15.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/30

1.

politinį šio klausimo kontekstą, išdėstytą šių išvadų I priede,

2.

Europos Sąjunga susiduria su dideliais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, iš dalies kylančiais dėl didėjančios migracijos ir finansų bei ekonomikos krizės padarinių;

3.

dėl šių pokyčių kyla ypatingų iššūkių dėl poveikio demokratinėms vertybėms, socialinei sanglaudai, užimtumo galimybėms ir profesiniam gyvenimui, taip pat jaunuolių, ypač rizikos grupės jaunuolių ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių, įtraukčiai ir gerovei;

4.

norint sėkmingai reaguoti į šiuos iššūkius, svarbu stiprinti jaunuolių supratimą apie aktyvų pilietiškumą, jų teises ir pareigas, jų pripažinimą ir pagarbą demokratinėms vertybėms, kultūrų įvairovei, jų saviraiškos ir tikėjimo laisvės garantijas, jiems įgyjant būtinų gyvenimo įgūdžių (1);

5.

ugdyti gyvenimo įgūdžius yra vienodai svarbu ne tik siekiant sumažinti didelio jaunimo nedarbo poveikį ekonominei, politinei, socialinei sritims ir žmogui, bet ir siekiant padėti jaunuoliams apsispręsti dėl savo ateities ir ją kurti per kokybišką užimtumą, socialinę įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą,

6.

Tarybos rezoliuciją dėl naujos įgūdžių darbotvarkės siekiant įtraukios ir konkurencingos Europos  (2), ypač į tai, kad Taryba pripažįsta, jog „svarbu patenkinti ne tik neatidėliotinus darbo rinkos poreikius, tačiau sutelkti dėmesį ir į tuos švietimo ir mokymo aspektus, kurie gali paskatinti inovacijas, verslumą ir kūrybiškumą, suformuoti sektorius, sukurti darbo vietų ir naujų rinkų, įgalėti asmenis (įskaitant ir pažeidžiamiausius), praturtinti demokratinį gyvenimą ir ugdyti veiklius, talentingus ir aktyvius piliečius“;

7.

Rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (3) peržiūrą, kuri suteikia galimybę vadovautis įtraukiu požiūriu į kompetencijų, kurios gali padėti jaunuoliams ir palengvinti jų sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą, aktyvų pilietiškumą ir profesinį gyvenimą, ugdymą. Daugelis šiose Tarybos išvadose apibrėžtų gyvenimo įgūdžių jau yra įvardyti dabartinėje Europos bendrųjų kompetencijų sistemoje, nors ten vartojami ir kitokie terminai,

8.

nors yra daug aspektų, siejamų su jaunimo nedarbo ir iš to išplaukiančios socialinės dislokacijos bei politinio susvetimėjimo keliamų iššūkių atrėmimu, jaunimo sektorius, vykdant veiksmingą darbą su jaunimu, turi atlikti vaidmenį sudarant galimybių jaunuoliams įgyti ir ugdyti gyvenimo įgūdžius, kurie padeda kuo labiau padidinti jų potencialą ir padeda jiems susikurti ir gyventi visavertį ir produktyvų asmeninį, socialinį ir profesinį gyvenimą. Tokie gyvenimo įgūdžiai taip pat gali padėti užkirsti kelią marginalizacijai ir atremti propagandą, retoriką ir elgseną, kuri gali būti siejama su radikalėjimu, galinčiu privesti prie smurtinio ekstremizmo,

9.

nors darbas su jaunimu gali reikšti įvairiausias priemones, projektus, programas, veiklos sritis ir iniciatyvas, kuriuos įgyvendina įvairūs organizatoriai įvairioje aplinkoje, išskirtinė darbo su jaunimu praktikos ypatybė ir tai, į ką jis labiausiai nukreiptas, yra jaunuolių asmeninė ir socialinė raida;

10.

veiksmingas darbas su jaunimu gali daryti teigiamą poveikį jaunuoliams

11.

gyvenimo įgūdžiai yra pozityvaus, asertyvaus ir į problemų sprendimą orientuoto elgesio manieros, demonstruojamos tinkamai ir atsakingai kasdieniame gyvenime – namuose, internete, bendruomenėje, švietimo/mokymo aplinkoje ir darbo vietoje. Šios manieros – tai tam tikri asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai, įgyti per švietimą ir mokymą, darbą su jaunimu, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, ir juos galima pritaikyti siekiant spręsti sunkumus, klausimus ir problemas, su kuriais įprastai susiduriama kasdieniame žmogaus gyvenime,

12.

gyvenimo įgūdžiai yra svarbūs visiems jaunuoliams, tačiau jie turi ypač didelę reikšmę ir svarbą rizikos grupės jaunuoliams ir mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, tai pat jų užimtumo poreikiams, socialinei įtraukčiai ir demokratiniam dalyvavimui;

13.

skatinimas ir rūpinimasis, kad jaunuoliai įgytų gyvenimo įgūdžių ir juos ugdytų, gali būti neatsiejama jaunimo politikos dalis tiek Europos, tiek valstybių narių lygmenimis,

14.

