29.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/46

1.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) (2) 168 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“ ir kad „Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje ir prireikus remia jų veiksmus“;

2.

jog nuo 2000 m. Europos Sąjungos Taryba pabrėžia, kad svarbu skatinti sveiką gyvenseną, visų pirma pasitelkiant mitybą ir fizinį aktyvumą, visų pirma (3):

3.

2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planą (12), kuriame pripažįstamas teigiamas sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos poveikis tiek piliečiams, tiek sveikatos priežiūros sistemoms, ir sveikos mitybos (13) bei fizinio aktyvumo skatinimo svarba lėtinių ligų ir neužkrečiamųjų ligų rizikos mažinimui ir valstybių narių prašoma vienu iš svarbiausių prioritetų toliau laikyti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimą, tokiu būdu prisidedant prie ES piliečių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumo; taip pat 2015–2020 m. Europos maisto produktų ir mitybos politikos veiksmų planą (14);

4.

2013 m. gegužės 27 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2013–2020 m. pasaulinį veiksmų planą neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės srityje (15) ir devynis jame nurodytus savanoriškus visuotinius tikslus; PSO Europos regiono 2016–2025 m. fizinio aktyvumo strategiją (16); PSO Kovos su vaikų nutukimu komisijos ataskaitą (2016 m.) (17), kurioje pateiktas išsamus ir integruotas rekomendacijų, kaip spręsti vaikų nutukimo problemą, rinkinys;

5.

2015 m. rugsėjo 25 d. JT rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurioje pripažįstama, kad norint kovoti su nelygybe reikia taikyti daugiašalį suinteresuotųjų subjektų ir daugiasektorinį požiūrį, kartu užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje (18);

6.

2013 m. liepos 5 d. Vienos deklaraciją dėl mitybos ir neužkrečiamųjų ligų įgyvendinant strategiją „Sveikata 2020“ (19), kurioje buvo susitarta kovoti su nutukimu ir teikti prioritetą darbui sveikos vaikų mitybos srityje, visų pirma siekiant sukurti sveikesniam maistui ir gėrimams palankią aplinką;

7.

pirmininkaujančios Maltos kartu su Europos Komisija, PSO, Jungtiniu tyrimų centru ir Mitybos ir fizinio aktyvumo aukšto lygio grupės nariais parengtą techninę ataskaitą dėl sveiko maisto produktų mokykloms viešųjų pirkimų 2017 m. (20);

8.

2017 m. vasario 22 d. Europos Komisijos pateiktą ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitos projektą (21);

1.

visų šalių ekonominiam ir socialiniam vystymuisi užtikrinti sveikata yra vertybė, galimybė ir investicija;

2.

didelis vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas daugelyje valstybių narių yra didelė sveikatos problema, prisidedanti prie nelygybės sveikatos srityje didėjimo, kadangi vaikai, kaip pažeidžiamiausia grupė, nukenčia labiausiai, ir kad nutukimas vaikystėje akivaizdžiai pranašauja nutukimą suaugus – tai sukelia gerai žinomų padarinių sveikatai ir ekonomikai, – kadangi daugiau kaip 60 % antsvorio turinčių vaikų greičiausiai taps antsvorio turinčiais suaugusiaisiais (22);

3.

vaikų antsvoris ir nutukimas yra susiję su rimtomis pasekmėmis sveikatai tiek trumpuoju, tiek ilgesniu laikotarpiu, įskaitant padidėjusią II tipo diabeto, astmos, hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų riziką, ir kad susirgus šiomis ligomis nutukimas žymiai sumažina jų gydymo veiksmingumą;

4.

nutukimas neigiamai veikia gyvenimo kokybę ir yra susijęs, inter alia, su žema saviverte;

5.

vaikų antsvorio ir nutukimo priežastys yra kompleksinės ir jas lemia įvairūs veiksniai, dažniausiai atsirandantys būnant nutukimą skatinančioje (23) aplinkoje;

