Briuselis, 2017 07 13

SWD(2017) 263 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kultūros vertybių importo

{COM(2017) 375 final}
{SWD(2017) 262 final}


Santraukos lentelė

Pasiūlymo dėl muitinės priemonių dėl kultūros vertybių importo poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama? Ne daugiau kaip 11 eilučių

Vadovaudamasi 2015 m. Europos saugumo darbotvarke 1 ir 2016 m. Kovos su teroristų finansavimo stiprinimo veiksmų planu 2 , Komisija paskelbė iki 2017 m. antro ketvirčio pabaigos parengsianti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis.

Pasiūlymu sprendžiama neteisėtai iš trečiųjų šalių istorinio ir archeologinio konteksto paimtų kultūros vertybių įvežimo į ES problema, kuria tokiu būdu prisidedama prie organizuoto nusikalstamumo, teroristų finansavimo, pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo, taip pat kultūrinės tapatybės ir palikimo praradimo kilmės šalyse. Juo imamasi tolesnių veiksmų, susijusių su ES teisės aktais, kuriais draudžiama prekyba kultūros vertybėmis iš Irako ir Sirijos (Reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 ir Reglamentas (ES) Nr. 36/2012).

Ko siekiama šia iniciatyva? Ne daugiau kaip 8 eilutės

Iniciatyva siekiama užkirsti kelią į ES importuoti ir joje saugoti neteisėtai iš trečiosios šalies išvežtas kultūros vertybes. Tokiu būdu sumažėtų neteisėto kultūros vertybių gabenimo mastas, būtų kovojama su teroristų finansavimu ir saugomas kultūros paveldas, visų pirma ginkluoto konflikto paveiktose kilmės šalyse esantys archeologiniai objektai. Šiuo tikslu iniciatyva siūloma: nustatyti bendrą importuojamų kultūros vertybių apibrėžtį; užtikrinti, kad, pirkdami kultūros vertybes iš trečiųjų šalių, importuotojai laikytųsi rūpestingumo reikalavimo; nustatyti standartinę informaciją, kuria patvirtinama, kad prekės yra teisėtos; numatyti veiksmingų priemonių, kuriomis atgrasoma nuo neteisėto gabenimo; skatinti suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti užtikrinant kultūros paveldo apsaugą.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda? Ne daugiau kaip 7 eilutės 

Vienos valstybės narės taikomos tikrinimo ir kontrolės priemonės neužkerta kelio kultūros vertybėms neteisėtai patekti į ją iš kitos valstybės narės, kuri nėra nustačiusi tokių tikrinimo priemonių. Dėl to, kad skirtingose valstybėse narėse ekonominės veiklos vykdytojams taikomos nevienodos procedūros, sudaromos sąlygos diskriminacijai. Siekiant užtikrinti, kad visoje ES su importu susijusios procedūros būtų atliekamos veiksmingai ir darniai, būtinas bendras požiūris.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės buvo apsvarstytos? Ar kuri nors politikos galimybė yra tinkamiausia? Kodėl? Ne daugiau kaip 14 eilučių 

Politikos galimybės buvo apsvarstytos grupėmis:

pirma, privalomos teisinės galios neturinčios galimybės, susijusios su suinteresuotųjų subjektų geranoriškumo bei savidrausmės skatinimu ir kompetentingų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimu (A grupė);

antra, reguliacinio pobūdžio galimybės, susijusios su dviem svarbiais elementais:

– tinkama iniciatyvos taikymo srities, į kurią turėtų patekti kultūros vertybės, apibrėžtimi (B grupė),

– su dokumentais, kurių reikia teisėtai prekių kilmei paliudyti, susijusiais reikalavimais (C grupė).

Konkrečiau, C grupę sudaro šios sertifikavimo galimybės:

a) kilmės šalies išduotas eksporto sertifikatas ir administracinis bendradarbiavimas su atitinkama šalimi,

b) importuotojo patvirtinimas (affidavit) kartu su objekto identifikacijos forma, kurioje nurodoma pagrindinė informacija apie prekes,

c) ES kultūros institucijų išduota importo licencija visoms kultūros vertybėms,

d) importo licencija kultūros vertybėms, kurioms yra iškilusi didelė išgrobstymo rizika (archeologiniams objektams), ir importuotojo patvirtinimas bei objekto identifikacijos forma visoms kitoms kultūros vertybėms (b ir c punktuose nurodytų elementų derinys).