II priede pateikiamas gyvenimo įgūdžių, nurodant tam tikrus jų raiškos ypatumus, kompendiumas. Šis kompendiumas nėra preskriptyvus ar išimtinis – jame atsispindi tie gyvenimo įgūdžiai, kuriuos vykdant darbą su jaunimu galima geriausiai skatinti ir padėti jaunuoliams juos įgyti; (4)

15.

II priede apibrėžti gyvenimo įgūdžiai kinta, ir valstybės narės bei atitinkami Europos, nacionaliniai ir vietos suinteresuotieji subjektai turi nuspręsti, kokiems gyvenimo įgūdžiams reikėtų teikti pirmenybę, kaip jie turi būti pristatomi ir skatinami,

16.

skatinti darbo su jaunimu, kuriuo siekiama ugdyti jaunuolių gyvenimo įgūdžius, indėlį jaunimo politikos programose ir priemonėse, skirtose jaunuoliams remti;

17.

skleisti ir propaguoti tarp darbo su jaunimu organizatorių mokymo priemones, metodiką ir praktiką (visų pirmą tas, kurias parengė jaunimo darbuotojai), kurios gali padėti jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių;

18.

toliau remti darbo su jaunimu organizatoriams skirtą švietimo, mokymo ir tarpusavio mokymosi veiklą siekiant didinti jų gebėjimus padėti jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių;

19.

prireikus pripažinti ir patvirtinti švietimo ir mokymo programas, kuriomis didinami jaunimo darbuotojų – tiek apmokamų darbuotojų, tiek savanorių – ir jaunimo lyderių gebėjimai sėkmingai taikyti mokymo priemones, metodiką ir praktiką, kuriomis padedama jaunuoliams identifikuoti, įgyti ir ugdyti gyvenimo įgūdžius, pasinaudojant vertinimo ir įsivertinimo priemonėmis ir metodais;

20.

skatinti ir stiprinti jaunuolių savanorišką veiklą, nes ji gali padėti jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių ir paskatinti juos dalyvauti kartu su darbo su jaunimu organizatoriais darbo su jaunimu projektuose ir iniciatyvose,

21.

skatinti ir teikti tarpusavio ir bendro mokymosi galimybes, projektus ir iniciatyvas, skirtus darbo su jaunimu organizatoriams, kad būtų dalijamasi jaunuolių gyvenimo įgūdžių skatinimo ir ugdymo žiniomis, priemonėmis ir patirtimi;

22.

apsvarstyti, kuriuos gyvenimo įgūdžius, jaunuolių įgytus vykdant darbą su jaunimu, būtų galima identifikuoti bei dokumentuoti ir kaip tai būtų galima padaryti, siekiant palengvinti vertinimą ir sertifikavimą taikant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo mechanizmus (5);

23.

kuo geriau panaudoti programą „Erasmus +“ ir kitas ES finansavimo programas remiant darbo su jaunimu praktiką, kad būtų skatinami ir ugdomi jaunuolių gyvenimo įgūdžiai;

24.

stiprinti dialogą tarp darbo su jaunimu, jaunimo politikos ir mokslinių tyrimų jaunimo klausimais sričių subjektų ir stiprinti veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis koordinavimą, taip palengvinant tinklaveiką, bendradarbiavimą, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi patirtimi, siekiant skatinti ir ugdyti jaunuolių gyvenimo įgūdžius;

25.

nustatyti, remti ir skleisti turimas ir novatoriškas priemones, metodiką ir praktiką, kuriais skatinami gyvenimo įgūdžiai įvairioje darbo su jaunimu aplinkoje;

26.

skatinti ir remti tarpsektorines partnerystes ir iniciatyvas, visų pirma tarp darbo su jaunimu organizatorių, švietimo ir mokymo įstaigų, socialinių ir užimtumo tarnybų, ir socialinių partnerių, kurie padeda jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių ir juos ugdyti,

27.

prisidėti prie žinių apie gyvenimo įgūdžius, kurie skatinami ir ugdomi vykdant darbą su jaunimu, kaupimo ir remti valstybes nares skatinant su jaunimu dirbančių asmenų gebėjimų stiprinimą ir profesinį tobulėjimą;

28.

skatinti darbą su jaunimu kaip neatskiriamą Naujos įgūdžių darbotvarkės dalį, nes jis tiek suteikia pridėtinės vertės visiems darbotvarkės aspektams, tiek juos papildo ir remia;

29.

skatinti ir remti tarpsektorinį požiūrį siekiant padėti jaunuoliams įgyti ir ugdyti reikiamas kompetencijas, siekiant palengvinti jų sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą, aktyvų pilietiškumą ir profesinį gyvenimą;

30.

užtikrinti, kad šiomis Tarybos išvadomis būtų prisidėta prie Rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų peržiūros siekiant sustiprinti Europos bendrųjų kompetencijų sistemos gyvenimo įgūdžių aspektą ir išlaikyti suderinamumą su šiuo aspektu.