikomas priimtu, nebent Taryba jį atmeta ar pataiso. Komisijos pasiūlymą Taryba gali per vieną mėnesį blokuoti kvalifikuota balsų dauguma („atvirkštinė kvalifikuota balsų dauguma“). Europos Parlamentas apie siūlomas ar patvirtintas priemones tik informuojamas.

16.

Kriterijų, susijusių su svarbiais lemiamais sprendimais įgyvendinant siūlomą reglamentą, nebuvimas ir Komisijos pasiūlymo priėmimas atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma Taryboje sustiprina Komisijai Pasiūlyme suteiktus diskrecinius įgaliojimus.

Nesurengta jokios konkrečios suinteresuotųjų šalių konsultacijos

17.

ES sutarties 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis“. Konkrečiau, prie Sutarties pridėto Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnyje nustatyta, kad „prieš siūlydama teisėkūros procedūra priimamą aktą, Komisija plačiai konsultuojasi“. Konstatuodami, kad dalykas buvo plačiai svarstomas, įskaitant Europos Parlamente ir Taryboje, mes manome, kad būtų nepaprastai svarbu, kad Komisija, prieš skelbdama Pasiūlymą, surengtų konkrečią suinteresuotųjų šalių konsultaciją.

Neatliktas joks poveikio vertinimas

18.

Atsižvelgdama į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, Komisija turėtų atlikti bet kurios savo teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvos, deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo priemonių, galinčių daryti reikšmingą ekonominį, aplinkosaugos arba socialinį poveikį, poveikio vertinimus. Nepaisant potencialaus poveikio galutiniams naudos gavėjams (žr. 26 dalį) ir tos aplinkybės, kad tam tikros Sąjungos biudžeto dalys gali likti neįtrauktos į mechanizmą (žr. 28 dalį), mes pažymime, kad nebuvo atliktas joks poveikio vertinimas. Komisija mano, kad pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės nustato bendrą išlaidų programų įgyvendinimo pagrindą, o tai reiškia, kad nebūtų naudinga jokia tiesioginių ekonominių, aplinkosauginių ar socialinių padarinių analizė. Vis dėlto mes manome, kad poveikio vertinimas, atliktas prieš paskelbiant Pasiūlymą, būtų sudaręs galimybę teisėkūros institucijoms priimti geriau pagrįstus sprendimus.

SPECIALIOS PASTABOS

Neaiškiai apibrėžti rėmimosi šaltiniai ir kriterijai

19.

Pasiūlyme nėra aiškiai apibrėžta, kuriuos esamus rėmimosi šaltinius Komisija turėtų naudoti atlikdama savo kokybinį vertinimą, kad galėtų nustatyti visuotinį teisinės valstybės principo taikymo trūkumą, keliantį riziką patikimam finansų valdymui. Jame tik nurodoma, kad Komisija, atlikdama vertinimą, gali remtis informacija iš visų esamų šaltinių. Mūsų nuomone, šaltinius apibrėžus tiksliau, pagerėtų siūlomo mechanizmo skaidrumas ir atsekamumas, palengvėtų jo kontrolė, taip pat būtų geriau užtikrintas teisinis tikrumas ir būtų mažiau piktnaudžiaujama vykdomosios valdžios galiomis, kurias siūloma perduoti Komisijai. 2 langelyje pateikta keletas galimų rėmimosi šaltinių.

2 langelis. Galimų rėmimosi šaltinių pavyzdžiai Komisijos rėmimosi šaltiniai galėtų būti: 23 skyrius (Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyrius (Teisingumas, laisvė ir saugumas), kurie taikomi stojimo į ES derybose, taip pat bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas Bulgarijai ir Rumunijai, kuris buvo įdiegtas siekiant pašalinti trūkumus teismų reformos ir kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. Iš kitų galimų svarbių rėmimosi šaltinių galima paminėti Venecijos komisijos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą, Europos Tarybos rekomendaciją dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės CM/Rec (2010)12, Venecijos Komisijos ataskaitą „Teismų sistemos nepriklausomumas. I dalis: teisėjų nepriklausomumas“ (CDL-AD (2010) 004) ir Venecijos Komisijos ataskaitą „Europos standartai, susiję su teismų sistemos nepriklausomumu. II dalis: prokuratūra“ (CDL-AD (2010)040).

