Pastaraisiais metais vis labiau viešai svarstomas ir nagrinėjamas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (toliau – IVGS) sistemos įtraukimo į prekybos ir investicijų susitarimus klausimas. Nustatytos kelios dėl IVGS, kuris grindžiamas arbitražo principais, kylančios problemos. Šios problemos yra, be kita ko, nesamas ar nepakankamas IVGS legitimumas, nuoseklumas ir skaidrumas, taip pat peržiūros galimybės trūkumas.

Siekdama pašalinti šiuos apribojimus, Sąjunga nuo 2015 m. laikosi požiūrio, kad investicinių ginčų sprendimo sistema ES prekybos ir investicijų susitarimuose turi būti institucionalizuota, ir į susitarimus įtraukia investicinių teismų sistemą (toliau – ITS). Tačiau dėl savo dvišalio pobūdžio ITS negali iki galo išspręsti visų pirmiau nurodytų problemų. Be to, ITS įtraukiant į Sąjungos susitarimus administracinės procedūros tampa vis sudėtingesnės, o poveikis biudžetui vis didesnis.

Daugiašalio investicinių ginčų teismo iniciatyva siekiama sukurti tarptautinių investicinių ginčų sprendimo sistemą 1 , kuri būtų nuolatinė, nepriklausoma ir teisėta; kuri būtų nuspėjama, t. y. ja būtų kuriama nuosekli teismo praktika; kuri numatytų galimybę pateikti apeliacinius skundus dėl sprendimų; kuri būtų ekonomiškai efektyvi; kurią taikant teismo procesas būtų skaidrus ir veiksmingas ir būtų leistas trečiosios šalies įstojimas į bylą (įskaitant, pavyzdžiui, suinteresuotas aplinkos apsaugos ar darbo organizacijas). Teismo nepriklausomumas turėtų būti užtikrintas nustatant griežtus etikos ir nešališkumo reikalavimus, nepratęsiamas darbuotojų kadencijas, teisėjų darbą visu etatu ir nepriklausomus darbuotojų skyrimo mechanizmus.

Ši iniciatyva bus skirta tik procedūriniams klausimams. Tokie klausimai kaip taikytina teisė ar aiškinimo standartai, įskaitant suderinamumo su kitais tarptautiniais įsipareigojimais (pavyzdžiui, įsipareigojimais Tarptautinei darbo organizacijai ir JT konvencijoms) užtikrinimą, bus nustatyti susijusiuose investicijų susitarimuose, kuriuos Daugiašalis investicinių ginčų teismas turės taikyti.

Šia iniciatyva Sąjungos politiką investicinių ginčų sprendimo srityje siekiama suderinti su bendru Sąjungos požiūriu į kitas tarptautinio valdymo ir tarptautinio ginčų sprendimo sritis, pagal kurį pirmenybė teikiama daugiašaliams sprendimams. Ši iniciatyva nėra Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų (REFIT) programos dalis.

2015 m. gegužės mėn. Komisijos koncepcijos dokumente „Investavimas pagal TPIP ir kitus susitarimus: reformų kelias. Teisės reguliuoti stiprinimas ir perėjimas nuo dabartinio ad hoc arbitražo prie Investicijų teismo“ 2 nustatytas tradicinės IVGS sistemos dviejų etapų reformos metodas. Pirmasis etapas – institucionalizuota teismo sistema (t. y. ITS) investiciniams ginčams spręsti įtraukiama į būsimus Sąjungos prekybos ir investicijų susitarimus. Antrasis etapas – Sąjunga imasi veiksmų, kad sukurtų daugiašalį investicinių ginčų teismą. Siekiama, kad šis daugiašalis teismas pakeistų visas į Sąjungos prekybos ir investicijų susitarimus įtrauktas dvišales ITS ir leistų Sąjungai, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms galiojančių investicijų susitarimų nuostatas, susijusias su IVGS, pakeisti galimybe kreiptis į daugiašalį investicinių ginčų teismą.

Ši rekomendacija atitinka 2015 m. spalio mėn. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems“ 3 , kuriame nustatyta, kad Komisija, be dvišalių veiksmų, dar „bendradarbiaus su partneriais, kad pasiektų sutarimą dėl visapusiškai veikiančio nuolatinio Tarptautinio investicijų teismo“.

Iš tiesų 2015 m. lapkričio 12 d. viešai paskelbtame ES siūlomame Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) tekste dėl investicijų apsaugos ir investicinių ginčų sprendimo Komisija nurodė, kad „Komisija kartu su kitomis šalimis imsis steigti nuolatinį Tarptautinį investicijų teismą. <...> Tai leis senąjį IVGS mechanizmą visiškai pakeisti modernia, veiksminga, skaidria ir nešališka tarptautinių investicinių ginčų sprendimo sistema“ 4 .