6.

nepakankamas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba lemia antsvorį, nutukimą ir įvairias lėtines ligas. Todėl turi būti tinkamai atsižvelgiama į abi šias sritis;

7.

iš naujausių bandymų galima spręsti, kad esama epigenetinių pokyčių, kurie tam tikrais atvejais gali prisidėti prie antsvorio atsiradimo arba nutukimo; kai kurie tyrimai rodo, kad su vėlesniu vaikų nutukimu yra siejami tokie rizikos veiksniai kaip didesnis motinos kūno masės indeksas iki nėštumo, tabako poveikis vaisiui, pernelyg didelis motinos svorio priaugimas nėštumo laikotarpiu ir spartesnis kūdikių svorio priaugimas per pirmąsias 1 000 dienų (24);

8.

Europos vaikų nutukimas labai susijęs su jų tėvų socialine ir ekonomine padėtimi: yra didesnė tikimybė, kad žemesnių socialinių ir ekonominių grupių tėvai turės antsvorio. Didesnė tikimybė, kad nutukusių tėvų arba tėvų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis blogesnė, vaikai turės prastus mitybos įpročius ir įgis antsvorio. Be to, kai kuriose valstybėse narėse yra mažesnė tikimybė, kad vaikai iš žemesnių socialinių ir ekonominių grupių, ypač priešlaikinio gimimo atveju, bus maitinami krūtimi (25);

9.

dabartinė politika, kurios tikslas – ugdyti sveikatą ir vykdyti antsvorio nei nutukimo prevenciją siekiant sustabdyti vaikų nutukimo didėjimą, nebuvo pakankamai veiksminga. Vaikų nutukimo problemai išspręsti jokio pavienio veiksmo nepakanka. Be to, sektorių politika taip pat gali daryti didelį nepageidaujamą poveikį sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui. Todėl vaikų nutukimo problema turėtų būti vienas iš svarbiausių atskirų valstybių narių ir Europos Sąjungos darbotvarkės punktų, o ją spręsti reikia prioriteto tvarka ir pasitelkiant įvairius koordinuotus veiksmus įvairiuose sektoriuose;

10.

reikia tolesnių mokslinių tyrimų siekiant geriau suprasti vaikų antsvorį ir nutukimą lemiančius veiksnius, be kita ko, epigenetinius, ir išnagrinėti faktiniais duomenimis grindžiamus požiūrius, kuriais siekiama sveikos mitybos ir didesnio fizinio aktyvumo visą gyvenimą. Be to, reikia atlikti išsamesnius visuomenės sveikatos mokslinius tyrimus siekiant akcentuoti ekonomines pasekmes ir lemiamus ekonominius veiksnius visose socialinėse ir ekonominėse grupėse, taip pat užtikrinti veiksmingą su visuomenės sveikata susijusią politiką, intervencines priemones ir prevencijos programas;

11.

atsižvelgiant į akivaizdų faktą, kad gerai maitinamas vaikas yra sveikesnis, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo galimybė nuo pat ankstyvo amžiaus sudaro sąlygas vaikams užaugus tapti sveikais suaugusiaisiais. Sveiki vaikai yra geriau pasirengę mokytis ir ugdytis mokykloje, dėl to vėliau gyvenime jie turi geresnių asmeninio tobulėjimo galimybių ir yra produktyvesni;

12.