20.

Pasiūlymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžiui, sunkumui ir mastui. Proporcingumas turėtų būti užtikrinamas atsižvelgiant į padėties rimtumą, jos trukmę, jos pasikartojimą, atitinkamos valstybės narės intenciją ir jos bendradarbiavimo laipsnį, taip pat į nagrinėjamo trūkumo poveikį atitinkamoms ES lėšoms.

21.

Siūlomos priemonės taip pat turėtų būti „kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie trūkumai daro arba gali daryti neigiamą poveikį“. Tačiau nėra nustatyta jokių tikslių kriterijų svarbiems lemiamiems sprendimams, tokiems kaip sprendimas dėl procedūros inicijavimo ar sprendimas dėl priemonių pasirinkimo ir apimties nustatymo, ir dėl to nėra užtikrintas nuoseklus nuostatų taikymas.

22.

Pasak Komisijos, nėra reikalo toliau tikslinti kriterijus ir tai būtų neproduktyvu, kadangi visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai turi būti nustatomi remiantis kokybiniu vertinimu ir dėl to kiekybiniai kriterijai nereikalingi. Kiekybinis požiūris smarkiai pakenktų mechanizmui, kadangi kiltų rizika, kad bus apimti ne visi galimi atvejai. Be to, Komisija teigia, kad įrodymo pareiga, susijusi su jos kokybiniu vertinimu, kuriam taikoma teisminė peržiūra, tenka jai pačiai ir Tarybai.

23.

Atlikdami perviršinio deficito procedūros ir makroekonominių disbalansų procedūros auditus (8), mes nustatėme, kad yra aiškūs kriterijai, ir tai leido mums padaryti išvadą, kad būta nuoseklaus ir skaidraus šių procedūrų taikymo trūkumų. Atsižvelgdami į tai, mes manome, kad būtina įdiegti kriterijus, kurie leistų kritiškai įvertinti nuostatų taikymo nuoseklumą, siekiant užtikrinti valstybėms narėms vienodą traktavimą, esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, keliančių riziką patikimam finansų valdymui.

1 rekomendacija Mes rekomenduojame, kad teisėkūros institucijos – siūlomame reglamente arba galimose įgyvendinimo taisyklėse – nustatytų aiškius ir konkrečius kriterijus, leidžiančius apibrėžti, kas yra visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, keliantys riziką patikimam finansų valdymui, ir nustatyti priemonių apimtį. Nustatant šiuos kriterijus galima būtų atsižvelgti į rėmimosi šaltinius, kuriuos Komisija naudojo, kai vykdė derybas dėl stojimo į ES, taip pat, kai buvo diegiamas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas, skirtas matuoti valstybės narės pažangą.

Komisijai nenustatyta jokio termino

24.

Nors reglamento projekte Komisijai nėra nustatyta jokio termino, jame nustatyti griežti terminai, per kiek laiko atitinkama valstybė privalo atsakyti į Komisijos pranešimą (per laikotarpį, ne trumpesnį nei vienas mėnuo) ir per kiek laiko Taryba gali atmesti pasiūlymą kvalifikuota balsų dauguma (per vieną mėnesį). Mes atkreipiame dėmesį į tai, kad Sutartyje nenustatyti jokie terminai ES sutarties 7 straipsnio mechanizmui ar SESV 258 straipsnio pažeidimo nagrinėjimo procedūrai. Komisija mus informavo, kad bet kuriuo atveju jos pareiga veikti per pagrįstą laikotarpį (9).

2 rekomendacija Mes rekomenduojame, kad teisėkūros institucijos tiksliau apibrėžtų pagrindą, leidžiantį nustatyti laikotarpį, per kurį valstybė narė privalo pateikti prašomą informaciją, ir, prireikus, nustatytų panašius terminus Komisijai, pavyzdžiui, atšaukiant priemones, kai atitinkamų visuotinių trūkumų nebelieka.