Kas kuriai galimybei pritaria? Ne daugiau kaip 7 eilutės 

Įmonės ir interesų grupių atstovai pasisako už nereguliacinio pobūdžio galimybes ir pirmenybę teikia tam, kad importo metu nebūtų taikoma konkrečių su dokumentais susijusių ES lygmens reikalavimų. Panašu, kad iš visų su dokumentais susijusių reikalavimų jie mažiausiai prieštarautų dėl importuotojo patvirtinimo. Valstybių narių viešosios valdžios institucijos, NVO ir pilietinės visuomenės atstovai pirmenybę teikia griežtesnėms priemonėms, pavyzdžiui, eksporto sertifikatams arba importo licencijoms. Jie nėra tikri dėl importuotojo patvirtinimo veiksmingumo, nes šioje srityje autosertifikavimas dar nėra išbandytas.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) privalumai? Ne daugiau kaip 12 eilučių

Tinkamiausia galimybė yra privalomos teisinės galios neturinčių galimybių ir reguliacinio pobūdžio priemonių derinys, taikomas įvairių rūšių prekėms, kurių minimalaus amžiaus riba yra 250 metų. Be to, siekiant įrodyti teisėtą kilmę, numatyta taikyti su dokumentais susijusius reikalavimus. Tokiu būdu, taikant veiksmingesnį tikrinimą, tikimasi sumažinti neteisėto kultūros vertybių gabenimo mastą, kovoti su teroristų finansavimu ir saugoti kultūros paveldą, visų pirma ginkluoto konflikto paveiktose kilmės šalyse.

Kokios yra tinkamiausios politikos galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) sąnaudos? Ne daugiau kaip 12 eilučių

Ekonominės veiklos vykdytojai, importuojantys kultūros vertybes, kurios laikomos pavojuje atsidūrusiu paveldu (labai nedidelė meno kūrinių rinkos dalis), prieš importuodami šias vertybes į ES, joms turės gauti importo licencijas. Importuotojai patirs išlaidų rinkdami dokumentus ir pateikdami juos valdžios institucijoms, taip pat kils sąnaudų kultūros srities institucijoms siekiant užtikrinti, kad jos turėtų tinkamų ekspertinių žinių prašymams vertinti. Kitų prekių atveju importuotojai turės užpildyti importuotojo patvirtinimą ir objekto identifikacijos formą ir pateikti juos muitinei patikrinti bei užregistruoti.

Koks bus poveikis verslui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat labai mažoms įmonėms? Ne daugiau kaip 8 eilutės

Beveik visą meno kūrinių rinkos įmonių dalį sudaro labai mažos arba mažos įmonės. Todėl siūlomos priemonės buvo apsvarstytos darant prielaidą, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai yra MVĮ, t. y. stengtasi pasirinkti tokius sprendimus, kurie pareikalautų nedidelių veiklos išteklių ir kuo mažesnių reikalavimosi laikymosi išlaidų.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administracijoms? Ne daugiau kaip 4 eilutės

Išskyrus importo licencijų išdavimą archeologiniams objektams ir monumentų dalims (šiuo atveju valstybės narės turės užtikrinti, kad jų specialiosios ekspertinės žinios būtų pakankamos prašymams nagrinėti), likusioms priemonėms įgyvendinti nereikia reikšmingų žmogiškųjų išteklių ar didelių veiklos sąnaudos.

Ar bus daromas kitoks reikšmingas poveikis? Ne daugiau kaip 6 eilutės

Muitinės tikrinimas ir kitos priemonės, kuriomis atgrasoma nuo neteisėto gabenimo (sankcijos), turės neigiamą poveikį organizuotam nusikalstamumui ir teroristų finansavimui ES ir užsienyje. ES priemonės gali turėti teigiamą poveikį trečiosioms šalims, kuriose kultūros paveldui yra iškilęs pavojus.

Proporcingumo principas 

Priemonei įgyvendinti nereikia nepagrįstai didelių prekybininkų ir valdžios institucijų sąnaudų.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta? Ne daugiau kaip 4 eilutės 

Komisija kas penkerius metus teiks reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

(1)

COM(2015) 185 final.

(2)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2016) 50 final).