PSO duomenimis, 5–17 metų amžiaus vaikai ir jaunuoliai per dieną vidutiniško arba didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui turėtų skirti bent 60 minučių. Be to, bent 3 kartus per savaitę turėtų būti įtraukta labai intensyvi veikla ir raumenis bei kaulus stiprinanti veikla (26). Turėtų būti atsižvelgiama į turimas nacionalines rekomendacijas;

13.

visas valdžios sektorius ir visa visuomenė turėtų laikytis tarpsektorinio bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, kad būtų užtikrinta sveika aplinka, be kita ko, sveikatos, švietimo, maisto gamybos, žemės ūkio ir žuvininkystės, prekybos ir pramonės, finansų, sporto, kultūros, komunikacijų, aplinkos ir miestų planavimo, transporto, socialinių reikalų ir mokslinių tyrimų srityse;

14.

kadangi daugumoje Europos šalių beveik trečdalį dienos vaikai praleidžia mokymo aplinkoje, svarbu, kad vaikų ugdymo aplinkoje ir vaikų priežiūros centruose bendradarbiaujant su tėvais būtų skatinama sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Turėtų būti stengiamasi ugdymo aplinkoje sukurti sveiko gyvenimo būdo rėmimui palankią aplinką;

15.

maitinimas mokyklose suteikia puikią galimybę remti sveikos mitybos įpročius ir ugdyti sveikatą; šiuo tikslu ugdymo aplinkoje turėtų būti skatinama vartoti sveiką maistą;

16.

Vyriausybės ir viešosios institucijos turi galimybę rengdamos viešuosius pirkimus padidinti sveiko maisto, taigi, ir geresnės mitybos, paklausą ir turi galimybių teisingu ir skaidriu būdu daryti įtaką rinkai bei skatinti naujoves, kad būtų tiekiamas maistingumo požiūriu labiau subalansuotas maistas;

17.

gausu duomenų, kurie pateisintų efektyvesnius veiksmus, susijusius su prekyba didelės energinės vertės maisto produktais ir maisto produktais, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, cukraus ir druskos. iš sukauptos patirties ir duomenų galima spręsti, kad didesniam savanoriškų veiksmų efektyvumui užtikrinti gali prireikti reguliavimo priemonių;

18.

optimaliam augimui, vystymuisi ir sveikatai užtikrinti yra naudinga, kad pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikis būtų maitinamas vien krūtimi. Vėliau kintantiems mitybos poreikiams patenkinti kūdikiai turėtų gauti tinkamos mitybinės vertės ir saugaus papildomo maisto, maitinimą krūtimi tęsiant iki dvejų metų amžiaus arba ilgiau. Maitinti krūtimi ir vartoti saugų papildomą maistą reikėtų atsižvelgiant į PSO rekomendacijas (27) arba nacionalines rekomendacijas, jei jų yra;

1.

į nacionalinius veiksmų planus, strategijas ar veiklą, susijusius su mityba ir fiziniu aktyvumu, įtraukti tarpsektorines priemones, kuriomis siekiama kovoti su vaikų nutukimu, daug dėmesio skiriant ne tik sveikatos ugdymui ir ligų prevencijai, bet ir tiems vaikams ir paaugliams, kurie jau turi antsvorio ar yra nutukę; visų pirma reikėtų įtraukti:

2.

parengti konkrečias mitybos gaires vaikams ir paaugliams, skirtas ir sveiko svorio, ir antsvorį turintiems ar nutukusiems vaikams ir paaugliams. Tokiose gairėse tėvams, globėjams ir ugdymo įstaigų maisto tiekėjams reikia pateikti rekomendacijų dėl, inter alia, tinkamų porcijų dydžių, ir informaciją, kurioje išdėstomos maistingo, įperkamo ir tinkamo maisto pasirinkimo galimybės;

3.

parengti nacionalines konkrečias gaires dėl kasdienio fizinio aktyvumo skatinimo;

4.

užtikrinti, kad mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos srityje veikiančių nacionalinių valdžios institucijų komunikacijos ir konsultacijų veikla būtų rengiama ir vykdoma tokiomis sąlygomis, kuriomis nedaroma jokio nederamo komercinio poveikio;

5.

didinti bendras pastangas, kad būtų sumažintas į vaikus ir paauglius orientuotos maisto produktų rinkodaros komunikacijos, prieštaraujančios skatinimui pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą, bendras kiekis ir įtaigumas;