Rekomendacija taip pat suderinta su 2017 m. gegužės mėn. diskusijoms skirtu Komisijos dokumentu dėl globalizacijos suvaldymo 5 , kuriame daroma aiški nuoroda į šią iniciatyvą ir teigiama, kad „[tarptautiniai investiciniai] [g]inčai nebeturėtų būti sprendžiami arbitrų pagal vadinamąją investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo tvarką. Todėl Komisija pasiūlė įsteigti Daugiašalį investicijų teismą, kuris būtų teisinga ir skaidri ginčų sprendimo priemonė.“

Be to, Taryba, priimdama sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pasirašyti Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (toliau – IEPS), nurodė, kad „pritaria Europos Komisijos dedamoms pastangoms siekti, kad būtų įsteigtas Daugiašalis investicinių ginčų teismas, kuris, kai tik bus įsteigtas, pakeis IEPS nustatytą dvišalę sistemą, laikantis IEPS numatytos procedūros.“ 6

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri priima sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas ir paskirti Sąjungos derybininką. Pagal SESV 218 straipsnio 4 dalį Taryba gali duoti nurodymus derybininkui.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį subsidiarumo principas netaikomas srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją.

Investicijų apsaugos srityje Sąjunga turi iš dalies išimtinę ir iš dalies pasidalijamąją kompetenciją.

SESV 3 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje. Pagal SESV 207 straipsnį tiesioginės užsienio investicijos (TUI), įskaitant galimybę derėtis ir sudaryti tarptautinius susitarimus dėl TUI, yra Sąjungos bendros prekybos politikos dalis.

Savo nuomonėje 2/15 dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo (EUSFTA) Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagal SESV 207 straipsnį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją dėl esminių apsaugos standartų, paprastai įtraukiamų į investicijų susitarimus, tokia apimtimi, kiek tokie standartai taikomi TUI 7 . Toje pačioje nuomonėje Teisingumo Teismas išaiškino, kad netiesioginių investicijų atveju su tais esminiais standartais susijusią kompetenciją dalijasi Sąjunga ir valstybės narės.

Savo Nuomonėje 2/15 Teismas taip pat išaiškino, kad su IVGS susijusią kompetenciją (kiek tai susiję ir su TUI, ir su netiesioginėmis investicijomis) Sąjunga ir jos valstybės narės dalijasi tiek, kad valstybės narės tam tikruose ginčuose privalo būti atsakovės.

Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis yra susitarimų, kuriuose nustatytas tradicinis IVGS (Energetikos chartijos sutarties, toliau – ECS) arba ITS (ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo, toliau – IEPS), šalis ir gali turėti tapti atsakove dėl šių susitarimų kylančiuose ginčuose. Be to, Komisija dabar derasi dėl kelių kitų laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ir atskirų investicijų susitarimų, į kuriuos įtraukta ITS. Numatyta, kad Sąjunga bus atsakovė bent keliuose dėl šių susitarimų kilsiančiuose ginčuose.

Todėl Sąjungos dalyvavimas planuojamoje Konvencijoje yra būtinas, kad į jos taikymo sritį būtų įtraukti dėl pirmiau nurodytų susitarimų kylantys ginčai, kuriuose Sąjunga bus atsakovė.

Galiojančiuose susitarimuose, į kuriuos įtrauktas IVGS arba ITS ir kurių šalimi yra Sąjunga (ECS ir IEPS), nustatyta, kad tam tikrais atvejais atsakovės yra valstybės narės. Planuojamuose susitarimuose, į kuriuos įtraukta ITS, taip pat galėtų būti nustatyta, kad valstybės narės yra atsakovės tam tikruose ginčuose. Be to, valstybės narės Reglamentu Nr. 1219/2012 8 yra Sąjungos įgaliotos toliau taikyti arba sudaryti beveik 1 400 dvišalių investicijų sutarčių, į kurias įtrauktas tradicinis IVGS. Dėl minėtų priežasčių šia iniciatyva numatytai daugiašalei investicinių ginčų sprendimo reformai turi pritarti ne tik Sąjunga, bet ir valstybės narės.

Šia rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Konvencijos, kuria įsteigiamas Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas, neviršijama to, kas būtina nustatytiems politikos tikslams pasiekti.

Vadovaujantis proporcingumo principu apsvarstytos visos pagrįstos politikos galimybės, siekiant įvertinti tikėtiną tokių politikos priemonių veiksmingumą. Jos išsamiai aprašytos Poveikio vertinimo ataskaitoje.

Komisijos rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas, atitinka SESV 218 straipsnio 3 dalį, kuriuo nustatyta, kad Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri priima sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas.

IVGS peržiūra reguliariai atliekama pagal ECS, ir Sąjunga bei valstybės narės kaip susitariančiosios šalys joje aktyviai dalyvauja. Nors vykdant ECS peržiūrą Sąjungos prioritetas tebėra investicijų apsaugos, įskaitant ginčų sprendimą, modernizavimas, pagrindinis investicinių ginčų sprendimo reformos akstinas išlieka šia iniciatyva siūloma daugiašalė reforma.