Komisijai nenustatyta aiški prievolė savo iniciatyva įvertinti galimybę atšaukti priemones

25.

Pasiūlymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja Komisiją atlikti vertinimą, susijusį su priemonių atšaukimu atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą. Tačiau mes pažymime, kad Pasiūlyme nėra nuostatos, kuri įpareigotų Komisiją atlikti savo pačios iniciatyvos vertinimą tokio prašymo nesant, jei yra tai pateisinančių priežasčių. Komisija mums pranešė, kad ji vis vien tai darytų.

Komisijai nenustatyta prievolė įvertinti galimą poveikį galutiniams naudos gavėjams ir nacionaliniam biudžetui

26.

Atitinkamos priemonės gali būti nustatytos taikant tiesioginį, netiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą, o jų pasekmes, pagal Pasiūlymo aiškinamąjį memorandumą, „turi prisiimti tie, kurie yra atsakingi už nustatytus trūkumus“. Jei Tarybos sprendime nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas nedaro poveikio valdžios subjektų arba valstybių narių pareigai įgyvendinti programą arba naudoti lėšas, kurioms priemonė daro neigiamą poveikį, ir pareigai atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams (10). Mes pažymime, kad Pasiūlyme nėra nuostatos dėl to, kaip tai turėtų būti užtikrinama. Praktiškai atitinkama valstybė narė turės įsikišti ir atlikti mokėjimus arba kitaip užtikrinti projektų ar programų finansavimą.

27.

Šiame kontekste mes pažymime, kad mokėjimai iš nacionalinių ir ES lėšų gali priklausyti nuo to, ar esama biudžetinių lėšų, kaip buvo parodyta mūsų audito darbų metu (11). Komisija mus informavo, kad ji pasiūlė taisykles (12) ateinančiai DFP, nustatančias įvairias prievoles nacionalinėms institucijoms, siekiant užtikrinti, kad naudos gavėjai išmokas gautų visas ir laiku. Tačiau mes pažymime, kad pasiūlyme dėl bendrųjų nuostatų reglamento taip pat yra nuostata, pagal kurią nacionalinė institucija užtikrina išmoką naudos gavėjui tik esant pakankamai biudžetinių lėšų (13).

28.

Reglamento projekto tikslas – apsaugoti Sąjungos biudžetą visais požiūriais. Šiuo atžvilgiu, jame siekiama užtikrinti, kad bet kurias taikomų priemonių pasekmes prisiimtų už nustatytus visuotinius trūkumus atsakingi valdžios sektoriaus subjektai, o ne atskiri galutiniai naudos gavėjai (14) (kaip antai Erasmus studentai, mokslininkai ar pilietinės visuomenės organizacijos) ar kitos valstybės narės (pavyzdžiui, per Europos teritorinio bendradarbiavimo programas). Tuo tikslu, Pasiūlyme numatyta, kad tiesioginio ir netiesioginio valdymo atveju, priemonės gali būti taikomos tik su sąlyga, jei naudos gavėjas yra valdžios sektoriaus subjektas. Taigi, jei naudos gavėjas nėra valdžios sektoriaus subjektas, ES lėšos, skirtos tokiam subjektui, nepatenka priemonių, kurias Komisija rengiasi siūlyti, apimtį. Neatlikus poveikio analizės, kuri leistų patikslinti, kokios Sąjungos biudžeto dalies šis siūlomas mechanizmas neapsaugotų, yra sunku nustatyti faktinį šio reiškinio mastą.

3 rekomendacija Mes rekomenduojame, kad teisėkūros institucijos pareikalautų, kad Komisija savo pasiūlyme Tarybai išsamiai įvertintų, kaip bus apsaugoti teisėti galutinių gavėjų interesai. Kalbant apie visas Pasiūlymo 4 straipsnio 1 dalies priemones (tokias kaip įsipareigojimų sumažinimas arba įsipareigojimų ir mokėjimų sustabdymas), galutinių gavėjų teisės turėtų būti užtikrintos.

29.