6.

bendradarbiauti su maisto gamintojais, mažmenininkais ir viešojo maitinimo sektoriumi, kad būtų skatinama gerinti maistą, laikantis sveikatos sektoriaus gairių, taip pat propaguoti sveiką maistą, kad sveikus maisto produktus būtų lengva pasirinkti;

7.

tinkamais atvejais, bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojų ir vaikų reikalų srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas, nustatyti priemones arba skatinti rengti elgesio kodeksus. Tokiu būdu būtų siekiama užtikrinti, kad į vaikus ir paauglius orientuota rinkodaros komunikacija nebūtų skatinama vartoti didelės energinės vertės ir daug druskos, cukrų ar sočiųjų riebalų ir riebalų rūgščių transizomerų turinčius arba kitaip nacionalinių ar tarptautinių mitybos gairių neatitinkančius maisto produktus, ir kad pramonės sektoriaus pastangos gerinti maisto produktus, jais prekiauti ir juos reklamuoti būtų vis nuoseklesnės;

8.

apsvarstyti teisėkūros priemones, kuriomis, tinkamais atvejais, būtų skatinamas fizinis aktyvumas, sveika mityba ir užtikrinama palanki aplinka;

9.

Įgyvendinti sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką požiūrį, padedantį sukurti didesnį įprastinį ir laisvalaikio fizinį aktyvumą skatinančią aplinką ir infrastruktūrą ir lengviau pasirinkti sveikesnius maisto produktus;

10.

įgyvendinti jau pradėtas sveikatos būklės stebėjimo visą gyvenimą programas, ypatingą dėmesį skiriant nėščiųjų, vaikų ir paauglių mitybai ir fiziniam aktyvumui, kad būtų plėtojami ir vykdomi tiksliniai veiksmai. Įgyvendinant šias programas turi būti sudarytos sąlygos stebėti įvairius rodiklius, pavyzdžiui, socialinę nelygybę;

11.

apsvarstyti suaugusiųjų ir vaikų antsvorio ir nutukimo ekonominių pasekmių analizę, ypač sveikatos priežiūros ir specialiąsias išlaidas, naštą valstybės biudžetui ir šeimų biudžetams visomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis;

1.

užtikrinti, kad kova su vaikų antsvoriu ir nutukimu būtų vienas iš Europos Sąjungos prioritetų, į kurį būtų atsižvelgiama įvairių sektorių politikoje ir Komisijos darbotvarkėje, kartu visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją;

2.

tinkamais atvejais dirbti drauge su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojų ir vaikų reikalų srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas, vadovaujant visuomenės sveikatos institucijomis, kad būtų rengiamos, stiprinamos ir peržiūrimos vietos, nacionalinio ir Europos lygmens iniciatyvos; tai turėtų būti daroma siekiant sumažinti didelės energinės vertės ir daug druskos, cukrų ar sočiųjų riebalų ir riebalų rūgščių transizomerų turinčių arba kitaip neatitinkančių nacionalinių ar tarptautinių mitybos gairių maisto produktų pardavimą vaikams ir paaugliams, taip pat kovoti su nejudria gyvensena, naudojantis faktiniais duomenimis grindžiamomis priemonėmis, atsižvelgiant į duomenis, kad prekyba ir prie ekranų praleidžiamas laikas yra labai susiję su vaikų ir paauglių nutukimu;

3.

visų pirma atsižvelgti į tai, kad skubiai reikia reaguoti į naują problemą: prekybą ir reklamą naudojantis internetinėmis platformomis ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis, kuriose komunikacija dažniau yra orientuota į pavienius vaikus ir ją yra sunkiau stebėti;

4.