ITS sukurta labai neseniai, todėl jos vertinimas dar neatliktas.

Per visą poveikio vertinimo procesą Komisija aktyviai bendradarbiavo su suinteresuotosiomis šalimis ir vedė visapusiškas konsultacijas.

2016 m. gruodžio 21 d. – 2017 m. kovo 15 d. Komisija surengė viešas konsultacijas internete: jos pradėtos Prekybos GD svetainėje ir paskelbtos apklausų svetainėje „EU Survey“ (Komisijos viešų konsultacijų internetinė priemonė). Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta atsakyti į klausimus, įskaitant apie problemas ir galimas politikos galimybes, tokių galimybių techninius aspektus ir galimą poveikį. Per konsultacijas išreikšta bendra didelė parama daugiašalei investicinių ginčų sprendimo reformai, kuri aprašyta šioje iniciatyvoje, tačiau liko ir neaiškumų, ypač dėl jos techninių aspektų.

Atskiri atsakymai į viešas konsultacijas paskelbti apklausų svetainėje. Viešų konsultacijų internete ir visų kitų veiksmų, kuriuos Komisija atliko vykdydama konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, santraukos ataskaita pridėta prie poveikio vertinimo ataskaitos.

Atliktas daugiašalės investicinių ginčų sprendimo reformos, įskaitant galimybę sukurti daugiašalį investicinių ginčų teismą, poveikio vertinimas. Prie šios rekomendacijos pridedama poveikio vertinimo ataskaita, santraukos lentelė ir teigiama Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė.

Kadangi į daugiašalio investicinių ginčų teismo iniciatyvą įtrauktos tik procesinės (t. y. ginčų sprendimo), bet ne materialinės teisės normos (kurios įtrauktos į susijusius investicijų susitarimus), ji neturėtų turėti didesnio poveikio aplinkai ar socialinio poveikio.

Daugiašalis investicinių ginčų teismas sumažins su investicinių ginčų sprendimu susijusią administracinę naštą, nes visi ginčai bus sprendžiami taikant vieną procesinės teisės normų rinkinį. Taip bus užtikrinta investuotojų galimybė naudotis teisėta, nepriklausoma ir veiksminga tarptautinių investicinių ginčų sprendimo sistema, neatsižvelgiant į investuotojų dydį ir (arba) apyvartą. Siekiant atsižvelgti į mažesnę MVĮ apyvartą, joms gali būti suteikta papildoma parama. Tikimasi, kad teismo procesas bus trumpesnis ir todėl investuotojams kainuos mažiau, palyginti su tradicine, neatnaujinta sistema. Be to, didesnis esminių nuostatų dėl investicijų aiškinimo nuspėjamumas ir nuoseklumas padės sumažinti ginčų skaičių.

Pagal ES sutarties 21 straipsnio 1 dalį Sąjunga vadovausis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principais, kurie susiję su šia iniciatyva, įskaitant visų pirma Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

Sąjungos veiksmais daugiašaliu lygmeniu negali būti sumažintas pagrindinių teisių apsaugos Sąjungoje lygis. Daugiašaliu investicinių ginčų teismu siekiama sukurti papildomą tarptautinės teisės priemonę, kuria būtų užtikrintas tarptautiniais susitarimais valstybėms nustatytų prievolių vykdymas. Todėl ja nedaromas poveikis dabartinėms užsienio investuotojų teisėms pagal Sąjungos vidaus teisę ir valstybių narių teisę ar tokių vidaus teise suteiktų teisių užtikrinimo gynimo priemonėms.

Tikslių šios iniciatyvos finansinių padarinių šiuo metu nustatyti neįmanoma, nes dar neįvyko daugiašalės derybos dėl esminių daugiašalio investicinių ginčų teismo elementų. Manoma, kad jį išlaikyti bus pigiau nei susitarimuose, dėl kurių derybos jau baigtos arba dar bus deramasi, išlaikyti ITS ir dabartinę sistemą. Atlikta įvairiomis prielaidomis pagrįstų skaičiavimų, kurie pateikti poveikio vertinimo ataskaitoje.

Kai daugiašalis teismas pradės veikti, Komisija reguliariai atliks jo stebėseną. Ji taip pat reguliariai atliks Sąjungos finansinių įnašų, skirtų teismo sąnaudoms padengti, auditą. Daugiašalio investicinių ginčų teismo veikimas bus įvertintas tada, kai bus praėję pakankamai laiko, kad būtų sukaupta reikšmingų duomenų. Pridėtoje poveikio vertinimo ataskaitoje pateikiama išsamesnė informacija apie numatomą stebėsenos ir vertinimo tvarką.

Komisija palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos Tarybos narės, laikydamosi savo institucinės tvarkos, vis dažniau ankstyvame etape į derybas dėl investicijų susitarimų įtraukia savo parlamentus. Komisija ragina Europos Sąjungos Tarybos nares taip pat elgtis ir dėl šios rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, tinkamai atsižvelgiant į Tarybos sprendimą 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių 9 .