Tais atvejais, kai sustabdytos ar sumažintos ES lėšos pakeičiamos nacionalinėmis lėšomis, šios lėšos turėtų būti imamos iš nacionalinio atitinkamos valstybės narės biudžeto. Dėl to atsiranda poveikis tos valstybės narės biudžetui (15), ypač didelio masto sustabdymų ir sumažinimų atveju.

4 rekomendacija Mes rekomenduojame teisėkūros institucijoms paprašyti, kad Komisija, prieš spręsdama, kurią tinkamą priemonę siūlyti, įvertintų galimą ES lėšų sumažinimo poveikį atitinkamos valstybės narės biudžetui, deramai atsižvelgusi į proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Bendradarbiavimas su Europos prokuratūra netaikomas visoms valstybėms narėms

30.

Visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas valstybėje gali būti susijęs su veiksmingu ir savalaikiu bendradarbiavimu su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra. Mes atkreipiame dėmesį į tai, kad ne visos valstybės narės yra bendradarbiavimo su Europos prokuratūra dalyvės ir todėl su ja susijusios nuostatos, po jos įsteigimo, yra taikytinos tik dalyvaujančioms valstybėms narėms.

5 rekomendacija Mes rekomenduojame teisėkūros institucijoms patikslinti, kad nuostatos, susijusios su Europos prokuratūra, po jos įsteigimo, gali būti taikomos tik dalyvaujančioms valstybėms narėms.

---

(1)  2018 m. gegužės 2 d. COM(2018) 324 final.

(2)  2014 m. kovo 11 d. COM(2014) 158 final.

(3)  2018 m. vasario 14 d. COM(2018) 98 final.

(4)  2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimos DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. (2017/2052(INI)) rengimas.

(5)  Žr. Komisijos lankstinuką „ES biudžetas ateičiai – patikimas finansų valdymas ir teisinė valstybė“, https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/20d5496b-526a-11e8-be1d-01aa75ed71a1/language-lt

(6)  Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (Finansinis reglamentas) 59 straipsnio 2 dalį (OL L 298, 2012 10 26, p. 1), „vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti …[.].“

(7)  ES sutarties 3 straipsnio 2 dalis ir SESV 67 straipsnis; 2014 m. kovo 11 COM(2014) 158 final.

(8)  Specialioji ataskaita Nr. 10/2016 „Būtina toliau daryti pažangą, siekiant užtikrinti veiksmingą perviršinio deficito procedūros vykdymą“ ir Specialioji ataskaita Nr. 3/2018 „Makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) auditas“.

(9)  Žr. pridėtas bylas C-74/00 P ir C-75/00 P Falck SpA and Acciaierie di Bolzano SpA v Europos Bendrijų komisija, EU:C:2002:524, par. 139–141 http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=47 692&pageIndex=0&doclang=FR&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=263967

(10)  Tai atitinka 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucijos 119 punktą „Būsima DFP: Pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“, kur sakoma, kad „galutiniams Sąjungos biudžeto naudos gavėjams jokiu būdu negali turėti įtakos taisyklių pažeidimai, padaryti ne dėl jų kaltės“.

(11)  Vykdydami savo auditą pasidalijamojo valdymo srityje, mes aptikome sutarčių, sudarytų tarp nacionalinių institucijų ir galutinių naudos gavėjų, kuriose buvo sąlyginė nuostata, susiejanti išmokas su biudžetinių lėšų buvimu.

(12)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos ir panaikinantis Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (COM(2018)393 final) ir Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2018)375 final).

(13)  Žr. Pasiūlymo dėl bendrųjų nuostatų reglamento 68 straipsnio 1 dalies b punktą.

(14)  Priklausomai nuo reglamento, pagal kurį skiriamos ES lėšos, galutiniai naudos gavėjai gali būti vadinami taip pat galutiniais lėšų gavėjais.

(15)  Savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė, kad „Sąjungos biudžetas nėra tinkama priemonė spręsti ES sutarties 2 straipsnio nesilaikymo klausimą, ir kad bet kokias galimas finansines pasekmes nepriklausomai nuo biudžeto vykdymo turėtų prisiimti valstybė narė“.