skatinti savanorišką maisto produktų ženklinimą laikantis Reglamente (ES) Nr. 1169/2011, ypač jo 35 straipsnio 1 dalyje, nustatytų principų, padedant visiems vartotojams, ypač priklausančius žemesnėms socialinėms ir ekonominėms grupėms, pasirinkti sveiką maistą ir skatinti švietimo bei informavimo kampanijas, kurių tikslas – užtikrinti, kad vartotojai geriau suprastų informaciją apie maisto produktus, įskaitant maistingumo ženklinimą;

5.

mitybos ir fizinio aktyvumo aukšto lygio grupėje nustatyti tinkamus mechanizmus, kad būtų geriau renkami duomenys apie sveikatos rodiklius, taip pat duomenys apie intervencines priemones ir veiksmus, ypač susijusius su elgsena, apsaugos veiksniais ir rizikos veiksniais, antsvoriu, nutukimu ir rezultatais sveikatos srityje, kad turimi duomenys būtų aktualūs, patikimi ir palyginami;

6.

nustatyti, kad fizinio aktyvumo stebėsena ir maisto produktų maistinė kokybė vaikų ugdymo aplinkoje būtų prioritetinės sritys, įvertinant vaikų ir paauglių nutukimo ir antsvorio sąsajas su socialine nelygybe ir atitinkamą jos poveikį;

7.

remti PSO vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvą (29), kurios tikslas yra nuolat vertinti pradinukų antsvorio ir nutukimo tendencijas, o paauglių atveju – mokyklinio amžiaus vaikų sveikatą veikiančios elgsenos tyrimą (30), kad būtų išsiaiškinta epidemijos raida šioje gyventojų grupėje ir sudarytos sąlygos palyginti Europos regiono šalių duomenis;

8.

visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, toliau remti ir įgyvendinti 2014–2020 m. kovos su vaikų nutukimu veiksmų planą, ypač tarpvalstybinę veiklą ir poveikį, pavyzdžiui, kiek tai susiję su maisto produktų gerinimu ir į vaikus orientuota rinkodara;

9.

plėtoti ir vertinti faktiniais duomenimis grindžiamas programas ir gaires, susijusias su rizikos grupėms priklausantiems, antsvorio turintiems ir nutukusiems vaikams ir paaugliams skirtais sveikatos ugdymo ir prevenciniais intervenciniais veiksmais, taip pat diagnozavimu ir gydymo galimybėmis; be to, teikti sveikatos priežiūros specialistams mokymą ir orientuoti juos laikantis PSO gairių ir rekomendacijų;

10.

nustatyti, kokia valstybių narių geroji praktika atitinka faktiniais duomenimis grindžiamus atrankos kriterijus, ir platinti informaciją apie ją valstybėms narėms, kartu atsižvelgiant į institucinį kontekstą;

1.

toliau remti mokslinių tyrimų projektus ir stebėsenos iniciatyvas, kurių tikslas yra stebėti vaikų antsvorį ir nutukimą ir su jais kovoti, ir teikti joms išteklius, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžių ir sėkmės istorijų, atrinktų remiantis griežtais kriterijais, platinimą;

2.

užtikrinti veiksmingą sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką požiūrį, kuriuo įvairiuose sektoriuose ir įvairiomis iniciatyvomis skatinama sveikata bei prevencija ir skiriama dėmesio mitybai;

3.

toliau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į veiklą ES lygmeniu, ypač produktų gerinimo srityje, naudojantis tinkamomis vertinimo ir atskaitomybės sistemomis, ir reguliariai pranešti apie pokyčius;

4.

remti maisto produktų rinkodaros ir komercinės komunikacijos srities ES elgesio kodeksų rengimą, ypač kiek tai susiję su vaikais ir paaugliais, kartu tinkamai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;

5.

remti valstybių narių, pageidaujančių kuo plačiau plėtoti ir įgyvendinti atitinkamas koordinuojamas iniciatyvas, bendrą darbą, ypač maisto produktų gerinimo, nutukimo pasekmių ekonominės analizės, rinkodaros ir maisto produktų viešųjų pirkimų srityse.